Byla 1A-209-309/2016
Dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteista 8 MGL (301,28 Eur) bauda

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei, nukentėjusiosios A. G. atstovei advokatei Irenai Sinkevičienei, nuteistajai L. L., jos gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ADB „G.“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteista 8 MGL (301,28 Eur) bauda.

2Priteista nukentėjusiajai A. G. iš UAB DK „P. L.“ (dabar – ADB „G.“), 1 300 (vienas tūkstantis trys šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4L. L. nuteista už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.19 val., ( - ), vairuodama automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950), 9 punkto, 124 punkto reikalavimus, t. y. vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų turto saugumui ir aplinkai, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė A. G., padarant jai muštinę galvos plaukuotosios dalies žaizdą, kairio kelio odos nubrozdinimą, kairės pėdos V padikaulio lūžimą, taip nesunkiai sutrikdė A. G. sveikatą.

5Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas ADB „G.“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, t. y. 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. G. priteisimo pakeisti – atmesti A. G. reikalavimą priteisti jai neturtinę žalą. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą nuosprendžio dalį, neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų, juos netinkamai vertino, iš nuosprendžio neaišku, kuriomis teisės aktų nuostatomis, kokiais bylos įrodymais ar kokia teismų praktika remiantis civilinis ieškinys patenkintas 1 300,00 Eur sumai.

6Pasak apelianto, teismas nuosprendžio dalies, susijusios su daliniu civilinio ieškinio patenkinimu, priteisiant civilinei ieškovei A. G. 1 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, visiškai nemotyvavo, o nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, kuris, anot teismo, yra 2 800,00 Eur, tik formaliai išvardijo kriterijus, kuriais vadovavosi. Pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo vadovautis objektyviais duomenimis ir bylos medžiagoje esančiais įrodymais, patvirtinančiais nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirtą žalą, o ne nukentėjusiojo asmens subjektyviais, niekuo nepagrįstais nusiskundimais.

7Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas nuosprendį privalo grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Šios Baudžiamojo proceso kodekso normos reikalauja, kad teismas, priimdamas nuosprendį, vadovautųsi tik teismo posėdyje ištirtomis ir nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis. Kartu teismas, spręsdamas bylą, o būtent civilinio ieškinio tenkinimo / atmetimo klausimą, laikydamasis dispozytivumo ir rungimosi principų, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, privalo išsiaiškinti visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, argumentuoti, kodėl atmeta kuriuos nors įrodymus ir kodėl vadovaujasi kitais įrodymais. Išvadas dėl konkrečių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų reikšmingumo bylai teismas turi motyvuoti, t. y. turi nurodyti argumentus, kuriais vadovaudamasis grindžia savo išvadas. Dėl šių aplinkybių būtina įvertinti visas civilinio ieškinio ir atsikirtimo į civilinį ieškinį aplinkybes bei visus byloje esančius įrodymus. Nemotyvuodamas arba nepakankamai detaliai motyvuodamas nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, teismas ginčo iš esmės neišsprendžia, t. y. neįvykdo teisingumo, taip pat pažeidžia ir privatų ginčo šalių interesą sulaukti pagrįsto ir teisėto ginčo išsprendimo.

8ADB „G.“ teigimu, nukentėjusioji A. G. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos ilgalaikius, nepataisomus sveikatos sužalojimus, nurodančių, jog jai padaryti sužalojimai būtų sukėlę negrįžtamų pasekmių, kad dėl patirtų sužalojimų jos emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, vadovavosi ne objektyviais duomenimis, o subjektyviais nukentėjusiosios nusiskundimais, pamąstymas apie neva prastą jos sveikatos būklę, nepagrįstais teiginiais, neįrodytomis aplinkybėmis apie neva iki šiol nukentėjusiosios patiriamą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog A. G. dėl 2015 m. rugpjūčio 22 d. įvykusio eismo įvykio jai padarytų sužalojimų vis dar patiria fizinį skausmą, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kad ją slegia prisiminimai, baimė. Akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas, neigiamų emocijų sukėlimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (pvz. kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-376/2007, 3K-3-337/2006).

9Apeliantas pažymi, kad remiantis 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 22-808), patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktu, atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, kitais pateiktais dokumentais, taip pat atsižvelgti į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį. Nurodo, kad atsižvelgus į visas išvardintas aplinkybes, taip pat vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika, buvo paskaičiuota ir nukentėjusiajai geranoriškai išmokėta 1 500,00 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad ši suma yra pagrįsta ir proporcinga nukentėjusiosios dėl 2015 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykio patirtai neturtinei žalai. Atkreipia dėmesį, kad remiantis medicininiais dokumentais, A. G. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji dėl patirtų sužalojimų gydėsi apie 2 mėnesius. Byloje nėra duomenų apie ilgalaikius / nepataisomus nukentėjusiosios sveikatos sužalojimus, apie ilgai trunkantį gydymą, ateityje numatomas atlikti medicinines procedūras. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei, nebuvo sužalotas gyvybei svarbus organizmo centras, o tai turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį.

10Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neproporcingai didelę nukentėjusiosios neva patirtos neturtinės žalos sumą (2 800,00 Eur), sukūrė naują precedentą tokios kategorijos byloje, nes nėra nė vienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties arba žemesnės instancijos teismo sprendimo, kur, esant analogiškai situacijai, analogiškiems sužalojimams, teismas priteistų trečiajam nukentėjusiajam asmeniui analogišką ar bent panašią neturtinės žalos sumą. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2010). Įvertinus teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sužalojimui, matyti, kad priteistinų sumų dydis svyruoja nuo 2 000,00 Lt (580,00 Eur) iki 10 000,00 Lt (2 896,00 Eur) (kasacinės nutartys Nr. 2K-280/2010; 2K-215/2010; 2K-461/2010; 2K-200/2010; 2K-401/2009; 2K-64/2009; 2K-350/2012; 2K-7-120/2010; 2K-616/2010; 2K-477/2010). Pažymi, kad maksimali nurodyta suma priteisiama jau esant ilgalaikiams sveikatos sužalojimo padariniams (pvz., dėl patirtų sužalojimų reikia atlikti ausies protezavimo operaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2010), o nesant liekamųjų sveikatos sužalojimo padarinių, priteisiama vidutiniškai 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) neturtinei žalai atlyginti (pvz., nustačius kairio blauzdikaulio šoninio krumplio lūžį, odos nubrozdinimus ir muštines žaizdas blauzdose, muštines žaizdas dešiniame kelyje ir kairėje čiurnoje (Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-192-60/2011 sumažino neturtinės žalos atlyginimą nuo 8 000,00 Lt iki 5 000,00 Lt).

11Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji iki šiol jaučia padaryto sužalojimo pasekmes, ar, kad jos patirti sužalojimai neleis jai gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat byloje nėra duomenų, kuo pasireiškė nukentėjusiosios dideli išgyvenimai, baimės. Esant tokioms aplinkybėms mano, kad nebuvo jokio teisinio bei faktinio pagrindo papildomai priteisti A. G. 1 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kartu atkreipia dėmesį, kad vertybiniai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Mano, kad A. G. apskaičiuota ir išmokėta 1 500,00 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, adekvati patirtai neturtinei žalai, ji visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius, dėl to teismui nebuvo pagrindo priteisti nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės papildomą sumą neturtinei žalai atlyginti.

12Apygardos teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji ir jos gynėja paliko spręsti teismo nuožiūra.

13Civilinio atsakovo ADB „G.“ apeliacinis skundas atmetamas.

14Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

15Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

16Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

17Pažymima, kad vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).

18Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (11 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19Nukentėjusioji A. G. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai 3 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (58 b. l.). Pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi civiliniu atsakovu byloje pripažino UAB DK „P. L.“ (šis pavadinimas nuo 2016 m. kovo 1 d. pakeistas į ADB „G.“) (117 b. l.) ir skundžiamu nuosprendžiu priteisė iš šios draudimo bendrovės nukentėjusiajai A. G. 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu ADB „G.“ prašo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, t. y. 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. G. priteisimo pakeisti – nukentėjusiosios ieškinio netenkinti. Mano, kad A. G. apskaičiuota ir draudimo bendrovės išmokėta 1 500 Eur išmoka neturtinei žalai atlyginti yra pakankama.

20Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 579,24 Eur (2 000 Lt) iki 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo sprendimuose nurodydamas sumas, priteistinas minėtais atvejais kaip neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 579,24 Eur (2 000 Lt) iki 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo priteisiama tuomet, kai nėra pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-350/2012).

21Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiajai A. G. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei formuojamai teismų praktikai.

22Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl L. L. kaltės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. G. buvo padaryti šie sužalojimai: muštinė galvos plaukuotosios dalies žaizda, kairio kelio odos nubrozdinimai, kairės pėdos V padikaulio lūžimas. Dėl padikaulio lūžimo A. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (68 b. l.). Specialisto išvados Nr. ( - ) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad A. G. nustatytas V padikaulio dvigubas lūžis su poslinkiu, ji 2015 m. rugpjūčio 25 d. operuota, atlikta lūžgalių repozicija bei osteosintezė plokštele ir šešiais sraigtais. Išleidžiant A. G. iš ligoninės, jai rekomenduota perrišimus atlikti kas antrą parą, koją imobilizuoti įtvaru, neminti, esant skausmui, vartoti analgetikus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad po operacijos ji nešiojo kojos įtvarą, visiškai negalėjo priminti pėdos, kas antrą dieną beveik penkias savaites važiuodavo perrišimui. Taip pat nurodė, kad anksčiau jos koja buvo sveika, ji gyveno aktyvų gyvenimą – keliaudavo, važinėdavo su pensininkų draugija. Dabar to daryti nebegali, net ir užmynusi ant akmenuko jaučia skausmą, be to, nebegali dėvėti moteriškų batų, todėl dėvi keturiais dydžiais didesnius vyriškus batus (140–141 b. l.). Tai, kad A. G. dėl jos atžvilgiu padarytos veikos patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojos G. K., V. Š. ir V. B. (141–142 b. l.). Be to, akivaizdu, kad A. G. patyrė ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą – ji nebegali gyventi taip aktyviai, kaip gyveno iki įvykio, t. y. pasikeitė jos gyvenimo kokybė, bijo eiti per gatvę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai A. G. priteista suma nelaikytina pernelyg dideliu žalos už patirtus išgyvenimus atlyginimu. Atsižvelgiant į A. G. padaryto sužalojimo pobūdį, į tai, kad jai buvo atlikta operacija, kurios metu panaudota plokštelė ir šeši sraigtai, nėra pagrindo netikėti, kad nukentėjusioji iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius.

23Sutikti su civilinio atsakovo ADB „G.“ skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos sumą (2 800 Eur), sukūrė naują precedentą tokios kategorijos byloje, kad pakankama yra A. G. išmokėta 1 500 Eur draudimo išmoka (74 b. l.), nėra pagrindo. Kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 579 Eur iki 2 896 Eur, su tuo, kaip matyti iš apeliacinio skundo, sutinka ir pats civilinis atsakovas. Tai, kad apeliaciniame skunde nurodytais atvejais teismas nukentėjusiesiems priteisė mažesnes sumas, taip pat nėra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį. Šiame bylos kontekste dar kartą pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs visą reikšmingų aplinkybių kompleksą (įskaitant ir kaltojo asmens interesus), atlygintiną neturtinės žalos dydį nustato teismas (o ne draudimo bendrovė).

24Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai motyvavo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, tačiau apibendrinusi tai, kas paminėta, daro išvadą, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą, teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl neturtinės žalos dydžio ir nemato pagrindo jį mažinti ar apskritai naikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai A. G. iš ADB „G.“ (buvusi UAB DK „P. L.“) priteista 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios A. G. atstovė advokatė I. Sinkevičienė pateikė teismui prašymą priteisti nukentėjusiajai iš nuteistosios L. L. 150 Eur jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

26Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

27Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nukentėjusioji A. G. byloje apeliacinio skundo nepateikė, skundą pateikė civilinis atsakovas, taigi A. G. išlaidos iš esmės grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą apeliacinės instancijos teisme, įvertinusi į tai, kad civilinio atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, kad nukentėjusiosios turėtas išlaidas patvirtina pinigų priėmimo kvitas Nr. ( - ), priteisia iš nuteistosios L. L. nukentėjusiajai A. G. 150 Eur jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

28Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Civilinio atsakovo ADB „G.“ apeliacinį skundą atmesti.

30Priteisti iš nuteistosios L. L. nukentėjusiajai A. G. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų, turėtų advokatės, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms apmokėti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Priteista nukentėjusiajai A. G. iš UAB DK „P. L.“ (dabar – ADB... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. L. L. nuteista už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles... 5. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas ADB „G.“ prašo Telšių rajono... 6. Pasak apelianto, teismas nuosprendžio dalies, susijusios su daliniu civilinio... 7. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalies... 8. ADB „G.“ teigimu, nukentėjusioji A. G. nepateikė jokių objektyvių... 9. Apeliantas pažymi, kad remiantis 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos... 10. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas,... 11. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji... 12. Apygardos teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė prašė... 13. Civilinio atsakovo ADB „G.“ apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 15. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis... 16. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 17. Pažymima, kad vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109... 18. Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų... 19. Nukentėjusioji A. G. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama... 20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiesiems,... 21. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė... 22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl L. L. kaltės įvykusio... 23. Sutikti su civilinio atsakovo ADB „G.“ skundo argumentais, kad nagrinėjamu... 24. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad... 25. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios A. G. atstovė... 26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nukentėjusioji A. G. byloje... 28. Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Civilinio atsakovo ADB „G.“ apeliacinį skundą atmesti.... 30. Priteisti iš nuteistosios L. L. nukentėjusiajai A. G. 150 Eur (vieną šimtą...