Byla 2S-537-614/2017
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos S. Z. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja S. Z. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/16/01466, kurioje vykdomas išieškojimas iš skolininkės S. Z. išieškotojo P. M. naudai. Pareiškėja kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/16/01466 iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo. Nurodė, kad iš S. Z. yra išieškoma 16 545,04 Eur skola ir delspinigiai, tačiau ji visą skolą yra sumokėjusi išieškotojui P. M., todėl nėra pagrindo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0015/16/01466. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai gali būti padaryta žala, nes antstoliui vykdant neteisėtas varžytines, pareiškėjai priklausantis turtas gali būti parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos S. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas pripažino, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių, bei nepateikė įrodymų, kurie būtų pakankamas pagrindas spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjai palankios teismo nutarties atveju, tokios nutarties įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas. Teismas sprendė, jog iš pareiškėjos pateiktų duomenų bei teismo nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, atsiras reali žala skolininkei (pareiškėjai).

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Pareiškėja S. Z. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad šiuo atveju yra akivaizdi grėsmė, kad pareiškėjai galimai palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Pareiškėjai palankaus teismo sprendimo atveju vykdomoji byla Nr. 0015/16/01466 negalės būti tęsiama, o bet kokie priverstinio išieškojimo veiksmai turės būti nutraukti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė tęs vykdomojoje byloje atliekamus priverstinio išieškojimo veiksmus ir išieškotas lėšas ar kitą turtą perduos tariamam kreditoriui P. M.. Net ir palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju, tokio sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, pareiškėjos teisės nebūtų apgintos. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje jokių neigiamų padarinių nesukeltų, nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržytų antstolės ar suinteresuoto asmens P. M. teisių.

8Antstolė V. M. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjai palankios nutarties priėmimo atveju, tokios nutarties įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjos S. Z. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmetė.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

12Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta.

13Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teismas gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015). Taigi, vykdymo išieškojimo procese sustabdymo paskirtis yra užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo konkrečioje (nagrinėjamoje) byloje įvykdymą, o ne apsisaugoti dėl prasidėjusio priverstinio įsiteisėjusio (taigi, teisėto ir pagrįsto) sprendimo kitoje byloje vykdymo skolininkui kylančių neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).

14Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad antstolės V. M. kontoroje buvo priimtas vykdyti Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro 2016 m. kovo 4 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl 16 545,04 Eur skolos ir 1 proc. delspinigių išieškojimo iš skolininkės S. Z. (subsidiarūs skolininkai – A. Z. bei L. Z.) išieškotojo P. M. naudai (b.l. 28). Pareiškėja pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/16/01466 iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo. Prašymą pareiškėja grindė aplinkybe, jog visą skolą išieškotojui P. M. yra sumokėjusi, todėl nėra pagrindo atlikti vykdymo veiksmus. Pasak pareiškėjos, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai gali būti padaryta žala, nes antstoliui vykdant neteisėtas varžytines, pareiškėjai priklausantis turtas gali būti parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.

15Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepagrindė būtinybės taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nors atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad, netenkinus pareiškėjos prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/16/01466, bus pažeisti pareiškėjos interesai, tačiau nepateikė tai patvirtinančių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų bei įrodymų. Apeliantės teiginys dėl apsunkintos galimybės atgauti išieškotą pinigų sumą vertintinas kaip nepagrįsta prielaida, kuri nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta aplinkybių ir nepateikta įrodymų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo atveju galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Darytina išvada, kad konkrečiu atveju laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo veiksmų sustabdymo taikymo būtinumas ir tikslingumas neįrodytas (CPK 144 str. 1 d.)

16Be to, remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi buvo atmestas. Nors ši nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir/ar yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-601/2014, 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2233/2013, 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-974/2013 ir kt.). Taigi, ieškinio atmetimas procesiniame sprendime nurodytais motyvais yra savarankiškas pagrindas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir skundą atmetė, darytina išvada, kad pareiškėja tikėtinai nepagrindė savo skundo, o kartu ir argumentų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo nutarties įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

17Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

18Vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai