Byla 1A-432-148/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos), teisėjų: Laimos Garnelienės ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei, gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui, nuteistajam A. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

2A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas A. M. atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per bausimės vykdymo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat yra nuteistas R. S. ir išteisinta J. M., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6A. M. nuteistas už tai, kad jis iki 2014 m. kovo 3 d., 15.46 val. ( - ), apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusios ir jos nesuvokusios J. M. gyvenamojoje vietoje, laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, graižtvinį, 9 mm kalibro, pistoletą SMITH & WESSON SW9VE Nr. ( - ) su dėtuve bei ne mažiau kaip 16 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro LUGER šovinių iki kol 2014 m. kovo 3 d., apie 15.46 val., R. S. prašymu bei duodamas nurodymą jam nuvykti pas J. M. į namus, ( - ) ir paimti šį šaunamąjį ginklą bei šovinius, R. S. nuvykus ir paėmus šį šaunamąjį ginklą su 16 vnt. šovinių, iš apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusios ir jos nesuvokusios J. M., jis neteisėtai realizavo šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

7Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

8Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad jis šios nusikalstamos veikos nepadarė ir davė išsamius parodymus, kuriuos jis dar kartą pacituoja ir skunde (t. 5, b. l. 40). Šiuos jo parodymus, anot apelianto, patvirtina nuteistojo R. S. parodymai, telefoninių pokalbių suvestinė, kurioje yra užfiksuoti jo ir R. S. trys telefoniniai pokalbiai 2014-03-03 (t. 1, b. l. 121-123).

