Byla 1A-690-458-2014
Dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

2teisėjų Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno,

3sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

4dalyvaujant prokurorui Romui Jasevičiui,

5nuteistojo gynėjai advokatei Irmai Grikšelienei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Irmos Grikšelienės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

7A. S. taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

8Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. šios paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

9Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. į bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2014 m. gegužės 14 d. Bausmės pradžią jam skaičiuoti nustatė nuo 2014 m. gegužės 14 d.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11A. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė narkotines medžiagas, t. y. 2013 m. sausio 29 d., dienos metu, tikslus laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdos m., Pilies g., prie 8 namo esančioje aikštelėje, iš teisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, neteisėtai įgijo 31,535 gramų augalinės kilmės narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, kurias parsigabenęs laikė Šilutės m., S. Dariaus ir S. Girėno g. „( - )“ savo namuose, kol dalį – 0,545 g – kanapių ir jų dalių 2013 m. vasario 11 d. 14 val., Šilutės m., S. Dariaus ir S. Girėno g. „( - )“ namo kieme neteisėtai pardavė D. V. Be to, A. S., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 12 d., apie 21 val., pasikėsino parduoti nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių U. P. ir M. B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

12Be to, A. S. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė asmens dokumentą, tai yra nuo teisminio tyrimo metu nenustatyto dienos iki 2013 m. vasario 12 d. 21 val. 40 min. savo rūbų kišenėje laikė svetimą – M. K. priklausantį – dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. „( - )“.

13Apeliaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėja advokatė Irma Grikšelienė prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-14 nuosprendį ir A. S. nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. ir paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pateiktame apeliaciniame skunde taip pat yra suformuluoti tokie alternatyvūs reikalavimai: 1) teismui netenkinus prašymo dėl A. S. inkriminuotos veikos perkvalifikavimo iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., prašoma sumažinti už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą; 2) už nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d., A. S. paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ar bent jau sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

14Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas šioje byloje netinkamai vertino surinktus byloje įrodymus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmę, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, kuris turi būti pakeistas.

15Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nurodė, jog kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta telefonų išklotinių analize, iš kurios matyti, kad vienas A. S. namuose rastas telefonas 2013 m. vasario 11–12 d. neveikė, o iš kito jo telefono buvo skambinta į T. N. telefoną, tačiau nebuvo užfiksuota skambučių iš A. S. priklausančių mobiliojo ryšio telefonų į telefonus, kuriais naudojosi D. V. ir T. A. Todėl akivaizdu, kad ši telefonų išklotinių analizė ne tik kad neįrodo jos ginamojo kaltės, bet ją paneigia, nes jos ginamasis kaltinamas pardavęs D. V. kanapes, tačiau iš išklotinės matyti, kad jis su juo net nebendravo, o D. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu kitoje byloje, kad jam T. A. nurodė nuvykti į Šilutės m. S. Dariaus ir S. Girėno g. „( - )“ namo kiemą, kur jo lauks vaikinas, parūpinsiantis „žolės“, paneigti ne tik jos ginamojo, paties T. A. parodymais, kad A. S. ir D. V. net nepažįsta ir su jais net nekalbėjo apie kanapes, nežadėjo D. V. suvesti su A. S., bet ir minėta telefonų išklotinių analize, iš kurios matyti, kad jos ginamasis su T. A. net nesusiskambino. Be to, šia telefonų išklotinės analize yra patvirtinti jos ginamojo parodymai, kad jis dėl skolos grąžinimo susiskambino su T. N., kuris, kaip nustatyta, atvyko į jo kiemą su A. V. ir D. V., ir, įsėdęs į automobilį, grąžino jam skolą. Taigi, teismo teiginys, kad telefonų išklotinių analizė yra jos ginamojo kaltės įrodymas, yra akivaizdžiai neteisingas, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių.

16Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė, kad jos ginamojo kaltė įrodyta 2013-02-11 transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vieta automobilyje, kur buvo rastas plastikinis maišelis su kanapėmis. Nuteistojo gynėja akcentuoja, kad šis protokolas nėra A. S. kaltės įrodymas, kadangi byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad šis maišelis su kanapėmis buvo perduotas jos ginamojo A. S. Pareigūnai matė tik tai, kad A. S. buvo įsėdęs į šį automobilį, tačiau nematė, kad jis būtų atsinešęs į šį automobilį maišelį su kanapėmis, o išlipęs jo jau nebeturėtų, nebuvo nustatyta, kad ant šio maišelio būtų jos ginamojo pirštų pėdsakų, D. V., kuris išskirtoje ikiteisminio tyrimo byloje buvo apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad kanapes įsigijo jos ginamojo kieme, nebuvo apklaustas šioje byloje kaip liudytojas, tai reiškia, kad jis, būdamas įtariamasis, galėjo duoti neteisingus parodymus ir siekti neišduoti tikrąjį asmenį, iš kurio įsigijo kanapes, nes nebuvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki D. V. vairuojamo automobilio atvykimo į Šilutės m. Dariaus ir Girėno g. esančio namo Nr. „( - )“ kiemą, šis automobilis nebuvo apžiūrėtas, todėl pagrįstai tikėtina, kad D. V. iki atvykimo į minėtą kiemą jau turėjo šias narkotines medžiagas, o ten atvyko, nes su juo važiavusiam T. N. reikėjo atsiimti skolą iš A. S.

17Teismas nurodė ir tai, kad jos ginamojo kaltė įrodyta 2013-02-12 transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. „( - )“, apžiūra, tačiau tiek šiame protokole užfiksuota, kad narkotinių medžiagų nebuvo rasta, tiek ir iš visos bylos medžiagos matyti, kad nei šiame automobilyje, nei jame sėdėjusių ir sulaikytų asmenų, tarp jų ir A. S., nebuvo rasta narkotinių medžiagų. Todėl akivaizdu, kad šis protokolas jos ginamojo kaltės tikrai neįrodo.

18Toliau nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad yra nesuprantama, kodėl teismas laiko jos ginamojo kaltės įrodymu tai, jog iš jo „sąskaitos AB SEB banke išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-11-17 iki 2013-02-13 buvo 2 333,11 Lt piniginių įplaukų iš UAB „Germanika“ ir 2 330,09 Lt išlaidų“, ir šio teiginio net nemotyvuoja. Jos ginamasis dirbo UAB „Germanika“, gavo darbo užmokestį, todėl nieko keisto ir nusikalstamo, kad šiais pinigais galėjo laisvai disponuoti. Kaltės įrodymu nurodyta ir tai, kad iš „A. S. sąskaitos AB DNB banke išrašo matyti, kad 2012-12-04 pagal kredito sutartį pervesta 500 Lt ir grynais pinigais įneštos sumos, kurių įnešimo datos ankstesnės nei UAB „Germanika” pervestos piniginės lėšos į A. S. sąskaitą AB SEB banke“. Šis teiginys taip pat nemotyvuotas, todėl neaišku, ką šiuo teiginiu teismas grindžia.

19Teismas kaltės įrodymu nurodo ir tai, kad jos ginamasis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino akistatų su įtariamaisiais T. N. ir D. V. metu, tačiau šio teiginio taip pat nemotyvavo. Būtent šių akistatų metu A. S., kaip jis teigė teisme, save apkalbėjo, teigdamas, kad neva narkotines medžiagas pardavė T. N., norėdamas būti kuo greičiau paleistas iš suėmimo. Tai akivaizdu, nes narkotinės medžiagos buvo rastos ne pas T. N., o pas D. V., kuris ir nuteistas už narkotinių medžiagų įsigijimą. Taigi šios akistatos visos bylos kontekste įrodo ne jos ginamojo kaltumą, bet nekaltumą.

20Teismas konstatavo, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog kaltinamasis A. S. įvykio metu pardavė kanapes D. V. bei pasikėsino parduoti kanapes ir jų dalis U. P. bei M. B., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šį teiginį teismas grindė tuo, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog kanapes ne tik pats rūkydavo, bet ir duodavo draugams už pinigus, tačiau A. S. teismui nurodė, kad jis tyrimo metu save apkalbėjo, norėdamas išeiti į laisvę, o, praradęs viltį, kad taip gali įvykti, jis davė teisingus parodymus, kad niekam narkotinių medžiagų neperdavė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien kaltinamojo prisipažinimu negali būti grindžiamas nuosprendis. Šiuo atveju byloje nebuvo surinkta objektyvių įrodymų dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, turint tikslą jas platinti, jų platinimo ar pasikėsinimo jas platinti, todėl ankstesni jos ginamojo parodymai negali būti laikomi jo kaltės įrodymu.

21Teismas byloje nesant jokių įrodymų nepagrįstai konstatavo, kad A. S. nusipirko svarstykles, kanapes svarstė. Tik todėl, kad A. S., kuris gyvena su savo tėvais, namuose buvo rastos svarstyklės, teismas padarė neteisingą ir objektyviais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad tikėtina, jog kanapes jis „pardavinėjo“. Nors A. S. tėvas R. S. nurodė, kad šios svarstyklės buvo jo tauriesiems metalams sverti, nes jis remontuoja televizorius, tačiau teismas jo parodymus vertino kritiškai. Kaip vertinti liudytojo parodymus, yra teismo teisė, tačiau tik byloje surinktais įrodymais gali būti grindžiamos teismo išvados (BPK 305 str. 1 d. 2 p.), o šiuo atveju teismas minėtas išvadas grindė ne įrodymais, o prielaida.

22Teismas nepagrįstai jos ginamojo kaltę grindė 2013-06-25 Baudžiamuoju įsakymu, nurodydamas, kad iš šio baudžiamojo įsakymo „matyti, kad įvykio dieną D. V. nusipirko kanapių iš kaltinamojo A. S. už 40 litų, todėl D. V. buvo nuteistas bauda“. Atkreiptinas dėmesys, kad be paties D. V. kaltės pripažinimo ir kanapių jo vairuojamame automobilyje radimo jo kaltę patvirtinančių įrodymų šioje byloje nebuvo surinkta, taip pat byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad A. S. pardavė jam šias kanapes. BPK 300 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjant A. S. bylą, D. V. nebuvo apklaustas teismo posėdyje, todėl remtis minėtu baudžiamuoju įsakymu, kuriame buvo išdėstyta jo kaip įtariamojo pozicija, teismas neturėjo pagrindo.

23Nuteistojo gynėja toliau nurodo, kad iš teismo išvadų nėra aišku, kokiais konkrečiais įrodymais teismas remiasi darydamas išvadą, jog A. S. pardavė kanapes D. V. ir kokiais konkrečiais įrodymais teismas remiasi darydamas išvadą, kad jis pasikėsino parduoti kanapes ir jų dalis U. P. ir M. B., nes įrodymų dėl šių veikų atskirai neanalizuoja ir nevertina. Apibendrintai teismas nurodo, kad „Tai patvirtina ir liudytojai M. B. ir M. K., kurie atliko kaip policijos pareigūnai kriminalinės žvalgybinės priemonę - stebėjimą ir pagal gautą informaciją 2013 m. vasario 11 d. rado kanapes automobilyje „Mercedes Benz“, kurias D. V. nupirko iš kaltinamojo A. S. bei 2013 m. vasario 12 d. U. P. ir M. B. norėjo nusipirkti kanapių iš A. S. automobilyje „Opel Astra“ už 40 litų, tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų“. Teismas visiškai nevertino šių pareigūnų parodymų, kad jie nematė, jog A. S. būtų ką nors nešęsis į automobilį „Mercedes-Benz“, nematė, kas vyko pačiame automobilyje, nebuvo liudytojų, mačiusį kanapių pardavimo faktą; taip pat nevertino tos aplinkybės, kad iki atvykimo pas A. S. šis automobilis nebuvo tikrintas, taip pat nebuvo nustatinėjama, ar D. V. galėjo įsigyti narkotines medžiagas iki atvykimo pas A. S. Versija, kad D. V. kanapes buvo įsigijęs iš kito asmens, kurio tiesiog nenorėjo išduoti, šioje byloje iš viso nebuvo tirta.

24Teismas nuosprendžio dalį dėl pasikėsinimo parduoti kanapes U. P. ir M. B. iš viso nepagrindė, o tik nurodė, kad liudytojai M. B. ir M. K. patvirtino, kad U. P. ir M. B. norėjo nusipirkti kanapių iš A. S. automobilyje „Opel Astra“ už 40 litų. Jų noras, jeigu jis būtų įrodytas, įsigyti iš A. S. kanapes negali būti laikomas A. S. kaltės dėl pasikėsinimo parduoti kanapes įrodymu. Visų pirma turėjo būti šioje byloje nustatyta, kad U. P. ir M. B. išreiškė A. S. norą iš jo įsigyti kanapes, o antra, jog A. S. sutiko jas parduoti ir kėsinosi tai padaryti. Šioje byloje tiek U. P., M. B., tiek ir A. S. nurodė, kad tarp jų trijų kalba apie kanapių įsigijimą net nebuvo pradėta, nes, tik įlipus A. S. į automobilį, juos iš karto sulaikė policijos pareigūnai. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti policijos pareigūnai. Todėl teismui nevertinus šių parodymų, ir byloje nesant jokių kitų įrodymų dėl ginamojo kaltės (dėl pasikėsinimo parduoti kanapes), buvo padaryta neteisinga išvada, kuri neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

25Teismas kritiškai vertino teisme apklaustų liudytojų U. P., M. B. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kurių dalis paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus jų parodymus, tačiau teismas, remdamasis šių liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nepagrįstai nesilaikė BPK 276 str. nuostatos, kad tuo atveju, jei liudytojo parodymai teisiamajame posėdyje iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tuomet jie gali būti perskaitomi. Teismas šių liudytojų parodymus vertino kritiškai tik dėl to, kad jie yra A. S. draugai ir suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau teismas visiškai nevertino tų aplinkybių, kad iš bylos medžiagos matyti, kad šie liudytojai buvo sulaikyti ir pristatyti į policiją apie 21 val., U. P. kaip liudytojo apklausa pradėta tik 22.20 val., o M. B. apklausa pradėta tik 23.40 val., t. y. beveik praėjus 3 valandoms po sulaikymo. M. B. teisme nurodė, kad policijai neteisingai nurodė, jog A. S. pardavinėja kanapes tik dėl to, kad nebūtų suimtas, nes iki apklausos jis bendravo su 4–5 policijos pareigūnais, kurie sakė, kad jį sulaikys porai parų. Mano, kad šiais jo parodymais nėra pagrindo netikėti, nes, akivaizdu, kad iki apklausos jo teisė į laisvę buvo pažeista, nors jis buvo tik liudytojas, o ne įtariamasis, todėl, siekdamas išvengti ilgesnio sulaikymo, galėjo apkalbėti A. S. Taip pat galėjo pasielgti ir liudytojas U. P., nors jis teigia neperskaitęs savo parodymų. Iš pastarojo liudytojo apklausos protokolo išties matyti, kad apklausą vykdžiusio pareigūno raštas yra labai sunkiai įskaitomas, o vietomis iš viso sunku įskaityti žodžius, todėl netikėti teismo posėdžio metu duotais liudytojo U. P. parodymais nėra jokio pagrindo.

26Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas A. S. kaltę dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo, turint tikslą jas platinti bei jų pardavimo ir pasikėsinimo jas parduoti, grindė prielaidomis, o ne įrodymais.

27Apeliacinis skundas toliau motyvuojamas tuo, jog jos ginamasis A. S. pripažino, kad narkotines medžiagas įgijo ir laikė, neturėdamas tikslo jas platinti, nes pats jas vartojo. Kaip jau minėjo, byloje nesurinkta jokių objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad A. S. įsigijo ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, taip pat nesurinkta jokių įrodymų, kad jis neteisėtai pardavė jas D. V. ar pasikėsino parduoti narkotines medžiagas U. P. ir M. B. Kadangi teismas, pripažindamas A. S. kaltu pagal BK 260 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl prašytina A. S. inkriminuotą veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. ir paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

28Tuo atveju, jeigu teismas netenkins prašymo dėl A. S. veikos perkvalifikavimo iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., prašoma sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, kadangi paskirtoji bausmė nėra adekvati padarytai veikai, ji neatitinka nei veikos pavojingumo pobūdžio, nei laipsnio. Teismas, skirdamas tokią griežtą bausmę, neatsižvelgė nei į rastų narkotinių medžiagų kiekį, nei į tai, kad daugelyje šalių kanapės yra legaliai pardavinėjamos, nes jos nėra stipri narkotinė medžiaga, taip pat neatsižvelgė ir į pernelyg ilgą teismo proceso trukmę (net du kartus į teismo posėdį nepristatytas A. S.), ilgą (daugiau kaip 1 metai 3 mėnesiai) kardomosios priemonės suėmimo taikymo trukmę, į kaltinamojo asmenybę, kad jis nors nusikaltimo padarymo metu buvo nedirbantis, bet yra pažyma iš UAB „Šilutės vandenys“, kad A. S. 2013-03-01 turėjo atvykti dėl darbo sutarties sudarymo, tačiau neatvyko (buvo sulaikytas 2013-02-12, o vėliau suimtas). Vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet privalu atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Gynėja mano, kad teismo paskirta itin griežta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota ir neatitinka teisingumo principo.

29Nors jos ginamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d. pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismas paskyrė itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė A. S. per griežtą ir neatitinkančią teisingumo principo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jos ginamasis savo kaltę pripažino visiškai, yra jauno amžiaus, niekur svetimo dokumento nepanaudojo, daugiau kaip metus laiko jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, gynėja prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ar bent jau sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

30Teismas visiškai nepagrįstai konfiskavo jos ginamojo tris mobiliojo ryšio telefonus bei 571 Lt, teigdamas, kad tai yra nusikalstamos veikos priemonės ir rezultatas, tačiau šio teigimo nepagrindė absoliučiai jokiais motyvais, t. y. nenurodė, kodėl taip mano. Byloje nesurinkta absoliučiai jokių įrodymų, kad A. S. nusikalstamai veikai daryti būtų naudojęs mobiliojo ryšio telefonus, todėl juos konfiskavus, nesant jokio teisinio pagrindo, jie turėtų būti grąžinti A. S. Nuteistojo gynėja mano, kad tiek iš paties A. S. parodymų, tiek iš byloje pateiktų dokumentų (sąskaitų AB SEB banke, AB DnB banke išrašų, 2012-12-04 (1. 30, t. 2), 2012-09-14 (l. 175, t. 2) kredito sutarčių) matyti, kad nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. vasario 11 d. A. S. legalios pajamos sudarė 6 978,87 Lt , o, be to, kaip jis pats nurodė, dar tėvai jam duodavo po 20–50 Lt per savaitę. Taigi teiginys, kad dėl to, kad pas A. S. rasti 571 Lt, kai jis jau buvo atleistas iš darbo, tikėtina, kad šie pinigai gauti už narkotines medžiagas, visiškai nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, jis turi būti grindžiamas objektyviais, ištirtais įrodymais. Šiuo atveju teiginys, kad 571 Lt yra nusikalstamos veikos rezultatas, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismas net nevertino byloje esančių įrodymų dėl A. S. tuo laikotarpiu turėtų legalių pajamų, taip pat to, kad A. S. į savo sąskaitą banke pinigus įnešdavo kredito dengimui, todėl, nesant jokių įrodymų, padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad 571 Lt yra nusikalstamos veikos rezultatas. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad byloje yra įrodyta, kad A. S. turėti 571 Lt buvo gauti legaliu būdu, todėl turėtų būti jam grąžinti.

31Taip pat visiškai be pagrindo buvo paimti ir laikomi šie A. S. daiktai: užrašų knygelė, mažų plastikinių maišelių pakuotė, telefono kortelės dėklas, todėl visiškai neaišku, dėl kokios priežasties teismas nutarė juos sunaikinti. Kadangi šie daiktai nesusiję su šia byla, todėl turėtų būti grąžinti A. S. Kadangi byloje įrodyta, kad paimtos svarstyklės priklausė A. S. tėvui R. S. ir jos nebuvo naudojamos nusikalstamoje veikoje, todėl jas, prašytina grąžinti teisėtam jų savininkui R. S.

32Teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

33Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

34Nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Irmos Grikšelienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-14 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p. ir 4 p.).

35Atsižvelgdama į tai, kad nei nuteistasis, nei jo gynėja advokatė apeliacinio skundo dėl nuosprendžio dalies, kuria A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., nepateikė, be to, teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis iš esmės pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, todėl teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Taigi ginčo dėl to, jog A. S. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 str. 1 d., byloje nėra.

36Detaliai įvertinus nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą darytina išvada, kad jis iš esmės grindžiamas tuo, jog byloje surinkti duomenys neginčijamai neįrodo, jog A. S. platino narkotines medžiagas (kanapes ir jų dalis). Apeliaciniame skunde taip pat yra nurodoma daug argumentų apie tai, kad apylinkės teismas šioje byloje netinkamai vertino surinktus byloje įrodymus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

37Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi visus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

38Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

39Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.).

40Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., kadangi byloje surinktų duomenų visuma neginčijamai įrodo, kad jis turėjo tikslą narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti ir jas platino. Nagrinėjamu atveju A. S. kaltė platinus narkotines medžiagas yra įrodyta visiškai.

41Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

42Detaliai įvertinus visus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas A. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagrindžiančius įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

43Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo, leistinumo reikalavimų. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalis, pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

44Nuteistojo kaltę dėl to, kad jis 0,545 g kanapių ir jų dalių 2013-02-11 14 val. Šilutės m., S. Dariaus ir S. Girėno g. „( - )“ namo kieme, neteisėtai pardavė D. V., bei tai, kad 2013-02-12, apie 21 val., pasikėsino parduoti nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių U. P. ir M. B., neabejotinai įrodo liudytojų (policijos pareigūnų) M. B., M. K., M. T., P. Č. parodymai, taip pat iš dalies paties nuteistojo A. S. parodymai (b. l. 179–182, t. 2; 108–110, t. 3), ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos 2013-02-14 metu A. S. duoti išsamūs parodymai dėl pareikšto įtarimo (b. l. 41–42, t. 2), taip pat 2013-02-15 įtariamojo A. S. parodymai, Akistatos tarp įtariamojo A. S. ir T. N. 2013-02-15 protokolas (b. l. 53, t. 2), Akistatos tarp įtariamojo A. S. ir D. V. 2013-02-15 protokolas (b. l. 54–55, t. 2), 2013-02-12 Kratos protokolas (b. l. 63–64, t. 1), 2013-02-18 Daiktų apžiūros protokolas (b. l. 67–69, t. 1), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013-05-14 specialisto išvada (b. l. 79–81, t. 1), Įtariamojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu 2013-06-10 duoti parodymai ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

45Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. sulaikytas buvo 2013-02-12 (b. l. 56, t. 2). Iš 2013-02-14 Įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad šios apklausos metu įtariamasis A. S. davė išsamius parodymus, kuriuose jis prisipažino, jog 2013-02-11 T. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pardavė „žolės“ už 40 Lt (b. l. 41–42, t. 2). Be to, šios apklausos metu A. S. taip pat paminėjo, jog namuose turėjo kuprinėje susipakavęs „žolę“ į šešis paketėlius, po kiek gramų paketėlyje, nežino, dėdavo iš akies, ir dar po lova buvo įdėti penkiasdešimt paketėlių su žole. Juos irgi buvo taip pat susipakavęs. Šiuos paketėlius kratos metu rado pareigūnai. Kartais jis su svarstyklėmis pasverdavo, kiek sveria pakelis, rodydavo 0,5 g–0,7 g. Jis norėdavo pažiūrėti, kiek sveria, dėl įdomumo. Į maišelius jis pakuodavo, nes taip jam geriau suskaičiuoti ėjo. Jis pasiimdavo iš namų, pavyzdžiui, vieną pakelį, su draugais jį surūkydavo, kas iš draugų kiek turėjo pinigų, tiek ir duodavo. Visus supakuotus pakelius laikė lovoje. Tuos kratos metu rastus pakelius su „žole“, iš viso 8 pakelius, išėmęs iš lovos susidėjo į kuprinę dieną prieš kratą. Vieną pakelį padavė T., o vieną pakelį pats surūkė. 2013-02-12, apie 21 val., jį prie parduotuvės „Eglė“ sulaikė policijos pareigūnai. Jis ten susitiko su draugais U. P. ir M. B. Norėjo kartu parūkyti „žolės“. Jį buvo pasikvietęs U., parašęs žinutę telefonu. Jis tuo metu buvo ne namie ir neturėjo „žolės“, norėjo nuvažiuoti pas save į namus ir pasiimti „žolės“ (b. l. 41–42, t. 2).

46Teisėjų kolegija pažymi, kad šios Įtariamojo apklausos metu nuteistojo A. S. interesus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka gynė advokatas V. Jucius. Be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo išsamiai apklausti policijos pareigūnai M. B., M. K., M. T., P. Č., kurie parodė, kad jokio spaudimo A. S. nenaudojo. Netikėti šių policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai būtų kaip nors suinteresuoti duoti neteisingus parodymus, pasunkinti A. S. teisinę padėti ar pan. Paminėtina ir tai, kad šie pareigūnai pasirašė, kad už aiškiai melagingus parodymus atsako pagal BPK 163 str. ir BK 235 str. Todėl įvertinus visa tai, apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad A. S. prisipažinti buvo spaudžiamas policijos pareigūnų, atmestini kaip nepagrįsti.

47Kaip jau minėta, teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atsižvelgiant į tai, paminėtina ir ta aplinkybė, jog A. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę platinęs narkotines medžiagas pripažino ne tik minėtos apklausos metu, bet ir 2013-02-15 įvykusių akistatų metu (b. l. 53–55, 2). Detaliai susipažinus su šių akistatų protokolais matyti, kad jų metu dalyvavo įtariamojo A. S. gynėjas advokatas V. Jucius, taip pat nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios leistų teigti, kad šios akistatos atliktos pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

48Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įtariamieji, duodami pirminius parodymus, neturi jokios galimybės suderinti savo parodymų su kitais įtariamaisiais ar liudytojais, kurie vėliau jiems duotų palankius parodymus, neturi laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl būtent įtariamųjų pirminių parodymų svarba yra didelė ir todėl manytina, jog jų kaita ateityje turėtų būti vertinama rezervuotai (atsargiai).

49Kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi ir šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius ir t. t.

50Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju teisiškai itin reikšminga yra tai, jog 2013-02-13 kratos metu nuteistojo gyvenamojoje vietoje buvo rasta penkiasdešimt plastikinių maišelių su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, šeši plastikiniai maišeliai su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, taip pat šeši plastikiniai maišeliai su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, trys PET buteliai ir šeši plastikiniai maišeliai, kaip vėliau buvo nustatyta, – narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys. Be to, tas faktas, jog A. S. turėjo dar penkiasdešimt naujų, nepanaudotų, permatomų maišelių „Minigrip“, kurie buvo įpakuoti į didesnį maišelį, greta visų kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, leidžia neabejotinai teigti, kad nuteistasis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, tam ruošėsi. Tokį apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad minėtos kratos metu A. S. gyvenamojoje vietoje buvo rastos ir elektroninės svarstyklės „Diamond“ bei kitos juodos elektroninės svarstyklės. Svarbiausia yra tai, kad šios svarstyklės yra skirtos matuoti (sverti) labai nedidelės masės (svorio) medžiagas, t. y. nurodytas svorio limitas iki 500 g („Diamond“), kitų elektroninių svarstyklių svorio maksimalus limitas dar mažesnis – 100 g, tikslumas – 0,01 g (b. l. 67–69, t. 1). Šios aplinkybės leidžia visiškai pagrįstai daryti išvadą, kad A. S. šias svarstykles naudojo būtent įsigytų narkotinių medžiagų dozavimui (svėrimui), kadangi tik tokiomis svarstyklėmis galima sverti (matuoti) narkotines medžiagas mažais kiekiais, o vėliau jas supakuodavo į minėtus maišelius.

51Teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas nuteistojo A. S. tėvas R. S. parodė, kad kratos metu buvo rastos svarstyklės. Jos priklauso jam. Vienas svarstykles buvo nusipirkęs Klaipėdoje, kitas buvo pasiskolinęs iš draugo. Svarstyklės buvo skirtos metalui sverti. Jis ardydavo senus televizorius, kompiuterius, juose rasdavo tauriųjų metalų sidabro, aukso (b. l. 182, t. 2). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šis liudytojas yra kaltinamojo tėvas, todėl jo parodymai apie minėtas svarstykles vertintini kritiškai. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad duodamas tokius parodymus apie kratos metu jų namuose rastas elektrines svarstykles R. S. iš esmės siekė palengvinti savo sūnaus teisinę padėtį. Todėl galima teigti, kad Šilutės apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šio liudytojo parodymais.

52Dėl išvardytų motyvų darytina neabejotina išvada, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog A. S. turėjo tikslą narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti ir jas platino, t. y. jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymą.

53BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

54Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šioje byloje išvados padarytos netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Vertindamas įrodymus apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nuostatų. Nuteistojo gynėja savo poziciją nepagrįstai argumentuoja tuo, kad 2013-02-11 transporto priemonės apžiūros protokolas nėra A. S. kaltės įrodymas, kadangi byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad šis maišelis su kanapėmis buvo perduotas būtent jos ginamojo A. S. Policijos pareigūno M. B. parodymais ir kitais bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. S. trumpam buvo įlipęs į automobilį „Mercedes-Benz“, po to sustabdžius šį automobilį jame buvo rasta 0,545 g narkotinės medžiagos – kanapių.

55Juolab, byloje esantis 2013-06-25 Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad D. V. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d. Iš šio baudžiamojo įsakymo motyvuojamosios dalies matyti, jog kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad keletą kartų buvo rūkęs „žolės“ (kanapių) ir 2013-02-11 Šilutėje T. A. paklausė, kur gali jos įsigyti. T. A. pažadėjo „žolės“ surasti ir liepė apie 14 val. atvažiuoti prie bendrabučio, kur yra sporto salė, kur jau lauks vaikinas, parūpinsiantis „žolės“. A. V. ir T. N. pasiūlė pasivažinėti, nesakė, jog važiuos pirkti kanapių. Draugės A. T. automobiliu „Mercedes-Benz“ nurodytu laiku nuvažiavo į kiemą namo, esančio Šilutės m. priešais AB „Šilutės baldai“. Kieme laukė vaikinas, vilkėjęs juodos spalvos striuke, mėlynais džinsais, trumpų plaukų, vidutinio ūgio sudėjimo, apie 24 m., jis įsėdo į automobilio galinę pusę iš dešinės, padavė jam ranką kaip sveikinantis ir taip perdavė maišelį su kanapėmis, o jis vaikinui į delną įdėjo 40 Lt. Po to vaikinas iš automobilio greitai išlipo, o jis išvažiavo iš kiemo (b. l. 116, t. 2).

56Pažymėtina, kad sugretinus šiame teismo procesiniame sprendime konstatuotas aplinkybes su policijos pareigūnų M. B. ir kitų pareigūnų duotais parodymais apie tai, kad jie stebėjo aplinką ir atpažino, jog minėtu laiku ir minėtoje vietoje į automobilį „Mercedes-Benz“ įlipo būtent A. S., teisėjų kolegijai nebelieka jokios protingos abejonės dėl to, kad A. S. platino narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis.

57Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Remiantis šia nuostata konstatuotina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais.

58Šioje byloje netiesioginiai įrodymai su tiesioginiais įrodymais pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai, šališkai, vertino ne jų visetą, o atskirus duomenis.

59Tiek nuteistojo A. S. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teisme, tiek ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai apie tai, kad A. S. prisipažino platinęs „žolę“ tik spaudžiamas policijos pareigūnų ir norėdamas greičiau išeiti į laisvę, neturi jokio realaus pagrindo, prieštarauja anksčiau aptartai byloje surinktų įrodymų visumai, todėl teisėjų kolegija ją vertina išimtinai kaip gynybinę versiją.

60Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje pakankamai plačiai atskleidė įrodymų esmę ir pateikė įrodymų visumos išsamią analizę, susiedamas įrodymus ir nustatytas aplinkybes į vientisą loginę grandinę, leidusią susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo A. S. kaltumo padarius nusikalstamą veiką. Teismas nuosprendyje argumentuotai pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo, paneigė A. S. iškeltą versiją, jog ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, ir, remdamasis įrodymų visetu nustatė, kad A. S. 2013-02-11 platino (pardavė) narkotinę medžiagą („žolę“) D. V., ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-02-12 pasikėsino parduoti nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių U. P. ir M. B.

61Teisėjų kolegija pastebi, kad teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas iš tiesų privalo nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta byloje esančius įrodymus, tačiau to negalima suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną bet kurio liudytojo ar kito proceso dalyvio nurodytą aplinkybę. Be to, nagrinėjamu atveju teismas motyvavo savo sprendimą teisiamajame posėdyje liudytojų, nukentėjusiojo duotais parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis ir neatmetė jokių byloje esančių įrodymų jų neįvertinęs.

62Panašiais atvejais gali pakakti pasisakyti dėl bendro tam tikro proceso dalyvio parodymų ar jų dalies vertinimo, plačiau aptarti tam tikrą aplinkybę patvirtinančius arba paneigiančius tiesioginius įrodymus visų kitų įrodymų kontekste ir nebūtinai analizuoti visus kitus su šia aplinkybe susijusius duomenis, jei tai nėra būtina, arba šie argumentai būtų pertekliniai ir pan. Šiuo atveju pažymėtina Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje sakoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą motyvuoti savo sprendimą, bet ši pareiga neturėtų būti aiškinama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis priklausomai nuo teismo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė iš Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies išplaukiančią pareigą motyvuoti teismo sprendimą, gali būti analizuojamas tik visų bylos aplinkybių kontekste (Georgiadis prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 21522/93, 1997 m. gegužės 29 d. sprendimas). Tokiu aiškinimu pagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies ir su tuo susijusių nuteistojo A. S. gynėjos apeliacinio skundo argumentų vertinimas neleidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą. Ta aplinkybė, jog teismas itin išsamiai nemotyvavo nuosprendžio dėl tam tikrų nuteistojo gynėjos nurodomų įrodymų bei aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti nepagrįstu ar nemotyvuotu.

63Apeliaciniame skunde yra suformuluotas reikalavimas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., nuteistajam paskirti švelnesnes bausmes. Teisėjų kolegija išsamiai įvertinusi nuteistojo asmenybę bei nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes daro išvadą, kad toks apeliacinio skundo reikalavimas yra iš dalies pagrįstas.

64Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamai individualizuojant bausmę nepaprastai svarbu yra ne tik nubausti vėl nusikaltusį asmenį, bet kartu ir siekti užtikrinti (per konkrečios bausmės parinkimą), jog ateityje nusikaltęs asmuo nebedarys naujų pavojingų veikų.

65Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę A. S. pagal BK 260 str. 1 d. tinkamai atsižvelgė į šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas), į atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl galima pripažinti, jog paskirta bausmė (3 metai 6 mėnesiai) atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

66Paminėtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.). Konstatuotina, jog apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistajam bus realus terminuotas laisvės atėmimas, juolab, kaip minėta, straipsnio sankcija kitokių bausmės rūšių net ir nenumato.

67Atkreiptinas nuteistojo ir jo gynėjos dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas už padarytą sunkų nusikaltimą skirdamas laisvės atėmimo bausmę 3 (trim) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskyrė žymiai mažesnę bausmę už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį (5 metai), kadangi, kaip jau minėta, už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimas numatytas nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas A. S. skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymą bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

68Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. sankcijoje numatyti bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Šilutės rajono apylinkės teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą A. S. paskyrė laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, tačiau jokių argumentų dėl būtent tokio bausmės dydžio skundžiamame nuosprendyje nenurodė, nors motyvuojamoje dalyje aptardamas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pažymėjo, jog A. S. dėl šios nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai (b. l. 137, t. 3). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti tai A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

69Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra pagrindas už šios nusikalstamos veikos padarymą A. S. paskirti švelnesnę bausmę. Įvertinus šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, A. S. kaltės formą, taip pat tai, jog byloje nenustatyta, kad A. S. būtų turėjęs ketinimų rastą vairuotojo pažymėjimą panaudoti nusikalstamais tikslais, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – 3 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 302 str. 1 d., 50 str. 2 d.). Ta aplinkybė, kad A. S. tyčines nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės rūšys nagrinėjamu atveju neužtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimo.

70Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad Šilutės rajono apylinkės teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus (BPK 328 str. 4 p.).

71Pirmosios instancijos teismas skundžiamu procesiniu sprendimu nusprendė konfiskuoti A. S. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia“, IMEI Nr. „( - )“, IMEI Nr. „( - )“, „Huawey“, IMEI Nr. „( - )“, kaip nusikalstamos veikos priemones, o 571 Lt dydžio sumą – kaip nusikalstamos veikos rezultatą (b. l. 138, t. 3). Tačiau tokio savo sprendimo iš esmės niekaip nemotyvavo. Be to, pastebėtina, kad apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pats nurodė, jog iš telefonų išklotinių analizės matyti, kad 2013 m. vasario 11 d.–12 d. mobiliojo ryšio telefonas Nr. „( - )“ (kortelė dėta į A. S. namuose paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Huaway“, IMEI „( - )“) neveikė. Užfiksuotas skambutis iš mobiliojo ryšio telefono, abonento Nr. „( - )“, kuriuo naudojosi A. S., į mobiliojo ryšio telefoną Nr. „( - )“, kuriuo naudojosi T. N. Taip pat nebuvo užfiksuoti skambučiai iš A. S. priklausančių mobiliojo ryšio telefonų į telefonus, kuriais naudojosi D. V. ir T. A. (b. l. 135, t. 3). Taigi tokie pirmosios instancijos teismo motyvai kaip tik patvirtina, jog minėti mobiliojo ryšio telefonai nebuvo naudojami kaip nusikalstamos veikos priemonė. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė juos konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę.

72Nuteistojo A. S. asmens kratos metu buvo rasti ir paimti pinigai – 571 Lt. Šilutės rajono apylinkės teismas nusprendė šiuos pinigus konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Apylinkės teismas nurodė, kad iš A. S. veiksmų matyti, jog jis dirbo UAB „Germanika“, išėjo iš darbo, ėmė paskolas narkotinių medžiagų įsigijimui, kratos metu pas jį rasti 571 Lt pinigai jam jau atleistam iš darbo. Todėl tikėtina, kad šie pinigai gauti už narkotines medžiagas. Be to, iš bankinių operacijų matyti, kad grynieji pinigai buvo įnešami anksčiau į kaltinamojo A. S. sąskaitą negu pervedamas darbo užmokestis iš UAB „Germanika“ (b. l. 136, t. 3).

73Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog minėtus 571 Lt A. S. gavo būtent iš narkotinių medžiagų platinimo. Darytina išvada, kad apylinkės teismo argumentas, jog tikėtina, kad šie pinigai gauti už narkotines medžiagas, negali būti pripažintas pagrįstu, nes nėra įrodytas.

74Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų visumos įrodymų vertinimu.

75Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad A. S. tam tikrą laiko tarpą dirbo UAB „Germanika“, taip pat nedideles pinigų sumas reguliariai gaudavo iš tėvų, be to, buvo paėmęs keletą vartojamųjų paskolų. Be to, minėta 571 Lt suma nėra tokio dydžio, kad tokio amžiaus asmuo kaip nuteistasis negalėtų turėti sukaupęs, nes ji praktiškai prilygsta tik pusei minimalios mėnesinės algos. Visa tai leidžia teigti, jog minėta pinigų suma iš A. S. buvo nepagrįstai konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Todėl ši nuosprendžio dalis taip pat keistina.

76Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms nuteistojo A. S. gynėjos advokatės I. Grikšelienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-14 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

77Dėl visų anksčiau išvardytų motyvų teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 2 ir 4 p.).

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p. ir 4 p.,

Nutarė

79Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti.

80A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d., padarymą paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

81Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., A. S. paskirtą bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymą (3 metai 6 mėnesiai) subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d., padarymą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

82Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. „( - )“, mobiliojo ryšio telefoną IMEI Nr. „( - )“, mobiliojo ryšio telefoną „Huawey“, IMEI Nr. „( - )“, bei 571 Lt dydžio sumą. Mobiliojo ryšio telefonus bei 571 Lt grąžinti nuteistajam A. S.

83Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno,... 3. sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,... 4. dalyvaujant prokurorui Romui Jasevičiui,... 5. nuteistojo gynėjai advokatei Irmai Grikšelienei,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 7. A. S. taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 8. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. šios paskirtos bausmės subendrintos iš... 9. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. į bausmės laiką įskaitė... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. A. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė narkotines... 12. Be to, A. S. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė... 13. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėja advokatė Irma Grikšelienė prašo... 14. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas šioje byloje... 15. Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nurodė, jog... 16. Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė, kad jos ginamojo kaltė... 17. Teismas nurodė ir tai, kad jos ginamojo kaltė įrodyta 2013-02-12 transporto... 18. Toliau nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad yra... 19. Teismas kaltės įrodymu nurodo ir tai, kad jos ginamasis ikiteisminio tyrimo... 20. Teismas konstatavo, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog kaltinamasis A. S.... 21. Teismas byloje nesant jokių įrodymų nepagrįstai konstatavo, kad A. S.... 22. Teismas nepagrįstai jos ginamojo kaltę grindė 2013-06-25 Baudžiamuoju... 23. Nuteistojo gynėja toliau nurodo, kad iš teismo išvadų nėra aišku, kokiais... 24. Teismas nuosprendžio dalį dėl pasikėsinimo parduoti kanapes U. P. ir M. B.... 25. Teismas kritiškai vertino teisme apklaustų liudytojų U. P., M. B. teismo... 26. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas A. S. kaltę dėl narkotinių... 27. Apeliacinis skundas toliau motyvuojamas tuo, jog jos ginamasis A. S.... 28. Tuo atveju, jeigu teismas netenkins prašymo dėl A. S. veikos perkvalifikavimo... 29. Nors jos ginamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 302 str.... 30. Teismas visiškai nepagrįstai konfiskavo jos ginamojo tris mobiliojo ryšio... 31. Taip pat visiškai be pagrindo buvo paimti ir laikomi šie A. S. daiktai:... 32. Teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.... 33. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.... 34. Nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Irmos Grikšelienės apeliacinis skundas... 35. Atsižvelgdama į tai, kad nei nuteistasis, nei jo gynėja advokatė... 36. Detaliai įvertinus nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą darytina išvada,... 37. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai... 38. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas... 39. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar... 40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S.... 41. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies... 42. Detaliai įvertinus visus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad... 43. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnį įrodymai... 44. Nuteistojo kaltę dėl to, kad jis 0,545 g kanapių ir jų dalių 2013-02-11 14... 45. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. sulaikytas buvo... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios Įtariamojo apklausos metu nuteistojo A.... 47. Kaip jau minėta, teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį... 48. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įtariamieji, duodami pirminius parodymus,... 49. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą... 50. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju teisiškai itin... 51. Teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas nuteistojo A. S. tėvas... 52. Dėl išvardytų motyvų darytina neabejotina išvada, kad byloje yra visiškai... 53. BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir... 54. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šioje byloje... 55. Juolab, byloje esantis 2013-06-25 Šilutės rajono apylinkės teismo... 56. Pažymėtina, kad sugretinus šiame teismo procesiniame sprendime konstatuotas... 57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 58. Šioje byloje netiesioginiai įrodymai su tiesioginiais įrodymais pirmosios... 59. Tiek nuteistojo A. S. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu apylinkės... 60. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos... 61. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje... 62. Panašiais atvejais gali pakakti pasisakyti dėl bendro tam tikro proceso... 63. Apeliaciniame skunde yra suformuluotas reikalavimas už nusikalstamas veikas,... 64. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta... 65. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę A.... 66. Paminėtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į... 67. Atkreiptinas nuteistojo ir jo gynėjos dėmesys, kad pirmosios instancijos... 68. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. sankcijoje numatyti... 69. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra... 70. Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad Šilutės rajono... 71. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu procesiniu sprendimu nusprendė... 72. Nuteistojo A. S. asmens kratos metu buvo rasti ir paimti pinigai – 571 Lt.... 73. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta... 74. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo,... 75. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad A. S. tam tikrą laiko... 76. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms nuteistojo A. S. gynėjos... 77. Dėl visų anksčiau išvardytų motyvų teisėjų kolegija pakeičia pirmosios... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 79. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendį... 80. A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d., padarymą paskirti... 81. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., A. S. paskirtą bausmę už nusikalstamos... 82. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti mobiliojo ryšio... 83. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....