Byla e2-1693-157/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla Nr. eB2-4945-866/2016 pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Nota“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sėkmės teritorija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla Nr. eB2-4945-866/2016 pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Nota“.

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – pareiškėja, VSDFV) 2016 m. birželio 2 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sėkmės teritorija“ (toliau – atsakovė, UAB ,,Sėkmės teritorija“). Anot pareiškėjos, ši yra nemoki, nevykdo savo prievolių ir kitų finansinių įsipareigojimų, yra skolinga VSDFV biudžetui 3 743,58 Eur, VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Pagal VSDFV taikytas priverstinio poveikio priemones skola taip pat nebuvo išieškota. Pareiškėja pažymėjo, kad įvykdė pareigą apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti atsakovei bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
  2. Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, atsakovės skola biudžetui sudaro 40 032,78 Eur.

3II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Sėkmės teritorija“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Rimgaudą Balevičių.
  2. Teismas nustatė, kad įmonė įregistruota 2009 m.; juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė; registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi; skola VSDFV yra 3 817,05 Eur, VMI – 39 995,78 Eur; įmonėje dirba vienas darbuotojas; duomenų apie gaunamas pajamas bei vykdomą veiklą nepateikta.
  3. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, jai keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punktas, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6

  1. Atskirajame skunde atsakovė BUAB ,,Sėkmės teritorija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškimą atmesti.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas neinformavo įmonės apie pradėtą bankroto procesą, todėl ji negalėjo pateikti aktualių įmonės finansinių dokumentų.
    2. Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo normas, neištyrė ir neįvertino duomenų, susijusių su pradelstai įsipareigojimais, jų dydžiu, įmonės turimu turtu.
    3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, nes 2016 m. birželio 30 d. balanso duomenimis ji turi turto už 314 176 Eur, kai tuo tarpu įsiskolinimai siekia tik 43 891,91 Eur – t. y. neviršija puse į balansą įrašytos turto vertės. 2020 m. įmonė planuoja gauti 60 000 Eur pelną.

      7

  3. Apeliantė taip pat prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus (2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. suvestinę pagal kontrahentus; UAB ,,Sėkmės teritorija“ 2016–2019 m. verslo planą; finansinės atskaitomybės duomenis už 2014–2016 m.), kurie, pasak jos, patvirtina faktą, kad ji nėra nemoki.
  4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą.
  5. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantė nepateikė detalios informacijos apie balanse nurodytą finansinį turtą, jokio materialaus turto, kuriuo įmonė galėtų užtikrinti įsipareigojimų vykdymą, nėra.
    2. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji nežinojo apie kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešimas apie šį ketinimą išsiųstas visais žinomais įmonės adresais ir 2016 m. gegužės 26 d. įteiktas asmeniškai įmonės vadovui G. B..

      8

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei UAB „Sėkmės teritorija“ iškelta bankroto byla. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinis teismas nenustatė, dėl to nagrinėjamais klausimais pasisako vadovaudamasis atsakovės atskirajame skunde išdėstytu faktiniu bei teisiniu pagrindu (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Kaip minėta anksčiau, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantė teigia, kad teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neinformavo jos apie pradėtą bankroto procesą, todėl neįvertinęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų padarė nepagrįstą išvadą, jog ji yra nemoki.
  3. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti aktualias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat apeliacinio teismo išaiškinimus sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimus.
  4. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai.
  5. Kaip yra žinoma, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ši atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  6. Apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra nurodęs, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016 etc.). Tokiu būdu byloje turi būti nustatyta ar bendrovė yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).
  7. Teismai, nagrinėjamos kategorijos bylose aiškindami ir taikydami bendruosius civilinio proceso principus bei normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, taip pat yra ne kartą nurodę, kad šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai. Todėl taikytina: rungimosi principas, reikalaujantis, kad kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis); bendradarbiavimo principas, įpareigojantis dalyvaujančius byloje asmenis įstatymo nustatyta tvarka bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis); dispozityvumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, nurodantys, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13 straipsniai). Šie nurodymai tiesiogiai suformuluoti apibrėžiant šalių procesines teises bei pareigas (CPK 42, 178 straipsniai). Taigi pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  8. Tuo pat metu kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas yra viešojo intereso sritis, todėl nepaisant aukščiau nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių prievolių, tokio intereso buvimas įpareigoja tokią bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu, imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, rinkti įrodymus savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tačiau tais atvejais, kai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui nepateikiami arba savo iniciatyva nepavyksta gauti naujausių duomenų apie įmonės turtinę padėtį, pagal apeliacinio teismo nurodymus – mokumas ar nemokumas nustatomas pagal vėliausius prieinamus viešus duomenis apie įmonės turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1877/2011).
  9. Taigi teismas, nagrinėdamas atskirajame skunde išdėstytus apeliantės argumentus ir tikrindamas teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, vadovaujasi šiomis taisyklėmis.
  10. Kaip minėta, apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. suvestinę pagal kontrahentus, įmonės veiklos verslo planą 2016–2019 m., 2016 m. birželio 30 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, ilgalaikio turto žiniaraštį, 2015 m. gegužės 31 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. vasario 15 d. reikalavimą (b. l. 48-79).
  11. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra fakto teismas, o bendrovės mokumas nustatomas pagal aktualiausius duomenis, sutiktina su apeliante, jog pateikti nauji įrodymai turi esminę reikšmę nagrinėjant atskirojo skundo argumentus dėl bendrovės finansinės padėties, todėl šie priimami ir bus vertinami sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 314 straipsnis).

    11

  12. Pasisakant dėl skundo argumentų, kad teismas nepranešdamas apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą pažeidė CPK nuostatas bei apribojo apeliantės teisę pateikti aktualius dokumentus, visų pirma pažymėtina tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja VSDFV visais žinomais atsakovės adresais siuntė pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, kuris 2016 m. gegužės 26 d. įteiktas asmeniškai vadovui G. B.. Antra, pagal elektroninės bylos medžiagą šalims buvo tinkamai pranešta apie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apie nustatytus terminus atsiliepimui pateikti bei atsakovės įpareigojimą pateikti teismui atitinkamus dokumentus (atsakovei 2016 m. birželio 7 d. pranešimas išsiųstas paštu, 2016 m. birželio 30 d. pranešimas išsiųstas pakartotinai). Todėl nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarką. Papildomai pažymėtina tai, kad įmonei, kurios veikla susijusi su teisnių paslaugų teikimu, ne tik turėjo, bet ir galėjo būti žinoma, jog ji privalo pranešti registro tvarkytojui bei teismui apie pasikeitusį buveinės (korespondencijos) adresą. Be to, priėmus šį atskirąjį skundą, atsakovei buvo užtikrinta teisė apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia taip pat yra ir fakto instancija, išdėstyti visus, jos įsitikinimu, svarbius argumentus, pateikti naujus įrodymus, kuria ji ir pasinaudojo (CPK 314 straipsnis).
  13. Kaip minėta, aplinkybę, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą apie įmonės nemokumą apeliantė įrodinėja naujais apeliacinės instancijos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais – įmonės finansinės atskaitomybės bei kitais dokumentais.
  14. Pagal į bylą pateiktus naujausius duomenis 2016 m. birželio 30 d. įmonė turi turto už

    12314 176 Eur (ilgalaikis turtas – 297 417 Eur, kurį sudaro materialus turtas – 618 Eur, po vienerių metų gautino sumos – 296 770 Eur, trumpalaikis turtas – 16 759 Eur). Formaliai vertinant šiame balanse pateikus duomenis galima būtų sutikti su apeliante, kad įmonė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytos nemokios įmonės apibrėžimo. Tačiau, kaip buvo minėta, sprendžiant šį klausimą turi būti nustatyti reali įmonės finansinė būklė.

  15. Apeliantei, kurios veikla, be kita ko, susijusi taip pat ir su teisnių paslaugų teikimu, – turėjo ir galėjo būti žinoma, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu detalios informacijos apie balanse nurodytą finansinį turtą bei įrodymų, kokiu pagrindu į balansą įrašyta po vienerių metų gautini 296 770 Eur suma ir, kad galimybę ja atgauti yra reali, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Abejones dėl šio turto realumo taip pat kelia tai, kad tiek 2015 m. gruodžio 31 d., tiek 2014 m. gruodžio 31 d. balansų duomenimis pagrindinį įmonės turtą sudarė taip pat po vienerių metų gautinos sumos, tačiau įrodymų, kad jos buvo gautos, nepateikta. Tuo tarpu yra akivaizdu, kad tokie duomenys yra būtent pačios apeliantės dispozicijoje (CPK 178, 185 straipsniai).
  16. Įvertinus tai, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 43 812, 83 Eur (pabrėžtina tai, kad šio fakto apeliantė neginčija), o balanse nurodyti duomenis negali būti laikomi pagrįstais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai, priešingai nei tvirtinama, nesuteikia pagrindo išvadai, jog įmonė nėra nemoki. Todėl atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą, o atsakovės BUAB ,,Sėkmės teritorija“ atskirąjį skundą atmeta, nepasisakydamas dėl kitų jame, o taip pat atsiliepime išdėstytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis), nes, kaip žinoma, pagal teismų praktikos nuostatas, nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai