Byla 1A-20-300-2014
Dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui, gynėjui advokatui Vigintui Stričkai, nuteistajam R. G.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. atstovo advokato Vidmanto Skabursko ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. R. atstovo advokato Vytauto Merkšaičio apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo

3R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 75 straipsnio 2 dalimi, R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir paskiriant pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5Priteista iš R. G.:

6G. R., a. k. ( - ) 16885,00 Lt (šešiolika tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt penki litai) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir 2150,00 Lt (du tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt litų) teisinės pagalbos ir atstovavimo teisme (proceso) išlaidų;

7G. Š., a. k. 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) teisinės pagalbos ir atstovavimo teisme (proceso) išlaidų;

8Valstybės naudai 17,85 Lt (septyniolika litų 85 ?t) turėtų proceso išlaidų, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. ( - ), esančią banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10R. G. nuteistas už tai, kad 2012-06-28, apie 20 val. 40 min., kelyje ( - ), ( - ) rajone, ( - ) kaime, ( - ) gatvėje, ties ( - ) numeriu pažymėtu namu, vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Sintra“, valstybiniai Nr. ( - ) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas didesniu nei leistinu gyvenvietėje 50 km per valandą greičiu, t. y. važiuodamas didesniu nei 74 km per valandą greičiu, lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusią kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybiniai Nr. ( - ) vairuojamą G. Š., nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, prarado tiesiaeigį judėjimą, kliudė lenkiamą automobilį „Opel Astra“, valstybiniai Nr. ( - ) ir savo vairuojamo automobilio „Opel Sintra“ dešinės pusės šono galine dalimi atsitrenkė į lenkiamo automobilio „Opel Astra“ kairės pusės šono galinę dalį, ties galiniu kairės pusės ratu, susidūrimo momentu automobilis „Opel Astra“ pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę ir jo kairiojo šono priekinė dalis priartėjo prie automobilio ‚Opel Sintra“ dešiniojo šono, toliau automobiliui „Opel Sintra“ judant didesniu greičiu ir kelio ašinės linijos atžvilgiu keičiant judėjimo kryptį smailiu kampu į kairę pusę, su dešinio šono galine dalimi bei galiniu dešiniu kampu buvo padaryti sugadinimai automobilio „Opel Astra“ kairiajame šone iki pat priekinio kairės pusės rato, po to šio kontakto automobiliams atsiskyrus, automobilis „Opel Sintra“ nuvažiavo link kairiojo kelio važiuojamosios dalies krašto, o automobilis „Opel Astra“ – link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, G. Š. vairuojamas automobilis „Opel Astra“, nuslydęs už dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto, sustojo priekinės dalies dešine puse atsitrenkęs į pakelės medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu eismo dalyviui, automobilio „Opel Astra“ keleiviui S. J. buvo padaryti šie sužalojimai: kaukolės pamato kaulų lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas pamatinėje dalyje, povoratinklinė kraujosruva, kairės pusės 4–8 šonkaulių lūžiai, kairio šlaunikaulio, kairės kojos vidinės kulkšnies, kairio dilbio kaulų lūžiai, atviras dešinio šlaunikaulio lūžis, muštinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje, veide, dešiniame rieše, kairėje plaštakoje, nubrozdinimai dešiniame momenyje, veide, pasmakrėje, kakle, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje šlaunyje, kairio kelio vidinėje pusėje, abiejose blauzdose, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, ir nuo kaukolės pamato kaulų lūžio S. J. mirė eismo įvykio vietoje, eismo dalyviui automobilio „Opel Astra“ vairuotojui, nukentėjusiajam G. Š. padaryti šie sužalojimai: dešinės pusės 6, 7, 8 šonkaulių lūžiai, skysčio ir oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva ir nubrozdinimas krūtinės dešinėje pusėje, nubrozdinimas dešiniame momenyje, kraujosruvos abiejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dešinės pusės 6, 7, 8 šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

11Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendį ir priteisti 1000,00 Lt neturtinės žalos nukentėjusiam G. Š. bei visiškai tenkinti nukentėjusiojo G. Š. civilinį ieškinį.

12Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu. Teigia, kad teismas nevertino ir nuosprendyje nepasisakė dėl papildomai pateiktų medicininių dokumentų (2012-12-14, 2013-02-20), kuriuose pažymėtas potrauminis streso sutrikimas, organinės nuotaikos sutrikimas, pateiktos ligos diagnozės, tai įrodo, kad nukentėjusiojo G. Š. sveikatos būklė yra sudėtinga ir šiuo metu. Taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje neįvertino ir tos aplinkybės, kad nuteistasis R. G. pripažino, kad jis savo automobiliu nuo ( - ) iki ( - ) važiavo 90 km per valandą greičiu, nuosprendyje neįvertinta ir nenagrinėta aplinkybė, kaip nukentėjusysis G. Š. važiuodamas automobiliu, kurio greitis specialisto išvadoje nustatytas ne didesnis kaip 74 km per valandą, galėjo aplenkti nuteistąjį važiuojantį su savo automobiliu jo nurodytu greičiu – 90km per valandą (1 t., 164 b. l.). Nurodo, kad teismas neįvertino ir netyrė, taip pat nepaklausė byloje dalyvavusio specialisto, koks turėjo būti greičių skirtumas tarp nuteistojo vairuojamo automobilio ir nukentėjusiojo G. Š. vairuojamo automobilio, aplenkiant automobilį 50 metrų atstumu, kai nukentėjusiojo važiavimo greitis yra ne mažesnis kaip 74 km per valandą, tačiau priėmė už pagrindą nuteistojo duotus parodymus, kad jį prisivijo ir pradėjo lenkti iš dešinės pusės nukentėjusiojo vairuojamas automobilis. Mano, kad teismas nuosprendyje daro prielaidą, kad nukentėjusiojo G. Š. veiksmai, važiuojant 74 km per valandą greičiu, kai leistinas greitis 50 km per valandą, ir su padangomis, neatitinkančiomis techninių reikalavimų, galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui. Teigia, kad specialistas byloje yra pasakęs, kad „Opel Sintra“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas R. G., vykdant automobilio „Opel Astra“ lenkimo manevrą, jo vairuojamas automobilis „Opel Sinatra“, tikėtina, įgavo sukamąjį judesį prieš laikrodžio rodyklę ir dešinės pusės šono galine dalimi atsitrenkė į automobilio „Opel Astra“ kairės pusės šono galinę dalį (ties galiniu kairės pusės ratu), šio susidūrimo momentu tarp transporto priemonių išilginių simetrijos ašių buvo smailus kampas, atviras link transporto priemonių priekinių dalių, o automobilio „Opel Sintra“ važiavimo greitis buvo didesnis nei 74 km per valandą susidūrimo momentu automobilis „Opel Astra“ pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę ir jo kairioji šono priekinė dalis priartėjo prie automobilio „Opel Sintra“ dešiniojo šono, kuriam buvo padaryti 24–26 (išvados) paveikslėliuose pažymėti nedideli sugadinimai. Byloje esančioje specialisto išvadoje pažymėta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vairuojamų automobilių buvo tik vienas susidūrimas, kai nuteistasis teigia, kad buvo du. Šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, įrodo, kad nuteistasis sąmoningai teigia esant aplinkybių, kurios naudingos jam, tarp jų ir tariamą nukentėjusiojo bandymą jį aplenkti. Mano, kad ši teismo prielaida yra nepagrįsta ir neįrodyta, todėl teismo priteista neturtinė žala yra klaidinga. Dėl to mano, kad teismas įvertindamas neturtinės žalos dydį nepagrįstai nuosprendyje teigia, kad nukentėjusysis vairuodamas automobilį trukdė nuteistajam atlikti lenkimą, kadangi, pasak advokato, bylos medžiagoje tokių įrodymu nėra. Todėl, nukentėjusiojo atstovo nuomone, teismas vadovavosi vien nuteistojo paaiškinimu teismo posėdžio metu, negretino kitų byloje esančių įrodymų ir aplinkybių su nuteistojo duotais parodymais, todėl neteisingai įvertino ir nustatė nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, darydamas prielaidą dėl nukentėjusiojo galimos kaltės. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė tik 1000 Lt neturtinės žalos, nes nepasisakė, kodėl nepripažįsta 12 000 Lt žalos, kai pripažino tai pats nuteistasis R. G.. Be to, nurodo ir tai, kad teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos analogiškose bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, nes nuteistojo R. G. veiksmuose yra visi požymiai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. R. atstovas advokatas Vytautas Merkšaitis prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalį dėl civilinei ieškovei (nukentėjusiajai) G. R. priteistos neturtinės žalos dydžio ir priimti naują sprendimą dėl šios dalies, patenkinti jos civilinį ieškinį ir priteisti iš nuteistojo (civilinio atsakovo) R. G. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. G. paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teisės vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, paskiriant ilgesnį specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones terminą.

14Skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl civilinei ieškovei (nukentėjusiajai) G. R. priteistos 10 000 Lt neturtinės žalos sumos bei nuteistajam R. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, kadangi mano, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas. Pabrėžia, kad priteista neturtinės žalos suma (10 000 Lt) yra akivaizdžiai per maža, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų. Taip pat mano ir tai, kad teismas, priteisdamas tokią neturtinės žalos sumą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog, kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Be to, nurodo ir tai, kad vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką asmens gyvenimo kokybei, šeimos gyvenimui ir kt. Teigia, kad asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. LR Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas priteisdamas ir įvertindamas nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus žūties, tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, jog dėl nuteistojo R. G. nusikalstamos veikos, ji neteko vieno jai artimiausio šeimos nario – savo vienintelio sūnaus S. J.. Neatsižvelgta ir į pažeistos vertybės – gyvybės reikšmingumą, kuri yra viena fundamentaliausių neturtinių vertybių ir vienas reikšmingiausių bei labiausiai saugomų gėrių, bei į tai, kad mirties atveju ši vertybė negali būti atkuriama. Pažymi tai, kad nukentėjusiosios vienintelio sūnaus S. J. mirtis buvo beprasmė ir sukėlė negrįžtamas pasekmes. Advokato nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su vienu iš svarbiausių gyvybės atėmimo bylose neturtinės žalos dydžio kriterijumi – žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšio glaudumu. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad civilinė ieškovė (nukentėjusioji) ir žuvusysis neturėjo artimų santykių, nes gyveno skirtingose valstybėse, nurodant, kad per beveik 11 metų esą nebuvo jos aplankęs. Pabrėžia, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusioji su sūnumi gyveno skirtingose valstybėse, jis ją retai aplankydavo, nepaneigia jų tarpusavio ryšio glaudumo. Nurodo, kad nukentėjusiąją su sūnumi siejo geri, glaudūs ir emociškai tvirti tarpusavio santykiai, nukentėjusioji juo nuolat rūpinosi, siųsdavo pinigus iš ( - ), nupirko sodybą, kurioje sūnus gyveno, nuolat bendravo telefonu, be to, nukentėjusioji tikėjosi sūnaus pagalbos senatvėje. Pabrėžia tai, kad nukentėjusioji neteko vieno iš artimiausių šeimos nario – vienintelio sūnaus S. J., dėl kurio netikėtos mirties nukentėjusioji patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nervinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pasireiškusią dideliu emociniu sukrėtimu dėl patirtos netekties. Teigia, kad nukentėjusiajai sutriko miegas, nuotaikų kaita, ją ištinka verksmo priepuoliai, depresija, kankina pesimizmas. Dėl savo psichologinės būklės nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į gydytojus ( - ), kurie nustatė, kad dėl sūnaus mirties išsivystė vidutinio sunkumo depresija, ji yra gydoma antidepresantais – „Mirtazapinu“. Be to, nurodo ir tai, kad teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiško pobūdžio bylose. Teigia, kad panašiose situacijose žalą patyrusiems asmenims priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 30 000 Lt iki 150 000 Lt. Todėl nukentėjusiosios atstovas nesutinka su jai priteista neturtinės žalos dydžio suma ir prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio ir patenkinti nukentėjusiosios pateiktą ieškinį. Pabrėžia ir tai, kad nukentėjusioji nesutinka su nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Nurodo, kad šiuo atveju neįvertinta tai, jog R. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo padarymą, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus, bei buvo sužalotas dar vienas asmuo, kad ši veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos, jog R. G. kaltė pasireiškė tuo, kad vairuodamas transporto priemonę – automobilį, nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiavo didesniu nei leistinu gyvenvietėje 50 km per valandą greičiu, t. y. važiavo didesniu nei 74 km per valandą greičiu, kad jis transporto priemonę vairavo išgėręs 0,5 1 talpos alaus. Be to, nurodo ir tai, kad skiriant nuteistajam R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, neįvertinta tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylose už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnyje, (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems), sankcija numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki trejų metų, priklausomai nuo nustatyto neblaivumo (girtumo) laipsnio. Dėl to mano, kad šiuo atveju nuteistajam paskirta neadekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui baudžiamojo poveikio priemonė, kuri neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų. Taip pat mano ir tai, kad paskyrus baudžiamąją poveikio priemonę – 2 metų laikotarpiui draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nebus pasiekti baudžiamojo poveikio priemonių tikslai, nustatyti BK 67 str., būtent, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Todėl mano, kad baudžiamojo poveikio priemonių tikslai, nustatyti BK 67 str., būtų pasiekti, nuteistajam paskiriant ilgesnį nei dvejų metų specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones terminą.

15Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo G. Š. atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas ir prokuroras prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

16Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. atstovo apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. R. atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

17Dėl neturtinės žalos dydžių.

18Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

19Akivaizdu, to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę. Neabejotina, kad žuvusiojo S. J., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. R. sūnaus, kaip ir kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiosios dėl netekties patirtą dvasinį skausmą bei kančias. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys: Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kuriuo atimta žmogaus gyvybė. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-551/2010).

20Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad teismas atsižvelgė į R. G. padarytos žalos sukeltas pasekmes, o būtent į tai, kad nukentėjusiosios sūnaus S. J. mirtis sukėlė nukentėjusiajai skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė jos gyvenimą. Nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo įvertinta nuteistojo kaltė, tai, kad nukentėjusioji dėl sūnaus žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, ilgalaikį liūdesį, stresą, iki šiol vaistus vartoja. Taip pat pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš pagrindinių kriterijų gyvybės atėmimo bylose yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšio glaudumas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios ir žuvusio 44 metų sūnaus tarpusavio ryšio glaudumą, motinos ir sūnaus artimumą, nepagrįstai suabsoliutino tą aplinkybę, kad nukentėjusioji G. R. nuo 2002 metų gyvena ( - ) ir į Lietuvą grįždavo retai. Kaip apylinkės teismo posėdžio metu parodė nukentėjusioji G. R., ji su sūnumi dažnai bendraudavo telefonu, nes jis šeimos neturėjo ir gyveno vienas, jį remdavo materialiai, nes žuvęs S. J. nedirbo, turėjo tik 30% darbingumo, siųsdavo jam pinigų perlaidas (1 t., 82–90 b. l.). Vadinasi, nukentėjusiąją ir jos sūnų siejo tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio santykiai, jie bendraudavo. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose, pagal kurią nukentėjusiesiems dėl eismo įvykio metu artimųjų netekties priteisiama nuo 20 000,00 Lt iki 100 000,00 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-271/2010, 2K-101/2010, 2K-243/2008, 3K-3-103/2009, 2K-141/2009 2K-204/2013, ir kt.), konstatuotina, jog nukentėjusiajai G. R. pirmosios instancijos teismo priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas turi būti didinamas.

21Tačiau kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, yra būtina įvertinti ir nuteistojo turtinę padėtį. Šioje situacijoje pažymėtina tai, kad nuteistasis

22R. G. yra jauno amžiaus – gimęs ( - ), dirba darbininku, savo vardu registruoto turto neturi. Būtent dėl to, bei vertinant tai, kad savo neatsargiais veiksmais nuteistasis nesiekė tokių sunkių ir neatstatomų padarinių, kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai nustatytinas mažesnis nei jos reikalaujamas 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinio ieškovo, bet ir į atsakovo interesus. Be to, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas aplinkybes ir vertindama realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, jos išieškojimą iš kalto asmens, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nukentėjusiajai G. R. priteistinas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, o skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

23Taip pat su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu nesutinka ir nukentėjusysis G. Š., kurio atstovas apeliaciniu skundu prašo priteisti pastarajam 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei visiškai tenkinti jo civilinį ieškinį. Nukentėjusysis G. Š. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam 12 000,00 Lt neturtinei žalai ir 1000,00 Lt atstovavimo išlaidoms (2 t., 57–60 b. l.). Kadangi atstovavimo išlaidos nukentėjusiajam skundžiamu nuosprendžiu priteistos, to nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde ir neginčija, todėl kolegija tikrina tik nukentėjusiajam G. Š. priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo G. Š. ieškinį tenkino iš dalies ir iš R. G. priteisė jam 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Tokį sprendimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad paties nukentėjusiojo veiksmai vairuojant transporto priemonę „Opel Astra“ ne mažesniu nei 74 km per valandą greičiu, kai leistinas greitis – 50 km per valandą, ir su techninių reikalavimų neatitinkančiomis automobilio padangomis, galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui. Tokiai apylinkės teismo išvadai dėl paties nukentėjusiojo neatsargumo ir aplaidumo apeliacinės instancijos teismas pritaria.

24Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo suformuotos praktikos analogiškose bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, nes nuteistojo R. G. veiksmuose yra visi požymiai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad nukentėjusiajam G. Š. eismo įvykio metu buvo padaryti šie kūno sužalojimai: dešinės pusės 6, 7, 8 šonkaulių lūžiai, skysčio ir oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva ir nubrozdinimas krūtinės dešinėje pusėje, nubrozdinimas dešiniame momenyje, kraujosruvos abiejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, t. y. jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 128–129 b. l.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 12 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-401/2009, 2K-64/2009, 2K-350/2012). Taigi nukentėjusiojo atstovas teisus teigdamas, kad nukentėjusiam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra mažesnis nei suformuluotas teismų praktikos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, o kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, esminiu nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos mažinimo kriterijumi laiko tą aplinkybę, kad pats nukentėjusysis G. Š., vairuodamas automobilį „Opel Astra“, gyvenvietėje važiavo ne mažesniu nei 74 km per valandą greičiu, t. y. pats viršijo leistiną važiavimo greitį, ir jis savo transporto priemonę vairavo su techninių reikalavimų neatitinkančiomis padangomis (1 t., 101–113 b. l.). Būtent dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį tinkamai vadovavosi CK nuostatomis ir konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma. Pripažinus, kad apylinkės teismas teisingai nustatė nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, apelianto skunde nurodyti kriterijai, į kuriuos, anot jo, reikėtų atsižvelgti didinant neturtinės žalos dydį, nėra esminiai ir jie nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių. Todėl kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Keisti ar naikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam nustatyto atlygintinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.

25Dėl neturtinės žalos dydžio paskirstymo tarp civilinių atsakovų.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė civilinių atsakovų atsakomybės atribojimo klausimų ir dėl to visiškai nepagrįstai nuteistąjį R. G. pripažino vieninteliu civiliniu atsakovu byloje.

27Pažymėtina, kad paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

28Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko 2012 m. birželio 28 d., o veikos padarymo metu galiojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis tarp R. G. ir AB „L.“ (1 t., 67 b. l.), tačiau ši bendrovė į bylą civiliniu atsakovu įtraukta nebuvo. Lietuvos Respublikos BPK 111 straipsnio 1 dalis įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą bei teismą materialiai už įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstama veika padarytą žalą atsakingą asmenį įtraukti dalyvauti procese kaip civilinį atsakovą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jei civilinio atsakovo įtraukimo į procesą klausimas nebuvo tinkamai išspręstas ankstesnėse proceso stadijose, klaida turi būti ištaisoma nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-656/2007, 2K-141/2009, 2K-485/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis eismo įvykio metu buvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tai reiškia, kad buvo pagrindas įtraukti draudimo bendrovę dalyvauti procese kaip civilinį atsakovą, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu tai padaryta nebuvo. Tačiau ši klaida buvo ištaisyta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu AB „L.“ protokoline nutartimi pripažįstant civiliniu atsakovu.

29Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Vykstant baudžiamajam procesui svarbu užtikrinti draudiko įtraukimą į procesą civiliniu atsakovu.

30Iš nagrinėjamu įvykio metu galiojusių Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (11 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą pagal draudimo sutarties ribas.

32Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, atsakingas draudikas AB „L.“, nelaukęs apeliacinės instancijos teismo sprendimo, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo priteistas sumas nukentėjusiesiems iš nuteistojo, išmokėjo apskaičiuotos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo išmokas abiem nukentėjusiesiems – G. R. 10 000 Lt neturtinės ir 6885 Lt turtinės žalos atlyginimo, G. Š. – 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

33Pažymėtina tai, kad bendra neturtinė žala (vienam eismo įvykiui) priteisiama iš draudimo bendrovės neturi viršyti draudimo sumos, kurią sudaro – 17 264 Lt, t. y. 5 000 eurų (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). O teismui nusprendus, kad nusikaltimu buvo padaryta didesnė nei draudimo bendrovės atlyginta neturtinė žala, teismas nustato, kad draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).

34Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nukentėjusioji G. R. patyrė didesnę nei draudiko išmokėtą 10 000 Lt neturtinę žalą, t. y. 30 000 Lt neturtinę žalą, o nukentėjusiajam

35G. Š. apskaičiuotas ir išmokėtas teisingas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, todėl nukentėjusiajai G. R. iš AB „L.“ priteistinas 16 264 Lt neturtinės žalos atlyginimas, o likusi, 13 736 Lt, neturtinės žalos dalis – iš nuteistojo R. G.. Kadangi AB „L.“ jau išmokėjo nukentėjusiajai – G. R. 10 000 Lt neturtinės ir 6885 Lt turtinės žalos atlyginimo, o G. Š. – 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl iš AB „L.“ nukentėjusiajai G. R. priteistinas 6 264 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 13 736 Lt neturtinės žalos atlyginimas – iš nuteistojo R. G., o atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam G. Š. draudiko jau atlygintas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, ir jis nėra didintinas, jis papildomai iš AB „L.“ nepriteistinas, kaip ir G. R. jau atlygintas jos patirtas 6885 Lt turtinės žalos atlyginimas.

36Dėl BK 68 straipsnyje numatyto uždraudimo naudotis specialia teise termino.

37Taip pat nukentėjusiosios G. R. atstovas apeliaciniu skundu ginčija ir nuteistajam R. G. paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino dydį, prašydamas jį pailginti.

38Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad R. G. įvykdė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus, bei buvo nesunkiai sužalotas dar vienas asmuo, ši jo veika pasireiškė tuo, kad jis vairuodamas transporto priemonę – automobilį, nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas didesniu nei leistinu gyvenvietėje 50 km per valandą greičiu, t. y. važiuodamas didesniu nei 74 km per valandą greičiu ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusią kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, vairuojamą G. Š., nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, prarado tiesiaeigį judėjimą, kliudė lenkiamą automobilį, ir taip sukėlė eismo įvykį.

39Akcentuotina, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam, įvertinamas ne tik siekis pataisyti nuteistąjį, bet ir prevencinis šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio taikymas nuteistojo atžvilgiu, uždraudžiant jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šioje konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į jo neatsargių ir neapdarių veiksmų skaudžias pasekmes, bei vertinant neilgą nuteistojo, kaip vairuotojo patirtį, savo terminu – neadekvati nuteistojo R. G. padaryto nusikaltimo pobūdžiui, todėl jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė 2 metų laikotarpiui laikytina neatitinkanti teisingumo kriterijų. Todėl kolegija sprendžia, kad šios nuteistajam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas ilgintinas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skiriant nuteistajam R. G. maksimalų įstatyme nustatytą teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo laikotarpį, tai neabejotinai turės taisomąjį poveikį nuteistajam, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o tuo pačiu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę, to, reikia manyti, viršydamas leistiną greitį žvyruotoje kelio dangoje nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis akivaizdžiai nesuvokė. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nusikalstamos veikos padarymo atvejų, KET pažeidimų bei siekis pataisyti nuteistąjį nusveria jo patiriamus nepatogumus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu pritaikė Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį ir uždraudė jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau netinkamai nustatė jos taikymo terminą, todėl nuteistajam skirtos baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas didintinas iki maksimalaus, o ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

40Nukentėjusiojo G. Š. atstovas advokatas V. Skaburskas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė priteisti iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina tai, kad nukentėjusiojo išlaidos advokato darbo apmokėjimui nėra pagrįstos, nukentėjusiojo advokatas nepateikė jokių nukentėjusiojo patirtų išlaidų pagrindžiančių dokumentų, todėl jos nepriteistinos.

41Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

42Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendį pakeisti:

43Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalį, kuria iš R. G. priteista nukentėjusiajai G. R. 16885,00 Lt (šešiolika tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt penki litai) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

44Priteisti iš AB „L.“ nukentėjusiajai G. R. 6 264 Lt (šešis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt keturis litus) neturtinės žalos atlyginimo.

45Priteisti iš nuteistojo R. G. nukentėjusiajai G. R. 13 736 Lt (trylika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt šešis litus) neturtinės žalos atlyginimo.

46Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalį, kuria iš R. G. priteista nukentėjusiajam G. Š. 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo.

47Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu nuteistajam R. G. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą pailginti iki 3 (trejų) metų.

48Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

49Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. atstovo advokato Vidmanto Skabursko apeliacinį skundą atmesti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68... 5. Priteista iš R. G.:... 6. G. R., a. k. ( - ) 16885,00 Lt (šešiolika tūkstančių aštuoni šimtai... 7. G. Š., a. k. 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos... 8. Valstybės naudai 17,85 Lt (septyniolika litų 85 ?t) turėtų proceso... 9. Teisėjų kolegija... 10. R. G. nuteistas už tai, kad 2012-06-28, apie 20 val. 40 min., kelyje ( - ), (... 11. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. atstovas... 12. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu.... 13. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. R. atstovas... 14. Skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl civilinei ieškovei... 15. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo G. Š. atstovas prašė jo apeliacinį... 16. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. atstovo apeliacinis skundas... 17. Dėl neturtinės žalos dydžių.... 18. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais... 19. Akivaizdu, to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir neatsargiais... 20. Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad... 21. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant neturtinės... 22. R. G. yra jauno amžiaus – gimęs ( - ), dirba darbininku, savo vardu... 23. Taip pat su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu nesutinka ir... 24. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas,... 25. Dėl neturtinės žalos dydžio paskirstymo tarp civilinių atsakovų. ... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 27. Pažymėtina, kad paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai... 28. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko 2012 m. birželio 28 d.,... 29. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime... 30. Iš nagrinėjamu įvykio metu galiojusių Transporto priemonių valdytojų... 31. Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas... 32. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, atsakingas draudikas AB... 33. Pažymėtina tai, kad bendra neturtinė žala (vienam eismo įvykiui)... 34. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nukentėjusioji G. R. patyrė... 35. G. Š. apskaičiuotas ir išmokėtas teisingas 1000 Lt neturtinės žalos... 36. Dėl BK 68 straipsnyje numatyto uždraudimo naudotis specialia teise termino.... 37. Taip pat nukentėjusiosios G. R. atstovas apeliaciniu skundu ginčija ir... 38. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. G. paskirta baudžiamojo poveikio... 39. Akcentuotina, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam,... 40. Nukentėjusiojo G. Š. atstovas advokatas V. Skaburskas apeliacinės... 41. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos... 42. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendį... 43. Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d.... 44. Priteisti iš AB „L.“ nukentėjusiajai G. R. 6 264 Lt (šešis... 45. Priteisti iš nuteistojo R. G. nukentėjusiajai G. R. 13 736 Lt (trylika... 46. Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d.... 47. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu nuteistajam R. G. skirtos... 48. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 49. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. atstovo advokato Vidmanto...