Byla 1A-514-954/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorėms Linai Laurusevičienei, Ritai Poškienei, nuteistajam E. B., jo gynėjai advokatei Rūtai Mikšei, nuteistajam E. M., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui V. S., jo atstovui advokatui Dominykui Varnui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. S. atstovo advokato Dominyko Varno ir nuteistojo E. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

3E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui ir šiuo laikotarpiu E. B. įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

4E. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 38 MGL (1431,08 Eur) dydžio bauda ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas ir 38 MGL (1431,08 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui ir šiuo laikotarpiu E. M. įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

5Nukentėjusiajam V. S. iš nuteistųjų E. B. ir E. M. priteista solidariai 500 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti, taip pat nukentėjusiajam iš nuteistųjų E. B. ir E. M. priteista po 362,50 Eur už turėtas išlaidas advokato darbo apmokėjimui.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

71.

8E. B. ir E. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami psichinę prievartą nukentėjusiajam V. S., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, o būtent laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 31 d., E. B. nurodė E. M. paskambinti M. K. ir pareikalauti perduoti žadėtą atlygį 10 000 Eur už informacijos suteikimą apie vietą, kurioje yra laikomas 2017 m. rugpjūčio 13 d. V. pavogtas automobilis „Mercedes Benz GL450“, ( - ), valdymo teise priklausantis nukentėjusiajam V. S., po ko E. M., bendraujant su M. K. telefonu, reikalaujant 10 000 Eur atlygio už informacijos suteikimą apie pavogtą automobilį „Mercedes Benz“, VIN ( - ), ir leidžiant suprasti, kad nukentėjusiajam V. S. nesumokėjus reikalaujamos sumos, pagrobtas turtas nebus sugrąžintas, tokiu būdu vertė nukentėjusįjį V. S. jų naudai perduoti 10 000 Eur.

92.

10Kauno apylinkės teismas įvertinęs duomenų visumą sprendė, kad E. B. ir E. M. veika atitinka ne BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, o BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėtį. Taip pat apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad nėra pagrindo E. B. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

113.

12Nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas Dominykas Varnas apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo nuosprendį veikų kvalifikavimo dalyje, pripažįstant kaltinamuosius kaltais dėl BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto veikos padarymo, skirti jiems prokurorės pasiūlytas bausmes bei nukentėjusiojo naudai priteisti iš kaltinamųjų solidariai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

133.1.

14Skunde nurodo, kad su teismo nuosprendžiu dalyje dėl veikos kvalifikavimo pakeitimo į švelnesnę ir su nevisišku prašytos priteisti neturtinės žalos atlyginimu nesutinka. Teismas neatsakė į klausimą kokią turtinę teisę kaltinamieji turėjo į 10000 Eur. Nukentėjusysis ketino sumokėti premiją sąžiningiems asmenims, suteikusiems informacijos apie pavogto automobilio vagystę ir automobilio buvimo vietą - t. y. padėjusiems jį surasti, atskleisti nusikaltimą. Iš abiejų BK 181 ir 294 straipsnių dispozicijų matyti, kad abiem atvejais yra reikalinga įrodyti buvus psichinę prievartą, tačiau nuo tikrosios turto prievartavimo veikos kaltinamieji savo veiksmais nenutolo, t. y. aiškiai prievartavo turtą, o ne reikalavo pažado įvykdymo.

153.2.

16Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis bijojo prarasti pinigus, suprato, kad buvo stebimas, skubinamas mokėti ir pan., patyrė kitus išgyvenimus ir neturtines pasekmes, išsamiai nurodytas civiliniame ieškinyje. Tokiu būdu pripažintina, kad teismas netinkamai vertino nukentėjusiojo reikalavimo pagrindą. Turto prievartavimo bylose priteisiama ir po 3000 Eur, ir po 5800 Eur, ir po 579 eur. Dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo aplinkybių ir jų sukeltų padarinių nukentėjusysis patyrė didelės, daug didesnės nei 500 Eur neturtinės žalos, kuri turėtų būti priteista iš nuteistųjų pilnai.

173.3.

18Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai skyrė mažesnes bausmes bei nepriteisė baudų į nukentėjusiųjų fondą, nors kaltinamieji ir patys tuo nesirėmė ir neprašė sumažinti nei civilinio ieškinio dydžio, nei nepriteisti baudos valstybės naudai. Nesant tam jokio teisinio pagrindo, teismas praktiškai neskyrė jokių juntamų bausmių kaltinamiesiems, taip pat nepagrįstai pakeitė jų veikų kvalifikavimą.

194.

20Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir jį padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, bei perduoti jį R. B. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 metams, be užstato, o nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį atmesti visiškai ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

214.1.

22Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalys dėl atsisakymo taikyti laidavimą, civilinio ieškinio iš dalies patenkinimo turi būti panaikintos, kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą ir spręsdamas dėl atleidimo nuo atsakomybės, bei nuspręsdamas iš dalies patenkinti civilinį ieškinį padarė esminius baudžiamojo įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

234.2.

24Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, tačiau vertindamas jo prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, bei nepagrįstai byloje nukentėjusiuoju palaikė V. S. ir priteisė iš kaltinamųjų jo naudai dalį prašomo civilinio ieškinio.

254.3.

26Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad jis pripažindamas savo kaltę menkino savo veiksmus dėl įvykdyto nusikaltimo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis davė parodymus apie savo paties atliktus veiksmus. Jis pripažino, kad veikė kartu su E. M. ir buvo nusikaltimo organizatorius. Kadangi neturėjo ir neturi teisinių žinių suvokti, ką reiškia bendrininkavimo institutas apklausų metų davė parodymus apie savo paties atliktus veiksmus. Bylą nagrinėjant teisme teismo posėdžiuose dalyvavo, parodymus davė, parodymų nekeitė, į proceso dalyvių klausimus atsakinėjo, proceso nevilkino, dėl ko nepagrįsta teismo išvada, jog jis bylą nagrinėjant teisme nebendradarbiavo vykdant teisingumą.

274.4.

28Nuteistasis skunde nurodo, kad iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių įrodymų apie tai, kad pavogtas automobilis V. S. priklausė teismo konstatuota valdymo teise. V. S., savavališkai, neturėdamas jokio juridinio pagrindo, savo iniciatyva, ėmėsi ieškoti kito asmens pavogto automobilio ir galbūt asmenų įvykdžiusių vagystę, ko pasėkoje jam ir kitiems asmenims per socialinį tinklą pakleidė informaciją, kad siūląs 10 000 Eur išpirką už informaciją apie automobilio buvimo vietą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatinėjama kokiu pagrindu V. S. veikė ir pasiūlė atlygį už informaciją apie juridinio asmens pavogtą turtą. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilio savininkas būtų V. S. įgaliojęs atlikti tokius veiksmus ar mokėti 10 000 Eur iš savo lėšų, ar kad automobilis buvo perduotas prieš vagystę valdymo teise V. S.. V. S. su nuteistuoju E. M. nebendravo, nesutiktina su teismo išvada, jog dėl E. M. pokalbių telefonu V. S. buvo padaryta neturtinė žala. V. S. neteisingai byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o dalis jo civilinio ieškinio buvo patenkinta.

295.

30Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis V. S., jo atstovas advokatas Dominykas Varnas, prokurorė prašė nukentėjusiojo V. S. atstovo advokato D. Varno apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis E. B. ir jo gynėja advokatė Rūta Mikšė prašė nuteistojo E. B. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis E. M. gailėjosi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo, o jo gynėja advokatė V. Naujokienė prašė nukentėjusiojo V. S. atstovo advokato D. Varno apeliacinį skundą atmesti.

316.

32Nukentėjusiojo V. S. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas.

337.

34Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai suvokia apeliantai, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

358.

36Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. B. ir E. M. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdami tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą savo naudai, panaudojant psichinę prievartą, prievartavo turtą, o būtent laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 31 d., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, E. B. nurodė E. M. paskambinti M. K. ir pareikalauti perduoti turtą - 10 000 Eur už informacijos suteikimą apie vietą, kurioje yra laikomas 2017 m. rugpjūčio 13 d. V. pavogtas automobilis „Mercedes Benz GL450“, ( - ), priklausantis M. K. draugui nukentėjusiajam V. S., po ko E. M. bendraudamas su M. K. telefonu pareikalavo 10000 Eur atlygio už informacijos suteikimą apie pavogtą automobilį „Mercedes Benz“, ( - ), tokiais savo veiksmais leidus suprasti, kad nukentėjusiajam V. S. nesumokėjus reikalaujamos sumos, pagrobtas turtas nebus sugrąžintas, jie tokiu būdu vertė nukentėjusįjį V. S. savo naudai perduoti 10 000 Eur.

379.

38Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji E. B. ir E. M. savo veiksmais ne prievartavo turtą iš nukentėjusiojo V. S., o savavaldžiavo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje. Nors ir pirmosios instancijos teismas pripažindamas kaltais E. B. ir E. M. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012, tačiau ją pritaikė netinkamai, nes skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė apie BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą didelės žalos požymį. Be to, pažymima ir tai, kad pagal teismų praktiką paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis) būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014).

3910.

40Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentus ir baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, tuo pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes susijusias su šioje byloje nuteistiesiems pareikštu kaltinimu dėl V. S. turto prievartavimo. Netinkamas bylos faktinių aplinkybių nustatymas nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

4111.

42Pagal 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus įrodymais baudžiamajame byloje gali būti pripažinti tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi ir visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis.

4312.

44Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).

4513.

46Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. įvykdytos vagystės iš įmonės „K. G.“ patalpų ir teritorijos bei tuo pačiu iš nukentėjusiojo V. S. gyvenamųjų patalpų buvo pagrobti daiktai, tame tarpe ir automobilis „Mercedes Benz GL450“. Pagal pateiktus duomenis V. S. buvo vienintelis šios įmonės vadovas, turintis teisę į vienasmenį atstovavimą ir įgaliojimus sudaryti teisinius sandorius bendrovės vardu su pačiu savimi, savo vardu arba trečiosios šalies atstovas, todėl siekdamas bet kokiais būdais gauti bet kokios informacijos apie pagrobtą įmonės ir jo turtą, nukentėjusysis V. S. pasiūlė 10 000 Eur atlygį už suteiktą informaciją apie pagrobtą įmonės automobilį. Nors nuteistasis E. B. parodė, kad šią informaciją V. S. išsiuntinėjo visiems pažįstamiems, tačiau tokių nuteistojo E. B. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Tiek nukentėjusiojo V. S., tiek ir liudytojo M. K. nuosekliais parodymais nustatyta, kad V. S. aiškindamasis vagystės aplinkybes dėl vagystės įtarė E. B., todėl jam ir buvo pasiųsta tokia žinia apie atlygį už informaciją. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia daryti kategorišką išvadą, kad priešingai nei nurodė E. B. šioje byloje pagrįstai V. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Taip pat paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji E. B. ir E. M., neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės reikalauti iš V. S. savo naudai jokio turto, nes E. B. pasitelkė kitą asmenį, šiuo atveju E. M., kuris paskambinęs M. K. nesuteikė informacijos apie automobilio buvimo vietą, o reikalavo perduoti 10 000 Eur, o neįvykdžius šio reikalavimo grasino tuo, kad nukentėjusysis automobilio iš viso neatgaus, nes jis bus perduotas kitiems asmenims. Todėl, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas E. B. ir E. M. veiksmai nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinti kaip turto prievartavimas (BK 181 straipsnis).

4713.1.

48Nuteistasis E. B. viso proceso metu esmines aplinkybės pripažino, tačiau jo parodymų analizė rodo, jog duodamas parodymus buvo ne visiškai nuoširdus, nes detalizuodamas savo veiksmus, siekė menkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, neigė kai kurias aplinkybes. E. B. parodė, kad jam apie vagystę įvykdytą iš V. S. V. buvo žinoma, nes tuo metu dar dirbo toje įmonėje, tačiau po kurio laiko išėjo, nes netenkino darbo sąlygos. Praėjus kuriam laikui V. S. jam parašė žinutę ir pasiūlė užsidirbti 10 000 Eur, žadėjo atlygį, jeigu bus surastas pagrobtas automobilis. Siekdamas patvirtinti informaciją jis paskambino M. K. ir pasiteiravo ar iš tiesų V. S. ketina sumokėti už informaciją. Pastarasis patvirtino. Sužinojęs automobilio buvimo vietą iš G., su kuriuo bendravo žinutėmis „Facebook“ tinkle, susisiekė su savo draugu E. M. ir abu nusprendė lengvai užsidirbti pinigų. Pats M. K. dėl pinigų perdavimo neskambino, nes nenorėjo būti siejamas su automobilio „Mercedes Benz GL450“ pagrobimu, todėl pasiūlė skambinti E. M.. Jis per „Facebook“ socialinį tinklą surado asmenį vardu L., kuris gyveno V. ir paprašė nufotografavo automobilį „Mercedes Benz GL450“, stovintį V., B. mieste. Gavęs nuotraukas iš L., jas perdavė E. M., kuris vyko į susitikimą, tačiau buvo sulaikytas policijos.

4913.2.

50Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. M. davė nuoseklius parodymus viso proceso metu, savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teise. E. M. parodymais nustatyta, kad vieno susitikimo su E. B. metu, pastarasis pasiūlė jam lengvai užsidirbti pinigų. E. B. pasakė, kad yra pavogtas automobilis ir šefas prašo žmonių, kad šie sužinotų, kur yra tas automobilis, už tai siūlo 10000 eurų. Už šią paslaugą jis būtų gavęs nuo vieno iki dviejų tūkstančių eurų, nes taip buvo kalbėję su E. B.. Jis sutiko paskambinti M. K., kuriam skambino E. B. nupirkta SIM kortele, su E. B. apsitarė ką jis sakys, ką kalbėdavo, viską persakydavo E. B.. Be to pirmą jo telefoninį pokalbį M. K., girdėjo pats E. B., nes visą tą laiką stovėjo šalia. Po to E. B. atsiuntė jam automobilio nuotraukas, davė atspausdintą nuotrauką ir adresą, kur stovi automobilis.

5113.3.

52Nukentėjusysis V. S. viso proceso metu iš esmės vienodai ir nuosekliai teigė, kad po 2017 m. rugpjūčio 13 d. įvykdytos vagystės įtarinėjo įvairius asmenis. Po vagystės E. B. kurį laiką dar įmonėje dirbo, tačiau jis buvo nepatenkintas pastarojo darbu, todėl mėnesio laikotarpyje jį atleido. Vagystės metu pavogtą automobilį buvo įsigijęs už 65 000 Eur, pirkėjas jį būtų nupirkęs už panašią sumą, kadangi automobilio gerą pusmetį niekas nepirko. Nors ir vyko tyrimas dėl vagystės, tačiau jokių duomenų tyrimo metu nebuvo gauta, todėl sugalvojo E. B. pasiūlyti užmokestį už informaciją, kur yra automobilis. Apie tokį planą jis pasakė M. K.. Pinigus E. B. pasiūlė jis pats asmeniškai, parašydamas. Po to, E. B. paskambino M. K. ir paklausė, ar tikrai jis siūlo pinigus, M. K. patvirtino. Po kurio laiko, penktadienio vakarą, M. K. paskambino žmogus iš nežinomo numerio ir pateikė reikalavimą grubiu balsu sumokėti pinigus už mašiną. Po pokalbio bandė vilkinti laiką, kad galėtų surinkti pinigus, susisiekė su policija. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų jis išgyveno, patyrė didelį stresą. Nors tiesiogiai jam nebuvo skambinta, tačiau visą informaciją gaudavo iš M. K., kuris sakė, jog jei nebus sumokėti pinigai, automobilio neatgaus. M. K. savais žodžiais papasakodavo apie ką kalbėdavo ir persiųsdavo garso įrašą jam. Jie buvo pasiruošę sumokėti 10000 Eur, juos rinko, draugas iš Marijampolės būtų paskolinęs reikiamą sumą. Sužinojęs, kad reikalauja pinigų, buvo neramus, susijaudinęs, blogai miegojo, patyrė daug streso, nebuvo įsitikinęs, kad atgaus automobilį. Po įvykio kreipėsi į gydytojus dėl streso, nemigos.

5313.4.

54Liudytojas M. K. iš esmės patvirtino nukentėjusiojo V. S. parodymus dėl E. B. teikto pasiūlymo bei, kad E. B. jam skambino pasitikslinti ar tikrai V. S. žada mokėti už suteiktą informaciją. Po šio pokalbio su E. B., 2018 m. sausio 26 d. jam paskambino nepažįstamas asmuo, kuris kalbėjo žargonu, skubino dėl pinigų bei sakė, kad jeigu bus pranešta policijai, tada skambinęs mes ragelį ir jiems teks pamiršti automobilį, nes yra kiti žmonės, kuriems įdomi ta mašina. Pokalbio metu patys prašė pateikti automobilio nuotraukas, taip pat duoti laiko surinkti pinigams. Po pokalbio buvo kreiptasi į policiją, todėl ką kalbėti, jam sakė policijos darbuotojai. Dėl tokių veiksmų V. S. buvo susijaudinęs. V. S. pats rinko pinigus, ieškojo iš kur jų pasiskolinti.

5513.5.

56Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo E. L. parodymais nustatyta, kad pagal V. S. gautą pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Tiriant šį pareiškimą buvo nutarta vykdyti tolimesnes derybas dėl automobilio išsipirkimo, prisistatant V. S. draugu. Po kelių pokalbių susitarė susitikti viešbutyje ir paduoti 10 000 Eur. Susitikimo metu jam pateikė ant popieriaus lapo atspausdintą automobilio nuotrauką, kurią jis nufotografavo ir nusiuntė nukentėjusiajam. Šis patvirtino, kad tai yra jo automobilis. Paprašius nurodyti adresą, kur yra automobilis, buvo pareikalauta pinigų. Asmeninius 10 000 Eur buvo pasiruošęs, buvo juos parodęs, kad turi vidinėje striukės kišenėje, bet kadangi pinigai buvo asmeniniai, jų nepadavė, sakė, kad paduos tik tada, kai bus pasakytas adresas, kur stovi automobilis. Neišgavus adreso, jis pasikvietė kolegas, kurie sulaikė E. M., kuris parodė, kad ant to paties lapo su automobilio nuotrauka, kitoje jo pusėje, buvo parašytas adresas. Nusiuntus koordinates į Vokietiją, ten buvo rastas nukentėjusiajam priklausantis automobilis.

5713.6.

58Apžiūros protokolas patvirtina, nukentėjusiojo atstovo pateiktuose įrašuose užfiksuoti vyrų pokalbiai, kurių metu vienas iš jų reikalauja sumokėti pinigus už informacijos suteikimą apie vietą, kurioje yra pavogtas automobilis ,,mersas“, o kiti prašo patvirtinti informacijos tikrumo faktą, automobilio nuotraukomis, vietos adresą. Pokalbių metu akcentuojama, kad jei nebus sutarta dėl pinigų sumokėjimo, tuomet jokia informacija apie pavogto automobilio buvimo vietą nurodyta nebus. Taip pat vyras, reikalaujantis pinigų, pabrėžia, kad jis veikia su kitu asmeniu, paaiškindamas, kad jis gauna menką dalį iš viso to (2 t., b. l. 112–113, 126–150). Taip pat asmens kratos protokolas ir apžiūros protokolas patvirtina, kad atliekant asmens kratą pas E. B., rastas mobiliojo ryšio telefonas ,,iPhone 7". Mobiliojo ryšio telefono direktorijoje ,,Whats App" rasti dialogai, vykę tarp dviejų asmenų, pavadintų: „( - )“ ir „( - )“, kurių turinys patvirtina, jog buvo kalbama apie 10000 Eur išpirką, prašoma paskleisti gandą apie tai. Susirašinėjimų metu asmuo ,,E.“ tikslina kokiu būdu bus sumokėti pinigai, tuomet atrašoma, jog Lietuvoje yra M.. Taip pat rasti failai, sukurti 2018 m. sausio 1 d., kuriuose esančiose nuotraukose pavaizduotas automobilis ,,Mercedes GL 450“, valst. Nr. SU MO1228“, kuris buvo pavogtas V.. Mobiliojo ryšio telefono piktogramoje ,,Recently Deleted“ rasti foto paveikslėliai, kuriuose užfiksuota - vietovės foto atvaizdas, ant kurio matyti užrašas ,,neskelbtini)“ bei mėlynos spalvos žymeklis, automobilio bagažinės dangtis, ant kurio matomas valstybinis numeris ,,( - )“, tos pačios automobilio bagažinės dangtis su ,,Mercedes Benz" logotipu, automobilio kairysis šonas (4 t., b. l. 7-12, 15-44, 45).

5913.7.

60Tiek aukščiau aptarti duomenys, tiek pirmosios instancijos teisme ištirti kiti rašytiniai duomenys, teisėjų kolegijos nuomone patvirtina, kad E. B. ir E. M. veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą savo naudai, panaudojant psichinę prievartą, prievartavo turtą iš nukentėjusiojo V. S.. Kolegijos teisėjų nuomone byloje esantys garso įrašai patvirtina, kad E. B. ir E. M. nukentėjusiajam V. S. grasino, kad jei jis nesumokės 10 000 Eur išpirkos, galutinai praras automobilį. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad nukentėjusysis tokius grasinimus suprato kaip realius ir būdamas įbaugintas, manydamas, jog gali galutinai prarasti vertingą daiktą, sutiko atiduoti nuteistiesiems E. B. ir E. M. jų prašomą pinigų sumą, nors jokių konkrečių duomenų, kur yra automobilis nebuvo gavęs. Pažymima, kad turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl šio nusikaltimo baigtumo momentu laikytinas neteisėto prievartinio turtinio reikalavimo pateikimo momentas. Detalizuojant šią nuostatą, turto prievartavimo baigtumas sietinas su momentu, kai nukentėjusysis buvo supažindintas su neteisėto turtinio reikalavimo ir grasinimo turiniu, todėl aplinkybė, jog E. M. nebuvo perduota jo ir E. B. reikalaujama pinigų suma, veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pakanka teisėtu būdu gautų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kad nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu buvo įvykdytas turto prievartavimas ir jį įvykdė bendrininkų grupė, kurioje dalyvavo tiek E. B., tiek ir E. M.

6114.

62Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes E. B. ir E. M. turėdami tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą savo naudai, panaudojant psichinę prievartą, prievartavo turtą, o būtent laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 31 d., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, E. B. nurodė E. M. paskambinti M. K. ir pareikalauti perduoti turtą - 10 000 Eur už informacijos suteikimą apie vietą, kurioje yra laikomas 2017 m. rugpjūčio 13 d. V. pavogtas automobilis „Mercedes Benz GL450“, ( - ), priklausantis M. K. draugui nukentėjusiajam V. S., po ko E. M. bendraudamas su M. K. telefonu pareikalavo 10000 Eur atlygio už informacijos suteikimą apie pavogtą automobilį „Mercedes Benz“, VIN ( - ), tokiais savo veiksmais leidus suprasti, kad nukentėjusiajam V. S. nesumokėjus reikalaujamos sumos, pagrobtas turtas nebus sugrąžintas, jie tokiu būdu vertė nukentėjusįjį V. S. savo naudai perduoti 10 000 Eur. Šiais veiksmais E. B. ir E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje. Dėl šių priežasčių apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas – E. B. ir E. M. veiką iš BK 294 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojant į BK 181 straipsnio 1 dalį, nes pirmosios instancijos teismas netinkami pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 3 punktas).

6315.

64Nustačius, kad kaltinamųjų E. B. ir E. M. veiksmai atitinka BK 181 straipsnio 1 dalies sudėtį, būtina išspręsti ir bausmės skyrimo klausimą.

6515.1.

66Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmė skiriama vadovaujantis BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytais reikalavimais. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

6715.2.

68Nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta arešto ir laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Skirdamas bausmę už turto prievartavimą ir parinkdamas jos rūšį ir dydį E. B. ir E. M. teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes. Abu kaltinamieji veikė sutartinai kaip bendravykdytojai, derino savo veiksmus, siekė vieningo nusikalstamos veikos rezultato, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų atžvilgiu nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, jog E. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes naują tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarė jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone pagrįstai buvo konstatuota, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tik E. M., todėl pagrįstai tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. E. B. teisiamas pirmą kartą, baustas administracinėmis nuobaudomis, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, vedęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. E. M. teisiamas ketvirtą kartą, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirbantis, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

6915.3.

70Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus E. B. ir E. M. charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamiesiems už jų padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio laikotarpis skirtinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Taip pat teisėjų kolegija įvertinusi nuteistųjų E. B. ir E. M. asmenybes, padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog E. B. ir E. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nežiūrint į tai, jog pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė nuteistiesiems skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti ir nepaskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės.

71Dėl BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo

7216.

73Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria teismas netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

7416.1.

75Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo prašoma taikyti BK 40 straipsnio nuostatas bei apklausti laiduotoją R. B.. Pirmosios instancijos teismas apklausė R. B., tačiau padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, nes nėra šio straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 3 punkte nustatytų sąlygų – kaltininko visiško pripažinimo savo kaltės bei kad, kaltininkas bent iš dalies atlyginimo ar pašalino žalą arba įsipareigojo ją atlyginti.

7616.2.

77Teisėjų kolegija įvertinusi E. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl E. B. parodymų yra pagrįsta. Iš visų E. B. parodymų matyti, kad jis pripažino tik esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nepakanka konstatuoti visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

7816.3.

79Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. 2018 m. vasario 2 d. apklausiamas įtariamuoju suprato jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę ir prisipažino padaręs nusikaltimą, kuriuo padarymu įtariamas, tačiau dar sykį perskaitęs pranešimą apie įtarimą nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikaltimo, nes jame nedalyvavo, jo nedarė. Minėtos apklausos metu E. B. duodamas parodymus apie aplinkybes menkino savo veiksmus nusikalstamos veikos padaryme, neigė rūpinęsis naujų SIM kortelių pirkimu, neigė girdėjęs E. M. pokalbį su M. K., tačiau tokius E. B. parodymus paneigia E. M. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teisme. Vėlesnių apklausų metu E. B. parodė, kad parodymus duos tik teisme. Nors, pagal teismų praktiką kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad E. B. duodamas parodymus (siekdamas sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme) ir teikdamas, kad pripažįsta kaltę, tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, turėdamas išskaičiavimą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatytos aplinkybės sumenkina teismo proceso metu E. B. pareikšto kaltės pripažinimo fakto ir gailėjimosi reikšmę BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto aspektu.

8016.4.

81Taip pat viena iš laidavimo instituto taikymo sąlygų yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas, kuris turi rodyti, kad kaltininkas ateityje gebės ir sieks atlyginti neatlygintos žalos dalį nukentėjusiajam, o iš dalies atlyginta žala yra reikšminga dėl visų nukentėjusiojo pareikštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis E. B. nei iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nei iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio neparodė reikiamos iniciatyvos ir siekio atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą. Iš nuteistojo E. B. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka, kad V. S. procesiniu statusu šioje byloje bei nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtine žala. Nežiūrint pastarosios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu vis dėlto E. B. nesistengė susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, nebandė atlyginti bent dalies nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos buvimo.

8217.

83Nesant BK 40 str. 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo E. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

84Dėl neturtinės žalos

8518.

86Tiek nukentėjusiojo V. S. atstovas, tiek nuteistasis E. B. apeliaciniuose skunduose nesutinka su apylinkės teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu nukentėjusiajam V. S.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis V. S. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriame neturtinę žalą buvo įvertinęs 10 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nukentėjusiajam V. S. buvo padaryta 500 Eur neturtinė žala. Kaip jau buvo nustatyta aukščiau, priešingai nei nurodo, nuteistasis E. B. savo apeliaciniame skunde, V. S. pagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju šioje byloje. Nors automobilis, už kurio buvimo vietos nurodymą buvo reikalaujama nustatyta pinigų sumą, nepriklausė nuosavybės teise nukentėjusiajam V. S., tačiau automobilis „Mercedes Benz GL450“ priklausė įmonei „K. G.“, kurios įkūrėjas ir ilgametis vadovas buvo V. S.. Vagystės metu buvo pagrobtas ne tik įmonės turtas, bet ir V. S. asmeninis turtas. Pagal byloje pateiktus duomenis V. S. buvo vienintelis šios įmonės vadovas, turintis teisę į vienasmenį atstovavimą ir įgaliojimus sudaryti teisinius sandorius bendrovės vardu su pačiu savimi, savo vardu arba trečiosios šalies atstovas (5 t., b. l. 128-133). Taigi paminėtos aplinkybės paneigia E. B. apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo nukentėjusiojo šioje byloje.

8718.1.

88BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

8918.2.

90Nors nukentėjusiojo V. S. atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu bei pateikia eilę teismų praktikos pavydžių, kur neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 579 Eur iki 5800 Eur, tačiau pažymima, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi. Dėl to, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

9118.3.

92Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgė į tai, jog V. S. dėl tyčinių nuteistųjų E. B. ir E. M. veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, įtampą, nesaugumo jausmą, į tai, kad po nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu sutriko miegas, teko kreiptis į gydytojus, vartoti vaistus. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusysis tiesiogiai nebendravo su asmenimis, kurie reikalavo išpirkos, tačiau M. K. jam perpasakojo pokalbius bei pateikė dalį pokalbių įrašų. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, patirtus dvasinius V. S. išgyvenimus bei atsižvelgęs į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, padarė išvadą, kad prašomas neturtinės žalos 10 000 Eur atlyginimas nagrinėjamu atveju yra per didelis, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiajam V. S. iš nuteistųjų E. B. ir E. M. priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusysis V. S. patyrė dvasinius išgyvenimus, įtampą ir nesaugumo jausmą. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju, remdamasis anksčiau aptartais duomenimis, įvertina ir nustato teismas. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir juos sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, jos pobūdį, liekamuosius reiškinius (jų nebuvimą), laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą V. S. patirtos neturtinės žalos dydį – 500 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinių skundų reikalavimus ir keisti nuosprendžio dalį dėl priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos, nėra jokio teisinio pagrindo.

93Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Nutarė

94Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti:

95Nuteistajam E. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

96Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir šiuo laikotarpiu E. B. įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programose, kurias jis privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

97Nuteistajam E. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

98Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 38 MGL (1431,08 Eur) dydžio bauda, bausmes pilnai sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų laisvės atėmimą ir 38 MGL (1431,08 Eur) dydžio baudą.

99Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metas ir šiuo laikotarpiu E. M. įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programose, kurias jis privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

100Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

101Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. E. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2... 5. Nukentėjusiajam V. S. iš nuteistųjų E. B. ir E. M. priteista solidariai 500... 6. Teisėjų kolegija... 7. 1.... 8. E. B. ir E. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje,... 9. 2.... 10. Kauno apylinkės teismas įvertinęs duomenų visumą sprendė, kad E. B. ir E.... 11. 3.... 12. Nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas Dominykas Varnas apeliaciniame skunde... 13. 3.1.... 14. Skunde nurodo, kad su teismo nuosprendžiu dalyje dėl veikos kvalifikavimo... 15. 3.2.... 16. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis bijojo prarasti pinigus, suprato, kad... 17. 3.3.... 18. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai skyrė mažesnes bausmes bei... 19. 4.... 20. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo... 21. 4.1.... 22. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalys dėl atsisakymo... 23. 4.2.... 24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai jo veiksmus... 25. 4.3.... 26. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis mano, kad... 27. 4.4.... 28. Nuteistasis skunde nurodo, kad iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad... 29. 5.... 30. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis V. S., jo... 31. 6.... 32. Nukentėjusiojo V. S. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinis skundas... 33. 7.... 34. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos... 35. 8.... 36. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. B. ir E. M. buvo kaltinami... 37. 9.... 38. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad... 39. 10.... 40. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo... 41. 11.... 42. Pagal 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus įrodymais baudžiamajame byloje... 43. 12.... 44. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo... 45. 13.... 46. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d.... 47. 13.1.... 48. Nuteistasis E. B. viso proceso metu esmines aplinkybės pripažino, tačiau jo... 49. 13.2.... 50. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. M. davė nuoseklius parodymus... 51. 13.3.... 52. Nukentėjusysis V. S. viso proceso metu iš esmės vienodai ir nuosekliai... 53. 13.4.... 54. Liudytojas M. K. iš esmės patvirtino nukentėjusiojo V. S. parodymus dėl E.... 55. 13.5.... 56. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo E. L. parodymais... 57. 13.6.... 58. Apžiūros protokolas patvirtina, nukentėjusiojo atstovo pateiktuose... 59. 13.7.... 60. Tiek aukščiau aptarti duomenys, tiek pirmosios instancijos teisme ištirti... 61. 14.... 62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo įvertinusi byloje... 63. 15.... 64. Nustačius, kad kaltinamųjų E. B. ir E. M. veiksmai atitinka BK 181... 65. 15.1.... 66. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 67. 15.2.... 68. Nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių... 69. 15.3.... 70. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės... 71. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo... 72. 16.... 73. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos... 74. 16.1.... 75. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu... 76. 16.2.... 77. Teisėjų kolegija įvertinusi E. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu... 78. 16.3.... 79. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. 2018 m. vasario 2 d. apklausiamas... 80. 16.4.... 81. Taip pat viena iš laidavimo instituto taikymo sąlygų yra bent dalinis... 82. 17.... 83. Nesant BK 40 str. 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytų sąlygų, būtinų... 84. Dėl neturtinės žalos... 85. 18.... 86. Tiek nukentėjusiojo V. S. atstovas, tiek nuteistasis E. B. apeliaciniuose... 87. 18.1.... 88. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 89. 18.2.... 90. Nors nukentėjusiojo V. S. atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu... 91. 18.3.... 92. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam... 93. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 94. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendį... 95. Nuteistajam E. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 294 straipsnio 2... 96. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, bausmės... 97. Nuteistajam E. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 294 straipsnio 2... 98. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą... 99. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, laisvės... 100. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 101. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną....