Byla 1A-212-318/2018
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, gynėjui advokatui Eugenijui Šuliokui, nuteistajai K. K., nukentėjusiosios atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. K. ir nukentėjusiosios A. L. bei jos atstovės advokatės Raimondos Klimienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

3K. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

4Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

5Iš K. K. priteista nukentėjusiajai A. L. ir A. L. po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; U. L. 3000 Eur, jos mažamečiams vaikams A. L. ir G. L. po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; I. L. ir R. Š. po 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti; R. Š. 1434 Eur turtinei žalai atlyginti;1238,30 Eur ( - ) teritorinei ligonių kasai už A. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 981,66 Eur valstybės naudai už nukentėjusiųjų I. L. ir R. Š. atstovavimą teisme bei 300 Eur nukentėjusiajai A. L. už atstovavimą teisme.

6Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į K. K. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias „S“ jos vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. ( - ), paliktas iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8

  1. K. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2017 m. balandžio 22 d., apie 00:03 val., ( - ), gyvenamajame kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų, iš pykčio peiliu tyčia vieną kartą dūrė nukentėjusiajam A. L. į krūtinę ir padarė jam durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą su dešinės pusės 6 šonkaulio kremzlinės dalies visišku atidalijimu, vidinės krūtinės arterijos ir dešinio plaučio vidurinės skilties sužalojimus, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, mažakraujiškumą po nukraujavimo, hipovoleminiu šoku, ir dėl to A. L. 2017 m. balandžio 22 d. 7.15 val. mirė ( - ) ligoninės reanimacijos skyriuje. Tokiu būdu tyčia nužudė A. L.
  2. Nuteistoji K. K. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti iš jos nukentėjusiesiems priteistą žalos atlyginimą. Nuteistoji tvirtina, kad tiek pinigų negalės sumokėti, nes neturi profesijos, darbo patirties, todėl susirasti darbą jai bus sunku. Be to ji ilgą laiką bus įkalinta, o tai taip pat apsunkins žalos atlyginimo galimybes.
  3. Nukentėjusioji A. L. bei jos atstovė advokatė Raimonda Klimienė apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti nuteistajai K. K. griežtesnę bausmę. Taip pat prašo priteisti nukentėjusiosios apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Apeliantės nurodo, kad nuteistajai K. K. paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę K. K., pažeidė BK 61 straipsnių nuostatas. Anot apeliantų, paprastai, jei kaltininkas savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria kaltininkui ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu K. K. paskirta bausmė artima sankcijos minimumui, nors byloje yra nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas nepagrįstai pripažino, kad yra K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes K. K. kaltės pripažinimas yra deklaratyvus teiginys, kuris prieštarauja nuteistosios parodymams. Nuteistoji tvirtino, kad A. L. smurtavo prieš ją ir pats užgriuvo ant peilio, nors tokie nuteistosios parodymai buvo paneigti liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis. Be to liudytojų J. K., A. K. parodymai patvirtina, kad nuteistoji po įvykio dainavo ir norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Ji neatsiprašė nei nukentėjusiosios, nei kitų nužudytojo artimųjų. Visa tai rodo, kad K. K. dėl padaryto nusikaltimo neišgyveno, o jos kaltės pripažinimas yra tik bandymas išvengti atsakomybės. Apeliantų nuomone, teismas pripažino K. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, iš esmės dėl to, kad galėtų paskirti jai bausmę artimą sankcijos minimui. Be to skirdamas K. K. bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad ne tik nuteistoji yra jauno amžiaus, bet ir į tai, kad nukentėjusysis taip pat buvo jaunas žmogus, gim. ( - ).
  4. Atsiliepimu į nuteistosios K. K. apeliacinį skundą nukentėjusioji A. L. prašo jį atmesti.
    1. Pasak nukentėjusiosios, teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio yra teisingas, mažinti teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos atsižvelgiant į nuteistosios K. K. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (jaunas amžius, neturi išsilavinimo, darbo ir kt.) nėra jokio pagrindo. Teismas į šias aplinkybes jau atsižvelgė. Be to pagal teismų praktiką nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-7-255/2005, 2K-442/2009 ir kt.). Šioje byloje nužudytas jaunas žmogus – jos sūnus, dėl kurio netekties ji ir jos vyras patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata. Dėl to teismas pagrįstai jiems priteisė po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistoji jų neatsiprašė ir nei ji, nei jos artimieji iki šiol nėra atlyginę bent dalies padarytos žalos.
  5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas E. Šuliokas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinį skundą atmesti.
  6. Nukentėjusiosios atstovė advokatė R. Klimienė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinį skundą tenkinti.
  7. Prokurorė prašė nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
  8. Nuteistosios K. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o nukentėjusiosios A. L. bei jos atstovės advokatės R. Klimienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
  9. Apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
    1. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistosios K. K. kaltės ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Apeliantai nuteistosios nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo neginčiją, o teisėjų kolegijai dėl K. K. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo teisingumo abejonės taip pat nekyla.
    2. Nežiūrint į tai, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas neteisingai įvertino nuteistosios K. K. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę. Todėl teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

9Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

  1. Teismų praktikoje aiškinama, kad norint konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, reikia nustatyti ne tik nuoširdų gailestį, bet ir savanorišką prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką. Taigi pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-491/2007, 2K-513/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.).
    1. Pagrįstas nukentėjusiosios ir jos atstovės skundo argumentas, kad nuteistosios elgesys įvykio metu ir po jo nepatvirtina K. K. kaltės pripažinimo dėl jai inkriminuoto nusikaltimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl sukeltų pasekmių. Pažymėtina, kad K. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu K. K. pripažino, kad dėl jos nusikalstamų veiksmų (dūrio peiliu) A. L. neteko gyvybės ir paaiškino esmines jai inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu, nors K. K. nurodė, kad kalta pripažįsta, tačiau duodama parodymus tvirtino, kad ne ji dūrė nukentėjusiajam A. L., o pats nukentėjusysis puolė ją ir užgriuvo ant peilio, kurį ji laikė rankoje. Ji yra kalta tik dėl to, kad paėmė peilį ir dėl to labai apgailestauja. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dūrusi peiliu A. L. tik todėl, kad jai buvo šokas, nesuprato ką sakė. Toks nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas paneigtas liudytojų R. V., A. K. parodymais (t. 1, b. l. 108-108, t. 3, b. l. 96-97), specialisto išvada (t. 1, b. l. 140-147). Šiais duomenimis remiantis nustatyta, kad K. K. tyčia vieną kartą smogė peiliu nukentėjusiajam į krūtinę ir jį tyčia nužudė.
    2. Kolegijos nuomone, tokio K. K. prisipažinimo padarius nusikaltimą negalima laikyti savanorišku. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus teisingus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, t. y. ne savo noru, tokiu atveju nelaikoma, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.
    3. Tokia K. K. pozicija, kolegijos nuomone, taip pat neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad ji kritiškai vertina savo elgesį.
    4. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Tais atvejais, kai kaltininkas nuolat keičia parodymus, jis negali nuoširdžiai gailėtis dėl padarytos veikos.
    5. Šiuo gi atveju, nuteistoji K. K. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iki galo neatskleidė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, pripažino turėjusi rankoje peilį, tačiau kaltę bandė perkelti nukentėjusiajam, teigdama, kad jis pats elgėsi agresyviai ir, puldamas ją, užgriuvo ant jos rankoje buvusio peilio. Nuteistoji K. K. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme nesiėmė priemonių atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Kaip matyti iš liudytojų A. K., J. K. parodymų, nukentėjusiajam A. L. po įvykio pagalbą suteikė ne K. K., o A. K.. K. K. tuo metu blaškėsi, norėdama pasišalinti iš įvykio vietos, pradėjo dainuoti (t. 3, b. l. 94, 95-96).
    6. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistosios K. K. teisme deklaruotas nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką gali būti vertinamas tik kaip gailėjimasis dėl jai pačiai kilsiančių pasekmių, o ne dėl nusikalstamais veiksmais atimtos gyvybės. Toks nuteistosios K. K. elgesys neatitinka baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, turinio. Todėl naikintina teismo nuosprendžio dalis, kurioje pripažinta, kad K. K. atsakomybę lengvina tai, jog ji viso proceso metu jautriai reagavo dėl savo padarytų veiksmų ir labai išgyveno dėl kilusių pasekmių (BPK 328 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Kitų K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.

10Dėl bausmės pagal BK 129 straipsnio 1 dalies paskyrimo

  1. Už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas nustato bausmę - laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų. Sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudaro 11 metų. Nuteistajai K. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
    1. Apeliantų nukentėjusiosios ir jos atstovės skundo argumentas, kad nuteistajai K. K. už tyčinį kito žmogaus nužudymą paskirta bausmė yra per švelni, yra pagrįstas.
    2. BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininkų asmenybes; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
    3. Apygardos teismas, įgyvendindamas įstatymo leidėjo suteiktą diskreciją – paskirti bausmę nusikaltusiai K. K., pagrįstai jai pagal BK 129 straipsnio 1 dalį parinko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tinkamai įvertino ne visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, todėl neteisingai nustatė šios bausmės trukmę.
    4. Apygardos teismas, individualizuodamas nuteistajai K. K. skirtiną bausmę, teisingai nurodė, kad nuteistosios padaryta veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, priskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), yra baigta, smurtinio pobūdžio. Nuteistoji savo nusikalstamais veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes – atėmė žmogaus gyvybę, kuri labiausiai įstatymu saugoma vertybė. K. K. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos nusikalstamų veiksmų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas teisingai įvertino K. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis: K. K. charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, jauno amžiaus, nusikalto būdama gimnazijos IV klasės moksleive. Nežiūrint į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad nuteistoji K. K. viso proceso metu jautriai reagavo dėl savo padarytų veiksmų ir labai išgyveno dėl kilusių pasekmių, nepagrįstai tai pripažino jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir taip, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Ši teismo klaida turėjo įtakos nuteistajai nustatant neteisingą bausmės dydį.
    5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant nuteistosios K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, įvertinus jau pirmiau aptartų aplinkybių visetą, yra pagrindas išvadai, jog nuteistajai K. K. teismo paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni, todėl griežtinama, tačiau ne tiek, kiek apeliaciniame skunde prašė nukentėjusioji bei jos atstovė.
    6. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet teismas turi atžvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 29 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006 išaiškino, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus.
    7. Nagrinėjamu atveju nusikaltimas padarytas jauno žmogaus atžvilgiu panaudojant peilį. Smūgis peiliu suduotas į gyvybiškai svarbią vietą – krūtinę. Byloje taip pat nustatyta, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo K. K. apsvaigimas nuo alkoholio.
    8. Kita vertus, taip pat nustatyta, kad K. K. nusikaltimą padarė spontaniškai, sudavė tik vieną smūgį; apgailestavo dėl nukentėjusiojo mirties ir pripažino savo veiksmais nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tik prašė sumažinti jos dydį.
    9. Nors žmogaus nužudymas jau savaime rodo šią veiką padariusio asmens pavojingumą, tačiau teismų praktikoje skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, kurios tiesiogiai nesusijusios su padarytu nusikaltimu, bet padeda visapusiškai įvertinti kaltininko asmenybę bei paskirti teisingą bausmę. Bylos duomenys rodo, kad K. K. nusikalto būdama labai jauno amžiaus, IV klasės gimnazijos moksleive, nebuvo anksčiau teista ir/ar bausta už administracinius pažeidimus, charakterizuojama teigiama. Visos šios aplinkybės K. K. asmenybę charakterizuoja išimtiniai teigiamai ir rodo, kad K. K. padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis.

1111.10.Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, K. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys liudija apie mažesnį K. K. asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir lemia mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmės skyrimą, tačiau padaryto nusikaltimo pavojingumas (tyčia nužudytas jaunas žmogus), tai, kad nenustatyta K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė lemia didesnės bausmės, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimumas, skyrimą. Teismo nurodytos aplinkybės, kad nuteistoji yra jauno amžiaus, teigiamai charakterizuojama, nebuvo anksčiau teista ir bausta už administracinius pažeidimus, nusikalto būdama gimnazijos IV klasės moksleive, apgailestauja dėl nukentėjusiojo mirties, nepakankamos skirti nuteistajai tokią mažą (tik 1 metais didesnę, negu sankcijoje numatytas minimumas) bausmę. Nors nuteistoji K. K. yra teigiamai charakterizuojama, nusikaltimas padarytas spontaniškai ir atsitiktinai, tačiau visos kitos anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, jog teismo paskirtoji bausmė akivaizdžiai nepakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, neatitinka nuteistosios padaryto nusikaltimo pavojingumo ir atsiradusių pasekmių, todėl yra neteisinga ir turi būti griežtinama. Pažymėtina, jog neigiami padariniai yra natūrali nusikalstamos veikos pasekmė, ir tai nuteistajai buvo žinoma prieš darant nusikalstamą veiką, todėl nuteistosios asmeniniai interesai negali turėti prioritetinės reikšmės prieš baudžiamojo proceso tikslus, viešąjį interesą. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, nebus nuvilti ir nukentėjusiųjų nuo nuteistosios K. K. nusikalstamų veiksmų lūkesčiai.

1211.11. Todėl teisėjų kolegija nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinį skundą šioje dalyje tenkina iš dalies. K. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė didinama, skiriant ją artimą, tačiau mažesnę, nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis.

13Dėl neturtinės žalos

  1. Nuteistosios K. K. prašymas sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį nepagrįstas, todėl atmetamas.
    1. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys (dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo) baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimu sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, 6.282 straipsnio 3 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį pinigine išraiška, turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) žalos padarinius.
    2. Priešingai, negu teigia apeliantė nuteistoji K. K., pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir priteisdamas nukentėjusiajai A. L. ir A. L. po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; U. L. 3 000 Eur, jos mažamečiams vaikams A. L. ir G. L. po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; I. L. ir R. Š. po 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų – ir nurodytas nuteistosios K. K. apeliaciniame skunde, t. y. nuteistosios dabartinę turtinę padėtį (ji neturi profesijos, darbo patirties, todėl jai bus sunku susirasti darbą; be to bus ilgą laiką įkalinta, kas taip pat apsunkins jos galimybes atlyginti žalą).
    3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017). Nuteistoji yra jauno amžiaus (gimusi ( - )), nevedusi, neturi išlaikytinių, darbinga, turinti galimybių sėkmingai tęsti mokslą įkalinimo įstaigoje, jį baigti, pradėti darbinę veiklą ir pagerinti savo turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie kokią nors jos fizinę ar psichinę negalią, todėl vien tai, kad šiuo metu nuteistoji K. K. neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir negauna pajamų, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas. Taip pat pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju apskritai negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.
    4. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Išanalizavus teismo sprendimą matyti, kad teismas atsižvelgė į K. K. padarytos žalos sukeltas pasekmes, būtent į tai, kad netikėta sūnaus (brolio, vyro, tėvo), kuriam tebuvo 29 metai, mirtis, tėvams (žmonai, seseriai, mažamečiams vaikams) sukėlė sunkių dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, skaudžiai paveikė jų gyvenimą.
    5. Be to teismų praktikoje nuo 2015 metų pastebima tendencija, jog nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio (esant netiesioginės tyčios kaltės formai) nužudymo (be kvalifikuojančių pagrindų), priteisiami neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 1 448 Eur iki 14 481 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2015, 2K-150-699/2015, 2K-162-895/2015, 2K-431-746/2015, 2K-513-697/2015, 2K-44-648/2016, 2K-179-699/2016, 2K-9-697/2017 ir kt.). Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma, kurios buvo įvertintos ir šioje byloje. Taigi, priteistas nukentėjusiesiems A. L. ir A. L. po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; U. L. 3 000 Eur, jos mažamečiams vaikams A. L. ir G. L. po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; I. L. ir R. Š. po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas susiklosčiusiai teismų praktikai neprieštarauja.
    6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas šioje byloje atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką analogiškose bylose.

14Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiosios A. L. atstovė advokatė R. Klimienė teismui pateikė teisinių paslaugų sutartį ir pinigų priėmimo kvitą (t. 3, b. l. 177, 180), patvirtinančius, kad nukentėjusioji A. L. už apeliacinio skundo parengimą ir jos interesų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme advokatei R. Klimienei sumokėjo 300 Eur atlygį.
    1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).
    2. Šioje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistoji K. K. ir nukentėjusioji A. L. bei jos atstovė advokatė R. Klimienė. Nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Taigi pripažinta, kad apeliacinis skundas buvo iš dalies pagrįstas. Tuo tarpu nuteistosios K. K. apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas. Nukentėjusiosios atstovė advokatė R. Klimienė ruošė procesinius dokumentus, teismo posėdyje atstovavo nukentėjusiosios interesus, pasisakė baigiamųjų kalbų metu. Taigi nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos būtinybe organizuoti savo teisių gynimą apeliaciniame procese.
    3. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios A. L. turėtos išlaidos – 300 Eur – advokatės paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme yra protingos, pagrįstos, todėl priteistinos iš nuteistosios K. K.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Nutarė

16Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti:

17panaikinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad K. K. viso proceso metu ypatingai jautriai reagavo dėl padarytų savo veiksmų ir labai išgyveno dėl kilusių pasekmių;

18panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje K. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ir K. K., pripažintai kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimo bausmę 9 (devyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

19Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

20Priteisti iš nuteistosios K. K. nukentėjusiajai A. L. 300 Eur teisinių paslaugų išlaidoms apeliaciniame procese apmokėti.

21Nuteistosios K. K. apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. K. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio... 5. Iš K. K. priteista nukentėjusiajai A. L. ir A. L. po 15 000 Eur neturtinei... 6. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į K. K. nuosavybės teise... 7. Teisėjų kolegija... 8.
  1. K. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 129 straipsnio 1... 9. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios... 10. Dėl bausmės pagal BK 129 straipsnio 1 dalies paskyrimo
      11. 11.10.Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju konkrečios nusikalstamos... 12. 11.11. Todėl teisėjų kolegija nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinį... 13. Dėl neturtinės žalos
      1. Nuteistosios K. K.... 14. Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
          15. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 16. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti:... 17. panaikinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad K. K. viso proceso metu... 18. panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje K. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 19. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 20. Priteisti iš nuteistosios K. K. nukentėjusiajai A. L. 300 Eur teisinių... 21. Nuteistosios K. K. apeliacinį skundą atmesti....