Byla e2A-982-803/2020
Dėl įsakymo panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

2susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ŠILĖJA“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ŠILĖJA“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymą „Dėl administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 30-1714 „Dėl UAB „ŠILĖJA“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“ Nr. 30-1206 bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1714 „Dėl UAB „ŠILĖJA“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ ieškovė buvo paskirta gyvenamojo daugiabučio namo, esančio adresu ( - ), (toliau – ir Pastatas), bendrojo naudojimo objektų administratore. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu „Dėl administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 30-1714 „Dėl UAB „ŠILĖJA“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“ Nr. 30-1206 (toliau – Skundžiamas įsakymas) Pastatas buvo išbrauktas iš ieškovės administruojamų namų sąrašo dėl to, kad Pastato butų ir kitų patalpų savininkai 2016 m. balandžio 13 d. neva sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – Sutartis) dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros. Skundžiamu įsakymu ieškovė taip pat buvo įpareigota per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo, esančio ( - ), bendro naudojimo objektų valdymo perdavimo šio namo jungtinės veiklos sutarties dalyviams akto kopiją. Skundžiamame įsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka.

82.

9Ieškovės teigimu, Sutartimi iš tikrųjų buvo ne išreikšta Pastato butų ir kitų patalpų savininkų valia, o, be kita ko, pasitelkiant ir apgaulę, Sutartis buvo panaudota kaip pagrindas pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių grubiai pažeidžiant CK 4.84 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. Dl-961 patvirtintą butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašą bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-1794 patvirtinto daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos apraše nustatytą tvarką.

103.

11Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1714 „Dėl UAB „ŠILĖJA“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ buvo patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „ŠILĖJA“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas. Sąrašo 4 eilutėje buvo nurodytas gyvenamasis namas ( - ). 2016 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas UAB „Fixum“ (dabar – UAB „Ozo miestas“) raštas Nr. 160427/1, kuriame buvo pateikta informacija apie daugiabučio namo ( - ) patalpų savininkų pasirašytą jungtinės veiklos sutartį bei prašoma išbraukti daugiabutį namą ( - ) iš UAB „ŠILĖJA“ administruojamų namų sąrašo, kartu su prašymu pateikta pasirašytos namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties kopija. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre 2016 m. balandžio 22 d. buvo įregistruotas juridinis faktas apie daugiabučio namo ( - ), bendro naudojimo objektų valdymą jungtinės veiklos dalyvių pasirašyta 2016 m. balandžio 13 d. sutartimi, bei vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 10 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 30-1206 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 30-1714 „Dėl UAB „ŠILĖJA“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“ iš UAB „ŠILĖJA“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašo gyvenamasis namas ( - ), išbrauktas. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nedalyvavo junginės veiklos sutarties pasirašyme, neturėjo įgaliojimų kontroliuoti sutarties pasirašymo aplinkybių ir vertinti sutarties sudarymo ar jos sąlygų teisėtumo. Skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymo priėmimo metu jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą įsakymą ir išbraukė gyvenamąjį namą ( - ) iš ieškovės administruojamų namų sąrašo. Atsakovės nuomone, skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgiant į tai, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai, pasinaudodami CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatų suteikta teise, pasirinko namo bendrojo naudojimo objektų administravimo formą sudarydami jungtinės veiklos sutartį. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo naikinti teisinio pagrindo nėra.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymą „Dėl administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 30-1714 „Dėl UAB „ŠILĖJA“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“ Nr. 30-1206. Priteisė ieškovei iš atsakovės 31 Eur žyminio mokesčio bei 786 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

155.

16Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „ŠILĖJA“ daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratore paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1714 „Dėl UAB „ŠILĖJA“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“. 2016 m. balandžio 13 d. daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimu buvo sudaryta daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kuri įgaliojo E. D.- K. ir jai pavedė įgalioti UAB „Fixum“ veikti šios Jungtinės veiklos sutarties dalyvių ir įgaliotinio E. D.-K. vardu. E. D.-K., kaip Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, sudarė su UAB „Ozo miestas“ (buvęs pavadinimas UAB „Fixum“) daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo sutartį. 2016 m. balandžio 27 d. UAB „Fixum“ (šiuo metu – UAB „Ozo miestas“) pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai raštą Nr. 160427/1 dėl daugiabučio namo, esančio ( - ), patalpų savininkų pasirašytą jungtinės veiklos sutartį, prašant išbraukti daugiabutį namą, esantį ( - ), iš UAB „ŠILĖJA“ administruojamų namų sąrašo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 30-1206 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. d. įsakymo Nr. 30-1714 „Dėl UAB „ŠILĖJA“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“ iš UAB „ŠILĖJA“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašo gyvenamasis namas, esantis ( - ), buvo išbrauktas, o UAB „ŠILĖJA“ per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos buvo įpareigota pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo ( - ) bendro naudojimo objektų valdymo perdavimo šio namo jungtinės veiklos sutarties dalyviams akto kopiją.

176.

18Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1403-432/2018 ieškovų UAB „ŠILĖJA“, V. V., N. J., A. J. ieškinys dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pareikštas atsakovei UAB „Ozo miestas“ ir atsakovų fizinių asmenų grupei, tretieji asmenys: VĮ „Registrų centras“ , Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir grupė fizinių trečiųjų asmenų, buvo patenkintas ir pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. balandžio 13 d. daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-839-560/2019 apeliacinis procesas pagal ieškovės E. D.-K. apeliacinį skundą buvo nutrauktas, atsakovės UAB „Ozo miestas“ apeliacinis skundas atmestas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimas paliktas nepakeistu.

197.

20Teismo vertinimu, teismui pripažinus negaliojančia bei panaikinus 2016 m. balandžio 13 d. daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, juo pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas taip pat naikintinas.

218.

22Teismas iš dalies sutiko su atsakovės argumentais, jog atsakovė neturi kompetencijos tikrinti butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties teisėtumą, juolab ši sutartis yra įregistruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų registre. Tačiau pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 30 d. ieškovė UAB „ŠILĖJA“ bei kt. ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašant pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos jungtinės veiklos sutartį bei 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. R3-D312 „Dėl daugiabučio namo ( - ) išbraukimo iš UAB „ŠILĖJA“ administruojamų namų sąrašo“, prašant atsakovės stabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skundžiamo įsakymo galiojimą iki kol įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, šiuo metu bylos Nr. 2-1403-432/2018, bet atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija šio UAB „ŠILĖJA“ prašymo netenkino, o gyvenamojo namo, esančio ( - ), administravimą perdavė UAB „Ozo miestas“, kuri administruoja šį namą iki šiol.

239.

24Teismo vertinimu, skundžiamu įsakymu, kurio vykdymo atsakovė nestabdė, kilus tarp šalių teisminiam ginčui, UAB „ŠILĖJA“ buvo neteisėtai nušalinta nuo gyvenamojo namo, esančio ( - ), administravimo. Šie atsakovės veiksmai turi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, nes, nuo ieškovės nušalinimo nuo paminėto namo administravimo momento (2016 m.) iki 2019 m. kovo 1 d. (ieškovės administravimo namo termino pabaiga), ieškovė negalėjo šiam namui teikti paslaugų ir gauti už suteiktas paslaugas atlygio/pelno.

2510.

26Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad šiuo metu nėra prasmės/tikslo naikinti skundžiamo įsakymo, nes jo galiojimo terminas pasibaigė (2019-03-01), be to, vykdoma namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų naujo namo administratoriaus atranka, skaičiuojami balsai, kadangi ieškovė UAB „ŠILĖJA“ ketina kreiptis į teismą su ieškiniu, reiškiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skundžiamu įsakymu neteisėto nušalinimo nuo paminėto namo administratoriaus pareigų atlikimo žalos atlyginimo, o nepanaikinus skundžiamo įsakymo ieškovė neturės teisinio pagrindo kreiptis su nurodytu ieškiniu į teismą.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2811.

29Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovės UAB „ŠILĖJA“ ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

3011.1.

312016 m. gegužės 24 d. priimtas įsakymas, kuriuo iš UAB „ŠILĖJA“ administruojamų daugiabučių namų sąrašo buvo išbrauktas daugiabutis namas, esantis adresu: ( - ), įsigaliojo nuo jo po priėmimo momento, tad ieškovės, kaip ginčo daugiabučio namo administratorės, įgaliojimai baigėsi jau 2016 m. gegužės 25 d., tačiau ieškinys buvo paduotas tik 2016 m. birželio 27 d. Priešingai nei teigė pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime, ieškovė į teismą kreipėsi jau tuomet, kai jos įgaliojimai administruoti daugiabutį namą jau buvo pasibaigę;

3211.2.

33įsakymo apskundimas per se nesustabdo ginčijamo įsakymo vykdymo ir tuo labiau nesudaro pagrindo teigti, kad toks įsakymas yra neįsiteisėjęs, kadangi priimtų individualių teisės aktų įsiteisėjimo institutas apskritai nėra numatytas teisės aktais ir tokia procedūra nėra taikoma. Tik laikinosios apsaugos priemonės galėjo sustabdyti ginčijamo įsakymo vykdymą. Kadangi šioje byloje nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (nebuvo sustabdytas skundžiamo įsakymo vykdymas), todėl visą šį laikotarpį skundžiamas įsakymas buvo teisėtas nuo jo priėmimo dienos. Atitinkamai, atsakovė, vykdydama teisės aktus ir butų ir kitų patalpų savininkų valią (sudaryti jungtinės veiklos sutartį), priėmė skundžiamą įsakymą, jo nenaikino, nes nebuvo jokio teisėto pagrindo. Vien ieškovės pateiktas prašymas sustabdyti jo vykdymą dėl pateikto ieškinio kitoje byloje negali būti traktuojamas kaip pareiga atsakovei sustabdyti skundžiamą įsakymą;

3411.3.

35teismas skundžiamajame sprendime pats sau prieštarauja – viena vertus teigia, kad atsakovė negali ginčyti sudarytos ir VĮ „Registrų centras“ įregistruotos jungtinės veiklos sutarties ar nuspręsti dėl jos (ne)teisėtumo, tačiau kita vertus ieškinį patenkina vieninteliu argumentu, kad atsakovė, gavusi buvusio administratoriaus prašymą, turėjo jį patenkinti ir sustabdyti ginčijamą įsakymą, nes jungtinės veiklos sutartis galimai buvo sudaryta neteisėtai;

3611.4.

37daugiabuc?io namo, esančio adresu: ( - ), butu? ir kitu? patalpu? savininkai pasinaudojo i?statymu? suteikta teise bendru sutarimu pasirinkti namo bendrojo naudojimo objektu? administravimo bu?da? sudarant jungtinės veiklos sutarti?. Atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutartis buvo registruota Nekilnojamojo turto registre, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 10 dalimi, kurioje nurodyta, kad administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 24 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1206, kuriuo daugiabutis namas, esantis adresu ( - ), buvo išbrauktas iš UAB „Šilėja“ administruojamų namų sąrašo. Nesutiktina su teismo išaiškinimu vien dėl tos priežasties, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės tenkinti ieškovės pateiktą prašymą ir sustabdyti ginčijamo įsakymo vykdymą, nes tuo metu jungtinės veiklos sutartis nebuvo nuginčyta, nebuvo pateikta jokių pagrįstų duomenų dėl jungtinės veiklos sutarties neteisėtumo, nebuvo informacijos apie įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl sudarytos jungtinės veiklos sutarties neteisėtumo ar įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį dėl butų ir kitų patalpų savininkų parašų klastojimo ar kitos nusikalstamos veikos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti 2016 m. gegužės 30 d. ieškovės pateiktą prašymą, tai tebuvo prašymas, kurį buvo galima suprasti kaip siekį vilkinti perduoti administruojamą daugiabutį namą ir toliau už administravimą gauti pajamas;

3811.5.

39jeigu būtų sustabdytas skundžiamo įsakymo vykdymas, tuomet pati Administracija sukeltų pavojų teikiamų kokybiškų administravimo paslaugų funkcionavimą Vilniaus mieste – būtų panaikintas tiek nebegaliojantis Administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo administratore buvo paskirta UAB „Šilėja“, tiek skundžiamas įsakymas. Būtų susidariusi tokia situacija, kai daugiabučiam namui, esančiam adresu: ( - ), nebūtų taikoma nei viena daugiabučio valdymo forma. Ginčijamo įsakymo sustabdymas pažeistų CK 4.84 straipsnį, kuriame reglamentuota, jog daugiabutyje turi būti arba sudaroma jungtinės veiklos sutartis, arba įsteigta bendrija, arba paskirtas daugiabučio namo administratorius. Nepagrįsta patenkinti ieškinį vien tuo pagrindu, jog atsakovė atsisakė stabdyti ginčijamą įsakymą, kadangi šio įsakymo stabdymui nebuvo jokio teisinio pagrindo, sustabdymas, manytina, sukeltų kur kas didesnes pasekmes;

4011.6.

41šioje byloje yra naikinamas jau panaikintas įsakymas. Civilinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti civilinį ginčą ir kurio išsprendimas vienaip ar kitaip modifikuotų ginčo teisinius santykius. Nuo įsakymo priėmimo iki civilinės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo išnyko skundžiamo įsakymo aktualumas, jo galiojimo klausimas jau yra išspręstas galiojančiu Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad butų ir kitų patalpų savininkams išreiškus valią dėl administratoriaus paskyrimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus naują įsakymą, kuriuo laikomas netekusiu galios šioje byloje ginčijamas įsakymas, nebeliko ginčo dėl teisės ir išnyko nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog ginčo dalykas (materialinis teisinis reikalavimas) yra išnykęs ir ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymas teisinių pasekmių ieškovei nesukelia, todėl teigtina, kad nėra prasmės naikinti jau panaikintą įsakymą;

4211.7.

43iš esmės ieškinys buvo patenkintas tik tuo pagrindu, jog atsakovė atmetė ieškovės prašymą sustabdyti skundžiamą įsakymą. Visiškai neatsižvelgta į tai, kad atsakovė negalėjo nei faktiškai, nei teisiškai stabdyti ginčijamą įsakymą. Vien tai, kad jungtinės veiklos sutartis pripažinta sudaryta neteisėtai, nesuponuoja pagrindo teigti, jog ir ginčijamas įsakymas buvo priimtas neteisėtai – atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, rėmėsi įsakymo priėmimo metu nenuginčyta butų ir kitų savininkų valia, valdymo forma, įregistruota viešajame registre, taip pat buvo atsižvelgta į tai, jog nebuvo gautas nei vienas butų ir kitų patalpų savininkų prašymas stabdyti ar panaikinti ginčijamą įsakymą, tačiau teismas šių argumentų neįvertino.

442.

45Ieškovė UAB „ŠILĖJA“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

4612.1.

47ieškovė nėra praleidusi įsakymo apskundimo termino. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ginčo dėl to nebuvo, be to, atsakovė nepateikia įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė terminą yra praleidusi. Apeliantė nesiekia teisinių pasekmių, kurias sukeltų tariamas ieškovės termino praleidimas, t. y. neprašo palikti reikalavimo nenagrinėtu, apeliaciniu skundu siekia tik užvilkinti bylos nagrinėjimą ir toks elgesys negali būti įvardijamas procesiškai sąžiningu;

4812.2.

49joks teisės aktas nenumato, kad apeliantė privalo sustabdyti priimtą administracini aktą jei dėl jo kyla ginčas. Tačiau apeliantė turi tokią teisę ir dėl to ginčo byloje nėra;

5012.3.

51ginčijamo įsakymo (panaikinto individualaus administracinio akto) pagrindu ieškovei galėjo kilti teisėti lūkesčiai – t. y. naikinamas įsakymas neatitiko materialiųjų teisės normų imperatyvių nuostatų jo priėmimo metu, o apeliantės padaryti ir vėliau neištaisyti pažeidimai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes ieškovei, kurios pasireiškė tuo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neteko teisės teikti paslaugų – administruoti pastato, kuris skundžiamu įsakymu buvo išbrauktas iš ieškovės administruojamų namų sąrašo. Pirmosios instancijos teismas aptariamais aspektais bylą ir nagrinėjo, tyrė byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti svarbius duomenis, pateiktus į bylą, todėl padarytos išvados gali būti laikomos pagrįstomis;

5212.4.

53apeliantė neteisingai kvalifikuoja panaikintą įsakymą, kadangi įsakymas, kuris buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, niekada apeliantės panaikintas nebuvo. Apeliantė šioje dalyje painiojasi tarp įsakymo, kuriuo ieškovei buvo pavesta administruoti gyvenamuosius daugiabučius namus Vilniuje, ir įsakymo, kuriuo, panaikinus ginčijamą jungtinės veiklos sutartį, vėliau buvo paskirtas naujasis administratorius, tačiau šie apeliantės argumentai jokios reikšmės priimtam skundžiam sprendimui ir jo teisėtumui neturi;

5412.5.

55apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui – apeliacijos objektas turėtų būti pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau apeliantė iš esmės prašo apeliacinės instancijos teismo ne patikrinti šioje byloje priimto skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o iš naujo nagrinėti tą patį ginčą, iš esmės remiantis lygiai tais pačiais argumentais, kurie buvo ištirti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

56Teisėjų kolegija

konstatuoja:

57IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl naujų įrodymų priėmimo

583.

59Nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

604.

61Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).

625.

63Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr. pirmiau minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 15 punktą).

646.

65Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija, kuri užtikrina šalių lygybės principą, reikalaujantį, kad kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę nei priešinga šalis padėtį; teisė į rungtynišką procesą, kaip viena sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr., pvz., 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, par. 24; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, par. 21; 2014 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, par. 30).

667.

67Teisėjų kolegija, remdamasi aptarta teismų formuojama praktika, nurodo, kad priešingos bylos šalies teisės pasisakyti dėl naujų įrodymų užtikrinimas yra būtinoji naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlyga. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 30-3228/19, kuriuo buvo paskirtas naujas ginčo daugiabučio namo, esančio ( - ), administratorius. Apeliantė šiuo įrodymu siekia pagrįsti, kad ieškovės pradėtas ginčas tapo teisiškai nereikšmingas, ir apie tai buvo informuotas pirmosios instancijos teismas, pranešant, kad yra pradėta ginčo daugiabučio namo administratoriaus paskyrimo procedūra.

688.

69Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pateikė naują įrodymą kartu su apeliaciniu skundu ir ieškovė galėjo pasisakyti dėl šio įrodymo, įvertinant, kad pirmosios instancijos teismas buvo informuotas apie pradėtą naujo administratoriaus skyrimo procedūrą, ir dėl šios aplinkybės pasisakė sprendime, sprendžia priimti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 30-3228/19 į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto įrodymų apimtį, neturi pagrindo spręsti, kad įsakymo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

70Dėl daugiabučio namo administratoriaus teisių gynimo

719.

72Byloje kilo ginčas dėl teisės administruoti namą, esantį ( - ). Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 30-1206 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 30-1714 „Dėl UAB „ŠILĖJA“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“ iš UAB „ŠILĖJA“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašo gyvenamasis namas, esantis ( - ), buvo išbrauktas, o UAB „ŠILĖJA“ per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos buvo įpareigota pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo ( - ) bendro naudojimo objektų valdymo perdavimo šio namo jungtinės veiklos sutarties dalyviams akto kopiją (b.l. 18).

7310.

74Sprendimas išbraukti iš UAB „ŠILĖJA“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašo gyvenamąjį namą, esantį ( - ), buvo priimtas, nes buvo sudaryta bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. UAB „ŠILĖJA“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. balandžio 13 d. daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.

7511.

76Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1403-432/2018 UAB „ŠILĖJA“ ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. balandžio 13 d. daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-839-560/2019 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

7712.

78Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pripažinus negaliojančia 2016 m. balandžio 13 d daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, priimtas skundžiamas įsakymas taip pat naikintinas.

7913.

80Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nurodo, kad ieškovė UAB „ŠILĖJA“ kreipėsi į teismą dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo pasibaigus jos įgaliojimui administruoti daugiabutį namą, todėl vien tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį.

8114.

82Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantės argumentai, kad ieškovė į teismą kreipėsi jau tuomet, kai jos įgaliojimai administruoti daugiabutį namą jau buvo pasibaigę, nekeičia jos teisinio suinteresuotumo bei neriboja teisės į teismą.

8315.

84Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši konstitucinė teisė detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

8516.

86Pažymėtina ir tai, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.9 punktas). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas).

8717.

88Pagal teismų formuojamą praktiką, ieškiniai savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, kuriais skiriami daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriai, yra savarankiško teisminio ginčo objektu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-109/2018, 2018 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-65/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-23/2018, 2016 m. liepos 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-69/2016).

8918.

90Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės teiginio, jog būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, jei apeliantė atsakytų už tuo metu teisėtai priimto ir visą šį laikotarpį galiojusio įsakymo pasekmes, dėl to, kad ji nepatenkino ieškovės pateikto prašymo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 30-1206 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 30-1714 „Dėl UAB „ŠILĖJA“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“, nurodo, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nekėlė apeliantei reikalavimo dėl žalos atlyginimo šiuo aspektu. Vadinasi, argumentas dėl ginčo įsakymo galiojimo nestabdymo ir dėl to galimai kilusios žalos ieškovei, nėra byloje ginčo objektu (CPK 13 straipsnis), todėl teisėjų kolegija šio apeliaciniame skunde išdėstyto teisiškai nereikšmingo argumento nevertina.

9119.

92Lygiai taip pat pasisakytina dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyto argumento, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustatė, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.

9320.

94Byloje ieškovė neprašė įpareigoti stabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 30-1206 veikimą, byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat ieškovė neskundė apeliantės veiksmų pagal Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.

9521.

96Apeliantė nurodo, kad Administracija nėra subjektas, galintis išspręsti jungtinės veiklos (ne)teisėtumo klausimą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliantės argumentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 konstatavo, kad tai, jog valstybės ar savivaldybės institucijai yra suteikta kompetencija įgyvendinti tam tikras valstybės ar savivaldybės funkcijas, savaime nereiškia, kad ta institucija automatiškai yra įgaliota ir reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, netgi jei tos funkcijos yra priežiūros ar kontrolės pobūdžio.

9722.

98Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu dėl Administracijos įgaliojimų, vykdant priežiūros funkciją sudarant jungtinės veiklos sutartis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad 2016 m. balandžio 13 d. daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pripažinimas negaliojančia savaime įrodo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikos neteisėtumą (teismo įvertintą kaip neteisėtą nušalinimą nuo daugiabučio namo administravimo), sukėlusį ieškovei žalą, nes ji negalėjo šiam namui teikti paslaugų ir gauti už suteiktas paslaugas atlygio/pelno.

9923.

100Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

10124.

102Jungtinės veiklos sutartis buvo registruota Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

10325.

104Pagal CK 4.84 straipsnio 10 dalį administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Esant Nekilnojamojo turto registre išviešintam juridiniam faktui dėl sudarytos jungtinės veiklos sutarties, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 24 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1206, kuriuo daugiabutis namas, esantis adresu: ( - ), buvo išbrauktas iš UAB „Šilėja“ administruojamų namų sąrašo.

10526.

106Ieškovė neįrodinėjo, kad apeliantė pažeidė aptartų teisės aktų reikalavimus ir dėl to ginčo įsakymas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nurodė, kad ji neteko įgaliojimų toliau administruoti ginčo namą dėl neteisėtai sudarytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, kuri sudaryta ne išreikšta pastato butų ir kitų patalpų savininkų valia, o pasitelkiant apgaulę. Tačiau byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dalyvavimą sudarant ginčo sutartį, dėl ko galėtų kilti apeliantės atsakomybė.

10727.

108Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-839-560/2019 21 punkte konstatavo sudarytos sutarties neteisėtumą, nes ginčijama jungtinės veiklos sutartimi buvo susitarta ne dėl jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrojo naudojimų objektų valdymo sąlygų ir tvarkos, o dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo.

10928.

110Pažymėtina, kad pats savaime 2016 m. balandžio 13 d. daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pripažinimas negaliojančia nesudarė pagrindo teismams taikyti restitucijos ir pripažinti ginčo įsakymą negaliojančiu.

11129.

112Teisėjų kolegija, šioje byloje ištyrusi faktines aplinkybes, sutinka su apeliante, kad teisminis ginčas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, vykstant teismo procesui, nesudarė faktinio pagrindo spręsti dėl ginčo įsakymo neteisėtumo (CPK 18 straipsnis), dėl ko būtų teisinis pagrindas jį panaikinti nagrinėjamoje byloje teismo tvarka.

11330.

114Nors apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-839-560/2019 18 punkte nurodė, kad „ginčo jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta iš esmės siekiant pakeisti vieną bendrojo naudojimo objektų administratorių kitu, o tai rodo, jog UAB „Šilėja“ teisės buvo pažeistos, kadangi jis neteko įgaliojimų toliau administruoti ginčo namą, <...>“, tačiau nagrinėtoje byloje dėl tokios veikos atsakomybė kilo UAB „Ozo miestas“.

115Dėl praleisto ieškinio senaties termino

11631.

117Apeliaciniame skunde atsakovė neteikia argumentų, susijusių su senaties terminu praleidimu, ieškinio atmetimui. Apeliantė tik nurodo argumentą, kad ieškinys pateiktas pažeidžiant įsakymo apskundimo 1 mėn. terminą, nes, anot jos, jei 2016 m. gegužės 24 d. priimtas įsakymas, kuriuo iš UAB „ŠILĖJA“ administruojamų daugiabučių namų sąrašo buvo išbrauktas daugiabutis namas, esantis adresu: ( - ), įsigaliojo nuo jo po priėmimo momento, tai ieškovės, kaip ginčo daugiabučio namo administratorės, įgaliojimai baigėsi jau 2016 m. gegužės 25 d., tačiau ieškinys buvo paduotas tik 2016 m. birželio 27 d. Dėl šio apeliaciniame skunde išdėstyto teisiškai nereikšmingo argumento teisėjų kolegija nepasisako.

118Dėl bylos nutraukimo

11932.

120Apeliantė nurodė, kad nuo įsakymo priėmimo iki civilinės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo išnyko skundžiamo įsakymo aktualumas, jo galiojimo klausimas jau yra išspręstas galiojančiu Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu, nes butų ir kitų patalpų savininkams išreiškus valią dėl administratoriaus paskyrimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus naują įsakymą, kuriuo laikomas netekusiu galios šioje byloje ginčijamas įsakymas, nebeliko ginčo dėl teisės ir išnyko nagrinėjamos bylos ginčo dalykas.

12133.

122Byloje nustatyta, kad ieškovė ginčo daugiabučio namo administratore buvo paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1714 „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“.

12334.

124Įsakymo priėmimo metu galiojusio CK 4.84 straipsnio 1 dalis numatė, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. To paties straipsnio 5 dalis reglamentavo, jog administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį.

12535.

126CK 4.84 straipsnis buvo pakeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-2005 ((Žin., 2012, Nr. 57-2828), įsigaliojo 2013.01.01). Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numatė, kad „Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai“.

12736.

128Taigi ieškovės teisė administruoti daugiabutį namą, esantį ( - ), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 30-1714 baigėsi 2014 m. liepos 1 d., remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 30-1206, kurio pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 30-1714 „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, nebegali būti ginčo objektu.

12937.

130Taip pat byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3228/19 daugiabutis namas, esantis adresu ( - ), perduotas 5 metams administruoti UAB „Ozo miestas“, atsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo protokolą Nr. A27-298/19(2.1.13-BUS).

13138.

132Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo dalykas (materialinis teisinis reikalavimas) yra išnykęs ir ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymas teisinių pasekmių ieškovei nesukelia.

13339.

134Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepanaikinus skundžiamo įsakymo ieškovė UAB „ŠILĖJA“ neturės teisinio pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu, reiškiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skundžiamu įsakymu neteisėto nušalinimo nuo paminėto namo administratoriaus pareigų atlikimo žalos atlyginimo.

13540.

136Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo aptartos aplinkybės dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginti teisėtus lūkesčius ir ekonominį interesą, nėra teisiškai reikšmingos šiai bylai, nes ieškovė neformulavo tokio ieškinio dalyko (CPK 13 straipsnis) ir nagrinėjamoje byloje neprašė žalos atlyginimo.

13741.

138Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).

13942.

140Įvertinus tai, kas išdėstyta šios nutarties motyvuose dėl ieškovės teisės administruoti daugiabutį namą, esantį ( - ), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 30-1714 pabaigos iki 2014 m. liepos 1 d., remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, bei į tai, kad ieškovės teisė administruoti daugiabutį namą baigėsi ir tuo pagrindu, kad buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 30-3228/19, ieškovės reikalavimas pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 30-1206, neteisėtu, nereikalaujant įpareigoti atsakovę atlyginti žalą dėl to, kad ji neteko įgaliojimų toliau administruoti ginčo namą, negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

14143.

142CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, teismas nutraukia bylos nagrinėjimą, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

14344.

144Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas šiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, yra nurodęs, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, tai yra modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

14545.

146Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

14746.

148Teisėjų kolegija, įvertinusi visus pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 30-1206 neteisėtu, nereikalaujant įpareigoti atsakovę atlyginti žalą dėl to, kad ji neteko įgaliojimų toliau administruoti ginčo namą, nustačius, kad ieškovė nebeturi teisės administruoti daugiabutį namą, esantį ( - ), sprendžia, kad ieškovės prašomo ginčo įsakymo pripažinimas neteisėtu patenkinimas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių, todėl teismas turėjo nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14947.

150Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

15148.

152CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15349.

154CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

15550.

156Nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad byla nutrauktina ieškovei, nes ji neįrodė teisės administruoti daugiabutį namą, esantį ( - ), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 30-1714 po 2014 m. liepos 1 d., taip pat dėl to, kad ieškovė nesuformulavo materialinio reikalavimo dėl įrodinėjamo ekonominio intereso pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas dėl ginčo esmės byloje nepriimamas dėl ieškovės kaltės. Dėl šios priežasties yra pagrindas spręsti, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje byloje, atlyginimą, o ieškovės sumokėtas žyminis mokestis jai negrąžintinas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

15751.

158UAB „ŠILĖJA“ prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šios nutarties 60 punkte motyvų pagrindu, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atmetamas (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

15952.

160Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

161Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

Nutarė

162Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

163Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ŠILĖJA“ kreipėsi... 8. 2.... 9. Ieškovės teigimu, Sutartimi iš tikrųjų buvo ne išreikšta Pastato butų... 10. 3.... 11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko.... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį... 15. 5.... 16. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „ŠILĖJA“ daugiabučio namo ( - ),... 17. 6.... 18. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d.... 19. 7.... 20. Teismo vertinimu, teismui pripažinus negaliojančia bei panaikinus 2016 m.... 21. 8.... 22. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės argumentais, jog atsakovė neturi... 23. 9.... 24. Teismo vertinimu, skundžiamu įsakymu, kurio vykdymo atsakovė nestabdė,... 25. 10.... 26. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad šiuo metu nėra prasmės/tikslo... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 28. 11.... 29. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį... 30. 11.1.... 31. 2016 m. gegužės 24 d. priimtas įsakymas, kuriuo iš UAB „ŠILĖJA“... 32. 11.2.... 33. įsakymo apskundimas per se nesustabdo ginčijamo įsakymo vykdymo ir tuo... 34. 11.3.... 35. teismas skundžiamajame sprendime pats sau prieštarauja – viena vertus... 36. 11.4.... 37. daugiabuc?io namo, esančio adresu: ( - ), butu? ir kitu? patalpu? savininkai... 38. 11.5.... 39. jeigu būtų sustabdytas skundžiamo įsakymo vykdymas, tuomet pati... 40. 11.6.... 41. šioje byloje yra naikinamas jau panaikintas įsakymas. Civilinės bylos... 42. 11.7.... 43. iš esmės ieškinys buvo patenkintas tik tuo pagrindu, jog atsakovė atmetė... 44. 2.... 45. Ieškovė UAB „ŠILĖJA“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį... 46. 12.1.... 47. ieškovė nėra praleidusi įsakymo apskundimo termino. Bylos nagrinėjimo... 48. 12.2.... 49. joks teisės aktas nenumato, kad apeliantė privalo sustabdyti priimtą... 50. 12.3.... 51. ginčijamo įsakymo (panaikinto individualaus administracinio akto) pagrindu... 52. 12.4.... 53. apeliantė neteisingai kvalifikuoja panaikintą įsakymą, kadangi įsakymas,... 54. 12.5.... 55. apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios... 56. Teisėjų kolegija... 57. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. 3.... 59. Nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti,... 60. 4.... 61. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas... 62. 5.... 63. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, apeliacinės instancijos... 64. 6.... 65. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir... 66. 7.... 67. Teisėjų kolegija, remdamasi aptarta teismų formuojama praktika, nurodo, kad... 68. 8.... 69. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pateikė naują įrodymą kartu su... 70. Dėl daugiabučio namo administratoriaus teisių gynimo... 71. 9.... 72. Byloje kilo ginčas dėl teisės administruoti namą, esantį ( - ). Nustatyta,... 73. 10.... 74. Sprendimas išbraukti iš UAB „ŠILĖJA“ administruojamų daugiabučių... 75. 11.... 76. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu... 77. 12.... 78. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pripažinus... 79. 13.... 80. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nurodo, kad ieškovė UAB... 81. 14.... 82. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantės argumentai, kad ieškovė į teismą... 83. 15.... 84. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši... 85. 16.... 86. Pažymėtina ir tai, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į... 87. 17.... 88. Pagal teismų formuojamą praktiką, ieškiniai savivaldybės administracijai... 89. 18.... 90. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės teiginio, jog būtų... 91. 19.... 92. Lygiai taip pat pasisakytina dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą... 93. 20.... 94. Byloje ieškovė neprašė įpareigoti stabdyti Vilniaus miesto savivaldybės... 95. 21.... 96. Apeliantė nurodo, kad Administracija nėra subjektas, galintis išspręsti... 97. 22.... 98. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu dėl... 99. 23.... 100. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 101. 24.... 102. Jungtinės veiklos sutartis buvo registruota Nekilnojamojo turto registre.... 103. 25.... 104. Pagal CK 4.84 straipsnio 10 dalį administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250... 105. 26.... 106. Ieškovė neįrodinėjo, kad apeliantė pažeidė aptartų teisės aktų... 107. 27.... 108. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus... 109. 28.... 110. Pažymėtina, kad pats savaime 2016 m. balandžio 13 d. daugiabučio namo ( -... 111. 29.... 112. Teisėjų kolegija, šioje byloje ištyrusi faktines aplinkybes, sutinka su... 113. 30.... 114. Nors apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, 2019 m. spalio 3 d.... 115. Dėl praleisto ieškinio senaties termino... 116. 31.... 117. Apeliaciniame skunde atsakovė neteikia argumentų, susijusių su senaties... 118. Dėl bylos nutraukimo... 119. 32.... 120. Apeliantė nurodė, kad nuo įsakymo priėmimo iki civilinės bylos... 121. 33.... 122. Byloje nustatyta, kad ieškovė ginčo daugiabučio namo administratore buvo... 123. 34.... 124. Įsakymo priėmimo metu galiojusio CK 4.84 straipsnio 1 dalis numatė, kad... 125. 35.... 126. CK 4.84 straipsnis buvo pakeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82,... 127. 36.... 128. Taigi ieškovės teisė administruoti daugiabutį namą, esantį ( - ), pagal... 129. 37.... 130. Taip pat byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 131. 38.... 132. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija... 133. 39.... 134. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepanaikinus... 135. 40.... 136. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo aptartos aplinkybės dėl ieškovės... 137. 41.... 138. Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti savo... 139. 42.... 140. Įvertinus tai, kas išdėstyta šios nutarties motyvuose dėl ieškovės... 141. 43.... 142. CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad, jeigu byla nenagrinėtina... 143. 44.... 144. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas šiais teisės aiškinimo ir... 145. 45.... 146. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismą... 147. 46.... 148. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus pirmiau išdėstytus argumentus,... 149. 47.... 150. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad yra... 151. 48.... 152. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 153. 49.... 154. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama... 155. 50.... 156. Nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad byla nutrauktina ieškovei, nes ji... 157. 51.... 158. UAB „ŠILĖJA“ prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų... 159. 52.... 160. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 161. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 162. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti... 163. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....