Byla 2A-1475-603/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui - kalėjimui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. Š.,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo 859,68 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. kovo 23 d. autoįvykio, įvykusio Lukiškių skg. 6, Vilniuje, metu buvo apgadintas UAB „Sanitex“ priklausantis automobilis RENAULT MIDLUM 180.1, valst. Nr. ( - ), apdraustas ieškovo. Dėl nurodyto įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo draudėjui UAB „Sanitex“ 859,68 Lt draudimo išmoką. Pažymi, jog autoįvykis įvyko dėl atsakovo darbuotojų neatsargumo arba vartų gedimo. Transporto priemonės valdytojui I. D. važiuojant pro vartus, šie pradėjo leistis ir apgadino jo vairuojamą automobilį. Nurodo, kad vairuotojas negalėjo numatyti, kad vartai staiga užsidarys, nes jam pradėjus važiuoti, vartai buvo atidaryti. Kelių policija nustatė, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Pasak ieškovo, automatiniu būdu valdymo vartai laikytini padidinto pavojaus šaltiniu, jų valdytojas atsako be kaltės. Taip pat nurodė, kad atsakovo teritorijoje yra nustatyta speciali transporto priemonių įvažiavimo/išvažiavimo rėžiminė tvarka, kurią reguliuoja atsakovo pareigūnai, taip pat specialūs ženklai. Atsakovas nurodė, kad automobilio vairuotojas savavališkai įvažiavo į rėžiminę teritoriją, tai tik patvirtina, kad atsakovas neužtikrino jo objekte esančių transporto priemonių judėjimo tvarkos. Ieškovas CK 6.1015 str. pagrindu prašė priteisti iš atsakovo žalą.

3Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad už įstaigoje atvažiuojančių asmenų saugumą yra atsakingi atsakovo darbuotojai. Asmenys, atvykę į atsakovo teritoriją, negali savavališkai judėti, važiuoti. Pažymi, jog Kontrolės ir praleidimo punkto prižiūrėtojas, atlikęs transporto priemonės ir vežamo krovinio apžiūrą, patikrinęs vairuotojo daiktus, dokumentus, leidžia transporto priemonei įvažiuoti į atsakovo teritoriją. Transporto priemonės per Kontrolės praleidimo punktą Nr. 2 posto vartus praleidžiamos tik esant uždariems abiem Kontrolės praleidimo punkto Nr. 1 vartų šliuzams ir dalyvaujant dieninės pamainos prižiūrėtojui ar kitam lydinčiam asmeniui. Nurodo, kad vartai dirba kitu principu ir automobilis negalėjo būti apgadintas dėl besileidžiančių vartų. Pasak atsakovo, vartai nėra kylantys ar besileidžiantys, jie slenka per vieną šoną, be to, jie dirba ne automatiškai, o yra kontroliuojami pareigūno, esančio poste. Automobilio vairuotojas pajudėjo savavališkai, nes tuo metu budėjęs atsakovo darbuotojas, kuris dirba jau 16,5 metų, savo pareigas vykdo tinkamai ir paaiškino, kad vairuotojas I. D. savavališkai įvažiavo į rėžiminę teritoriją.

4Trečiasis asmuo A. Š. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, jog tuo metu, kai įvyko įvykis, jis dirbo. Tą dieną, apie 12 val., prie Kontrolės praleidimo punkto Nr. 2 vartų šliuzo įvažiuoti į rėžiminę teritoriją laukė automobilis RENAULT MIDLUM 180.1, valst. Nr. ( - ). Atidarius vartų šliuzą, norėdamas iš teritorijos išleisti ūkinio aptarnavimo būrio nuteistuosius su palyda, automobilio vairuotojas I. D. priėmė sprendimą savavališkai įvažiuoti į teritoriją. Kadangi vairuotojas neįvertino vartų šliuzo pločio, transporto priemonė kliudė vartus.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 859,68 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog už į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atvažiuojančių asmenų saugumą yra atsakingi atsakovo darbuotojai. Asmenys, kurie atvyksta į atsakovo teritoriją, negali savavališkai judėti, važiuoti. Tik kontrolės ir praleidimo punkto prižiūrėtojui, atlikus transporto priemonės ir vežamo krovinio apžiūrą, patikrinus vairuotojo daiktus, dokumentus, leidžiama transporto priemonei įvažiuoti į atsakovo teritoriją. Atsakovo darbuotojas - lydintis asmuo Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teritorijoje, 2009 m. kovo 23 d. atliko UAB „Sanitex“ automobilio RENAULT MIDLUM 180.1, valst. Nr. ( - ), apžiūrą ir davė leidimą įvažiuoti į teritoriją. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, teismas nenustatė. Atsakovas neužtikrino UAB „Sanitex“ priklausančiam automobiliui saugumo rėžiminėje teritorijoje (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), dėl ko vartai apgadino transporto priemonę. Teismui konstatavus, jog žala atsirado dėl atsakovo pareigos elgtis atidžiai netinkamo vykdymo, dėl ko UAB „Sanitex“ priklausantis automobilis RENAULT MIDLUM 180.1, valst.Nr. ( - ) buvo apgadintas, darytina išvada, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pažymi, kad atsakovas turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, užtikrinant į jo teritoriją įvažiuojančių automobilių saugumą, kad nebūtų padaryta žalos (CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalys). Pagal CK 6.1015 straipsnio1 dalį, jei draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendžia, kad atsakovas neįrodė fakto, jog draudėjui priklausantis automobilis buvo apgadintas dėl jo vairuotojo kaltės.

7Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ teiginiai, kad valdytojui I. D. važiuojant pro vartus, šie pradėjo leistis ir apgadino automobilį, o taip pat ir tai, kad šiuo atveju vairuotojas negalėjo matyti, kad vartai staiga užsidarys yra netikslūs, neatitinkantys tikrovės. Nurodo, kad įstaigos teritorijoje esantys vartai dirba visai kitu principu ir automobilis negalėjo būti apgadintas dėl besileidžiančių vartų kaip yra teigiama, taip pat galima daryti prielaidą, kad automobilis buvo apgadintas ankščiau, o būtent ne Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo teritorijoje. Vartai nėra kylantys ar besileidžiantys, jie dirba visai kitu būdu t.y. vartai slenka per vieną šoną, taip pat vartai dirba ne automatiškai, o yra kontroliuojami pareigūno. A. Š. nurodė, kad tą dieną prie kontrolės praleidimo punkto Nr.2 vartų šliuzo laukė transporto priemonė RENAULT MIDLUM 180.1, valstybinis numeris ( - ). Tuo metu, kai pareigūnas atidarė vartų šliuzą norėdamas iš rėžiminės teritorijos išleisti ūkinio aptarnavimo būrio nuteistuosius su palyda, šios transporto priemonės RENAULT MIDLUM 180.1, valstybinis numeris ( - ) vairuotojas I. D. priėmė sprendimą savavališkai įvažiuoti į rėžiminę teritoriją, tačiau vairuotojas neįvertino vartų šliuzo pločio ir galimas dalykas, kliudė transporto priemone vartus. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą dėl įvykio, kuris įvyko 2009 m. kovo 23 d. Savo ieškinį teismui dėl žalos ir metinių palūkanų priteisimo AB „Lietuvos draudimas“ parašė 2013 m. liepos 17 d., vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

8Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo teismo apelianto Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą. Ieškovas nurodo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad RENAULT MIDLUM, valstybinis numeris ( - ), vairuotojas savavališkai, negavęs atsakovo darbuotojų leidimo išvažinėjo iš atsakovo valdomos teritorijos. Kelių policijos nutarime su įvykiu susijęs asmuo yra nurodytas A. Š., kurio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, nes jis, tiesiogiai kontroliuojamas vartų judėjimą, nevykdė savo darbo funkcijų tuo būdu, jog nepadarytų žalos trečiųjų asmenų turtui. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Atsakovas atsiliepime neprašė taikyti ieškinio senaties termino, šis prašymas taip pat nebuvo pateiktas ir iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, todėl ieškinio senaties taikymo klausimo, kuris nebuvo keliamas nagrinėjant pirmos instancijos teisme, atsakovas negali kelti, nenagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

9Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

12Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

13Dėl įrodymų vertinimo

14Nagrinėjant bylą šalys nurodė skirtingas automobilio sugadinimo aplinkybes, t. y. tiek ieškovas, tiek liudytojas I. D. (I. D.) teigė jog automobilis buvo apgadintas išvažiuojant per anksti užsidarius vartams, tuo tarpu atsakovas teigė, jog automobilis apgadintas dėl to, jog transporto priemonės RENAULT MIDLUM 180.1, vairuotojas, laukdamas prie kontrolės praleidimo punkto Nr.2 vartų šliuzo tuo metu, kai pareigūnas atidarė vartų šliuzą norėdamas iš rėžiminės teritorijos išleisti ūkinio aptarnavimo būrio nuteistuosius su palyda priėmė sprendimą savavališkai, t. y. nesulaukęs jį lydinčio asmens, įvažiuoti į rėžiminę teritoriją, tačiau galimai neįvertino vartų šliuzo pločio dėl ko kliudė transporto priemone vartus.

15Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog tirdami ir vertindami įrodymus teismai nukrypo nuo aptartos kasacinio teismo praktikos, neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus.

16Išanalizavus bylos duomenis, tame tarpe posėdžio metu šalių nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog automobilis negalėjo būti apgadintas atsakovo nurodomomis aplinkybėmis.

17Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, atsakovas aukščiau aprašytų aplinkybių neįrodė. Apeliacinės instancijos metu įpareigojus atsakovą pateikti papildomus duomenis bei pateikti paaiškinimus, atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog transporto priemonės vairuotojas turi sulaukti lydinčio asmens, kuris jį lydėtų važiuojant pro vartus bei kitoje teritorijoje. Nors tokią pareigą tarnybiniame pranešime nurodė vyresnysis prižiūrėtojas M. S., įvykio dieną atlikęs nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, priežiūrą bei kontroliuojančio transporto priemonių pakrovimą ir judėjimą įstaigos teritorijoje ir už jos ribų, tokia funkcija nėra numatyta šios pareigybės aprašyme, kuriame vienintelės funkcijos, susijusios su transporto priežiūra, yra žinoti transporto priemonių ir jais gabenamų krovinių judėjimo maršrutus ir tvarką įstaigos teritorijoje bei asmeniškai tikrinti transporto priemones ir krovinius, dalyvauti pakrovimo ir iškrovimo metu. Minėto reikalavimo – laukti lydinčio asmens, nenumato ir įvykio metu galiojusios 2003 m. balandžio 23 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 122 patvirtintos Ėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų taisyklės, kuriomis tiek pirmos instancijos metu, tiek apeliaciniame skunde remiasi atsakovas. Elementariai logikai prieštarauja ir atsakovo bei jo darbuotojų paaiškinimai, jog transporto priemonė buvo apgadinta, kadangi vairuotojas pajudėjo neįvertinęs atidaromų vartų pločio. Iš 2009-03-25 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, jog buvo apgadinta transporto priemonės dešinės pusės šono panelės galinė dalis, taip pat dešinės pusės panelės viršutinė juosta (b. l. 17, 18), taigi pagal minėtus paaiškinimus, neįmanoma, jog automobilis pradėjęs judėti apgadintų galinę automobilio dalį, kadangi esant nepakankamam vartų pločiui būtų apgadinta priekinė automobilio dalis. Taip pat teismas nesutinka su teiginiais, jog transporto priemonė per atidaromų vartų šliuzą įvažiavo nesulaukusi leidimo, kadangi į bylą pateiktas įvykio dienos vienkartinio leidimo įvažiuoti su transporto priemone į pataisos įstaigą kopija. Pažymėtina, jog leidimas išvažiuoti neišrašomas (tokia forma nėra pateikiama įėjimo į pataisos įstaigos ir išėjimo iš jų taisyklėse). Paminėtina ir tai, jog atsakovo versija iš esmės pagrįsta spėlionėmis – 2013-10-22 posėdžio pirmos instancijos teisme metu atsakovo darbuotojas – trečiasis asmuo, parodė, jog „transporto priemonei laukiant prie vartų jis pakėlė vartų šliuzą norėdamas išleisti nuteistuosius, tuo metu vairuotojas matyt, nusprendė, kad gali judėti ir sugadino transporto priemonę“, tačiau pripažino, jog „tiesiogiai paties įvykio nematė, nes vaizdas yra blokuojamas“. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog trečiasis asmuo vartus reguliavo net nematydamas realios situacijos prie vartų.

18Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog bylos duomenys patvirtina, jog vairuotojas įvažiavo ir išvažiavo iš teritorijos teisėtai, todėl atsakingas už žalą yra atsakovas dėl pareigos elgtis atidžiai netinkamo vykdymo, nes jo darbuotojai automobiliui nespėjus pravažiuoti pro vartus, pradėjo juos uždarinėti.

19Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

20Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą.

21Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas neužtikrino UAB „Sanitex“ priklausančiam automobiliui saugumo režiminėje teritorijoje (CK 6.246 str. 1 d.), ir dėl atsakovo kaltės vartai apgadino transporto priemonę. Taip pat jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

22Taip pat išanalizavus bylos duomenis, iš teismui pateiktų įrodymų teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo darbuotojai netinkamai vykdė savo pareigas, t.y. transporto priemonių praleidimą į režiminę teritoriją ir išleidimą iš jos, o savo atsikirtimų neįrodė.

23Atsakovas pripažįsta, kad 2009-03-23 buvo apgadinta transporto priemonė, tą patvirtina 2013-06-21 Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 vyresniojo prižiūrėtojo A. Š. tarnybinis pranešimas. Taip pat atsakovas teigia, jog atsakovo darbuotojai tinkamai atliko pareigas ir būtent transporto priemonės vairuotojas, pažeisdamas nustatytą tvarką, savavališkai įvažiavo į režiminę teritoriją. Tačiau tuo pačiu atsakovas teigia, jog iš Tarnybinių pranešimų apie budėjimą žurnalo, kuriame kiekvieną dieną pildoma ataskaita, fiksuojami svarbiausi momentai ir įvykiai, matyti, jog minėtas transporto priemonės kontaktas su vartais visai nepaminėtas, apie įvykį nepažymėta ir Važiuojančio (išvažiuojančio) į įstaigą (iš jos) transporto apskaitos žurnalo skiltyje „Pastabos“.

24Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų, jog 2009-03-23 transporto priemonė buvo apgadinta būtent Lukiškių skg. 6, Vilniuje, pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, o ta aplinkybė, jog šis įvykis neužfiksuotas Tarnybinių pranešimų apie budėjimą žurnale, gali būti vertintina kaip atsakovo darbuotojų tinkamas pareigų nevykdymas.

25Dėl senaties taikymo

26Atsakovas prašo ieškinį atmesti ne tik dėl to, kad jis nepagrįstas, bet ir dėl to, jog reikalavimas pareikštas suėjus senaties terminui.

27Teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl senaties taikymo šioje byloje, kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.) Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Pirmos instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl senaties termino taikymo šioje byloje, kadangi atsakovas neprašė ieškinio atmesti šiuo pagrindu.

28Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

29Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo; materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo bei taikymo, kas turėtų įtakos skundžiamo teismo sprendimo pakeitimą ar jo panaikinimą. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

30Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė priteisti iš... 3. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas su pareikštu ieškiniu... 4. Trečiasis asmuo A. Š. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti,... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį... 6. Nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog už į Lukiškių tardymo... 7. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas apeliaciniu skundu... 8. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 9. Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 12. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių civilinės... 13. Dėl įrodymų vertinimo... 14. Nagrinėjant bylą šalys nurodė skirtingas automobilio sugadinimo aplinkybes,... 15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 16. Išanalizavus bylos duomenis, tame tarpe posėdžio metu šalių nurodytas... 17. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, atsakovas aukščiau... 18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada,... 19. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 20. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina... 21. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai... 22. Taip pat išanalizavus bylos duomenis, iš teismui pateiktų įrodymų... 23. Atsakovas pripažįsta, kad 2009-03-23 buvo apgadinta transporto priemonė, tą... 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų, jog 2009-03-23... 25. Dėl senaties taikymo... 26. Atsakovas prašo ieškinį atmesti ne tik dėl to, kad jis nepagrįstas, bet ir... 27. Teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl senaties taikymo šioje byloje,... 28. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti teismo... 30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti...