Byla e2S-1217-436/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arionex LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12345-1043/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arionex LT“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Merdista“, M. V., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno marių žuvys“, S. V. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ginčas kilęs dėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.
    2. Ieškovė UAB „Arionex LT“ ieškiniu prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Merdista“, M. V., BUAB „Kauno marių žuvys“, S. V. 34 258,38 Eur žalą, 5 027,61 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
    3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant šio turto pakankamai, areštuoti pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu, piniginėmis lėšomis, turtinėmis teisėmis disponuoti.
    4. Prašymą grindė tuo, kad atsakovai ieškovės atžvilgiu turėjo nesąžiningų ketinimų, t. y. atsakovai vengė raštu pasirašyti sutartį dėl žuvų auginimo ir biologinio valymo technologinių įrenginių įrengimo bei skolos suderinimo aktą. Atsakovai, sužinoję apie jiems pareikštą ieškinį, gali siekti paslėpti ar perleisti jiems priklausantį turtą ar turtines teises, suvaržyti teises į jį ar kitaip apsunkinti disponavimą, kas sukeltų grėsmę, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškinio suma yra didelė, o atsakovių UAB „Merdista“ ir BUAB „Kauno marių žuvys“ turtinė padėtis sunki, todėl pagal teismų praktiką didelė reikalavimo suma yra laikoma objektyviu kriterijumi, padidinančiu būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

      6

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovų prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad:
    1. Ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme.
    2. Ieškovė neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų atžvilgiu taikymui, nors pareiga įrodyti grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui tenka laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašančiam asmeniui.
    3. Reikalavimo suma ir atsakovo turtinė padėtis savaime nėra tinkami ir pakankami kriterijai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Esant solidariai prievolei sprendžiant klausimą dėl egzistuojančios realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, turi būti įvertinta ne vieno ar kelių atsakovų, bet visų solidarių atsakovų galimybė įvykdyti ieškovei tikėtina palankų būsimą teismo sprendimą. Taigi, esant solidariai atsakomybei, pakanka, kad bent vienas skolininkas būtų pajėgus įvykdyti tikėtina palankų ieškovei teismo sprendimą. Ieškovė nepateikė įrodymų atspindinčių atsakovų realią finansinę padėtį. Neturint duomenų apie kitų solidarių atsakovų turtinę padėtį, vien vieno atsakovo blogos turtinės padėties ir fakto, kad kitam atsakovui iškelta bankroto byla nepakanka, kad būtų galima konstatuoti grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
    4. Teismas nenustatė konkrečių aplinkybių, kurios rodo galimą atsakovų nesąžiningumą.
  1. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
  1. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Arionex LT“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Teismas nevertino aplinkybės, kad du iš keturių atsakovų yra nemokūs (UAB „Kauno marių žuvys“ yra iškelta bankroto byla, UAB „Merdisa“ yra nemoki), todėl netenkinus ieškovės prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės, kaip potencialaus kreditoriaus, interesai nukentės, jei bankroto procedūra bus baigta ir neliks dalies atsakovų, kurie galėtų įvykdyti teismo sprendimą.
    2. Teismas iš ieškinyje dėstomų aplinkybių turėjo pagrindą spręsti apie atsakovų galimą nesąžiningumą, kadangi jie tyčia, pasitelkdami nemokią įmonę, sumokėdami avansinę įmoką, ieškovės sąskaita įsirengė žuvų auginimo ir biologinio valymo technologinius įrenginius, o dabar ieškovė, turėdama galiojantį reikalavimą, atsakovėms esant nemokioms, atsiduria visų kreditorių eilės gale. Šiais atsakovų nesąžiningais veiksmais pažeidžiami ieškovės teisėti interesai.
    3. Teismas neįvertino viešojo intereso byloje egzistavimo, t. y. esant viešajam interesui byloje, buvo pagrindas teismui aktyviai rinkti įrodymus ir vertinti atsakovų turtinę padėtį bei tokiu būdu spręsti dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
    4. Teismas nutartimi nepaneigė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovams ieškinio suma yra didelė.

7Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinasias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia piniginį reikalavimą keturiems atsakovams (vienas iš jų – bankrutuojanti įmonė), kuris kildinamasis iš žodžiu tarp šalių sudarytos sutarties dėl žuvų auginimo ir biologinio valymo technologinių įrenginių įrengimo (atliktų darbų kaina - 34 258,38 Eur, palūkanos – 5 027,61 Eur). Ieškovė savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Teismui netenkinus šio prašymo su tokia nutartimi nesutinka ieškovė, atskirajame skunde nurodydama, kad teismas netinkamai sprendė dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

8Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

  1. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  2. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – t. y. grėsmės, jog galimai ieškovei palankus būsimas teismo sprendimas dėl atsakovų veiksmų gali būti neįvykdomas ar jo vykdymas apsunkintas, egzistavimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais.
  4. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
  5. Nors ir sutiktina, kad šioje byloje prašoma iš atsakovų priteisti suma, turėtų būti vertinama kaip didelė atsakovų atžvilgiu, tačiau aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).
  6. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtent tokiame kontekste atsakovų nesąžiningumą įrodinėjo duomenimis, kad atsakovai esą iš anksto buvo numatę neatsiskaityti su ieškove, tačiau tokiems duomenims pagrįsti nepateikė jokių konkrečių įrodymų, tik išreiškė subjektyvų susiklosčiusių aplinkybių vertinimą.
  7. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės šioje byloje prašomos priteisti iš atsakovų sumos, vien samprotavimai, kad atsakovai gali siekti ir perleisti turimą turtą, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovai turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.
  8. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
  9. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti didelę pinigų sumą pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovai vengs vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.

9Dėl viešojo intereso byloje nebuvimo

  1. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, o tai sukelia pareigą teismui tokioje byloje būti aktyviam (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 3 dalis, 417 straipsnis). Nesutiktina su nurodytais argumentais.
  2. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl bankrutuojančios įmonės atsakomybės, t. y. ieškovės kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai įmonei pagrįstumo, kartu ir dėl kitų solidariųjų atsakovų atsakomybės.
  3. Pažymėtina, kad nemokumo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, tačiau viešojo intereso pasireiškimo laipsnis nėra vienodas ir skiriasi priklausomai nuo klausimo, kuris sprendžiamas byloje. Paprastai didžiausias viešasis interesas egzistuoja sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tokios bylos iškėlimas sukelia erga omnes padarinius bei paliečia visų įmonės kreditorių interesus, kuriems nebeleidžiama patenkinti savo reikalavimų individualaus vykdymo tvarka, ir jie tampa priversti konkuruoti su kitais kreditoriais dėl skolininko turto. Tuo tarpu nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo (CPK 13 straipsnis) ir rungimosi (CPK 12 straipsnis) principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininkui reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovė, prašydama byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų, kurių vienas yra bankrutuojanti įmonė, atžvilgiu, turėjo būti aktyvi ir įrodyti, kad poreikis byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra (CPK 178 straipsnis).
  4. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Byloje sprendžiant ginčą faktinės aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos dažnai tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Nepakankant įrodymų patvirtinti nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
  5. Ginčo atveju byloje nenustačius teismo pareigos būti aktyviam, ieškovei nepateikus įrodymų dėl grėsmės busimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atskirojo skundo argumentai dėl teismo pareigos ex officio rinkti įrodymus, vertinti atsakovų turtinę padėtį, paneigti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą yra nepagrįsti, todėl atmestini.
  6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai