Byla 2A-1002-232/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių A. T. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių A. T. ir L. K. ieškinį atsakovui S. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

3 I.Ginčo esmė

  1. Ieškovės A. T. ir L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos priteisti: 1) ieškovės L. K. naudai 11 300,09 euro turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro 8 690,09 euro patirtos išlaidos A. T. gydymui bei 2 610 eurų būsimos reikalingo gydymo išlaidos, ir 14 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą; 2) ieškovės A. T. naudai 57 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
  2. Nurodė, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-jame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-01699-14 dėl S. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo). Atsakovui buvo pareikštas įtarimas dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo, dėl to, kad jis 2014 10 31, apie 22 val., namo adresu R. g., Vilniuje vidiniame kieme neatsargiai elgdamasis su degiu skysčiu, iš plastikinio butelio pildamas degų skystį į kepsninę, stipriai suspaudė butelį ir užsidegusio skysčio čiurkšle apipylė šalia sėdinčios nepilnametės A. T. kojas ir rankas ir tuo neatsargiai sunkiai sužalojo nukentėjusiąją A. T., kuriai buvo padarytas abiejų kojų ir plaštakų odos terminis nudegimas antro B - trečio laipsnio, apimantis 25 procentus viso kūno paviršiaus, kuris vertinamas sunkaus masto sveikatos sutrikdymu. Dėl sužalojimo A. T. nuo 2014 10 31 iki 2015 01 05 buvo hospitalizuota ligoninėje. Vėliau sekė jos ambulatorinis gydymas, kuris tebevykdomas. Likę daugybiniai abiejų kojų randai po nudegimo, liksiantys visam likusiam gyvenimui. Šių randų ir jų komplikacijų gydymui nuolat bus reikalingos įvairios gydymo priemonės. Ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 10 30 nutartimi, kuria buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro G. V. 2015 10 16 nutarimas Nr. 18-1-01699-14 nutraukti ikiteisminį tyrimą, S. R. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį. Kadangi ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta, ieškovių ikiteisminio tyrimo byloje pareikštas civilinis ieškinys nebuvo išnagrinėtas. Atsakovo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepašalino jo pareigos atlyginti ieškovėms jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Šiuo atveju egzistuoja visos reikiamos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti: atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp jo neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ir atsakovo kaltė.
  3. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, pylė į kepsninę degų skystį, kai prie jos labai arti stovėjo ieškovė A. T.. Pabrėžė, kad atsakovas turėjo suvokti, kad nuo degaus skysčio smarkiai įsiplieks ugnis ir dėl to gali užsidegti šalia stovinti ieškovė. Ieškovių nuomone, degus skystis, kurį atsakovas pylė į kepsninę, šiuo atveju laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu, todėl atsakovas, norėdamas pasinaudoti degiu skysčiu, turėjo pareigą veikti ypač apdairiai ir atsargiai, kad dėl degaus skysčio panaudojimo nebūtų sukeltas pavojus aplinkiniams.
  4. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – A. T. sveikatos sutrikdymo neatsargiai naudojant degų skystį, jos motina L. K. patyrė turtinės žalos, kuri turi būti priteista iš atsakovo. Abi ieškovės patyrė ir neturtinės žalos. I. L. K. priteistina 8 690,09 euro turtinė žala: 1) 4506,90 euro patirta turtinė žala A. T. hospitalizavimo laikotarpiu (nuo 2014-10- 31 iki 2015-01-5); 2) 1 573,91 euro reabilitacinio gydymo ir ambulatorinio gydymo laikotarpiu (nuo 2015-01-06 iki 2015-02-28) patirta žala; 3) 841,90 Eur patirta turtinė žala ambulatorinio gydymo laikotarpiu (nuo 2015-03-01 iki 2015-04-10); 4) 1275,53 Eur turtinė žala ambulatorinio gydymo laikotarpiu (nuo 2015-04-11 iki 2015-12-01); 5) 491,85 euro patirta turtinė žala ambulatorinio gydymo laikotarpiu (nuo 2015-12-16 iki 2016-01-27); 6) ateityje reikalingų mokamų gydymo procedūrų išlaidos sudarančios 2 610 Eur.
  5. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei A. T. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė didelę psichologinę traumą, fizines kančias liepsnoms deginant jos kūną, fizines kančias ir skausmą atsiradus kūno nudegimams bei vėliau taikant gydymo procedūras. Dėl hospitalizavimo ligoninėje buvo apribotos jos bendravimo galimybės, ji buvo priversta praleisti pamokas, pakeisti įprastinį savo gyvenimą. Be to, yra likę sunkių padarinių, kuriuos, anot gydytojų, bus neįmanoma pašalinti ir ateityje. Ieškovė A. T. labai sunkiai išgyvena dėl savo išvaizdos pokyčių, kad ji niekada nebebus tokia kaip anksčiau, kad jos kojos amžinai liks su randais, kad ji jas turės slėpti po rūbais. Visą savo patirtą neturtinę žalą A. T. vertino 58 000 eurų. Kadangi atsakovo tėvai atlygino ieškovei 1000 erų neturtinės žalos, todėl iš atsakovo prašė priteisti likusią neatlygintą neturtinę žalą, 57 000 eurų.
  6. Dėl ieškovės L. K. patirtos neturtinės žalos, nurodė, kad ji yra labai emociškai susijusi su savo dukra, todėl dėl sužalojimo labai smarkiai išgyveno ir išgyvena iki šiol. Ieškovei neigiamus dvasinius išgyvenimus sukėlė tiek pats jos dukros sužalojimo faktas, tiek vėliau sekęs jos sudėtingas gydymas, odos transplantacijos, likę randai. Dukrai buvo reikalinga nuolatinė jos mamos priežiūra, todėl ieškovė, matydama dukros skausmus ir kančias dėl pasikeitusios jos kūno išvaizdos, pati labai išgyveno, jai reikėjo net psichologo pagalbos. Neigiamiems išgyvenimams kompensuoti prašė priteisti 14 500 eurų neturtinės žalos.
  7. Dėl priežastinio ryšio ieškovės nurodė, kad tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jei atsakovas būtų atsargiai elgęsis su degiu skysčius, ieškovės A. T. sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta ir nebūtų atsiradusi žala.
  1. A. S. R. su ieškiniu sutiko iš dalies. Neginčijo faktinių aplinkybių dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 18-1-01669-14, kuriame atsakovas buvo pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje padarymu. Nurodė, kad ikiteisminiame tyrime savo kaltę pripažino visiškai ir nuo pat nelaimingo įvykio dienos, tiek jis, tiek jo tėvai labai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos, praėjus kelioms dienoms nuo įvykio (2014 11 02) per socialinį tinklą „Facebook“ susisiekė su A. T.: pasiteiravo kaip ši jaučiasi; jos atsiprašė; parodė, kad gailisi, jog tai kas įvyko vertina labai rimtai ir pan. Vėliau per socialinį tinklą jis ir toliau teiravosi kaip ji besijaučianti. Atsakovo motina E. R. susitikimo su ieškovės motina metu (2014 12 04), atsiprašė L. K., buvo pasiūlyta pagalba ieškovėms: pasiūlyta užsienio gydytojo konsultaciją, pasiūlyta finansinė pagalba. 2014 12 22- 2014 12 23 į ieškovės L. K. sąskaitą banke geru noru pervesta 10 000 Lt (2896,20 euro) suma gydymui. 2015-03-04 į atsakovės L. K. sąskaitą pervesta dar 1000 eurų suma. Susipažinę su ikiteisminiame tyrime pateiktu civiliniu ieškiniu, atsakovas ir jo tėvai sutiko ir įsipareigojo A. T. sumokėti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dalimis bei pripažino 3 223,65 eurų turtinės žalos, kurią jau buvo iš esmės padengę atliktais mokėjimais iki civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pateikimo, sumokėdami 3896,20 eurų sumą. Pažymėjo, kad prisiimtas įsipareigojimas dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra įvykdytas pilnai. Atsakovas pažymėjo, kad jis bei jo tėvai įsipareigojo atlyginti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasų išlaidas A. T. gydymui, 16 904,07 eurų. Šie mokėjimai taip pat mokami dalimis.
  2. Dėl ieškovių pareikšto reikalavimo priteisti jų naudai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą atsakovas pažymėjo, kad jam nesuprantama, kodėl ieškiniu yra suformuluotas reikalavimas dėl 8 690,09 euro turtinės žalos atlyginimo dėl patirtų išlaidų, kadangi jau didžioji dalis šių išlaidų, kurios buvo pagrįstos dokumentais, padengta dar ikiteisminio tyrimo metu pareiškus civilinį ieškinį. Akcentavo, kad ieškovių naudai iki šios dienos yra pervesta 13 225 eurų suma, iš kurios 3 225 eurų pervesti turtinės žalos padengimui pagal šias išlaidas patvirtinančius dokumentus ir 10 000 eurų pervesta neturtinės žalos atlyginimui.
  3. Atsakovas ir jo tėvai laikėsi pozicijos, kad iš hospitalizavimo laikotarpiu (nuo 2014-10-31 iki 2015-01-05) patirtų išlaidų yra padengę 388,63 euro vaistams ir medicininėms prekėms. Pažymėjo, jog dokumentais pagrįsta suma sudaro 318,70 euro, todėl laikė, kad 69,93 euro sumokėta per daug. Reabilitacinio gydymo ir ambulatorinio gydymo laikotarpiu nuo 2015-01-06 iki 2015-02-28 yra padengę 475,61 euro vaistams ir medicininėms prekėms, nors dokumentais pagrįsta suma sudaro 430,15 euro, todėl laikė, kad 45,46 euro sumokėta per daug; reabilitacijos procedūroms 158 eurai; kuro išlaidoms 490 eurų; psichologo konsultacijai 50 eurų. B. R. laikotarpiu patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma yra sumokėta visa, t. y. 11 28,15 eurų. Permokėta suma šiuo laikotarpiu yra 45,46 euro. Ambulatorinio gydymo laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-04-10 visos patirtos išlaidos, kurios pagrįstos dokumentais, yra sumokėtos, sumokėta 804,37 euro. Ambulatorinio gydymo laikotarpiu nuo 2015-04-11 iki 2015-12-01 ieškiniu ieškovės prašė atlyginti 1 275,53 euro vaistams, medicininėms prekėms ir psichologo konsultacijai (išlaidos pagrįstos dokumentais). Atsakovas su šiomis išlaidomis sutiko, nes pagrįstos dokumentais, todėl įsipareigojo jas atlyginti dalimis iki 2016-09-01. Ambulatorinio gydymo laikotarpiu nuo 2015-12-16 iki 2016-01-27 atsakovas pareiškė, kad sutinka atlyginti dokumentais pagrįstas šiuo laikotarpiu patirtas 230,85 eurų išlaidas vaistams ir medicininėms prekėms. Dėl ateityje reikalingų gydymo išlaidų pažymėjo, kad ieškovės kartu su ieškiniu nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių, kad A. T. bus atliekama nemažiau kaip 10 randų šalinimo procedūrų, taip pat nepateikė duomenų, kad šių procedūrų kaina bus nekintanti. Nurodė, jog ieškovių keliamas reikalavimas priteisti 8 690,09 euro turtinės žalos atlyginimo dėl patirtų gydymo išlaidų bei 2 610 eurų dėl ateityje reikalingų mokamų gydymo procedūrų nėra pagrįstas, todėl atmestinas.
  4. Atsakovo nuomone, jau sumokėta 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama, kad kompensuoti A.T. patirtus išgyvenimus ir šioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti atmestas. I. L. K. nepateikė įrodymų ir duomenų, kurių pagrindu būtų galima taikyti išimtinumo sąlygas jai, kaip nukentėjusios A. T. mamai, todėl nėra pagrindų priteisti jai 14 500 eurų neturtinės žalos sumą iš atsakovo dėl dukters sveikatos sužalojimo. Atsakovas teigė, jog ieškovių reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas, nes prieštarauja teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamiems neturtinės žalos dydžiams, reikalaujama suma neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų; A. T. sveikata buvo sutrikdyta dėl neatsargumo, nesant tyčios atsakovo veiksmuose; nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad A. T. būtų netekusi tam tikros dalies darbingumo dėl sveikatos sužalojimo, kad ji negali ar ateityje negalės gyventi aktyvaus ir normalaus gyvenimo.
  5. Atsakovo nuomone, turi būti atsižvelgta ir į jo turtinę padėtį, nes žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Pažymėjo, kad atsakovas, nelaimingo atsitikimo metu buvo nepilnametis. Dabar, nors ir sulaukęs pilnametystės, yra moksleivis, mokosi Oxfordo koledže, kurį baigs šių metų birželio mėnesį, savo turto ir pajamų neturi, yra išlaikomas tėvų. Toliau ketina studijuoti universitete, jam reikės pačiam imti paskolą, kad galėtų sumokėti už studijas ir pan. Atsižvelgtina ir į tai, kad L. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas asmeninės nuosavybės teise D. R., taip pat po dalį žemės sklypų esančių D. R.. A. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ir garažas M. K. Č. g. 82A, Vilniuje. Tuo tarpu atsakovas ir jo tėvai jokio nekilnojamo turto neturi. Atsakovas prašė ieškovių reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

4II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei L. K. iš atsakovo S. R. 1090,91 Eur turtinę žalą; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovui S. R. iš ieškovės A. T. 309,86 Rur bylinėjimosi išlaidas, iš L. K. 296,75 Eur bylinėjimos išlaidas.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovė L. K. rašytiniais įrodymais pagrindė atlygintinos žalos 1506,38 Eur sumą ir įgijo teisę į jos atlyginimą. Atsakovas minėtos sumos neginčijo, ją pripažino ir įsipareigojo apmokėti iki 2016-09-01. Teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovo tėvai jau yra sumokėję 3088,26 Eur turtinės žalos, kuri pagrįsta rašytiniais įrodymais, bei permokėjo 115,39 Eur pagal pareikštą reikalavimą už išlaidas vaistams ir medicininėms priemonės. Iš pagrįstos turtinės žalos sumos atimtina atsakovo 115,39 Eur permoka bei bylos nagrinėjimo metu sumokėta 300 Eur suma ir iš atsakovo ieškovei L. K. teismas priteisė 1090,99 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.
  3. Teismas dėl ieškovės turtinės žalos patirtos mokant už mokamas slaugos paslaugas – 3 759,35 Eur, pažymėjo, kad ieškovė L. K. nėra nei į baudžiamą, nei į civilinę bylą pateikusi įrodymų, kurie patvirtintų minėtų paslaugų reikalingumą ir susidariusias sumas, todėl teismas šioje dalyje ieškovės reikalavimo netenkino.
  4. Teismas reikalavimo dėl turtinės žalos už būsimas gydymo išlaidas taip pat netenkino, nurodydamas, kad nustatyti jų tikslaus dydžio negalima remiantis vien gydymo įstaigos nurodytu tikėtinų procedūrų skaičiumi ir gydymo kaštų apskaičiavimu, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Be to dėl galimų gydymo išlaidų pokyčių ateityje tokių išlaidų priteisimas leistų ieškovei nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita. Tačiau teismas pažymėjo, kad toks teismo sprendimas neatima iš ieškovės galimybės į nuostolių atlyginimą ateityje, nes pagal Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 3 dalį asmuo, patyręs papildomų išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, turi teisę pareikšti papildomą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
  5. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertinęs pačios nukentėjusiosios elgesį bei nerūpestingumą, atsakovo kaltę, kad žalą padaręs asmuo veikė neatsargiai t.y. sąmoningai nesiekė sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų, taip pat atsižvelgęs ir į kaltininko turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą bei atsižvelgdamas į konkrečios situacijos ypatumus, į tai, kad žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą, vadovaudamasis teismų praktika, kad patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama vidutiniškai nuo 30 000 Lt iki 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju optimalus ir teisingas būtų 10 000 Eur nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo tėvai geranoriškai jau yra padengę 10 000 Eur neturtinės žalos, tad ta suma padengė teismo priteistiną sumą.
  6. Teismas pažymėjo, kad žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė L. K., išleisdama savo nepilnametę dukrą A. T. be suaugusiųjų priežiūros, pati prisiėmė dalį rizikos dėl atsiradusių pasekmių. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės L. K. atvejis neatitinka aukščiau minėtų išimtinumo sąlygų, todėl jos neturtinė žala, patirta dėl dukros sveikatos sutrikimų, neatlygintina (CK 6.250 str.), ieškinio šioje dalyje teismas netenkino.

5III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovės A. T. ir L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-16 sprendimą toje dalyje, kurioje buvo atmesti ieškovių ieškinio reikalavimai dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo ir dėl neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo atmestus ieškovių ieškinio reikalavimus patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.
  2. Pažymėjo, kad kartu su ieškovių ieškiniu teismui buvo pateikta gydytojos pažyma patvirtinanti ieškovei A. T. ateityje reikalingų lazeriu procedūrų skaičių ir kainą, taip pat byloje ginčo nebuvo, kad A. T. yra moksleivė, todėl savarankiškų pajamų šioms procedūroms neturi. LAT paktikoje yra pažymėta, kad gali būti priteisimos ne tik jau patirtos gydymo išlaidos, bet ir ateityje reikalingos gydymo išlaidos, jei nukentėjusio asmens finansinė padėtis yra sudėtinga ir jis negali sumokėti jam reikalingų gydymo išladų. Šiuo atveju egzistavo visi reikiami teisiniai pagrindai priteisti ieškovės naudai jai reikalingas būsimas gydymo išlaidas.
  3. Pažymėjo, kad atsakovo S. R. mama pervedė ne 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą kaip kad nurodo pirmosios instancijos teisms, o 8 628 Eur. Taigi net ir teismo nustatyto dydžio neturtinės žala nėra pilnai atlyginta, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas.
  4. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės A. T. nedalyvavimą teismo posėdžiuose visiškai nepagrįstai vertino jos nenaudai. Pažymėjo, kad A. T. yra labai sunku prisiminti 2014-10-31 įvykius, kurių metu buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata.
  5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė A. T. pati prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo pasekmių atsiradimo. Pažymėjo, kad jeigu nebūtų atsakovo nerūpestingo elgeso su degiu skysčiu, tai nebūtų buvusi sutrikdyta ir ieškovės sveikata. Degus skystis, kurį atsakovas pylė į kepsninę šiuo atveju laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu, todėl atsakovas privalėjo elgtis ypač apdairiai ir atsargiai.
  6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje buvusius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo esminę įtaką jos tolesniam gyvenimui. Pažymėjo, kad su ieškiniu teismui buvo pateikti įrašai iš medicinių dokumentų patvirtinantys, kad randai A. T. kūne išliks visą likusį gyvenimą ir jų komplikacijų gydymui nuolat bus reikalingos įvairios gydymo priemonės.
  7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-255/2005 ir jos sukurtu precedentu dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio, esant analogiškam kūno sužalojimui, įvykusiam dėl kalto asmens neatsargumo.
  8. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ieškovei L. K. nepriklauso neturtinės žalos atlyginimas dėl jos dukters A. T. sunkaus sveikatos sutrikdymo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nutartyse: Nr.3K-7-222/2005; 2K-7-255/2005; 2K-61-696/2016. Ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydis pilnai atitiko teismų praktiką, todėl nebuvo jokių teisinių pagrindų šio ieškinio reikalavimo netenkinti.
  1. A. S. R. atsiliepimu prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-16 sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad ieškovės kartu su ieškiniu nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių, kad A. T. bus atliekama nemažiau kaip 10 randų šalinimo procedūrų, taip pat nepateikė duomenų, kad šių procedūrų kaina bus nekintanti, nėra duomenų, kad po kiekvienos procedūros bus reikalingos priemonės randams gydyti. Pažymėjo, kad jokių tinkamų įrodymų nebuvo pateikta ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to apie tai, kad reikės neva 10 procedūrų yra tik šeimos gydytojo įrašas medicinėje kortelėje, kuris negali būti laikomas pakankamu dokumentu ir įrodymu vien tik dėl to, kad šeimos gydytoja nėra nudegimų specialistė. Ieškovės pateiktu ieškiniu ir bylos nagrinėjimo metu niekada neįrodinėjo ir nekėlė būsimų gydymo išlaidų atlyginimo klausimo dėl neva sudėtingos ieškovių finasinės padėties. Dar daugiau jokie įrodymai patvirtinantys tokius teiginius į bylą niekada nebuvo pateikti, jie nepateikiami ir su apeliaciniu skundu.
  3. Pažymėjo, kad byloje pateikti neginčijami įrodymai – pavedimų kopijos, patvirtinantys, kad L. K. iš viso per laikotarpį nuo 2014-12-22 iki 2016-04-14 buvo priteista 13 526 Eur. Iš šios sumos buvo pervesta 3 526 Eur turtinei žalai, o 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to ieškovėms 2016-08-26 buvo pervesta ir skundžiamu sprendimu priteista turtinės žalos suma - 1090,91 Eur. Ieškovės nepateikė jokių duomenų patvirtinančių jų teiginius dėl neva nepilnos 10 000 Eur neturtinės žalos padengimo.
  4. Šios bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir ieškinio pareiškimo metu ieškovė A. T. buvo pilnametė, todėl pasirinkusi tokį elgesio būdą – nedalyvauti teismo posėdžiuose įgyvendino tokią savo teisę, todėl pagrįstai teismas sprendime šį faktą ir įvertino.
  5. Pažymėjo, kad pačios A. T. neatsargumas prisidėjo prie pasekmių atsiradimo, tuo tarpu samprotavimai dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo – vertintini kritiškai. Šioje byloje kelti atsakomybės klausimą remiantis degaus skysčio, kaip didesnio pavojaus šaltiniu, nėra teisinga ir visiškai pagrįsta.
  6. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų , jog randai išliks visą gyvenimą. Ieškovių nurodymas į šeimos gydytojo tokio pobūdžio išvadą yra nepagrįstas, nes šeimos gydytojas nėra nudegimų srities profesionalas galintis pateikti tokio pobūdžio išvadą, kuri turėtų būti laikoma teisinga ir objektyvia. Tuo tarpu jokių kitų įrodymų byloje nėra.
  7. Pažymėjo, kad šioje byloje ir LAT byloje Nr.3K-7-255/2015 buvo nustatytos visiškai kitos žalos padarymo aplinkybės, asmenų specifiškumas ir kita, todėl bylos negali būti vertinamos kaip analogiškos.
  8. Teismas priimdamas sprendimą nenukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o ja vadovavosi tinkamai, nes A. T. prašoma priteisti neturtinės žalos suma 58 000 Eur negali būti vertinama kaip nustatyta, žalos dydžio nustatymas yra priskirtas teismo kompetencijai. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, vienas iš svarbiausių veiksnių, leidžiančių nustatyti teisingą kompensaciją yra sveikatos sužalojimo laipsnis. Dažniausiai taikomu sveikatos sužalojimo rodikliu tampa prarastas darbingumas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog A. T. dėl patirto sužalojimo pasekmės yra ypatingai sunkesnės, kad ji būtų praradusi darbingumą ir pan. Šioje byloje turėtų būti atsižvelgta į Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-02-12 nuosprendį baudžiamoje byloje Nr.1A-15-557/2015, nes realiai šių bylų faktinės aplinkybės, situacija sutampa. Teismas sprendime nurodydamas, kad atsakovo sumokėta 10 000 Eur suma yra pakankama – padarė teisingą bei pagrįstą išvadą. Be to A. T. sveikata buvo sutrikdyta dėl neatsargumo, nesant tyčios atsakovo veiksmuose. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos pagrįstai atsižvelgė ir į atsakovo turtinę padėtį, nes žalos atsiradimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.
  9. Teismas tinkamai argumentavo sprendime, kad šioje byloje L. K. nepateikė įrodymų ir duomenų, kurių pagrindu būtų galima taikyti išimtinumo sąlygas jai, kaip nukentėjusios A.T. mamai. Teismas visiškai pagrįstai nepriteisė L. K. 14 500 Eur neturtinės žalos sumos iš atsakovo dėl dukters sveikatos sužalojimo.

6IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos ir jos dydžio.
  2. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neatsargiais veiksmais sunkiai sužalojus asmenį.
  3. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šioje byloje nustatytų faktinių įvykio, kurio metu buvo sužalota apeliantė A. T. aplinkybių nei apeliantės, nei atsakovas neginčija. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-jame policijos komisariate (toliau - Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5-asis PK) 2014 11 03 dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-01699-14 pagal BK 137 straipsnio 1 dalį (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), kurio metu nustatyta, kad A. T. buvo padarytas abiejų kojų, sėdmenų ir plaštakų odos terminis nudegimas antro B - trečio laipsnio, apimantis 25 procentus viso kūno paviršiaus, kuris vertinamas sunkaus masto sveikatos sutrikdymu. Atsakovui 2014 03 31, dėl to, kad jis 2014 10 31, apie 22 val., adresu R. g., Vilnius, namo vidiniame kieme neatsargiai elgdamasis su degiu skysčiu, t. y. iš plastikinio butelio pildamas degų skystį į kepsninę, stipriai suspaudė butelį ir užsidegusio skysčio čiurkšle apipylė šalia sėdinčios nepilnametės A. T. kojas ir rankas ir tuo neatsargiai sunkiai sužalojo nukentėjusiąją A. T., kuriai buvo padarytas abiejų kojų ir plaštakų odos terminis nudegimas antro B - trečio laipsnio, apimantis 25 procentus viso kūno paviršiaus, kuris vertinamas sunkaus masto sveikatos sutrikdymu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 10 30 nutartimi patvirtinus atitinkamą Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 10 16 nutarimą.
  4. Apeliantės teismo sprendimą ginčija atmestų reikalavimų dalyje, kurioje atmesti ieškovės A. T. reikalavimai dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo, dėl pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai A. T. nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei dėl sprendimo dalies, kuria atmestas L. K. nukentėjusiosios motinos reikalavimas priteisti jai 14 500 Eur neturtinę žalą. Todėl toliau kolegija pasisako dėl kiekvieno iš šių reikalavimų atskirai.

7Dėl atmesto reikalavimo priteisti būsimas gydymo išlaidas

  1. Kolegija sprendžia jog apeliacinis skundas šioje dalyje nepagrįstas todėl atmetamas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis CK 6.283 straipsnio 2 dalimi išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt.
  2. Tuo tarpu apeliantės tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde įvardija ir prašo priteisti būsimas 2 610 Eur išlaidas susijusias su randų šalinimu: nurodydamos, jog pagal gydytojų prognozes apeliantei A. T. ateityje gali prireikti iki 10 mokamų procedūrų: ponudegiminių randų korekcijų lazeriu, kurių vienos kaina 200 Eur, randų injekavimo 40 mg kenalogo tirpalu vienos procedūros kaina 20 Eur ir po kiekvienos iš tokių procedūrų teks pirkti atitinkamą priemonę randamas gydyti kainuojančią 41 Eur. Viso 261x 10 = 2610 Eur.
  3. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai ieškinį atmetė remdamasis šio ginčo sprendimui aktualia kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (LAT 2007 02 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, jog žalos atlyginimo funkcija ir tikslas yra kompensaciniai, siekiant asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki įvykio. Todėl, sprendžiant dėl nuostolių priteisimo būtina nustatyti tikslų jų dydį, ko neįmanoma nustatyti remiantis vien gydymo įstaigos nurodytu tikėtinų procedūrų skaičiumi ir preliminariu ne specialistų pateiktų gydymo kaštų apskaičiavimu, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių.
  4. Be to, ieškovės į bylą yra pateikusios ne gydytojo specialisto, bet šeimos gydytojos pažymą apie tikėtinai ateityje reikalingas procedūras ir jų skaičių bei apytiksles kainas. Apeliantės argumentai, jog teismas suabejojęs pateiktais įrodymais turėjo paprašyti pateikti papildomus įrodymus atmestini. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, lemiantis šalims pareigas procese įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remia savo reikalavimus ir atsikirtimus, be to byloje abi šalis procese atstovauja profesionalūs teisininkai advokatai.
  5. Ieškovės apeliaciniame skunde rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota 2012 02 13 nutartyje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012, kurios faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos iš esmės skiriasi tuo, jog minėtoje byloje ieškovei žala buvo padaryta Vandens parke, dėl traumos (išmuštų dantų), patirtos leidžiantis vandens kalneliu, atsakovas buvo Vandens parkas, taigi verslo įmonė, kurios veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltinių pramoginių vandens kalnelių, naudojimu, verslininkui prisiimant visą riziką, būsimos dantų protezavimo išlaidos buvo akivaizdžios patvirtintos specialisto odontologo sudarytu gydymo planu.
  6. Be to kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad būsimos išlaidos gali būti priteisiamos tais atvejais kai patyręs žalą asmuo neturi lėšų būsimam gydymui apmokėti, šiuo atveju, byloje aiškiai nustatyta, jog atsakovas ir jo tėvai yra išmokėję 10 000 eurų neturtiniai žalai atlyginti, bei atlyginę turtinę žalą tame tarpe ir tą, kuri buvo priteista skundžiamu sprendimu, taigi šios lėšos gali būti panaudotos, būsimam gydymui apmokėti. Atsakovas ir jo tėvai didžiąją dalį gydymo išlaidų iki šiol dengė geruoju, pateikus išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl tikėtina, jog taip elgsis ir ateityje, o jei ne apeliantei, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neužkirstas kelias dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą ir vėl.

8Dėl neturtinės žalos atlyginimo A. T. ir L. K.

  1. Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismo atsakovei A. T. nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka jos patirtos traumos sunkumo, skausmo moralinių išgyvenimų bei ilgalaikių pasekmių tolesnio jos gyvenimo kokybei.
  2. Byloje nustatyta, jog apeliantė A. T. dėl stipraus kūno nudegimo buvo hospitalizuota ir gydyta VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninėje net 66 dienas, nuo 2014 10 31 iki 2015 01 05 kad Ligoninėje A. T. teko ištverti sudėtingą gydymą, kurio metu jai net 25 kartus buvo daroma bendroji anestezija, šalinami po nudegimo likę negyvybingi audiniai, daromos odos transplantacijos procedūros. Po ligoninės sekė reabilitacinis gydymas ir ambulatorinis gydymas. Dėl smarkaus nudegimo apeliantės kūno (kojų) oda yra randuota, skiriasi odos spalva, struktūra, kai kur yra išlikusių žaizdelių. Dėl hospitalizavimo ligoninėje buvo apribotos jos bendravimo galimybės, ji buvo priversta praleisti pamokas, pakeisti įprastinį savo gyvenimą. Be to, dėl padaryto sveikatos sutrikdymo yra likę sunkių padarinių, kuriuos, anot gydytojų, bus neįmanoma pašalinti ir ateityje. Apeliantė, būdama nepilnametė patyrė neigiamus neatitaisomus išvaizdos pokyčius, subjaurojusius jos išvaizdą, šiuos subjaurojimus ji bus priversta slėpti maskuoti po rūbais visą likusį gyvenimą.
  3. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, nurodant, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
  4. Taip pat teisingi pirmosios instancijos teismo pastebėjimai jog dėl to, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė, teismas turi spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (LAT 2009 02 13 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 02 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
  5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir teismų praktika, kurioje pabrėžiama, kad asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.
  6. Teismas pažymėjo, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (LAT 2006 09 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 10 20 nutartis civilinėje, byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 04 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).
  7. Pirmosios instancijos teismas remdamasis kasacinio teismo praktika taip pat visiškai teisingai pabrėžė jog neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą (LAT 2010 04 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 05 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
  8. Tačiau kolegija sprendžia, jog teismas nustatęs, kad A. T. neabejotinai patyrė didelę neturtinę žalą, be pagrindo, ne apeliantės naudai vertino aplinkybę, kad ieškovė A. T. į teismo posėdžius neatvyko, neišsakė teismui savo asmeninės nuomonės dėl pareikšto neturtinės žalos susidarymo ir įvertinimo, o ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus jos vardu palaikė ieškovė J. K., vertindama jas kaip nukentėjusios ieškovės motina. Šis faktas kolegijos nuomone negali turėti įtakos sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio apeliantės vengimas atvykti į teismą, bylos vedimas per atstovą gali būti susijęs su jos nenoru dar kartą viešai išgyventi skaudų jai įvykį, jos motinos noru apsaugoti dukrą nuo šių papildomų pergyvenimų, kas visiškai suprantama ir pateisinama.
  9. Iš dalies sutiktina su teismo išvada jog ir pati nukentėjusioji elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atsargiai, įvykio metu sėdėdama šalia įkaitusios kepsninės apie 1 - 2 m metro atstumu kaip buvo nustatyta ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje.
  10. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai apeliantei padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, taip pat pagrįstai atsižvelgė į atsakovo kaltės formą, neatsargumą ir kad jis sąmoningai nesiekė sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų, kas be abejo sudaro galimybę mažinti priteistinos žalos dydį, nes esant tyčiai sąmoningai siekiant, nukentėjusiajam sukelti kančias, pažeminimą, stresą ir neturtinė žala dvasinių nukentėjusiojo asmens išgyvenimų dėl neteisėtų veiksmų forma, padidėja.
  11. Taip pat teismas teisingai pažymėjo, jog nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į kaltininko turtinę padėtį, būtinas pragyvenimui ir įsipareigojimų vykdymui gaunamas pajamas. Tačiau šiuo atžvilgiu kolegija priešingai nei pirmosios instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas yra jauno amžiaus darbingas žmogus, kuris ateityje turi visas galimybes įsidarbinti ir išmokėti žalos atlyginimą.
  12. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo esminę įtaką jos tolesniam gyvenimui. Nors ir negalima teigti, kad sužalojimo pasekmės turės tiesioginės įtakos apeliantės mokslui, šeiminiams santykiams galimybei dirbti ir pan., tačiau negalima neatsižvelgti, jog visam gyvenimui likę kūno subjaurojimai randų pavidalu, jaunai merginai, jos savivertei atsiliepia ir atsilieps itin skausmingai ir ateityje.
  13. Iš kitos pusės apeliantės apeliaciniame skunde remiasi kasacinio teismo praktika, kurios faktinės aplinkybės skiraisi iš esmės, nes skiriasi žalą padarę subjektai. Taip kasacinio teismo 2005 04 18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, cituojamoje apeliaciniame skunde žala padaryta dėl gydymo įstaigų darbuotojų, kurių profesija reikalauja padidinto atidumo vykdant profesines funkcijas, žala padaryta naujagimiams, taigi pirmosios instancijos išvada, jog nesutampa minėtos bylos ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi, teisinga.
  14. Įvertinusi nurodytus faktus ir argumentus kolegija priėjo išvados, jog nagrinėjamu atveju teismas nepakankamai atsižvelgė į apeliantei A. T., padarytų sužalojimų, kūno subjaurojimo neatitaisomas pasekmes, į tai, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus darbingas asmuo ateityje turi visas galimybes atlyginti žalą, kuri viršys jo tėvų jau atlygintą žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai išanalizavęs teismų praktiką ir nustatęs, kad patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą asmenims, priteisiama vidutiniškai nuo 30 000 Lt iki 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nemotyvavo kodėl laiko jog tinkama satisfakcija šioje byloje laiko jau atsakovo tėvų sumokėtą 10 000 eurų sumą, kuri iš esmės beveik nesiskiria nuo minimalios teismų paprastai priteisiamos sumos.
  15. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis išsakytais pastebėjimais sprendžia jog teisinga neturtinės žalos kompensacija sudaro 20 000 Eur. Kadangi pusę šios sumos buvo atlyginta geruoju, likusią priteistiną sumą sudaro 10 000 Eur. Kolegija atmeta apeliančių argumentą neva neturtinei žalai atlyginti atsakovo tėvai yra pervedę tik 8 628 Eur. Pirmosios instancijos yra atlikęs detalią pateiktų rašytinių įrodymų analizę nurodydamas, kuriais pateiktais dokumentais vadovaujasi darydamas tokią išvadą tuo tarpu apeliantės tik nurodo, jog jų nurodoma mažesnė suma matyti iš pateiktų mokėjimų pavedimų kopijų neįvardindamas šių dokumentų nepateikdamas atitinkamų paskaičiavimų.
  16. A. L. K. apeliacinį skundą dalyje dėl 14 500 eurų neturtinės žalos jai priteisimo iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi ir ieškinio pareiškime, kad ji yra labai emociškai susijusi savo dukra A. T., todėl dėl savo dukros sužalojimo labai išgyveno ir išgyvena iki šiol. Nurodė jog dukrai A. T. buvo reikalinga nuolatinė motinos L. K. priežiūra, todėl ieškovė, matydama dukros skausmus ir kančias dėl pasikeitusios jos kūno išvaizdos, pati labai išgyveno, lankėsi pas psichologą.
  17. Tačiau kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas aplinkybės dėl psichologo teiktos pagalbos apeliantė nepagrindė jokiais įrodymais, kurių taip pat nepateikė ir su apeliaciniu skundu.
  18. Apeliantė prašydama priteisti jai neturtinę žalą rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuria kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo remtis šioje byloje dėl iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių . Apeliantės apeliaciniame skunde cituojamos kasacinio teismo 2005 04 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 ir 2005 04 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-222/2005 priimtos bylose dėl gydymo įstaigų ir jų draudikų atsakomybės už žalą kilusią dėl gydytojų ir medicinos personalo klaidų ir neteisingo gydymo netinkamai atliekant savo profesines pareigas, kurioms taikomi itin aukšti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai ir atsakomybė.
  19. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai pažymėjo, kad žala yra asmeninio pobūdžio, todėl kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais ir pagrįstai rėmėsi 1975 03 15 Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas).
  20. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, nepriteisiamos nei vienai iš šalių, taip pat naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovių atsakovo naudai.
  21. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir suminėtais argumentais kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus įrodymus ir nustatė visas, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas, faktines aplinkybes, tačiau netinkamai įvertino neturtinės žalos dydį.

9Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 3 punktu,

Nutarė

10

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 sprendimą pakeisti dalyje, kurioje atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos A. T. atlyginimo.

12Priteisti ieškovei A. T., asmens kodas ( - ) iš atsakovo S. R., asmens kodas ( - ) 10 000 eurų (dešimt tūkstančių eurų) neturtinę žalą.

13Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui S. R. iš ieškovės A. T. priteista 309,86 euro (trijų šimtų devynių eurų, 86 ct) bylinėjimosi išlaidų , iš L. K., 296,75 euro (dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

14Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai