Byla 2-1638-236/2015

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties bankrutavusios V. Bruzgio individualios įmonės „SILAVA“ bankroto byloje Nr. B2-494-560/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų V. B. ir N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties bankrutavusios V. Bruzgio individualios įmonės „SILAVA“ bankroto byloje Nr. B2-494-560/2015.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą V. Bruzgio IĮ „SILAVA“, paskirti įmonės bankroto administratoriumi UAB „Bankrotas“. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5Pareiškėja N. B. 2015 m. gegužės 15 d. pateikė teismui pareiškimą, prašydama sumažinti antros eilės kreditoriaus AB DNB banko finansinį reikalavimą iki 12 461,03 Eur, sumažinti trečios eilės kreditorės E. D. reikalavimą iki 1 259,19 Eur, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - skubiai uždrausti bet kokių lėšų paskirstymą iš bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ sąskaitos Nr. ( - ), valdomos bankroto administratoriaus, iki bus patikslintas įmonės kreditorių sąrašas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi nutarė pripažinti AB DNB banką bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ kreditoriumi su 17 822,06 Eur (61 536,04 Lt) dydžio kreditoriniu reikalavimu, tačiau įmonės bankroto administratorius nenutraukė paskolos sutarties su banku. Pareiškėja pažymėjo, jog iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. mokėjo AB DNB bankui įmokas su palūkanomis ir nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. AB DNB bankui sumokėjo 5 361,03 Eur (18 510,58 Lt). Pareiškėja nurodė, jog dėl paminėtų aplinkybių įmonė bankui skolinga 12 461,03 Eur (43 025,46 Lt), todėl nurodytas kreditorinis reikalavimas mažintinas 5 321,03 Eur.

6Pareiškėja taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nutarė patenkinti bankroto administratoriaus prašymą, kuriuo patikslintas bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ kreditorių sąrašas ir į jį įtraukti trečios eilės kreditoriai E. D. ir J. D. su bendru 2 518,39 Eur (8 695,50 Lt) finansiniu reikalavimu. Pažymėjo, kad kreditoriai E. D. ir J. D. santuoką nutraukė 2011 m. sausio 6 d., ir mano, jog 2 518,39 Eur (8 695,50 Lt) finansinis reikalavimas yra bendros buvusių sutuoktinių lėšos. Nurodė, kad J. D. nesikreipė dėl savo kreditorinių reikalavimų patenkinimo bankroto byloje ir nereiškė reikalavimų. Dėl to pareiškėja mano, kad E. D. kreditorinis reikalavimas sumažintinas iki 1 259,19 Eur.

7Pareiškėja N. B. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - skubiai uždrausti bet kokių lėšų paskirstymą iš bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ sąskaitos Nr. ( - ), valdomos bankroto administratoriaus, iki kol nebus išspręsti reikalavimai dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo ir nustatyti tikrieji kreditoriai bei jų reikalavimų dydžiai. Pareiškėjos teigimu, minėtos sąskaitos areštas yra būtinas tam, kad nebūtų padaryta žala ir nekiltų kitos civilinės bylos. Paaiškino, kad 2015-05-13 bankroto administratorius pranešė apie 2015 m. gegužės 21 d. šaukiamą bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ kreditorių susirinkimą, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl galimybės iš dalies patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, nelaukiant teisminių ginčų pabaigos.

8Pareiškėja pažymėjo, kad byloje yra pateiktas N. B. ieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kuris yra neišnagrinėtas. Manė, kad prašymai dėl kreditorių sąrašo tikslinimo su esminiais oficialiais įrodymais yra rimtas pagrindas manyti, jog neišnagrinėjus šių klausimų, kreditorių sprendimas net iš dalies tenkinti finansinius reikalavimus, gali padaryti didelės žalos ne tik N. B. interesams, taip pat gali kilti kiti ginčai, dėl kurių bus neįmanoma ekonomiškai, teisingai ir galutinai išspręsti ir užbaigti bankroto bylą.

9N. B. ir V. B. pateikė prašymą jų 2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. gegužės 13 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. prašymus dėl finansinių reikalavimų tikslinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10Suinteresuotas asmuo (kreditorius) AB DNB bankas (toliau ir – bankas) pateikė atsiliepimą į N. B. prašymą, kurį dalyje dėl AB DNB banko kreditorinio reikalavimo patikslinimo prašo tenkinti iš dalies, t. y. kreditorinį reikalavimą sumažinti iki 15 202,04 Eur, dėl E. D. kreditorinio reikalavimo patikslinimo prašė spręsti teismo nuožiūra, taip pat prašė netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pažymėjo, kad N. B. ir V. B. neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai pagal 2003 m. rugsėjo 26 d. paskolos sutartį Nr. MEV-1615 ir 2004 m. balandžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ) yra 15 202,04 Eur. Pažymėjo, jog banko skolininkai yra N. B. ir V. B., o ne bankrutavusi įmonė. AB DNB bankas nagrinėjamoje bankroto byloje dalyvauja, kadangi skolininkai V. B. ir N. B. būdami minėtos įmonės dalyviais (savininkais) subsidiariai savo turtu atsako už įmonės prievoles kreditoriams.

12Bankas pažymėjo, kad tenkinant kreditorių reikalavimus realizuojamas ir V. B. bei N. B. priklausantis turtas, įskaitant AB DNB bankui įkeistą N. B. priklausančią ¼ dalį gyvenamojo namo ir ¼ dalį žemės sklypo ir V. B. priklausančią ¼ dalį gyvenamojo namo ir ¼ dalį žemės sklypo, esančius ( - ). Dėl to bankroto bylos iškėlimas jų neatleido nuo įsipareigojimų bankui ar kitiems asmeniniams kreditoriams vykdymo, taip pat vykdymo nesustabdė.

13Banko teigimu, ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. numatytas draudimas neapima fizinių asmenų ir įmonės savininkas (dalyvis) gali vykdyti savo asmenines prievoles ir po bankroto bylos įmonei iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2298/2011). Įmonė negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų kreditoriams, nes būtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, tačiau įmonės savininkas turi teisę toliau vykdyti sutartines prievoles kreditoriams, tarp jų ir hipotekos kreditoriui. Atsižvelgdamas į tai, bankas manė, kad N. B. ir V. B. po bankroto bylos iškėlimo privalėjo vykdyti skolinius įsipareigojimus AB DNB bankui, t. y. grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus pagal aukščiau nurodytą paskolos sutartį.

14Bankas taip pat nurodė, kad N. B. nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., vykdydama savo skolinius įsipareigojimus atliko mokėjimus, tačiau tik dalimi iš jų buvo dengiamas negrąžintas kreditas.

15AB DNB bankas nesutiko su pareiškėjos N. B. prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16Bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ administratorius atsiliepimu prašė prašymo dalį dėl AB DNB banko kreditorinio reikalavimo tikslinimo spręsti teismo nuožiūra, prašymo dalį dėl E. D. kreditorinio reikalavimo tikslinimo atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Bankroto administratorius nurodė, jog 2003 m. rugsėjo 26 d. paskolos sutartis Nr. MEV-1615 buvo pasirašyta ne su bankrutavusia V. Bruzgio IĮ „SILAVA“, bet su paskolos gavėjais N. B. ir V. B., todėl bankroto administratorius neturėjo ir neturi įtakos minėtos paskolos sutarties vykdymui ar jos nutraukimui. Administratoriaus teigimu, pastarasis nturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo kreiptis į teismą dėl AB DNB banko kreditorinių reikalavimų tikslinimo, nes bankroto administratorius kreditoriui AB DNB bankui nepervedė jokių lėšų, skirtų minėto kreditoriaus reikalavimo patenkinimui. AB DNB bankas taip pat nėra pranešęs, kad tretieji asmenys būtų padengę visą ar dalį šio kreditoriaus reikalavimo. Dėl to prašė AB DNB banko kreditorinio reikalavimo sumažinimo klausimą spręsti pagal byloje surinktus leistinus įrodymus.

18Bankroto administratorius nesutiko su pareiškėjos N. B. prašymu patikslinti E. D. kreditorinį reikalavimą ir laikė prašymą nepagrįstu. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. spalio 17 d. sprendimu už akių nusprendė priteisti ieškovams E. D. ir J. D. iš V. B. viso 8 695,50 Lt (c. b. Nr. 2-12590-110/2006). Kadangi skolos atsiradimo metu šie asmenys buvo santuokoje, todėl preziumavo, kad lėšos V. B. buvo paskolintos iš bendrų sutuoktinių pajamų. Dėl to bankroto administratorius laikė, kad remiantis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. sprendimu už akių į bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ kreditorių sąrašą turėjo būti įtraukta ne tik kreditorė E. D. su 2 518,39 Eur reikalavimu, bet ir prašymo nepateikęs J. D.. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendime dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių (c. b. Nr. N2-987-131/2011) nenurodyta, kaip dalinama ar kam atitenka 2 518,39 Eur skola, priteista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. sprendimu už akių. Dėl to bankroto administratorius mano, kad E. D. ir J. D. buvo pagrįstai įtraukti į kreditorių sąrašą su bendru 2 518,39 Eur finansiniu reikalavimu.

19Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria nutarta įtraukti E. D. ir J. D. į bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ kreditorių sąrašą, apskųsta nebuvo, todėl yra įsiteisėjusi. Pareiškėja taip pat neprašė praleisto termino dėl minėtos nutarties atnaujinti, todėl sprendė, jog pareiškėjos prašymas sumažinti E. D. finansinį reikalavimą yra nepagrįstas ir yra netenkintinas.

20II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

21Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi nutarė N. B. prašymą dalyje dėl kreditoriaus AB DNB banko kreditorinio reikalavimo patikslinimo tenkinti iš dalies – patikslinti bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ kreditorių sąrašą sumažinant AB DNB banko kreditorinį reikalavimą iki 15 202,04 Eur, prašymo dalyje dėl kreditorės E. D. kreditorinio reikalavimo sumažinimo bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti, priteisti iš N. B. bankrutavusiai V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22Teismas netenkino N. B. ir V. B. prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

23Teismas, pareiškėjos prašymą dėl AB DNB banko finansinio reikalavimo patikslinimo tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi nutarė patenkinti bankroto administratoriaus prašymą ir patikslino kreditorių sąrašą, t. y. įtraukti kreditorių AB DNB banką su hipoteka užtikrintu 17 822,07 Eur (61 536,04 Lt) dydžio (iš jų 13,75 Eur (47,48 Lt) palūkanos) finansiniu reikalavimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 31 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėja N. B. banko reikalavimą prašo mažinti iki 12 461,03 Eur, kadangi, pareiškėjos teigimu, nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. kreditoriui sumokėjo 5 361,03 Eur. Tuo tarpu, AB DNB bankas laikė, kad kreditorinis reikalavimas mažintinas iki 15 202,04 Eur.

24Teismas pažymėjo, jog ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. įtvirtintas draudimas netaikytinas fizinių asmenų asmeninėms prievolėms, po bankroto bylos iškėlimo įmonei, fiziniai asmenys ir toliau gali vykdyti asmenines prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2298/2011). Dėl to teismas sprendė, jog bankroto bylos iškėlimas V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ nesuteikė bankroto administratoriui pagrindo nutraukti sandorius, kurių pagrindu kilo N. B. ir V. B. asmeninės prievolės, skoliniai įsipareigojimai, įskaitant ir palūkanų mokėjimą, AB DNB bankui ir toliau turėjo būti vykdomi.

25Teismas nustatė, jog AB DNB bankas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog 2015 m. birželio 2 d. N. B. ir V. B. skola bankui yra 15 202,04 Eur. Teismas, įvertinęs pateiktus aktualius duomenis, susijusius su AB DNB banko kreditorinio reikalavimo dydžiu, patenkino N. B. prašymą iš dalies ir patikslino kreditorių sąrašą, nurodydamas, jog AB DNB banko kreditorinis reikalavimas mažintinas iki 15 202,04 Eur.

26Teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl E. D. finansinio reikalavimo patikslinimo, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nutarė patenkinti bankrutuojančios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ administratoriaus prašymą patikslinti kreditorių sąrašą, t. y. įtraukė trečios eilės kreditorius E. D. ir J. D. su bendru 2 518,39 Eur (8 695,50 Lt) dydžio finansiniu reikalavimu. Teismas, tenkindamas bankroto administratoriaus prašymą, vertino tai, kad V. B. įsipareigojimas atsirado E. D. ir J. D. santuokos metu, tačiau, nors santuoka buvo nutraukta 2011 m. sausio 6 d., abu sutuoktiniai civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių 2 518,39 Eur (8 695,50 Lt) dydžio reikalavimo teisės nepasidalino. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad į bankroto bylą yra persiųsti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš V. B. kreditorių E. D. ir J. D. naudai, be to, nėra galimybės bendro santuokoje atsiradusio 2 518,39 Eur (8 695,50 Lt) reikalavimo pervesti išimtinai kuriam nors vienam iš buvusių sutuoktinių.

27Teismas nurodė, jog nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus (ĮBĮ 26 str. 6 d.). Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad ĮBĮ 26 str. 6 d. nustatyti nutarčių, priimamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais, apskundimo ribojimai yra susiję ne su bankroto bylos dalyvių proceso padėtimi, o su materialinių teisinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei dydžiu, ir šioje normoje nenustatyta, kad ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškę asmenys (ieškovai) ar tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, neturi teisės skųsti aptartų nutarčių, todėl tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų, kaip ir jų turintys kreditoriai, turi teisę skųsti teismo nutartis kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais, jeigu ginčijamo patvirtinto ar patikslinto kreditoriaus reikalavimo suma viršija ĮBĮ 26 str. 6 d. nustatytus dydžius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, turėjo teisę ją skųsti atskiruoju skundu, tačiau tokia teise nepasinaudojo ir dabar iš naujo kvestionuoja kreditorinio reikalavimo dydžio klausimą.

28Teismo vertinimu, N. B. prašymas dėl E. D. kreditorinio reikalavimo patikslinimo nėra pagrįstais jokiais naujais teisiniais argumentais ar faktiniais duomenimis, kurie teismui nebuvo žinomi ir nagrinėjami, priimant 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir sprendžiant dėl 2 518,39 Eur reikalavimo įtraukimo į kreditorinių reikalavimų sąrašą.

29Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, jog E. D. ir J. D. santuokos nutraukimo metu 2 518,39 Eur dydžio reikalavimas V. B. atžvilgiu nebuvo padalintas, buvo sprendžiama dėl abiejų buvusių sutuoktinių įtraukimo į kreditorių sąrašą su bendru 2 518,39 EUR dydžio reikalavimu. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriai, pateikę antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš skolininko, jau yra pareiškę savo valią, kad jų materialinis teisinis reikalavimas būtų patenkintas. Dėl to tokio reikalavimo tvirtinimas galimas be pakartotinio kreditoriaus valios išieškoti išreiškimo, t. y. be atskiro jo pareiškimo tenkinti reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014). Dėl to teismas sprendė, jog net ir tuo atveju, jeigu reikalavimas būtų padalintas, J. D. kreditorinio reikalavimo patvirtinimas šioje bankroto byloje būtų pagrįstas, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolė V. M. vykdė išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12590-110/2006 dėl 2 518,39 Eur (8 695,50 Lt) išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojų J. D. ir E. D. naudai. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, jog N. B. neįrodė esant pagrindą jau patvirtinto reikalavimo tikslinimui, todėl teismas netenkino prašymo dalies dėl E. D. reikalavimo sumažinimo iki 1 259,19 Eur.

30Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog N. B. prašymas dėl kreditorinių reikalavimų sąrašo patikslinimo yra išspręstas, darė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

31Teismas nustatė, jog bankroto administratorius pateikė dokumentus, patvirtinančius 65,70 Eur išlaidas už atsiliepimo į N. B. prašymą rengimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog iš dalies buvo patenkintas vienas iš trijų N. B. reikalavimų, priteisė iš pareiškėjos 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 ir 98 str.).

32III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

33N. B. ir V. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydami Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį dalyje dėl AB DNB banko kreditorinio reikalavimo tikslinimo pakeisti reikalavimą sumažinant iki 12 461,03 Eur, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį dalyje dėl E. D. finansinio reikalavimo tikslinimo panaikinti ir tenkinti N. B. prašymą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria iš N. B. priteista bylinėjimosi išlaidos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

341) Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ĮBĮ 10 straipsnį bei netinkamai aiškino teismų praktiką dėl ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. taikymą. Be to, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl į negrąžinto kredito 14 460,36 Eur suma padidinta 741,68 Eur suma, todėl nepagrįstai patikslino AB DNB banko kreditorinį reikalavimą 15 202,04 Eur sumai;

352) Bankroto administratoriaus pozicija, jog pastarasis neturi vykdyti bankroto administratoriaus funkcijų banko atžvilgiu prieštarauja ĮBĮ 10 str., 11str. str. 3 d., 31 str. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl minėtų bankroto administratoriaus veiksmų;

363) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl E. D. finansinių reikalavimų tikslinimo, kadangi J. D. nesikreipė su prašymu įtraukti jį į kreditorių sąrašą. Nesumažinus E. D. kreditorinio reikalavimo, kitiems asmenims būtų leista praturėti pareiškėjos sąskaita;

374) Pareiškėjai naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl E. D. finansinių reikalavimų paaiškėjo po Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties įsiteisėjimo;

385) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

39Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria patikslintas banko kreditorinis reikalavimas, palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas.

40Bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ administratorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti lygiomis dalimis iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas.

41VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

43Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

44Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, ar atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

45Teisėjų kolegija pažymi, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas esminių bankroto byloje spręstinų klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo įmonių bankroto procese klausimu, išaiškinta, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami ir tokius reikalavimus tvirtinanti (tikslinanti) teismo nutartis priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-308/2013.). Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Kreditoriaus pareikštas prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, t. y. gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1977/2013.). Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir šios įmonės teises bei teisėtus interesus; teisingai nustatyti ginčijamų kreditorinių reikalavimų (jų dalies) pagrįstumą įmanoma tik išsamiai išaiškinus byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas faktines aplinkybes dėl šių reikalavimų kilmės, pagrindų, pobūdžio ir jų dydžio, visapusiškai ištyrus bei įvertinus visus byloje pateiktus tuo klausimu įrodymus, tiesiogiai susijusius su įrodinėjimo dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2774/2011; 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2011).

46Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė N. B. prašymą dalyje dėl kreditoriaus AB DNB banko kreditorinio reikalavimo patikslinimo tenkinti iš dalies – patikslinti bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ kreditorių sąrašą sumažinant AB DNB banko kreditorinį reikalavimą iki 15 202,04 Eur, prašymo dalyje dėl kreditorės E. D. kreditorinio reikalavimo sumažinimo bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti, priteisti iš N. B. bankrutavusiai V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ 50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantai N. B. ir V. B., nesutikdami su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį dalyje dėl AB DNB banko kreditorinio reikalavimo tikslinimo pakeisti reikalavimą sumažinant iki 12 461,03 Eur, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį dalyje dėl E. D. finansinio reikalavimo tikslinimo panaikinti ir tenkinti N. B. prašymą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria iš N. B. priteista bylinėjimosi išlaidos.

47Dėl AB DNB banko kreditorinio reikalavimo tikslinimo

48Apeliantai N. B. ir V. B. atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ĮBĮ 10 straipsnį bei netinkamai aiškino teismų praktiką dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymą, todėl nepagrįstai patikslino AB DNB banko kreditorinį reikalavimą15 202,04 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus laiko nepagrįstais.

49Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog N. B. ir V. B. bei Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacija Baltic-American Enterprise Fund 2003 m. rugsėjo 26 d. sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ) (t. 12, b. l. 32-39). Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacija Baltic-American Enterprise Fund ir AB DNB bankas 2004 m. balandžio 15 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią visos N. B. ir V. B. kreditoriaus Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos Baltic-American Enterprise Fund reikalavimo teisės pagal 2003 m. rugsėjo 26 d. paskolos sutartį Nr. ( - ) perleistos AB DNB bankui (t. 12, b. l. 40-45). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė ne tarp AB DNB banko ir bankrutavusios V. Bruzgio individualios įmonės „SILAVA“, tačiau tarp AB DNB banko ir apeliantų. Nagrinėjamu atveju apeliantų prievolė AB DNB bankui yra asmeninė šių asmenų prievolė ir banko skolininku yra ne pati bankrutavusi individuali įmonė, o apeliantai, kadangi apeliantų prievolės bankui nėra susijusios su bankrutavusios V. Bruzgio individualios įmonės „SILAVA“ prievolėmis ir nėra iš jų kildinamos.

50Apeliacinis teismas pažymi, jog individualios įmonės savininkai (dalyviai) bankroto byloje dalyvauja dėl teisės aktuose įtvirtinto jų atsakomybės už individualios įmonės prievoles subsidiarumo, kuris reiškia, kad nepakankant individualios įmonės turto, atsiskaitymui su kreditoriais individualios įmonės bankroto procese realizuojamas ir jos savininkų (dalyvių) asmeninis turtas. Individualios įmonės savininkų (dalyvių) kreditorių dalyvavimas individualios įmonės bankroto procese yra nulemtas įstatymo leidėjo siekio, kad realizuojant individualios įmonės savininkų (dalyvių) turtą nebūtų pažeisti ir nenukentėtų tokių kreditorių interesai, kadangi jį realizavus gali nebelikti turto ir pajamų, iš kurių būtų vykdomi ir tenkinami asmeniniai skolininkų, kurie kreditoriams už asmenines prievoles atsako ne subsidiariai, įsipareigojimai savo kreditoriams.

51Nagrinėjamu atveju bankas yra apeliantų kreditoriumi, o apeliantai yra bankrutavusios V. Bruzgio individualios įmonės „SILAVA“ savininkais, todėl bankroto procese įstatymų nustatyta tvarka yra realizuojamas ir apeliantams nuosavybės teise priklausantis turtas.

52Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, jos savininkai (dalyviai) ir jų asmeniniai kreditoriai turi dalyvauti bankroto procese, tačiau individualios įmonės savininkai (dalyviai) neįgyja tokio paties statuso kaip bankrutuojantis juridinis asmuo. Individualios įmonės bankroto byloje bankrutuojantis subjektas yra juridinis asmuo, o ne jo savininkai (dalyviai). Įstatymai nenumato, kad dėl įmonės bankroto kartu bankrutuoja ir fizinis asmuo — įmonės savininkas, t.y. jo atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-858-407/2015). Individuali įmonė ir jos savininkas (-ai) po bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį ir yra pripažįstama, kad ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. įtvirtintas draudimas bankrutuojančiai įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, galioja tik įmonėms, tarp jų ir individualioms (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2298/2011). Tokio draudimo individualios įmonės savininkui (dalyviui) ĮBĮ nuostatos nenumato ir toks draudimas fiziniams asmenims nėra taikomas, todėl įmonės savininkas (dalyvis) gali ir privalo vykdyti asmenines prievoles savo kreditoriams (įskaitant ir hipotekos kreditorius) ir po bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo. Apeliacinis teismas sprendžia, jog bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimas neatleidžia ir negali atleisti jos savininkų (dalyvių) nuo savo asmeninių prievolių kreditoriams vykdymo ir jų vykdymo individualios įmonės bankroto laikotarpiu nesustabdo.

53Apeliantai, ginčydami atskirajame skunde skundžiama teismo nutartimi patikslinto banko kreditorinio reikalavimo dydį, taip pat nesutinka su 741,68 Eur suma. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog 15 202,04 Eur skolą pagal 2003 m. rugsėjo 26 d. paskolos sutartį Nr. ( - ) sudaro 14 460,36 Eur negrąžinta paskola, 711,68 Eur nesumokėtos palūkanos ir 30 Eur delspinigiai. Pagal bylos duomenis tik dalis apeliantų nurodytų vykdant paskolos sutartį sumokėtų sumų buvo nukreiptos negrąžintos paskolos likučio dengimui, kita dalis - palūkanų už paskolą ir kitiems mokėjimams, kuriuos skolininkams priklauso mokėti pagal paskolos sutartį.

54Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino kreditoriaus AB DNB banko finansinį reikalavimą15 202,04 Eur sumai.

55Dėl kreditorės E. D. finansinio reikalavimo patikslinimo

56Atskirajame skunde apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl E. D. finansinio reikalavimo tikslinimo. Apeliantų teigimu, J. D. nesikreipė su prašymu įtraukti jį į kreditorių sąrašą, tuo tarpu, nesumažinus E. D. kreditorinio reikalavimo, kitiems asmenims būtų leista praturėti pareiškėjos sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti.

57Pagal bylos duomenis nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. spalio 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-12590-110/2006 nusprendė priteisti ieškovams E. D. ir J. D. iš V. B. viso 8 695,50 Lt (2 518,39 Eur) (t. 12, b. l. 56-57). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-987-131/2011 nusprendė santuoką tarp E. D. ir J. D. nutraukti dėl J. D. (t. 12, b. l. 58-59). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog 2011 m. sausio 6 d. sprendimu nebuvo išspręstas klausimas dėl 8 695,50 Lt (2 518,39 Eur) priteistos sumos padalijimo.

58Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai atsižvelgdamas į tai, jog E. D. ir J. D. santuokos nutraukimo metu 2 518,39 Eur dydžio reikalavimas V. B. atžvilgiu nebuvo padalintas, teismo sprendimas dėl nurodytos priteistos sumos buvo vykdomas ir į bylą pateikti duomenys dėl sprendimo vykdymo, pagrįstai sprendė dėl abiejų buvusių sutuoktinių įtraukimo į kreditorių sąrašą su bendru 2 518,39 Eur dydžio reikalavimu ir pagrįstai netenkino pareiškimo dalies dėl kreditorės E. D. kreditorinio reikalavimo tikslinimo.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

60Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

61Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog apeliantai manydami, jog pastarųjų teisės yra pažeidžiamos, turi teisę savo pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjos 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

62Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

63Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

64Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.

65Dėl atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutarties

66Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

67Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

68Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

69Nagrinėjamu atveju bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apeliantų 65,70 bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina bankroto administratoriaus patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl prašymas tenkintinas ir priteistina iš apeliantų bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „SILAVA“ naudai po 32,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

70Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašė priteisti iš apeliantų 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateikti įrodymai patvirtina banko patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl prašymas tenkintinas ir priteistina iš apeliantų AB DNB bankui po 108,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

72Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

73Priteisti iš N. B. ir V. B. po 32,85 Eur (trisdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų bankrutavusiai V. Bruzgio IĮ „SILAVA“.

74Priteisti iš N. B. ir V. B. po 108,90 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus ir devyniasdešimt euro centus) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui.