Byla 2K-781/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant G. Murauskaitei, dalyvaujant prokurorui A. Meškai, gynėjui advokatui Ž. Rutkauskui, nuteistajam P. D., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

2Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas T. Š., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

3Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo P. D. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5P. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 5 d., apie 14.00 val., Vilniuje, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – 21,200 g kanapių ir jų dalių bei psichotropinės medžiagos – 0,745 g amfetamino, kurias iš Vilniaus parsigabeno į savo namus Panevėžyje, ,,duomenys neskelbtini“, ir juose laikė. 2006 m. rugsėjo 6 d., apie 10.00 val., savo bute dalį kanapių ir jų dalių – 9,188 g bei dalį amfetamino – 0,021 g perdavė T. Š., t. y. platino, o likusią minėtų medžiagų dalį – 12,012 g kanapių ir jų dalių bei 0,724 g amfetamino – nešiojosi su savimi Panevėžio mieste ir 2006 m. rugsėjo 6 d., apie 16.00 val., atsigabenęs prie ,,duomenys neskelbtini“ namo, dalį kanapių ir jų dalių – 1,642 g – už 80 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį (toliau – NVIM). Likusią dalį narkotinės medžiagos – 10,37 g kanapių ir jų dalių bei psichotropinės medžiagos – 0,724 g amfetamino, laikytų rankinėje, asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

6Kasaciniu skundu nuteistasis P. D. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių BPK pažeidimų, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Šio pažeidimo neįmanoma ištaisyti teisme, tai sutrukdė išnagrinėti bylą bei pažeidžia jo teises.

8Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai jo veiką įvertino kaip vieną nusikaltimą, nes iš pateikto kaltinimo akivaizdu, kad buvo padarytos kelios savarankiškos nusikalstamos veikos, kurios atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų sudėtį.

91. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimas turėtų būti kvalifikuotas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra jokių neginčytinų duomenų, kad jis, įsigydamas minėtas medžiagas, turėjo išankstinį tikslą jas platinti. Kasatorius nurodo, kad jas įsigijo savo poreikiams tenkinti. Likusios narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalies laikymas rankinėje laikytinas kaip sudėtinė BK 259 straipsnio 1 dalies dalis ir atskirai nekvalifikuotina dėl labai trumpo laikotarpio. Už šiame straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą jam būtų galima skirti visai kitą bausmės rūšį.

102. Narkotinių medžiagų pardavimas asmeniui, veikusiam pagal NVIM, turėtų būti papildomai kvalifikuotas pagal BK 22 straipsnį, nes tokia veika teismų praktikoje nelaikoma baigta ir vėl gi būtų galimybė švelninti bausmę.

113. Dėl minėtų medžiagų perdavimo T. Š. jis visiškai prisipažino, gailisi, be to, prašo atsižvelgti, kad šia veika nebuvo sukeltos jokios neigiamos pasekmės, nes neužilgo jie abu buvo sulaikyti, todėl mano, kad tokios aplinkybės turi reikšmės parenkant skirtinos bausmės dydį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

12Kasatoriaus manymu, BPK 219 straipsnio reikalavimų nesilaikymas ir prokuroro prašymo keisti kaltinimą nebuvimas sudaro galimybę iš esmės pažeisti kaltinamojo teisę į gynybą ir teisingą procesą. Teismai, pripažindami jį kaltu tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, neįsigilino į esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir paties kaltinimo esmę, iš kurio matyti kitos aplinkybės, švelninančios jo teisinę padėtį, kurios nebuvo inkriminuotos ir kurių nebebuvo įmanoma ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisingumo.

13Taip pat kasatorius nurodo, kad jis apibūdinamas tik teigiamai, dirba, mokosi, anksčiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, visiškai pripažino kaltę, kurią suprato ir labai gailisi taip pasielgęs, jokių pasekmių jo veika nesukėlė, todėl mano, kad, vadovaujantis teisingumo principu, jam gali būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

14Kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl BPK 219 straipsnio nuostatų laikymosi

16Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad šis procesinis dokumentas surašytas laikantis BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, suformuluotame kaltinime nusikalstama veika aprašyta aiškiai ir suprantamai, t. y. nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai ir kitos svarbios aplinkybės, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Taigi kasatoriaus argumentas, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio nuostatų, nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad susipažindamas su bylos medžiaga, taip pat pirmosios instancijos teisme P. D. ar jo gynėjas neteigė, kad nesupranta kaltinimo ar šis dėl kokių nors priežasčių yra ydingas. Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad taip buvo pažeista jo teisė į gynybą.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

18Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

19Kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) – ar tiriant ir nagrinėjant bylą nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

20BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

21Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių objektyviųjų požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant – išmainant, dovanojant, duodant skolon ir pan.) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotines ar psichotropines medžiagas arba prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą „parduoti ar kitaip platinti“ narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį galima tik esant tiesioginei tyčiai, t. y., kai asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.

22Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, nustatė, kad P. D., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų – kanapių ir jų dalių bei amfetamino, kurias gabeno, laikė ir dalį jų perduodamas T. Š. bei dalį parduodamas asmeniui, veikusiam pagal NVIM, jas platino. Taigi šioje byloje nustatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo – perdavimo T. Š. ir pardavimo asmeniui, veikusiam pagal NVIM, – faktai. Šių faktų kasatorius neginčija.

23Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino teisingai, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog P. D. narkotines ir psichotropines medžiagos įgijo platinimo tikslu. Šį tikslą patvirtina nustatyti faktai: jau kitą dieną po įgijimo dalį šių medžiagų perdavė T. Š., dalį – asmeniui, veikusiam pagal NVIM, dar kita dalis – 30 pakelių – rasta kratos metu jo rankinėje (o ne namuose), supakuota dozėmis. Šie objektyvūs bylos duomenys patvirtina teismo išvados teisingumą, kad P. D. narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijo platinimo tikslu.

24BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta dėl tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui, psichotropinių medžiagų platinimas pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą – daugiau uždirbti ir t. t. (kasacinės bylos Nr. 2K-307/2007, 2K-P-412/2007).

25Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. Nustatyta, kad P. D. narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo vienu metu iš to paties šaltinio ir, parsigabenęs į savo namus, kitą dieną ėmė jas platinti – dalį jų perduodamas T. Š. bei dalį parduodamas asmeniui, veikusiam pagal NVIM, o likusi dalis – 30 pakelių – kratos metu rasta jo rankinėje (o ne namuose), supakuota dozėmis. Šios aplinkybės patvirtina, kad P. D. veiksmus lėmė noras įsigytas narkotines ir psichotropines medžiagas išplatinti, siekiant uždirbti (šį tikslą ikiteisminio tyrimo metu P. D. pripažino). Esant tokioms aplinkybėms P. D. nusikalstami veiksmai vertintini kaip tęstinis nusikaltimas, nes jie buvo atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą – uždirbti.

26Taigi pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 1 dalis – P. D. padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kaip realią nusikalstamų veikų sutaptį.

27Kasatorius teigia, kad įsigydamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėjo tikslo jų platinti, jas įsigijo savo reikmėms. Net ir sutinkant su kasatoriumi, kad įsigydamas narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėjo tikslo jas platinti, tačiau, jei vėliau jis nusprendė visas minėtas medžiagas ar jų dalį parduoti ar kitaip platinti ir savo sumanymą įvykdė (šie faktai nustatyti), visa jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

28Dėl paskirtos bausmės

29BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu neteisingos bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

30Teisėjų kolegija jau argumentavo, kad baudžiamasis įstatymas P. D. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, teismas paskyrė bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija (BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų) ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis, t. y. skirdamas bausmę teismas įvertino tai, kad nenustatyta P. D. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir įvertino P. D. asmenybę (teisiamas pirmą kartą, apibūdinamas patenkinamai, dirba, administracine tvarka nebaustas). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas kasatoriui paskyrė minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

31Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė P. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir konstatavo, kad pagrindo taikyti jam BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra.

32Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kasatoriaus skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, nes šios aplinkybės teismo jau buvo įvertintos. Taigi švelninti paskirtą P. D. bausmę nėra pagrindo.

33Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35Nuteistojo P. D. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas T. Š., tačiau ši nuosprendžio... 3. Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo,... 5. P. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 5 d., apie 14.00 val., Vilniuje,... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis P. D. prašo apeliacinės instancijos teismo... 7. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 8. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai jo veiką įvertino kaip vieną... 9. 1. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimas turėtų būti... 10. 2. Narkotinių medžiagų pardavimas asmeniui, veikusiam pagal NVIM, turėtų... 11. 3. Dėl minėtų medžiagų perdavimo T. Š. jis visiškai prisipažino,... 12. Kasatoriaus manymu, BPK 219 straipsnio reikalavimų nesilaikymas ir prokuroro... 13. Taip pat kasatorius nurodo, kad jis apibūdinamas tik teigiamai, dirba, mokosi,... 14. Kasacinis skundas atmestinas.... 15. Dėl BPK 219 straipsnio nuostatų laikymosi... 16. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad šis procesinis dokumentas surašytas... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso... 18. Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo... 19. Kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų... 20. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 21. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties... 22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų... 23. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 24. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas... 25. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai... 26. Taigi pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis... 27. Kasatorius teigia, kad įsigydamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų,... 28. Dėl paskirtos bausmės... 29. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 30. Teisėjų kolegija jau argumentavo, kad baudžiamasis įstatymas P. D.... 31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė P. D. atsakomybę... 32. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad... 33. Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 35. Nuteistojo P. D. kasacinį skundą atmesti....