Byla 1-64-626/2019

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės ir (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, kaltinamajam J. V., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nukentėjusiesiems A. G. ir J. G., A. G. ir M. G. atstovei advokatei Daliai Bukelienei, vertėjui Rimantui Skuratovič, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis bendrovės „( - )“, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

Nustatė

2I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS

3J. V. 2004-11-13, apie 1.20 val., šalia baro „K. L. “, esančio ( - ), įvykusių muštynių metu, įbėgo į minėtą barą ir veikdamas iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be jokios priežasties, golfo lazda sudavė sėdėjusiam prie staliuko G. G. per nugarą vieną smūgį, o pastarajam po smūgio atsistojus sudavė antrą smūgį į pakaušio sritį, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta kiauryminė muštinė žaizda pakaušyje su kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose, kiauryminiu įspaustiniu skeveldriniu pakauškaulio – dešinio momenkaulio žvynų lūžiu, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimu, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio smegenų pusrutulio srityje, galvos smegenų skilties sumušimu (suardymu), kamieno sumušimu, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, ko pasekoje nuo patirto galvos ir galvos smegenų sumušimo G. G. mirė. Šiais savo veiksmais J. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2003-05-01 redakcija).

4II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

5Kaltinamosios ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga

6Kaltinamasis J. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad 2004-11-12, vakare, jis su pažįstamais nuvažiavo į ( - ), į klubą, kur buvo apie valandą. Eidavo į lauką parūkyti. Paskutinį kartą, kai išėjo parūkyti, lauke buvo kažkokia sumaištis: kažkas stumdėsi, šaukė, buvo tamsu ir kažkas metė į jį akmenis, du kartus pataikė į galvą, dėl ko sužeidė galvą ir jam pradėjo bėgti kraujas. Jis pamatė tą asmenį, kuris į jį metė akmenį, todėl jį nusekė, pakeliui iš kažkokio žmogaus impulsyviai paėmė golfo lazdą. Nepamena, ar pakeliui buvo kam sudavęs ta lazda, galėjo kam nors ir suduoti. Jis nuėjo paskui tą, kaip jam tada pasirodė, metusį į jį akmenį, žmogų į kavinę, pamatė prie vieno staliuko sėdintį žmogų, panašų į tą vyrą, metusį į jį akmenį, kuris iškart atsistojo. Jis nematė, kad šis vyras miegotų prie stalo. Pastarasis stovėjo už stalo ir kažką laikė rankoje. Jis golfo lazda taikėsi šiam žmogui į ranką, stengėsi smogti žemiau peties, smogė jam, stovinčiam veidu į jį, bet kur pataikė, nematė. Jis jam nebuvo sudavęs per nugarą. Po šio smūgio vyriškis liko stovėti. Jam atrodo, jis išėjo iš už stalo. Paskui jis žengė į priekį ir žingsnį į dešinę ir sudavė šiam vyriškiui antrą kartą, nesupranta, kaip jam pataikė į galvą. Tas vyras nuo smūgio nukrito, o jis išbėgo iš kavinės, kažkur išmetė lazdą, įsėdo į automobilį, greičiausiai į tą, kuriuo ir buvo atvažiavęs, ir išvažiavo į Vilnių, kur dar kurį laiką klaidžiojo. Tą vakarą nei prieš važiuojant į klubą, nei klube alkoholio negėrė. Tuo metu vilkėjo galimai tamsios spalvos sportinį kostiumą, nes tuo metu paprastai tokį vilkėdavo. Grižęs namo, iškruvintus rūbus išmetė į konteinerį. Apie šį įvykį niekam nepasakojo. Dėl sumuštos galvos, niekur nesikreipė. Apie tai, kad nukentėjusysis mirė ir dėl to jam pareikšti įtarimai, jis sužinojo 2004 m. gruodžio mėn., kai jį suiminėjo kitoje byloje. Jis buvo nuteistas kitoje byloje, atliko bausmę ir 2008 m. išvyko iš Lietuvos. Jam buvo diagnozuota liga, kai dėl netinkamo adrenalino kiekio jam prasidėdavo panikos priepuoliai ir būdavo nekordinuoti veiksmai. Tokie simptomai pasireiškė nuo 2000 metų, Anglijoje buvo atliktos operacijos. Jis mano, kad šie simptomai galėjo turėti neigiamos įtakos jo nusikalstamiems veiksmams įvykio metu.

72018-07-05 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog atliekant šį procesinį veiksmą ikiteisminio tyrimo metu, J. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu pripažino savo kaltę dėl G. G. nužudymo. Nurodė vietą, kurioje 2 kartus buvo pataikyta jam akmeniu bei kryptį nuo įvykio metu buvusios diskotekos link baro, esančio ( - ), kur nubėgo asmuo, kuris, jo manymu, metė į jį akmenį, ir kuria jis sekė minėtą vaikiną, rankoje laikydamas golfo lazdą, taip pat nurodė tikslią įvykio vietą – barą, esantį ( - ), į kurį, kaip jam pasirodė, įbėgo minėtas vaikinas, ir kuriame jis sudavė minėtam vaikinui golfo lazda (t. 6, b. l. 167-174).

8Nukentėjusioji A. G. teisme parodė, kad įvykio, kai žuvo jos vyras G. G., ji nematė. Iš vakaro vyras buvo namuose, išėjo į kiemą pakvepuoti grynu oru, susitiko draugus ir kažkur dingo, o kitą dieną sužinojo, kad jis mirė. Tuo metu jų abiejų vieninteliam sūnui buvo du su puse metų.

9Nukentėjusysis J. G. teisme parodė, kad kaip buvo nužudytas jo sūnus, jis nematė, apie įvykį žino tik iš vietinių gyventojų kalbų.

10Byloje nėra ginčo dėl to, jog būtent J. V. atliko veiksmus - golfo lazda sudavė vieną smūgį G. G. per nugarą ir vieną smūgį į pakaušio sritį,- ir padarė sužalojimus G. G., iš kurių galvos ir galvos smegenų sužalojimai buvo pastarojo mirties priežastimi. Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje, konstatuotina, jog tokių J. V. veiksmų atlikimas yra įrodytas kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais ir posėdžio protokole detaliai užfiksuotais parodymais, jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtinant juos parodymų patikrinimo vietoje bei šiais teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis:

11- liudytojos J. V. (buvusi B.) teisme duotais parodymais, kad 2004-11-13 dirbo barmene bare „K. L. “, ( - ). Kartu su ja dirbo ir J. M.. Bare dar buvo mergina, vardu J., ir vyriškis, vardu G., kuris iš pradžių gėrė alkoholinius gėrimus, paskui vienas miegojo prie stalo, pabudęs nebuvo. Tuomet ji išgirdo lauke muštynių garsus, kiti lankytojai išėjo į lauką, o bare liko ji, J. M., J. ir G.. Jos nusprendė užsidaryti ir nuleisti žaliuzes. Ji ketino paimti raktus nuo baro ir užsirakinti, bet nespėjo - įbėgo nepažįstamas sportiškai apsirengęs aukštas vyras, laikydamas lazdą, kuris, nieko nesakydamas, stovėdamas G. iš kairio šono, vieną kartą sudavė miegančiam G. per nugarą, o kai pastarasis atsikėlė, tas vyras, stovėdamas G. už nugaros, dar kartą jam sudavė lazda per galvą. Po šio smūgio G. iškart nukrito. Tuo metu G. rankose nieko neturėjo. Tada ji nubėgo į virtuvę, o tas vyriškis – iš baro į lauką. Ikiteisminio tyrimo metu iš jai pateiktų nuotraukų ji šio vyriškio neatpažino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui pagarsinus liudytojos J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 67), liudytoja patvirtino juos ir parodė, kad geriau atsiminė įvykio aplinkybes, kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu ji bijojo dėl savo saugumo.

12- 2004-11-17 liudytojos J. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, jog jos parodymų patikrinimo vietoje metu ši liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 60-61);

13- 2010-05-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog šio procesinio veiksmo atlikimo metu liudytojas Nr. 2 (J. B.) atpažino asmenį pažymėtą Nr. 2 (J. V.), kuris 2004-11-12 golfo lazda trenkė vaikinui per galvą bare „K. L. “ (t. 2, b. l. 65-67);

14- liudytojos I. V. teisme duotais parodymais, jog po šios bylos sustabdymo, ši byla kurį laiką buvo jos žinioje. Tada buvo gauta duomenų, kad yra liudytoja – J. B., mačiusi įvykį. Buvo atnaujintas bylos tyrimas, ji buvo nuvykusi pas šią liudytoją, ją apklausė ir atliko dar keletą procesinių veiksmų. Ji nepamena liudytojos J. B. parodymų, tačiau jos parodymus užfiksavo apklausos protokole. Buvo atliktas ir asmenų atpažinimas. Kiek pamena, ši liudytoja atpažino kažkurį asmenį. Kaip liudytoja jį atpažino, dabar ji neatsimena. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus 2018-01-19 liudytojos I. V. parodymus, liudytoja J. V. parodė, kad ji nežino, ar kas nors iš poliicjos pareigūnų galėjo be jos žinios pateikinėti liudytojai J. B. kokias nors asmenų nuotraukas. Kiek pamena, tik ji bendravo su minėta liudytoja;

15-liudytojos J. M. teisme duotais parodymais, kad 2004-11-13, kai prie diskotekos ( - ) prasidėjo muštynės, ji įbėgo į barą, kur buvo jos draugė: J. J., J. B., B., prie vieno staliuko miegojo G.. J. ir B. užsidarė virtuvėje. Ji pasiūlė uždaryti baro duris, bet nespėjo, į vidų įbėgo 2-3 nepažįstami žmonės ir vienas iš jų, vilkintis tamsiai mėlynos spalvos sportinį kostiumą, užsimojo lazda ir trenkė miegančiam G. per galvą ir iškart išbėgo. Buvo tik vienas smūgis. Tuo metu ji buvo už baro, ketino spausti mygtuką tam, kad iškviesti policiją. Ji matė, kaip tas vyriškis užsimojo lazda. Paties smūgio nepamena, galimai tuomet nusisuko į barą, nes ketino nuspausti aliarmo mygtuką. Po minėto smūgio G. lyg ir prabudo ir nukrito aukštielninkas. Negali pasakyti, ar nukritęs G. trenkėsi galva į grindis. Maždaug po 6 min. atvyko policija ir greitoji. Iki to laiko G. kūno niekas nejudino. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui pagarsinus liudytojos J. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 95 – 97), liudytoja juos patvirtino ir dar paaiškino, kad šiuo metu neatsimenanti, ar G. buvo suduota antrą kartą. Teismui pagarsinus liudytojo A. J. parodymus, papildomai apklausta liudytoja J. M. teismui parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingi parodymai. G. po smūgio nukrito ant grindų. Jai atrodo antro smūgio nebuvo.

16- 2005-03-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog J. M. (dabartinė pavardė – M.) atpažino J. V. kaip asmenį, kuris panašiausias į asmenį, kuris 2004-11-13, apie 1.20 val., įbėgo į barą „K. L. “, ( - ), ir laikydamas rankoje metalinę golfo lazdą, ja užsimojo ant G. G. (t. 2, b.l. 98 – 99);

17- liudytojos J. R. (buvusi J.) teisme duotais parodymais, kad 2004-11-13 dirbo bare „K. L. “, kartu dirbo ir J. bei J.. Pamena, kaip vienu metu baras ištuštėjo, lauke prasidėjo kažkokia sumaištis, bare liko tik ji, vyriškis, vardu G., kuris tuo metu girtas miegojo prie stalo, J., J. ir B. B.. Tuomet į barą užėjo nepažįstamas ir anksčiau nematytas vyriškis su kapišonu ant galvos, vilkinti sportinę aprangą, laikydamas rankose metalinį pagalį. Tuo metu J. ir J. buvo už baro. Tada B. ją įsitempė į virtuvę, kur jos užsirakino, ir ji nematė, kad vyko bare, o kai ji po 5-10 min. išėjo iš virtuvės, tai pamatė G. jau gulintį ant grindų, šalia jo buvo daug kraujo. Š. G. kūno jokių plytgalių ar panašių daiktų nematė.

18- liudytojo V. V. teisme duotais parodymais, jog jis, jo brolis R. V. ir draugas V. K. buvo bare „A.“, ( - ). Tuo metu bare, prie stalo miegojo G.. Vienu metu jis išėjo į lauką parūkyti ir pamatė kaip apie 15 žmonių eina link baro. Matė tarp jų du aukštus vyrus, kurių veidų bruožų neįžiūrėjo, vilkinčius tamsius rūbus, vienas iš jų mosavo golfo lazda. Jis yra įsitikinęs, kad tai buvo golfo lazda, nes iš tolo blizgėjo metalas. Jie bandė sustabdyti tuos vyrus, tačiau jie nešnekėjo, o trenkė golfo lazda V. K. į galvą, dėl ko šis nugriuvo, tada lazda sudavė jo broliui. Matė, kaip tie vyrai nubėgo į barą, kur girdėjo rėkiant merginas, o maždaug po minutės išbėgant bei nubėgant link diskotekos. Jis iškart su V. K. dėl pastarojo sužalojimų išvyko į ligoninę, po to buvo policijoje, kur jam brolis paskambino ir pranešė, kad kažką užmušė. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui pagarsinus liudytojo V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 16 – 17), liudytojas V. V. juos patvirtino.

19- 2005-03-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog V. V. atpažino J. V. kaip asmenį, kuris 2004-11-13, naktį, kai buvo nužudytas G. G., ėjo iš klubo – diskotekos link baro , rankoje laikydamas golfo lazdą (t. 2, b.l. 16 – 17);

20- liudytojo R. V. teisme duotais parodymais, kad jis su broliu V. V. ir draugu V. K. sėdėjo bare, matė, kaip į barą atėjo pažįstamas Č. su dar vienu žmogumi, abu šnekėjosi, išbuvo apie 20 min., po to nuėjo į diskotekos pusę, po kiek laiko prasidėjo muštynės. Visi išbėgo į lauką. Jis pamatė nuo diskotekos pusės link baro einančius žmones, kažkas iš jų rankose laikė metalinę golfo lazdą. Vienas iš jų ta lazda sudavė jam į petį. Jis nubėgo už parduotuvės, o keli žmonės nuėjo į barą. Po kokių 5 minučių jis užėjo į barą ir pamatė žmogų, gulintį ant grindų. Pradžioje nepažino to žmogaus, pamanė, kad tai jo brolis, bet kažkas iš šalia esančių jam paaiškino, kad tai G.. ( - ) jaunimas pradėjo paskui tą kompaniją bėgti, vieni išvažiavo, o vienas nespėjo įsėsti į automobilį, jie jį sulaikė. Po to atvažiavo policija. Vėliau pastebėjo vieną asmenį, su kuriuo kalbėjosi Č., jis sėdėjo su kitais nepažįstamais automobilyje ir stebėjo. Tai buvo ne tas asmuo, kuris jam trenkė lazda per petį. G. matė bare visą vakarą. Kai jis su broliu ir draugu išeidinėjo iš baro, G. matė miegantį prie stalo, o grižęs į barą – matė gulintį ant grindų.

21-liudytojo V. S. teisme duotais parodymais, kad 2004-11-13 buvo su žmona bare, ( - ), buvo išgėręs. M. G., kuris buvo irgi išgėręs, vaikščiojo, buvo priėjęs prie jo. Po to matė G. sėdintį prie stalo. Jo miegančio jis nematė. Jis sėdėjo prie baro, kai tuo metu įsiveržė pora vyrų, jie jam buvo už nugaros. Prasidėjo riksmai. Kai jis atsisuko, tie vyrai jau bėgo atgal į lauką, o G. buvo nukritęs. jis pradėjo juos vytis. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui pagarsinus liudytojo V. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 135, 137 - 138), liudytojas V. S. patvirtino šiuos parodymus ir dar parodė, kad jis nepamena visų įvykio aplinkybių, jis nematė, kaip G. griuvo, jis atsisuko, o G. jau gulėjo ant žemės. Kiek pamena, tuo metu barmenė buvo už baro. Jis neatsimena, kad tuo metu kas nors uždarinėtų barą ar kas bėgtų į virtuvę.

22-liudytojo J. S. teisme duotais parodymais, kad jis yra dikotekos – klubo ( - ) savininkas. 2004-11-13 jis buvo pakvietęs vieną kompaniją iš Vilniaus tam, kad ji pasišnekėtų su vietine kompanija, kurioje buvo Č., kuri pieš kelis mėnesius prieš įvykį buvo suniokojusi jo klubą. Šie vyrukai tarpusavy pasišnekėjo ir taikiai išsiskyrė; atvažiavę vyrukai liko jo bare, o vietinė kompanija – nuėjo į kitą, šalia esantį barą. Tuo metu, kai minėti vyrukai buvo jo klube, lauke prasidėjo muštynės. Šios muštynės vyko ne dėl jo klubo reikalų. Jis jose nedalyvavo. Žino, kad jų metu žuvo vietinis G. G..

23-liudytojo J. Č. teisme duotais parodymais, kad dėl ankstesnio konflkto su J. S., įvykio dieną jis kalbėjosi su į ( - ) atvažiavusiais vyrais, o paskui lauke, prie diskotekos, prasidėjo muštynės, kurių metu jis buvo sužeistas ir nuvežtas į ligoninę, o ten sužinojo, kad tuo metu buvo nužudytas pažįstamas G. G.. Iš vietinių gyventojų kalbų žino, kad G. G. buvo trenkta lazda. Kiek sužinojo, kad G. G. minėtame konflikte nedalyvavo. Tą vakarą jis G. G. matė bare, kur buvo su V. R.. Tuo metu G. G. sėdėjo už staliuko ir išgėrinėjo, jo miegančio nematė. Kai išėjo į lauką, jį kažkas pasivijo ir sumušė, paskui jį dar sumušė klube. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui pagarsinus liudytojo J. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 2-3, 6-7), liudytojas J. Č. patvirtino juos ir dar paaiškino teismui, kad šiuo metu atsimena ne visas įvykio aplinkybes.

24-liudytojo V. R. teisme duotais parodymais, kad 2004 metais dirbo Šalčininkų PK kriminalinės popicijos vyresniuoju inpektoriumi. Kiek pamena 2004 m. lapkričio mėn ( - ) buvo nužudytas vietinis gyventojas G.. Pradėjus ikiteisminį tyrimą iš pradžių buvo manyta, kad šis įvykis galėjo būti dviejų grupuočių aiškinimosi pasekmė. Buvo nustatyta, kad tuo metu ( - ), diskotekoje diskotekos savininko S. prašymu dėl ansktesnio konflikto su vietiniais gyventojais buvo atvykusi viena asmenų grupė iš Vilniaus rajono, kuri aiškinosi su tais vietiniais. Buvo sulaikytas Vilniaus rajono grupuotės narys, kuris nespėjo pabėgti, bet, kaip vėliau paaiškėjo, minėti konfliktai nebuvo susiję su G. nužudymu. Po barmenių apklausų buvo nustatyta, kad G. buvo nužudytas smūgiu golfo lazda į galvą ir, kad tai padarė jaunas, apie 25 metų amžiaus, aukštas, kresno kūno sudėjimo vyriškis. Dėl šio įvykio byloje buvo įtariami keli asmenys, jie buvo sulaikomi. Iš sulaikytų asmenų buvo gauta informacija, kad galimai nusklatimą įvykdė asmuo, pravarde „M.“ ir vardu Ž.. Vėliau buvo nustatytas J. V.. Tuo metu jis atlikinėjo bausmę. Apklausiant J. V. įtariamuoju, šis nei paneigtė, nei patvirtino jam pareiktus įtarimus dėl G. G. nužudymo;

25-liudytojo A. J. teisme duotais parodymais, kad tiksliai datos neatsimena, bet įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad ( - ) vyksta muštynės. Į įvykio vietą nuvyko su kolega V.. Prie kavinės pamatė daug jaunimo, kavinėje buvo sėdimoj padėty nužudytasis ir kažkas pasakė, kad įvyko muštynės ir kažkas golfo lazda sudavė tam žmogui į galvą bei jį nužudė. Šiuo metu jis negali tiksliai pasakyti, ar tuo metu nužudytasis sėdėjo ar gulėjo. Jam atrodo, kad jam esant jo akivaizdoje kūno niekas nejudino. Jis šalia nužudytojo jokių plytų, jų nuolaužų nematė. Taip pat liudytojo A. J. parodymais, teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b.l. 4-5), jog jis šiuo metu dėl žuvusiojo pozos tiksliai negali pasakyti, bet jam atrodo, kad nukentėjęs sėdėjo prie stalo, sukniubęs. Toje vietoje jokios lazdos nematė. Nepamena, kas tuo metu buvo sulaikytas;

26- liudytojos A. P. teisme duotais parodymais, kad vieną vakarą ji su bičiuliu I. R. atvyko į diskoteką, į ( - ). Ji buvo užėjusi į barą, kuriame buvo bilijardo stalas. Tuo metu buvo ramu, muštynių nebuvo. Buvo nuobodu, todėl kažkas iš kartu atvažiavusių vaikinų siūlė išvažiuoti. Kai išvažinėjo buvo ramu, bet ji girdėjo kažkokį šurmulį. Kai išvažinėjo, pakeliui į jų automobilį įsėdo dar trys vaikinai, ji nepamena, ar tarp jų buvo kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodytos nuotraukos, tarp kurių ji nepažino kaltinamojo, tačiau jai buvo pasakyta, kad vienoje iš tų nuotraukų buvo kaltinamojo nuotrauka;

27- ikiteisminio tyrimo metu 2004-11-17 duotais ir teisme BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka pagarsintais liudytojas V. R. parodymais, kad 2004-11-12, apie 22 val., kartu su J. Č. atėjo į barą ( - ) k., ( - ). Jie stovėjo prie baro ir gėrė alų, po kiek laiko prisėdo prie iš matymo pažįstamų merginų, gėrė alų. Apie 24 val. į barą užėjo 4 nepažįstami vyriškiai, vienas iš šių buvo žilas, trumpai kirptas, ant kaktos praplikimai, nesiskutęs, aukštas, nestambus, apsirengęs ruda, trumpa striuke ir juodomis džinsinėmis kelnėmis. Antras apie 170 cm ūgio, (šviesūs) rusvi plaukai, normalaus kūno sudėjimo, tamsi (gal juoda) medžiaginė striukė kiek žemiau liemens. Kitų dviejų nelabai prisimena. Vienas (trečias) apie 26 m., tamsių plaukų, pilkšva striuke. Visi vyrai, kurie užėjo į barą, buvo apie 30 m., o žilas vyras – apie 40 m. Šie priėjo prie jų ir paklausė, kur galėtų rasti J. Č., nes nori su šiuo pasikalbėti. Šalia jo sėdėjęs J. Č. pasakė, kad yra Jara ir išėjo su nepažįstamais vyrais iš baro. Po kiek laiko J. Č. grįžo į barą kartu su dviem vyrais, kuriuos apibūdino pirmuosius. Šie prisėdo prie jų staliuko ir kalbėjo su J. Č.. Tiksliai pokalbio atkartoti negali, nes šie su juo nesikalbėjo, bet girdėjo, kad kalba buvo apie tai, kad maždaug prieš tris savaites J. Č. buvo sužalotas peiliu. Tie du vyrai sakė, jog žino, kas šį sužalojo ir sakė, kad gali tą žmogų atvežti pasikalbėti, bet J. Č. pasakė, kad nereikia, kad gali pats surasti. Suprato, kad vyrai tarėsi problemą išspręsti taikiai, kad patys atveš tą vaikiną kitą dieną. Suprato, kad vyrai susitarė ir šie išėjo iš baro. Prie jų staliuko dar buvo O., kurios pavardės nežino, dar bare tą vakarą matė V. K., D. I., Romą, kurio pavardės nežino, kažkokią vietinę merginą. G. G. taip pat matė, kai jie atėjo apie 23-24 val., šis sėdėjo su kažkokiu vyru ir gėrė šampaną. Kai apie 00.30 val. jis kartu su J. Č. ir D. I. išeidinėjo iš baro į diskoteką, matė, kad G. G. miega ant staliuko, prie durų iš dešinės pusės. Jie nuėjo į diskoteką, D. kažkodėl nepraleido, jis su J. Č. užėjo. Prie pat įėjimo pastebėjo, kad kažkoks vaikinas, aukštas, tamsus, su akiniais konfliktuoja su vietine mergina O. Jis stabtelėjo ir nepažįstamam vaikinui su akiniais liepė prie merginos nesikabinėti. J. Č. užėjo į klubą, o kur nuėjo nematė. Jis paplojo vaikinui su akiniais per petį ir nuėjo į klubą, ten pabuvo, nieko pažįstamo nesutiko ir išėjo į lauką. Išėjęs pamatė, kad vaikinas su akiniais ir toliau lenda prie O.. Jis priėjo prie pastarojo ir pradėjo raminti, o šis pradėjo vadinti pastarąją necenzūriniai žodžiais ir kad gali įrodyti, jog ši „šalava“ ir kad tuoj atves merginą, kuri gali tai patvirtinti. Po penkių minučių vaikinas su akiniais sugrįžo ir jis pamatė, kad iš klubo (paskui akiniuotą vaikiną) išeina 5-6 vyrai, kuriuos matė pirmą kartą, tačiau tamsoje negalėjo šių gerai įžiūrėti, pastebėjo, kad visi buvo aukšti ir stambūs. Kai šie vyrai priartėjo, jis staiga pajuto smūgį į apatinę, kairę veido pusę, kas sudavė ir kuo net nesuprato, prarado sąmonę. Kai pradėjo suvokti kas vyksta, suprato, kad B. kartu su D. I. vedė jį į tualetą, nusiprausti kraujo. Kai po 10 min. jis išėjo iš tualeto, pamatė bare, ant grindų gulintį G. G.. Jis su B. ir su D. priėjo ir prie pastarojo ir jis patikrino pulsą. Pulsas dar buvo, kažkas pasakė, kad greitoji ir policija jau iškviesta. Tada jis išėjo į lauką. Prieš išeidamas paklausė, kur tie vyrai, kurie sukėlė muštynes, barmenė J. pasakė, kad jau išsivažinėjo ir, kad kažkas užsirašė automobilių valstybinius numerius. Išėjęs į lauką, nuėjo į klubą, ten bėgiojo ( - ) vaikinai, kurių vardų nežino. Jis paklausė ar nematė vaikino su akiniais, kažkas pasakė, kad šis klube. Tada minėtą vaikiną su akiniais bėgantį nuo klubo link Vilniaus pusės. Jis pradėjo bėgti iš paskos, vaikinas kirto Balinskio g. ir nusileidęs į pakelės griovį už kažko užkliuvęs nugriuvo, kai jis pribėgo pamatė šį gulintį. Buvo tamsu, iš karto pribėgo kiti vaikinai, kilo sumaištis, kadangi buvo išgėręs ir susijaudinęs, galėjo tam vaikinui suduoti. Jis pasitraukė ir pradėjo eiti link baro, kai priėjo, tas vaikinas jau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Po to, jis nuėjo ieškoti J. Č., D. prie šulinio surado golfo lazdą, kurios kablys buvo kraujuotas. Pastarasis ją pakėlė ir padavė jam. Jis šią lazdą atidavė policijos pareigūnui. Vėliau su J. Č. automobiliu VW Golf, žalios spalvos, kartu su J. Č. ir su D. I., vairuojant D. I. sugrįžo į ( - ) k. J. Č. buvo stipriai sumuštas, tačiau apie įvykį nieko neaiškino. Nei golfo lazdos, nei ginklų pas nieką nematė (t. 1, b.l. 183-185);

28- 2004-11-17 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad šio procesinio veiksmo metu liudytojas V. R. patvirtino savo parodymus duotus 2004-11-17 (t.1, b.l. 192-197);

29-2004-11-13 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - IĮ „K. L. “ baro salės patalpa, esanti ( - ) k., ( - ), ir G. G. lavonas ir kuriame pažymėta, kad įvykio vietos apžiūros metu paimta plytos nuolauža nuo grindų baro salės patalpoje bei jame pateikta specialisto, atlikusio daiktų ir kitokių objektų tyrimą jų radimo vietoje, išvada, kad mirties priežastis yra galvos smegenų sužalojimas, kuris įvyko nuo smūgio į galvą, kur rasta muštinė žaizda (t. 1, b. l. 71-74);

30- Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus 2004-11-13 specuialsito išvada Nr. M 2143/04 (01), kurioje nurodyta, kad remiantis G. G., gim. ( - ), lavono tyrimo duomenimis, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į jo mirties aplinkybes, daroma išvada, kad: 1) G. G. mirė nuo galvos ir galvos smegenų sumušimo, ką patvirtina kiauryminė muštinė žaizda pakaušyje su kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose, kiauryminiu įspaustiniu skeveldriniu pakauškaulio – dešinio momenkaulio žvynų lūžiu, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimu, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio smegenėlių pusrutulio srityje, galvos smegenų pakaušinių skilčių bei dešinės momeninės skilties srityje, dešinio smegenėlių pusrutulio ir dešinės pakaušinės galvos smegenų skilties sumušimu (suardymu), kamieno sumušimu, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius; 2) G. G. mirė prieš 2-4 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2004-11-13, 4.30 val.); 3) G. G. kraujyje rasta 3,12 promilių, šlapime – 4,16 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį; 4) G. G. lavone rasta: kiauryminė muštinė žaizda pakaušyje su kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose, kiauryminiu įspaustiniu skeveldriniu pakauškaulio – dešinio momenkaulio žvynų lūžiu, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimu, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio smegenėlių pusrutulio srityje, galvos smegenų pakaušinių skilčių bei dešinės momeninės skilties srityje, dešinio smegenėlių pusrutulio ir dešinės pakaušinės galvos smegenų skilties sumušimu (suardymu), kamieno sumušimu, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, poodinė kraujosruva kaktoje su kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose; poodinė kraujosruva kaktoje su kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose padaryti kietu buku daiktu neužilgo iki G. G. mirties; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Mirtinas galvos (pakaušio) ir galvos smegenų sužalojimas padarytas kietu buku briauną turinčiu daiktu, tuoj prieš G. G. mirtį; sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės skliauto kaulu kiauriniu skeveldriniu įspaustinio lūžio, galvos smegenų sumušimo; 5) G. G. mirtis įvyko nuo galvos ir galvos smegenų sumušimo; 6) G. G. kūne pomirtinių sužalojimų nenustatyta; 7) sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui; neatmatama galimybė, kad poodinė kraujosruva kaktoje su kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose padaryta griūvant ir kakta atsitrenkiant į kietą buką daiktą; 8) sužalojimų būdingų kovai, savigynai tiriamojo kūne nenustatyta; 9) po mirtino galvos ir galvos smegenų sužalojimo G. G. negalėjo atlikti jokių savarankiškų veiksmų, kadangi buvo sumuštas jo galvos smegenų kamienas; 10) G. G. mirė staiga, į ką nurodo sumušimo židiniai jo galvos smegenų kamiene: 11) labiausiai tikėtina, kad mirtinas galvos galvos ir galvos smegenų sužalojimas padarytas G. G. pasisukus nugara link jį sužalojusio asmens; poodinė kraujosruva kaktoje su kraujosruva kaktos minkštuose audiniuose galėjo būti padaryta kaip tiriamajam ir užpuolikui stovint priešpriešiais, taip ir pačiam tiriamajam griūvant ir kakta atsitrenkiant į kietą buką daiktą; 12) sužalojimai padaryti ne mažiau 2-jų trauminių poveikių pasekoje, vienas iš kurių – kietu buku, briauną turinčiu daiktu į pakaušį, vienas – kietu buku daiktu į kaktą; 13) poodinę kraujosruvą kaktoje su kraujosruva kaktos minkštuose audiniuose padariusio žalojančio įrankio individualios savybės neužfiksavo; kaukolės skliauto skylinį lūžį suformavo pailgas traumuojantis daiktas, kurio apie 5 cm. ilgio, apie 1,8 cm. pločio dalis buvo panirusi kaukolės ertmėn; 14) sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą; 15) G. G. lavono drabužiuose pažeidimų, plyšimų nerasta; 15) aortos aterosklerozė (I;1), vainikinių arterijų aterosklerozė I stadija, kasos fibrozė, kepenų riebalinė distrofija. Šios G. G. mirčiai įtakos neturėjo (t. 1, b. l. 78-86);

31- 2004-11-13 Šalčininkų r. policijos komisariato Viešosios policijos prevencijos poskyrio tyrėjo A. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2004-11-14 jam atvykus į iškvietimą į ( - ) k. ir užėjus į įvykio vietą - barą „K. L. “, ant grindų pamatė gulintį vyriškį be gyvybės požymių, kaip vėliau paaiškėjo, G. G., gyv. ( - ); kad kavinėje buvę asmenys paaiškino, jog pastarasis buvo sumuštas golfo lazda; kad apie šį įvykį buvo pranešta budėtojui, iškviesta greitoji medicininė pagalba; kad lauke priėjo jaunuolių grupė, kurie atvedė vieną vaikiną, kaip vėliau nustatyta, V. Č., gim. ( - ), ir paaiškino, kad šis vaikinas dalyvavo muštynėse, bet nespėjo pabėgti; kad jaunuoliai buvo agresyviai nusiteikę, todėl V. Č. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, po ko, priėjo V. R., gyv. ( - ) k., kuris atnešė metalinę golfo lazdą ir paaiškino, kad rado lazdą prie šulinio netoli diskotekos; jog atvykus operatyvinei grupei, lazda perduota jiems, o V. Č. pristatytas į Šalčininkų PS PC, ir šiam suteikus medicininę pagalbą, į Šalčininkų r. policijos komisariatą (t. 1, b. l. 88);

32- Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2004-11-19 specialisto išvada Nr. 8040, kurioje nurodyta, kad ant golfo lazdos, paimtos 2004-11-13 įvykio vietos apžiūros metu, bare „K. L. “, ( - ), ( - ) yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 92);

33- Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2011-03-30 specialisto išvada Nr. 140-(362)-IS1-1873, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo golfo lazdos, paimtos 2004-11-13 apžiūrint įvykio vietą bare „K. L. “, ( - ), ( - ), rasta tarpusavyje sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, todėl šie pėdsakai yra netinkami asmens tapatybei nustatyti (t. 1, b. l. 96-98);

34- Lietuvos Teisės universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos 2004-12-01specialistų išvada Nr. S 534/04(01), kurioje nurodyta, kad: 1) nuoplovose nuo golfo lazdos kablio yra G. G. kraujas su 99,999999999% tikimybe; 2) ant plytos nuolaužos yra G. G. kraujas su 99,9999999% tikimybe; 3) nuoplovose nuo golfo lazdos kablio rankenos yra ne mažiau, kaip dviejų skirtingų asmenų DNR, kurios identifikuoti nėra galimybės (t. 1, b. l. 101-107);

35- 2004-11-13 Šalčininkų r. policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2004-11-13 apie 1.20 val. ( - ), ( - ), IĮ „K. L. “ baro patalpoje, muštynių metu, nenustatytas asmuo golfo lazda sudavė į galvą pil. G. G., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. (t. 1, b. l. 1)

36- 2017-07-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informaccijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas 2017-07-13 pokalbis, kurio metu A. I. skambina J. V. ir prašo jo neskambinti jos vyrui A. I., nes pastarąjį kvietė policija, klausinėjo apie 12 metų senumo įvykius, todėl dabar gali visų klausytis ir todėl geriau nebendrauti. Pokalbio metu J. V. prašo, kad A. I. rastų taksofoną su telefono numeriu į kurį jis galėtų paskambinti, o jo numerį atsiųsti per „Skype“ programą (t. 4, b. l. 41-47);

37- 2018-02-21 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informaccijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo atlikimo atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas 2018-02-18 pokalbis, kurio metu J. V. skambina L. V. ir pokalbio metu L. V. klausia, ar J. V. neskambino per „Skype" programą ir nebendravo (iš bylos esmės kalba apie tyrėją). J. V. paaiškino, kad jam daugiau paskambinti nesisekė, o kai kalbėjo jam pasakė, kad per „Skype“ negalima, nes nežinos su kuo bendrauja. Taip pat iš šio protokolo matyti, kad L. V. įtikinėja J. V. paskambinti ir pabendrauti (su tyrėja), sakė, kad tyrėja domėjosi gyvenamuoju adresu, kad išsiųsti šaukimą. Protokole užfiksuota, jog J. V. sako motinai, kad jis nenori niekur važiuoti. Iš užfiksuotų pokalbių matyti, jog J. V. bendrauja su motina L. V. apie pastarosios buvimą pas tyrėją, po to jis pasakė, kad norėjo pasakyti tyrėjai, kad jei yra naujų pagrindų, tai tegul skelbia paiešką, jam tas pats. Analogiškas pokalbis užfiksuotas atliekant J. V. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (t. 4, b. l. 97-101; 102-107). Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

38Teismas pripažįsta, kad visi aukščiau paminėti duomenys teismui nekelia jokių abejonių, nes buvo surinkti laikantis įstatymo reikalavimų, ir jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl jie laikomi įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę (BPK 20 straipsnis).

39Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

40Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė savo kaltės. Kaip matyti jo parodymai, duoti teisme, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pareigūnui (t. 6, b. l. 155 – 158, 161 – 165) buvo nuoseklūs ir vienodi. Be to ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus jis patvirtino ir 2018-07-05 parodymų patikrinimo vietoje. Kaltinime inkriminuotas smūgių skaičius, sužalojimai ir kaltinimas, kad būtent J. V. nužudė G. G. įrodytas paties kaltinamojo parodymais, liudytojų J. V., J. M., J. R. parodymais bei specialisto išvada. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir daiktai bei jų apžiūros duomenys, taip pat duomenys apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, lokalizaciją ir kt. Teismas, vertindamas visų teisme apklaustų liudytojų parodymus, lygindamas juos su šių liudytojų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tarpusavy ir su kitais, aukščiau išvardintais, rašytiniais duomenimis, pripažįsta, kad jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, neprieštaraujantys ir atitinkantys teismo nustatytas faktines aplinkybes. Tiesa, tiesiogiai mačiusi įvykį liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai teigė, jog matė du smūgius, suduotus G. G., o liudytoja J. M. teisme teigė mačiusi tik vieną G. G. suduotą smūgį lazda per galvą, kai ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad matė, kaip nepažįstamas vaikinas užsimojo rankose laikyta metaline lazda ant G. G., tačiau kur tiksliai pataikė, pasakyt negalinti, kadangi iškart išbėgo pro galines duris skambinti policijai (t.2, b.l. 95 – 97, 98 – 99. 105 - 106) (teisme ši liudytoja patikslino, kad paties smūgio nepamena, galimai tuomet nusisuko į barą, nes ketino nuspausti aliarmo mygtuką).

41Teismui vertinant šių liudytojų parodymų patikimumą, atsižvelgiama į tai, kad įvykio metu buvo didelė sumaištis: vyko muštynės, buvo girdėti šūviai, smurtas prieš G. G. įvyko netikėtai ir labai greitai, liudytoja J. M. jautė didelę baimę dėl savo ir kitų asmenų saugumo, be to, kaip matyti iš šios liudytojų parodymų, ji pastoviai įvykio nestebėjo, o kažkuriuo momentu buvo išbėgusi į lauką iškviesti policiją, be to įvykis įvyko labai seniai – prieš maždaug 15 metų, ir dėl patirto streso, ilgo laikotarpio ši liudytoja galėjo tiksliai neatsiminti visų įvykio detalių ir sąžiningai dėl jų klysti, tačiau iš esmės ji patvirtino faktą, kad netikėtai įbėgęs į kavinę nepažįstamas vyriškis užsimojo metaline lazda ant miegančio prie stalo G. G..

42Šių liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojos J. R. parodymai, jog ji matė į barą užėjusį nepažįstamą ir anksčiau nematytą vyriškį su kapišonu ant galvos, vilkintį sportinę aprangą, kuris rankoje laikė metalinį pagalį. Be to, liudytojos J. V. (buvusi pavardė – B.) ir J. M. atpažino iš fotonuotraukų J. V., kaip asmenį labiausiai panašų į tą, kuris, pasak liudytojos J. V., trenkė golfo lazda G. G. du kartus per nugarą ir galvą, o pasak liudytojos J. M. – buvo užsimojęs golfo lazda ant miegančio prie stalo G. G..

43Taip pat teismas vertino ir priešatarvimus, esančius 2005-03-31 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas ir 2007-07-31asmens parodymo gyvai atpažinti protololuose (t.2, b.l. 16 – 17, 18 – 19), iš kurių matyti, kad 2005-03-31 liudytojas atpažino J. V. iš nuotraukos kaip įvykio metu matytą asmenį, laikiusį rankose golfo lazdą, o 2007-07-31 – neatpažino nei vieno asmens, nors J. V. buvo asmenų, parodytų atpažinti, tarpe. Teismo manymu, nors šis liudytojas neatpažino J. V. gyvai, tačiau tai nepaneigia jo J. V. atpažinimo pagal liudytojui pateiktas nuotraukas. Iš protokolų matyti, kad parodymo asmenų atpažinimo procedūra vyko praėjus daugiau nei dviems metams nuo įvykio ir šis liudytojas, įvykio metu trumpai matęs asmenį, įvykio metu turėjusį golfo lazdą, realiai galėjo pastarojo neatsiminti ir sąžiningai klysti. Be to, liudytojo V. V. parodymus apie įvykio metu matytą asmenį, turėjusį golfo lazdą, patvirtina paties J. V. kitų, aukščiau aptartų, liudytojų parodymai, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remiasi duomenimis, užfiksuotais 2005-03-31 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole.

44Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajam G. G. mirtinas galvos ir galvos smegenų sužalojimas buvo padarytas kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu, taip pat, kad jį padarė kaltinamasis J. V. ir, jog tarp kaltinamojo J. V. padarytos veikos (vieno smūgio golfo lazda nukentėjusiajam į pakaušį) ir padarinių (nukentėjusiajam G. G. padarytos kiauryminės muštinės žaizdos pakaušyje su kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose, kiauryminis įspaustinis skeveldrinis pakauškaulio – dešinio momenkaulio žvynų lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimas, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio smegenėlių pusrutulio srityje, dešinio smegenėlių pusrutulio ir dešinės pakaušinės galvos smegenų skilties sumušimas, kamieno sumušimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilveliu) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo G. G. mirtis – yra tiesioginis kaltinamojo J. V. veikos rezultatas. Byloje nėra duomenų, kad G. G. galėjo nužudyti kiti asmenys, ar nusikaltimas būtų padarytas esant kitoms aplinkybėms.

45Visgi viso proceso metu J. V. teigė, kad jis pirma smogė golfo lazda vyrui į dešinį petį dėl to, kad jam įėjus į barą, matė, kad šis stovėjo (ar pakilo nuo stalo) ir kažką laikė rankoje, o po šio smūgio pastarajam likus stovėti, jis dar kartą smogė specialiai nesitaikydamas, bet pataikė į galvą, dėl ko vyras nukrito, t. y. kaltinamasis kėlė versiją dėl galimos gynybos ir provokacijos; jo manymu tai buvo tas vyriškis, kuris prieš tai metė akmenį į jį ir sužalojo jam galvą, o paskui nuskubėjo į barą. Taigi byloje būtina įvertinti aplinkybes, ar smurtui nukentėjusiojo atžvilgiu įtakos turėjo paties nukentėjusiojo agresyvus elgesys kaltinamojo atžvilgiu. Teismas, vertindamas kaltinamojo poziciją dėl šių jo nurodytų aplinkybių, atkreipia dėmesį, jog tokie jo parodymai prieštarauja minėtiems tiesiogiai mačiusių įvykį liudytojų J. V. (buvusi pavardė - B.) ir J. M. (buvusi pavardė – M.) nuosekliems parodymams, kad į barą įbėgęs nepažįstamas sportiškai apsirengęs aukštas vyras, lazda trenkė būtent prie stalo miegančiam G. G.. Tai, kad prasidėjus muštynėms, G. G. miegojo prie stalo, patvirtina ir aukščiau paminėti liudytojai J. R., V. V. ir R. V.. Nors įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad šalia G. G. lavono rasta plytos nuolauža, tačiau byloje nei vienas liudytojas nepatvirtino kaltinamojo versijos ir apie tai byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad prieš pat kaltinamojo pirmojo smūgio sudavimą nukentėjęs G. G. buvo atsistojęs ir kažką laikęs rankoje. Taigi šioje situacijoje negalima daryti išvados, kad J. V. metaline lazda gynėsi, nuo, kaip teismas nustatė, miegančio prie stalo G. G.. Kaip matyti, prieš nukentėjusįjį G. G. nebuvo jokio pagrindo smurtauti, šiuos veiksmus J. V. atliko dėl chuliganiškų paskatų. Nukentėjusysis G. G. buvo bare, įėjus kaltinamajam, miegojo, užsikniaubęs ant stalo, tačiau buvo užpultas ir nužudytas. Kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio nebuvo pažįstami, nebuvo bendravę, jokių konfliktų neturėjo. Taigi priežasčių tam, kad būtų pradėtas konfliktas, nebuvo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. V. prieš nukentėjusįjį vartojo smurtą be jokios dingsties, dėl to šis mirė, taigi buvo nužudytas dėl chuliganiškų paskatų. J. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

46Kaltinamasis J. V. teisme teigė, kad dėl 2008 m. jam diagnozuotos ligos, kurios metu dėl netinkamo adrenalino kiekio jam prasidėdavo panikos priepuoliai ir būdavo nekordinuoti veiksmai, todėl šie smptomai galėjo pasireikšti jam inkriminuojamo įvykio metu ir nepriklausomai nuo jo valios turėti neigiamą įtaką jo veiksmams. Tikrinant šią kaltinamojo versiją, teisme buvo ištirta gauta J. V. medicininė dokumentacija, apklausti medikai, psichiatrijos bei psichologijos specialistai, atlikta teismo kompleksinė medicininė psichiatrijos psichiologinė ekspertizė.

47Ekspertas J. M. P. teisme paaiškino, jog iš teismo pateiktos jam susipažinti medžiagos matė, kad tai yra kaltinamojo J. V. gydytojų susirašinėjimas apie antinksčių naviką. Antikstis – tai virš inksto esanti endokrininė liauka, gaminanti hormoną – noradrenaliną. Iš šių dokumentų jis suprato, kad minėtas navikas buvo gerybinis ir J. V. pašalintas, o pacientas stebimas dėl recidyvo. Jis negali pasakyti, kokie pasireiškia simptomai esant tokiam navikui, nes nėra šios srities specialistas. Hormonas noradrenalinas dažnai kelia kraujo spaudimą, tai esant pakilusiam kraujo spaudimui žmogaus elgesys gali turėti įtakos žmogaus elgesiui, kaip konkrečiai – jis negali pasakyti. Jis negali pasakyti, ar esant tokiam simptomui žmogus gali būti nevaldomai agresyvus. Kaip jis mato iš minėtų išrašų, juose yra užfiksuoti tyrimai po operacijos, vykusios 2014 m., kokie buvo tyrimai iki tos operacijos, užrašuose nėra.

48Specialistė, gydytoja endokriniologė, I. L. teisme paaiškino, jog esant kaltinamajam 2012 – 2013 m. nustatytai diagnozei - aptiktam navikui ant antinksčių, šiai ligai būdingas yra nuotaikų svyravimas, o dėl agresijos – tai priklauso nuo paties žmogaus – kaip jis reaguoja ir moka valdyti emocijas. Esant tokiam navikui yra didesnis adrenalino išskyrimas į kraują, o esant didesniam adrenalino išsiskyrimui būna nerimas, irzlumas, žmogus tiesiog būna neramus. Neaišku, kada tiksliai galėjo atsirasti toks navikas, nes jis auga labai lėtai, apie 1 mm per metus. Galėjo jis vystytis ir nuo 2003 metų ir ligonis jausti minėtus simptomus.

49Ekspertė A. S. teisme paaiškino, kad tik atliekant tyrimą, įvertinus visą bylos medžiagą, galima būtų nustatyti, ar per didelis adrenalino kiekis turėjo įtakos kaltinamojo neadekvačiam elgesiui ir gebėjimui suprasti veiksmus bei juos valdyti.

50Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019-03-20-04-29 teismo kompleksinės prichiatrijos psichologijos ekspertizės akto Nr. 78 TPK-78/2019 išvadoje nurodyta, kad J. V. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, pagal savo psichikos būklę jis tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; jis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje; šiuo metu J. V. konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmens sutrikimas, pagal savo psichikos būklę šiuo met jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos vadyti; J. V. taikyti priverčiamasias medicinos priemones nėra pagrindo; J. V. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje (t.8, b.l. 118 – 124).

51Kaip matyti, nors ekspertai konstatavo, jog J. V. asmenybei yra būdingas vyraujantis emocinis labilumas, hormoniniai pokyčiai, galėję turėti įtakos jo savijautai, neturi reikšmingos įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei nusikalstamų veikų pavojingumą ir gebėjimą valdyti savo veiksmus; taip pat jis nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo J. V. versiją, jog jo sveikatos sutrikimas turėtų įtakos jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymui ir jo pavojingumui.

52Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016).

53Kaip matyti iš J. V. paaiškinimų teismui, kilus muštynėms jis tikslingai ieškojo žmogaus, kuris, jo manymu, jam pataikė mestu akmeniu, eidamas susirado golfo lazdą, jis veikė panaudodamas metalinę lazda lenktu galu, kuria, akivaizdu, gali būti padaryti itin sunkūs kūno sužalojimai, nukentėjusiajam sudavė smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą – į galvą, kas galiausiai sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Be to, byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis, prieš suduodamas nukentėjusiajam smūgį golfo lazda į pakaušį, pastarajam sudavė golfo lazda ir į nugarą, kas rodo jo tyčinį ne vienkartinį veikimą siekiant smurtauti prieš nukentėjusįjį. Be to, po suduotų smūgių J. V. paliko nukentėjusįjį nukritusį įvykio vietoje. Visa tai rodo, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais, veikiant sąmoningai, tikslingai ir numatant šių veiksmų pasekmes. J. V. smogdamas golfo lazda nukentėjusiajam į galvą, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir grėsmę jų sveikatai ar gyvybei, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali kilti žalingi padariniai (kad gali būti atimta gyvybė), ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

54Taip pat teismas nesiremia byloje esančiu 2017-08-29 asmens atpažinimo iš jo nuotraukos protokolu, kuriame užfiksuota, jog liudytoja A. P. atpažino ir nurodė asmenį Nr. 5 (J. V.), kuris buvo kartu diskotekoje, kuris buvo pats aukščiausias ir stambaus atletiško kūno sudėjimo, apsirengęs tamsios spalvos sortiniais rūbais, nes kyla pagrįstų abejonių, kad atpažinimas atliktas pažeidžiant BPK 192 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas taisykles, todėl teismui liko abejonių dėl šio atlikto procesinio veiksmo teisėtumo. Liudytoja N. L. (pareigūnė) teisme teigė asmens atpažinimą pagal jo nuotrauką vykdžiusi laikantis įstatymo reikalavimų. Tačiau teismui pagarsinus liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 185 – 187, 192-195), liudytoja A. P. teismui parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jai rodė po vieną nuotraukas, iš kurių ji nepažino nei vieno asmens, tačiau pareigūnė (tyrėja) nurodė vieną nuotrauką ir paminėjo, jog tai tikrai yra kaltinamojo nuotrauka; ji kaltinamojo tarp jai parodytų nuotraukų nepažino. Šiuo metu ji neatsimena, ar jai vienu metu buvo rodomos 6 nuotraukos, galimai buvo; ji pasirašė asmenų atpažinimo pagal nuotraukas protokole, nurodydama, kad atpažįsta kaltinamąjį, nes pasitikėjo policijos pareigūnais; ji patvirtina, kad tai yra jos parašas ir jos ranka surašyti žodžiai teismo jai parodytame dokumente, esančiame antrame tome, 192 bylos lape. Taip pat A. P. parodė, kad jai pareigūnė padėjo prisiminti, be pareigūnės komentaro nebūtų atpažinusi asmens. Papildomai teisme apklausta liudytoja A. P., parodė, kad jai atrodo ši tyrėja (N. L.) rodė daug nespalvotų nuotraukų 4 A formatu; jai padėjo atpažinti asmenį pagal nuotraukas vienas pareigūnas, nevilkintis uniformos, ne apklausos metu, tuomet, kai tyrėja buvo išėjusi iš kabineto ir ji ilgai prasėdėjo kabinete viena; ji pamena, kad ilgai apžiūrinėjo tas nuotraukas ir buvo sakiusi pareigūnui, kad jai sunku prisiminti kokius nors asmenis, nes praėję daug laiko; tas pareigūnas nenurodinėjo kokį asmenį reikėtų atpažinti, tačiau ji klausinėjo, ar negalėtų būti šitas ar anas, rodydavo tai vieno, tai kito asmens nuotraukas, kol tas pareigūnas patvirtino, kad būtent tas asmuo (kuris nurodyta atpažinimo protokole kaip J. V.), kurį ji galėjo pažinoti, be to pareigūno pagalbos nebūtų atpažinusi, tokias pat nuotraukas jai rodė ir tyrėja, o tik po to ji pasirašinėjo visuose protokoluose. Nesant galimybės pašalinti tarp šių liudytojų parodymų esančių prieštaravimų, negalima daryti neabejotinos išvados, kad asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką procedūra vykdyta laikantis įstatyme įtvirtintos procedūros, todėl teismas šiuo asmens atpažinimo protokolu nesiremia, nes jis neatitinka įrodymų leistinumui keliamų reikalavimų (BPK 20 straipsnio 4 dalis)

55III. SKIRTINA BAUMĖ, KARDOMOJI PRIEMONĖ, CIVILINIAI IEŠKINIAI IR KITI KLAUSIMAI Dėl bausmės

56Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys (2003-05-01 straipsnio redakcija). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

57Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį nusikaltimo padarymo metu galiojęs BK numatė tik laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 20 metų (vidurkis 12 metų 6 mėnesiai) arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos skyrimo galimybę. Nusikaltimu sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė. Veika baigta, padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Teismas pažymi, kad J. V. prieš šį jam inkriminuojamą nusikaltimą buvo teistas: 1997-02-24 dėl vagystės pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 271 straipsnio 3 dalį - 2250 Lt bauda bei 1997-09-17 už plėšimą pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 272 straipsnio 2 dalį - 12 000 Lt bauda su turto konfiskavimu – už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnametis. Taip pat, būdamas pilnamečiu, buvo teistas už vagystę ir turto sugadinimą 1998-09-18 pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 271 straipsnio 2 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį, subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausme – laisvės atėmimu 2 metams su turto konfiskavimu ir 11 600 Lt bauda; laisvės atėmimo bausmė atlikta 2000-02-15. Tačiau vėl įvykdė vagystę ir buvo nuteistas pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 271 straipsnio 3 dalį (vėliau veika buvo perkvalifikuota į pagal 2003-05-01 galiojusio BK 178 straipsnio 2 dalį) laisvės atėmimu 3 metams su 1/2 turto konfiskavimu (vėliau buvo atleistas nuo turto konfiskavimo); bausmė atlikta 2003-07-23. Atlikęs minėtą bausmę jis vėl nusikalto ir buvo teistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, 2004-10-15 buvo įrašytas į Vilniaus miesto ir rajono Pataisos inspekcijos įskaitą ir išbrauktas iš šios įskaitos 2006-02-06. Dėl šių kaltinamojo praeityje padarytų nusikalstamų veikų teistumai yra išnykę, tačiau, kaip matyti, kad prieš įvykdant jam inkriminuojamą nusikaltimą, jis buvo įvykdęs smurtinius nusikaltimus (plėšimą ir nesunkų kūno sutrikdymą), taigi akivaizdu, kad anksčiau paskirtos jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu neatgrasė jo nuo naujų smurtinių veiksmų. Taigi, turint omenyje ir šioje byloje aptariamą įvykį, matyti, kad inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu ir prieš tai J. V. buvo linkęs smurtauti kitų asmenų atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius metus kaltinamasis būtų baustas administracine tvarka ir, kad po jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas ar nusižengęs įstatymams Lietuvoje ar kitose užsienio valstybėse. Kaltinamasis dėl šios bylos tyrimo buvo perduotas pagal Europos arešto orderį Lietuvos valstybei iš Didžiosios Britanijos, kur, pasak kaltinamojo, jis ten gyveno nuo 2008 m., turėjo pastovią gyvenamąją vietą ir darbą, šeimos nebuvo sukūręs. Bylos duomenimis jis Lietuvoje savo šeimos, gyvenamosios vietos, darbo, jo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamo turto neturi.

58Teismas pripažįsta kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes, kaip matyti iš jo vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolų ir paaiškinimo teisme, jis pripažino savo kaltę padarius nusikaltimą, išsamiai ir vienodai atpasakojo visas įvykio aplinkybes, teismo posėdžių salėje kelis kartus atsiprašė nukentėjusiųjų bei dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi. Nors kaltinamasis pirminių apklausų metu atsisakė duoti parodymus, tačiau teismas tai vertina kaip jo teisės – duoti parodymus arba tylėti, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, realizavimą.

59Kaltinamojo gynėjo nuomone, jo ginamasis taip pat padėjo teisėsaugos pareigūnams išaiškinti šį nusikaltimą ir nustatyti kaltą asmenį. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Ši BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad iki 2010 m. byloje įtariamaisiais buvo pripažinti kiti asmenys ir tik buvo atliekami operatyviniai veiksmai, surenkant papildomus duomenis apie įtariamąjį J. V., buvo sprendžiamas klausimas dėl jo buvimo vietos nustatymo ir Europos areštro orderio išdavimo (t.1, b.l. 18,), Vilniaus apygardos prokuratūros 2011-03-30 nutartimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nebuvo nustatytas (t.1, b.l. 20), tos pačios dienos Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas J. V. atžvilgiu (t.1, b.l. 33 – 34) nurodant, kad byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių kad J. V. galėjo padaryti nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Šis prokuroro nutarimas buvo panaikintas 2017-09-08 aukštesnio prokuroro kaip neteisėtas ir nepagrįstas (t. 1, b.l. 36 – 38). Kaip matyti iš šio nutarimo, aukštesnis prokuroras jau tada įžvelgė, kad byloje buvo duomenų, įrodančių apie galimai padarytą J. V. įvykdytą nužudymą. Iš 2006-08-10 ir 2018-06-13 J. V. apklausos protokolų (t. 6, b.l. 83, 153 - 154) matyti, kad tuo metu apklausiant jį įtariamuoju, jis atsisakė duoti parodymus ir atsakinėti į jam užduodamus klausimus ir tik apklausius jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2018-07-02 ir davus parodymus 2018-07-24 tyrėjai bei 2018-07-05 savo parodymus patvirtinus parodymų patikrinimo vietoje (t. 6, b.l. 161- 165, 178 – 179, 167 – 174), jis pripažino savo kaltę ir išsamiai paaiškino apie jo įvykdyto nusikaltimo aplinkybes. Tuo tarpu tiesiogiai mačiusi įvykį liudytoja J. V. (buvusi pavardė – B.) jau 2004-11-13 ir 2014-11-15 apklausų metu davė parodymus apie nepažįstamą vyriškį, sudavusį smūgius miegančiam G. G., o 2010-05-12 ji, kaip liudytoja, kuriai taikomas anonimiškumas, atpažino J. V. kaip asmenį, kuris 2004-11-12 golfo lazda trenkė vaikinui per galvą bare „K. L. “ (t.2, b.l. 65 – 67). Taip pat ir liudytoja J. M. po to, kai 2005-03-18 davė parodymus apie G. G. nužudymo aplinkybes, 2005-03-22 atpažino J. V. kaip panašiausią asmenį, kuris buvo įbėgęs į barą ir golfo lazda užsimojęs ant G. G.. Be to byloje yra duomenų, jog J. V., jau būdamas išvykęs į Jungtinę Karalystę, žinodamas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl G. G. nužudymo, taip pat žinodamas iš savo motinos L. V., jog yra kviečiamas apklausai ir per motiną prašomas atvykti į apklausą pas tyrėją, atsisakė tai daryti, sakydamas savo motinai, kad tegul tyrėja ieško papildomų duomenų ir skelbia jo paiešką (2018-02-21 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo atlikimo atlikimo protokolas). Teismas skirdamas bausmę vertina kaltinamojo poziciją dėl dalies svarbių bylos aplinkybių pripažinimo ir atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo parodymai atskirais aspektais padėjo nustatyti kai kurias nusikaltimo aplinkybes (nusikaltimo padarymo motyvus, kaltinamojo psichinį santykį su jo atliktais veiksmais bei pasekmemis ir pan.), bet neįžvelgia pagrindo byloje konstatuoti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltinamasis padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, nes kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, dar prieš J. V. duodant parodymus apie jo įvykdytą nusikaltimą, byloje jau buvo duomenų apie galimai jo padarytą šį nusikaltimą ir jo parodymai byloje neatskleidė kažkokių tai naujų, nenustatytų aplinkybių bei neturėjo įtakos jo veiksmų teisiniui įvertinimui. Nepaisant to toks teismo minėtos aplinkybės nepripažinimas nekeičia teismo paties nustatyto šios lengvinančios aplinkybės fakto.

60BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokios aplinkybės teismas nagrinėjamoje situacijoje neįžvelgia, nes ji nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus. Minėta, jog kaltinamasis J. V. smūgius golfo lazda sudavė miegančiam G. G. ir pastarasis prieš pat panaudojant smurtą jo atžvilgiu nebuvo atlikęs jokių veiksmų, juolab provokuojančių ar neteisėtai rizikingų. Teismas konstatavo, kad šiuos veiksmus J. V. atliko dėl chuliganiškų paskatų, todėl teismas neįžvelgia jokio pagrindo išvadai apie tokį G. G. elgesį, kurį galima būtų vertinti kaip provokuojantį ir sąmoningai skatinusį J. V. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį arba tiek rizikingą, jog pats G. G. galėjo ir turėjo numatyti, jog jo elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.

61Taip pat teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir kitą BK 59 straipsnio 1 dalyje nenumatytą aplinkybę (BK 59 straipsnio 2 dalis) – kad J. V. liga galėjo turėti įtakos nusikaltimo padarymui ir pavojingumui. Ši išvada darytina įvertinus byloje pateiktą ekspertų išvadą, jog J. V. asmenybei būdingas vyraujantis emocinis labilumas ir hormoniniai pokyčiai, galėję turėti įtakos jo savijautai, neturi reikšmingos įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei nusikalstamų veikų pavojingumą ir gebėjimą valdyti savo veiksmus; taip pat jis nebuvo fiziologinio afekto būsenoje.

62Kaltinamojo J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

63Teismas įvertina ir tai, kad pagal teismo psichiatrijos, teismo kompleksinį psichologijos – psichiatrijos ekspertizės aktą J. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo (patologinio afekto) būsenoje bei galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

64Teismas, įvertinęs J. V. asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo prisipažinimą nukentėjusiajam sudavus mirtiną smūgį, jo nuoširdų atsiprašymą nukentėjusiųjų bei tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat jo sveikatą, kad iki sulaikymo Jungtinėje Karalystėje, jis dirbo, po jam šio inkriminuojamo nusikaltimo padarymo kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs, kad pilnai sutinka su jam pareikštais civiliniais ieškiniais, žada nukentėjusiesiems atlyginti jo padarytą žalą, konstatuoja, jog pastarajam skirtina bausmė, artima BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, kuri bus teisinga ir pakankama užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Į bausmę įskaitytina visas J. V. sulaikymo ir suėmimo iki nuosprendžio paskelbimo laikas – nuo 2018-05-28 iki 2019-07-29 (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis). Dėl kardomosios priemonės

65Bylos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-23 nutartimi J. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t.1, b.l. 189-192), 2018-02-12 išduotas jo atžvilgiu Europos arešto orderis (t.6, b.l. 127 – 132), 2018-05-28, 14.15 val., jis buvo sulaikytas Mersisaido grafystėje, Jungtinėje Karalystėje ir suimtas pagal jo atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį (t.6, b.l. 133), 2018-06-12, 23.05 val., jis sulaikytas Lietuvos Respublikoje (t.6, b.l. 134 – 135). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-14 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-23 nutartis, kuria buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas, terminą skaičiuojant nuo 2018-06-12 (t.6, b.l. 201-204), kuris buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis iki 2019-10-12. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paskirta kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis nekeistina, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus. Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

66Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo M. G. atstovė advokatė D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur dydžio neturtinės žalos (t.1, b.l. 169 – 170). Ieškinyje nurodoma, kad neturtinę žalą sudaro nukentėjusiojo M. G. tėvo netektis.

67Taip pat ir nukentėjusioji A. G. teisiamojo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį dėl 576,51 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur dydžio neturtinės žalos (t. 7, b.l. 108 – 109). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji A. G. teigė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos, patirtos dėl G. G. laidojimo, o neturtinę – sutuoktinio netektis; kad dėl laidojimo pašalpos ji niekur nesikreipė, tokios negavo; kad kaltinamasis jai nėra atlyginęs nė dalies žalos, jog įvykio metu jos ir G. G. sūnui buvo tik 2,6 metų ir ji visą laiką viena augino ir išlaikė sūnų, buvo sunki materialinė padėtis, nes jos sutuoktinis buvo pagrindinis asmuo, išlaikantis šeimą.

68Nukentėjusioios A. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Prašoma priteisti suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais (t. 7 ,b.l. 110 – 117), nukentėjusiosios parodymais. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji iš valstybės yra gavusi kokią nors išmoką laidojimo išlaidoms padengti. Teismas pripažįsta išlaidas sutuoktinio laidotuvėms kaip turtinę žalą, prašoma suma yra reali ir pagrįsta, todėl priteistina iš kaltinamojo A. G..

69Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

70Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

71Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nukentėjusiųjų pateikti civiliniai ieškiniai dalyje dėl 30 000 Eur neturtinės žalos dydžio patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose. Teismo vertinimu, J. V. kaltė dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos taip pat yra įrodyta. Nukentėjusioji A. G. yra nužudytojo sutuoktinė, o M. G. – nužudytojo sūnus. Šiuo atveju tyčiniais J. V. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – dėl tokių nusikalstamų jo veiksmų nukentėjusieji neteko artimo žmogaus. Tokia smurtinė mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą nukentėjusiesiems, neigiamai paveikė jų gyvenimą. Atsižvelgiant į teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, teisinga, protinga ir proporcinga civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo J. V. po 30 000 Eur dydžio sumą nukentėjusiųjų A. G. ir M. G. naudai. Toks priteistinos sumos dydis atitinka ir teismų praktiką kitose bylose, kai neturtinę žalą dėl asmens mirties patiria panašų giminystės ryšį turintys asmenys tokio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-318/2018, Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-513-697/2015, 2K-44-648/2016, 2K-9-697/2017). Dėl daiktinių įrodymų likimo

72Byloje saugomi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

73- golfo lazda, paimta 2004-11-13 įvykio vietos apžiūros metu, saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpose (t.1, b.l. 108 – 111),- teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dali) konfiskuotina ir kaip menkavertė naikintina (BPK 94 straipsnio 1, 4 punktai);

74- metalinis kirvis, paimtas 2004-11-30 automobilio Audi, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu, lenktinis peilis, paimtas 2004-11-24 J. R. asmens kratos metu, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpose (t.1, b.l. 108 – 111), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jo savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintini teisėtam jo savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

75- lavono plaukai ir nagai, trys nuoplovos nuo golfo lazdos, vokas su I. R. ir V. Š. kraujo pavyzdžiais, plytos nuolauža, paimta 2004-11-13 įvykio vietos apžiūros metu, saugojimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpose (t. 1, b.l. 108 – 111, t. 7, b. l. 9-10) - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl proceso išlaidų

76Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

77Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikti dokumentai patvirtina, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turėjo 2 247,27 Eur išlaidų dėl J. V. ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką pagal 2018-02-09 Europos arešto orderį. Tokio dydžio išlaidas sudarė: trijų pareigūnų komandiruotės išlaidos (274,50 Eur) ir aviabilietai trims asmenims (2 247,27 Eur) (t. 7, b.l. 11 – 15).

78Pripažintina, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties J. V. veiksmai, t. y. jis žinodamas, kad yra įtariamas dėl G. G. nužudymo, išvyko į Jungtinę Karalystę ir negrįžo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2018-02-09 išdavė Europos arešto orderį, kuriuo remiantis J. V. buvo sulaikytas 2018-05-28, 14.15 val., Jungtinėje Karalystėje ir buvo konvojuotas iš Jungtinės Karalystės ir patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jeigu jas lėmė kaltinamojo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis Nr. 2K-366/2010). Atsižvelgiant į tai, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 2 247,27 eurų konvojavimo išlaidas dėl J. V. veiksmų, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš teisiamojo.

79Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304 – 307 straipsniais,

Nutarė

80J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

81Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti J. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, nuo J. V. faktinio sulaikymo 2018 m. birželio 19 d., 20.35 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

82Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

83J. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

84Priteisti iš J. V. nukentėjusiajai A. G. 576,51 Eur turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

85Priteisti iš J. V. nukentėjusiajam M. G. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

86Byloje saugomus daiktus:

87- golfo lazdą teismo nuosprendžiui įsiteisėjus kaip nusikalstamos veikos priemonę konfiskuoti ir kaip menkavertę sunaikinti;

88- metalinį kirvį, lenktinį peilį, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jo savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtam jo savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti;

89- lavono plaukus ir nagus, trys nuoplovas nuo golfo lazdos, voką su I. R. ir V. Š. kraujo pavyzdžiais, plytos nuolaužą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus kaip menkaverčius sunaikinti.

90Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėtas 2 247,27 eurų išlaidas dėl J. V. ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš J. V.

91Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam – nuo nuosprendžio vertimo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS... 3. J. V. 2004-11-13, apie 1.20 val., šalia baro „K. L. “, esančio ( - ),... 4. II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS... 5. Kaltinamosios ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, rašytinė bylos... 6. Kaltinamasis J. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad... 7. 2018-07-05 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog atliekant šį... 8. Nukentėjusioji A. G. teisme parodė, kad įvykio, kai žuvo jos vyras G. G.,... 9. Nukentėjusysis J. G. teisme parodė, kad kaip buvo nužudytas jo sūnus, jis... 10. Byloje nėra ginčo dėl to, jog būtent J. V. atliko veiksmus - golfo lazda... 11. - liudytojos J. V. (buvusi B.) teisme duotais parodymais, kad 2004-11-13 dirbo... 12. - 2004-11-17 liudytojos J. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš... 13. - 2010-05-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame... 14. - liudytojos I. V. teisme duotais parodymais, jog po šios bylos sustabdymo,... 15. -liudytojos J. M. teisme duotais parodymais, kad 2004-11-13, kai prie... 16. - 2005-03-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš... 17. - liudytojos J. R. (buvusi J.) teisme duotais parodymais, kad 2004-11-13 dirbo... 18. - liudytojo V. V. teisme duotais parodymais, jog jis, jo brolis R. V. ir... 19. - 2005-03-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš... 20. - liudytojo R. V. teisme duotais parodymais, kad jis su broliu V. V. ir draugu... 21. -liudytojo V. S. teisme duotais parodymais, kad 2004-11-13 buvo su žmona bare,... 22. -liudytojo J. S. teisme duotais parodymais, kad jis yra dikotekos – klubo ( -... 23. -liudytojo J. Č. teisme duotais parodymais, kad dėl ankstesnio konflkto su J.... 24. -liudytojo V. R. teisme duotais parodymais, kad 2004 metais dirbo Šalčininkų... 25. -liudytojo A. J. teisme duotais parodymais, kad tiksliai datos neatsimena, bet... 26. - liudytojos A. P. teisme duotais parodymais, kad vieną vakarą ji su... 27. - ikiteisminio tyrimo metu 2004-11-17 duotais ir teisme BPK 276 straipsnio 1... 28. - 2004-11-17 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad... 29. -2004-11-13 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad... 30. - Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio... 31. - 2004-11-13 Šalčininkų r. policijos komisariato Viešosios policijos... 32. - Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2004-11-19 specialisto... 33. - Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2011-03-30 specialisto... 34. - Lietuvos Teisės universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR... 35. - 2004-11-13 Šalčininkų r. policijos komisariato kriminalinės policijos... 36. - 2017-07-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informaccijos... 37. - 2018-02-21 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informaccijos... 38. Teismas pripažįsta, kad visi aukščiau paminėti duomenys teismui nekelia... 39. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl... 40. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė savo kaltės. Kaip matyti jo... 41. Teismui vertinant šių liudytojų parodymų patikimumą, atsižvelgiama į... 42. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojos J. R. parodymai, jog ji... 43. Taip pat teismas vertino ir priešatarvimus, esančius 2005-03-31 asmens... 44. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines... 45. Visgi viso proceso metu J. V. teigė, kad jis pirma smogė golfo lazda vyrui į... 46. Kaltinamasis J. V. teisme teigė, kad dėl 2008 m. jam diagnozuotos ligos,... 47. Ekspertas J. M. P. teisme paaiškino, jog iš teismo pateiktos jam susipažinti... 48. Specialistė, gydytoja endokriniologė, I. L. teisme paaiškino, jog esant... 49. Ekspertė A. S. teisme paaiškino, kad tik atliekant tyrimą, įvertinus visą... 50. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos... 51. Kaip matyti, nors ekspertai konstatavo, jog J. V. asmenybei yra būdingas... 52. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai... 53. Kaip matyti iš J. V. paaiškinimų teismui, kilus muštynėms jis tikslingai... 54. Taip pat teismas nesiremia byloje esančiu 2017-08-29 asmens atpažinimo iš jo... 55. III. SKIRTINA BAUMĖ, KARDOMOJI PRIEMONĖ, CIVILINIAI IEŠKINIAI IR KITI... 56. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 57. Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį nusikaltimo... 58. Teismas pripažįsta kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę... 59. Kaltinamojo gynėjo nuomone, jo ginamasis taip pat padėjo teisėsaugos... 60. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta kaltininko atsakomybę... 61. Taip pat teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir kitą BK... 62. Kaltinamojo J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 63. Teismas įvertina ir tai, kad pagal teismo psichiatrijos, teismo kompleksinį... 64. Teismas, įvertinęs J. V. asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią... 65. Bylos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-23 nutartimi J. V.... 66. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo M. G. atstovė advokatė... 67. Taip pat ir nukentėjusioji A. G. teisiamojo posėdžio metu pateikė civilinį... 68. Nukentėjusioios A. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo... 69. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250... 70. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 71. Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo... 72. Byloje saugomi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 73. - golfo lazda, paimta 2004-11-13 įvykio vietos apžiūros metu, saugoma... 74. - metalinis kirvis, paimtas 2004-11-30 automobilio Audi, valst. Nr. ( - )... 75. - lavono plaukai ir nagai, trys nuoplovos nuo golfo lazdos, vokas su I. R. ir... 76. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio... 77. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos... 78. Pripažintina, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties J. V. veiksmai, t.... 79. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304... 80. J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129... 81. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti J. V.... 82. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo... 83. J. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio... 84. Priteisti iš J. V. nukentėjusiajai A. G. 576,51 Eur turtinei žalai atlyginti... 85. Priteisti iš J. V. nukentėjusiajam M. G. 30 000 Eur neturtinei žalai... 86. Byloje saugomus daiktus:... 87. - golfo lazdą teismo nuosprendžiui įsiteisėjus kaip nusikalstamos veikos... 88. - metalinį kirvį, lenktinį peilį, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“,... 89. - lavono plaukus ir nagus, trys nuoplovas nuo golfo lazdos, voką su I. R. ir... 90. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos... 91. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam – nuo...