9Toliau apeliantas skunde dėsto daug argumentų, dėl kurių, jo įsitikinimu, teismas negalėjo vadovautis jo motinos I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais jį kaltinančiais parodymais ir slapto sekimo metu gautais duomenimis. Anot apelianto, visi šie bylos duomenys yra išgauti neteisėtais būdais, panaudojus prieš I. M. psichologinę prievartą, ją neteisėtai bauginant sunkiomis teisinėmis pasekmėmis, siekiant ją dvasiškai palaužti ir sugniuždyti jos valią, o teismas slapto sekimo skyrimo ir atlikimo eigos teisėtumo nepatikrino, padarytų pažeidimų nepastebėjo ir nefiksavo, nors jais ir grindė jo kaltę. Tokią išvadą apeliantas daro remdamasis tuo, kad jo motina buvo sulaikyta nesant tam būtinų įstatyme numatytų sąlygų ir jas pagrindžiančių duomenų. Nutarimas, kuriuo remiantis ji buvo sulaikyta, yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, nes jo turinys neatitinka BPK reikalavimų, be to, jis priimtas nesant BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo pagrindų, būtinybės tuoj pat suvaržyti jos laisvės ir nesant jokių kliūčių iš anksto kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją BPK 123 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais ir tvarka dėl jo suėmimo. Taip pat tuo, kad ji, įteiktus jai visiškai niekuo nepagrįstą (byloje jokių duomenų nebuvo) pranešimą apie įtarimą dėl trijų šaunamųjų ginklų ir didelio kiekio laikymo bei realizavimo ir su ja atliktus visus procesinius veiksmus (buvo apklausta tyrėjos, ikiteisminio tyrimo teisėjos), buvo patalpinta į areštinę, iš kurios buvo išleista tik sekančią dieną 10.00 val., nors buvo žinoma apie jos sunkią sveikatos būklę (J. M. po sulaikymo buvo pristatyta į ( - ) apskrities VPK, padaryta jos asmens krata, rastas neįgaliojo pažymėjimas, kiti dokumentai, kurie patvirtina, kad jos sveikatos būklė yra sunki), kad ji nuolat turi vartoti vaistus. Apelianto įsitikinimu, taip buvo pasielgta ne siekiant BPK 119, 140 straipsniuose numatytų tikslų, o siekiant ją slapta sekti pasitelkiant policijos informatorių ir tokiu būdu neteisėtai gauti iš jos informacijos apie bylos aplinkybes. Tai, anot apelianto, patvirtina byloje surinkti procesiniai dokumentai ir atlikti pareigūnų veiksmai, kuriuos apeliantas skunde išsamiai aprašo. Visų pirma, tai, apelianto teigimu, būtų 2014-05-19 priimtas tyrėjo R. M. nutarimas dėl slapto sekimo. Šio nutarimo priėmimas, anot apelianto yra nesuprantamas, nes J. M. jau buvo sulaikyta BPK 140 straipsnio tvarka, buvo laikoma policijos įstaigoje ir areštinėje, jos laisvė buvo maksimaliai suvaržyta, todėl kyla klausimas, kokios bylos aplinkybėms reikšmingos informacijos buvo galima tikėtis gauti slapta sekant pareigūnų nuolat saugomą žmogų. Be to, iš šio nutarimo nėra aišku, kokie pareigūnai atliks slaptą sekimą, nors pagal BPK 158,160 straipsnių normų reikalavimus, teismų suformuotą praktiką, generalinio prokuroro patvirtintas rekomendacijas tai turi būti nurodyta. Nutarime nurodyta tik, kad bus sekamas asmuo – J. M. Todėl, anot apelianto, toks nutarimas turėtų būti laikomas kaip neteisėtas, o slapto sekimo metu gauti rezultatai negali būti pripažinti teisėtai gautais įrodymais baudžiamajame procese. Be to, slapto sekimo metu J. M. ir kita su ja buvusi moteris buvo akivaizdžiai žeminamos, nes, kaip matyti iš slapto sekimo protokolo, kuris beje neatitinka ir BPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jas slapta stebėjo vyriškos lyties asmuo. Tai yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir moteris žeminantys veiksmai. Taip pat ir esminis BPK 11 straipsnio 2 dalies imperatyvių reikalavimų pažeidimas. Todėl tokiu būdu, anot apelianto, surinkti duomenys ir dėl šios priežasties negali būti pripažinti teisėtais įrodymais. Be to, apeliantas skunde prašo įvertinti ir tai, kad teismui buvo pateiktas tik slapto sekimo garso įrašas, vaizdo įrašas nepateiktas ir nėra aišku, kas juo disponuoja. Be to, apeliantas įsitikinęs, kad jeigu V. S. sumontavo vaizdo ir garso įrašymo įrenginį kameroje, tai toks jo veiksmas yra jau ne slaptas asmens sekimas, o slaptas objekto, šiuo atveju patalpos, sekimas. Tačiau nutarime nenurodyta, kad yra leidžiama atlikti objekto – areštinės kameros sekimą. Apeliantas taip pat mano, kad pokalbių tekstų analizė leidžia teigti, kad J. M. kalbėjo su moterimi, kuri yra arba policijos agentė – informatorė, arba pareigūnė, atliekanti slapto tyrimo veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės BPK 158 straipsnyje numatytais pagrindais ir tvarka. Tokia išvadą apeliantas daro apeliuodamas į tai, kad moteris kalba labai tyliai, jos žodžių negalima suprasti. Tai, anot apelianto, rodo, kad tai moteriai buvo žinoma apie daromą pokalbių įrašą ir ji, siekdama nuslėpti provokavimą, sąmoningai kalba labai tyliai, siekė iš jos išgauti tyrimui reikšmingą informaciją. Be to, tokiu atveju, anot apelianto, jeigu ši moteris vykdė slaptą J. M. sekimą, turėjo būti priimtas sprendimas taikyti BPK 158 straipsnyje numatytą procesinės prievartos priemonę ir ji privalėjo surašyti slapto sekimo protokolą (tyrėjas V. S. slapto sekimo neatliko ir protokolo surašyti negalėjo). Tačiau byloje procesinio sprendimo dėl BPK 158 straipsnyje numatytos priemonės skyrimo byloje nėra. Dėl visų šių pažeidimų protokolas ir jame užfiksuoti veiksmo rezultatai, apelianto įsitikinimu, negali būti pripažinti teisėtais ir leistinais įrodymais. Be to, apelianto teigimu, apie tai, kad prieš J. M. buvo taikomas slaptas sekimas, jai nebuvo pranešta BPK 161 straipsnyje numatyta tvarka, dėl to buvo pažeista ir jos teisė būti informuotai apie jos konstitucinių teisių ir laisvių suvaržymus bei ginti savo pažeistas teises teisme. Be to, apeliantas skunde aptaręs visus proceso metu duotus J. M. parodymus, mano, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog ji maišelyje R. S. perdavė tokį patį ginklą, kokį turėjo jis legaliai, yra ir neinformatyvūs, abejotini ir nepatikimi. Tačiau ji negalėjo atskirti ginklų markių, apie juos neišmano. Pagal specialisto išvadą ir nuotraukas nustatyta, kad įvykio vietoje rasti pistoletai SMITH&WESSON ir SIG SAUER P250 savo išvaizda ir konstrukciniais elementais yra labai panašūs, šiek tiek skiriasi tik pistoleto TT išvaizda (visa tai užfiksuota specialisto išvadoje ir nuotraukose). Visa tai, anot apelianto, rodo, kad nepatyrusiam asmeniui, neturėjusiam ir nenaudojusiam panašių ginklų, sunku būtų juos atskirti. Todėl, apelianto įsitikinimu, teismas vertindamas šioje dalyje J. M. parodymus privalėjo vadovautis tokiu pačiu principu ir tokiais motyvais, kaip ir atmesdamas J. M. parodymų dalį, kad ji matė ir suprato, kad jis namuose už sofos neteisėtai laikė ginklą ir šaudmenis. Be to, iš teismo padarytų išvadų neaišku, ar J. M. suvokė, kad ji perduoda R. S. ginklą. Tuo atveju, jeigu ji suvokė, kad perduoda jo legaliai laikomą ginklą, ji sąžiningai klydo, bet ir tokiu atveju ji pažeidė įstatymą, nes ji neturi teisės disponuoti kito asmens teisėtai ar neteisėtai laikomu ginklu ir šaudmenimis. Kitu atveju, jei ji suvokė, kad perduoda įrankius, tai teismas, anot apelianto, turėjo įrodyti, jog ji klydo, ir neginčytinais įrodymais įrodyti, kad maišelyje tikrai buvo ginklas ir šaudmenys. Tačiau byloje nėra jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo J. M. perduotame maišelyje buvo ginklas ir šaudmenys. Skundžiamame nuosprendyje nieko nepasisakyta apie J. M. sąžiningą klydimą dėl ginklo. Teismas šiuo atveju tuos pačius faktus įvertino nevienareikšmiškai, skirtingai, priešingai. Be to, tokių J. M. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai ir be to, ji pati teisiamojo posėdžio metu jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paneigė.

10Taip pat apeliantas skunde tvirtina, kad liudytojų V. F., N. D., A. V., D. Ž., R. M. parodymai jo kaltės nepatvirtina, nes šie liudytojai tiesiogiai visiškai nieko nežino apie ryšį tarp jo veiksmų ir surastų ginklų bei šaudmenų. Liudytojo M. V. parodymai, kuriuos apeliantas skunde pacituoja (t. 5, b. l. 47), taip pat nepatvirtina jo kaltės ir jam pareikštų kaltinimų, o juos paneigia.

11Kitų byloje neginčijamų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, anot apelianto, taip pat nėra. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojui V. F. buvo pateiktos atpažinimui keturių asmenų fotonuotraukos ir liudytojas parodė į jo nuotrauką, nurodydamas, kad šioje nuotraukoje asmuo panašus į asmenį, kurį jis matė ginklų suradimo vietoje, tačiau kategoriškai jo atpažinti negalėjo. Nurodė, kad atpažintų jį pamatęs gyvą ir dar, jeigu jis pakalbėtų, išgirstų jo balsą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nei vieno dokumento, kuriame iki nuotraukų pateikimo liudytojui V. F. būtų minima jo pavardė. Todėl, apelianto teigimu, neaišku, kokiu pagrindu, kokiais tyrimo duomenimis vadovaudamasi tyrėja R. M. liudytojui V. F. pateikė atpažinimui būtent jo nuotrauką ir iš kur tą nuotrauką gavo, nes bylos medžiagoje apie tai jokių duomenų nėra. Taip pat, anot apelianto, neaišku, kodėl tyrėjai iš karto po jos nuotraukos parodymo liudytojui jo nesulaikė ir neparodė liudytojui atpažinimui. Apeliantas yra įsitikinęs, kad liudytojas jo būtų neatpažinęs. Dėl viso to, anot apelianto, galima daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai, tendencingai, siekiant nuslėpti jo nekaltumui reikšmingus įrodymus ir aplinkybes, paneigiančias jo kaltę, bei neteisėtai sukurti įrodymus, pagrindžiančius jo kaltę. Visa tai, apelianto įsitikinimu, būtina išsiaiškinti. Taip pat, apelianto teigimu, jo kaltę patvirtinančių duomenų nebuvo gauta ir klausantis jo telefoninių pokalbių nuo 2014-03-13 iki 2014-04-10 ir nuo 2014-04-11 iki 2014-06-10. Be to, apelianto įsitikinimu, yra pagrindas aplamai abejoti šios taikytos procesinės priemonės teisėtumu. Tokią išvadą apeliantas daro visų pirma remdamasis tuo, kad jis mobilaus ryšio telefonu aparatu SAMSUNG modelis ( - ) su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. ( - ), negalėjo fiziškai naudotis nuo 2014-04-11 iki 2014-06-10, nes jis iš jo buvo paimtas asmens kratos metu ir visą suėmimo laiką. Todėl byloje nėra paneigta, kad tyrėjo V. S. 2014-07-02 surašytas telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas yra suklastotas dokumentas, melagingai nurodant šio procesinio veiksmo trukmę. Taip pat, anot apelianto, jam net nebuvo pranešta apie šios procesinės priemonės taikymą (priešingai negu M. G.), kaip tai numatyta BPK 161 straipsnio 1 dalyje. Jis apie šią priemonę sužinojo tik pabaigus ikiteisminį tyrimą ir dėl to negalėjo ginčyti ir apskųsti šios priemonės skyrimo ir taikymo veiksmų, taip pažeidžiant jo teisę būti informuotam apie jo konstitucinių teisių suvaržymus. 2014-04-04 specialisto išvada, kurią apeliantas išsamiai skunde aprašo (t. 5, b. l. 51), 2014-04-04 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštas (t. 1, b. l. 38), anot apelianto, taip pat nepagrįstai pripažinti kaip jį kaltinantys įrodymai. Tokią išvadą apeliantas skunde daro remdamasis liudytojų D. Ž., V. F., A. V., išteisintosios J. M. parodymų, į ką buvo suvynioti ginklai, analize, juos palyginęs tarpusavyje ir su 2014-04-04 specialisto išvada, pagal kurią nustatyta, kad tyrimui buvo pateiktas rankšluostis yra 41,0 cm x 62,0 cm dydžio, frotinis, purvinas, pilkos ir balstos spalvų su išblukusiu melsvos ir violetinės spalvų gėlių piešiniu. Apelianto įsitikinimu, šių duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad rankšluostis rastas įvykio vietoje ir rankšluostis, pateiktas specialistui tirti, yra visiškai skirtingi savo dydžiu, spalva, o kartu ir tai, kad specialistui buvo pateiktas ne tas rankšluostis, kuris buvo rastas įvykio vietoje, o visiškai kitas. Apelianto nuomone, byloje nėra paneigta, kad kažkas nuvyko į jo motinos sodybą ir slapta nuo tvoros, skalbinių virvės ar kiemo paėmė rankšluosti, kuris ir buvo pateiktas specialistui tirti (šis pateiktas specialistui vėliau, 2014-03-07), kai liudytojas V. F. pagal pateiktą nuotrauką parodė, kad jis panašus į asmenį pastarojo matytą įvykio vietoje. Apelianto įsitikinimu, visos abejonės galėjo būti pašalintos, jeigu ikiteisminio tyrimo metu rankšluostis būtų pateiktas atpažinimui jo motinai J. M. ir jam. Teisiamojo posėdžio metu šios klaidos taip pat nebuvo ištaisytos ir rankšluostis neapžiūrėtas ir neištirtas BPK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Be to, šios specialisto išvados, anot apelianto, nepakanka jo kaltei pagrįsti ir dėl to, kad jos nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio vietoje rastame rankšluostyje buvo suvyniotas pistoletas TT, o ne pistoletas SMITH&WESSON; ant pistoleto TT nerasta jokių jo pėdsakų (tai patvirtina, kad ne jis tą pistoletą suvyniojo į rankšluostį); nei ant pistoleto SMITH&WESSON, kuris buvo sukištas į dvi darbines pirštines, nei ant pirštinių nerasta jokių jo pėdsakų; pagal jo motinos J. M., R. S. parodymus, ji pastarajam perdavė šviesios ar tamsios spalvos polietileninį maišelį, kuris buvo suplyšęs, jame buvo kažkoks skarmalas (specialistui tyrimui pateiktas rankšluostis yra pakankamai didelis, frotinis, kas reiškia suvyniotas šis užima daug vietos), o įvykio vietoje buvo rastas polietileninis maišelis juodos spalvos, su užrašu D., kuris yra sveikas ir nesuplyšęs; tiek paimtame nuo rankšluosčio mėginyje Nr. 9, tiek ir kituose trijuose nuo rankšluosčio paimtuose mėginiuose yra daugiau kaip dviejų kitų asmenų biologinių pėdsakų, kas patvirtina, kad su rankšluosčiu kontaktavo ne tik jis, bet ir kiti asmenys, kurie nenustatyti ir neapklausti. Teismas šių prieštaringų faktinių aplinkybių neaptarė, neanalizavo, prieštaravimų nepašalino, į jas neatsižvelgė, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

12Toliau, apeliantas skunde aptaręs 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d. jam pateiktų pranešimų apie įtarimą esmę, ikiteisminio tyrimo pareigūnų surašytus tarnybinius pranešimus, prokurorės surašytą prašymą bei kitus dokumentus, kuriuose atsispindi duomenų apie jo galimai padarytą veiką rinkimo tarpiniai rezultatai (t. 1, b. l. 8, 11, 16, 17, 100, t. 3, b. l. 62-63 ir kt.), daro išvadą, kad naujojo pranešimo apie įtarimą suformulavimą nulėmė tai, kad tyrimo metu byloje nebuvo surinkta jokių duomenų apie jo padarytą veiką, nurodytą 2014 m. gegužės 6 d. pranešime apie įtarimą, o naujai suformuluotas kaltinimas buvo grindžiamas vien tik jo motinos J. M. parodymais, duotais 2014-05-19. Šis įtarimas yra pagrįstas tik prielaidomis, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad jis neteisėtai laikė vieną iš trijų šaunamųjų ginklų, surastų įvykio vietoje.

13Apelianto nuomone, iš to, kas buvo išdėstyta galima daryti išvadą, kad teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kelia abejonių, nes ne visi bylos įrodymai yra ištirti ir įvertinti, kai kurių esmė nutylėta, taip iškreipiant jų prasmę, neįvertinta įrodymu visuma. Teismo motyvai išdėstyti tai, kad pati įvykio situacija lieka iki galo neatskleista, neaiški ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių, taip iš esmės perkeliant jam nekaltumo įrodinėjimo naštą ir taip iškreipiant konstitucinę nekaltumo prezumpcijos sampratą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-443/2011). Toliau apeliantas skunde dar atkreipia į jo nuomone, šiuo klausimu aktualią teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-24/2014, 2K-7-173/2014).

14Be to, apeliantas mano, kad dėl viso to, kas buvo išdėstyta (teismas šioje byloje neištyrė visų reikšmingų aplinkybių: kas be jo dar paliko ant rankšluosčio biologinius pėdsakus ir kokiu tikslu, kada, kas įdėjo į pirštines pistoletą SMITH&WESSON, kas ir kada į rankšluostį, ant kurio rasta jo biologinių pėdsakų, įvyniojo pistoletą TT; nenustatė, kas įvykio vietoje šalia paketo, kuriame rasti du ginklai, paliko pistoletą SIG SAUER; nepatikrino jo gynybinės versijos, kad jo motina perdavė R. S. įrankius, kurie buvo rasti kratos metu jo motinos gyvenamojoje patalpoje; jo kaltę iš esmės grindė vien tik liudytojos J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, dėl kurių patikimumo dėl pirmiau skunde nurodytų priežasčių yra pagrįstų abejonių; netikrino ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo; nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę ir tarp įrodymų, paneigiančių jo kaltę, ypač prieštaringai vertino J. M. parodymus, visus nepašalintus prieštaravimus vertino jo nenaudai), remiantis teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-14/2009, 2K-198/2009, 2K-122/2010) yra pagrindas daryti išvadą, jog šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas, demonstruodamas akivaizdų išankstinį palankumą kaltinimo pozicijai.

15Dėl viso, apelianto nuomone, yra būtina šioje byloje atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir išreikalauti bei ištirti naujus įrodymus: BPK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teismo posėdyje ištirti daiktinius įrodymus – polietileninį maišelį su užrašu D., pistoletą SMITH&WESSON ir 16 vnt. šovinių, rastus įvykio vietoje, rankšluostį, kuris buvo surastas įvykio vietoje; kviesti į teismo posėdį specialistą, galintį atlikti ginklų ir šaudmenų tyrimą, bei pavesti ištirti jam 16 vnt. šovinių, siekiant nustatyti, ar šie šoviniai yra pritaikyti jo legaliai įgytiems ir laikomiems ginklams; iškviesti ir iš naujo teismo posėdyje apklausto jo motiną J. M., siekiant išsiaiškinti, ar ji perduodama maišelį R. S. tikrai matė ir suvokė, kad maišelyje yra ginklas ir paprašyti jos apibūdinti to ginklo požymius. Po to jai parodyti polietileninį maišelį su užrašu D., pistoletą SMITH&WESSON bei rankšluostį, ir paklausti, ar būtent šiuos daiktus ji perdavė R. S. 2014-03-03; nustatyti ir teisiamajame posėdyje apklausti moterį, kuri 2014 m. gegužės 19-20 dienomis buvo laikoma areštinės kameroje kartu su jo motina, pateikiant šiai skunde nurodytus klausimus; kviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytoją ( - ) apskrities VPK ONTV vyriausiąjį tyrėją V. S., pateikiant jam skunde nurodytus klausimus.

16Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

17Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

18Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai realizavo R. S. šaunamąjį ginklą ir šaudmenis – graižtvinį 9 mm kalibro pistoletą SMITH&WESSON SW9VE Nr. ( - ) su dėtuve ir 16 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro LUGER šovinių. Išvada dėl A. M. kaltumo pagrįsta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendžiu įvertintais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais: iš dalies nuteistųjų R. S., A. M., išteisintosios J. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant ją kaip įtariamąją, liudytojų V. F., N. D., A. V., M. V., tyrėjos R. M., apklaustos kaip liudytoja, parodymais, rašytiniais bylos įrodymais: ikiteisminio tyrimo veiksmų (įvykio vietos, reikalaujamų daiktų pateikimo apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, asmens kratos ir daiktų apžiūros, slapto sekimo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, J. M. parodymų patikrinimo vietoje) protokolais, specialistų išvadomis, taip pat dokumentais, turinčiais reikšmės bylai tirti. Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje išdėstyti nuosekliai ir sudaro logišką visumą. Motyvai dėl įrodymų išdėstyti išsamiai, ir iš jų aišku, kaip teismas vertina konkretų įrodymą.

19Apeliantas, nesutikdamas su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl jo kaltumo bei motyvais, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė jo parodymus, tvirtina, kad jo kaltė neįrodyta, nes teismo pripažintomis įrodytomis aplinkybėmis nusikalstamos veikos jis nepadarė, pas motiną ginklo ir šaudmenų nelaikė ir jų R. S. nerealizavo, šis, kiek kitomis nei teismo nurodytomis aplinkybėmis, iš išteisintosios J. M. paėmė raktą (visraktį, skirtą automobiliui atrakinti), bet ne ginklą su šaudmenimis. Taigi apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus jo baudžiamojoje byloje, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

20Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1 - 5 dalys). Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

21Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius duomenis, tarp jų ir apeliaciniame skunde ginčijamus išteisintosios J. M. parodymus, 2014-05-19 duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant ją kaip įtariamąją BPK 189 straipsnyje nustatyta tvarka, apie tai, kad ji R. S. perdavė sūnaus A. M. paliktą maišelį, kuriame, mano, buvo vienas ginklas, susuktas į skarmalą. Šovinius turbūt taip pat pasiėmė, nes pas ją daugiau jokių daiktų iš to maišelio neliko. A. M. vėliau klausė, ar R. S. pasiėmė ginklą ir ji pasakė, kad taip (t. 3, b. l. 131-133), 2014-05-20 parodymų patikrinimo vietoje protokolą su priedu, kuriame aprašytas ir fotonuotraukose užfiksuotas parodymų patikrinimo būdas ir tvarka, kuomet įtariamoji J. M. savo gyvenamajame name parodė vietą, kur buvo laikomas A. M. paliktas maišelis su ginklu ir šoviniais (t. 3, b. l. 135-137). Dalyvavusių asmenų pareiškimų negauta, J. M. ir jos gynėjo parašais patvirtinta, kad apklausos pabaigoje parodymai perskaityti, pažymint, kad jie užrašyti teisingai. Taigi J. M. parodymai gauti teisėtais būdais ir teismo pagrįstai laikomi įrodymais. Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog teismas neturėjo teisėto pagrindo J. M. parodymus pripažinti įrodymais dėl to, kad, jo nuomone, neinformatyvūs ir nepatikimi, ji negalėjo atskirti ginklų markių ir apie juos neišmano. Parodymų patikimumas yra būtina sąlyga tam, kad būtų išvengta neteisingo ar nepagrįsto asmens nuteisimo. Priešingai nei teigia apeliantas, J. M. parodymuose nurodytų aplinkybių tikrumą patvirtina kiti teismo ištirti bylos duomenys, kurių tarpusavio ryšys išsamiai atskleistas ir aptartas nuosprendyje. Iš J. M. parodymų seka, kad ginklas, kurį ji perdavė R. S., buvo toks pats, kokį teisėtai laikė jos sūnus. Pagal byloje nustatytus duomenis R. M. turėjo leidimą teisėtai laikyti ir laikė pistoletą SMITH&WESSON SW 9VE, 9 mm Nr. ( - ) (t. 3, b. l. 43, 89, 90). J. M. nurodytą aplinkybę, jog A. S. paėmė ginklą, šaudmenis, t.y. turėjo sąlytį su šiais daiktais, patvirtina daktiloskopinio tyrimo specialisto išvada, kuri nustatė, kad keturi rankų pėdsakai rasti ant maišo su užrašu „D“ yra palikti R. S., biologinio tyrimo specialisto išvada nustatyta, kad ant rankšluosčio, kuriame buvo šaunamasis ginklas SMITH&WESSON SW9VE Nr. ( - ) su dėtuve, 16 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro LUGER šoviniai, rasta A. M. biologinių pėdsakų, pagal specialisto, atlikusio odorologinį tyrimą, išvadą, kad ant šaunamojo ginklo SMITH&WESSON SW9VE Nr. ( - ) su dėtuve, 16 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro LUGER šovinių yra R. S. kvapo pėdsakai. Kad R. S. važiavo pas A. M. motiną paimti ginklo ir šovinių patvirtina telefoniniai pokalbiai tarp A. M. ir R. S. Teismo nuosprendyje atskleistas jų pokalbių turinys, patvirtina, jog R. S. teismo nustatytu laiku turėjo nuvykti ir nuvyko pas R. M. motiną. Galiausiai šią aplinkybę patvirtino ir nuteistieji R. S. bei A. M., duodami parodymus teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, minėtas telefoninis pokalbis tarp jų vyko laikantis visiškos konspiracijos, su užuominomis, neatskleidžiant daiktų, kuriuos turėjo paimti R. S., pavadinimų, o tai leidžia padaryti logišką išvadą, kad visrakčiui paimti nebūtų prireikę tokios konspiracijos, juolab, kad kito pokalbio, vykusio tarp šių asmenų metu, A. M. nurodo, kad reikia juos ten išimti, ir kad ne viskas priklauso, t. y. kalbama ne apie vieną daiktą, nes jei R. S. turėjo nuvykti paimti visraktį, tai savaime suprantama, būtų kalbėję apie vieną daiktą. J. M. pakeitė parodymus ir pradėjo tvirtinti, jog nežinojo ką perdavė R. S., po to, kai A. M. ir R. S. davė parodymus apie tai, kad R. S. paėmė iš J. M. visraktį. Teismo išvados vertinant įrodymus ir atmetant apelianto bei nuteistojo R. S. tokią gynybos versiją yra pagrįstos. Įrodymai nuosprendyje išdėstyti nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, ir iš jų analizės logiškai išplaukia apelianto kaltė nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis neteisėtai realizavus šaunamąjį ginklą su 16 šovinių R. S..

22Apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas ikiteisminio tyrimo metu taikytų procesinių prievartos priemonių teisėtumas bei tikslingumas, atmetami kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-005-19 J. M. buvo laikinai sulaikyta tyrėjos R. M. motyvuotu nutarimu (t. 3, b. l. 148, 151). BPK 140 straipsnyje numatyta tokia procesinės prievartos priemonė. Laikinas sulaikymas galimas tik išimtinais atvejais, kai yra visos sąlygos, numatytos BPK 140 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose. Nutarime laikinai sulaikyti J. M. nurodyti tuo metu paaiškėję BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo pagrindai ir sąlygos (kai nustatyti suėmimo pagrindai ir sąlygos: pagrįstai manoma, kad trukdys procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, sunaikinti ar paslėpti daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti; ir tuojau pat būtina suvaržyti asmens laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų; nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo; už nusikaltimą, kurio padarymu asmuo įtariamas, baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Apie sulaikytą J. M. pranešta prokurorui BPK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (t. 3, b. l. 152). 2014-05-20 nutarimu laikinai sulaikytoji J. M. paleista, nustačius, kad nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (t. 3, b. l. 153). BPK 140 straipsnio 8 dalies 2 punkte ir tai numatyta - sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatyta, kad nėra šio Kodekso 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų ar suėmimas nėra būtinas. Taikant procesinės prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus bendra nuostata yra proporcingumo principo laikymasis (BK 11 straipsnis). Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga (BPK 11 straipsnio 1 dalis). Taikant procesines prievartos priemones bei atliekant šiame Kodekse numatytus tyrimo veiksmus, draudžiama naudoti smurtą, grasinti, atlikti žmogaus orumą žeminančius bei sveikatai kenkiančius veiksmus. Panaudoti fizinę jėgą leidžiama tik tiek, kiek tai būtina proceso veiksmo atlikimo trukdymams pašalinti (BPK 11 straipsnio 2 dalis). Iš 2014-06-09 prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu gavus J. M. skundą, buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su J. M. kenkiančių jos sveikatai ar kitokių neteisėtų veiksmų neatlikta (t.3, b. l. 164-166). Apeliacinio skundo argumentai apie neteisėtus veiksmus, kenkiančius J. M. sveikatai, prieštarauja bylos medžiagai ir yra nepagrįsti. Procesinių prievartos parinkimo ir taikymo ikiteisminiame tyrime prerogatyva – ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno, nes jam įstatymu suteikta teisė spręsti, ar konkrečiu atveju be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas procesinių prievartos priemonių parinkimo ir taikymo ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje tikslingumas, atmestini kaip nepagrįsti.

23BPK 1601 straipsnyje numatytas procesinių prievartos priemonių taikymas neatidėliotinais atvejais. Neatidėliotinais atvejais procesinė prievartos priemonė (slaptas sekimas), numatyta BPK 160 straipsnyje, gali būti taikoma ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, kaip šiuo atveju, tačiau per tris dienas turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Tokia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Be to, jeigu negauta tokia nutartis, duomenys sunaikinami ir procesinės prievartos priemonės taikymo rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis. Šioje byloje nuosprendis pagrįstai grindžiamas 2014-05-26 slapto sekimo protokolu, kuriame užfiksuotas 2014-05-19 ir 2014-05-20 vykdytas sulaikytosios įtariamosios J. M. slaptas sekimas ( - ) apskrities VPK areštinės kameroje (t. 3, b. l. 119-124). Slapto sekimo, kuris taikytas tyrėjos nutarimu, metu darant garso įrašą, gautas rezultatas (J. M. kameroje kalbėjo apie A. M. ginklus), pagrįstai panaudotas kaip vienas iš įrodymų šaltinių, kuriuo atmesta nuteistųjų gynybos versija apie visrakčio, o ne ginklo ir šaudmenų paėmimą iš J. M. gyvenamosios patalpos. 2014-05-20 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi procesinės prievartos priemonės slapto sekimo taikymo teisėtumas patvirtintas BPK 1601 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (t. 3, b. l. 115-116). Nutartis šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka nepanaikinta. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo ištirti protokolas ir garso įrašų stenogramos, proceso dalyvių prašymu šis tyrimas buvo papildytas, perklausyti stenogramų garso įrašai, esantys kompaktinėje plokštelėje. Slapto sekimo protokole išdėstyti tik tyrimui reikšmingi duomenys. Jį surašęs pareigūnas pasirašė. Tai atitinka BPK 160 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Iš tyrėjos J. M. parodymų teisme nustatyta, kad buvo daromas tik garso įrašas, vaizdo įrašo nebuvo. Apeliacinio skundo reikalavimas tyrėją V. S. iškviesti, kad išsiaiškinti, ar stebėjo per vaizdo monitorių kitos lyties asmenis kameroje, kai teismui atliekant tyrimą išsiaiškinta, kad vaizdo įrašo nėra, A. S. tik surašė slapto sekimo protokolą ir pasirašė, nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas reikalavimas identifikuoti ir apklausti teisme moterį, kalbėjusią su J. M. areštinėje garso įrašo metu. Nuteistasis daro prielaidą, jog pokalbio metu J. M. galimai buvo provokuojama kalbėti apie apelianto ginklus. Svarbu pažymėti, kad sekimo protokolas nėra vienintelis A. M. kaltės įrodymas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisme buvo perklausytas garso įrašas, proceso dalyviai, tarp jų apeliantas, prašymų, susijusių su perklausytu garso įrašu, nepareiškė. Dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, J. M. taikytų procesinių prievartos priemonių, jos apklausos ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodymų patikrinimo vietoje metu, jos sveikatos būklės teisme kaip liudytoja apklausta tyrėja R. M. Teismo ištirti ir nuosprendžiu įvertinti bylos įrodymai nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų dėl ikiteisminio tyrimo metu galimai daryto neteisėto poveikio J. M. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos panaudojimo teisėtumas, pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nepažeidžiant BPK 162 numatytos tvarkos aukštesniojo prokuroro nutarimu panaudota informacija, surinkta taikant procesinę prievartos priemonę kitoje byloje (t. 3, b. l. 100). Iš 2014-02-17 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties matyti, kad BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka byloje, kurioje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės laikotarpiu nuo 2014-02-17 iki 2014-05-17 buvo leista klausyti R. S. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonento, kurio Nr. ( - ), telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikaciniais tinklais perduodamą informaciją bei daryti įrašus (t. 1, b. l. 108-109). Įstatymo nustatyta tvarka užfiksuotais 2014-03-03 R. S., besinaudojančio telefonu, kurio Nr. ( - ), kaip įtariama su A. M., besinaudojančiu telefonu, kurio Nr. ( - ), pokalbiais pagrįstai remiamasi kaip nuteistojo A. M. kaltumą pagrindžiančiais duomenimis (t. 1, b. l. 113-114). Apie šią faktinę aplinkybę parodymus davė apklaustas kaip liudytojas M. V., kuris teisėtai klausėsi R. S. pokalbių ir sužinojo apie nagrinėjamoje byloje padarytą nusikaltimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija, kad 2014-03-03 naudojosi minėtu telefonu. Ta aplinkybė, kad po įvykio klausantis jo pokalbių telefonu nebuvo gauta reikšmingų bylai duomenų, informacija sunaikinta, jam nepranešta apie šios procesinės prievartos priemonės panaudojimą (t. 3, b. l. 163-164), netrukdo teismui remtis minėta informacija, gauta taikant procesinės prievartos priemonę kitoje byloje ir teisėtai panaudota šioje byloje, nesumenkina kitų byloje ištirtų ir teismo nuosprendžiu įvertintų įrodymų visumos. Kolegija konstatuoja, kad teismas visapusiškai atskleidė veikos objektyviuosius požymius ir nuteistojo kaltės turinį, ir tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė esmines bylos aplinkybes, nepaliko prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų. Įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai iė įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-455/214; Nr. 2K-509/2010).

24Nėra pagrindo pripažinti įrodymo tyrimo neišsamiu dėl to, kad neapžiūrėtas teisme rankšluostis, į kurį buvo įvyniotas ginklas ir kuriame aptiktas A. M. biologinis pėdsakas. Pagal BPK 289 straipsnio 1 dalį teisme apžiūrimi tie daiktiniai įrodymai, kuriuos būtina apžiūrėti teismo nuomone ar proceso dalyvių prašymu. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviai, tarp jų apeliantas, prašymo nepareiškė (t. 5, b. l. 4). Sugretinus rankšluosčio požymius, aprašytus įvykio vietos apžiūros protokole (pilkos spalvos, apie 65x45 cm dydžio, į kurį įvyniotas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą su dėtuve ir šoviniais) (t. 1, b. l. 10), 2014-04-04 specialisto išvadoje Nr. 140-(1360)-ISI-1803, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateikto rankšluosčio (41,0 cm x 62 cm dydžio, frotinis, purvinas, pilkos ir baltos spalvų su išblukusiu melsvos ir violetinės spalvų gėlių piešiniu), paimto 2014-03-03 prie pastato Nr. ( - ), rasta nemažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro pėdsakai, rasta daugiau nei dviejų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1. b. l. 32-36) bei 2014-06-16 specialisto išvadoje Nr. 140-(2446)-ISI-3070, kurioje nurodyta, kad ant rankšluosčio, paimto 2014-03-03 prie pastato ( - ), rastų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. M. genotipu, tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. M. fokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė kaip 0,00000000000000006 procento (t. 1, b. l. 43-44), nekyla abejonių, kad rastas įvykio vietoje ir pateiktas specialistams tirti tas pats objektas. J. M. savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo teisėjui, apibūdino „kažkokiu skarmalu“. Aprašyti įvykio vietos apžiūros protokole ir specialisto išvadoje vienas kitą papildantys išblukusio ir purvino rankšluosčio požymiai neprieštarauja J. M. apibūdintam daiktui. Kita vertus, iš J. M. parodymų matyti, kad ji detaliai jo neapžiūrėjo ir jo požymių neįsidėmėjo, buvo be akinių, šį apibūdino tik kaip „kažkokį skarmalą“, todėl apelianto reikalavimas, pareikštas po bylos išnagrinėjimo teisme, pateikti J. M. atpažinti rankšluostį nepagrįstas ir nelogiškas. Reikalavimas iškviesti į teismo posėdį specialistą, galintį atlikti ginklų ir šaudmenų tyrimą, ir jam pavesti ištirti tuos 16 šovinių, siekiant nustatyti, ar šie šoviniai yra pritaikyti jo teisėtai įgytiems ginklams, nepagrįstas. 2014-04-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(1394)-ISI-2088, išvadoje Nr. 140-(2070)-IS-2089 nurodyta, kad 9 mm kalibro šoviniai skirti šaudyti iš įvairių modelių pistoletų, pistoletų – kulkosvaidžių, bei kitų ginklų, skirtų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais LUGER. Taigi, specialistas ištyrė ir pasisakė, iš kokių ginklų šoviniai pritaikyti šaudyti. Iš nuosprendžio matyti, kad apeliantas nuteistas už šaunamojo ginklo ir 16 vienetų šaudmenų, laikytų (žodžio neteisėtai nėra) J. M. gyvenamojoje vietoje, neteisėtą realizavimą, kuris pasireiškė jų perdavimu R. S. Veikai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį užtenka vieno šio požymio ir šiuo atveju reikšmės neturi, ar tie 16 vienetų šaudmenų tinkami šaudyti iš A. M. teisėtai įgytų ginklų. Esmė tame, kad realizavimas atliktas neteisėtai, neturint leidimo.

25Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nėra pakankami, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas, o nuosprendis būtų pripažintas neteisingu.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktu, paskirtos... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat yra nuteistas R. S. ir išteisinta J. M.,... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. A. M. nuteistas už tai, kad jis iki 2014 m. kovo 3 d., 15.46 val. ( - ), apie... 7. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos... 8. Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK... 9. Toliau apeliantas skunde dėsto daug argumentų, dėl kurių, jo įsitikinimu,... 10. Taip pat apeliantas skunde tvirtina, kad liudytojų V. F., N. D., A. V., D.... 11. Kitų byloje neginčijamų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, anot... 12. Toliau, apeliantas skunde aptaręs 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. rugpjūčio... 13. Apelianto nuomone, iš to, kas buvo išdėstyta galima daryti išvadą, kad... 14. Be to, apeliantas mano, kad dėl viso to, kas buvo išdėstyta (teismas šioje... 15. Dėl viso, apelianto nuomone, yra būtina šioje byloje atlikti dalinį... 16. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti... 17. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad A. M. pripažintas kaltu ir... 19. Apeliantas, nesutikdamas su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis... 20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka... 21. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 22. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas ikiteisminio tyrimo metu... 23. BPK 1601 straipsnyje numatytas procesinių prievartos priemonių taikymas... 24. Nėra pagrindo pripažinti įrodymo tyrimo neišsamiu dėl to, kad... 25. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nėra pakankami, kad apeliacinis skundas... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 27. Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti....