Byla 2K-656/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant M. Čiučiulkai, dalyvaujant prokurorui A. Meškai, gynėjui advokatui Z. Šatui, nuteistajam A. B., nukentėjusiųjų atstovui advokatui G. Petukauskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynias paras.

3Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. B. uždrausta vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

4Iš A. B. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. V. ir R. V. lygiomis dalimis priteista 13 960 Lt turtinei, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 700 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

5Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d. nutartis, kuria nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nukentėjusiųjų atstovo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7A. B. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 20 d., apie 20.25 val., Plungės rajone, ,,duomenys neskelbtini“, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 51, 53, 172, 173, 175.1, 273 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitam eismo dalyviui – dviratininkui E. V., važiavo netvarkinga transporto priemone esant stabdžių sistemos gedimui, viršijo didžiausią leistiną 90 km/h greitį, t. y. važiavo 118–127 km/h greičiu; pastebėjęs, kad priekyje dviratininkas, važiuodamas per kelią, sudaro kliūtį jo automobiliui, privalėdamas stabdyti, automobilio laiku nestabdė, ir eismo įvykio metu E. V. žuvo.

8Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalis).

9Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad šio eismo įvykio pasekmės atsirado dėl jo veikos. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino nuosprendžio trūkumų, be to, rėmėsi šališkai atlikto papildomo tyrimo rezultatais, taip padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį.

10Eksperto išvadoje Nr. 11 K-228 ekspertizės tyrimo aprašyme (4 psl.) įrašyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie faktinį dviratininko važiavimą prieš eismo įvykį, todėl negalima skaičiavimais tarpusavyje susieti dviračio ir automobilio judėjimą bei spręsti, ar automobilio vairuotojas stabdė laiku, ar turėjo galimybę išvengti susidūrimo su dviratininku. Esant tokiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas patenkino kasatoriaus ir jo gynėjo prašymą atlikti eksperimentą. Eksperimentas buvo atliktas, tačiau apie jo atlikimo dieną ir laiką nebuvo pranešta nei kasatoriui, nei gynėjui. Taip pažeistos BPK 44 straipsnio 8 dalyje nustatytos kaltinamojo teisės į gynybą ir BPK 48 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta gynėjo teisė dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami įtariamojo arba jo gynėjo prašymu. Apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymą eksperimentą atlikti pakartotinai, todėl, kasatoriaus manymu, bylos tyrimą atliko neišsamiai ir šališkai, nes savo sprendimą grindė abejotinais eksperimento rezultatais, netyrė šio įrodymo iš esmės, taip pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį. Nutartyje konstatavo, kad kasatoriaus ir jo gynėjo nedalyvavimas nedaro eksperimento neteisėtu, tačiau neatsakė į klausimą, kodėl buvo pažeistos jo teisės į gynybą atimant jam ir jo gynėjui teisę dalyvauti eksperimentiniame tyrime, kurio jis prašė, juolab kad šį tyrimą atliko tie patys asmenys, kurie atliko pirminę įvykio vietos apžiūrą, t. y. vyr. tyrėja L. Armalienė ir ekspertas V. Pačebutas. Kasatorius mano, kad tyrėjai, būdami suinteresuoti neatskleisti savo klaidų, tyrimą atliko neinformuodami nei jo, nei jo gynėjo, eksperimento rezultatai įrašyti tokie, kad skaičiuojant pasitvirtintų pirminio tyrimo metu nustatyta tiek susidūrimo vieta, tiek automobilio važiavimo greitis tuo momentu, kada vairuotojas galėjo ir privalėjo suprasti, kad atsirado grėsmė susidūrimui įvykti, pateikdami išvadą neva dviratininkas galėjo suspėti išvažiuoti iš jo vairuojamo automobilio važiavimo koridoriaus, jeigu jis nebūtų pažeidęs KET reikalavimų.

11Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad eksperimentu įrodytos informacijos pakanka, ir teigė, kad iš vairuotojo kabinos jis galėjo matyti, kaip taku prie kelio artėja dviratininkas, todėl turėjo techninę galimybę laiku pastebėti ir laiku stabdydamas išvengti eismo įvykio. Pagal KET reikalavimus dviratininko veiksmai kelio pakraštyje, juolab už kelio ribų, negali turėti jokios reikšmės ir negali sukelti jokių įpareigojimų keliu važiuojančio automobilio vairuotojui. Pagal KET 104 punktą šiuo keliu dviračiu galima važiuoti kelkraščiu, o jeigu kelkraštis netinkamas, galima važiuoti važiuojamąja dalimi kuo arčiau dešiniojo krašto. Todėl, kol dviratininkas įvažiavo į kelią, kol jis važiavo kelkraščiu ir kol jis nepradėjo važiuoti toliau nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, kasatorius negalėjo pastebėti nei kliūties, nei grėsmės eismo saugumui. Byloje nėra jokių įrodymų – ekspertas neatsakė, o teismas nenustatė, kad jis nestabdė ar neapvažiavo dviratininko tada, kai jis pradėjo važiuoti toliau nuo dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto, todėl kasatorius negali būti kaltinamas pažeidęs KET 173 punkto reikalavimo, kuris įpareigoja vairuotoją sulėtinti greitį arba sustabdyti automobilį atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei, jeigu tai galima pastebėti. Todėl teisėjų kolegijos motyvas, kad jis galėjo išvengti eismo įvykio, nes galėjo matyti, kaip dviratininkas atvažiuoja taku į kelią, prieštarauja KET.

12Teismas neobjektyviai ir neišsamiai nustatė priežastinį ryšį tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių. Kasatorius nurodo, kad jo vairuojamo automobilio stabdžių gedimas nebuvo toks, kuriam esant pagal KET 282 punktą transporto priemone važiuoti draudžiama. Esant tokiam gedimui, galima važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos. Todėl dėl šio stabdžių gedimo jis negali būti kaltinamas pažeidęs KET reikalavimus, o jeigu šis gedimas ir turėjo reikšmės įvykio padariniams, tai šioje veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

13Byloje netiksliai nustatyta susidūrimo vieta. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ekspertas negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl susidūrimo vietą vertina esant ten, kur ji yra pažymėta plane pirminės įvykio vietos apžiūros metu, kai tai prieštarauja tiek objektyvioms aplinkybėms, tiek subjektyviems parodymams. Kasatoriaus važiavimo greitis yra apskaičiuotas tuo momentu, kai jis dar negalėjo ir neprivalėjo suprasti, kad atsirado grėsmė įvykti susidūrimui. Kasatorius teigia, kad teismai bylos aplinkybių tyrimą atliko neišsamiai, šališkai, nes buvo renkami tik jį kaltinantys įrodymai, vengta nustatyti susidūrimo vietą, apsiribota įvykio plane pažymėta susidūrimo vieta ir apskaičiuotu jo važiavimo greičiu, kuriuo jis važiavo prieš įvykį, o ne tada, kai galėjo ir privalėjo suprasti, kad atsirado grėsmė susidūrimui įvykti. Kadangi važiavimo greitis nustatytas važiuojant tuo momentu, kada dar nebuvo atsiradusi kliūtis, kurią jis galėjo ir privalėjo pastebėti, tai šis jo padarytas KET pažeidimas dar neturėjo įtakos atsiradusiems įvykio padariniams.

14Apeliacinės instancijos teismas, nors ir aptarė dviratininko padarytus KET pažeidimus, tačiau, remdamasis tyrėjų šališkai atlikto papildomo tyrimo duomenimis ir tik jais, padarė išvadą, kad dviratininko veiksmai, nors jis ir važiavo prieš kasatorių skersai kelio, neturėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Kasatorius teigia, kad dviratininko suspėjimą pervažiuoti kelią, kad išvengtų susidūrimo su automobiliu, gali lemti labai trumpas laiko tarpas, todėl eksperimento matavimai turėjo būti atlikti labai atsakingai. Vien tik pagal eksperimento metu atliktus matavimus teismas nusprendė, kad eismo įvykio padariniai atsirado ne dėl dviratininko, o dėl kasatoriaus veikos. Toks kategoriškas kaltinimas remiantis tik šio eksperimento metu gautais įrodymais neatitinka BPK 44 straipsnio 8 dalies, 48 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes buvo suvaržyta kasatoriaus teisė į gynybą. Kasatorius teigia, kad byloje esančius įrodymus teismai ištyrė paviršutiniškai ir tendencingai, neatliko išsamaus ir nešališko eismo įvykio aplinkybių ir duomenų visumos tyrimo, sprendimai surašyti iš esmės pažeidžiant BPK, nes nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstytos vertinant tik jį kaltinančius duomenis (pavyzdžiui, įvykio priežastimis teismai įvardijo greičio viršijimą, kuris nustatytas, kai jis (kasatorius) važiavo dar negalėdamas ir neprivalėdamas suprasti, kad atsirado grėsmė įvykti susidūrimui; stabdžių gedimą, kuris buvo toks, kuriam esant galima vairuoti automobilį iki stovėjimo ar remonto vietos; apeliacinės instancijos teismas iš esmės rėmėsi vien tik papildomo tyrimo rezultatais).

15Be to, kasatorius nurodo, kad jis eismo įvykio metu buvo apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pagal BPK 111 straipsnį draudikas turėjo būti įtrauktas į bylą kaip civilinis atsakovas, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas šio BPK pažeidimo niekaip nevertino ir nuosprendį dėl civilinio ieškinio paliko galioti. Jeigu šios klaidos, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ištaisyti nebuvo galima, tai nuosprendžio dalis, kuria priteista turtinė ir neturtinė žala, turėjo būti panaikinta ir ieškovams pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

16Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

17Teisės į gynybą principo įgyvendinimas – BPK 44 straipsnio 8 dalis, 48 straipsnio 1 dalies 4 punktas

18Įtariamojo ir kaltinamojo teisėms garantuoti yra skirtos BPK 44 straipsnio nuostatos. Jos atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tarptautinių sutarčių nuostatas. BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas teisės į gynybą principas, kurio turinys atskleistas atskiruose BPK straipsniuose (48, 50, 51, 52, 106 ir kituose). Teisę į gynybą įtariamasis ir kaltinamasis gali įgyvendinti gindamasis pats, per pasirinktą ar paskirtą gynėją.

19Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo A. B. skundą, 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi iš dalies patenkino nuteistojo prašymą ir pavedė Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui organizuoti atlikti papildomus įvykio vietos matavimus, eksperimentą (siekiant nustatyti laiką per kurį dviratininkas pervažiuoja kelio važiuojamąją dalį) ir paskyrė autotechninę ekspertizę. Papildomi įvykio vietos matavimai ir eksperimentas buvo atlikti 2006 m. birželio 27 d., juos atliko tie patys tyrėjai.

20Šioje byloje atlikus autotechninį tyrimą, 2004 m. lapkričio 12 d. buvo duota specialisto išvada Nr. 11K-228, kuria konstatuota, kad nežinomas faktinis dviratininko E. V. važiavimo greitis ir judėjimo trajektorija, todėl negalima nustatyti, ar nagrinėjamoje situacijoje automobilio vairuotojas A. B. stabdė laiku, bei kategoriškai spręsti, ar jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su dviratininku. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo dviratininko E. V. veiksmai – prieš priartėjusį automobilį važiavo per kelio važiuojamąją dalį iš dešinės pusės į kairę ir taip sudarė kliūtį šio automobilio judėjimui – prieštaravę saugaus eismo reikalavimams, nurodytiems KET 51, 53, 105 punktuose.

