Byla e2A-880-796/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams J. J., Z. J., UAB ( - ) tretiesiems asmenims V. Ž., UAB ( - ) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Apsaugos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, B. U. dėl įpareigojimo pašalinti statybinį laužą ir savavališkai iškastą kanalą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė A. R. su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ribos pašalinti statybinį laužą – atliekas; 2) įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užkasti kanalą, einantį nuo degalinės ( - ) nuotekų įrenginio iki ( - ) upelio; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB ( - ) 17 232,56 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) užteršimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ( - ) 2017 m. liepos 14 d. raštu patvirtino, kad atsakovų žemės sklype stovi statybinis laužas – atliekos. Taip pat nurodė, kad nežiūrint, kokiu atstumu yra statybinis laužas nuo ieškovei priklausančio sklypo, jis turėtų būti išvežtas iš atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadangi jis daro neigiamą poveikį aplinkai. Šis statybinis laužas laikomas jau keleri metai. Atsakovams nuo 2009 m. kovo 6 d. priklausančiame ir su ieškovės žemės sklypu besiribojančiame žemės sklype unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), yra sukrautos betoninės atliekos ir kuro cisternos. Statybinės atliekos yra atvirame ore laikomos jau ne vienerius metus, atsakovai nėra pateikę ir neturi jų atitikties ar kokybės sertifikatų, nėra pateikę įrodymų apie tai, kad tokias atliekas yra įtraukę į buhalterinę apskaitą kaip atsargas ar žaliavas, nesiima priemonių tokioms atliekoms išsaugoti (jos nėra sukrautos tvarkingai, nėra apsaugotos nuo neigiamų oro sąlygų), tai rodo, kad patys atsakovai tokių medžiagų neplanuoja naudoti kitiems poreikiams, t. y. jas laiko atliekomis.

103.

11Dėl kanalo pašalinimo nurodė, jog UAB ( - ) iškastas kanalas yra priskiriamas prie inžinerinių statinių. Pateiktame UAB ( - ) matininko parengtame žemės sklypo plane yra pažymėta, kurioje vietoje yra iškastas kanalas ir kokią ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį užima atsakovų vandens telkinys. Teisinės reikšmės, kokią dalį užteršto ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį tai sudaro, neturi, nes padaryta žala skaičiuojama nuo užteršimo kiekio, bet ne nuo ploto. UAB ( - ) verčiasi naftos produktų prekyba ir šis kanalas buvo iškastas tam, kad nuotekos iš UAB ( - ) patektų į ( - ) upelį, ir tai konstatuota Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimu. Ieškovė taip pat teigia, kad dėl atsakovų žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) esančių lietaus kanalizacijos įrengimų, kuriuos įrengė (gilino) J. J. (kaip UAB ( - ) direktoriui) dirbantis asmuo, ir UAB ( - ) leidžiamų paviršinių (lietaus) nuotekų tokios nuotekos nesutelpa tik atsakovams J. ir Z. J. priklausančiame žemės sklype ir išsiveržia (pasklinda) į ieškovės žemės sklypą. Cheminių mėginių protokolai patvirtina, kad tokiu būdu yra teršiamas ir ieškovės žemės sklype esantis dirvožemis, t. y. daromas neleistinas neigiamas poveikis ieškovės žemės sklypui. Ieškovė nurodė, kad sutinka, jog kanalas iškastas toliau nei 1 metro atstumu nuo jos žemės sklypo, tačiau jis turėtų būti pašalintas dėl neleistino poveikio ieškovės žemės sklypui darymo.

124.

13Šilalės rajono apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovė per Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodytą terminą nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų, todėl ieškovės ieškinio dalį dėl kompensacijos už žemės sklypo ribų pažeidimą, kuria ji prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB ( - ) 17 232,56 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) užteršimą, paliko nenagrinėtą.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės A. R. valstybės naudai 512,00 Eur žyminį mokestį, 1 490,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB ( - ) 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. J..

176.

18Teismas nustatė, kad sklype statybinio laužo nėra, nei statybą, nei aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Pažymėjo, kad atsakovų žemės sklype laikomos tokios statybinės medžiagos, kurios pasižymi inertinėmis savybėmis ir fizinių savybių nekeičia, todėl aplinkos teršimo fakto ar galimo neigiamo poveikio aplinkai nenustatyta.

197.

20Teismas pažymėjo, jog remiantis byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai atsikratė, norėjo ar privalėjo atsikratyti ginčo medžiagomis.

218.

22Ginčo medžiagos sandėliuojamos nepažeidžiant sklypo ribų, t. y. pietinėje sklypo dalyje nuo geodeziniais ženklais paženklintos A. R. sklypo ribos iki artimiausių sandėliuojamų cisternų taškų 1,22 m ir 0,98 m atstumu, vakarinėje sklypo dalyje nuo geodeziniais ženklais paženklintos A. R. sklypo ribos iki artimiausių sandėliuojamų gelžbetonio blokų taškų 3,25 m ir 2,44 m atstumu.

239.

24Kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatytas ginčo medžiagų daromas neigiamas poveikis aplinkai, nėra pagrindo pripažinti, jog nurodytų medžiagų laikymas atsakovų žemės sklype pažeidžia ieškovės, kaip sklypo savininkės, teises.

2510.

26Teismas padarė išvadą, kad ginčo kanalas jau buvo iškastas atsakovams įsigyjant žemę nuosavybės teise. Nesant ginčo dėl ieškovei priklausančios nuosavybės, ieškovė turėjo įrodyti, jog ginčo kanalas pažeidžia jos teises.

2711.

28Teismas iš civilinės bylos Nr. 2-20-439/2012 nustatė, kad ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė ieškinį atsakovams Šilalės rajono savivaldybės administracijai, UAB ( - ) dėl statybą leidžiančio dokumento bei pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius; tretieji asmenys: N. G. (nagrinėjamos bylos ieškovės mama), UAB ( - ) Tuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-20-439/2012 nuotekų kanalas ėjo ir per šiuo metu ieškovei priklausantį žemės sklypą bei iki UAB ( - ) panaikinus nuotekų kanalą 2013 metų liepos mėnesį, tiek ieškovės, tiek atsakovų sklypuose buvo randamas užterštumas. Nustačius šiuos pažeidimus, UAB ( - ) buvo įpareigota pašalinti pažeidimus ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėtina, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. liepos 9 d. aktu patvirtino, kad įpareigojimas yra įvykdytas.

2912.

30Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2013 metų liepos mėnesį UAB ( - ) panaikinus nuotekų kanalą, iš pateiktų A. R. skundų tyrimo medžiagos ir UAB ( - ) valstybinių nuotekų tyrimo rezultatų protokolų, ( - ) jokių pažeidimų nenustatė, todėl ieškovės pateiktus mėginių tyrimus po nuotekų kanalo pašalinimo vertino kritiškai, kadangi, teismo manymu, nėra aišku iš kur buvo imti mėginiai, bei jie prieštarauja atsakingų institucijų padarytoms išvadoms.

3113.

32Teismas ieškovės pateiktus mėginių tyrimus po nuotekų kanalo pašalinimo vertino kritiškai, kadangi, teismo manymu, nėra aišku, iš kur buvo imti mėginiai, ir jie prieštarauja atsakingų institucijų padarytoms išvadoms.

3314.

34Pažymėjo, kad siekdamas nustatyti ieškovės nurodyto reikalavimo pagrįstumą, teismas ne kartą siūlė skirti byloje ekspertizę, Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi paskirta naftos produktų, medžiagų ir gaminių tyrimo chromatografiniais analizės metodais ekspertizė. Atsižvelgdamas į Lietuvos ekspertizės centro 2018 m. spalio 16 d. ekspertizės akto ( - ) išvadą, kad tirti pateiktuose dumblio mėginiuose Nr. 1-7 naftos produktų pėdsakų nėra, teismas konstatavo, jog šiuo metu jokio užterštumo tiek ieškovės, tiek atsakovų žemės sklypuose nenustatyta.

35III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3615.

37Apeliaciniu skundu ieškovė A. R. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: tenkinti ieškovės A. R. ieškinį ir: įpareigoti atsakovus J. J. ir Z. J. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribų pašalinti statybinį laužą, sutvarkyti šio statybinio laužo sugadintą ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį; įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės nurodytame plane pavaizduotą savavališkai iškastą upelį, einantį nuo degalinės UAB ( - ) nuotekų įrenginių iki ( - ) upelio; panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. sausio 8 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 512 Eur žyminio mokesčio valstybei priteisimo; atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti; priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3815.1.

39Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ginčo kanalo atsiradimu bei užterštumu, dėl to netinkamai kvalifikavo ginčo situaciją ir priėmė klaidingą ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujantį sprendimą.

4015.2.

41Teismas, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, nepaisė fakto, jog įrodymai patvirtina, kad ginčo kanalas atsirado jau žemės sklypui nuosavybės teise priklausant atsakovams, sprendimą grindė tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis.

4215.3.

43Atmetus vieną iš dviejų galimų ir išskirtų naftos produktų šaltinių – dumblą – liko kitas nepaneigtas naftos produktų šaltinis – UAB ( - ) nuotekos. Nustačius, kad telkinių vanduo yra užteršiamas ne iš dumblo kylančiais produktais, nes juose naftos produktų nėra, akivaizdu, kad į vandens telkinius teršalai patenka iš UAB ( - ) nuotekų.

4415.4.

45Teismo sprendimas yra pagrįstas klaidingu įrodymų vertinimu, teismas netinkamai kvalifikavo atliktos ekspertizės rezultatus, pats byloje skyręs ekspertizę, padarė ekspertizės išvadoms prieštaraujančią išvadą, jog tai, kad dumble nėra naftos produktų, savaime reiškia, kad atsakovai neteršia vandens telkinių bei ieškovės žemės sklypo.

4615.5.

47Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, jog ieškovei priklausantis žemės sklypas nėra teršiamas, o jos pateikti tyrimai, kuriais buvo konstatuotas užteršimo faktas, nėra patikimi.

4815.6.

49Ginčo kanalas, kuriuo iš UAB ( - ) degalinės nuotekų patenka naftos produktai, yra nutiestas į upelį, kuriam patvinus, upelio vanduo užlieja ieškovės žemės sklypą ir atitinkamai naftos produktais yra teršiama ieškovės nuosavybė. Tas faktas, kad tam tikrais atvejais naftos produktų nebuvo užfiksuota vandens telkiniuose, atsirado dėl to, kad upelis yra tekančio vandens telkinys, tekanti vandens srovė naftos produktus nuplukdo toliau. Todėl tai, jog kelis kartus buvo vandens telkiniuose konstatuotas užterštumas, labiau daro tikėtiną teršimo faktą (tikėtina, kad šiais atvejais upės srovė dar nebuvo nunešusi teršalų toliau).

5015.7.

51Teismas vertindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus statybinių atliekų pripažinimo kriterijus vadovavosi atsakovų įrodymais nepagrįstais paaiškinimais, kad tokios atliekos bus naudojamos degalinės statyboms, kai imperatyvios teisės aktų nuostatos draudžia tokias medžiagas naudoti statant degalines statyboje, nepagrįstai manė, kad ieškovė nėra suinteresuota jos pažeidžiamomis savininko teisėmis, o į teismą kreipėsi gindama viešąjį interesą.

5215.8.

53Teismas vadovaudamasis tuo, kad klausimas susijęs su aplinkos teršimu, padarė išvadą, jog tai yra viešasis interesas, kurio ieškovė negali ginti, teismas nevertino, kad statybinės atliekos yra eksploatuojamos sklype, besiribojančiame su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Ieškovė, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, giną savo kaip žemės savininkės interesą, siekdama, kad nebūtų toliau teršiamas jai priklausantis turtas.

5415.9.

55Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisė žyminį mokestį valstybei, nes neatsižvelgė į tai, kad turtinis reikalavimas dėl 17 232,56 Eur piniginės kompensacijos už taršą priteisimo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas.

5616.

57Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB ( - ) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5816.1.

59Liudytoją I. A. ir ieškovę sieja draugiški santykiai, todėl parodymai negali būti vertintini kaip patikimi.

6016.2.

61UAB ( - ) 2010 m. sausio 1 d. plane ginčo kanalas nėra pavaizduotas, kadangi ginčo kanalas nėra statinys, o yra žemės paviršiaus įdubimas, kurio neprivaloma vaizduoti planuose.

6216.3.

63Ginčo kanalas neturi jokių laikančiųjų konstrukcijų, tai nėra statinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 23 punktu, 84 punktu, tai yra tiesiog griovys, teisine prasme tai nėra daiktas, civilinės apyvartos objektas, todėl tokiam darbui atlikti nėra rengiami dokumentai.

6416.4.

65Atkreipia dėmesį, jog ieškovės teiktuose įrodymuose tarša nustatyta, o, atlikus valstybinės institucijos ar teismo paskirtą ekspertizę, taršos nebuvo randama. Ieškovė klaidina apygardos teismą, nurodydama, jog teismas pats byloje skyrė ekspertizę, ekspertizė skirta tik po ieškovės prašymo, o ne teismo iniciatyva.

6616.5.

67Ekspertizės aktu ir ieškovės pateiktais cheminių tyrimų protokolais buvo įrodinėjama ta pati faktinė aplinkybė – naftos produktų tarša ieškovės sklype. Ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją reikšmę nei ieškovės teikti įrodymai, kadangi ekspertizės metu mėginiai buvo imami iš vietų, kuriose, tikėtina, naftos tarša turėtų būti pati didžiausia. Ekspertizės aktas patvirtina, jog atsakovės sklypas nėra teršiamas lietaus nuotekomis iš degalinės. Kadangi taršos nerasta, todėl jos negali būti ir ieškovės sklype ( - ) upeliui patvinus.

6816.6.

69Byloje nėra įrodymų apie statybinių medžiagų daromą žalą ieškovei, todėl šis ieškinio reikalavimas pagrįstas subjektyviu ieškovės įsitikinimu ir deklaratyviais teiginiais. Nors aplinkos apsauga yra viešasis interesas, tačiau privatus asmuo yra apribotas jį ginti, tai iš esmės leistina tada, kai viešasis ir privatus interesas sutampa. Šiuo atveju ieškovė neįrodė jokio neigiamo statybinių medžiagų daromo poveikio jos sklypui.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

72Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7317.

74Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą, bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7518.

76CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7719.

78Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės A. R. ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti statybinį laužą ir savavališkai iškastą kanalą, teisėtumo ir pagrįstumo.

7920.

80Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad atsakovės žemės sklype esančios ginčo medžiagos sandėliuojamos nepažeidžiant sklypo ribų. Nenustatyta statybą ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, nenustatytas ginčo medžiagų daromas neigiamas poveikis aplinkai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nurodytų medžiagų laikymas atsakovų žemės sklype pažeidžia ieškovės, kaip sklypo savininkės, teises. Teismas, nustatęs, kad ieškovės žemės sklype laikomos statybinės medžiagos pasižymi inertinėmis savybėmis ir fizinių savybių nekeičia, taip pat nenustačius aplinkos teršimo fakto ar galimo neigiamo poveikio aplinkai, atmetė ieškovės teiginį, kad ginčo medžiagos daro neigiamą poveikį aplinkai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė, kad atsakovų sklype esantis ginčo kanalas daro neigiamą neleistiną poveikį ieškovės žemės sklypui.

8121.

82Apeliantė A. R., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. nepaisė fakto, kad ginčo kanalas atsakovų sklype atsirado tik atsakovams tapus jo savininkais, taip pat klaidingai vertino išvadas dėl užterštumo fakto. Nevertino priežasčių, kad dėl upelio srovės tam tikrais atvejais užterštumas galėjo būti nenustatytas, ir visiškai nevertino fakto, jog statybinės atliekos yra eksploatuojamos sklype, besiribojančiame su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu.

8322.

84Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.

85Faktinės bylos aplinkybės

8623.

87Byloje nustatyta, kad ieškovė A. R. 2011 m. gruodžio 23 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš motinos N. G. įgijo nuosavybės teisę į 2,8385 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ) Atsakovui J. J. priklausantis šalia esantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), buvo įsigytas 2002 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Kitas su ieškovės žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2009 m. kovo 6 d. priklauso atsakovams J. J. ir Z. J.. 2002 m. buvo parengtas UAB ( - ) degalinės statybos projektas, pagal kurį ( - ) administracija 2003 m. gegužės 15 d. išdavė statybos leidimą.

8824.

89Ieškovės žemės sklype iki 1996 metų veikė UAB ( - ) ( - ) nutekamųjų vandenų trys tvenkiniai, iš kurių nuotekos per persipylimo šulinius pertekėdamos į visus tris tvenkinius buvo išleidžiamos į ( - ) upelį. 1996 m., po naujų ( - ) valymo įrenginių pastatymo, nuotekų nuleidimo trasos dalis, kuri nuleidžia nuotekų vandenis į tvenkinius, buvo perjungta ir uždaryta.

90Dėl įpareigojimo pašalinti įvairų statybinį laužą – atliekas

9125.

92Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, vertindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus medžiagų pripažinimo statybinėmis atliekomis kriterijus, vadovavosi atsakovų įrodymais nepagrįstais paaiškinimais, nevertino, kad statybinės atliekos yra eksploatuojamos sklype, besiribojančiame su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

9326.

94Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis numato, jog atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pagal bendrąsias Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai (8 straipsnio 1 dalis); atliekų turėtojas teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui (Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jeigu medžiaga ar daiktas įrašytas į Atliekų sąrašą, tai dar nereiškia, kad jis bet kokiomis sąlygomis yra atliekos; medžiagos ir daiktai yra atliekos tik tada, kai atitinka atliekų apibrėžimą, pateiktą pirmiau nurodytų Taisyklių 5 punkte. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bet kurios medžiagos ar daiktai, įtraukti į atliekų sąrašą, gali būti laikomi atliekomis tik tada, jeigu šių medžiagų turėtojas jais atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).

9527.

96Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių Nr. D1-637 3 punkte įtvirtinta, kad statybinės atliekos – atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės nustato statybinių atliekų susidarymo ir tvarkymo planavimo, apskaitos ir tvarkymo statybvietėje, statybinių atliekų smulkinimo mobilia įranga statybvietėje, neapdorotų statybinių atliekų sunaudojimo, statybinių atliekų vežimo, naudojimo ir šalinimo, asbesto turinčių statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus (Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių Nr. D1-637 1 punktas).

9728.

98Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi bylos dalį dėl statybinio laužo pašalinimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl statybinio laužo pašalinimo iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, nesiaiškino, ar ieškovės nurodomos atliekos yra laikytinos statybiniu laužu. Taip pat nurodė, kad teismas nenustatinėjo faktinių aplinkybių, ar ieškovės nurodomas statybinis laužas yra atliekos, likusios po statybos darbų, kurios turi būti tvarkomos Taisyklėse nurodyta tvarka. Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi įpareigojo trečiąjį asmenį Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) pateikti teismui įrodymus bei paaiškinimus apie ieškovės nurodomą statybinį laužą, esantį atsakovų žemės sklype, ar dėl jo buvimo buvo atliekami patikrinimai, kokie priimti sprendimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gautame rašte nurodyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nėra gavusi skundų dėl statybinio laužo, adresu ( - ) ir nėra atlikusi patikrinimų. Rašte taip pat nurodyta, kad šioje civilinėje byloje kilęs ginčas išimtinai yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų prerogatyva. Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos patikrinti bei pateikti patikrinimo aktą apie ieškovės nurodomą statybinį laužą atsakovų žemės sklype.

9929.

100Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. spalio 10 d. patikrino ieškovės nurodomą statybinį laužą atsakovų žemės sklypuose ( - ) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. spalio 11 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte ( - ) nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad statybinės atliekos – gelžbetoniniai gaminiai, metalinės talpos, sandėliuojamos tik žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausančiam J. J. ir Z. J.. Nuo žemės sklypo ribos, skiriančios ieškovės ir atsakovų sklypus, sandėliuojamos metalinės talpos 1,28 m ir 1,02 m atstumu, o gelžbetonių gaminių atliekos – 2,6 m atstumu atsakovo sklypo pietinėje pusėje bei 0,72 m atstumu atsakovo sklypo vakarinėje pusėje. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija minėtu raštu informavo, kad statomiems pastatams ir statiniams yra taikomas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 7 priedas, kuris reglamentuoja, kada ir kokiems objektams (statiniams) statyti yra privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad statybinės atliekos ir metalinės talpos nėra nei pastatas, nei statinys, anksčiau nurodyto reglamento nuostatos joms negali būti taikomos. Pažymėtina, kad byloje pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 spalio 11 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nustatyta, kad žemės sklype statybinio laužo nėra.

10130.

102Byloje taip pat nustatyta, kad ( - ), vykdydama Tauragės apylinkės Šilalės teismo rūmų žodinį nurodymą, 2018 m. gegužės 7 d. ( - ) patikrino UAB ( - ) žemės sklype, besiribojančiame su A. R. žemės sklypu, statybinių medžiagų laikymo sąlygas. 2018 m. gegužės 10 d. patikrinimo akte ( - ), nurodyta, kad tikrinamas žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise priklauso J. J. ir Z. J.. Sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: paviršinio vandens apsaugos juostos ir zonos bei kelių apsaugos zonos. Patikrinimas atliekamas antrą kartą, ankstesnio patikrinimo metu 2016 m. gruodžio 12 d. surašytas patikrinimo aktas ( - ), aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Įvertinę sklype laikomas medžiagas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad tai yra atliekos, kurios atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą atliekų sąvoką, t. y. J. J. jų atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Medžiagos sandėliuojamos vandens apsaugos zonoje nepažeidžiant vandens apsaugos juostos ribų, kas nėra draudžiama pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Sklype laikomos medžiagos pasižymi inertinėmis savybėmis, todėl negalima teigti, kad dabar teršiama ar ateityje bus užteršta aplinka. Atlikus matavimus nustatyta, kad medžiagos sandėliuojamos nepažeidžiant sklypo ribų, t. y. pietinėje sklypo dalyje nuo geodeziniais ženklais paženklintos A. R. sklypo ribos iki artimiausių sandėliuojamų cisternų taškų 1,22 m. ir 0,98 m. atstumu, vakarinėje sklypo dalyje nuo geodeziniais ženklais paženklintos A. R. sklypo ribos iki artimiausių sandėliuojamų gelžbetonio blokų taškų 3,25 m. ir 2,44 m. atstumu. Įvertinus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros patikrinimą darytina išvada, jog aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

10331.

104Iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovų žemės sklype yra sudėtos statybinės medžiagos, likusios po UAB ( - ) degalinės statybos 2003–2004 metais, kurios bus naudojamos pagal poreikį įvairiuose UAB ( - ) padaliniuose. Didelė dalis jų jau panaudota rekonstruojant degalinę ( - ), o likusias statybines medžiagas planuojama panaudoti rekonstruojant degalinę, esančią ( - ), ir jau esamos kolonėlės ( - ) veiklos plėtimui – aikštelių įrengimui, kuris šiuo metu vyksta.

10532.

106Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai atsikratė, norėjo ar privalėjo atsikratyti ginčo medžiagų, o nesant šių sąlygų ginčo medžiagos negali būti laikomas atliekomis pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 punktą ir Atliekų tvarkymo taisyklių 5 punktą. Atsakovų atlikti veiksmai negali būti laikomi atliekų tvarkymu pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 punktą, nes nenustatytos visos pirmiau išvardytos sąlygos tam, kad atsakovų sandėliuojamas medžiagas būtų galima pripažinti atliekomis.

10733.

108Byloje nustatyta ir dėl to ginčo byloje nėra, kad ginčo medžiagos sandėliuojamos nepažeidžiant sklypo ribų. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad aplinkos teršimo fakto ar galimo neigiamo poveikio aplinkai ir ieškovės sklypui nenustatyta.

10934.

110Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nėra statybvietė, gelžbetoniniai gaminiai, metalinės talpos vertintinos kaip statybiniai gaminiai, todėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės, kurių 23 punkte įtvirtinta, kad taisyklių reikalavimai taikomi statybos dalyviams, statybinių atliekų turėtojams, statybinių atliekų tvarkytojams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, šiuo konkrečiu atveju netaikomos.

11135.

112Atsižvelgdamas į nustatytų ir anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nenustačius statybą ar aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir ginčo medžiagų daromo neigiamo poveikio aplinkai nėra pagrindo pripažinti, jog nurodytų medžiagų laikymas atsakovų žemės sklype pažeidžia ieškovės, kaip kaimyninio sklypo savininkės, teises.

113Dėl įpareigojimo užkasti kanalą ir taršos

11436.

115Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ginčo kanalo atsiradimu bei užterštumu. Apeliantė teigia, kad ginčo kanalas buvo iškastas atsakovams jau esant žemės sklypo savininkais.

11637.

117Su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

11838.

119Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).

12039.

121Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 punktą inžineriniai statiniai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.2 punkte numatyta, kad inžineriniai statiniai pagal jų paskirtį skirstomi į: 1) susisiekimo komunikacijas, 2) inžinerinius tinklus, 3) hidrotechnikos statinius; 4) kitus inžinerinius statinius. Hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti; užtvankos, dambos, hidroelektrinės, derivacinės elektrinės, hidroakumuliacinės elektrinės, siurblinės, vandens ėmyklos, krantinės, dokai, prieplaukos, molai, vandens pralaidos, vandenvietės ir vandenruošos statiniai, nusodintuvai, kanalai ir jų statiniai, upių vagotvarkos statiniai, krantosaugos statiniai, žuvininkystės statiniai, laivininkystės statiniai, bangolaužiai, jūros naftos ir dujų gavybos statiniai, akvedukai, diukeriai, bunos, polderiai, žuvų pralaidos, melioracijos statiniai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, kiti hidrotechnikos statinių požymius atitinkantys inžineriniai statiniai (STR 1.01.03:2017, 10 punktas). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 3 punkto nuostatomis, ginčo kanalas turėtų būti kasamas ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

12240.

123Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog kanalas yra žemės sklype, priklausančiame atsakovams, kuris ribojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad ginčo kanalas jau buvo iškastas atsakovams įgyjant žemę nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl ginčo kanalo atsiradimo, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos padaryta išvada. Be to, aplinkybė, kada buvo iškastas atsakovų sklype esantis kanalas, neturi esminės reikšmės, nes byloje nustatyta, jog kanalas iškastas 2,04 m atstumu nuo ieškovės žemės sklypo. Taigi šioje byloje ginčo, kad kanalas yra netinkamu (t. y. mažesniu nei 1 metras) atstumu, nėra.

12441.

125Iš matininko J. Ž. paaiškinimų nustatyta, kad vanduo tiek ( - ) upelyje, tiek kanale, priklausomai nuo sezoniškumo, svyruoja, tačiau ginčo kanalo ribai tai neturi įtakos, pakilus ar nusileidus vandens lygiui kanalo kraštai nesikeičia. Duomenų, paneigiančių šiuos byloje nustatytus faktus, ieškovė nepateikė.

12642.

127Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems anksčiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012) . Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nesant ginčo dėl ieškovei priklausančios nuosavybės, ieškovė turėjo įrodyti, jog ginčo kanalas pažeidžia jos teises.

12843.

129Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, jog ginčo kanalas turi būti pašalintas dėl neleistino poveikio ieškovės žemės sklypui darymo. Apeliantė teigia, jog nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas nėra teršiamas, o tyrimai, kuriais buvo konstatuotas užteršimo faktas, nėra patikimi. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas klaidingu atliktos ekspertizės rezultatų vertinimu. Teismas, pats byloje skyręs ekspertizę, padarė klaidingą išvadą, jog tai, kad dumble nėra naftos produktų, savaime reiškia, kad atsakovai neteršia vandens telkinių bei ieškovės žemės sklypo. Apeliantės vertinimu, kaip taršos objektą atmetus vieną iš dviejų galimų ir išskirtų naftos produktų šaltinių – dumblą – liko kitas nepaneigtas naftos produktų šaltinis – UAB ( - ) nuotekos.

13044.

131Atsakovė UAB ( - ) atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad ieškovė taršos faktą išimtinai grindžia savo įrodymais, t. y. ieškovės teiktuose įrodymuose tarša nustatyta, o valstybinė institucija taršos nenustatė, atliekant teismo paskirtą ekspertizę tarša nebuvo rasta. Atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertizė buvo skirta ieškovės prašymu, o ne paties teismo iniciatyva. Nurodė, jog ekspertizės aktu ir ieškovės pateiktais cheminių tyrimų protokolais buvo įrodinėjama ta pati faktinė aplinkybė – naftos produktų tarša ieškovės sklype. Ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią nei ieškovės teikti įrodymai, nes jame tiksliai nurodytos mėginių paėmimo vietos, kurios pasirinktos neatsitiktinai, o būtent tokios, kuriose, ieškovės manymu, naftos tarša turėtų būti pati didžiausia. Ekspertizės aktas patvirtina, jog atsakovės sklypas nėra teršiamas lietaus nuotekomis iš atsakovės degalinės. Ekspertizės aktas patvirtina, kad taršos ieškovės sklypo dumble nerasta, todėl jos negali būti ir atsakovės sklype ( - ) upeliui patvinus.

13245.

133Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją.

13446.

135Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 2 straipsnyje įtvirtinta, jog šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos.

13647.

137Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 2 punkte numatyta, kad šio Reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, išduodančioms sąlygas objektų, susijusių su nuotekų išleidimu, projektavimui, išduodančioms leidimus nuotekų išleidimui, vertinančioms planuojamų išleisti arba išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai ir kitaip reguliuojančioms nuotekų išleidimą.

13848.

139Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintame Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nurodyta, jog šis Reglamentas nustato aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos (Reglamento 1 punktas). Šio Reglamento nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą (Reglamento 3 punktas). Reglamento 4.5 punkte nurodyta, jog galimai teršiama teritorija – atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: didesnis kaip 0,5 ha technikos kiemas; autotransporto, žemės ūkio technikos, kitų savaeigių mechanizmų remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje išvardyta veikla vykdoma savo reikmėms; trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų pavojingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta (išskyrus galutinius nurodytų medžiagų vartotojus); didesnė kaip 0,5 ha autotransporto stovėjimo aikštelė, išskyrus viešąsias aikšteles; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės ir naftos išgavimo gręžinių teritorija, degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos, jūrų uosto, dokų teritorija.

14049.

141Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotinos aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnyje numatyta, jog asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodytu įstatymu nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012).

14250.

143Iš UAB ( - ) pateikto 2017 m. spalio 10 d. paaiškinimo nustatyta, jog šiuo metu ieškovei A. R. priklausantis žemės sklypas Nr. ( - ) niekuomet nebuvo UAB ( - ) nuosavybė, taip pat nebuvo sudarytos šio žemės sklypo nuomos ar panaudos sutartys. Tai buvo valstybinė žemė. Šiame žemės sklype iki 1996 metų buvo susidarę trys tvenkiniai, į kuriuos savitakiniais nuotekų tinklais atitekėdavo ( - ) gyventojų buitinės nuotekos. Gyventojų buitinės nuotekos patekdavo per tris minėtus tvenkinius, išsivalydavo natūraliu būdu, o išvalytas vanduo įtekėdavo į ( - ) upelį. 1996 metais buvo pastatyti ( - ) gyventojų buitinių nuotekų valymo įrenginiai ir nuo tų metų tvenkiniai buitinių nuotekų valymui nebebuvo naudojami. UAB ( - ) N. G. priklausančiame žemės sklype jokių tyrimų neatliko.

14451.

145Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad 2011 metais spalio mėnesį ieškovės žemės sklype buvo nustatytas pavojingas dirvožemio užteršimas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu. Iš civilinės bylos Nr. 2-20-439/2012 nustatyta, kad ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė ieškinį atsakovėms Šilalės rajono savivaldybės administracijai, UAB ( - ) dėl statybą leidžiančio dokumento bei pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius; tretieji asmenys N. G. (A. R. mama), UAB ( - ) Šilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; panaikino Suderinimą ir Akto dalį dėl kanalizacijos, atmetė reikalavimą į valstybinę žemę patenkančią dalį ginčo inžinerinių statinių pripažinti savavališka statyba ir įpareigojo UAB ( - ) savo lėšomis nugriauti buitinių nuotekų išleistuvo dalį, esančią šiuo metu N. G. priklausančiame žemės sklype, sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, ieškovui suteikta teisė įvykdyti UAB ( - ) nustatytą įpareigojimą ir iš jos išieškoti išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės UAB ( - ) apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 4 d. nutartimi pakeitė Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą; ieškinį tenkino; panaikino Šilalės rajono vyriausiojo architekto 2003 m. spalio 7 d. Suderinimą; 2004 m. balandžio 21 d. Akto 8 dalies „Techniniai rodikliai“ 3 punktą (ūkio kanalizacija); pripažino savavališka statyba buitinių nuotekų išleistuvo dalį (apie 12 metrų PVC vamzdžio), pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) ( - ); įpareigojo UAB ( - ) savo lėšomis nugriauti šią buitinių nuotekų išleistuvo dalį ir sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; UAB ( - ) neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, suteikė teisę ieškovui nugriauti buitinių nuotekų išleistuvo dalį, išieškant patirtas išlaidas iš UAB ( - ) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

14652.

147Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-20-439/2012, nuotekų kanalas ėjo ir per šiuo metu ieškovei priklausantį žemės sklypą, iki 2013 metų liepos mėnesio, kada UAB ( - ) panaikino nuotekų kanalą, tiek ieškovės, tiek atsakovų sklypuose buvo randamas užterštumas. UAB ( - ) buvo įpareigota pašalinti pažeidimus ir sutvarkyti statybvietę, byloje esantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013 m. liepos 9 d. aktas patvirtina, kad įpareigojimas pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį yra įvykdytas.

14853.

149Iš ieškovės į bylą pateikto 2014 m. sausio 13 d. ( - ) rašto ( - ) dėl dirvožemio tyrimo matyti, kad, vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. Cheminių tyrimų protokolo Nr. Ch 8161 duomenimis, žemės sklypo ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir žemės sklypo ( - ) (unikalus ( - )), jungtiniame dirvožemio mėginyje nustatyta naftos produktų koncentracija viršijo naftos produktų lengvųjų angliavandenių ir naftos produktų sunkiųjų angliavandenių didžiausias leidžiamas koncentracijas dirvožemyje. Vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. Cheminių tyrimų protokolo ( - ) duomenimis – viršijo naftos produktų lengvųjų angliavandenių didžiausią leidžiamą koncentraciją dirvožemyje, tačiau neviršijo naftos produktų sunkiųjų angliavandenių didžiausios leidžiamos koncentracijos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog iš šios ataskaitos nėra aišku, iš kurios vietos buvo imti mėginiai. Atkreiptinas dėmesys, jog šie mėginiai imti 2013 ir 2014 metais.

15054.

1512016 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ( - ) rašte dėl UAB ( - ) galbūt vykdomos aplinkos taršos nuotekomis nurodyta, kad, atlikus vandens telkinio, į kurį išleidžiamos nuotekos, ir ( - ) upėje paimtų paviršinių vandens mėginių tyrimus, nenustatyta, kad UAB ( - ) išleidžiamos paviršinės nuotekos darytų reikšmingą neigiamą poveikį vandens telkinio ar ( - ) upės vandens kokybei. Nurodytame rašte pažymėta, kad 2014 m. tuo pačiu klausimu jau buvo kreiptasi, t. y. buvo gautas A. R. (2014 m. sausio 27 d.) prašymas dėl UAB ( - ) nuotekų įrenginio papildomo patikrinimo ir gamtos taršos privačiame žemės sklype ir kituose žemės sklypuose ištyrimo. Buvo paimti mėginiai, siekiant įvertinti, ar iš UAB ( - ) eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių į aplinką išleidžiamos paviršinės gamybinės nuotekos neteršia ( - ) upės ir šalia išleistuvo esančių žemės sklypų. Įvertinus paimtų mėginių rezultatus, leistinų koncentracijų viršijimą, į aplinką išleidžiamose nuotekose taršos nenustatyta. Remiantis ( - ) upės paviršinio vandens tyrimų (protokolas ( - )) rezultatais, darytina išvada, kad UAB ( - ) išleidžiamos paviršinės gamybinės nuotekos nedaro neigiamo poveikio ( - ) upei.

15255.

153Ieškovė teismui pateikė ( - ) 2017 m. rugpjūčio 4 d. atviro telkinio vandens tyrimų rezultatus, kuriuose nurodyta, kad angliavandelinilio rodiklis viršija naftos produktų gaires, kituose 2017 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. lapkričio 14 d. pateiktuose cheminių tyrimų protokoluose nurodyta, jog angliavandelinilių nuo C10 iki C40 kiekis viršija Lietuvos higienos normoje HN:60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ nurodytą didžiausią leidžiamą koncentraciją.

15456.

155Byloje nustatyta, kad siekiant pašalinti visus byloje kylančius neaiškumus ir atsižvelgiant į tai, kad norint įvertinti užterštumą reikalingos specialios žinios, 2018 m. birželio 7 d. byloje buvo paskirta naftos produktų, medžiagų ir gaminių tyrimo chromatografiniais analizės metodais ekspertizė, nustatyta bandinių ėmimo tvarka, suformuoti ekspertui užduotini klausimai. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimus ekspertizei bei paaiškinimus, kaip paimti mėginius, pateikė tik ieškovės atstovas, atsakovų atstovas nurodė, kad kadangi iš bylos duomenų matyti, kad yra du galimi taršos šaltiniai: degalinė arba praeityje ieškovės sklype vykdyta nuotekų valymo veikla, papildomai ekspertams turėtų būti užduodamas klausimas: kokios priežastys lėmė dumblo užterštumą?

15657.

157Lietuvos Ekspertizės centro 2018 m. spalio 16 d. ekspertizės akte ( - ) nurodyta, kad tiriamųjų ekstraktų plono sluoksnio chromatogramose naftos produktams būdingo dėmių komplekso neužregistruota. Tiriamųjų dumblo mėginių mikroekstraktų ir ekstraktų chromatogramose kuriam nors naftos produktui būdingos vandenilių visumos neužregistruota. Lietuvos ekspertizės centro išvada – tirti pateiktuose dumblio mėginiuose Nr. 1-7 naftos produktų pėdsakų nėra.

15858.

159Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų ir byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė ir teismas nenustatė, kad atsakovų ginčo kanalas daro neigiamą neleistiną poveikį ieškovės žemės sklypui. Iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, jog ginčo kanalas nedaro neigiamo neleistino poveikio ieškovės žemės sklypui. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš byloje pateiktų A. R. skundų tyrimo medžiagos ir UAB ( - ) valstybinių institucijų nuotekų tyrimo rezultatų protokolų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros tyrimų rezultatų, 2013 metų liepos mėnesį panaikinus nuotekų kanalą, pažeidimų nenustatyta. Iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad iki 1996 m., kada buvo pastatyti valymo įrenginiai, Šilalės miestas neturėjo valymo įrenginių ir visos nuotekos buvo leidžiamos į baseinus ir nutekėdavo į ( - ) upę. Užterštumas buvo ir ieškovės sklype. Atsakovė UAB ( - ) turi valymo įrengimus, turi leidimą nuotekas išleisti į gamtinę aplinką. Vykdoma valstybinė ir žinybinė kontrolė, imami mėginiai, atliekami planiniai tyrimai, pažeidimų nebuvo nustatyta.

16059.

161Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta anksčiau aptartus ieškovės apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Atmestini ir apeliantės argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Pažymėtina kad tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai.

16260.

163Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo yra gausi bei nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

16461.

165Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Keleto įrodymų vertinimo rezultatą lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

16662.

167Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek apeliantės, tiek atsakovų į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, ekspertizės išvadą ir sprendė, kad ieškovės žemės sklype užterštumo dėl UAB ( - ) vykdomos veiklos nenustatyta. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

16863.

169Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

17064.

171Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

172Dėl bylos procesinės baigties

17365.

174Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

175Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pirmosios instancijos teisme

17666.

177Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisė žyminį mokestį valstybei, nes neatsižvelgė į tai, kad turtinis reikalavimas dėl 17 232,56 Eur piniginės kompensacijos už taršą priteisimo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas.

17867.

179Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog žyminis mokestis už ieškinį sudaro 562,00 Eur. Ieškovė 2015-09-14 pateikdama pradinį ieškinį sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį. Likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 512,00 Eur, mokėjimas ieškovei 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo dienos. Kadangi ieškinys pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovės A. R. valstybės naudai priteistas 512,00 Eur dydžio žyminis mokestis, kurio mokėjimas jai buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

18068.

181Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį prašydama: 1) įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos pašalinti įvairų statybinį laužą – atliekas; 2) įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užkasti kanalą, einantį nuo degalinės ( - ) nuotekų įrengimo iki ( - ) upelio; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB ( - ) 17 232,56 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) užteršimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18269.

183Pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. turtiniuose ginčuose už ieškinį (priešieškinį) turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Kaip yra nustatoma ieškinio suma, nurodyta CPK 85 str. 1 d. Kituose ginčuose, t. y. neturtiniuose, taip pat turtiniuose, bet neįkainotuose ginčuose, mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis, išreikštas nustatyta konkrečia pinigų suma, kuri indeksuojama remiantis CPK 82 straipsnyje numatyta tvarka.

18470.

185Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė tris reikalavimus, vieną turtinio pobūdžio reikalavimą ir du neturtinio pobūdžio reikalavimus. Ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovė prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB ( - ) 17 232,56 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) užteršimą, Šilalės rajono apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi paliko nenagrinėtą.

18671.

187CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad žyminis mokestis yra grąžinamas ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, kai ieškinį pareiškė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio, taip pat palikus pareiškimą nenagrinėtą šio Kodekso 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju. Taigi, sutiktina su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš ieškovės žyminį mokestį neatsižvelgė į tai, jog palikus ieškinio reikalavimą nenagrinėtą žyminis mokestis nėra mokamas.

18872.

189Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, jog, pirmosios instancijos teismui palikus nenagrinėtą turtinio pobūdžio reikalavimą, nagrinėjami du neturtinio pobūdžio reikalavimai, už kuriuos mokamas 82,00 Eur (2 x 41 Eur) žyminis mokestis.

19073.

191Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovei mokėtino žyminio mokesčio sumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tikslinama.

19274.

193Žyminis mokestis už ieškinį sudaro 82,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 80 straipsnio 7 dalis numato, kad, procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Kadangi byla yra elektroninės formos, ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma – 62,00 Eur. Bylos duomenimis, ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį, kita mokėtina žyminio mokesčio dalis atidėta iki sprendimo priėmimo dienos. Kadangi ieškinys atmestinas, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovės A. R. valstybės naudai priteistinas 12,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

194Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

19575.

196Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, jog už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.

19776.

198Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19977.

200Ieškovė A. R., paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį ir prašė ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Tauragės apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą, 2019 m. vasario 8 d. nutartimi prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo netenkino, bet atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.

20178.

202CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, jog už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 (TAR, 2016, Nr. 2016-26956) nustatyta, kad 80 straipsnis taikomas ieškiniams (pradiniams ar priešieškiniams), pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2017 m. liepos 1 d. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog kituose ginčuose mokamas vieno šimto eurų dydžio žyminis mokestis. 2019 m. vasario 8 d. teisme gautas apeliacinis skundas, kuriame pareikšti du neturtinio pobūdžio reikalavimai, taigi žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 200,00 Eur. CPK 80 straipsnio 7 dalis numato, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Kadangi apeliacinis skundas pateiktas per EPP apeliantės mokėtina žyminio mokesčio suma – 150,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikiant apeliacinį skundą sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį, išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės yra priteistinas likęs nesumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

20379.

204Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

205Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

206Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

207Patikslinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl priteisto iš ieškovės A. R. valstybės naudai 512,00 Eur (penki šimtai dvylika eurų, 00 ct) žyminio mokesčio, ją išdėstant taip:

208Priteisti iš ieškovės A. R. valstybės naudai 12,00 Eur (dvylika eurų, 00 ct) žyminio mokesčio.

209Priteisti iš ieškovės A. R. valstybės naudai 100,00 Eur (vieną šimta eurų, 00 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė A. R. su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1)... 8. 2.... 9. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ( - ) 2017 m. liepos 14 d. raštu... 10. 3.... 11. Dėl kanalo pašalinimo nurodė, jog UAB ( - ) iškastas kanalas yra... 12. 4.... 13. Šilalės rajono apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi konstatavo,... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. sausio 8 d. sprendimu... 17. 6.... 18. Teismas nustatė, kad sklype statybinio laužo nėra, nei statybą, nei... 19. 7.... 20. Teismas pažymėjo, jog remiantis byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo... 21. 8.... 22. Ginčo medžiagos sandėliuojamos nepažeidžiant sklypo ribų, t. y.... 23. 9.... 24. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatytas ginčo medžiagų daromas... 25. 10.... 26. Teismas padarė išvadą, kad ginčo kanalas jau buvo iškastas atsakovams... 27. 11.... 28. Teismas iš civilinės bylos Nr. 2-20-439/2012 nustatė, kad ieškovas... 29. 12.... 30. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2013 metų liepos mėnesį UAB (... 31. 13.... 32. Teismas ieškovės pateiktus mėginių tyrimus po nuotekų kanalo pašalinimo... 33. 14.... 34. Pažymėjo, kad siekdamas nustatyti ieškovės nurodyto reikalavimo... 35. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 36. 15.... 37. Apeliaciniu skundu ieškovė A. R. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti... 38. 15.1.... 39. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ginčo... 40. 15.2.... 41. Teismas, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, nepaisė fakto, jog... 42. 15.3.... 43. Atmetus vieną iš dviejų galimų ir išskirtų naftos produktų šaltinių... 44. 15.4.... 45. Teismo sprendimas yra pagrįstas klaidingu įrodymų vertinimu, teismas... 46. 15.5.... 47. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, jog ieškovei priklausantis... 48. 15.6.... 49. Ginčo kanalas, kuriuo iš UAB ( - ) degalinės nuotekų patenka naftos... 50. 15.7.... 51. Teismas vertindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus... 52. 15.8.... 53. Teismas vadovaudamasis tuo, kad klausimas susijęs su aplinkos teršimu,... 54. 15.9.... 55. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisė žyminį... 56. 16.... 57. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB ( - ) prašo... 58. 16.1.... 59. Liudytoją I. A. ir ieškovę sieja draugiški santykiai, todėl parodymai... 60. 16.2.... 61. UAB ( - ) 2010 m. sausio 1 d. plane ginčo kanalas nėra pavaizduotas, kadangi... 62. 16.3.... 63. Ginčo kanalas neturi jokių laikančiųjų konstrukcijų, tai nėra statinys,... 64. 16.4.... 65. Atkreipia dėmesį, jog ieškovės teiktuose įrodymuose tarša nustatyta, o,... 66. 16.5.... 67. Ekspertizės aktu ir ieškovės pateiktais cheminių tyrimų protokolais buvo... 68. 16.6.... 69. Byloje nėra įrodymų apie statybinių medžiagų daromą žalą ieškovei,... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 72. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 73. 17.... 74. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 75. 18.... 76. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 77. 19.... 78. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 79. 20.... 80. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje... 81. 21.... 82. Apeliantė A. R., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 83. 22.... 84. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.... 85. Faktinės bylos aplinkybės... 86. 23.... 87. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. R. 2011 m. gruodžio 23 d. dovanojimo... 88. 24.... 89. Ieškovės žemės sklype iki 1996 metų veikė UAB ( - ) ( - ) nutekamųjų... 90. Dėl įpareigojimo pašalinti įvairų statybinį laužą – atliekas... 91. 25.... 92. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, vertindamas Lietuvos... 93. 26.... 94. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo... 95. 27.... 96. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių Nr. D1-637 3 punkte įtvirtinta, kad... 97. 28.... 98. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d.... 99. 29.... 100. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir... 101. 30.... 102. Byloje taip pat nustatyta, kad ( - ), vykdydama Tauragės apylinkės Šilalės... 103. 31.... 104. Iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovų žemės sklype yra... 105. 32.... 106. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 107. 33.... 108. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo byloje nėra, kad ginčo medžiagos... 109. 34.... 110. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės... 111. 35.... 112. Atsižvelgdamas į nustatytų ir anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą bei... 113. Dėl įpareigojimo užkasti kanalą ir taršos... 114. 36.... 115. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas netinkamai vertino byloje... 116. 37.... 117. Su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos... 118. 38.... 119. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra... 120. 39.... 121. Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias... 122. 40.... 123. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog kanalas yra žemės sklype,... 124. 41.... 125. Iš matininko J. Ž. paaiškinimų nustatyta, kad vanduo tiek ( - ) upelyje,... 126. 42.... 127. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje... 128. 43.... 129. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, jog ginčo kanalas... 130. 44.... 131. Atsakovė UAB ( - ) atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad... 132. 45.... 133. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir... 134. 46.... 135. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos... 136. 47.... 137. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.... 138. 48.... 139. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.... 140. 49.... 141. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotinos... 142. 50.... 143. Iš UAB ( - ) pateikto 2017 m. spalio 10 d. paaiškinimo nustatyta, jog šiuo... 144. 51.... 145. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad 2011 metais spalio... 146. 52.... 147. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai buvo nagrinėjama... 148. 53.... 149. Iš ieškovės į bylą pateikto 2014 m. sausio 13 d. ( - ) rašto ( - ) dėl... 150. 54.... 151. 2016 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos... 152. 55.... 153. Ieškovė teismui pateikė ( - ) 2017 m. rugpjūčio 4 d. atviro telkinio... 154. 56.... 155. Byloje nustatyta, kad siekiant pašalinti visus byloje kylančius neaiškumus... 156. 57.... 157. Lietuvos Ekspertizės centro 2018 m. spalio 16 d. ekspertizės akte ( - )... 158. 58.... 159. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų ir byloje... 160. 59.... 161. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 162. 60.... 163. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą... 164. 61.... 165. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu... 166. 62.... 167. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek apeliantės, tiek atsakovų į... 168. 63.... 169. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 170. 64.... 171. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose... 172. Dėl bylos procesinės baigties... 173. 65.... 174. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 175. Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pirmosios instancijos teisme... 176. 66.... 177. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas netinkamai paskirstė... 178. 67.... 179. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog žyminis mokestis už... 180. 68.... 181. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė... 182. 69.... 183. Pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. turtiniuose ginčuose už ieškinį... 184. 70.... 185. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė tris reikalavimus,... 186. 71.... 187. CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad žyminis mokestis... 188. 72.... 189. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, jog,... 190. 73.... 191. Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 192. 74.... 193. Žyminis mokestis už ieškinį sudaro 82,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad... 194. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 195. 75.... 196. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 197. 76.... 198. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos... 199. 77.... 200. Ieškovė A. R., paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo 50,00 Eur žyminį... 201. 78.... 202. CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, jog už apeliacinius, kasacinius skundus ir... 203. 79.... 204. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas... 205. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 206. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimą... 207. Patikslinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. sausio 8 d.... 208. Priteisti iš ieškovės A. R. valstybės naudai 12,00 Eur (dvylika eurų, 00... 209. Priteisti iš ieškovės A. R. valstybės naudai 100,00 Eur (vieną šimta...