Byla 2A-1242-230/2019
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko ieškinį atsakovams K. M. ir T. D. dėl skolos priteisimo.

3Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. M. ir T. D. 1 536,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 19 d. transporto priemonės pridavimo– priėmimo aktu Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius paėmė ir į ieškovės policijos paimtų automobilių saugojimo aikštelę pastatė automobilį Suzuki ST90V, v/n ( - ), kuris nuosavybės teise priklausė atsakovui K. M.. Atsakovas T. D., vairuodamas minėtą transporto priemonę, nubaustas už administracinį teisės pažeidimą. Tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė prievoliniai atlygintiniai pasaugos teisiniai santykiai. Atsakovams apie paimtą transporto priemonę buvo žinoma, atsakovas T. D. buvo įsipareigojęs atlyginti išlaidas. Ieškovė automobilį saugojo iki 2008 m. lapkričio 21 d., t. y. 215 parų, įsiskolinimas 1 536,80 Eur. Transporto priemonė po 2008 m. lapkričio 21 d. buvo priduota į metalo laužą, gautos pajamos įskaitytos į įsiskolinimą.

82.

9Atsakovas K. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad automobilį Suzuki ST90V, v/n ( - ) 2007 m. vasaros gale ar rudenį pardavė T. D., su kuriuo buvo pažįstami. 2008 m. lapkričio mėnesį gavo pranešimą dėl įsiskolinimo, susirado T. D. ir tą pačią savaitę nuvyko į Šančių autoservisą. T. D. papasakojo, kad policija iš jo automobilį paėmė. T. D. parašė, kad sutinka susimokėti ir sutinka dėl sunaikinimo.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo T. D. ieškovei UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 255,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (255,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur žyminį mokestį, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 21,02 Eur, o iš atsakovo T. D. 4,30 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

144.

15Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 19 d. transporto priemonės pridavimo–priėmimo aktu buvo sulaikytas automobilis Suzuki ST90V, v/n ( - ) ir pastatytas į UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko policijos paimtų automobilių saugojimo aikštelę. Pagal VĮ „Regitra“ išrašą automobilio savininkas K. M.. Ieškovė pateikė ginčo automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidų detalizaciją, iš kurios matyti, kad prašomą priteisti 1 536,80 Eur sumą sudaro 68,35 Eur transportavimas ir 1 468,45 Eur saugojimas 215 parų, skaičiuojant po 6,83 Eur už parą. Byloje pateiktas T. D. raštas, kuriame jis nurodė, kad už techninę pagalbą ir saugojimą mokės dalimis – iki š. m. lapkričio 28 d. 600 Lt, likusius pinigus sumokės iki kitų metų sausio 31 dienos. Ieškovė 2008 m. lapkričio 21 d. siuntė raginimą T. D., siūlė geruoju apmokėti 5 306,27 Lt įsiskolinimą.

165.

17Teismas nustatė, kad K. M. automobilį pardavė T. D., o Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai, įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d., todėl ieškinio atsakovo K. M. atžvilgiu netenkino.

186.

19Teismas sprendė, kad transporto priemonė pagrįstai buvo transportuota ir saugoma pas ieškovę, tačiau vertino ir saugojimo išlaidų dydžių pagrįstumą, jų proporcingumą. Iš 2008 m. balandžio 19 d. transporto priemonės pridavimo–priėmimo akto nustatė, kad automobilis pristatymo saugojimui dieną buvo menkavertis ir tai buvo išoriškai matoma bei akivaizdu. Nors ieškovės atstovas nurodė, kad pusę metų įmonė nežino, kas yra automobilio savininkas ir tik po pusės metų, pagal su policija sudarytą sutartį gali kreiptis dėl informacijos gavimo apie saugomos transporto priemonės savininką, tokie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš ieškovės atstovo pateikto transporto priemonės registracijos liudijimo, kuris buvo sulaikytas ir saugomas kartu su automobiliu, jame nurodyta ne tik informacija, jog transporto priemonės savininkas yra K. M., tačiau ir jo gyvenamosios vietos adresas. Be to, ieškovės pateiktoje 2008 m. kovo 30 d. sutartyje joks terminas nėra nustatytas.

207.

21Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir/ar įrodymų, dėl ko nuo 2008 m. balandžio 19 d. saugojusi atsakovui K. M. priklausiusią transporto priemonę, tik po 7 mėnesių, t. y. 2008 m. lapkričio 21 d., raginimu kreipėsi į atsakovą T. D. ir siūlė padengti susidariusį įsiskolinimą, o duomenų, kad buvo pranešta K. M., nepateikta. Teismo vertinimu, ieškovė negalėjo nesuprasti, kad, skaičiuojant už kiekvieną automobilio saugojimo dieną, saugojimo išlaidų suma daug anksčiau viršijo transporto priemonės vertę. Su ieškove buvo susisiekta nedelsiant po to, kai buvo išsiųstas raginimas apmokėti įsiskolinimą, atvyko abu atsakovai – tiek automobilio savininku nurodytas K. M., tiek tikrasis automobilio savininkas ir valdytojas T. D., buvo nutarta automobilį utilizuoti, T. D. pasirašė įsipareigojimą atsiskaityti su ieškove.

228.

23Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas T. D., net ir žinodamas apie transporto priemonės saugojimą, tikėtina, nežinojo sutartimi, kurios šalimi jis nebuvo, nustatytų tikslių įkainių, o ieškovė, būdama sąžininga ir laikydamasi kooperavimosi pareigos, turėjo galimybę informaciją apie transporto priemonės saugojimą atsakovams išsiųsti anksčiau. Teismas laikė, kad didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovo T. D. nerūpestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.

249.

25Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1850-264/2011 vertintus transporto priemonių saugojimo įkainius Kauno mieste, sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 707,48 Lt (204,90 Eur) už mėnesį (30 parų) saugojimą (1468,45/215*30) neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų. Mažindamas prašomą priteisti saugojimo išlaidų įsiskolinimą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė yra gavusi papildomas lėšas už automobilio perdavimą į metalo laužą, apie kurių dydį duomenų nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, išlaidų už transporto priemonės saugojimą sumą teismas perskaičiavo taikant 26,07 Eur (90 Lt) per mėnesį, kas sudaro po 0,87 Eur (3 Lt) įkainį už vieną parą ir už atsakovo transporto priemonės saugojimą laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 19 d. iki 2008 m. lapkričio 21 d. (už 215 parų) priteisė 187,05 Eur įsiskolinimą.

26III.

27Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2810.

29Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo T. D. atžvilgiu tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

301.1.

31Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl išlaidų už transporto priemonės saugojimą, susidariusią sumą perskaičiuodamas ir sumažindamas taikant 26,07 Eur (90 Lt) per mėnesį, kas sudaro po 0,87 Eur (3 Lt) įkainį už vieną parą. Tokia išvada padaryta nesivadovaujant jau suformuota teismine praktika analogiškose bylose, o toks susidariusios skolos už transporto priemonės saugojimą mažinimas neatitinka nei teisėtumo, nei sąžiningumo kriterijų.

321.2.

33Ieškovės veiksmuose kaltės dėl susidariusios skolos dydžio nėra, nes būtent pats atsakovas T. D. nuo pat transporto priemonės paėmimo dienos (2008 m. balandžio 19 d.) turėjo ir galėjo suvokti, kad transporto priemonė yra priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, ir siekti, jog nedidėtų saugojimo išlaidos, domėtis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu (transporto priemone), sąlygomis dėl jos atsiėmimo, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovui visa ši teisinė situacija tapo žinoma tik po to, kai ieškovė 2008 m. lapkričio 21 d. išsiuntė raginimą dėl susidariusios skolos apmokėjimo.

341.3.

35Nesutiktina su teismo priverstinio saugojimo aikštelių įkainių sumažinimu. Priverstinės pasaugos kaina negali būti tokia maža, kokią nustatė teismas. Nagrinėjamu atveju būtina atriboti įprastas automobilių stovėjimo aikšteles, į kurias savininkai automobilius stato savo noru, nuo priverstinio saugojimo aikštelių, kuriose automobiliai saugomi priverstinai valstybės institucijų atstovų nurodymu pagal viešo konkurso tvarka sudarytas sutartis. Tai, kad turintis teisę vykdyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo ūkinę komercinę veiklą ūkio subjektas taip pat turi teisę imti už tai atlyginimą, o priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto, priemonės savininko ir (ar) valdytojo pareiga šį atlyginimą sumokėti, yra imperatyviai reglamentuota įstatyme.

361.4.

37Iš atsakovo reikalaujama priteisti suma buvo paskaičiuota vadovaujantis saugojimo sutarties priede nurodytais transporto priemonių nuvežimo, pakrovimo, iškrovimo, saugojimo ir papildomų darbų įkainiais, kurie patvirtinti 2008 m. sausio 3 d. UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko direktoriaus. Pagal minėtus įkainius taikytinas 20 Lt už parą be PVM automobilio saugojimo tarifas. Ieškovės pateikti transporto priemonių saugojimo įkainiai yra paremti Kauno rajono policijos komisariato nustatytomis kainomis, kurios patvirtintos laimėjus viešą konkursą ir yra taikomos visoms transporto priemonėms nepriklausomai nuo jų vertės, būklės ar kitokių parametrų. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo teismui mažinti įkainius, kurie buvo oficialiai nustatyti Kauno rajone. Tokios pozicijos laikomasi ir panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66-619/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1783-260/2018).

381.5.

39Nėra jokio teisinio pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti skolą iš atsakovo, nes atsakovas 2008 m. lapkričio 21 d. gavęs iš ieškovės raginimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, įsiskolinimo nepadengė ir niekada nesiekė atsiimti automobilio. Aplinkybė, kad ieškovė pridavė automobilį į metalo laužą, tik patvirtina, jog, atsakovui geranoriškai ilgą laiką neatsiimant automobilio, tuo tik didinant savo įsiskolinimą, buvo imtasi veiksmų nedidinti atsakovo T. D. įsiskolinimo, t. y. ieškovė šiuo atveju elgėsi apdairiai ir rūpestingai.

401.6.

41Nors teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir/ar įrodymų, dėl ko nuo 2008 m. balandžio 19 d. saugojusi atsakovui K. M. priklausiusią transporto priemonę, tik po 7 mėnesių raginimu kreipėsi į atsakovą T. D. ir siūlė padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas bylą nagrinėjant teisme pripažino buvęs eismo įvykio vietoje transporto priemonės pakrovimo ir išvežimo metu, todėl jam buvo žinomas jos perdavimo saugojimui faktas. Atsakovas nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą ir žinojo, kad jam netaikytas transporto priemonės konfiskavimas, todėl turėjo suprasti turintis teisę atsiimti transporto priemonę. Atsakovas dėl transporto priemonės nuo jos paėmimo nei į policiją, nei į ieškovę niekada nesikreipė, jam faktiškai priklausiusia transporto priemone nesidomėjo. Atsakovas, elgdamasis kaip rūpestingas turto savininkas, privalėjo pasidomėti jam faktiškai priklausiusio automobilio likimu, turėjo visas sąlygas išsiaiškinti automobilio buvimo vietą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, elgėsi pasyviai ir neapdairiai, kas turėjo neigiamos įtakos transporto priemonės saugojimo trukmei.

421.7.

43Tiek teismas, tiek atsakovas, ginčydami saugotojo veiksmų pagrįstumą, dėl ko susidarė didelis saugojimo išlaidų dydis, nurodė, kad transporto priemonė nebuvo vertinga, todėl už jos saugojimą negalėjo būti paskaičiuota jos vertę ženkliai viršijanti suma. Tačiau ieškovei teko pareiga išsaugoti atsakovui priklausančią transporto priemonę bei atsakomybė už turto neišsaugojimą. Ieškovė neturėjo galimybės pasirinkti saugoti transporto priemonę ar ne. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2580-577/2015 išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, net raginamas atsiimti transporto priemonę, to nepadaro, jis pripažintinas nerūpestingu, o kartu ir atsakingu už išlaidų atsiradimą, net jeigu tos išlaidos ženkliai viršija transporto priemonės vertę, kadangi saugotojas negali nustoti saugoti jam perduotą transporto priemonę.

441.8.

45Teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 padarytomis išvadomis, nes vėlesnės kasacinio teismo nutartys (2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013) pakeitė joje formuojamą praktiką. Be to, minėtoje nutartyje buvo kilęs ginčas, kurį nustatytą įkainį taikyti (10 Lt už parą, ar 90 Lt už mėnesį), kai šiuo atveju toks ginčas nekyla. Tokios pat nuomonės laikėsi ir šiais teisiniais motyvais dėl nevienodos teisminės praktikos formavimo pasisakė analogiškoje byloje ir Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1511-601/2018.

46IV.

47Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4911.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5112.

52Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 19 d. transporto priemonės pridavimo–priėmimo aktu (b. l. 7) buvo sulaikytas automobilis Suzuki ST90V, v/n ( - ), ir pastatytas į ieškovės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko policijos paimtų iš įvykio vietų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Pagal VĮ „Regitra“ išrašą (b. l. 10) automobilio savininkas – atsakovas K. M.. Ieškovė 2008 m. lapkričio 21 d. siuntė raginimą atsakovui T. D. sumokėti susidariusį įsiskolinimą – 5 306,27 Lt (b. l. 70). Atsakovas T. D. pasirašė raštą, kuriame jis nurodė, kad už techninę pagalbą ir saugojimą mokės dalimis – iki š. m. lapkričio 28 d. 600 Lt, likusius pinigus sumokės iki kitų metų sausio 31 dienos (b. l. 11). Transporto priemonė po 2008 m. lapkričio 21 d. buvo priduota į metalo laužą.

5313.

54Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų K. M. ir T. D. solidariai 1 536,80 Eur skolą, kurią sudaro 68,35 Eur už automobilio transportavimą ir 1 468,45 Eur už jo saugojimą 215 parų, skaičiuojant po 6,83 Eur už parą.

5514.

56Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo T. D. ieškovei UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 255,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (255,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad atsakovas K. M. automobilį iki įvykio buvo pardavęs atsakovui T. D., todėl ieškinį tenkino atsakovo T. D. atžvilgiu, o įsiskolinimo už automobilio saugojimo dydį sumažino, įvertinęs išlaidų dydžio pagrįstumą ir proporcingumą.

5715.

58Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi dėl saugojimo išlaidų dydžio sumažinimo, teigdama, kad nėra ieškovės kaltės dėl atsiradusių saugojimo išlaidų dydžio, o atvirkščiai, atsakovas T. D. pats yra atsakingas už tai, be to, teismas negalėjo mažinti nustatytų įkainių ir netinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika. Dėl saugojimo išlaidų dydžio

5916.

60Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme neliko ginčo dėl to, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš automobilio savininko išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę, nes teismas tokią ieškovės teisę pripažino ir ją gynė, o atsakovas T. D. dėl to apeliacinio skundo nepadavė. Automobilis buvo pagrįstai nugabentas į saugojimo aikštelę, o jo savininkui atsirado pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su automobilio saugojimu. Tai įtvirtinta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi automobilio saugojimo laikotarpiu), kurioje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Neginčijama ir teismo išvada, kad automobilio savininku automobilio pastatymo į transporto priemonių saugojimo aikštelę metu buvo atsakovas T. D.. Esminis ginčas pagal ieškovės apeliacinį skundą kilo dėl atsakovo T. D. įsiskolinimo ieškovei dydžio ir teismo galimybės jį mažinti, atsižvelgiant į tam tikras skolos susidarymo aplinkybes.

6117.

62Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, suformuota taisykle, jog tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų už saugojimą dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas), vertino ieškovės kaip saugotojos veiksmus, turėjusius įtakos skolos dydžiui. Teismas nustatė, kad ieškovei iš 2008 m. balandžio 19 d. transporto priemonės perdavimo–priėmimo akte fiksuotų automobilio trūkumų ir išoriškai apžiūrint automobilį turėjo būti akivaizdu, kad automobilis menkavertis, o iš su automobiliu perduoto transporto priemonės registracijos liudijimo buvo matyti, kad savininkas K. M. ir nurodyta jo gyvenamoji vieta, tačiau ieškovė tik 2008 m. lapkričio 21 d. išsiuntė raginimą T. D. dėl skolos apmokėjimo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė negalėjo nesuprasti, jog saugojimo išlaidų suma, skaičiuojant už kiekvieną automobilio saugojimo dieną, taip ilgai jį saugant, viršijo transporto priemonės vertę.

6318.

64Apeliantė ginčija tokias teismo išvadas ir neigia savo kaltę dėl susidariusių saugojimo išlaidų, teigdama, kad būtent pats atsakovas T. D., žinodamas apie automobilio paėmimą ir pastatymą į transporto priemonių saugojimo aikštelę, elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, o ieškovė turėjo pareigą automobilį saugoti.

6519.

66Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, tiek jau nurodytoje 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, yra įtvirtinta teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad išlaidų už saugojimą dydžiui gali turėti reikšmės ir saugotojo veiksmai (neveikimas). Beje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, nurodyta, kad nustatant ieškovui atlygintiną sumą svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Pareiga pranešti savininkui apie jo saugojamą automobilį kyla ir iš CK 6.229 straipsnio 3 dalies normos, kurioje nustatyta, kad apie viską, ką yra atlikęs, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą.

6720.

68Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino ieškovės veiksmus, kurie turėjo įtakos skolos dydžio susidarymui. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pats atsakovas T. D. nuo pat transporto priemonės paėmimo dienos (2008 m. balandžio 19 d.) turėjo ir galėjo suvokti, kad transporto priemonė yra priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, ir siekti, jog nedidėtų saugojimo išlaidos, domėtis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu (transporto priemone), jos atsiėmimo sąlygomis. Tačiau nustatytos aplinkybės, kad ieškovė, 7 mėnesius saugodama faktiškai bevertį turtą, nes automobilis po to, kai 2008 m. lapkričio 21 d. buvo išsiųstas raginimas dėl susidariusios skolos apmokėjimo faktiniam savininkui T. D. (vadinasi ieškovei buvo žinoma, kas faktinis savininkas), buvo atiduotas į metalo laužą, patvirtina, jog ir ieškovė, nebendradarbiaudama su automobilio savininku, nepagrįstai didino saugojimo išlaidas. Pažymėtina, kad po to, kai atsakovas T. D. gavo raginimą sumokėti skolą, jis su ankstesniu automobilio savininku K. M. iš karto atvyko pas ieškovę, sutiko, kad automobilis būtų utilizuotas, gautus pinigus panaudojant saugojimo išlaidoms padengti, ir net pasirašė raštą dėl skolos grąžinimo. Tai rodo, kad, jei ieškovė būtų vykdžiusi pareigas, kaip numatyta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis), saugojimo išlaidų dydis galėjo būti mažesnis.

6921.

70Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir ieškovės veiksmų (neveikimo) įtaką įsiskolinimo dydžiui. Be to, ieškovė nepateikė duomenų apie gautų, perdavus automobilį į metalo laužą, pajamų dydį, kas taip pat turi įtakos įsiskolinimo dydžio nustatymui.

7122.

72Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo mažinti saugotojos pagal transporto priemonių saugojimo sutartį nustatytų įkainių, nes Kauno rajono policijos komisariato su ieškove sudaryta transporto priemonių saugojimo sutartimi buvo numatyta ieškovės (saugotojos) teisė nustatyti mokesčių už paslaugas tarifus, atsiskaitymų struktūrą ir tvarką (sutarties 3.1. punktas). Ieškovė sutarties priede Nr. 1 (b. l. 9) nustatė įkainius, pagal kuriuos saugojimo paslaugų įkainis buvo nustatytas 20 Lt/para. Tokiu būdu tai laikytina sutarties šalių susitarimo dalimi, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ši susitarimo nuostata prieštarauja įstatymams ir yra niekinė.

7323.

74Pirmosios instancijos teismas įkainį už automobilio saugojimo mažino remdamasis teismų praktika, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, kurioje kasacinės instancijos teismas sprendė, kad jo nagrinėtos bylos atveju būtų galima taikyti 90 Lt tarifą už kiekvieną pasaugos mėnesį. Tačiau pastebėtina, kad kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo kitokios faktinės aplinkybės, o būtent, saugojimo sutartyje buvo nustatyti du įkainiai – 10 Lt už dieną ir 90 Lt už mėnesį, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, remiantis transporto priemonių saugojimo sutartimi, nustatytas vienas transporto priemonės saugojimo įkainis – 20 Lt per parą. Taigi kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje padaryta išvada, kad galėtų būti taikomas ir 90 Lt tarifas už kiekvieną pasaugos mėnesį, iš esmės nepažeidžia sutarties sąlygų, be to, kasacinis teismas nurodytoje byloje priteistiną už automobilio saugojimą sumą, įvertinęs ir saugotojo veiksmus, sumažino nuo 9 040 Lt iki 1 500 Lt, t. y. faktiškai sumažino skolos dydį, bet ne įkainį. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šį teismo precedentą.

7524.

76Kiti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti teisminiai precedentai (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1850-264/2011, e2A-2377-945/2017, e2A-1122-657/2018), kuriuose apygardos teismas saugotojo taikytus paslaugų įkainius už ilgą saugojimo laikotarpį pripažino nepagrįstais ir nesąžiningais, labiau aiškintini ir nagrinėjamu atveju taikytini, kaip precedentai, kuriuose iš esmės toliau buvo išplėtota praktika dėl mišrios saugotojo ir automobilio savininko kaltės, turėjusios įtakos susidarant saugojimo išlaidoms, ir galimybės dėl to mažinti priteistiną sumą. Tai, kad šiose bylose teismas, nustatydamas mažintinos sumos dydį, kaip atskaitos tašku rėmėsi tam tikru įkainio už saugojimą pagrįstumu, nereiškia, kad buvo mažinami patys įkainiai, tai tebuvo įrankis nustatyti saugojimo išlaidų dydžio proporcingumą. Būtent taip gali būti suprantama ir pirmosios instancijos teismo išvada sumažinti priteisiamą sumą nagrinėjamoje byloje.

7725.

78Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nustatytas teisinis reglamentavimas lemia, jog saugotojas neturi galimybės pasirinkti, saugoti transporto priemonę ar ne, tačiau saugotojas ilgą laiką faktiškai bevertę transporto priemonę saugojo nesiimdamas jokių priemonių, kad apie su saugojimu susijusias išlaidas būtų informuotas transporto priemonės savininkas. Atsakovas T. D., net ir žinodamas apie transporto priemonės paėmimą ir saugojimą, tikėtina, nežinojo sutartimi, kurios šalimi jis nebuvo, nustatytų saugojimo įkainių, o ieškovė, būdama sąžininga ir laikydamasi kooperavimosi pareigos, turėjo galimybę informaciją apie transporto priemonės saugojimą ir jo išlaidas atsakovui išsiųsti anksčiau. Apibendrinant nurodytas aplinkybes spręstina, kad didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovo T. D. nerūpestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusios saugotojos kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.

7926.

80Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomos priteisti skolos už automobilio saugojimą dydį nuo 1 468,45 Eur iki 187,05 Eur, nepažeidė nurodytoje teismų praktikoje suformuotų proporcingumo kriterijų ir joje nustatyto proporcinio santykio (nagrinėtose bylose buvo patenkinta vidutiniškai apie 16 % saugotojo reikštų reikalavimų). Todėl sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

8127.

82Nors apeliantė nurodo teismų praktiką, kurioje skola už automobilio saugojimą buvo priteista pagal nustatytus įkainius jų nemažinant (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje 2A-66-619/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartys civilinėje byloje Nr. e2A-1783-260/2018, e2A-361-230/2018), tačiau tai neturi įtakos nagrinėjamai bylai. Vilniaus apygardos teismo nutartyje taip pat buvo sumažinta priteistina suma, tačiau ne remiantis sumažintu įkainiu, bet sutrumpinant laikotarpį, Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1783-260/2018 nebuvo nustatyti aplaidūs saugotojos veiksmai, todėl apskritai negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl priteistinos skolos sumažinimo, o Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-361-230/2018 nebuvo ginčo dėl skolos už automobilio saugojimą dydžio, nes atsakovė toje byloje ginčijo savo, kaip automobilio savininkės, teises, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.

8328.

84Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).

8529.

86Visos nurodytos teismų nutartys buvo priimtos esant kitokioms faktinėms aplinkybėms, todėl negalima jomis besąlygiškai remtis. Priteistinos skolos dydis, nustačius ir saugotojo veiksmų įtaką skolos dydžiui, yra kiekvienos bylos faktinių aplinkybių vertinimo rezultatas, o nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas būtų visiškai nepagrįstai nustatęs sumažintą priteistinos skolos dydį. Dėl bylinėjimosi išlaidų

8730.

88Nenustačius pagrindo pakeisti teismo sprendimą ir jį palikus nepakeistą, netenkinamas ieškovės prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys, 98 straipsnio 1-3 dalys), o valstybei iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 8,46 Eur (CPK 88 straipsnio 3 punktas)

89Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

90Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

91Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko (juridinio asmens kodas 135786941) 8,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

92Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko pateikė teismui ieškinį,... 8. 2.... 9. Atsakovas K. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad automobilį Suzuki ST90V,... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 19 d. transporto priemonės... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad K. M. automobilį pardavė T. D., o Lietuvos Respublikos... 18. 6.... 19. Teismas sprendė, kad transporto priemonė pagrįstai buvo transportuota ir... 20. 7.... 21. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir/ar įrodymų,... 22. 8.... 23. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas T. D., net ir žinodamas apie... 24. 9.... 25. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d.... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 28. 10.... 29. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko prašo... 30. 1.1.... 31. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl išlaidų už transporto priemonės... 32. 1.2.... 33. Ieškovės veiksmuose kaltės dėl susidariusios skolos dydžio nėra, nes... 34. 1.3.... 35. Nesutiktina su teismo priverstinio saugojimo aikštelių įkainių sumažinimu.... 36. 1.4.... 37. Iš atsakovo reikalaujama priteisti suma buvo paskaičiuota vadovaujantis... 38. 1.5.... 39. Nėra jokio teisinio pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti skolą... 40. 1.6.... 41. Nors teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir/ar... 42. 1.7.... 43. Tiek teismas, tiek atsakovas, ginčydami saugotojo veiksmų pagrįstumą, dėl... 44. 1.8.... 45. Teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.... 46. IV.... 47. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 48. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 49. 11.... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 51. 12.... 52. Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 19 d. transporto priemonės... 53. 13.... 54. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų K. M. ir T. D. solidariai 1 536,80... 55. 14.... 56. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš... 57. 15.... 58. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi dėl saugojimo išlaidų dydžio... 59. 16.... 60. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme neliko ginčo dėl to, kad... 61. 17.... 62. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010... 63. 18.... 64. Apeliantė ginčija tokias teismo išvadas ir neigia savo kaltę dėl... 65. 19.... 66. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje... 67. 20.... 68. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai... 69. 21.... 70. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas... 71. 22.... 72. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas... 73. 23.... 74. Pirmosios instancijos teismas įkainį už automobilio saugojimo mažino... 75. 24.... 76. Kiti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti teisminiai precedentai... 77. 25.... 78. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nustatytas teisinis... 79. 26.... 80. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomos priteisti skolos už... 81. 27.... 82. Nors apeliantė nurodo teismų praktiką, kurioje skola už automobilio... 83. 28.... 84. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės... 85. 29.... 86. Visos nurodytos teismų nutartys buvo priimtos esant kitokioms faktinėms... 87. 30.... 88. Nenustačius pagrindo pakeisti teismo sprendimą ir jį palikus nepakeistą,... 89. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 90. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 91. Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių... 92. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....