Byla 1A-338-843/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Gritei, išteisintajam J. K., išteisintojo gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Valentino Gritės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas A. J. (A. J.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, tačiau dėl šio asmens apeliacinis skundas nėra paduotas.

4Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,

Nustatė

5I.

6J. K. pareikšti kaltinimai

71.

8I. J. K. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį tuo, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

91.1.

10jis, 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 13.55 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „Norfos mažmena“ priklausančią parduotuvę "Norfa", esančią Vilniuje, Nidos g. 1, alkoholio skyriuje nuo lentynų paėmė 2 vnt. vyno spirito „Hennessy VS“, 0.7 l talpos, 1 vnt. vertė 38,99 eurų, bendros 77,98 eurų vertės, įsidėjo prekes į maišą ir išėjo iš parduotuvės pro kasas nesusimokėjęs už prekes.

111.2.

12Tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 18.02 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „Norfos mažmena“ priklausančią parduotuvę "Norfa", esančią Vilniuje, Nidos g. 1, alkoholio skyriuje nuo lentynų paėmė 1 vnt. vyno spirito „Hennessy VS“, 0.7 l talpos, 38.99 eurų vertės, 1 vnt. viskio „Glencadam 15YO“, 0.7 l talpos, 63,79 eurų vertės, bendros 102,78 eurų vertės, įsidėjo prekę į maišą ir išėjo iš parduotuvės pro kasas nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu tyčia pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB "Norfos mažmena" priklausantį, 180,76 eurų vertės turtą.

13II.

14Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

152.

16Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti 2019 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria J. K. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimti naują nuosprendį, kuriuo J. K. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir skirti jam 45 paras arešto. Pritaikius BK 641 straipsnį bausmę sumažinti 1/3 ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinti visiškai sudedant, tai yra prie atliekamos bausmės pridėti 1 mėnesio arešto bausmę. Civilinį ieškinį tenkinti 180,76 eurų sumoje. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino J. K. teisme duotus parodymus kaip patikimus ir visiškai neatsižvelgė į jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Būtent tuose parodymuose kaltinamasis neatsiminė įvykio aplinkybių ir aiškiai nurodė, kad vagystes vykdė savo reikmėms, nesiekė su niekuo dalintis, tai darė ketindamas įsigyti sau narkotinių medžiagų. Teisme duotų jo parodymų melagingumą patvirtina filmuota medžiaga, kuri patvirtina, kad vagystės buvo daromos greta kitų pažįstamų asmenų, neatsitiktinai, o aiškiai kryptingai, suvokiant, kad galimybė įvykdyti nusikalstamą veiką iš šios parduotuvės 2017-08-18 ir 2017-08-21 buvo dėkingiausia. J. K. veiksmai buvo pagrįsti vieningos tyčios įvykdyti tos pačios rūšies nusikalstamą veiką iš to paties šaltinio, darant žalą tam pačiam savininkui. Kaltininkas vogė vienam tikslui – narkotikams, ir tik tam tikrą kiekį daiktų (alkoholio), kurį lengva realizuoti ir pakanka narkotinių medžiagų poreikiui tam tikram laikotarpiui patenkinti. Kaltinamojo kryptingumas grobti tam tikrą kiekį alkoholio rodo vieningą jo tyčią. Skunde nurodoma, jog nėra pagrindo tapatinti J. K. ir A. J. padarytas veikas, nes kiekvienas asmuo vogė individualiai, savo reikmėms. Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes vertino išteisintojo naudai ir ne visiškai vertino duomenis, paneigiančius J. K. parodymų versiją. Prokuroro nuomone, išteisintojo veiksmai yra tapatūs, vienas nuo kito nenutolę, padaryti analogišku būdu, įgyvendinant vieną sumanymą ir žalą tam pačiam savininkui.

173.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintasis J. K. prašo atmesti prokuroro skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Atsiliepime nurodoma, kad išteisintasis neatsiminė padarytų veikų, todėl negalėjo duoti nuoseklių parodymų. J. K. nurodo, jog tik peržiūrėjęs parduotuvės vaizdo kamerų įrašus atsiminė tikslesnes aplinkybes, todėl jo parodymų, duotų teisme, negalima laikyti tuo metu sugalvota versija. Jis teigia, jog vogdavo įvairioms reikmėms, iš ten, kur papuola, todėl J. K. nemano, kad jo padarytą veiką būtų galima laikyti tęstine.

194.

20Kitų atsiliepimų negauta.

215.

22Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis J. K. ir jo gynėjas – atmesti.

236.

24Teismo posėdyje buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir papildomai apklaustas išteisintasis J. K.. Posėdyje jis nurodė, jog iš parduotuvių vogdavo nuolat, tačiau konkrečių parduotuvių nesirinkdavo. Vogdavo įvairiems tikslams: benzinui, maistui, narkotikams, kad sumokėti už darželį. Rugsėjo 21 d. užėjo į parduotuvę Nidos gatvėje nusipirkti atsigerti, joje apsaugos nebuvo, todėl spontaniškai pavogė.

25III.

26Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas atmestinas.

287.

29Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatomis, tai yra laikydamasis apeliaciniuose skunduose apibrėžtų nagrinėjimo ribų bei nepablogindamas nuteistųjų padėties, ir padarė šias išvadas.

308.

31Dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išgirstus parodymus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ginčijamo nuosprendžio išvadomis, kad byloje yra pagrindas konstatuoti, jog J. K. nepadarė BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos.

329.

33Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, 2K–605/2007, 2K-717/2007, 2K-671/2001). Vieningas kaltininko sumanymas yra vienas iš pagrindinių tęstinės nusikalstamos veikos požymių, skiriančių ją nuo pavienio nusikaltimo. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas.

3410.

35Analizuojant subjektyvųjį nusikalstamos veikos padarymo požymį – kaltę, yra svarbu išanalizuoti faktinių aplinkybių visumą ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, parodymus. Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018).

3611.

37Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad J. K. 2017 m. rugsėjo 18 d. apie 13.55 val. iš parduotuvės „Norfa“, esančios Nidos g. 1, Vilniuje, pavogė 2 alkoholio butelius, bendrai 77,98 Eur vertės. 2017 m. rugsėjo 21 d. apie 18.02 val., jis iš tos pačios parduotuvės „Norfa“ antrą kartą pavogė 2 alkoholio butelius, bendrai 102,78 Eur vertės. Šie J. K. veiksmai atitinka dalį tęstinei nusikalstamai veikai būdingų požymių, tai yra asmuo vogė alkoholio butelius iš tos pačios parduotuvės iš esmės analogišku būdu – įsidėdamas į maišą ir praeidamas pro kasas nesumokėjęs. Tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad šiuos veiksmus jungė jo vieningas sumanymas veikti vieninga tiesiogine apibrėžta tyčia, tai yra, kad J. K. turėjo pradinį sumanymą pavogti iš tos pačios parduotuvės 4 alkoholio butelius bendrai 180,76 Eur vertės ir sąmoningai pasirinko veikti dviem etapais, kaskart pavogdamas tik po 2 alkoholio butelius.

3812.

39Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas J. K. kaltės turinį, rėmėsi išteisintojo duotais parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga. Pats J. K. savo parodymais kategoriškai paneigė turėjęs aukščiau minėtą pradinį sumanymą. Jis teismui patvirtino, kad abu kartus jis apsisprendė vogti spontaniškai, po to, kai užėjęs į parduotuvę nepamatydavo apsaugos. Tuo laikotarpiu buvo priklausomas nuo narkotikų, vogdavo iš daugelio parduotuvių, visad stengdavosi, kad pavogtų prekių vertė neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės. Kai pinigai baigdavosi, vėl vykdydavo vagystę. Vieningo sumanymo nepatvirtina ir kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet J. K. nurodė, kad nepamena jam inkriminuotų vagysčių, nieko dėl jų negali pasakyti, tuo laikotarpiu jis vartojo narkotines medžiagas, vogdavo iš daugelio parduotuvių įvairias prekes, kurias po to būtų lengva parduoti. Pardavęs prekes pinigus išleisdavo narkotikams. Visad vogdavo už sumą, neužtraukiančią baudžiamosios atsakomybės. Jam inkriminuotas vagystes jis galėjo padaryti, nes yra užfiksuotas vaizdo įrašuose. Minėti išteisintojo parodymai nėra paneigti. Priešingai, kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina J. K. parodymus ir nepatvirtina, kad abu kartus vogdamas iš tos pačios parduotuvės jis veikė esant vieningam sumanymui. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad antrą inkriminuotą vagystę J. K. įvykdė praėjus trims dienoms nuo pirmosios. Šis laikas esant nustatytai situacijai laikytinas pernelyg nutolusiu nuo pirmosios vagystės, kad galima būtų spręsti, jog asmuo veikė esant vieningam sumanymui. Ši išvada padaryta įvertinus ne tik laiko tarpą, bet ir kitas aplinkybes. J. K., sėkmingai įvykdęs pirmąją vagystę, turėjo pagrindą spręsti, kad būtent tuo metu parduotuvėje buvusi apsauga nėra pakankama, kad užkardyti vagystes, tad vogimui laikas buvo pats palankiausias, tačiau, nežiūrint to, jis iš karto ar bent tą pačią dieną į parduotuvę negrįžo ir savo veiksmų netęsė, kas būtų logiška esant vieningam sumanymui pavogti 4 butelius alkoholinių gėrimų. Į minėtą parduotuvę jis sugrįžo ir vėl įvykdė vagystę praėjus trims dienoms, kas patvirtina išteisintojo teiginius, kad pavogtas prekes jis parduodavo, pinigus išleisdavo ir tik tada nuspręsdavo vėl vogti. Vogti antrą kartą nusprendė spontaniškai, nes užėjęs į parduotuvę nematė apsaugos. Tai tuo pačiu patvirtina, kad jo apsisprendimas vėl vogti 2017-09-21 iš tos pačios parduotuvės susiformavo iš naujo ir jį sąlygojo ne pradinis sumanymas pavogti konkretų kiekį alkoholio butelių, o pasibaigę pinigai ir apsaugos parduotuvėje nebuvimas. Šias išvadas patvirtina ir byloje esantys duomenys apie išteisintojo patraukimą administracinėn atsakomybėn (t. 2, b. l. 162-164). 2017 metais J. K. buvo 11 kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkias svetimo turto vagystes, jis jas vykdė kas kelias-keliolika dienų ir kaskart iš skirtingų parduotuvių.

4013.

41Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

4214.

43Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog J. K. nusikalstamas veikas padarė turėdamas vieningą tyčią. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog J. K. padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

4415.

45Remiantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2019 m. vasario 21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

46Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Valentino Gritės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžiu buvo... 4. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,... 5. I.... 6. J. K. pareikšti kaltinimai... 7. 1.... 8. I. J. K. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį tuo, kad pagrobė... 9. 1.1.... 10. jis, 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 13.55 val., turėdamas tikslą pagrobti... 11. 1.2.... 12. Tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 18.02 val.,... 13. II.... 14. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 15. 2.... 16. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti 2019 m. vasario 21 d. Vilniaus... 17. 3.... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintasis J. K. prašo atmesti... 19. 4.... 20. Kitų atsiliepimų negauta.... 21. 5.... 22. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o... 23. 6.... 24. Teismo posėdyje buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir papildomai... 25. III.... 26. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. 7.... 29. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio... 30. 8.... 31. Dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei teismo posėdžio metu... 32. 9.... 33. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar... 34. 10.... 35. Analizuojant subjektyvųjį nusikalstamos veikos padarymo požymį – kaltę,... 36. 11.... 37. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad J. K. 2017 m. rugsėjo... 38. 12.... 39. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas J. K. kaltės turinį, rėmėsi... 40. 13.... 41. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis... 42. 14.... 43. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 44. 15.... 45. Remiantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2019 m. vasario... 46. Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija... 47. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo...