Byla 2-974/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-6692-392/2012 pagal pareiškėjo R. J. G. skundą suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai uždarajai bendrovei „Baldų rojus“ dėl kreditorių komiteto susirinkimo nutarimo panaikinimo, tretieji asmenys AS Reverta, AS „UniCredit Bank“, VĮ Turto bankas, AB „Šiaulių bankas“, UAB „AGVA“ bei R. Z.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas prašė panaikinti 2012 m. lapkričio 19 d. BUAB „Baldų rojus“ kreditorių komiteto nutarimą Nr. 2 parduoti prekės ženklą BALDŲ ROJUS pagal UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ 2012 m. lapkričio 12 d. pasiūlymą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išspręstas skundas uždrausti BUAB „Baldų rojus“ administratoriui vykdyti 2012 m. lapkričio 19 d. kreditorių komiteto nutarimą Nr. 2. Teigia, kad kreditorių komitetas prekės ženklą nutarė parduoti per maža kaina. Pradėjus vykdyti minėtą kreditorių komiteto nutarimą Nr. 2, kyla grėsmė, kad įmonės turtas bus parduotas už mažesnę kainą, nei turtas yra realiai vertas, todėl gali nukentėti visų BUAB „Baldų rojus“ kreditorių interesai.

4Suinteresuotas asmuo BUAB „Baldų rojus“ administratoriaus UAB „Insolvensa“ įgaliotas asmuo V. K. prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas atsižvelgė į tai, kad laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti bankrutavusiai įmonei, o prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų sustabdytos bankrutavusios bendrovės turto pardavimo procedūros. Pažymėjo, kad prekės ženklas buvo pardavinėjamas daugelį kartų ir ilgą laiką, ką patvirtino ir BUAB „Baldų rojus“ administratoriaus pateikta lentelė. Sprendė, kad ženklo pardavimas yra užsitęsęs ir problematiškas, juo realiai domisi tik vienas pirkėjas. Kadangi pradinę bankrutavusios įmonės turto paradavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, o ginčijamas susirinkimo nutarimas buvo priimtas beveik vienbalsiai, teismas konstatavo, kad prašyme išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia tuo, kad teismas nevertino ieškovo argumentų, jog 2012 m. lapkričio 19 d. kreditorių komiteto nutarimas bet kada gali būti pradėtas vykdyti ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Pardavus prekės ženklą pagal kreditorių komiteto nutarimą Nr. 2, kreditoriai būtų priversti reikšti papildomus reikalavimus, todėl pailgėtų bankroto bylos nagrinėjimo terminas. Pažymėjo, kad kai bankrutuojančios įmonės turto neužtenka visiems kreditorių reikalavimams padengti, prioriteto suteikimas operatyvumo principui yra nepagrįstas ir gali pažeisti kreditorių interesus.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

12CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras. Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei – likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedūrų užbaigimas.

13CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo, nes yra apskųstas apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012).

14Pareiškėjas pateiktu skundu (ieškiniu) siekia pripažinti negaliojančiu BUAB ,,Baldų rojus“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta parduoti prekės ženklą BALDŲ ROJUS UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ už 30 000 Lt. Taigi pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės analogiškos nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui. Kaip matyti iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties, pareiškėjo R. J. G. skundas buvo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, ar pastaroji nutartis yra apskųsta, tačiau, kaip minėta aukščiau, tokio teismo procesinio sprendimo priėmimo faktas patvirtina pagrįstų abejonių buvimą dėl pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Esant tokiai situacijai, pareiškėjui tikėtinai nepagrindus skundo reikalavimų, taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pakankamo pagrindo.

15Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į bankroto proceso paskirtį ir esmę, t.y. kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos jų tikslui, nevilkinti bankroto proceso bei nepagrįstai nepažeisti kitų bankroto proceso dalyvių interesų. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad prioriteto operatyvumo principui suteikimas bankroto procesą padarytų išimtinai formaliu, dėl ko nukentėtų viešasis interesas. Pažymėtina, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, kaip šiuo atveju – siekiui parduoti bankrutavusios bendrovės turtą už didesnę kainą ir operatyviam bankroto procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus, atsirastų didesnė žala. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prekės ženklas BALDŲ ROJUS buvo pardavinėjamas nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d., tačiau nesėkmingai, nes viešosiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad prekės ženklu BALDŲ ROJUS susidomėjo tik UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, o apeliantas nepateikė įrodymų apie kitus potencialius parduodamo turto pirkėjus. Kadangi prekės ženklo BALDŲ ROJUS pardavimas užsitęsė, užsitęsė ir atsiskaitymas su BUAB „Baldų rojus“ kreditoriais. Todėl viešojo intereso apsauga nagrinėjamu atveju reikalauja, kad kuo greičiau būtų patenkinta bent dalis kreditorinių reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, prekės ženklo gali nepavykti parduoti ir už nurodytą kainą, kas dar labiau pažeistų kreditorių interesus. Taigi nagrinėjamojoje byloje operatyvesnis bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas laikytinas prioritetiniu.

16Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai