Byla 2-840-793/2014
Dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo R. B

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Jurgitai Rupšaitei, dalyvaujant ieškovui V. B., ieškovo ir trečiojo asmens atstovui advokatui E. K. atsakovo AB SEB banko atstovei advokato padėjėjai S. S., trečiajam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo R. B.,

Nustatė

2ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB SEB bankui, prašydamas: pripažinti vienašališką kredito sutarties Nr. 0460618091911-50, sudarytos 2006-10-31 tarp ieškovo V. B. ir atsakovo AB SEB banko, vienašališką nutraukimą neteisėtu; pripažinti negaliojančiomis kredito sutarties pakeitimų sąlygas - 2008-01-04 susitarimo pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas, Nr. 1.5.1. punktą, kuriame nustatyta, kad kredito grąžinimo laikotarpis yra 30 metų (vietoj anksčiau nustatyto 40 metų), 2008-01-04 susitarimo pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas, Nr. l 6 punktą, kuriame nustatytas fiksuotų palūkanų, kurių dydis 5,27012 proc., nekintantis 5 metus; priteisti iš atsakovo AB SEB banko patirtas bylinėjimosi išlaidas (T I, b. l. 23-25). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas, tikslindamas ieškinio reikalavimus, 2013-06-06 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo palaiko pradiniame ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir papildomai prašo sumažinti kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 bendrosios dalies 4.5. bei 4.6. punktuose nustatytus delspinigių dydžius nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc. Nurodo, kad 2006-10-31 su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. 0460618091911-50, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 700000,00 Lt kreditas. Kredito grąžinimo terminas, numatytas sutartyje - 2046-10-30. 2008-01-04 tarp sutarties šalių buvo pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas Nr. 1. Kredito gavėjui susitarimu buvo pakeista kredito valiuta, suteiktas papildomas 600000,00 Lt kreditas, nustatyta nauja kredito suma - 377 446, 14 EUR. Šiuo susitarimu, taip pat buvo 10 metų sutrumpintas kredito grąžinimo terminas, nustatyta 5,27012 proc. fiksuota palūkanų norma, galiojanti 5 metus (iki 2013-01-31). 2009-09-30 tarp sutarties šalių buvo pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas Nr. 2. Šiuo susitarimu šalys susitarė atidėti kredito sutartyje su pakeitimais nurodytos kredito sumos grąžinimą 6 mėnesiams: nuo 2009-09-30 iki 2010-03-31. Susitarimu nustatyta, kad ieškovas įsipareigoja kreditą pradėti grąžinti nuo 2010-03-31 pagal banko pateiktą naują grafiką. 2012-06-06 ieškovas gavo atsakovo pranešimą, jog kredito sutartis su juo yra nutraukta. Atsakovo paskaičiavimais ieškovo įsiskolinimas sudarė 359097,42 EUR negrąžinto kredito, 23635,50 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 7067,93 EUR nesumokėtų delspinigių. Pažymi, kad kreditorinių įsipareigojimų užtikrinimui įkeistą ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausantį turtą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1453-897/2013 nutarė už skolą parduoti iš varžytinių. Su vienašališku kredito sutarties nutraukimu nesutinka. Teigia, kad įsiskolinimas pagal kredito sutartį susidarė ne dėl ieškovo, bet dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes pastarasis vienašališkai, sutrumpino kredito grąžinimo laikotarpį 10 metų bei nustatė fiksuotų palūkanų mokėjimą, dėl ko ieškovas buvo priverstas mokėti dvigubai didesnes kredito įmokas, nei anksčiau. Teigia, kad mokėjimus pagal kredito sutartį atlikdavo nuolat, bet kartais sumokamos įmokos buvo mažesnio dydžio, nei nustatytos kredito sutartimi. Mano, kad dėl susitarimų sąlygų, kuriomis buvo nustatytas fiksuotų palūkanų mokėjimas bei sutrumpintas kredito grąžinimo terminas, nebuvo susitarta ieškovo ir atsakovo valia. Teigia, kad AB SEB bankas, pasinaudodamas ekonominio spaudimo priemonėmis, privertė ieškovą su minėtomis sąlygomis sutikti, todėl minėtos sąlygos turėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Nurodo, jog atsakovo paskaičiuotas delspinigių dydis sudaro net trečdalį ieškovo pradelstų sumokėti palūkanų sumos, todėl mano, jog atsakovo reikalaujami sumokėti delspinigiai yra neprotingai dideli ir pažeidžia ieškovo, kaip vartotojo, teisėtus interesus (T I, b. l. 103-108).

3Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad per visą kredito istoriją atsakovas nė karto neatliko veiksmų, kurie būtų vienašališki. Visą kredito sutarties galiojimą bendradarbiavo su ieškovu ir stengėsi sudaryti jam kuo palankesnes sąlygas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kurių jis tinkamai nepajėgė vykdyti jau 2009 metais, buvo iš anksto įspėtas apie kredito sutarties nevykdymo pasekmes. Teigia, kad kredito sutartis buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Atkreipia dėmesį, kad palūkanų keitimas iš kintamų į fiksuotas buvo aiškiai sąmoningas ieškovo elgesys, nes kintamoji palūkanų norma tuo metu tendencingai didėjo. Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių galinčių pagrįsti, kad kredito sutartyje nustatytą delspinigių dydį būtų galima sumažinti. Prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas (T I, b. l. 161-166).

4Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių.

5Ieškovas ir jo bei trečiojo asmens atstovas ieškinį palaiko.

6Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutinka.

7Trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka.

8Ieškovo ir trečiojo asmens atstovas advokatas E. K. teismo posėdyje patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad ieškovas ir trečiasis asmuo, gavę iš atsakovo kreditus, iš esmės tapo ekonomiškai priklausomi nuo atsakovo. Atsakovas, atlikęs kredito sutarčių sąlygų pakeitimus, pasinaudojo ieškovo bei trečiojo asmens priklausomybe ir minėtiems asmenims primetė savo sąlygas, kurios apsunkino kredito sutarčių vykdymo galimybes. Pažymėjo, kad įmokų, mokėtinų atsakovui, dydis pakito tris kartus. Prašė ieškinį tenkinti.

9Ieškovas teismo posėdyje palaikė savo ir trečiojo asmens atstovo išdėstytą poziciją. Prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindais.

10Atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad ieškovas pripažino kredito sutarčių nevykdymą. Kredito sutarčių pakeitimai buvo atlikti, siekiant sudaryti ieškovui palankias sąlygas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau ieškovo gaunamų pajamų nepakanka kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Teigė, kad kredito sutarčių sąlygų pakeitimus atliko ne vienašališkai, o derinant juos tiesiogiai su ieškovu, jo pageidavimu. Nurodė, kad netesybų dydį nustatė atsakovas, bet su minėtu dydžiu ieškovas sutiko, pats išrinko tinkamiausią jam variantą. Teigė, kad ieškovas nepagrindė savo ieškinio. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11Trečiasis asmuo teismo posėdyje palaikė savo ir ieškovo atstovo išdėstytą poziciją.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Rašytine bylos medžiaga, ieškovo ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2006-10-31 ieškovas V. B. ir atsakovas AB SEB bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0460618091911-50 (toliau – Sutartis), pagal kurią bankas 40 metų terminui suteikė ieškovui 700000,00 Lt paskolą sumokėti už darbus, nurodytus būsto statybos (rekonstrukcijos) sąmatoje, ir už statybines medžiagas, nustatant galutinę kredito grąžinimo datą 2046-10-30 (T I, b. l. 28-31). 2008-01-04 tarp sutarties šalių buvo pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas Nr. 1. Kredito gavėjui buvo pakeista kredito valiuta, suteiktas papildomas 600000,00 Lt kreditas, nustatyta nauja kredito suma - 377446, 14 EUR. Šiuo susitarimu taip pat buvo 10 metų sutrumpintas kredito grąžinimo terminas (iki 2038-01-30), nustatyta 5,27012 proc. fiksuota palūkanų norma, galiojanti 5 metus (iki 2013-01-31) (T I, b. l. 32-33). 2009-09-30 tarp sutarties šalių buvo pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas Nr. 2. Šiuo susitarimu šalys susitarė atidėti kredito sutartyje su pakeitimais nurodytos kredito sumos grąžinimą 6 mėnesiams: nuo 2009-09-30 iki 2010-03-31. Susitarimu nustatyta, kad ieškovas įsipareigoja kreditą pradėti grąžinti nuo 2010-03-31 pagal banko pateiktą naują grafiką (T I, b. l. 33-34). Kredito sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausantis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys Veterinarijos g. 14, Klaipėda (T I, b. l. 57-64, 65-68, 69-70, 71-72, 73-76, 77-78). Ieškovui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas 2011-05-11, 2011-09-27, 2012-01-19 ir kitais pranešimais, įspėjo ieškovą ir trečiąjį asmenį R. B. apie susidariusį įsiskolinimą bei informavo, kad nevykdant minėtų įsipareigojimų, atsakovas kreipsis dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (T I, b. l. 79-84). Atsakovas 2012-06-06 pranešimu Nr. 01.10.03-0448 informavo ieškovą ir trečiąjį asmenį R. B. apie 2006-10-31 kredito sutarties nutraukimą (T I, b. l. 35). Iš ieškovo sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašo matyti, kad ieškovas kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė nevisai tinkamai – buvo mokamos nevienodo dydžio kredito įmokos, be to, ne visi įmokų mokėjimai buvo atliekami kas mėnesį (T I, b. l. 52-56). Dėl uždelsimo laiku sumokėti priskaičiuotas palūkanas, atsakovas ieškovui skaičiavo kredito sutartimi nustatytus delspinigius (T I, b. l. 114-151). Sodros duomenimis, ieškovo gaunamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2013-04-01 sudarė vidutiniškai apie 5000,00 Lt kas mėnesį, o trečiojo asmens, laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2013-03-01 – 2200,00 (T I, b. l. 87-89, 90-91). Iš Lietuvos banko statistikos matyti, kad kintamoji palūkanų norma laikotarpiu nuo 2006-10-31 iki 2008-01-04 padidėjo dvigubai – nuo 3,40 proc. iki 7,13 proc. (T I, b. l. 92-93). Tačiau laikotarpiu nuo 2008-10-31 iki 2013-04-30 kintamoji palūkanų norma sumažėjo šešis kartus – nuo 9,06 proc. iki 1,44 proc. (T I, b. l. 181-182).

14Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010, nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008 ir kt.).

15Dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir sutarties nutraukimo.

16CK 6.204 straipsnyje nustatyta sutarties pakeitimo galimybė tais atvejais, kai po jos sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“ v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012).

17Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-01-04 tarp sutarties šalių buvo pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas Nr. 1. Ieškovui minėtu susitarimu buvo pakeista kredito valiuta, suteiktas papildomas 600000,00 Lt kreditas, nustatyta nauja kredito suma - 377446, 14 EUR. Minėtu susitarimu, taip pat buvo 10 metų sutrumpintas kredito grąžinimo terminas, nustatyta 5,27012 proc. fiksuota palūkanų norma, galiojanti 5 metus (iki 2013-01-31). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas iki prieš tai minėto susitarimo sudarymo buvo finansiškai pajėgus vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, jog palūkanų keitimas iš kintamų į fiksuotas buvo aiškiai sąmoningas ieškovo elgesys, nes kintamoji palūkanų norma tuo metu tendencingai didėjo. Prieš tai nurodytą aplinkybę pagrindžia byloje pateikta Lietuvos banko statistika, iš kurios aiškiai matyti, kad kintamoji palūkanų norma laikotarpiu nuo 2006-10-31 (kredito sutarties sudarymo momento) iki 2008-01-04 (susitarimo Nr. 1 sudarymo) padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 3,40 proc. iki 7,13 proc. Atsižvelgiant į tai, kad Susitarimo Nr. 1 sudarymo metu tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų pasaulio valstybėse veikė ekonominė krizė, darytina išvada, kad ieškovas aktyviais veiksmais, sąmoningai ir racionaliais būdais, siekė išvengti ateityje galimai atsirasiančių neigiamų pasekmių – didėjančio palūkanų dydžio ir su tuo susijusių papildomų išlaidų dėl tendencingai didėjusios kintamos palūkanų normos. Būtent, dėl minėtos priežasties ieškovas sutiko fiksuoti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad mokėtinų palūkanų keitimas iš kintamų į fiksuotas, Susitarimo Nr. 1 sudarymo metu atitiko ieškovo interesus. Ieškovas, vykdydamas kredito sutartį, aiškiai matė, kad kintamų palūkanų norma, mokėtinų palūkanų dydis tendencingai didėja. Prieš tai minėtą aplinkybę pagrindžia ieškovo elgesys – 2006-10-31 sudarytą kredito sutartį iki 2009 metų ieškovas vykdė tinkamai (T I, b. l. 109-110). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2008-01-04 susitarimo pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr.0460618091911-50 sąlygas Nr. l 6 punktą, kuriame nustatytas fiksuotų palūkanų, kurių dydis 5,27012 proc., nekintantis 5 metus, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

18Kaip prieš tai minėta, Susitarimu Nr. 1 buvo 10 metų ieškovui sutrumpintas kredito grąžinimo terminas. Ieškovas neneigė to fakto, jog sudarydamas minėtą susitarimą prieš tai nurodytą sąlygą suprato. Konstatavus, kad nepagrįstas ieškovo argumentas, jog banko nustatyta fiksuota palūkanų norma neatitiko ieškovo interesų, nes tuo metu fiksuota palūkanų norma apsisaugojo nuo galimų didesnių neigiamų finansinių pasekmių, tai atsakovo argumentas, jog su sąlyga, kuria buvo sutrumpintas kredito grąžinimo terminas, ieškovas sutiko tik todėl, kad minėta sąlyga buvo viena iš pagrindinių sąlygų, norint gauti papildomą paskolos sumą, todėl laikytinas pagrįstu. Ieškovo argumentas, jog šiuo atveju sąlyga, kuria buvo sutrumpintas kredito grąžinimo terminas, ieškovui buvo primesta, darant ekonominį spaudimą, laikytinas pagrįstu. Tai, kad kredito grąžinimo termino sutrumpinimas aiškiai neatitiko ieškovo interesų, pagrindžia tas faktas, jog po Susitarimu Nr. 1 pakeisto kredito grąžinimo termino, ieškovo mokėtinų kredito įmokų dydis padidėjo daugiau nei dvigubai. Mokėtinų kredito įmokų dydžio pasikeitimas, nagrinėjamu atveju, laikytinas vienas pagrindinių veiksnių, kuriam atsiradus, ieškovo kreditorinių įsipareigojimų vykdymas buvo ženkliai apsunkintas. Atsiradęs kredito sutarties vykdymo varžymas tapo esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovo reikalavimas vykdyti kredito sutartį tokiomis aplinkybėmis aiškiai prieštaravo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog neprašė atsakovo sutrumpinti kredito grąžinimo termino, teigė, kad niekada tokio prašymo neteikė. Atsakovas savo ruožtu nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas būtų prašęs 10 metų sutrumpinti kredito grąžinimo terminą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog prieš tai minėtas terminas buvo sutrumpintas ieškovo prašymu. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad, būtent, po mokėtinų kredito įmokų dydžio pasikeitimo, dėl kredito grąžinimo termino sutrumpinimo, ieškovas nebegalėjo tinkamai vykdyti kreditorinius įsipareigojimus – buvo mokamos nevienodo dydžio kredito įmokos, be to, ne visi įmokų mokėjimai buvo atliekami kas mėnesį (T I, b. l. 52-56). Dėl minėtų priežasčių 2009-09-30 tarp sutarties šalių buvo pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas Nr. 2. Šiuo susitarimu šalys susitarė atidėti kredito sutartyje su pakeitimais nurodytos kredito sumos grąžinimą 6 mėnesiams: nuo 2009-09-30 iki 2010-03-31. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2008-01-04 susitarimo pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas Nr. 1.5.1. punktą, kuriame nustatyta, kad kredito grąžinimo laikotarpis yra 30 metų, yra pagrįstas. Todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, 2008-01-04 susitarimas pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas Nr. 1.5.1. punktą, kuriame nustatyta, kad kredito grąžinimo laikotarpis yra 30 metų, pripažintinas negaliojančiu.

19Ieškovas reikalauja pripažinti neteisėtu atsakovo vienašališką kredito sutarties nutraukimą, kadangi atsakovas darydamas ekonominį spaudimą privertė ieškovą pasirašyti sau nenaudingą susitarimą pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties sąlygas. Mano, jog, nežiūrint į pablogėjusią ieškovo finansinę padėtį, atsakovas nepagrįstai nusprendė sukurti ieškovui dar nepalankesnes sutarties sąlygas. Nurodo, jog atsakovo paskaičiuotas delspinigių dydis sudaro net trečdalį ieškovo pradelstų sumokėti palūkanų sumos, todėl mano, jog atsakovo reikalaujami sumokėti delspinigiai yra neprotingai dideli ir pažeidžia ieškovo, kaip vartotojo, teisėtus interesus.

20Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kredito sutartis, dėl kurios vykdymo tarp šalių yra kilęs ginčas, kvalifikuojama vartojimo sutartimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką yra išaiškinęs, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (LR CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nurodytos sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (LR CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (LR CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. <...> Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (LAT nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-58/2012).

21LR CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (LR CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (LR CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (LR CK 6.157 straipsnis). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

22Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo – laikytinas pats pažeidęs sutartį. Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu (LR CK 6.125 straipsnis), arba vienašališkai įstatyme nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja LR CK 6.217 straipsnis, o tvarką – LR CK 6.218 straipsnis. Pagal LR CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu.

23Pagal LR CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (LR CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Analizuojant LR CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

24Šioje byloje nustatyta, kad kredito sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2006-10-31. Ieškovui negalint vykdyti kredito sutarties, 2008-01-04 tarp sutarties šalių buvo pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas Nr. 1. Kredito gavėjui susitarimu buvo pakeista kredito valiuta, suteiktas papildomas 600000,00 Lt kreditas, nustatyta nauja kredito suma - 377446, 14 EUR. Šiuo susitarimu taip pat buvo 10 metų sutrumpintas kredito grąžinimo terminas (iki 2038-01-30), nustatyta 5,27012 proc. fiksuota palūkanų norma, galiojanti 5 metus (iki 2013-01-31) (T I, b. l. 32-33). 2009-09-30 tarp sutarties šalių buvo pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas Nr. 2. Šiuo susitarimu šalys susitarė atidėti kredito sutartyje su pakeitimais nurodytos kredito sumos grąžinimą 6 mėnesiams: nuo 2009-09-30 iki 2010-03-31. Susitarimu nustatyta, kad ieškovas įsipareigoja kreditą pradėti grąžinti nuo 2010-03-31 pagal banko pateiktą naują grafiką (T I, b. l. 33-34). Ieškovui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas 2011-05-11, 2011-09-27, 2012-01-19 ir kitais pranešimais, įspėjo ieškovą ir trečiąjį asmenį R. B. apie susidariusį įsiskolinimą bei informavo, kad nevykdant minėtų įsipareigojimų, atsakovas kreipsis dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Ieškovui ir toliau nevykdant įsipareigojimų, atsakovas 2012-06-06 pranešimu Nr. 01.10.03-0448 informavo ieškovą ir trečiąjį asmenį R. B. apie 2006-10-31 kredito sutarties nutraukimą.

25Laikytinas pagrįstu atsakovo atstovės argumentas, jog atsakovas bendradarbiavo su ieškovu, atsižvelgė į jo finansinius sunkumus, nes tęsė sutartinius santykius, su ieškovu kelis kartus sudarydamas susitarimus dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, kelis kartus kreipėsi su pretenzijomis į ieškovus dėl netinkamo sutarties vykdymo ir tik tada nutraukė sutartį. Tačiau, pažymėtina tai, jog 2008-01-04 susitarimas pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas Nr. 1.5.1. punktą, kuriame nustatyta, kad kredito grąžinimo laikotarpis yra 30 metų, vietoje buvusių 40 metų, apsunkino ieškovui sutarties vykdymą. Kaip jau buvo minėta, bylos medžiaga nustatyta, kad, būtent, po mokėtinų kredito įmokų dydžio pasikeitimo, dėl kredito grąžinimo termino sutrumpinimo, ieškovas nebegalėjo tinkamai vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, todėl pagrįstai tikėtina, jog nepadarius prieš tai minėto sutarties pakeitimo, ieškovas būtų sugebėjęs mokėti buvusio dydžio įmokas, tuo būdu, sutartį buvo galima išsaugoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Pažymėtina ir tai, kad rašytine bylos medžiaga, pačių ieškovų paaiškinimais nustatyta, jog ieškovų šiuo metu gaunamos pajamos yra pakankamos tam, kad ieškovai galėtų tinkamai vykdyti su atsakovu pasirašytą kredito sutartį (be vėlesnio susitarimo dėl kredito grąžinimo termino sutrumpinimo, bei susitarus dėl palūkanų formos ir dydžio), todėl nėra pagrindo daryti pagrįstą išvadą, jog tenkinus ieškovo ieškinį, atsakovas negautų iš sutarties ko tikėjosi (LR CK 6.217 str. 2 d. 1 p.).

26Tenkinus ieškovo reikalavimą ir pripažinus negaliojančiu 2008-01-04 susitarimą pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas Nr. 1.5.1. punktą, kuriame nustatyta, kad kredito grąžinimo laikotarpis yra 30 metų, konstatavus, jog dėl kredito grąžinimo termino sutrumpinimo ieškovas nebegalėjo tinkamai vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotas nuostatas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, darytina išvada, jog atsakovas 2006-10-31 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą kredito sutartį nutraukė nepagrįstai.

27Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, laikytina, kad atsakovas vienašališkai nutraukdamas kredito sutartį pažeidė įstatymo nuostatas dėl vienašališko sutarties nutraukimo, todėl ieškovo ieškinys, dalyje dėl reikalavimo pripažinti vienašališką kredito sutarties Nr. 0460618091911-50, sudarytos 2006-10-31 tarp ieškovo V. B. ir atsakovo AB SEB banko, vienašališką nutraukimą neteisėtu laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

28Dėl delspinigių dydžio sumažinimo.

29Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovui neišgalint vykdyti su atsakovu sudarytos kredito sutarties, ieškovas su banku sudarė susitarimus pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas su atsakovu laikotarpiu nuo sutarties sudarymo - 2006-10-31 iki pranešimo apie kredito sutarties nutraukimą – 2012-06-06, dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo tarėsi du kartus. Tarp šalių buvo sudaryti du susitarimai dėl 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygų pakeitimo. Byloje nenustatyta, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad, sudarydamas susitarimus dėl sutarties sąlygų pakeitimo būtų prašęs atsakovo pakeisti delspinigių dydį, taręsis su atsakovu dėl šios sutarties sąlygos pakeitimo. Per šį laikotarpį ieškovas nepareiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl sudarytų susitarimų, nesikreipė į teismą dėl susitarimų nuginčijimo, o negalėdamas vykdyti kredito sutarties ir toliau sudarė papildomą susitarimą, kuriuo buvo keičiamos kredito sutarties sąlygos, šalys susitarė atidėti kredito sutartyje su pakeitimais nurodytos kredito sumos grąžinimą 6 mėnesiams, tačiau nebuvo keliamas klausimas, jog netesybos yra aiškiai per didelės. Dėl reikalavimo pakeisti sutarties sąlygą - sumažinti kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 bendrosios dalies 4.5. bei 4.6. punktuose nustatytus delspinigių dydžius nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc., pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinama, kad tuo atveju, kai sandorio sudarymas neatitinka vidinės sandorio šalies valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtu iš karto ginčyti sandorį, nelaukdamas, kol jo sukurtos pareigos bus realizuojamos priverstinai. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

30Esant nustatytoms aplinkybėms ir į bylą pateiktiems įrodymams, konstatuotina, jog ieškovo ieškinys dalyje dėl reikalavimo sumažinti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 bendrosios dalies 4.5. bei 4.6. punktuose nustatytus delspinigių dydžius nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc., yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

32Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies – patenkinti du iš keturių ieškovo reikalavimų, todėl konstatuotina, kad patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovui priteistina 50 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovui iš ieškovo priteistina 50 procentų atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

33Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 500,00 Lt žyminį mokestį (T I, b. l. 26) bei patyrė 1000,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (T II, b. l. 6), viso ieškovas patyrė 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

34Nustatyta, kad atsakovas patyrė 1500,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (T I, b. l. 186-187). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovui priteistina 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

35Taikant tarpusavio šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymo būdą, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (750,00 - 750,00 = 0).

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 286 str.,

Nutarė

37ieškinį tenkinti iš dalies.

38Pripažinti vienašališką kredito sutarties Nr. 0460618091911-50, sudarytos 2006-10-31 tarp ieškovo V. B. ir atsakovo AB SEB banko, vienašališką nutraukimą neteisėtu.

39Pripažinti negaliojančia 2008-01-04 susitarimo pakeisti 2006-10-31 kredito sutarties Nr. 0460618091911-50 sąlygas Nr. 1.5.1. punktą, kuriame nustatyta, kad kredito grąžinimo laikotarpis yra 30 metų.

40Kitą ieškinio dalį atmesti.

41Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant... 2. ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB SEB bankui,... 3. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka.... 4. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat nenurodė... 5. Ieškovas ir jo bei trečiojo asmens atstovas ieškinį palaiko.... 6. Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutinka.... 7. Trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka.... 8. Ieškovo ir trečiojo asmens atstovas advokatas E. K. teismo posėdyje... 9. Ieškovas teismo posėdyje palaikė savo ir trečiojo asmens atstovo... 10. Atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino atsiliepime į ieškinį... 11. Trečiasis asmuo teismo posėdyje palaikė savo ir ieškovo atstovo... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Rašytine bylos medžiaga, ieškovo ir šalių atstovų paaiškinimais... 14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis)... 15. Dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir sutarties nutraukimo.... 16. CK 6.204 straipsnyje nustatyta sutarties pakeitimo galimybė tais atvejais, kai... 17. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-01-04 tarp sutarties šalių buvo... 18. Kaip prieš tai minėta, Susitarimu Nr. 1 buvo 10 metų ieškovui sutrumpintas... 19. Ieškovas reikalauja pripažinti neteisėtu atsakovo vienašališką kredito... 20. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kredito sutartis, dėl kurios vykdymo... 21. LR CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti... 22. Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius... 23. Pagal LR CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita... 24. Šioje byloje nustatyta, kad kredito sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo... 25. Laikytinas pagrįstu atsakovo atstovės argumentas, jog atsakovas... 26. Tenkinus ieškovo reikalavimą ir pripažinus negaliojančiu 2008-01-04... 27. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, esant nustatytam teisiniam... 28. Dėl delspinigių dydžio sumažinimo.... 29. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovui neišgalint vykdyti su... 30. Esant nustatytoms aplinkybėms ir į bylą pateiktiems įrodymams,... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 33. Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 500,00 Lt žyminį mokestį (T I, b. l. 26)... 34. Nustatyta, kad atsakovas patyrė 1500,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (T I,... 35. Taikant tarpusavio šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymo būdą,... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 286... 37. ieškinį tenkinti iš dalies.... 38. Pripažinti vienašališką kredito sutarties Nr. 0460618091911-50, sudarytos... 39. Pripažinti negaliojančia 2008-01-04 susitarimo pakeisti 2006-10-31 kredito... 40. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu...