Byla 1A-429-453/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistojo T. S. gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

3Iš T. S. D. L. priteista 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4Iš T. S. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 1082,73 Eur gydymo išlaidoms atlyginti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui priteista 440,32 Eur turtinės žalos atlyginimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 138,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo,

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61. T. S. nuteistas už tai, kad jis nužudė kitą žmogų, tai yra 2016 m. spalio 15 d., apie 23.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbiami), ir minėto namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su S. L. metu, sudavė jam ne mažiau kaip 7 kartus kumščiais ir spyrė ne mažiau kaip 6 kartus į galvą, dėl padaryto galvos smegenų žievinės venos plyšimo, sukėlusio kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiančią galvos smegenis, ir dėl galvos smegenų sumušimo su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais ištiko smegenų koma ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Dėl patirtos sunkios galvos traumos S. L. 2016 m. spalio 18 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Taip T. S. tyčia nužudė S. L..

72. Nuteistojo T. S. gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir T. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį; paskirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis jos vykdymą atidėti; nepakeitus nuteistojo veikos kvalifikacijos, prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį ir panaikinti pripažintą T. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte; sušvelninti T. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui priteistą 440,32 Eur turtinės žalos atlyginimą; sumažinti neturtinės žalos, priteistos D. L., dydį iki 15000 Eur.

82.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai kvalifikavo nuteistajam T. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką. Gynėjo manymu, T. S. nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 130 straipsnį. Gynėjo teigimu, Klaipėdos apygardos teismas, darydamas išvadą, kad nuteistasis T. S., atlikdamas nusikalstamą veiką nebuvo afekto būsenos, neįvertino visų šios aplinkybės nustatymui reikšmingų aplinkybių, taip pat nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių šios aplinkybės nustatymui. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta principinė baudžiamosios atsakomybės taikymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, tačiau ir tai, kad asmens veika turi būti tiksliai ir aiškiai kvalifikuota, įvertinus visas tam reikšmės turinčias faktines aplinkybes.

92.2. BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, nužudžiusiam kitą žmogų, o BK 130 straipsnyje įtvirtinta kvalifikuota nužudymo kaip nusikalstamos veikos sudėtis, kurios esminė ypatybė yra ta, kad asmuo nužudo kitą žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio.

102.2.1. Gynėjas aptardamas teisės doktrinoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas taisykles dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį teigia, kad spręsdamas ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas turi atsižvelgti į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2015).

112.2.2. Gynėjas pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose, nustatant kaltininko labai didelio susijaudinimo būseną, vertinami ne vien kaltininko paaiškinimai, jo subjektyvus situacijos suvokimas, bet turi būti tiriamos ir vertinamos, taip pat ir kitos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą, tai yra kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, tai kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288/2006, 2K-723/2007, 2K-155/2007, 2K-271/2008, 2K-155/2009 ir kt.), tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2010, 2K-130/2009, 2K-604/2005 ir kt.), ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2011, 2K-271/2008, 2K-604/2005, 2K-275/1999 ir kt.).

122.2.3. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad konstatuojant, jog nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (tai yra situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-648/2016).

132.2.4. Gynėjo teigimu, Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pacitavęs dalį teismų praktikos ir teisės doktrinos nuostatų, padarė nepagrįstas išvadas dėl to, kad nėra duomenų apie didelį T. S. susijaudinimą nusikalstamos veikos padarymo metu. Gynėjas aptardamas skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išdėstytus motyvus dėl T. S. nusikalstamos veikos nekvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį teigia, kad su jais iš esmės nesutinka. Pirma, dėl pirmosios instancijos teismo teiginių, kad S. L. smūgis D. L. nebuvo tiek neteisėtas ar įžeidžiantis, jog sukeltų T. S. staigų susijaudinimą. Gynėjas pažymi, kad normalių socialinių įgūdžių asmeniui, jo akivaizdoje naudojamas smurtas pats savaime yra ir turi būti sukrečiantis ir sukeliantis neigiamas emocijas. Dėl smurto panaudojimo prieš šeimos narį, galima teigti, kad yra padaryta nusikalstama veika nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nebūtina nustatyti, kad nužudytas asmuo atliko neteisėtus veiksmus - pakanka, kad šio asmens veiksmai būtų itin įžeidžiantys. Nagrinėjamu atveju, S. L. veiksmai buvo ne tik labai įžeidžiantys, tačiau ir atitinkantys vieno pavojingiausių teisės pažeidimų - nusikaltimo požymius. Antra, gynėjo teigimu, aplinkybė, kad tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis įvykio metu buvo neblaivūs, negali pašalinti galimybės T. S. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad T. S. įvykio metu buvo neblaivus, jau įvertino kaip jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir ginčo dėl to, kad įvykio metu nuteistasis buvo neblaivus, nėra. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad pagal byloje apklaustų asmenų parodymus dar iki atvykstant nuteistajam, S. L. vartojo alkoholį, taigi, tikėtina, kad jo buvo suvartojęs kur kas daugiau nei nuteistasis. Pasak gynėjo, šiuo atveju alkoholio vartojimo faktas ir tas faktas, kad S. L. buvo suvartojęs daugiau alkoholio nei T. S., buvo reikšminga vertinant paties S. L. elgesį ir galimybę sukelti T. S. didelį susijaudinimą smurtaujant prieš sutuoktinę. Tačiau pirmosios instancijos teismas alkoholio vartojimą vertino tik kaip T. S. padėtį sunkinančią aplinkybę. Tokiu būdu nebuvo įsigilinta į ypač reikšmingą aplinkybę, galėjusią pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Trečia, pirmosios instancijos teismas nepilnai įsigilino į susidariusią situaciją dėl D. L. prašymo T. S. nesikišti į konfliktą. S. L. smurtiniai veiksmai prieš D. L. buvo akivaizdžiai neteisėti ir į juos reaguoti turėtų kiekvienas pilietiškas asmuo, nepriklausomai nuo to, kad smurtą patyręs asmuo ir neprašo pagalbos. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis nurodė, jog S. L. tokios būsenos matė pirmą kartą, todėl nesitikėjo, kad jis gali taip elgtis su savo žmona. Juo labiau, kad T. S. ir D. L. yra susiję giminystės ryšiais (T. S. yra D. L. svainis), todėl prieš nukentėjusiąją D. L. S. L. be jokio pagrindo ir netikėtai panaudotas smurtas, tapo T. S. didelio susijaudinimo priežastimi. Dėl to, kad smurtas buvo naudojamas net kelis kartus gynėjas nurodo, jog byloje nekonstatuota, kad tik nuteistasis būtų smurtavęs prieš S. L., o nustatyta, kad smurtą vienas kito atžvilgiu naudojo abu konflikto dalyviai, tačiau pirmosios instancijos teismas visas nustatytas aplinkybes vertino tik nuteistojo T. S. nenaudai ir visiškai nevertino S. L. elgesio ir dalyvavimo konflikte, taip pat jo elgesio įtakos sukeliant T. S. didelį susijaudinimą. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertinęs akivaizdaus S. L. elgesio neteisėtumo, jo neblaivumo ir smurto prieš T. S., padarė nepagrįstą apibendrinimą, esą nėra duomenų apie T. S. didelį susijaudinimą nusikalstamos veikos padarymo metu. Be to, be jau minėtų aplinkybių, tai, kad T. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo labai susijaudinęs, patvirtina ir kitos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, tačiau priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas jomis nesivadovavo.

142.2.5. Gynėjas aptardamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas nurodo, kad įrodymai turi būti vertinami tiek kiekvienas atskirai, tiek ir jų visuma, argumentuojant, ar įrodymų visuma yra pakankama reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, be kitų duomenų, išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, nekvalifikuodamas T. S. veikos pagal BK 130 straipsnį, nesivadovavo įrodymų visuma, taip pat nesilaikė reikalavimo argumentuoti kai kurių byloje surinktų įrodymų atmetimą.

152.2.6. Gynėjas nurodo, kad tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu T. S. buvo labai susijaudinęs be pirmiau aptartų bylos įrodymų, patvirtina ir tai, kad iš nuteistojo parodymų nustatyta (juos patvirtino ir nukentėjusioji D. L.), jog nuteistasis pas S. L. ir D. L. atvyko atšvęsti automobilio įsigijimą, nebuvo agresyviai nusiteikęs ir nebuvo konflikto su S. L. pradininkas. Tai, kad S. L. be jokios priežasties sudavė savo žmonai, o vėliau, nuteistajam bandant jį sudrausminti, smurtavo ir prieš nuteistąjį, patvirtina, kad nuteistasis netikėtai ir ne dėl savo kaltės pateko į grėsmingą ir neįprastą situaciją, taigi, labai tikėtina, jog dėl to kilo didelis nuteistojo susijaudinimas. Tai, kad S. L. elgesys nuteistajam buvo ypač netikėtas, patvirtina R. S. paaiškinimai, kad nuteistasis, paskambinęs jai telefonu, tvirtino, jog S. L. „pablūdo“ ir, kad tokio S. L. anksčiau T. S. nebuvo matęs. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ir nevertino ypač svarbių nuteistojo ir T. S. konflikto aplinkybių, tai yra to, kad, kaip paaiškino nuteistasis, konflikto metu S. L. buvo pasiėmęs peilį. Tai, kad dėl nurodytos aplinkybės įvykio metu T. S. buvo labai susijaudinęs, patvirtina liudytojo R. J. parodymai. Šis liudytojas paaiškino, kad jam paskambinęs T. S. aiškino, jog S. L. bandė jam įdurti peiliu ar šakute. Taigi, neabejotina, kad tai, jog S. L. ne tik smurtavo prieš D. L., bet ir prieš nuteistąjį, taip pat tai, kad S. L. konflikto metu buvo paėmęs peilį, tik dar labiau sustiprino nuteistojo baimę ir susijaudinimą. Pirmosios instancijos teismas ne iki galo įvertino T. S. ir S. L. smurto vienas prieš kitą naudojimo aplinkybes, o būtent tai, kad smurtą S. L. prieš nuteistąjį naudojo taip pat intensyviai, nes kaip paaiškino nukentėjusioji D. L., S. L. taip pat buvo parvertęs T. S. ant žemės ir tokiu būdu nulaužė stalo koją. Ši D. L. nurodyta aplinkybė dar kartą patvirtina, kad nuteistasis dėl jo atžvilgiu naudoto smurto iš tiesų galėjo būti ir buvo didelio susijaudinimo būsenos.

162.2.7. Gynėjo teigimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad T. S. veika atitinka ne BK 129 straipsnio 1 dalį, pagal kurį jis nuteistas, o BK 130 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes T. S., nors ir nužudė kitą žmogų, tačiau tai padarė būdamas didelio susijaudinimo, sukelto paties nukentėjusiojo, būsenos.

172.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamajam procesui, kurio metu asmeniui gali būti taikomos pačios griežčiausios teisinės atsakomybės priemonės, būdinga tai, kad teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, privalo jį pagrįsti pakankamu kiekiu įrodymų, o teismo konstatuojamos aplinkybės turi būti artimos ne tikėtinai, o objektyviai tiesai. Pasak gynėjo, šioje byloje nagrinėjama sudėtinga ir neįprasta situacija - nustatyta, kad T. S. ir S. L., nepriklausomai nuo amžiaus skirtumo, buvo draugai, gerai sutarė, kartu leisdavo laiką ir neturėjo jokių tarpusavio konfliktų, galėjusių paskatinti vienas kito atžvilgiu griebtis smurto. Nenustatyta, kad jie anksčiau būtų vienas kito atžvilgiu smurtavę. Vien šios aplinkybės leidžia manyti, kad 2016 m. spalio 15 d. įvykiai, pasibaigę S. L. mirtimi, nuteistojo ir S. L. santykiuose buvo labai neįprasti, todėl labai tikėtina, kad nuteistasis buvo didelio susijaudinimo būsenos. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis visų priemonių siekdamas nustatyti ar T. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ar ne didelio susijaudinimo būsenos. Pagal BPK 270 straipsnio 3 dalies ir 287 straipsnio nuostatas teismas esant būtinybei gali atlikti bet kokius procesinius veiksmus siekiant nustatyti byloje tiesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-419/2009) nurodyta, kad didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Tokia ekspertizė skiriama turint duomenų, patvirtinančių buvus fiziologinio afekto būseną. Todėl nesiėmęs visų įmanomų priemonių, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad nesurinkta duomenų apie didelį nuteistojo susijaudinimą. Kaip matyti iš pirmiau pateiktų argumentų, byloje surinkti duomenys, kurie, jei ir negali galutinai patvirtinti šios aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad nuteistasis, nužudydamas S. L., tikrai buvo itin susijaudinęs. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti psichologinės-psichiatrinės ekspertizės paskyrimo galimybę ir paskirti šią ekspertizę, tačiau, kaip matyti, šio klausimo Klaipėdos apygardos teismas net nesvarstė.

182.4. Gynėjas nurodo, kad perkvalifikavus T. S. veiką, atsirastų pagrindas paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, taip pat spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. BK 130 straipsnyje nustatyta laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė, taigi bausmės vidurkis šiuo atveju sudaro trejus metus laisvės atėmimo. Kadangi nustatytos T. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai yra nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką, savo noru atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą ir susitarė dėl kitos dalies žalos atlyginimo (aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, šiuo atveju būtų veikos sudėties požymis ir nebūtų laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą), mano, kad T. S. turėtų būti paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė.

192.5. BK 130 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl būtų pagrindas atidėti T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaip tai numatyta BK 75 straipsnyje.

202.6. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tai, kad T. S. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus - apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymi, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, šiuo atveju privaloma nustatyti dvi aplinkybes - tai, kad asmuo buvo apsvaigęs ir tai, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje tik deklaratyviai nurodė, kad T. S. apsvaigimas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apklausiamas teisme T. S. patvirtino, kad įvykio dieną kartu su S. L. vartojo alkoholinius gėrimus, taigi, nėra pagrindo abejoti, kad nuteistasis buvo neblaivus. Kita vertus, nuteistasis taip pat paaiškino, kad būtų ėmęsis ginti D. L. nepriklausomai nuo alkoholio vartojimo. Be to, kaip nustatyta, smurtą vienas kito atžvilgiu naudojo ir nuteistasis, ir S. L.. Šiuo atveju T. S. apsvaigimo faktas nebuvo konflikto ir smurto naudojimo priežastimi, o priešingai - tikėtina, kad S. L. nebūtų pradėjęs smurtauti prieš savo žmoną, o vėliau ir prieš jį bandžiusį sudrausminti nuteistąjį, jei nebūtų pats apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas T. S. apsvaigimo įtakos, nusikalstamos veikos padarymui, visiškai neaptarė, nenurodė jokių argumentų šiuo klausimu, ignoravo T. S. paaiškinimus, kad jis būtų stojęs ginti nukentėjusiosios nepriklausomai nuo alkoholio vartojimo, tai yra pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino konflikto su taip pat neblaiviu S. L. aplinkybių ir eigos. Taigi, gynėjo teigimu, konstatuota T. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas T. S. septynerių metų ir šešių mėnesių bausmę paskyrė atsižvelgdamas į nustatytą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, šią aplinkybę iš nuosprendžio pašalinus, T. S. turi būti paskirta švelnesnė bausmė.

212.7. Klaipėdos apygardos teismas D. L. priteisė 25 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją. Nors perkvalifikavus T. S. nusikalstamą veiką, nusikaltimo pasekmės nepasikeistų, tačiau būtų pagrindas kitaip vertinti neturtinės žalos dydžio kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Konstatavus, kad nusikaltimo padarymą lėmė nuteistojo staigus susijaudinimas dėl neteisėto ir itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio poelgio, tai turėtų įtakos T. S. kaltės dėl žalos kilimo vertinimui ir atsižvelgiant į šią aplinkybę, neturtinės žalos kompensacijos dydis turėtų būti sumažintas iki 15 000 Eur.

222.8. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalavo iš nuteistojo T. S. priteisti 631,22 Eur žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2017 m. sausio 31 d. T. S. su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriumi sudarė susitarimą dėl 631,22 Eur žalos, nurodytos civiliniame ieškinyje, atlyginimo, taip pat papildomai ir dėl žalos, kuri nebuvo įtraukta į civilinį ieškinį, sumokėjimo. Minėtas susitarimas buvo pateiktas Klaipėdos apygardos teismui, o taip pat buvo pateikti ir duomenys, kad T. S. į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus nurodytą sąskaitą sumokėjo 631,22 Eur (2017 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymas), taip pat papildomai sumokėjo ir 192,00 Eur (2017 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymas). Taigi, T. S. jau yra visiškai atlyginęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinį ieškinį, todėl papildomai iš nuteistojo priteisti 440,32 Eur žalos atlyginimo nebuvo pagrindo. Pasak gynėjo, netoleruotina situacija, kai teismo nuosprendyje iš asmens priteisiama suma, kuri jau yra sumokėta.

233. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė skundžiamą nuosprendį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinio ieškinio priteisimo pakeisti, o kitą apeliacinio skundo dalį atmesti.

24Nuteistojo T. S. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

25Dėl T. S. inkriminuotos nusikalstomos veikos kvalifikavimo

264. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. S. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia nužudė nukentėjusįjį S. L.. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. S. gynėjas prašo nuteistajam T. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, nes T. S. nusikalstamą veiką, tai yra S. L. nužudymą, įvykdė būdamas afekto būsenoje - labai susijaudinęs.

274.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstą išvadą dėl T. S. kaltės tiesiogine tyčia nužudžius S. L.. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nuosprendį. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teismo posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatavo, kad nenustatyta prielaidų, jog T. S. tiriamo įvykio metu galėjo būti labai susijaudinęs būtent dėl neteisėto, įžeidžiančio ir provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, todėl netenkino gynėjo prašymo T. S. paskirti psichiatrinę-psichologinę ekspertizę.

284.2. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, tai yra tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad BK 130 straipsnis taikomas tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis.

294.2.1. Byloje nustatyta, kad S. L. mirė 2016 m. spalio 18 d., 10.58 val. VšĮ Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje (t. 1, b.l. 125-128). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 556/2016(03) nurodyta, kad S. L. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, padaryto galvos smegenų žievinės venos plyšimo, sukėlusio kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiančią galvos smegenis ir galvos smegenų sumušimo su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais, kurie sukėlė gyvybei pavojingą būseną - galvos smegenų komą ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 125-128). Nuteistasis T. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme vykusių apklausų metu neneigė, kad tarp jo ir S. L. kilusio konflikto metu, jis tiek rankomis, tiek kojomis S. L. sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą. Nuteistasis parodė, kad smūgius S. L. jis sudavė būdamas labai susijaudinęs dėl neteisėto ir įžeidžiančio S. L. elgesio, tai yra dėl S. L. suduoto smūgio per veidą savo žmonai D. L.. Būtent dėl tokio netinkamo S. L. elgesio tarp jų ir kilo konfliktas. Viskas vyko labai greitai. Muštynės tiek name, tiek lauke truko tik kelias minutes (t. 1, b.l. 173-174, 179-180, t. 2, b.l. 74). Taigi, pirmiau aptarti vienas kitą papildantys įrodymai patvirtina, kad T. S. nukentėjusiajam S. L. sužalojimus, buvusius jo mirties priežastimi, padarė tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilusio konflikto metu jį mušdamas, tai yra tyčia suduodamas rankomis ir kojomis smūgius į galvą. Esant tokių aplinkybių visumai, pagrįsta apygardos teismo išvada, kad tarp nuteistojo T. S. nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys.

304.3. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas ginčija aplinkybę dėl T. S. pripažinimo kaltu padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, teigdamas, kad S. L. T. S. nužudė būdamas afekto būsenos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo gynėjo dėl T. S. padarytos nusikalstamo veikos kvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį yra nepagrįsti.

314.3.1. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. spalio 15 d. vykusių išgertuvių metu nukentėjusysis S. L. vieną kartą sudavė per veidą savo žmonai D. L.. Pirmosios instancijos teismas tokius nukentėjusiojo veiksmus pagrįstai įvertino kaip provokuojančius ir turėjusius įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai pripažino nuteistojo T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nors nurodytas nukentėjusiojo elgesys ir yra vertinamas kaip provokuojantis, neteisėtas ir neatitinkantis nustatytų elgesio normų, vien ši teismo nustatyta aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad T. S. S. L. nužudė būdamas fiziologinio afekto būsenos. Norint patvirtinti tokios būsenos buvimą, reikia nustatyti, kad konkretus nukentėjusiojo S. L. poelgis sukėlė T. S. didelį susijaudinimą, dėl kurio įvyko fiziologinis afektas ir sekė pavojingus padarinius sukėlę nuteistojo veiksmai. Taip pat būtina nustatyti, kad T. S. veiksmai, tai yra smūgių sudavimas koja ir rankomis S. L. į galvą, buvo atlikti nedelsiant po nukentėjusiojo įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į jį.

324.3.2. Pagal suformuotą teismų praktiką nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės patvirtina, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena daugeliu atvejų jam jau buvo praėjusi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo elgesys (smūgio sudavimas nukentėjusiajai D. L. per veidą) buvo provokuojantis ir jis galėjo sujaudinti nuteistąjį T. S., tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į konflikto eigą bei konflikto aplinkybes nelaiko, kad toks nukentėjusiojo elgesys galėjo sukelti nuteistajam tokio laipsnio susijaudinimą kaip fiziologinis afektas. Šiuo atveju reikia įvertinti viso konflikto aplinkybes ir jo eigą. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji D. L. parodė, kad 2016 m. spalio 15 d. išgertuvių metu, jos vyras S. L., nieko jai nesakęs, netikėtai trenkė delnu per veidą. Tai pamatęs T. S. ėmė ją ginti, priekaištavo jos vyrui, kad šis taip elgiasi. Ji T. S. liepė nesikišti, nes ji žinojo kaip nuraminti vyrą, tačiau T. S. jos neklausė. T. S. ir S. L. apsižodžiavo ir pradėjo tarpusavyje stumdytis. T. S. parvertęs S. L., ne kartą jam spyrė į įvairias kūno vietas, tačiau daugiausia kliuvo į galvą. Ji pradėjo juos skirti, tada keli smūgiai nuo T. S. kliuvo ir jai. Po šio konflikto abu vyrai buvo apsiraminę, kalbėjosi. Tada jos vyras atsistojęs nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį ir laikydamas sau jį prie pilvo pasakė, kad jūs manęs čia netrankysite, nedaužysite. Ji peilį iš S. L. atėmė. Po to, tarp T. S. ir S. L. vėl prasidėjo konfliktas, jie vėl pradėjo pyktis. Pirmiausia apsižodžiavo, o po to ir apsistumdė. Grumdamiesi jie buvo nugriuvę virtuvėje. Ji juos vėl apramino, jie vėl susitaikė. Tada jie abu išėjo į lauką. Kas po to vyko lauke ji nematė. Jos vyras iš lauko grįžo po 15-20 min., ji tuo metu su vaiku jau gulėjo lovoje, o jos vyras atsigulė kitame kambaryje. Ji nematė koks S. L. grįžo iš lauko. Tik pabudusi ryte pamatė ištinusį vyro veidą, taip pat matė didelę kraujo dėmę lauke ir suprato, kad lauke tarp jos vyro ir T. S. taip pat vyko muštynės (t. 1, b.l. 30-31, t. 2, b.l. 100-101). Nukentėjusioji D. L. betarpiškai matė iš esmės visas įvykio aplinkybes ir nuosekliai jas papasakojo apklausų metu. Nukentėjusiosios D. L. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių – dėl konflikto pradžios ir konflikto įvykių eigos iš esmės nekito viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek pirmosios instancijos teisme, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais. Be to, juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Tai, kad lauke tarp nuteistojo T. S. ir nukentėjusiojo S. L. taip pat vyko konfliktas ir, kad nuteistasis T. S. S. L. sudavė smūgius patvirtino pats nuteistasis T. S. (t. 1, b.l. 173-174, 179-180, t. 2, b.l. 74). Be to, tai patvirtina ir 2016 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kad kieme prie namo ant trinkelių matosi kraujo dėmės (t. 1, b.l. 13-19). Taigi, iš aptartų nukentėjusiosios D. L. parodymų matyti, kad smūgių sudavimas S. L., kaip atsakas į šio netinkamą poelgį, nebuvo staigus, nes po nukentėjusiojo S. L. D. L. suduoto smūgio per veidą, nuteistasis T. S. pirmiausia papriekaištavo nukentėjusiajam dėl tokio jo elgesio, vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais, susistumdė ir tik po to S. L. pargriuvus T. S. sudavė smūgius kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, tačiau daugiausia smūgių buvo suduota nukentėjusiajam į galvą. Taip pat iš nukentėjusiosios D. L. parodymų matyti, kad nukentėjusysis S. L. paėmęs peilį į rankas, juo T. S. negrasino ir nebandė juo T. S. sužaloti. Priešingai, pasak nukentėjusiosios, S. L. teigė, kad jis susižalos pats save. Be to, tokias aplinkybes iš dalies patvirtino ir pats nuteistasis T. S. parodydamas, kad išgertuvių metu S. L. trenkus D. L. ranka per veidą, jis atsistojo ir pasakė, kad taip daryti negalima. Jis ramino S. L., sugriebė jam už rankos ir liepė nusiraminti. Tačiau po to jie susistumdė (t. 1, b.l. 173-174, t. 2, b.l. 74). Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo tęsėsi ilgesnį laiko tarpą, taip pat tai, kad konflikto metu nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikydavo ir po to vėl konfliktuodavo, patvirtino ir liudytai R. J. bei R. S.. Minėti liudytojai parodė, kad pirmą kartą nuteistasis T. S. R. J. paskambino apie 23 val., jau tuo metu T. S. nurodė, kad S. L. sudavė per veidą savo žmonai D. L.. T. S. dėl kilusio konflikto su S. L. jiems skambino kelis kartus. Liudytojas R. J. parodė, kad tuo metu, kai jam skambino T. S., jiems kalbantis jis girdėjo triukšmą, šauksmus, girdėjo, kad D. L. sakė, jog baigtų muštis. Liudytojas teigė, jog dėl peilio ar šakutės ką jam pasakė T. S., jis nesuprato, nes T. S. nerišliai kalbėjo. Liudytoja R. S. parodė, kad jai brolis T. S. pasakojo, jog konfliktas prasidėjo dėl S. L. suduoto smūgio D. L., jie po to susigrūmė, po to susitaikė, tačiau vėliau vėl susimušė. Liudytoja R. S. parodė, kad apie 24 val. ji vis tik nuvažiavo parvežti T. S. pas S. L.. Atvažiavusi paimti T. S. ant jo veido matė nubrozdinimus ir kraują (t. 2, b.l. 74, 75). Taigi, pirmiau aptarti nukentėjusiosios D. L. ir liudytojų R. J. bei R. S. parodymai neleidžia konstatuoti, kad nužudytojo S. L. elgesys būtų sukėlęs nuteistajam fiziologinį afektą ar staigų susijaudinimą, po kurio betarpiškai būtų sekę nuteistojo T. S. veiksmai, nužudant S. L.. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo atsakas į nukentėjusiojo veiksmus (smūgio sudavimą nukentėjusiajai D. L. per veidą) nebuvo labai staigus, kuris staiga galėjo sukelti didelį susijaudinimą ir dėl kurio iš dalies aptemus sąmonei T. S. sumušė S. L., suduodamas jam smūgius į gyvybiškai svarbų žmogaus kūno organą - galvą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek pirminiai, tiek vėlesni aptarti nukentėjusiojo S. L. veiksmai, neduoda pagrindo pripažinti, kad jie galėjo sukelti nuteistojo didelį susijaudinimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis intensyvų smurtą prieš nukentėjusįjį S. L. naudojo viso besitęsiančio konflikto metu, kuris tęsėsi gana ilgą laiko tarpą per kelis etapus ir tai patvirtina, kad nuteistasis T. S. suvokė ir savo veiksmų pavojingumą, ir galėjo juos valdyti. Tuo tarpu esant fiziologinio afekto būsenai asmens suvokimas savo veiksmų pavojingumo ir gebėjimas juos valdyti yra ribotas. Todėl vertinti T. S. veiksmus kaip nužudymą labai susijaudinus nebuvo ir nėra pagrindo.

334.4. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad T. S. S. L. nužudė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

344.4.1 Pirma, BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių nusikaltimus, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Baudžiamosios teisės teorijoje žinomos ir kitos tyčios rūšys (apibrėžta, neapibrėžta, iš anksto apgalvota ir staiga atsiradusi), tačiau baudžiamasis įstatymas jų nereglamentuoja, todėl teismai, spręsdami nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, dėl tyčios rūšies turi pateikti bylos medžiaga pagrįstus argumentus, atitinkančius BK 15 straipsnio nuostatas. Taigi, tokios BK 15 straipsnyje nenustatytos tyčios rūšys išeina už įstatyminio reglamentavimo ribų, todėl teismai, spręsdami veikos kvalifikavimo klausimus, neturėtų jomis operuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-382/2014, 2K-101-677/2015).

354.4.2. Antra, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytu nuteistojo nusikalstamos veikos tyčios turiniu, tai yra, kad T. S. S. L. nužudė veikdamas tiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama – ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, smūgių stiprumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Bylos nagrinėjimo metu ištirtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, kambaryje ant grindų, taip pat lauke ant plytelių gulinčiam S. L. sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius ranka ir ne mažiau kaip šešis smūgius koja į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad aplinkybes, jog nuteistasis buvo abejingas kilsiančioms pasekmėms bei S. L. likimui ir kad jį tenkino bet kokios kilsiančios pasekmės patvirtina nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis panaudojęs intensyvų smurtą prieš nukentėjusįjį, jį paliko ir išvyko namo. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nuteistasis neturėjo tikslo nužudyti S. L., byloje nėra tokį nuteistojo tikslą patvirtinančių duomenų, tačiau šiuo konkrečiu atveju įvykio eiga, tai yra dėl T. S. suduotų daugybinių smūgių ranka ir koja į galvą, nukentėjusysis S. L. mirė, buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga T. S. nusikalstamų veiksmų pasekmė. Taigi, nuteistasis T. S. būdamas normalaus protinio išsivystymo, nors ir būdamas neblaivus, tačiau suvokdamas susiklosčiusios konfliktinės situacijos aplinkybes, tyčia smūgiuodamas rankomis ir kojomis neblaiviam nukentėjusiajam į galvą, neabejotinai suvokė, kad kelia pavojų šio gyvybei, numatė, kad jis gali patirti mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, kurią numato BK 15 straipsnio 3 dalis), tai yra nuteistasis galimoms pasekmėms buvo abejingas. Esant šių aplinkybių visumai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad T. S. S. L. nužudė veikdamas tyčia, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuteistojo tyčios rūšį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistasis T. S. S. L. nužudė veikdamas ne tiesiogine neapibrėžta tyčia, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o netiesiogine tyčia (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Šiuo atveju teisingas tyčios rūšies įvardijimas neturi įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui, nes skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui, todėl patikslinus tyčios rūšį nuteistojo padėtis nebus pasunkinta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad motyvas ir tikslas nėra nužudymo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, būtinieji požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392/2012). Todėl vien tai, kad T. S. neturėjo motyvo ir tikslo nužudyti S. L., ir kad jie buvo draugai, neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

36Dėl T. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės

375. T. S. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pripažinta, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta nuteistojo T. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teigdamas, kad T. S. apsvaigimas neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes jis D. L. taip pat būtų gynęs ir būdamas blaivus. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.

385.1. Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintoje normoje nurodyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali būti pripažinta aplinkybė, kai asmuo veiką padaro apsvaigęs nuo alkoholio. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio, šiai aplinkybei nustatyti yra svarbu tai, kad kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu, T. S. prisipažino, kad su S. L. tiriamo įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus (t. 2, b.l. 74). Tai, kad nuteistasis T. S. su nukentėjusiuoju S. L. tiriamo įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, patvirtino ir nukentėjusioji D. L., bei liudytojai R. J. ir R. S. (t. 2, b.l. 75-76, 100-101). Taigi, iš bylos ištirtų įrodymų nustatyta, kad prieš tiriamą įvykį nuteistasis T. S. kartu su nukentėjusiuoju S. L. vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog T. S. girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patvirtina nuteistojo veikimo pobūdis, tai yra kai tarp S. L. ir D. L. įvyko buitinis konfliktas ir S. L. žmonai sudavė vieną kartą ranka per veidą, T. S. ėmėsi intensyvaus fizinio smurto veiksmų prieš S. L., nors nukentėjusioji D. L. prašė T. S. nesikišti į konfliktą. Akivaizdu, kad buvo neadekvati ir agresyvi nuteistojo T. S. reakcija į nukentėjusiojo S. L. elgesį. Be to, intensyvų fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. L. T. S. naudojo net kelis kartus, tai yra ir po to kai jie abu jau susitaikydavo, apsiramindavo, tačiau tarp jų vėl dėl neaiškių priežasčių įsipliekdavo konfliktas. Šiuo atveju galima konstatuoti, kad apsvaigimas nuo alkoholio aiškiai susilpnino T. S. savikontrolę ir suteikė jam agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad T. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

39Dėl T. S. paskirtos bausmės

406. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma T. S. paskirti švelnesnę bausmę. Toks apeliaciniame skunde išdėstytas gynėjo prašymas atmetamas, nes yra nepagrįstas.

416.1. Apygardos teismas T. S. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad T. S. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. Nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat tinkamai laikydamasis bausmės individualizavimo principo, skirdamas bausmę nuteistajam T. S. apygardos teismas atsižvelgė ir į jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis (anksčiau neteistas (t. 1, b.l. 162), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b.l. 157), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b.l. 158-161). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo T. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnis 1 dalis 2 punktas), savo noru atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą ir susitarė dėl kitos dalies žalos atlyginimo (BK 59 straipsnis 1 dalis 3 punktas), nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnis 1 dalis 6 punktas). Taip pat, teisingai pripažino vieną nuteistojo T. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnis 1 dalis 9 punktas).

426.2. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam T. S. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančios aplinkybių balansą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. S. paskirta septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl T. S. paskirtos bausmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti. Kadangi T. S. pripažintas kaltu padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, tai yra labai sunkų nusikaltimą, T. S. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

43Dėl civilinių ieškinių

447. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui priteista 440,32 Eur suma, nes T. S. minėtą žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui yra atlyginęs ir pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs tai patvirtinančius įrodymus, todėl šiuo atveju minėtos žalos nebebuvo pagrindo priteisti iš T. S.. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

457.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius S. L. vaikams N. L. ir R. L. paskyrė valstybines socialinio draudimo našlaičių pensijas (t. 2, b. l. 45-46). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius 2017 m. sausio 30 d. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškė civilinį ieškinį, kuriame vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, 112 straipsnio 1 dalimi prašė iš T. S. priteisti 631,22 Eur žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (t. 2, b.l. 39-40).

467.2. Baudžiamojoje byloje 2017 m. kovo 1 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktame rašte Nr. (1.12E) S-E- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius patvirtino, kad T. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui yra atlyginęs 631,22 Eur padarytą žalą (t. 2, b.l. 56). Taip pat iš baudžiamojoje byloje patiktų duomenų matyti, kad T. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui yra atlyginęs ne tik 631,22 Eur padarytą žalą, bet ir 191,90 Eur žalą už 2017 m. vasario mėn. (t. 2, b.l. 64, b.l. 65, 66).

477.3. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. skundžiamame nuosprendyje iš dalies patenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinį ieškinį ir iš T. S. jų naudai priteisė 440,32 Eur turtinei žalai atlyginti. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad T. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui yra sumokėjęs tik 191,90 Eur įmoką.

487.4. Atsižvelgiant į tai, kad dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nuteistasis T. S. visiškai atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareikštą 631,22 Eur civilinį ieškinį ir teismui nagrinėjančiam baudžiamąją byla pateikė tai patvirtinančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nepagrįstai iš T. S. priteisė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareikštą civilinį ieškinį, tai yra 440,32 Eur. Dėl to, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl 440,32 Eur turtinės žalos civilinio ieškinio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui priteisimo iš T. S. panaikinama ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareikštas 631,22 Eur ieškinys T. S. atmetamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

498. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su nukentėjusiajai D. L. priteisto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

508.1. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. L. pareiškė 50 000 Eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 101). Klaipėdos apygardos teismas nukentėjusiosios D. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir iš nuteistojo T. S. priteisė 25 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti. Pirmiau aptartais įrodymais teisėjų kolegija konstatavo, kad T. S. smūgiuodamas į gyvybiškai svarbias kūno vietas bei veikdamas tiesiogine tyčia nužudė S. L.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad T. S. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą.

518.2. Nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, bei padaryta nusikalstama veika atsiradusias pasekmes – tai yra nukentėjusiojo mirtį, taip pat ir į tai, kad nukentėjusioji dėl vyro mirties neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Taip pat į tai, kad nukentėjusioji po vyro mirties viena turi išlaikyti jų mažametį sūnų.

528.3. Atsižvelgiant į nuteistojo T. S. nusikalstama veika padarytus nepataisomus padarinius, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus dėl vyro netekties, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir tinkamai nustatė nukentėjusiajai priteisiamo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437-696/2016 - nužudytojo motinai priteista 23 169 Eur, nužudytojo tėvui priteista 23 169 Eur, nužudytojo sutuoktinei priteista 28 985 Eur, nužudytojo dukrai priteista 28 985 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso solidariai iš dviejų nuteistųjų priteista 104 348 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Nr. 2K-44-648/2016 - nužudytojo sutuoktinei priteista 20 273 Eur, nužudytojo sūnui priteista 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso iš nuteistojo priteista 37 754 Eur neturtinės žalos atlyginimo). D. L. dėl įvykusios jos vyro mirties, neabejotinai kilo ypatingi dvasiniai išgyvenimai, priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, todėl nėra pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

Nutarė

54Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti:

55nustatyti, kad T. S. S. L. nužudė veikdamas ne tiesiogine neapibrėžta tyčia, o netiesiogine tyčia.

56Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl 440,32 Eur turtinės žalos civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui priteisimo iš T. S. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinį ieškinį atmesti.

57Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš T. S. D. L. priteista 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti.... 4. Iš T. S. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 1082,73 Eur gydymo... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1. T. S. nuteistas už tai, kad jis nužudė kitą žmogų, tai yra 2016 m.... 7. 2. Nuteistojo T. S. gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius apeliaciniame... 8. 2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismas... 9. 2.2. BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, nužudžiusiam... 10. 2.2.1. Gynėjas aptardamas teisės doktrinoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 11. 2.2.2. Gynėjas pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 12. 2.2.3. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad konstatuojant, jog nužudymas... 13. 2.2.4. Gynėjo teigimu, Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje... 14. 2.2.5. Gynėjas aptardamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas nurodo, kad... 15. 2.2.6. Gynėjas nurodo, kad tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu T. S.... 16. 2.2.7. Gynėjo teigimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti,... 17. 2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamajam procesui, kurio metu... 18. 2.4. Gynėjas nurodo, kad perkvalifikavus T. S. veiką, atsirastų pagrindas... 19. 2.5. BK 130 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika, pagal BK 11 straipsnio 4... 20. 2.6. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tai,... 21. 2.7. Klaipėdos apygardos teismas D. L. priteisė 25 000 Eur neturtinės žalos... 22. 2.8. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje Valstybinio socialinio draudimo... 23. 3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė... 24. Nuteistojo T. S. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinis skundas... 25. Dėl T. S. inkriminuotos nusikalstomos veikos kvalifikavimo... 26. 4. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. S. pripažintas... 27. 4.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 28. 4.2. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, tai yra... 29. 4.2.1. Byloje nustatyta, kad S. L. mirė 2016 m. spalio 18 d., 10.58 val. VšĮ... 30. 4.3. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas ginčija aplinkybę dėl T. S.... 31. 4.3.1. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. spalio 15 d. vykusių... 32. 4.3.2. Pagal suformuotą teismų praktiką nužudymas pripažįstamas padarytas... 33. 4.4. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada,... 34. 4.4.1 Pirma, BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė... 35. 4.4.2. Antra, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 36. Dėl T. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės... 37. 5. T. S. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos... 38. 5.1. Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintoje normoje... 39. Dėl T. S. paskirtos bausmės... 40. 6. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma T. S. paskirti švelnesnę bausmę.... 41. 6.1. Apygardos teismas T. S. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos... 42. 6.2. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios... 43. Dėl civilinių ieškinių... 44. 7. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su Valstybinio... 45. 7.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybinio socialinio... 46. 7.2. Baudžiamojoje byloje 2017 m. kovo 1 d. Klaipėdos apygardos teismui... 47. 7.3. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. skundžiamame... 48. 7.4. Atsižvelgiant į tai, kad dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo,... 49. 8. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su... 50. 8.1. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs... 51. 8.2. Nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,... 52. 8.3. Atsižvelgiant į nuteistojo T. S. nusikalstama veika padarytus... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 54. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti:... 55. nustatyti, kad T. S. S. L. nužudė veikdamas ne tiesiogine neapibrėžta... 56. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio... 57. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį...