Byla 1-132-882/2020
Dėl to automobiliai susidūrė, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio "Toyota Corolla" keleivei J. B. dėl krūtinkaulio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas, sekretoriaujant Eglei Smilgienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamajam J. S., gynėjui advokatui S. A., nukentėjusiajai J. B., nukentėjusiosios atstovei advokatei E. J. – B., nedalyvaujant civilinio atsakovo ( - ) atstovui,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas ( - ), gim. ( - ) Rusijoje, ( - ) srityje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis ( - ) ūkyje tekintoju-šaltkalviu, gyv. ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4J. S. 2019 m. balandžio 28 d. apie 10.34 valandą Šiauliuose, šviesoforo signalais reguliuojamoje ( - ) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį "VW Passat", valstybinis numeris ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9 ir 157 punktų reikalavimus, tai yra, įvažiuodamas ( - ) gatve į sankryžą su ( - ) gatve ir, degant žaliam šviesoforo signalui, sukdamas sankryžoje į kairę, į ( - ) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad degant žaliam šviesoforo signalui atlikti posūkį yra saugu, nedavė kelio ( - ) gatve priešinga kryptimi per sankryžą tiesiai važiuojančiam automobiliui "Toyota Corolla", valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo A. B., ir dėl to automobiliai susidūrė, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio "Toyota Corolla" keleivei J. B. dėl krūtinkaulio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

5Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Lietuvoje gyvena nuo 1983 metų, vertėjo nereikia, lietuviškai kalba gerai. Nurodė, kad gerai viską atsimena, kaip buvo. Važiavo iš Kelmės pusės. Buvo balandžio 28 d. apie 10 val. Važiavo iš Kelmės į Šiaulius. Įvažiavo į miestą, sankryžoje pasuko į kairę. Suko ( - ) g. sankryžoje. Suko į ( - ) pusę, į kairę. Degė žalias šviesoforas. Suko į kairę ir važiavo palengva. Matė Toyota, bet toli, manė, kad ji sustos. Jai turbūt jau pradėjo mirksėti žalias šviesoforas. Žalia, atrodo, jai degė, mirksėjo. Jis per žalią suko į kairę, į ( - ) g. Toyota važiavo tiesiai, iš ( - ) g. ( - ) link. Nespėjo sustoti. Jis dar spėjo sustoti. Toyota rėžėsi į jį. Toyota atsitrenkė. Kliuvo daugiau į kairę pusę, nes kai buvo posūkis, kairė pusė buvo daugiau išlindusi. Mašiną nebuvo dar visai užsukęs. Atsitrenkė į jo automobilį. Jis važiavo vienas. Toyota kas važiavo nematė. Po įvykio išlipo iš mašinos, užgesino, pasimetė. Prisipažįsta, kad turėjo praleisti. Galvojo, kad ji sustos. Iš tolo pradėjo mirksėti. Vis tiek turėjo jis praleisti. Tai pripažįsta. Nematė, kad buvo sužalota žmonių. Važiavo blaivus. Jis iš karto sustojo, galvojo pravažiuos, neatsitrenks. Nepilnai užsuko ir sustojo. Į kairę pažiūrėjo, kad joks pėsčiasis neitų ir tuo momentu pasirodė Toyota, nespėjo laiku sustoti. Po įvykio pats sužalotas nebuvo. Nematė, kiek asmenų važiavo Toyota. Po įvykio su nukentėjusiąja nebendravo. Paskui bendravo, po kiek laiko. Žino, kokie sužalojimai buvo padaryti. Atsiprašė jos. Su nukentėjusiąja susitaikė. Likusią dalį neturtinės žalos įsipareigojo atlyginti iki balandžio 1 d. Yra išsituokęs. Mažamečių vaikų nėra. Gyvena ( - ), dirba ten pat. Mėnesinės pajamos – 460 eurų. Gyvena vienas. Prašė bylą nutraukti susitaikius su nukentėjusiąja. Prisipažįsta, kaltas, gailisi. Įvykio metu jo automobilio priekis nebuvo apgadintas. Vairavo automobilį Passat. Tiksliai pamena. Jo automobiliui niekas nebuvo apgadinta. Po avarijos jo automobilis buvo apgadintas. Turbūt galėjo atsitrenkti savo automobilio priekiu į nukentėjusiosios automobilį Toyota. Pas ūkininką “( - ) ūkyje“ dirba tekintoju-šaltkalviu. Pas jį į darbo vietą nuvyksta su mašina. Miesto transportu nuvykti į darbą nėra galimybės. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas tam, kad susisiektų su darboviete. Pačiame darbe reikia važinėti į kitą objektą. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. Dėl visa tai jis labai gailisi, dar kartą atsiprašė.

6Nukentėjusioji J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatsisakė įmonės ( - ) pasiūlymo parduoti automobilį aukciono būdu. Iš karto po įvykio, kai ( - ) pasiūlė į aukcioną, sutiko. Įmonė buvo atsiuntusi atstovą apžiūrėti mašiną. Tačiau dieną prieš buvo pas tyrėją, kuri uždraudė atiduoti jiems mašiną į aukcioną. Iš viso neleido judinti mašinos. Parsivežė ją ir laikė ją saugojimo aikštelėje. Dabar, kai pasibaigė ikiteisminis tyrimas, paskambino į ( - ) ir pasakė, kad jie jokių aukcionų nežino, net nežino su kuo ji buvo susisiekusi, kad jų pasiūlymas galioja tik 9 dienas, sake, kur norite, ten ir dėkite automobilį. Šiuo metu jaučia labai dideles pasekmes. Be galo didelė baimė važiuoti automobiliu. Sutriko kraujotaka, tai lašinės, tai vaistai. Buvo sumuštas petys, nugara. Be „Tramadolio“ ji ryto nepradeda, tai yra stiprūs vaistai. Dabar gydosi privačiai akupunktūromis ir gydytojai jai siūlo operaciją. Siūlo stuburo operaciją, nes įvykio metu jai dar labiau prispaudė sėdimuosius nervus. Jai su stuburu būdavo problemų. Į metus kartą radikulitas, tikrai skaudėdavo, jai nereikėdavo kiekvieną dieną „Tramadolio“, dabar pastoviai. Kad geria minėtus vaistus – nieko nepateikė, niekas nesakė, bet gydytojas jai juos išrašė, gali pateikti. Dabar privačiai eina taškinius masažus, į akupunktūrą, o skausmo klinikoje tik po vasario 24 d. Gyvenimo kokybė suprastėjusi visiškai. Pasirašė susitaikymo protokolą. Priėmė J. S. atsiprašymą. Sutinka, kad byla jo atžvilgiu būtų nutraukta. Suderino žalos atlyginimo klausimą. Bendrovė už automobilį jai atlygino 2936 eurų. Dėl automobilio reikalauja likutinę, kadangi pardavė automobilį už 250 eurų, dar priklauso apie 500 eurų likutinės. Daugiau jokių pretenzijų neturi ir nereikalauja. Dėl automobilio dar reikalauja apie 500 eurų. Privataus gydymo jai niekas neapmoka, ji pati apsimoka. Neturtinės žalos iš draudimo reikalauja iki 5000 eurų, atminusavus 1800 eurų, lieka 3200 eurų.

7Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

8Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

9Apklaustas J. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir dėl šio įvykio nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad jis supranta, kad sukdamas į kairę turėjo praleisti tiesiai važiuojantį automobilį, tačiau jis tada pagalvojo, kad jis sustos prie šviesoforo, o jis ramiai atliks posūkį. Nurodė, kad šių metų balandžio 28 d., t. y. sekmadienį, apie 10.30 val., jis važiavo savo automobiliu "VW Passat", valstybinis Nr. ( - ). Jis į Šiaulius atvažiavo nuo ( - ) pusės. Automobiliu važiavo vienas, prisisegęs saugos diržu, užsidegęs automobilio žibintus. ( - ) gatvių sankryžoje jam reikėjo sukti į kairę, į ( - ) gatvę (link ( - ). Į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, darė kairįjį posūkį, sustojęs nebuvo, tačiau prieš jį važiavo automobiliai, todėl jo greitis nebuvo didelis. Darant posūkį (važiuojantiems ( - ) gatve) pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Pažiūrėjęs į dešinę, t. y. ( - ) gatvę (centro pusę), jis pamatė, kad ( - ) pusėje stovinčiame šviesofore ( - ) gatve važiuojantiems automobiliams užsidegė geltonas šviesoforo signalas, jis dar pažiūrėjo, ar pėstieji neina per gatvę ir tada pamatė į sankryžą nuo centro pusės įvažiuojantį automobilį, kuris prieš sankryžą dar padidino greitį. Pamatęs per geltoną šviesoforą važiuojantį automobilį, jis stabdė, atvažiuojantis automobilis (kaip dabar žino, "Toyota" markės) važiuodamas kliudė jo automobilį, nuplėšė jo automobilio bamperį. Pats "Toyota" automobilis nulėkė į šalikelę, nulaužė stulpą ir sustojo pievoje. Į sankryžą jis įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, jam reikėjo baigti posūkį, o ( - ) gatve pirma eismo juosta ir viršydamas leistiną 50 km/val. greitį "Toyota" automobilis įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Jis eismo įvykio metu sužalotas nebuvo, pas jokius gydytojus nesikreipė (II tomas, b. l. 47-48, 63-64).

10Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų balandžio 28 d., apie 10.35 val., ji kartu su vyru A. B. važiavo automobiliu "Toyota Corolla", valstybinis Nr. ( - ). Automobilį vairavo vyras, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jie buvo prisisegę saugos diržus. Važiavo ( - ) gatve pirma eismo juosta (jie išvažiavo iš ( - ) ir važiavo link aplinkkelio, link ( - ). Prieš juos priekyje važiavo šviesus automobilis. Jiems privažiavus ( - ) g. sankryžą, jiems degė žalias šviesoforo signalas (jis nemirksėjo, o degė normaliai), todėl vyras važiavo per sankryžą nestabdydamas. Važiuodama ji matė, kad nuo ( - ) pusės atvažiavo nemažu greičiu tamsus automobilis. Kad šis automobilis suks, ji nepagalvojo. Kaip įvyko eismo įvykis, ji tiksliai pasakyti negali, neprisimena. Nuo smūgio jų automobilis nulėkė nuo kelio. Po to kažkokie žmonės pripuolė ir atplėšė jos duris ir paklausė, ar visi gyvi, kažkokia moteris sakė, kad reikia kviesti greitąją, į tai vyriškis pasakė, kad jau iškvietė. Taip pat dar buvo atėję žmonės iš degalinės. Atvažiavusi greitoji pagalba ją išvežė į ligoninę, kur jai buvo nustatytas krūtinkaulio lūžimas. Iš ligoninės ją išleido gydytis ambulatoriškai. Dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas, nes jie į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui ir važiavo tiesiai, todėl sukantis automobilis juos turėjo praleisti (I tomas, b. l. 39-40).

11Specialisto išvadoje Nr. G 595/2019(04) nurodyta, kad J. B. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, pilvo dešinėje, pilvo kairėje, dešinėje šlaunyje, kairėje klubinėje srityje; krūtinkaulio lūžis, t. y. J. B. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl krūtinkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I tomas, b. l. 69-70).

12Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sekmadienį, t. y. 2019-04-28, jis su žmona J. B. važiavo automobiliu "Toyota Corolla", valstybinis Nr. ( - ). Buvo atvažiavę į Šiaulius, buvo ( - ). Kiek buvo valandų, kai išvažiavo iš ( - ), jis tiksliai nežino, apie 10.30 val. Automobilį vairavo jis, žmona sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, jie važiavo prisisegę saugos diržus, buvo uždegti priekiniai žibintai. Išvažiavus iš ( - ), jis važiavo ( - ) gatve link ( - ), važiavo neskubėdamas, nes matė, kad ( - ) g. sankryžoje jam dega raudonas, tačiau kiek pavažiavus, užsidegė žalias šviesoforo signalas. Prieš juos prie šviesoforo stovėjo automobilis, kuris, užsidegus žaliam signalui, pajudėjo. Jis ramiai važiavo ( - ) gatve, jo greitis galėjo būti apie 50 km/val., nors į spidometrą jis nežiūrėjo. Jam įvažiuojant į sankryžą, važiuojančiam ( - ) gatve degė žalias šviesoforo signalas, jis net nemirksėjo. Važiuodamas jis pažiūrėjo, ar nėra iš dešinės pusės, t. y. iš ( - ) gatvės (nuo ( - ) pusės) sukančių automobilių, tačiau sukančių automobilių nebuvo. Staiga pamatė jam iš kairės pusės atvažiuojantį juodos spalvos automobilį, kuris trenkėsi į jo automobilio kairės pusės priekinį ratą. Nuo smūgio jis nebesuvaldė automobilio ir jis nuvažiavo nuo kelio, nulaužė stulpą ir pervažiavę per šaligatvį sustojo pievelėje. Iš kur atvažiavo tas automobilis, jis nematė, jį pastebėjo tik likus keliems metrams ir išvengti susidūrimo nebegalėjo. Po to prie jų automobilio buvo nemažai žmonių, atplėšė dureles, kažkas atnešė vandens. Kažkas buvo iškvietęs greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Atvažiavę medikai išvežė žmoną į ligoninę, o jam buvo davę vaistų, nes jo kraujo spaudimas buvo didelis, daugiau jokių sužalojimų nepatyrė ir pas jokius gydytojus nesikreipė. Kito automobilio vairuotojas prie jų net nebuvo priėjęs. Jį sutiko policijos komisariate, tai jis jam pasakė, kad "galvojo, kad prašoks". Dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas. Apie įvykį jis pranešė savo automobilio draudimo bendrovei ( - ), tačiau visus dokumentus toliau tvarkė to kito automobilio draudimo bendrovė ( - ), kurios atstovas buvo atvažiavęs ir apžiūrėjo jo automobilį (I tomas, b. l. 75-76).

13Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų balandžio 28 d., t. y. sekmadienį, apie 10.30 val., jis automobiliu "Honda CRV", tamsios spalvos, važiavo ( - ) gatve (nuo ( - ) pusės) link ( - ) gatvės. Privažiavus ( - ) g. sankryžą, jam degė raudonas šviesoforo signalas, todėl jis sustojo vidurinėje eismo juostoje (jam reikėjo važiuoti tiesiai). Prieš jį stovėjo šviesus nedidelis automobilis, tačiau jo valstybinių numerių neprisimena. Jis matė, kaip jiems, važiuojantiems ( - ) gatve, užsidegė žalias šviesoforo signalas, tačiau automobiliai dar nespėjo pajudėti ir staiga buvo garsas ir jis pamatė, kad vienas automobilis liko stovėti sankryžoje, o kitas automobilis nulėkė į šoną, nulaužė stulpą ir sustojo pievelėje. Po avarijos, po kelių sekundžių, pajudėjo visi automobiliai, stovėję ( - ) gatvėje, jis pravažiavo sankryžą, pasuko į degalinę ir ten sustojęs paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Jis matė, kad ir aplinkui buvę žmonės turėjo telefonus ir skambino. Jis galvoja, kad tiesiai ( - ) gatve važiavęs automobilis į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, be to, jo greitis buvo didesnis nei 50 km/val. Tas tiesiai važiavęs automobilis kairiu šonu prabraukė kitam automobiliui per priekį, nuplėšė bamperį, o pats automobilis stovėjo vietoje (I tomas, b. l. 85-86).

14Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų balandžio 28 d. (buvo Atvelykis) apie 10.30 val. jis su žmona buvo nuvažiavęs į degalinę ( - ), esančią ( - ) gatvių sankryžoje, ten norėjo prisipūsti padangas. Pripūtęs vienos pusės padangas, jis perėjo į kitą automobilio pusę. Staiga buvo smūgio garsas ir jis pakėlęs akis pamatė, kad ( - ) gatvių sankryžoje vienas automobilis nevaldomas lekia į šoną. Jis iš karto žvilgtelėjo į šviesoforą ir pamatė, kad nuo ( - ) pusės važiuojantiems automobiliams dega raudonas šviesoforo signalas, automobiliai ( - ) gatvėje stovėjo, nei vienas nuo ( - ) pusės automobilis nevažiavo. Pamatęs, kad prie į pievą nuvažiavusio automobilio eina kiti žmonės, jis per gatvę nėjo. Vėliau, važiuodamas pro šalį, jis sustojo ir to pievoje buvusio automobilio vairuotojui pasakė, kad matė avariją ir jam pasakė savo telefono numerį. Iš kurios pusės atvažiavo kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, jis nematė, kokiu greičiu važiavo automobiliai taip pat nežino (I tomas, b. l. 89-92).

15Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų balandžio mėn. 28 d. apie 10.30 val. jis buvo atvažiavęs į automobilių plovyklą, esančią prie degalinės ( - ) prie ( - ) prekybos centro. Nuplovęs automobilį ir sustojęs šalia plovyklos, jis išlipo iš automobilio. Staiga išgirdo didelį smūgio garsą ir pakėlęs galvą pamatė ( - ) gatvių sankryžoje dūmų debesį ir dideliu greičiu važiuojantį nevaldomą automobilį, kuris užšoko ant šaligatvio, nulaužė stulpą ir sustojo pievoje. Kai tik išgirdo smūgio garsą, jis pakėlęs galvą pamatė, kaip užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Šviesoforas stovi sankryžos kampe prekybos centro ( - ) pusėje (šviesoforas reguliuoja eismą ( - ) gatvei). Po to jis matė, kaip iš kitos ( - ) g. pusės (nuo degalinės ( - ) link automobilių eina vyriškis kalbėdamas telefonu, taip pat prie automobilių ėjo kiti žmonės. Matė kaip iš "VW Passat" automobilio išlipo vairuotojas ir vaikštinėjo apie automobilį (I tomas, b. l. 105-108).

16Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną dieną, tikslios datos neprisimena, apytiksliai prieš mėnesį (jam buvo darbo diena, nes dirba slenkančiu grafiku), jis atvažiavo prie ( - ) g. sankryžos nuo ( - ) kaimo pusės (t. y. nuo ( - ) g. pusės). Sankryžoje jam reikėjo sukti į kairę link ( - ). Privažiavus sankryžą, jam degė raudonas šviesoforo signalas, jis sustojo pirmas antroje eismo juostoje, t. y. juostoje, kad galėtų sukti į kairę. Stovėdamas jis matė, kaip nuo ( - ) pusės atvažiavo "VW Passat" automobilis, kuris įvažiavo į sankryžą ir sukdamas į kairę, į ( - ) gatvę, link ( - ), sustojo praleisti ( - ) gatve atvažiuojančius automobilius. Stovėdamas jis žiūrėjo į šoninį šviesoforą, t. y. tą, kuris reguliuoja eismą ( - ) gatve (šviesoforas buvo jo kairėje pusėje). "VW Passat" automobilis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforui ir stovėjo. Kai ( - ) gatve važiuojantiems automobiliams užsidegė geltonas šviesoforo signalas, sankryžoje stovintis "VW Passat" pradėjo judėti, o tuo metu ( - ) gatve nuo miesto centro pusės pirma eismo juosta į sankryžą įvažiavo "Toyota" automobilis, kuris važiavo didesniu nei 50 km/val. greičiu. Sankryžos viduryje įvyko susidūrimas, "Toyota" automobilis nulėkė dešiniau į pievą, pakeliui nulaužė stulpą. Po maždaug 2 sek. po avarijos jam, t. y. važiuojantiems ( - ) gatve, užsidegė žalias šviesoforo signalas, jis praleido tiesiai per sankryžą važiavusius automobilius, pasuko į ( - ) gatvę ir įsukęs sustojo degalinėje ( - ). Į įvykio vietą nuėjęs nebuvo, nes jau buvo atvažiavę pareigūnai, apie automobilius buvo kitų žmonių. "Toyota" automobilis į sankryžą įvažiavo jau degant geltonam šviesoforo signalui (I tomas, b. l. 111-114).

17Eismo įvykio vietos plane užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiauliuose, ( - ) gatvių sankryžoje, automobilis "VW Passat", valstybinis numeris ( - ), "Toyota Corolla", valstybinis Nr. ( - ) (I tomas, b. l. 23).

18Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas CD su vaizdo įrašu, užfiksuotu PPC ( - ) (Šiauliai) vaizdo kamera (I tomas, b. l. 30-34).

19Iš UAB ( - ) rašto matyti ( - ) gatvių (Šiauliai) sankryžos šviesoforų išdėstymas ir jo degimo diagrama (I tomas, b. l. 145-146).

20Specialisto išvadoje Nr. 11Š-61(19) nurodyta, kad susidūrimo su automobiliu "VW Passat" metu A. B. vairuojamo automobilio "Toyota Corolla" važiavimo greitis, tikėtina, buvo 59 km/h. Susidūrimo su automobiliu "Toyota Corolla" metu J. S. vairuojamo automobilio "VW Passat" važiavimo greitis, tikėtina, buvo 13 km/h. Tikėtina, kad automobilis "Toyota Corolla" prieš pat ( - ) gatvės šviesoforą buvo šviečiant žaliam ar pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui. Taip pat nurodyta, kad "VW Passat" vairuotojo J. S. veiksmai - sankryžoje atlikdamas kairio posūkio manevrą, sudarė kliūtį tuo metu per sankryžą priešpriešiais tiesiai važiavusiam automobiliui "Toyota Corolla", dėl ko atsitrenkė į minėtą automobilį, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio "Toyota Corolla" vairuotojo A. B. veiksmai, - tikėtina, važiavo 59 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu 50 km/h greičiu, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau techniniu požiūriu, tikėtina, neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu (I tomas, b. l. 157-165).

21Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. S. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusioji, liudytojai, tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog J. S., vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. įvažiuodamas ( - ) gatve į sankryžą su ( - ) gatve ir, degant žaliam šviesoforo signalui, sukdamas sankryžoje į kairę, į ( - ) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad degant žaliam šviesoforo signalui atlikti posūkį yra saugu, nedavė kelio ( - ) gatve priešinga kryptimi per sankryžą tiesiai važiuojančiam automobiliui "Toyota Corolla", valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo A. B., ir dėl to automobiliai susidūrė, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio "Toyota Corolla" keleivei J. B. dėl krūtinkaulio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

22Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios bei su ja susitaikė, tai patvirtina byloje esantis 2019-12-13 susitaikymo protokolas (II tomas, b. l. 169), kuriame kaltinamasis bei nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis atsiprašė, nukentėjusioji atleido kaltinamajam, nukentėjusioji sutiko, kad kaltinamasis jai atlygintų 700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 800 Eur neturtinės žalos, nukentėjusioji atsisakė nuo ieškinio dalies, kurioje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 5000 Eur neturtinę žalą iš kaltinamojo, taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad iš kaltinamojo gavo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ir dėl bylinėjimosi išlaidų pretenzijų ji neturi, taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad iš kaltinamojo gavo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir kad kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajai sumokėti likusią 500 Eur neturtinės žalos sumą iki 2020-03-01, bei nukentėjusioji sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų nutrauktas, o kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius.

23Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad atsiprašė nukentėjusiosios, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai dalį padarytos žalos, kitą dalį įsipareigojo atlyginti iki 2020-03-01. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

24J. S. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką būdamas neteistas (II tomas, b. l. 65), administracine tvarka nebaustas (II tomas, b. l. 74), dirbantis (II tomas, b. l. 70), charakterizuojamas teigiamai (II tomas, b. l. 131, 132, 133, 134). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir J. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

25Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Jis įvykdė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nukentėjusiajai dėl krūtinkaulio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši jo veika pasireiškė tuo, kad jis, vairuodamas transporto priemonę – automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, ir taip sukėlė eismo įvykį. Kaip nustatyta, J. S. eismo įvykio metu buvo blaivus, yra dirbantis ir jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbe bei kasdieninėje veikloje, be to, jis nukentėjusiajai jau atlygino 700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susitarė dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 300 Eur jau atlygino, įsipareigojo likusią 500 Eur neturtinės žalos sumą nukentėjusiajai sumokėti iki 2020-03-01, kas duoda pagrindą manyti, jog kaltinamajam, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, apsunkintų jo galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus, taip suvaržytų ne tik paties kaltinamojo darbinius interesus, bet ir pačios nukentėjusiosios turtines teises į patirtos žalos atlyginimą, be to, pati nukentėjusioji minėtu 2019-12-13 susitaikymo protokolu sutiko, kad J. S. nebūtų taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

27Tačiau, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, J. S. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

28Byloje pareikštas J. B. patikslintas civilinis ieškinys 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 3200 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kurį prašo priteisti iš ( - ), nuo ieškinio reikalavimų J. S. atsisakė (II tomas, b. l. 170-173).

29J. B. iš draudimo bendrovės prašo atlyginti turtinę žalą, kurios draudimo bendrovė nėra atlyginusi, t. y. už automobilio Toyota Verso sugadinimą – 504 Eur, ir neatlygintą žalos dalį pagal pateiktus su ieškiniu kvitus - 46,44 Eur. Šią dalį ji patikslino, atsižvelgdama į tai, kad suklydo pateikdama vieną ( - ) kvitą - 17,98 Eur, ankstesnės datos, kaip ir buvo pastebėta civilinio atsakovo atsiliepime ir sumažino šį reikalavimą 0, 61 Eur centu, kuris grąžintas į kortelę. Su ieškiniu kvitus buvo pateikusi 80,57 Eur sumai dėl vaistų pirkimo ir automobilio transportavimo išlaidų, draudimo bendrovė iki šios dienos atlygino 34,14 Eur, likusi jai neatlyginta suma yra 27,85 Eur. Dėl automobilio sugadinimo neatlyginta žalos dalis yra 504 Eur, ji yra susidariusi todėl, kad draudimo bendrovė savo atsiliepime nurodė neteisingą 754 Eur likutinę automobilio vertę ir ją išskaičiavo iš mokamos draudimo išmokos. Automobilio vertė buvo 3690 Eur, tiek nurodė ir draudimo bendrovė, automobilis sugadintas nepataisomai. Už automobilio sugadinimą draudimo bendrovė sumokėjo 2936 Eur. Draudimo bendrovė nurodė atsiliepime, jog automobilio likutinė vertė yra 754 eur ir ją išskaičiavo iš išmokos. Automobilis buvo parduotas už likutinę jo vertę, pateikė tai patvirtinantį dokumentą ir automobilio likutinė vertė buvo 250 Eur. Bendrovė nurodė per didelę likutinę automobilio vertę, ji nepagrįstai nesutinka sumokėti visos patirtos turtinės žalos dėl nepataisomai sugadinto automobilio ir sumažino išmoką 504 Eur, toks yra likutinės automobilio vertės skirtumas tarp draudimo bendrovės, nurodytos ir realios, kuri buvo gauta pardavus automobilį. Todėl šis skirtumas yra reliai patirta ir neatlyginta turtinės žalos dalis, kurią teismo ir prašo priteisti iš draudimo bendrovės. Taip pat iš draudimo bendrovės prašo atlyginti neatlygintos turtinę žalos dalį - 46,44 Eur už vaistus. Iš viso ji prašo priteisti iš ( - ) 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimui.

30Tuo tarpu ( - ) su nukentėjusiosios J. B. patikslinto civilinio ieškinio reikalavimais dėl 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies, nurodant, kad bendrovė su reikalavimu priteisti turtinę žalą už automobilio sugadinimą nesutinka, su reikalavimu priteisti turtinę žalą už automobilio transportavimą ir vaistus sutinka iš dalies ir pripažįsta pareigą papildomai išmokėti nukentėjusiajai 11,41 Eur, ši suma buvo išmokėta 2020-01-06.

31Ieškinys dėl 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Kaip nustatyta iš visos bylos duomenų, pradiniame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji J. B. nurodė, kad ji sutinka su draudimo bendrovės apskaičiuota 2936 Eur automobilio sugadinimo žala, tačiau patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl papildomos 504 Eur sumos priteisimo. Šį reikalavimą nukentėjusioji grindžia tuo, kad nors ji ir sutinka su draudiko apskaičiuota automobilio verte įvykio dieną (3690 Eur), tačiau nesutinka su apskaičiuota likutine verte (754 Eur). Civilinė ieškovė prašo likutine verte laikyti sumą, nurodytą su patikslintu ieškiniu pateiktoje transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartyje (250 Eur), ir atitinkamai priteisti jai skirtumą tarp draudiko nustatytos liekanų vertės ir automobilio liekanų pardavimo kainos. Reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas. Kaip nustatyta, apskaičiuojant transporto priemonės likutinę vertę, ( - ), gavusi pranešimą apie eismo įvykį, užvedė žalos bylą Nr. ( - ) ir nuostolius dėl automobilio sugadinimo nustatė individualiu būdu - t.y. siekdama kuo tiksliau nustatyti sugadintos transporto priemonės liekanų vertę, organizavo šios konkrečios transporto priemonės aukcioną. Kaip matyti iš pridedamų aukciono rezultatų, buvo gautas realus pasiūlymas įsigyti ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančios transporto priemonės liekanas už 754 Eur sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartyje c.b. Nr. e3K-3-81-1075/2018 pažymėjo, jog „tuo atveju, kai byloje esančių ?rodymų pagrindu nustatoma, kad transporto priemonių likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausią įmanomą turto vertę ir nesant ?rodymų, pagrindžiančių, kad transporto priemonių likučių, parduotų aukciono būdu, kaina nėra reali ir protinga, ir nesant kitų įrodymų, patikimai, vadovaujantis CPK 185 straipsnio taisyklėmis, pagrindžiančių kitokią transporto priemonių likučių vertę, nėra pagrindo laikyti, kad aukciono būdu parduotų transporto priemonių likučių kaina nepagrindžia žalos atlyginimo (draudimo išmokos) dydžio". Taigi ieškovės automobilio liekanų vertė buvo nustatyta aukciono būdu, kurio metu buvo pateikti realūs pasiūlymai įsigyti šias liekanas už 754 Eur sumą, bei teismo vertinimu ieškovės automobilio liekanų vertės nustatymo būdas šiuo atveju buvo tinkamas. Tuo tarpu nukentėjusiosios nurodyta liekanų vertė (250 Eur) nepagrindžia tikrojo žalos dydžio, nes ši suma nustatyta pačios nukentėjusiosios, be to, nukentėjusioji (civilinė ieškovė), esant realiam pasiūlymui įsigyti transporto priemonės likučius už 754 Eur, tačiau nuspręsdama jas realizuoti už 250 Eur, nesilaikė CK 6.38 str. 3 d. numatytos pareigos atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti su kita šalimi.

32Be to, pradiniu ieškiniu nukentėjusioji buvo pareiškusi 80,57 Eur reikalavimą kitai turtinei žalai: 30 Eur už automobilio transportavimą ir 50,57 Eur už vaistus. Patikslintu ieškiniu civilinė ieškovė sumažino savo reikalavimą 17,98 Eur suma (už ( - ) kvitą, išrašytą dar iki eismo įvykio) ir 0,61 Eur suma (kuri grįžo į nukentėjusiosios kortelę). Iš pradinės reikalavimo sumos atėmus ieškovės atsisakytas sumas, likusi reikalavimo suma sudaro 61,98 Eur. Kaip nustatyta, ( - ) atlygino 30 Eur transportavimo išlaidas ir 15,55 Eur už vaistus (viso 45,55 Eur). Visa ši suma jau nukentėjusiajai sumokėta. ( - ) nepagrįstai sutiko atlyginti 16,43 Eur sumos (iš patikslintos 61,98 Eur reikalavimo sumos atėmus draudiko pripažįstamą 45,55 Eur sumą). Kaip nustatyta, šią sumą sudarė išlaidos, skirtos įsigyti vaistą Betaserc, tačiau priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir šio vaisto įsigijimo teismas nenustatė.

33Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovaujasi 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) bei 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

34Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

35Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

36Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

37Nukentėjusioji J. B. prašo iš draudimo bendrovės dar 3200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl šios nusikalstamos veikos patyrė labai skaudžias pasekmes, kurios buvo ir tebėra lydimos skausmo, nepatogumų, ir niekada iki galo nebus pašalintos, tai yra niekada nebebus tokia kokia buvo iki įvykio, be to, metams bėgant šis jos patirtas sužalojimas įvykio metu atsilieps tik dar labiau, dėl šios nusikalstamos veikos jos sveikata buvo pakenkta negrįžtamai, prieš tai ji buvo sveika, neturinti dabartinių sveikatos problemų, po įvykio iškentė skausmingą ir ilgą gijimo procesą, skausmas lydi ją iki šiol, vaikšto labai sunkiai, nebegali užlipti laiptais, planuojama stuburo operacija, šios pasekmės atsirado būtent po šio įvykio. Be to, dėl patirto eismo įvykio ir šių nurodytų sveikatos sužalojimų išgyvenimų atsirado važiavimo bet kokia transporto priemone baimė, važiuojant atsiranda nesaugumo jausmas, avarijos baimė. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, kurios atspindi sužalojimo mąstą, jos sveikatos būklę, kuri yra pagrįsta medicininiais dokumentais, mano tikra pagrįsta suma yra 5000 Eur suma iš draudimo bendrovės neturtinei žalai atlyginti ir tokia suma būtų protinga bei adekvati jos patirtiems išgyvenimams. Draudimo bendrovė geranoriškai nukentėjusiajai jau yra pervedusi 1800 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir iš draudimo bendrovės prašo priteisti jos neatlygintos žalos dydį, tai yra 3200 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

38Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai eismo įvykio metu padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-461/2010, 2K-280/2010, 2K-200/2010, 2K-350/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015, 2K-252-677/2015 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

39Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

40Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas, po eismo įvykio metu buvo patirtos traumos. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 579 eurų iki 2896 eurų neturtinės žalos atlyginimo (LAT nutartys Nr. 2K-22/2010, 2K-215/2010, 2K-382/2008, 2K-280/2010).

41Šiaulių apygardos teismas sprendime (1A-209-309/2016) pažymi, kad maksimali nurodyta suma priteisiama jau esant ilgalaikiams sveikatos sužalojimo padariniams (pvz., dėl patirtų sužalojimų reikia atlikti ausies protezavimo operaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2010), o nesant liekamųjų sveikatos sužalojimo padarinių, priteisiama vidutiniškai 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) neturtinei žalai atlyginti (pvz., nustačius kairio blauzdikaulio šoninio krumplio lūžį, odos nubrozdinimus ir muštines žaizdas blauzdose, muštines žaizdas dešiniame kelyje ir kairėje čiurnoje ar kt.).

42Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis draudimo įmonės buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiajai nustatyta piniginė kompensacija šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat nuteistojo materialines galimybes. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad draudimo įmonė nagrinėdama ir spręsdama neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, ir su kaltinamuoju yra sutarta dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš viso nukentėjusiajai atlyginta ir (ar) sutarta atlyginti 2600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl 3200 Eur neturtinės žalos netenkintinas, įvertinus, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai už draudiminį įvykį, susijusį su tiriamu eismo įvykiu, jau atlygino jos patirtą 1800 Eur neturtinę žalą ir ši piniginė kompensacija paskaičiuota pagrįstai, be to, su kaltinamuoju yra sutarta dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo jai, todėl papildomai neturtinė žala nepriteistina.

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

44J. S., asmens kodas ( - ), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiąjai J. B. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

45Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

46Patvirtinti kaltinamojo J. S. ir nukentėjusiosios J. B. 2019-12-13 susitaikymo protokolą (II tomas, b. l. 169) dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji sutiko, kad kaltinamasis jai atlygintų 800 Eur neturtinės žalos, taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad iš kaltinamojo gavo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir kad kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajai sumokėti likusią 500 Eur neturtinės žalos sumą iki 2020-03-01.

47Netenkinti J. B. civilinio ieškinio dėl 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3200 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei priteisimo iš ( - ).

48Bylos daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus - CD diskus su įrašais, 2 vnt (esančius voke prie bylos I tomo galinio viršelio) palikti baudžiamojoje byloje.

49Išaiškinti J. S., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

50Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. J. S. 2019 m. balandžio 28 d. apie 10.34 valandą Šiauliuose, šviesoforo... 5. Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir... 6. Nukentėjusioji J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatsisakė... 7. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai... 8. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu... 9. Apklaustas J. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir dėl šio... 10. Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų... 11. Specialisto išvadoje Nr. G 595/2019(04) nurodyta, kad J. B. nustatyti... 12. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sekmadienį, t. y.... 13. Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų balandžio... 14. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų balandžio... 15. Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų balandžio... 16. Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną dieną, tikslios... 17. Eismo įvykio vietos plane užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiauliuose, ( - )... 18. Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas CD su vaizdo įrašu,... 19. Iš UAB ( - ) rašto matyti ( - ) gatvių (Šiauliai) sankryžos šviesoforų... 20. Specialisto išvadoje Nr. 11Š-61(19) nurodyta, kad susidūrimo su automobiliu... 21. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus,... 22. Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios... 23. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad atsiprašė... 24. J. S. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką būdamas neteistas... 25. Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. S. nusikalstamą veiką padarė... 27. Tačiau, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant... 28. Byloje pareikštas J. B. patikslintas civilinis ieškinys 531,85 Eur turtinės... 29. J. B. iš draudimo bendrovės prašo atlyginti turtinę žalą, kurios draudimo... 30. Tuo tarpu ( - ) su nukentėjusiosios J. B. patikslinto civilinio ieškinio... 31. Ieškinys dėl 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Kaip... 32. Be to, pradiniu ieškiniu nukentėjusioji buvo pareiškusi 80,57 Eur... 33. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias... 34. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 35. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 36. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo... 37. Nukentėjusioji J. B. prašo iš draudimo bendrovės dar 3200 Eur neturtinės... 38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose dėl... 39. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji... 40. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė... 41. Šiaulių apygardos teismas sprendime (1A-209-309/2016) pažymi, kad maksimali... 42. Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 44. J. S., asmens kodas ( - ), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi,... 46. Patvirtinti kaltinamojo J. S. ir nukentėjusiosios J. B. 2019-12-13 susitaikymo... 47. Netenkinti J. B. civilinio ieškinio dėl 531,85 Eur turtinės žalos... 48. Bylos daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 49. Išaiškinti J. S., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį... 50. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti...