Byla 2K-685/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Vytauto Masioko, ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant keturis mėnesius neatlygintinai dirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

3Iš A. L. nukentėjusiajai S. L. priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 12 d. nutartis, kuria nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

Nustatė

6A. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 19.00 val., bute, esančiame Šiauliuose, ( - ), suduodamas nukentėjusiajai S. L. ne mažiau kaip penkis kartus rankos delnu į veido sritį, sukėlė jai fizinį skausmą.

7Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 12 d. nutartį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, todėl padarė materialiosios teisės normų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą.

9Kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo išvada, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis tik formaliai pripažino savo kaltę. A. L. pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu jis pripažino savo elgesį kaip netinkamą, gailėjosi. Nusikalstamą veiką padarė iš nevilties, negalėdamas įtikinti dukros pagarbiai elgtis su senyvo amžiaus žmonėmis, gerai mokytis, gerbti šeimą ir pan. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė ir išreiškė norą gerinti tarpusavio santykius. Dukra tam neprieštaravo ir pareiškė norinti, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasatorius šią aplinkybę laiko svarbia, nors apeliacinės instancijos teismas į ją neatsižvelgė. Remdamasis kasacine nutartimi Nr. 2K-P-82/2010, jis pažymi, kad gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan.

10A. L. nesutinka su apeliacinio teismo išvada, jog nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos, nes jis priteistą 500 Lt neturtinę žalą atlygino ne savo noru ir valia, o vykdydamas teismo įpareigojimą. Nukentėjusiajai visą neturtinę žalą jis atlygino dar neįsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui, todėl laiko, kad žalą atlygino savo valia ir noru. Teismas nustatė, kad yra pagrindas manyti, jog kasatorius laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, vertindamas E. B. kaip laiduotoją, nurodo, jog šis nepaaiškino, kaip ir kokią įtaką darys kasatoriui, kad jis ateityje nepažeidinėtų įstatymų, todėl neaišku, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad jis ateityje nenusikals, nepažeidinės įstatymų. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad E. B. paaiškino teismui, kaip ketina daryti įtaką nuteistajam, tačiau teismas jo parodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, tik apsiribojo nepagrįsta išvada, kad „laiduotoją ir nuteistąjį iš esmės sieja tik giminystės ryšiai, t.y. tie santykiai, kurie buvo ir iki nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo". Ši išvada prieštarauja BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatai, kurioje nurodyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, ir sudaro pagrindą manyti, kad giminystės ištakos siejamos ne su žmogaus gimimu, o su nusikalstamos veikos padarymo momentu. Kasatoriaus manymu, jis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms.

11Atsiliepimu į nuteistojo A. L. kasacinį skundą Lietuvos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė siūlo kasacinį skundą atmesti.

12Prokurorės nuomone, Šiaulių apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra BK 40 straipsnio taikymui reikalingų sąlygų visumos atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės: nenustatyta, kad A. L. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, be to, teismo priteista neturtinė žala atlyginta ne savo noru, o priverstinai, vykdant teismo įpareigojimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, tiek teisiamojo posėdžio metu A. L. pripažino sudavęs smūgius dukrai, tačiau pareiškė, jog dėl savo veiksmų nesigaili, kaltu nesijaučia, civilinio ieškinio nepripažįsta ir su dukra nesitaikys. A. L. dukters atsiprašė tik sakydamas baigiamąją kalbą. Tokio pobūdžio kasatoriaus apgailestavimas teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip formalus ir nenuoširdus. Todėl nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad jis suvokė savo klaidą ir tolesnis jo elgesys rodo nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykdytų neteisėtų veiksmų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dukrą po šio konflikto jis apgyvendino globos namuose, su ja visiškai nebendrauja. Tai rodo, kad jis neplanuoja pats auginti ir auklėti dukters, o formalų gailėjimąsi apeliacinės instancijos teisme išsakė tik siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

13Šiaulių apygardos teismo nutartyje padaryta pagrįsta išvada, jog A. L. teismo priteistą neturtinę žalą atlygino ne savo noru, o priverstinai, vykdydamas teismo įpareigojimą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A. L. priteistą 500 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti į nukentėjusiosios sąskaitą pervedė 2012 m. gegužės 17 d., todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nustatytą žalą atlygino ne savo noru, o teismui priėmus sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad jis neturtinę žalą atlygino, ir tai yra viena iš būtinų sąlygų BK 40 straipsniui taikyti, tačiau apeliaciniame skunde, paduotame 2012 m. balandžio 12 d., nurodė, kad žalą atlygins iki teismo posėdžio ir pateiks tai patvirtinančius dokumentus. Todėl jo kasacinio skundo argumentas, kad žalą atlygino geranoriškai ir savo valia, vertintinas kritiškai.

14Kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl BK 40 straipsnio taikymo

16Kasaciniame skunde, aiškindamas ir interpretuodamas atskiras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą netaikyti jam BK 40 straipsnio nuostatų.

17BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18Teismų praktikoje nustatyta, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010).

19Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kasatorių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas motyvavo tuo, jog nėra visų įstatymo numatytų sąlygų, leidžiančių A. L. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, visumos. Teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė byla Nr. 2K-P-8/2010).

20BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Pažymėtina, kad tokia kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga yra nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz., BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visiškas kaltės pripažinimas neatskiriamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir dėl šios veikos nuoširdžiai gailisi.

21Apeliacinės instancijos teismas pripažino esant dvi būtinas sąlygas atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės – jis pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, išlaiko mažametį vaiką, apibūdinamas teigiamai, tai tikėtina, kad naujų nusikalstamų veikų ateityje nedarys.

22Tačiau teismas nustatė, kad nėra nuteistojo visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas ). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L., apklausiamas įtariamuoju tiek pirmą kartą, tiek vėliau, papildydamas savo, kaip įtariamojo, parodymus, kaltės nepripažino. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis pareiškė, kad dėl savo poelgio, t. y. suduotų smūgių dukrai S. į veidą, nesigaili ir kaltu nesijaučia, civilinio ieškinio nepripažįsta, su dukra nesitaikys, nes su ja ir nesipyksta. Apeliaciniame skunde, prašydamas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltu prisipažino ir pasižadėjo atlyginti 500 Lt neturtinę žalą, tačiau akcentavo neigiamą dukters elgesį ir pareigą nuo tokio S. L. elgesio apginti savo motiną, teigė, kad nevaldomas nukentėjusiosios elgesys stumia jį į neviltį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad tokio pobūdžio prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas nenuoširdžiu. Iš šio teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. L. atsiprašė nukentėjusiosios dėl savo nusikalstamų veiksmų tik sakydamas teisme baigiamąją kalbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. L. viso proceso metu kritiškai savo elgesio nevertino, o apeliaciniame skunde išreikštas formalus kaltės pripažinimas – tai siekis palengvinti savo, kaip nuteistojo, procesinę padėtį išvengiant atitinkamų teisinių pasekmių ir neparodo jo nuoširdžių ketinimų dukros atžvilgiu. Be to, nukentėjusiosios S. L. apgyvendinimas globos namuose, nebendravimas su ja prasilenkia su kasatoriaus deklaruotu noru gerinti tarpusavio santykius. Pagal teismų praktiką kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįstamas nuoširdžiu ir laikomas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybe, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta esmines bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti tokios veikos padarinius; svarbu, kad kaltininko gailėjimasis įvyko iki nuosprendžio priėmimo (kasacinė nutartis 2K-31/2010). Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

23BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos. Kaip matyti iš bylos duomenų, žalos atlyginimo klausimai byloje išspręsti, nuteistasis žalą atlygino apkaltinamajam nuosprendžiui neįsiteisėjus.

24Apeliacinės instancijos teismas išdėstė argumentus, kodėl E. B. yra netinkamas laiduotojas ir nėra pagrindo teigti, kad šio teismo išvados dėl laiduotojo patikimumo priimtos pažeidžiant BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, įpareigojančias įvertinti laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

25Taigi, nesant nustatytai visų atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumai, A. L. pagrįstai neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 40 straipsnio nuostatomis.

26Dėl to, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl kurio teismų sprendimus reikėtų naikinti.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Iš A. L. nukentėjusiajai S. L. priteista 500 Lt neturtinės žalos... 4. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,... 6. A. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 19.00 val., bute,... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Šiaulių miesto... 8. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 40... 9. Kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo išvada, kad nėra BK 40 straipsnio... 10. A. L. nesutinka su apeliacinio teismo išvada, jog nėra ir BK 40 straipsnio 2... 11. Atsiliepimu į nuteistojo A. L. kasacinį skundą Lietuvos generalinės... 12. Prokurorės nuomone, Šiaulių apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad... 13. Šiaulių apygardos teismo nutartyje padaryta pagrįsta išvada, jog A. L.... 14. Kasacinis skundas atmestinas.... 15. Dėl BK 40 straipsnio taikymo ... 16. Kasaciniame skunde, aiškindamas ir interpretuodamas atskiras atleidimo nuo... 17. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį... 18. Teismų praktikoje nustatyta, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo... 19. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad atsisakymą taikyti... 20. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad... 21. Apeliacinės instancijos teismas pripažino esant dvi būtinas sąlygas... 22. Tačiau teismas nustatė, kad nėra nuteistojo visiško kaltės pripažinimo ir... 23. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios... 24. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė argumentus, kodėl E. B. yra... 25. Taigi, nesant nustatytai visų atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą... 26. Dėl to, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinio skundo... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti....