Byla 3K-3-73/2013
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko V. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ūkininko V. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, trečiasis asmuo D. V., dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo draudimo sutarties šalių ginčas dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo.

5Ieškovas ūkininkas V. K. prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 94 650,66 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė su atsakovu sudaręs Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo sutartį dėl traktoriaus „Agrotron M620DCR“ (valst. Nr. 2225 TL). Sutarties galiojimo metu 2010 m. vasario 1 d. įvyko draudžiamasis įvykis – eismo įvykio metu buvo padaryta žala traktoriui. Ieškovas kreipėsi į atsakovą (draudiką) dėl draudimo išmokos. 2010 m. balandžio–liepos mėn. traktoriaus remontą atliko UAB „Panevėžio agrochemija“, traktorius iki jo suremontavimo tris kartus buvo pateiktas apžiūroms draudikui (2010 m. vasario 3 d., 2010 m. vasario 23 d., 2010 m. gegužės 25 d.), taip pat ir jį suremontavus (2010 m. liepos 30 d.). Atsakovas (draudikas) išmokėjo tik dalį priklausančios išmokos, kitą dalį išmokėti atsisakė, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo likusią išmokos dalį.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 31 222,55 Lt draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad šioje byloje turi būti taikoma šalių sudaryta Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo sutartis. Konstatavęs, kad atsakovas, apskaičiuodamas mokėtiną išmoką už ieškovo nuostolius, kuriuos laikė pagrįstais ir įrodytais, be pagrindo taikė 10 proc. nuolaidą įsigyjamų naujų detalių kainai, taip pat nepagrįstai išmoką mažino dėl keičiamų detalių nusidėvėjimo, teismas, atsižvelgęs į Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo sutartyje numatytą 400 Lt besąlyginę išskaitą, sprendė, jog atsakovas be pagrindo sumažino mokėtiną draudimo išmoką 7 280,24 Lt. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog patyrė nuostolių dėl skriemulio, kronšteino, modulio, movos sugadinimo, taip pat jog dėl eismo įvykio buvo būtina pakeisti dvi traktoriaus padangas, teismas sprendė, jog ieškovui priteistina draudimo išmoka 2339,50 Lt už skriemulį, 4979,55 Lt už kronšteiną (suportą), 6635,20 Lt už modulį, 1416,96 Lt už movą, 8571,10 Lt už padangą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad tam tikrų kitų į ieškovo pateiktą sąmatą įtrauktų detalių (tilto, cilindrų, hidraulikos valdymo modulio ir kt.) defektams nustatyti buvo būtini papildomi tyrimai, diagnostika, smulkesnis detalių ardymas ir kt. Tyrimai nebuvo atlikti, detalės nebuvo išardytos, todėl teismas sprendė, kad įrodymai, neabejotinai patvirtinantys, kad detalės sugadintos būtent draudžiamojo įvykio metu, draudikui ir teismui nepateikti. Dėl kitų ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytų detalių, kurios remonto metu galėjo būti pakeistos (pvz., sinchronizatoriaus, veleno ir kt.), teismas, nustatęs, kad jos nebuvo pateiktos draudiko atstovui apžiūrai ir nėra pateikta šių detalių nuotraukų, naujų detalių įsigijimo dokumentų bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog dėl šių detalių atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, kad ši ieškinio dalis negali būti tenkinama ir dėl draudėjo pareigų pažeidimo. Teismas nustatė, kad ieškovas, gavęs 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. balandžio 28 d., 2010 m. gegužės 26 d., 2010 m. liepos 7 d. atsakovo pranešimus apie būtinumą suderinti remonto darbus, remonto įmonę, šių draudiko reikalavimų nevykdė, nebendradarbiavo su juo, nevykdė pareigos kooperuotis, traktoriaus remontą, neinformavęs draudiko, pavedė UAB „Panevėžio agrochemija“. Teismo vertinimu, ieškovas nevykdė ir šalių sudarytos Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo sutarties 2.8 punkto b, c papunkčių, 17.1 punkto d, e, g, h papunkčių reikalavimų, pagal kuriuos jis privalėjo pateikti draudikui visą būtiną informaciją apie apdraustą objektą, išsaugoti pažeistas dalis, jas parodyti draudiko atstovui, pateikti jam reikalaujamus dokumentus (tarp jų ir dokumentus, patvirtinančius detalių defektus, naujų detalių įsigijimą). Teismas nustatė, kad dėl ieškovo nerūpestingų, neapdairių veiksmų draudikas buvo suklaidintas dėl remontą atliksiančios įmonės, keistinų detalių buvimo vietos,dėl to draudikui sumažėjo galimybės dalyvauti atliekant traktoriaus remontą (draudikas negalėjo dalyvauti pakeičiant priekinį tiltą, kitas detales), kartu tinkamai ištirti draudžiamąjį įvykį, nustatyti faktinį nuostolių dydį, jų priežastinį ryšį su įvykiu, patikrinti visą kitą būtiną informaciją, t.y. tinkamai atlikti įstatyme ir sutartyje nustatytas pareigas (Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo sutarties 17.13, 18.3, 19.5 punktai, Draudimo įstatymo 82 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais civilinės teisės prasme (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), ieškovas dėl savo kaltės (neatsargumo) pažeidė tiek įstatyme nustatytas kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigas (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 1 dalis, CK 6.38 straipsnio 3 dalis), tiek Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo sutartyje nurodytas pareigas, tai pasunkino draudiko pareigos tinkamai ištirti draudžiamąjį įvykį, nustatyti tokio įvykio aplinkybes, padarinius, draudimo išmokos dydį, vykdymą, ir tai yra pagrindas draudikui sumažinti mokėtiną draudimo išmoką (Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo sutarties 17.2, 19.5 punktai, Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgęs į sutartyje bei įstatyme nurodytus kriterijus, t. y. į draudėjo kaltę (neatsargumas, pasireiškęs nerūpestingumu), draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, padarinius (pasunkėjęs draudiko pareigų, nustatytų Sutarties 17.13, 18.3, 19.5 punktuose, vykdymas), teismas padarė išvadą, kad tenkinti likusios ieškinio dalies nėra pagrindo.

8Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi, kurioje padaryta aiški aritmetinė klaida ištaisyta Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi, pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą, priteisė ieškovui iš atsakovo 14 599,29 Lt draudimo išmoką, šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos 14 599,29 Lt sumos nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija nustatė, kad ieškovas suklaidino atsakovą, pateikdamas UAB „Biržų žemtiekimas“ sąmatą traktoriaus remonto darbams, nepranešė atsakovui apie tai, kad sugadinta transporto priemonė yra remontuojama UAB „Panevėžio agrochemija“ ar UAB „Iron motors“, dėl to atsakovas prarado galimybę tinkamai nustatyti padarytos žalos dydį, įvertinti, kurios detalės turi būti pakeistos, o kurioms keitimo ar taisymo nereikia. Konstatavusi, kad ieškovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, taip pat Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo taisyklių 17.1 punkte išvardytų pareigų, kolegija padarė išvadą, jog, vadovaujantis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalimi, Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo taisyklių 17.2 punktu, atsakovas turėjo teisę draudimo išmoką sumažinti arba jos visai nemokėti. Kolegija nesutiko su ieškovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl patirtos žalos perkėlė ieškovui; pažymėjo, kad pagal Draudimo įstatymą ir draudimo taisykles žalos dydį, patirtą draudžiamojo įvykio metu, turi nustatyti draudikas, o draudėjas turi pareigą draudikui pateikti visus turimus dokumentus, duomenis apie įvykio aplinkybes ir padarinius; tik nuodugniai ištyręs visą turimą informaciją draudikas nustato padarytos žalos dydį ir apskaičiuoja draudėjui išmokėtinos draudimo išmokos sumą. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovui nevykdant savo sutartinių pareigų, atsakovas pagal turimus duomenis nustatė padarytos žalos sumą ir mokėtiną draudimo išmoką. Kadangi objektyviais duomenimis yra pagrįstas tik atsakovo nustatytos žalos dydis, tai ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad eismo įvykio metu traktoriui buvo padaryta didesnė žala, nei nustatė draudikas, todėl, anot kolegijos, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias teisės normas ir nurodė ieškovą įrodymais nepagrindus savo reiškiamų reikalavimų. Kolegija atmetė ieškovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų rašytinių įrodymų, policijos pažymos, liudytojų L. Š., R. R. parodymų, ieškovo paaiškinimų. Kolegija atkreipė dėmesį į ieškovo teiktos informacijos prieštaringumą, liudytojo R. R. paaiškinimų kitimą, ieškovo neatskleidimą reikšmingos byloje informacijos, kad jis nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. buvo vienintelis UAB „Panevėžio agrochemija“ savininkas. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką už dvi traktoriaus padangas. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus kolegija sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog po 2010 m. vasario 1 d. eismo įvykio traktoriui buvo pakeista tik viena padanga, o byloje nėra duomenų, kodėl, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuo traktoriaus remonto pabaigos praėjus daugiau kaip vieneriems metams, buvo pakeista ir antroji padanga. Įvertinusi tai, kad atsakovo sudarytos sąmatos 12 punkte įrašyta priekinė darbinė mova įvertinta 2416,96 Lt, šie pinigai buvo pervesti į ieškovo sąskaitą, o kitų movų nei ieškovo pateiktoje sąmatoje, nei kituose dokumentuose nėra minima, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nesumokėjo ieškovui draudimo išmokos už movą. Konstatavusi, kad byloje nėra įrodymų, jog nors vienas iš traktoriuje įmontuotų modulių buvo pažeistas, kolegija sprendė, jog už juos priteisti ieškovui išmoką nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 6635,20 Lt išmoką už traktoriaus modulį.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas ūkininkas V. K. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, ieškinį patenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl draudiko pareigų vykdymo. Teismai neteisingai nustatė šalį, pažeidusią sutartinę prievolę tinkamai nustatyti žalos dydį ir laiku išmokėti draudimo išmoką (CK 6.205, 6.206 straipsniai), todėl neteisingai įvertino atsakovo veiksmus, vykdant Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. gruodžio 31 d.) nuostatas, taip pat netinkamai taikė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį dėl priežastinio ryšio nustatymo tarp ieškovo padaryto pažeidimo ir žalos bei šiuo aspektu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009; teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansa-LTB“ v. UAB DK „Baltic Polis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-797/2003, 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009; ir kt.). Kasatoriaus teigimu, Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalies nuostatos bei Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo taisyklių Nr. 043 19.1 punktas, nustatantis 7 dienų terminą draudimo išmokai išmokėti, suponuoja atsakovo pareigas operatyviai ištirti su draudžiamuoju įvykiu susijusias aplinkybes, nustatyti žalos (draudimo išmokos) dydį ir operatyviai išmokėti draudimo išmoką. Anot kasatoriaus, nuo 2010 m. vasario 23 d., kai atsakovas gavo atitinkamus dokumentus (Panevėžio apskrities VPK KPB pažymą ir raštą, traktoriaus vairuotojo paaiškinimą, atsakovo atstovas apžiūrėjo ir nufotografavo traktorių) atsakovui kilo pareiga per 7 dienas (iki 2010 m. kovo 2 d.) nustatyti nuostolių, draudimo išmokos dydį ir ją išmokėti. Atsakovas, nustatyta tvarka neįvertinęs nuostolių bei nustatytu terminu neišmokėjęs draudimo išmokos, pažeidė Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo taisyklių Nr. 043 2.2, 19.1 punktus, prievolių įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatorius pažymi, kad jo veiksmai po eismo įvykio atitiko Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo taisyklių Nr. 043 sąlygas, o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl ieškovo veiksmų atsakovas prarado galimybę tinkamai nustatyti padarytos žalos dydį, įvertinti, kurios detales turi būti pakeistos, o kurioms keitimo ar taisymo nereikia, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovas nevykdė Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo taisyklių Nr. 043 17.11 punkto b papunktyje, 17.13, 2.2 ir 19.1 punktuose nustatytų pareigų (CK 6.256 straipsnio 3 dalis,), taip pat nedėjo maksimalių pastangų tinkamai įvykdyti prievolę pagal savo profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 2 dalis). Draudikas, tinkamai neatlikęs traktoriaus sugadinimo ir nuostolių dydžio nustatymo bei įvertinimo, negali tuo remdamasis atsisakyti mokėti draudimo išmoką (CK 6.62 straipsnio 3 dalis, 6.205 straipsnis). Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 1 dalį, Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo taisyklių Nr. 043 2.2, 19.1 punktus atsakovui atiteko rizika dėl jo paties neveikimo (CK 6.206 straipsnis).

112. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių. Teismai neteisingai taikė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. gruodžio 31 d.), kuri nustato draudiko (atsakovo) pareigą įrodyti draudimo išmokos mažinimo pagrindus, todėl neteisingai paskirstė šalims CPK 12, 178, ir 179 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo pareigas ir šiuo aspektu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos. Draudimo teisiniuose santykiuose Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka nei nustatyta CPK taisyklėse. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. UAB DK ,,Lindra“, bylos Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. UADB ,,Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006). Kasatoriaus teigimu, teismai jam neteisėtai priskyrė pareigą įrodyti, kad remonto įmonių nurodyti traktoriaus sugadinimai bei jo patirti 121 490,18 Lt nuostoliai yra draudžiamojo įvykio padarinys.

123. Dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismai pažeidė įrodymo tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas įrodymus, padarė klaidų, turinčių įtakos byloje priimtam sprendimui. Nustatydamas, kad A. B. 2010 m. vasario 3 d. surašytame Transporto priemones techninės apžiūros defektų akte nurodytos 8 sugadintos detalės, apeliacinės instancijos teismas suklydo, nes aiškiai matyti, kad akte nurodytos 5 detalės, kurios surašytos ant 8 eilučių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat suklydo nustatydamas, kad atsakovas 2010 m. kovo 29 d. raštu informavo kasatorių, jog remonto darbų apimtis turi būti derinama su atsakovu, nes nurodytame rašte to neįrašyta. Kasatorius nurodo, kad byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – trijų specializuotų įmonių (UAB „Biržų žemtiekimas“, UAB „Panevėžio lytagra“ ir UAB „Panevėžio agrochemija“) pasiūlymuose nurodytos analogiškos keičiamos traktoriaus detalės, jų kiekis. Šiuose pasiūlymuose 39 išvardytos detalės sutampa. Kasatoriaus nuomone, šie duomenys yra objektyvūs, jais įrodyti traktoriui padaryti sugadinimai, o atsakovo darbuotojo A. B. surinkti ir teismui pateikti įrodymai negali būti vertinami kaip visiškai objektyvūs.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo ieškovo ūkininko V. K. kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl draudiko pareigų vykdymo. Kasatoriaus cituojama teismų praktika negali būti taikoma nagrinėjant šį ginčą, nes nurodomose kasacinio teismo nutartyse šalių ginčai buvo nagrinėjami pagal kitas draudimo sutartis (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, laidavimo draudimo, turto draudimo), o šis ginčas yra nagrinėjamas pagal šalių sudarytą Statybinių mašinų ir mechanizmų draudimo sutartį bei Taisykles. Be to, kasatoriaus nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nebuvo nustatyta draudiko klaidinimo aplinkybių; jose ginčai buvo nagrinėti su fiziniais asmenimis, o ūkininkas laikytinas verslininku. Pažymėtina, kad kasatoriaus nurodomuose atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2010 m. vasario 26 d., 2010 m. kovo 29 d., 2010 m. balandžio 28 d., 2010 m. gegužės 26 d., 2010 m. liepos 7 d. raštuose, priešingai nei nurodoma ieškovo kasaciniame skunde, nėra nurodyta, kad įvykio aplinkybių bei apgadinimų, susijusių su įvykiu, tyrimas baigtas. Be to, šiuose raštuose nurodyta, kad remonto darbų sąmata bei joje numatytų darbų apimtis turi būti suderinta su draudiku UAB DK „PZU Lietuva“. Vadinasi, įvykio tyrimas bei draudimo išmokos dydžio nustatymas dėl objektyvių priežasčių nebuvo baigtas, t. y. nebuvo gauti duomenys bei dokumentai galutiniam nuostolių dydžio nustatymui. Kasatorius apie tai informuotas raštais. Statybinių mašinų ir mechanizmų draudimo taisyklių Nr. 043 19.1 punkte, kuriuo remiasi kasatorius, nustatyta, kad draudimo išmoka fiziniam asmeniui privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 dienas, o juridiniam asmeniui – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir padarinius bei draudimo išmokos dydį. Vadinasi, draudimo išmoka turi būti išmokėta per 7–15 dienų nuo dienos, kai gaunama visa informacija, kuri reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, padarinius bei draudimo išmokos dydį. Kasatoriui klaidinant draudiką, pateikiant klaidingą informaciją dėl remonto darbus atliekančios įmonės, draudikas negalėjo nustatyti pagrįsto nuostolių bei draudimo išmokos dydžio. Vadinasi, kasatoriaus termino skaičiavimas dėl draudiko prievolės įvykdymo yra klaidingas, neatitinkantis norminių teisės aktų nuostatų, teismų praktikos. Draudiko pareigos negali būti aiškinamos atskirai nuo draudėjo pareigų vykdymo, t. y. draudiko pareigų vykdymas yra įmanomas tik tokiu atveju, kai draudėjas su draudiku bendradarbiauja, jo neklaidina bei pateikia prašomą bei teisinga informaciją. Draudėjui netinkamai vykdant Draudimo įstatyme, draudimo sutartyje, draudimo taisyklėse nustatytas pareigas, taip pat nevykdant draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ raštų reikalavimų bei tikslingai klaidinant atsakovą, draudikui pareigų vykdymas buvo pasunkėjęs. Kasatoriui, sąmoningai klaidinus draudiką dėl remonto darbus atliekančios įmonės, draudikas negalėjo suderinti remonto darbų sąmatos ir įsitikinti jos pagrįstumu. Be to, žalos administravimo metu draudikui nebuvo pateiktos apžiūrai pakeistos sugadintos detalės. Šis tikslingas draudiko klaidinimas, svarbių aplinkybių nuslėpimas laikytinas reikšmingu draudimo sutarties pažeidimu, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su užkirsta galimybe draudikui įsitikinti eismo įvykio metu atsiradusiais apgadinimais bei pagrįstu nuostolių dydžiu. Pažymėtina, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, todėl draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visa informaciją, kuri gali būti reikšminga sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interselas“ v. UAB IF draudimas, bylos Nr. 3K-3-518/2008). Vadovaujantis Statybiniu mašinų ir mechanizmų draudimo taisyklių 17.2 punktu, jeigu draudėjas tyčia pažeidė vieną 17.1 papunkčio prievolių, tai draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti. Kadangi ieškovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, nepalikdamas draudikui objektyvios galimybės įsitikinti draudžiamojo įvykio metu patirta žala bei pagrįstu nuostolių dydžiu, tai draudikas turėjo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009; kt.).

142. Dėl įrodinėjimo pareigos. Atsakovo nuomone, teismai įrodinėjimo pareigą tarp šalių paskirstė tinkamai. CPK 178 straipsnio, Draudimo įstatymo nuostatos turi būti vertinamos bei taikomos kartu su kitomis Draudimo įstatymo, draudimo sutarties, draudimo taisyklių, Civilinio kodekso nuostatomis. Draudimo įstatymo 96 straipsnyje nustatyta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, taip pat draudiko pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar jo sumažinimo turi būti aiškinama sistemiškai su draudėjo ar trečiųjų asmenų pareiga bendradarbiauti su draudiku bei pateikti prašomą informaciją. CK 6.200 straipsnyje nustatyta pareiga sutarties šalims vykdant sutartį bendradarbiauti. Remiantis teisės doktrina bei teismų praktika vienas svarbiausių draudimo sutarties požymių yra draudimo sutarties fiduciarinis pobūdis. Iš šio principo kyla draudimo sutarties šalies pareiga teikti kitai šaliai visapusišką ir teisingą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas” Šilalės filialas v. I. Z. N., bylos Nr. 3K-7-397/2001). Aiškinant įrodinėjimo pareigą taip, kaip nurodo kasatorius, gali atsitikti taip, kad draudėjas, žinodamas, jog draudikas galės atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tokiu atveju, jei pateiks įrodymus dėl draudimo išmokos nemokėjimo, tai draudėjas gali piktnaudžiauti situacija ir bus suinteresuotas draudikui neteikti ar pateikti klaidingus duomenis ar dokumentus. Siekiant išvengti panašių situacijų, Statybinių mašinų ir mechanizmų draudimo taisyklių 20.1 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu draudėjas pateikia klaidingą informaciją, kuri turi įtakos draudimo išmokos priežasties ir dydžio nustatymui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, kasatoriui nevykdant savo sutartinių pareigų, atsakovas pagal turimus duomenis nustatė padarytos žalos sumą ir mokėtiną draudimo išmoką. Pažymėtina, kad draudėjas, pažeidęs draudimo sutarties šalių tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principus, negali remtis savo kaip silpnesnės santykių šalies statusu ir reikalauti aiškinti sutarties sąlygas savo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Interselas“ v. UAB „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-518/2008).

153. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo Kasatoriaus nurodomas netinkamas techninės apžiūros defektų akto vertinimas neturi įtakos byloje priimtam sprendimui, nes draudikas, remdamasis papildomų apžiūrų duomenimis (užfiksuotais fotonuotraukose), sudarė Traktoriaus remonto darbų sąmatą (pagal kurią ir išmokėjo neginčijamą draudimo išmoką) bei į ją įtraukė 15 detalių, kurių apgadinimu draudikas įsitikino žalos administravimo metu. Vadinasi, aplinkybė, kad pirminiame defektų apžiūros akte buvo užfiksuoti 5 ar 8 apgadinimai neturi įtakos byloje priimtam sprendimui, kaip ir ieškovo nurodomas argumentas, kad 2010 m. kovo 29 d. draudiko rašte nebuvo nurodyta, jog remonto darbų apimtis turi būti suderinta su atsakovu. Iš karto po atliktos pirminės transporto priemonės apžiūros žodžiu ieškovui buvo išaiškinta, kad jei nuvežus traktorių į remonto įmonę bus užfiksuota daugiau detalių apgadinimų nei draudiko sudarytame defektiniame akte, tai remonto darbų sąmata prieš darbų atlikimą turi būti suderinta su draudiku. Ši aplinkybė kasatoriui turėjo būti žinoma, nes ji nustatyta Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 122, 42.2.3 ir 43 punktuose. Vadovaujantis Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalimi, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kadangi kasatorius yra ūkininkas, transporto priemonės valdytojas ir savininkas, tai laikytina, kad šios nuostatos jam žinomos. Be to, kasatorius remonto darbus pradėjo tik balandžio–gegužės mėn. Vadinasi, 2012 m. balandžio 29 d. pranešimu draudikui dar kartą nurodžius, kad remonto darbų sąmata turi būti suderinta su draudiku, kasatorius neprarado galimybės pateikti remonto darbų sąmatos tos įmonės, kuri traktorių remontuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje kasatorius nenurodo konkrečių teismų padarytų teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymu vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai išsamiai ištyrę bylą. Atsakovas pažymi, kad trijų remonto įmonių sąmatos bei komerciniai pasiūlymai nepatvirtina, jog detales reikėjo keisti dėl apgadinimų, susijusių su eismo įvykiu, bei to, jog jos buvo pakeistos. Pažymėtina, kad šios įmonės tik vizualiai apžiūrėjo traktorių, neatliko jokių tyrimų, kurie būtini tam tikriems gedimams nustatyti. Be to, šios įmonės yra suinteresuoti verslo subjektai, kurių tikslas gauti pelną, o ne įsitikinti, kad tam tikras detales būtina keisti; jos negali įvertinti, ar šie gedimai yra draudžiamojo įvykio padarinys. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kasatorius neįrodė, jog 39 detalės eismo įvykio metu buvo sugadintos, jas buvo būtina keisti ir jos buvo pakeistos.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl kasacinio skundo argumentų dėl draudiko preigų vykdymo

19CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Vigidas“ v. UAB DK „Censum“, bylos Nr. 3K-3-546/2003; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interselas“ v. UAB „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-518/2008; kt.). Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta AB „Detonas“ v. UAB „Balti tehnika“, bylos Nr. 3K-3-16/2011). Draudimo sutartį, kaip ir bet kurią kitą sutartį, jos šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

20Draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos reglamentuojamos įstatyme, draudimo sutartyje. Draudimo taisyklės yra draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos. Ar konkrečiu atveju jos buvo įgyvendinamos tinkamai, nustatoma atsižvelgiant į faktinį šalių elgesį bei jo atitiktį reikalaujamam (reglamentuojamam) elgesiui. Bylą nagrinėjant teisme faktinės jos aplinkybės apie ginčui išspręsti reikšmingą šalių elgesį ir kt. nustatinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar tinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas. Šioje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kad kasatorius nevykdė atsakovo reikalavimų suderinti remonto darbus ir remonto įmonę, neišsaugojo bei nepateikė tinkamai apžiūrai draudikui traktoriaus priekinio tilto, kitų dalių, nepateikė didžiosios dalies naujų sąmatoje nurodytų pakeistų detalių įsigijimo dokumentų, suklaidino atsakovą dėl remontą atliksiančios įmonės ir keistinų detalių buvimo vietos, dėl to atsakovas prarado galimybę tinkamai ištirti draudžiamąjį įvykį, nustatyti padarytos žalos dydį, įvertinti, kurios detalės turi būti pakeistos, o kurioms keitimo ar taisymo nereikia, teisėjų kolegijos vertinimu, teikė pagrindą ją nagrinėjusiems teismams padaryti išvadą, kad kasatorius pažeidė savo kaip draudėjo pareigas, reglamentuotas įstatymo bei draudimo sutarties. Kasatorius, kasaciniame skunde teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog dėl ieškovo veiksmų atsakovas prarado galimybę tinkamai nustatyti padarytos žalos dydį, įvertinti, kurios detales turi būti pakeistos, o kurioms keitimo ar taisymo nereikia, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

21Pagal Draudimo įstatymo (šiam ginui išspręsti taikytina įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d.) 88 straipsnį, reglamentuojantį draudimo išmoką turto draudimo atveju, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, draudimo sutartyje nustatytą draudimo sumą, draudimo vertę, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas draudimo išmokos dydį, draudikas remiasi draudėjo pateiktais duomenimis, paties surinkta informacija, ekspertų, tarp jų ir nepriklausomų, išvadomis. Draudėjas privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį, draudiko reikalavimu draudėjas taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 1 dalis). Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas; draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, padarinius ir draudimo išmokos dydį (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalis). Draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu, taip pat neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalis). Atitinkamos nuostatos yra įtvirtintos ir šalių sudarytos draudimo sutarties standartinėse sąlygose. Pagal Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo taisyklių Nr. 043 19.1 punktą, kuriuo remiasi kasatorius, termino draudimo išmokai išmokėti pradžia siejama su diena, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir padarinius bei draudimo išmokos dydį. Vadovaudamasi Draudimo įstatyme ir šalių sudarytos draudimo sutarties standartinėse sąlygose nustatytu reglamentavimu bei remdamasi teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis apie šalių veiksmus ir atsakovo gavimą informacijos, reikšmingos nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir padarinius bei draudimo išmokos dydį, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad nuo 2010 m. vasario 23 d. atsakovui kilo pareiga per 7 dienas nustatyti nuostolių, draudimo išmokos dydį ir ją išmokėti, atsakovas, nustatyta tvarka neįvertinęs nuostolių bei nustatytu terminu neišmokėjęs draudimo išmokos, pažeidė Statybinių mašinų bei mechanizmų draudimo taisyklių Nr. 043 2.2, 19.1 punktus, prievolių įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais keliami klausimai dėl draudiko pareigų vykdymo, neteikia pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.205, 6.206 straipsnius, Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2, 7 dalis.

22Kasatorius teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl šalių iš draudimo sutarties kylančių pareigų vykdymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos, kasaciniame skunde iš esmės tik cituoja atitinkamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009; teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansa-LTB“ v. UAB DK „Baltic Polis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-797/2003, 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009; kt.) pateiktus teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, tačiau nepateikia teisinių argumentų, kad nurodomos nutartys turi teismo precedento galią šioje byloje, taip pat nepateikia teisinių argumentų, patvirtinančių, jog šią bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos. Dėl to teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

23Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo

24Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Tai yra bendro pobūdžio proceso teisės normos, nustatančios bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų – Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais nustatytais atvejais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios materialiosios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo arba suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga – draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarką: draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, jis privalo įvykdyti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti šia teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę. Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą – atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį – turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „HUAN YU“ v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-225/2010). Teisėjų kolegija, šios bylos kontekste aiškindama Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį, konstatuoja, kad ši teisės norma reglamentuoja įrodinėjimo pareigos paskirstymą tais atvejais, kai draudikas pasinaudoja jam suteikta teise atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką. Šioje byloje nustatyta, kad, ieškovui, dėl neatsargumo, pasireiškusio nerūpestigumu, netinkamai vykdant savo kaip draudėjo pareigas, reikšmingas dėl draudžiamojo įvykio patirtos žalos ir draudimo išmokos nustatymui, jo patirtos žalos dydį ir draudimo išmokos dydį atsakovas nustatė pagal turimus duomenis, draudimo išmoka buvo išmokėta nesinaudojant teise dėl jos sumažinimo draudimo taisyklėse nustatytais pagrindais. Byloje ginčas kilo dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu kaip šios bylos atveju pareigos įrodyti faktus (faktines aplinkybes), kad draudėjas dėl draudžiamojo įvykio nepatyrė didesnės žalos, nei ją nustatė draudikas, ir kad draudėjui nepriklauso gauti didesnę draudimo išmoką, nei ją nustatė draudikas, paskyrimas draudikui neatitiktų Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalies dispozicijos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo porincipų. Dėl to teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad teismai, paskirstydami šalims įrodinėjimo pareigas, neteisingai taikė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį, CPK 12, 178 ir 179 straipsnius.

25Kasatorius, teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos, kasaciniame skunde iš esmės tik duoda nuorodą į atitinkamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. UAB DK ,,Lindra“, bylos Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006), tačiau nepateikia teisinių argumentų, kad nurodomos nutartys turi teismo precedento galią šioje byloje, taip pat kad šią bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos. Dėl to teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

26Dėl įrodymo tyrimo ir vertinimo

27Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

28Šioje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistinos draudimo išmokos dydį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Rašytiniai įrodymai – trijų remonto įmonių sąmatos bei komerciniai pasiūlymai – į kuriuos nurodo kasatorius kasaciniame skunde, juos įvertinus visų byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste, nėra pakankami tam, kad būtų galima padaryti kitokias nei apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl priteistinos draudimo išmokos dydžio atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes.

29Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje klaidingai nurodė dėl A. B. 2010 m. vasario 3 d. surašytame Transporto priemones techninės apžiūros defektų akte nurodytų sugadintų detalių skaičiaus, taip pat dėl atsakovo 2010 m. kovo 29 d. rašto kasatoriui turinio, tačiau sprendžia, kad tai neturėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui ir apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

30Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

33Kasaciniame teisme patirta 45,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Priteisti iš kasatoriaus ūkininko V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 45,28 Lt (keturiasdešimt penkis litus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo draudimo sutarties šalių ginčas dėl draudimo išmokos dydžio... 5. Ieškovas ūkininkas V. K. prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu... 8. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas ūkininkas V. K. prašo pakeisti Panevėžio... 11. 2. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių. Teismai neteisingai... 12. 3. Dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismai pažeidė įrodymo... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo... 14. 2. Dėl įrodinėjimo pareigos. Atsakovo nuomone, teismai įrodinėjimo... 15. 3. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo Kasatoriaus nurodomas netinkamas... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl kasacinio skundo argumentų dėl draudiko preigų vykdymo... 19. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas... 20. Draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos reglamentuojamos įstatyme,... 21. Pagal Draudimo įstatymo (šiam ginui išspręsti taikytina įstatymo... 22. Kasatorius teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl šalių... 23. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo... 24. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes,... 25. Kasatorius, teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl... 26. Dėl įrodymo tyrimo ir vertinimo... 27. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 28. Šioje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis,... 29. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiais, kad apeliacinės... 30. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 33. Kasaciniame teisme patirta 45,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 36. Priteisti iš kasatoriaus ūkininko V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini))... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...