212007 m. sausio 18 d. atlikus autotechninę ekspertizę Nr. 11K-304 (06), kurios metu buvo panaudoti duomenys, gauti 2006 m. birželio 27 d. papildomai apžiūrėjus įvykio vietą ir atlikus eksperimentą, konstatuota, kad – automobilio susidūrimo su dviratininku vietai esant nuo stabdymo pėdsako pradžios automobiliui nuvažiavus 24,5 m, įvykio metu dviratininkui E. V. per važiuojamąją dalį važiuojant taip, kaip važiavo 2006 m. birželio 27 d. eksperimente dalyvavę dviratininkai, prieš eismo įvykį automobiliui turint tvarkingą darbinę stabdžių sistemą, automobilio vairuotojui A. B. važiuojant leistinu 90 km/h greičiu ir reaguojant stabdyti toje pat vietoje, kaip tai jis darė prieš eismo įvykį, – susidūrimo su dviratininku E. V. būtų išvengta, nes automobiliui priartėjus prie dviratininko važiavimo per važiuojamąją dalį vietos, dviratininkas išvažiuotų iš automobilio judėjimo koridoriaus arba automobilis sustotų.

22Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas nuteistojo kaltę, rėmėsi būtent šios autotechninės ekspertizės išvadomis, o dėl to, kad duomenys, kurių pagrindu atlikta ši ekspertizė, gauti pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybą, nepasisakė.

23Kasatorius nurodo, kad apie papildomos įvykio vietos apžiūros ir eksperimento laiką nepranešta nei jam, nei gynėjui, be to, šiuos procesinius veiksmus atliko tie patys tyrėjai, o atliekant eksperimentą dalyvavo tas pats ekspertas, todėl šie duomenys šališki, be to, pažeista jo teisė į gynybą.

24BPK 48 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad gynėjas turi teisę dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju, taip pat įtariamojo arba jo gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose. Ši nuostata galioja kaltinamajam ar nuteistajam, kai pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas paveda atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Taigi gynėjas turi teisę dalyvauti visuose proceso veiksmuose, kurie atliekami su ginamu įtariamuoju (kaltinamuoju ar nuteistuoju) ar kurie atliekami ginamo įtariamojo (kaltinamojo ar nuteistojo) ar paties gynėjo prašymo pagrindu. Šią teisę dalyvauti proceso veiksmuose turi ir pats įtariamasis (kaltinamasis ar nuteistasis), kai veiksmas atliekamas ne su juo. BPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Proceso dalyviai galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis turi tada, kai apie atliekamus tokius proceso veiksmus jiems tinkamai pranešama – iš anksto pranešama apie šių procesinių veiksmų atlikimo vietą ir laiką. Bylos duomenys patvirtina, kad apie papildomą įvykio vietos apžiūrą ir eksperimentą nebuvo pranešta nei nuteistajam, nei jo gynėjui.

25BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys – laikantis procesinio įstatymo nustatytos tvarkos. Jei gaunant duomenis pažeidžiama nustatyta tvarka, tada teismas privalo įvertinti, ar tai nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė pakartoti papildomą įvykio vietos apžiūrą ir eksperimentą, sudarant sąlygas jiems pasinaudoti savo teise, tačiau teismas šį prašymą atmetė nenurodydamas jokių motyvų. Savo nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo ir jo gynėjo nedalyvavimas eksperimente nedaro jo neteisėtu, o gautų duomenų neleistinais, todėl gautus duomenis laikė įrodymais. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas dėl eksperimento metu gautų duomenų nepasisakė BPK 48 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

26Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtus proceso veiksmus atlikus nepranešus apie jų atlikimo vietą ir laiką nei nuteistajam, nei jo gynėjui (kai juos atliekant pagal įstatymą minėti proceso dalyviai turėjo teisę dalyvauti), buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes tuo buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės į gynybą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas nuteistojo kaltę, negalėjo remtis autotechninės ekspertizės išvadomis, kurios pagrįstos eksperimento metu gautų duomenų pagrindu, nors tų duomenų patikimumu ir nebuvo pagrindo abejoti. Šią klaidą galima ištaisyti pakartojant įvykio vietos apžiūrą ir eksperimentą, sudarant sąlygas gynėjui ir nuteistajam pasinaudoti savo teise.

27Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

28BPK 320, 324, 326 straipsniai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą išnagrinėti bylą neperžengiant apeliacinių skundų ribų, t. y. patikrinti nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią ir papildomai gautą medžiagą, be kita ko, nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti apeliacinės instancijos teismo motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų. Jei kai kurios bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir jas ištirti.

29Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad iš jo nepagrįstai priteistas civilinis ieškinys, nes eismo įvykio metu jis buvo apsidraudęs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pagal BPK 111 straipsnį draudikas turėjo būti įtrauktas į bylą kaip civilinis atsakovas, iš kurio ir turėjo būti priteista žala.

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad į šį nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsakė. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje UAB „IF draudimas“. BPK 45 straipsnyje numatyta teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Tuo atveju, kai nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti ne įtariamasis (kaltinamasis) ar ne tik jis, teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas tą privalo išaiškinti civiliniam ieškovui. Civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo statusui įgyti nepakanka vien tik asmens, kuriam nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos, valios – tam reikia prokuroro ar teismo procesinio sprendimo (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas įgyja BPK numatytas teises ne nuo civilinio ieškinio padavimo, o nuo prokuroro nutarimo ar teismo nutarties pripažinti juos civiliniu atsakovu ir civiliniu ieškovu priėmimo. Minėtos BPK nuostatos įpareigoja prokurorą ir teismą būti aktyviems baudžiamajame procese sprendžiant civilinio ieškinio klausimus. Taigi net ir tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl civilinio atsakovo įtraukimo į procesą, prokuroras ar teismas privalo priimti sprendimą dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. UAB „IF draudimas“ turėjo būti įtraukta į bylą kaip civilinis atsakovas. Klaidos, padarytos sprendžiant civilinių ieškinių klausimus, turi būti ištaisytos iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismai, spręsdami civilinius ieškinius eismo įvykių bylose, privalo laikytis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (kasacinė byla Nr. 2K-655/2006).

31Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai).

32Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, be to, buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės į gynybą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

33Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tikrintinas nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas pagal nuteistojo paduotą apeliacinį skundą.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

35Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti A. B. bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo... 3. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A.... 4. Iš A. B. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. V. ir R. V. lygiomis... 5. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo,... 7. A. B. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 20 d., apie 20.25 val., Plungės... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo teismų sprendimus panaikinti ir... 9. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos... 10. Eksperto išvadoje Nr. 11 K-228 ekspertizės tyrimo aprašyme (4 psl.)... 11. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad eksperimentu įrodytos... 12. Teismas neobjektyviai ir neišsamiai nustatė priežastinį ryšį tarp jo... 13. Byloje netiksliai nustatyta susidūrimo vieta. Nagrinėjant bylą apeliacinės... 14. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir aptarė dviratininko padarytus KET... 15. Be to, kasatorius nurodo, kad jis eismo įvykio metu buvo apsidraudęs... 16. Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 17. Teisės į gynybą principo įgyvendinimas – BPK 44 straipsnio 8 dalis, 48... 18. Įtariamojo ir kaltinamojo teisėms garantuoti yra skirtos BPK 44 straipsnio... 19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo A. B. skundą, 2006... 20. Šioje byloje atlikus autotechninį tyrimą, 2004 m. lapkričio 12 d. buvo... 21. 2007 m. sausio 18 d. atlikus autotechninę ekspertizę Nr. 11K-304 (06), kurios... 22. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas nuteistojo kaltę, rėmėsi... 23. Kasatorius nurodo, kad apie papildomos įvykio vietos apžiūros ir... 24. BPK 48 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad gynėjas turi teisę... 25. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais... 26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtus... 27. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo... 28. BPK 320, 324, 326 straipsniai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą... 29. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad iš jo nepagrįstai... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad į šį nuteistojo A. B. apeliacinio skundo... 31. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti baudžiamojo proceso įstatymo... 33. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tikrintinas nuosprendžio... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5... 35. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos...