Byla 2A-234-856/2018

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-650/2017 pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui V. N. bei atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei R. N. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. N. ieškinį ieškovei R. N., atsakovui V. N. dėl paskolų priteisimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė R. N. ieškiniu, patikslintu ieškiniu, pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (I t., 1-11, 65-74 b.l., II t., 45-47 b.l., IV t., 65-67 b.l., V t., 35-36 b.l.) prašė: 1) santuoką tarp ieškovės R. N. ir atsakovo V. N., įregistruotą ( - ) Šiaulių Katedroje, 2005-07-12 apskaitytą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 333, nutraukti nuo 2014 m. gruodžio 31 d. dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų A. N. ir D. N. gyvenamąją vietą kartu su jų motina R. N.; 3) priteisti iš atsakovo V. N. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. N. ir D. N. kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jie sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) nustatyti R. N. uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečiams vaikams A. N. ir D. N. priteistą išlaikymą; 5) pagal 2016-02-10 paskolos raštelį 500 Eur paskolintus pinigus iš R. R. laikyti ieškovės R. N. asmenine prievole; 6) priteisti iš atsakovo V. N. R. N. neturtinę žalą – 2000,00 Eur; 7) priteisti R. N. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio ( - ), paliekant atsakovui V. N. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio ( - ); 8) teismui nusprendus, kad byloje nepakanka duomenų, jog atsakovo V. N. turto vertė padidinta bendromis šalių pajamomis, pripažinti atsakovo asmeninį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisti piniginę kompensaciją už atsakovo V. N. asmeninės nuosavybės teise valdomo turto vertės padidinimą ieškovės R. N. ir atsakovo V. N. 2005-12-14 paimto pagal sutartis Nr. 05-089446-VA 7761,82 Eur dydžio kredito atsakovo V. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto adresu ( - ) remontui ir investicijoms į butą (4.431,23 Eur) panaudojimą bei ieškovės R. N. ir atsakovo V. N. 2007-05-11 paimto pagal sutartį Nr. 05-089446-VA 7761,82 Eur dydžio kredito atsakovo V. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto adresu ( - ) būsto remontui (4249,25 Eur), lygią pusei sumokėtų kredito išlaidų (8680,48 Eur); 9) teismui nepriteisus po santuokos nutraukimo ieškovei 1/2 dalies atsakovo buto, nustatyti uzufruktą, kad V. N. asmeninės nuosavybės teise bute su rūsiu, esančiame adresu ( - ), gyvens nepilnamečiai vaikai A. N. ir D. N. iki jie sulauks pilnametystės kartu su vaikų motina R. N.. Vaikams skirto naudotis ir V. N. priklausančio turto naudojimą uzufrukto teise tvarkytoja skirti vaikų motiną R. N.; 10) priteisti ieškovei R. N. iš atsakovo V. N. 1592,91 Eur piniginę kompensaciją už 2007-08-30 dieną bankinio mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumažintą šeimos turtą 2337,98 Eur sumai (išmokant atsakovo asmeninę skolą motinai E. N.); 11) priteisti ieškovei R. N. iš atsakovo V. N. 11 419,54 Eur piniginę kompensaciją už padengtus šeimos lėšomis AB Swedbank už atsakovo V. N. paimtus asmeniškai kreditus: - už atsakovo V. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto adresu ( - ), pirkimui ir asmeninėms reikmėms paimtą ir padengtą kreditą pagal 2002 metų rugpjūčio 12 dienos atsakovo asmeninę sutartį Nr. 02-006590-FA su vėlesniu šioje sutartyje padarytu susitarimu Nr. 02-006590-FA/ 07-084908-FA-l, 18535,56 Eur sumai (10674,47 Eur); - už atsakovo V. N. 2003-09-17 dienos asmeninį kreditą, paimtą pagal sutartį Nr. 03-030455-VA, 3185,82 Eur sumai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto adresu ( - ), remontui (745,07 Eur); 12) teismui priėmus byloje sprendimą, po jo įsiteisėjimo, sudaryti ieškovei galimybę iš byloje pateikto kompiuterinio kietojo disko pasidaryti ten esančių nuotraukų kopijas iki šio įrenginio perdavimo atsakovui.
  1. Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo ieškovė su sutuoktiniu sutarė neblogai, tačiau vėliau vyras tapo nepatenkintas darbu ir sugalvojo išvykti dirbti į užsienį. 2011-07-01 atsakovas išvyko į Angliją, pas ieškovės brolį R. D.. Ieškovės brolis užsiminė, kad atsakovas turi kitą moterį. Tą kartą ieškovė atleido ir susitaikė, planavo apsigyventi kartu, susilaukti dar vieno vaiko. Vėliau ieškovės brolis vėlgi nurodė, kad atsakovas turi moterį, tai paliudijo ir šalia gyvenantys kaimynai, vėliau tai patvirtino ir pats atsakovas. Šeimoje įvyko esminis konfliktas 2014 m. gruodį, ir tada santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo neištikimybės.
  1. Ieškovės teigimu, atsakovas iš užsienio siųsdavo vaikams 350-400 eurų jų išlaikymui ir pirkdavo 2 kartus metuose rūbus, žaislus bei kitus būtinus daiktus. Taip sutuoktiniai buvo sutarę kai pašlijo santykiai. Kadangi atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, todėl išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš jo priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas gyvena Anglijoje ir jo pajamos yra žymiai didesnės už ieškovės. Ieškovės darbo užmokestis yra apie 411 Eur. Vaikais rūpintis jai niekas nepadeda ir kai atsakovas neperveda vaikams pinigų, negali jiems nupirkti pilnaverčio maisto, kitų būtinų prekių. Vaikams išlaikyti per mėnesį reikia apie 650 Eur ir atsakovo mokama 400,00 Eur suma, mokama kas mėnesį, patenkintų būtinuosius vaikų poreikius. Atsakovas dirba ir gauna ieškovės žiniomis per metus apie 24 000 svarų. Kadangi sūnūs gyvena kartu su ieškove, o tėvas jais nesirūpina ir su jais nebendrauja, tai ir gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
  1. Už 2016 m. sausio mėnesį atsakovas pervedė vaikams 50 eurų, už vasario mėnesį – 100 eurų, todėl ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį nuo 2016 metų sausio mėnesio 1 dienos, t. y. už 2 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, iš viso 800 eurų. Kadangi yra sumokėjęs 150 eurų, todėl ieškovė prašė priteisti 650,00 Eur įsiskolinimo už praėjusį laikotarpį.
  1. Ieškovės teigimu, atsakovas iki santuokos sudarymo, 2002-07-31 už 20 000 Lt įsigijo nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, esantį ( - ). Būstui pirkti 2002-08-12 buvo paimta 14 000 Lt paskola. Kai susituokė, paskolos likutis buvo 3909,80 Lt, kuris buvo atiduotas iš santuokinių lėšų. Vėliau šis kreditas buvo perrašytas abiejų sutuoktinių vardu ir iš banko paimta papildoma paskola. Butas buvo senas, apleistas, susituokus nutarta jį atnaujinti. 2005-12-14 buto remontui buvo paimta 26 800,00 Lt paskola AB Swedbank 5 metams, 2007-05-11 dar paimta 25 000 Lt paskola AB Swedbank 5 metams buto remontui. Paskolos yra grąžintos.
  1. Ieškovei suskaičiavus išmokėtas kreditų sumas laikotarpyje nuo 2005-07-10 iki 2015-08-31, susidaro bendra visų gražintų kreditų suma – 40 200,07 Eur. Kiekvienam sutuoktiniui panaudotų lėšų išmokėti banko kreditus teko po 20 100,03 Eur. Panaudoti pagal kreditų paskirtį pinigai buvo skirti atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto pirkimui, asmeninėms reikmėms paimto iki santuokos kredito padengimui, atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomo būsto pagerinimui, atliekant remontą ir atnaujinimo darbus, tam perkant reikalingas medžiagas. Ieškovės sumokėtų bendrai su atsakovu vartojimo paskolų pagrindu būstas buvo iš esmės pagerintas.
  1. Atsakovas V. N. su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, pateikė patikslintą priešieškinį (II t., 74-90 b. l., IV t., 192-196 b.l., V t., 65-69 b. l.), kurio prašė: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje santuokos metrikų knygoje 2005 m. liepos 12 d. padarytą akto įrašą Nr. 333 dėl Šiaulių Katedros bažnyčioje ( - ) sudarytos santuokos tarp V. N. ir R. N. įtraukimo į apskaitą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje dėl ieškovės kaltės nuo ieškinio teismui padavimo dienos; 2) nustatyti, kad nutraukus santuoką šalių vaikai A. N. ir D. N. gyvens su jų mama R. N.; 3) nustatyti ieškovei R. N. nepilnamečių vaikų A. N., gim. ( - ), ir D. N., gim. ( - ), motinai, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, uzufrukto teisę gyventi V. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 2-jų kambarių bute – 1/2 dalyje, esančiame ( - ), iki vaikų pilnametystės; 4) nustatyti buto su rūsiu, esančio ( - ), naudojimosi tvarką: - bute esantį kambarį, buto (patalpos) kadastro duomenų plane pažymėtą indeksu: 32-5, 14,83 m2, paskirti naudotis V. N.; - bute esantį kambarį, buto (patalpos) kadastro duomenų plane pažymėtą indeksu: 32-6, 19,43 m2, paskirti naudotis ieškovei R. N., su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai A. N. ir D. N., iki jų pilnametystės; - bute esančias kitas bendro naudojimo patalpas, buto (patalpos) kadastro duomenų plane pažymėtas indeksais 32-1, 5,38 m2, 32-2, 0,85 m2, 32-3, 1,97 m2, 32-4, 6,30 m2, paskirti naudotis bendrai V. N. ir R. N., su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, iki jų pilnametystės; - patalpą, buto (patalpos) kadastro duomenų plane pažymėtą indeksu R-32-sandėlis, paskirti naudotis bendrai V. N. ir R. N., su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, iki jų pilnametystės; 5) nustatyti nepilnamečių vaikų A. N. ir D. N. bendravimo su tėvu V. N. tvarką pagal atsakovo V. N. pasiūlytą tvarką; 6) nustatyti, kad V. N. nepilnamečių vaikų A. N. ir D. N. išlaikymui mokės periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį kiekvienam po 110 eurų nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikų išlaikymui skirtą pinigų sumą mokant vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojui (uzufruktoriui), t. y. R. N.; 7) priteisti R. N. automobilį VW GOLF, valst. Nr. ( - ) kurio vertė 1000 eurų; 8) atsakovui V. N. priteisti kilnojamąjį turtą: šaldytuvą - 40 eurų, skalbimo mašiną - 30 eurų, dujinę viryklę - 20 eurų, Bauer puodą - 30 eurų vertės. Dėl kito kilnojamojo turto atsakovas savo reikalavimų atsisako; 9) priteisti iš ieškovės R. N. neturtinę (moralinę) žalą – 2000 Eur; 10) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui A. N. sudaro 2 896,20 Eurų (10 000 Lt), kuri lieka V. N. ir R. N. solidari atsakomybė, t. y. po 1448,10 eurų; 11) priteisti iš ieškovės R. N. V. N. naudai sumokėtų komunalinių mokesčių - 1 366,34 eurų - už buto adresu ( - ) išlaikymą laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-09-01; 12) nustatyti, kad prievolė pagal 2016-02-10 paskolos raštelį tenka ieškovei R. N.; 13) po santuokos nutraukimo palikti pavardes: moters – D., vyro - N. Ieškovės R. N. 2016-03-29 ieškinį, patikslintus ieškinius (2016-04-08 ir 2016-08-08), pareiškimus dėl ieškinio dalyko dalinio pakeitimo atmesti kaip nepagrįstus.
  1. Atsakovas nurodė, kad iš esmės palaiko atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus motyvus dėl santuokos nutraukimo pagrindo esant ieškovės kaltei, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams dydžio, papildomai nurodydamas, kad pagal išgales kiekvieną mėnesį ieškovei šiuo metu pervedantis po 260 Eur, t. y. po 130 Eur kiekvienam vaikui išlaikyti, sumokantis visus mokesčius, susijusius su buto komunaliniais patarnavimais. Per mėnesį savo poreikiams išleidžia apie 1500 svarų, todėl gali teikti tik 110 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką.
  1. Atsakovo teigimu, butas su rūsiu buvo įsigytas iki santuokos 2002-07-31, todėl butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir į bendrą turto balansą neįtraukiamas. Butas buvo įsigytas už 5792,40 Eurų (20 000 Lt), t. y. 1 737,72 eurai (6 000 Lt) sumokėti grynaisiais prieš sudarant 2002-07-31 buto pirkimo sutartį, likusi dalis, t. y. 4 054,68 Eurų (14 000 Lt) sumokėti 2002-08-12 paėmus kreditą. Santuokos dienai atsakovo išmokėta būsto paskolos dalis buvo 4 096,73 Eur (14 145,20 Lt), 71 proc. atitinkamai iki 2015-08-31 buvo išmokėta likusi – 1 695,67 Eurų (5854,80 Lt) - 20 proc. paskolos dalis. Tokiu būdu darytina išvada, kad santuokos metu išmokėtas atsakovo asmeninis būsto kredito likutis 1696,67 Eurų, kuris išmokėtas iš bendrų sutuoktinių pajamų, todėl ieškovei formaliai priklausytų 1/2 jos lėšomis išmokėto atsakovo asmeninio būsto kredito likučio - 847,84 Eurų (1695,67 Eurų). Vėliau santuokoje buvo paimti kreditai, t. y. 2005-12-14 buvo paimtas kreditas - 7761,82 Eurų, (26 800 Lt) būsto remontui ir 2007-05-11 buvo paimtas kreditas - 7240,50 Eurų (25 000 Lt). Bylos iškėlimo dienai visi kreditai yra grąžinti. Šį butą jie remontavo kartu, tačiau faktiškai iš paimtų kreditų būsto remontui reikėjo apie 8 688,60 Eurų (30 000 Lt), kita dalis pinigų buvo naudojama kitiems šeimos poreikiams tenkinti (maistas, pramogos, drabužiai ir pan.). Be to, šalys buvo paėmę lizingu įvairių namų apyvokos daiktų, todėl iš šių pinigų dengė ir lizingus. 2002-07-31 įsigyjant butą, jo vidutinė rinkos vertė nustatyta masiniu vertinimu buvo 6 945 Eurų (23 978,70 Lt), o 2016-06-08 - 80 450,24 Lt, taigi, matyti, kad per 14 metų buto vidutinė rinkos vertė padidėjo, tačiau ne dėl atlikto buto vidaus remonto, o dėl rinkos tendencijų.
  1. Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo atsakovas nurodė, kad Bauer puodas yra atsakovo motinos dovana, todėl šis puodas yra asmeninė nuosavybė. Kadangi, atsakovo nuomone, ieškovei atitenka daugiau vertingesnio nenudėvėto turto, prašo priteisti jam šaldytuvą, skalbimo mašiną ir dujinę viryklę.
  1. Ieškovė R. N. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (II t., 107–112 b. l.) ir į atsakovo pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo (V t., 32–34 b. l.), kuriuose nurodė, kad būtent atsakovas buvo nelojalus šeimai, neskyrė jai dėmesio, nuolat turėjo kitų moterų, su sūnumis bendravo tik porą kartų per metus, o su mažuoju sūnumi nebendravo visiškai. Atsakovo nurodyta 110 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra aiškiai nepakankama vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti. Atsakovo banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas disponuoja didelėmis lėšomis. Yra visos sąlygos pripažinti butą bendrąja jungtine nuosavybe, nes turtas buvo pagerintas iš esmės, buto pirkimo kaina buvo mažesnė nei paskolos, imtos buto remontui. Nepripažinus buto bendrąją jungtine nuosavybe, ieškovė turi teisę į kompensaciją. Ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu priteisti jam šaldytuvą, skalbimo mašiną ir dujinę viryklę. Šaldytuvas ir skalbimo mašina yra reikalingi vaikų poreikiams tenkinti, o viryklė yra buto priklausinys ir negali būti dalintinas turtas. Bauer puodą sutiko palikti atsakovui.
  1. Ieškovė nesutiko su atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka, su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka sutiko iš dalies, nes atsakovo noras bendrauti su vaikais yra deklaratyvus, ryšio su vaikais nepalaiko. Nesutiko, kad skola A. N. būtų pripažinta solidaria, nes iš tėvo dalį gautų pinigų panaudojo paskolai grąžinti, o kitą dalį kelionei. Paskolos dalį bankui atsakovas grąžino tik 2012-10-27, t. y. tik po pusantrų metų, kas rodo, kad atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad visus paskolintus pinigus išleido paskolai bankui apmokėti. Ieškovė su šios paskolos ėmimu nesutiko ir paskola iš A. N. yra paimta be ieškovės sutikimo. Ieškovė prašė 2 091,08 Eur permoką, susidariusią dėl atsakovui mokamų pašalpų išmokų už vaikus Anglijoje, palikti atsakovo asmenine prievole, nes atsakovas klaidina teismą, kad šią permoką ieškovė išleido savo poreikiams. Atsakovas šiomis lėšomis disponavo savo nuožiūra. Iš Lloydsbank banko išrašų matyti, kad jokių įsiskolinimų nėra ir atsakovas toliau gauna pašalpas, nors vaikų neaugina, o tuos pinigus turėtų gauti ieškovė, kaip vaikų lėšų naudotoja.
  1. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. N. ieškiniu (V t., 40-43 b. l.) prašė priteisti solidariai iš atsakovo V. N. ir ieškovės R. N. jo naudai 2 896,20 Eur negrąžintą skolą, įstatymu numatytas palūkanas už laikotarpį nuo 2014-02-26 iki 2017-07-01, t. y. 3 metus ir 4 mėnesius, kas sudaro 386,17 Eur, bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  1. Nurodė, kad sūnaus šeima turėjo banko paskolų, paskolų grąžinimas sūnui tapo didele finansine našta, nes jo šeimos pragyvenimui, buičiai ir banko paskolų grąžinimui reikalingos išlaidos pagrinde buvo dengiamos iš sūnaus Vaidoto gaunamo darbo užmokesčio. Todėl, norėdamas padėti sūnaus šeimai sugrąžinti turimus kreditus, taip pat jų šeimos pragyvenimui 2010-08-02 paskolino 579,24 eurų (2 000 Lt) ir 2011-02-26 paskolino 2 316,96 Eurų (8 000 Lt). Ši pinigų suma jam yra negrąžinta.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. N. ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino bažnytinės santuokos tarp ieškovės R. N. (iki santuokos sudarymo – D.) ir atsakovo V. N., sudarytos ( - ) Šiaulių Katedroje, apskaitymą 2005 m. liepos 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 333, konstatuodamas abiejų sutuoktinių kaltę, po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei ir atsakovui paliko santuokines pavardes – N., N. Pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių R. N. ir V. N. nuosavybe butą su rūsiu, esantį ( - ), kurio rinkos vertė 23 300 Eur, ir jį padalino šalims lygiomis dalimis: priteisė R. N. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto su rūsiu, dalies vertė - 11 650 Eur; priteisė atsakovui V. N. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto su rūsiu, dalies vertė - 11 650 Eur. Padalino R. N. ir V. N. santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą natūra: priteisė R. N. santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų už 529 Eur; atsakovui V. N. santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų už 792 Eur. Priteisė ieškovei R. N. iš atsakovo V. N. 210,56 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę padalinto kilnojamojo turto dalį. Nustatė nepilnamečių vaikų A. N. ir D. N. gyvenamąją vietą kartu su jų motina R. N.. Nustatė ieškovei R. N., nepilnamečių vaikų A. N. ir D. N. motinai, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, uzufrukto teisę gyventi atsakovui V. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje ½ buto su rūsiu dalyje, adresu ( - ), ir naudotis šia buto dalimi kaip šeimos turtu iki abiejų vaikų pilnametystės. Priteisė iš atsakovo V. N. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. N. ir D. N. kas mėnesį po 150 eurų kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2016-03-30) iki jie sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė R. N. uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečiams vaikams A. N. ir D. N. priteistą išlaikymą. Nustatė nepilnamečių vaikų A. N. ir D. N. bendravimo su tėvu V. N. tvarką. Priteisė iš atsakovo V. N. trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. N. naudai 2 896,20 Eur negrąžintos paskolos, 386,17 Eur įstatyminių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 3 282,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį, priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. N. 462,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kitų bylinėjimosi išlaidų šalims ir trečiajam asmeniui nepriteisė (V t., 109-135 b. l.).
  1. Teismas nurodė, jog CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Teismas vertino, kad šalių ginče yra nustatyta viena iš šių CK 3.60 str. 3 d. prezumpcijų, t. y. atsakovo neištikimybė. Ieškovė iš esmės nurodė pagrindinę santuokos su atsakovu iširimo priežastį – jo paaiškėjusią neištikimybę 2014 metų pabaigoje, jam gyvenant atskirai nuo šeimos Jungtinėje Karalystėje ir intymiai bendraujant su kita moterimi. Atsakovas, gyvendamas užsienyje, buvo ieškovei neištikimas tiek moraline, tiek fizine prasme. Atsakovas, įrodinėdamas ieškovės kaltę sulaužant bažnytinės santuokos įžadus, pateikė byloje du kompaktinius diskus su juose esančiomis ieškovės kelionių Ispanijoje, Prancūzijoje 2015 metais fotonuotraukomis, taip pat nuogos ieškovės atvaizdais, nuogų vyriškių vaizdo įrašais. Teismas konstatavo, kad pati ieškovė per mažai dėjo pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nebuvo moraliai lojali ir nerodė deramos pagarbos atsakovui, gyvenančiam skyrium nuo šeimos užsienyje, teikė pirmenybę būtent materialinės gerovės santuokos metu užtikrinimui, bet ne asmeninių santykių su atsakovu gerinimui 2011-2016 metų laikotarpiu, todėl aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (atsakovo neištikimybė) dėl santuokos iširimo galimai daug didesnė negu kito sutuoktinio (ieškovės), kuri irgi nebuvo lojali duotiems bažnytinės santuokos įžadams, neturi įtakos abiejų sutuoktinių kaltės konstatavime. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė taip pat kalta dėl santuokinių santykių su atsakovu žlugimo, todėl, tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus, jų santuokos iširimui turtinės pasekmės taikytinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-30, kaip tą numato CK 3.67 str. 1 d. Konstatavus abiejų sutuoktinių kaltę teismas reikalavimus dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmetė.
  1. Teismas konstatavo, kad abi šalys remontui ir investicijoms į ginčo butą buvo įgiję kreditorinių įsipareigojimų AB Swedbank pagal 2005-12-14 vartojimo kredito sutartį Nr.05-089446-VA 7761,82 Eur (26 800 litų), pagal 2007-05-11 vartojimo kredito sutartį Nr.07-046105-VA 7240,50 Eur (25 000 litų), kurias pilnai įvykdė santuokos metu. Be to, ieškovė santuokos metu galėjo prisidėti ir prie atsakovo turimų asmeninių prievolių bankui vykdymo, nes buvo dirbanti, gaunanti tiek darbo užmokestį, tiek vaikų priežiūros apmokamas atostogas bei turėdama kitas socialines garantijas kuomet mokėsi Šiaulių universitete. Banko paskolų pagrindu gautomis bendromis lėšomis buvo pakeisti visi seni buto langai į plastikinius, pakeistos keturios buto vidinės durys, taip pat ir vienerios laukinės durys, atlikus kambariuose remontą, be dažymo darbų, tapetų klijavimo, buvo pakeista lubų, grindų danga (sudėtas laminatas), vonios patalpoje ir virtuvėje pakeisti visi vamzdynai, sudėti nauji santechniniai mazgai, todėl tokių darbų pobūdis negali būti vertinamas tik kaip paprastasis buto remontas. Ieškovė byloje įrodė, jog jos bendrai su sutuoktiniu gautų lėšų pagal suteiktas banko paskolas atliktų kapitalinio remonto darbų sąskaita atsakovo butas buvo iš esmės pagerintas, todėl šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal Lietuvos Respublikos CK 3.90 str. 2 d. nuostatas.
  1. Teismas sprendė kilnojamuosius daiktus visa apimtimi dalinti pagal ieškovės ieškinį, nurodydamas, kad atsakovas, keisdamas savo pozicijas dėl dalinamų kilnojamų daiktų, yra visiškai nenuoseklus. Ieškovei atiteko santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų už 529 Eur sumą, atsakovui – už 792 Eur.
  1. Teismas nurodė, jog atsakovo vardu registruotas automobilis Ford Escort, valst. Nr. ( - ) nuo 2014-09-30 automatiškai išregistruotas nesant techninės apžiūros ir draudimo, ir šalys neteikė reikalavimų dėl šio automobilio dalinimo, o automobilis VW Golf, valst. Nr. ( - ) ieškovės 2017-11-27 išregistruotas baigus jo eksploatavimą ir pridavus sunaikinimui kaip metalo laužą už 104,88 Eur UAB „Kosmetina“. Teismas atmetė tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus toje kilnojamojo turto padalinimo dalyje ir padalino sutuoktiniams tik pinigines lėšas, gautas už parduotą automobilį VW Golf, nes ieškovė viena sudarė šį sandorį ir su atsakovu neatsiskaitė.
  1. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus priteisti jai iš atsakovo 1 592,91 Eur piniginę kompensaciją už 2007-08-30 dieną bankinio mokėjimo nurodymu sumažintą šeimos turtą 3185,82 Eur sumai, išmokant atsakovui skolą savo motinai E. N., nes ieškovė neįrodė, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (piniginės lėšos atsakovo banko sąskaitoje) šios prievolės įvykdymu buvo sumažinta atsakovui savo sąskaitoje disponuojant ir sukauptomis asmeninėmis lėšomis.
  1. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad 2 091,08 Eur permoka, mokėta Londono Karališkosios mokesčių ir muitų tarnybos Vaiko pašalpų skyriaus, susidarė dėl paties atsakovo netinkamo suvokimo Jungtinės Karalystės įstatymų ir gyventojų pajamų mokesčių lengvatų, teikiamų toje šalyje dirbantiems asmenims ir auginantiems nepilnamečius vaikus. Teismo nuomone, atsakovo reikalavimas nepagrįstas, ieškovė negali būti atsakinga už atsakovo veiksmus dėl jo kreipimosi į Londono vaiko pašalpų skyrių, susidariusią permoką ir jos grąžinimą, abiem šalių vaikams faktiškai gyvenant Lietuvoje su ieškove.
  1. Teismas konstatavo, kad šalių ginče savarankišką reikalavimą dėl paskolų grąžinimo pareiškė kreditorius - atsakovo tėvas A. N., savo 2 896,20 Eur (10 000 litų) solidarų reikalavimą ieškovei R. N. ir atsakovui V. N. grįsdamas 2011-02-26 pinigų skolinimo sutartimi, 2010-08-02, 2011-03-01, 2011-03-02 bankiniais pavedimais (2000 litų + 4000 litų + 4000 litų) į atsakovo V. N. sąskaitą. Ieškovė neigė davusi sutikimą atsakovui imti tokias paskolas, teikė motyvus, kad tam nebuvo jokio būtinumo, tuo metu šeimos ekonominė padėtis nebuvo bloga, ką parodo ir tuometinės šalių darbinės pajamos, banko sąskaitų išrašai apie piniginių lėšų likučius banko paskolų suteikimo metu, ir jei atsakovas paėmė paskolas dar iš savo tėvo, tai turi asmeniškai jas ir grąžinti. Teismas neturėjo pagrindo atmesti tokių ieškovės argumentų, todėl A. N. piniginių lėšų pervedimą vertino kaip paskolas savo sūnui V. N. būtent jo asmeninių tikslų ir poreikių tenkinimui, iš atsakovo priteisė 2 896,20 Eur skolą, o solidarų reikalavimą ieškovės atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą.
  1. Teismas taipogi nurodė, jog atsakovas sutinka su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, todėl tenkino abiejų šalių reikalavimus dėl šalių nepilnamečių vaikų D. N. ir A. N. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove R. N.. Taip pat iš dalies tenkino tiek ieškovės, tiek atsakovo teikiamus reikalavimus dėl uzufrukto nustatymo šeimos turtui, taikant CK 3.84-3.86 straipsnio nuostatas. Teismui pripažinus ginčo butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei priteisus ½ dalį asmeninės nuosavybės teise ieškovei, yra pagrindas laikyti šį butą šeimos turtu ir nustatyti uzufrukto teisę ieškovei ir dviem su ja gyvenantiems nepilnamečiams sūnums į kitą ½ dalį buto, kuri priklauso atsakovui.
  1. Teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą ir nustatė atsakovo 2017-10-06 patikslintu priešieškiniu siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, kuri savo sąlygų turiniu daugiau atitiks vaikų teises ir teisėtus interesus matytis su skyrium gyvenančiu tėvu, atitinkamai pačiam teismui savo iniciatyva patikslinus kai kurias bendravimo nuostatas, atsižvelgiant į nustatytą servitutą atsakovo buto daliai.
  1. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog šiuo metu vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti ji išleidžianti iki 400 Eur kiekvienam vaikui, todėl išlaikymo prievolėje atsakovo dalis taip pat turėtų būti mažesnė nei 200 Eur kiekvienam vaikui. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas šioje byloje nustatė uzufrukto teisę ieškovei su vaikais naudotis ½ buto dalimi, priklausančia atsakovui, tuo pačiu padarė išvadą, kad išlaikymo pareiga atsakovui laikytina dalinai modifikuota, vaikų būtinuosius poreikius pragyvenimui užtikrinant tiek turtu, tiek pinigais, todėl teismas, remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad kiekvienam vaikui priteistina iš atsakovo po 150 Eur.
  1. Ieškovė teikė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą už du mėnesius iki kreipimosi į teismą momento, motyvuodama tuo, kad atsakovas nuo 2016 metų sausio 1 d. iki 2016 m. kovo mėnesio pabaigos buvo sumokėjęs tik 150 Eur išlaikymo ir liko skolingas 650 Eur, skaičiuojant kiekvienam vaikui išlaikyti reikalingą 200 Eur sumą kas mėnesį. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 1 366,34 Eur, t. y. ½ dalį sumokėtų atsakovo buto komunalinių patarnavimų per tris paskutinius metus. Teismas konstatavo, kad abu šalių reikalavimai yra nepagrįsti. Abu sutuoktiniai tarpusavio sutarimu vesdami bendrą ūkį, patyrė įvairių išlaidų, susijusių su šeimos poreikių tenkinimu, vienam apmokant buto komunalinius patarnavimus, kitam perkant kasdienį maistą, kitas būtinas prekes, taip pat patiriant kitas būtinas išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu, jų priežiūra, todėl tokios išlaidos įskaitomos į abiejų sutuoktinių pareigų vienas kitam bei vaikams vykdymą ir negali būti kompensuojamos.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Atsakovas V. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo arba panaikinti 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą dalyje: 1) dėl panaikinimo bažnytinės santuokos tarp šalių, konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę; 2) dėl pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių R. N. ir V. N. nuosavybe butą su rūsiu, esantį ( - ), kurio rinkos vertė 23 300 Eur, padalinant šalims lygiomis dalimis po ½ dalį; 3) dėl padalinto R. N. ir V. N. santuokos metu įgyto kilnojamojo turto natūra, priteisiant ieškovei R. N. iš atsakovo V. N. 210,56 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę padalinto kilnojamojo turto dalį; 4) dėl teismo sprendimu nustatyto ieškovei R. N., nepilnamečių vaikų motinai, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, uzufrukto teisės gyventi atsakovui V. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 1/2 buto su rūsiu dalyje, adresu ( - ), ir naudotis šia buto dalimi, kaip šeimos turtu, iki abiejų vaikų pilnametystės. Priimti naują sprendimą, kuriuo atsakovo V. N. pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo skundžiamo sprendimo dalyje tenkinti, o ieškovės R. N. ieškinį, patikslintus ieškinius, pareiškimus dėl ieškinio dalyko dalinio pakeitimo atmesti, priteisti bylos vedimo ir atstovavimo išlaidas (V t., 141-156 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

927.1. Ieškovė, kaltindama atsakovą dėl neištikimybės, nurodo, kad atsakovas 2014 metais palaikė pastovius ir artimus santykius su kita moterimi, tuo pažeisdamas santuokos įžadus. Teisme apklausus liudytoją J. B., pastaroji patvirtino tik tai, kad pažįsta ieškovę (susipažino Renatai nuvykus pas Vaidotą į Londoną), kad draugavo su ieškovės broliu Raimondu, pas kurį ir gyveno atsakovas. Liudytojos parodymai dėl atsakovo neva artimų santykių su kita moterimi (kaip, pvz., jos teiginiai: „atsirasdavo moterys“ ir pan.), yra neargumentuoti ir tik deklaratyvaus pobūdžio. Jeigu ir ateidavo draugų (vyrų, moterų), kuriuos galėjo matyti, vienareikšmiškai negalima teigti, kad atsakovas palaikė artimus santykius su kita moterimi. Pažymėtina tai, kad ji nepateikė jokių tiesioginių faktų – įrodymų (nuotraukos, vaizdo įrašai ir pan.), kurie galėtų patvirtinti atsakovo neištikimybę. Labiau tikėtina, kad šios liudytojos parodymai yra neobjektyvūs ir šališki, be to, neparemti konkrečiais faktais ir įrodymais, todėl vertintini kritiškai.

1027.2. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad faktiškai santuoka iširo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl pačios ieškovės kaltės. Ieškovė, būdama nepilnamečių vaikų motina, užfiksuota foto nuotraukose itin atvirose nuogo kūno pozose su nepažįstamu vyriškiu (vyriškiais), taip pat nuotraukos su vyrais, kuriose matosi ir nepilnametis vaikas sūnus A. N.. Ieškovė pripažino, kad nežinant sutuoktiniui, ji su mažamečiu sūnumi buvo išvykusi į Ispaniją ir Prancūziją, kur yra nusifotografavusi įvairiose pozose, besibučiuojanti su vyriškiais. Tokia ieškovės pozicija neginčijamai patvirtina jos paniekinamąjį ir žeminantį požiūrį į savo sutuoktinį, ir tuo pačiu patvirtina jos, kaip sutuoktinės ir tuo pačiu žmogaus, bendro elgesio ir padorumo taisyklių šeimoje nesilaikymo faktą.

1127.3. Atsakovas pateikė akivaizdžius ieškovės kaltei nustatyti įrodymus - foto nuotraukas, kuriose akivaizdžiai užfiksuotas fizinis ieškovės neištikimybės faktas, kurių ieškovė neginčijo ir pripažino, kad nuotraukose užfiksuota ieškovė, tačiau teismas atsakovo pateiktus įrodymus laikė neturinčiais esminės reikšmės konstatuojant ieškovės kaltę santuokos iširime, nes teismo manymu, akivaizdžių ieškovės fizinės neištikimybes faktų neužfiksuota. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai ir neteisingai vertino šalių pateiktus įrodymus, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas. Akivaizdu, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, jog santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas būti ištikimai, lojaliai, gerbti vienas kitą, taip pat remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo.

1227.4. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje iš dalies (vienu sakiniu) pasisakė dėl santuokos iširimo momento, bei pateikė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog santuokos iširimo momentu laikytina 2014-12-31, kaip to reikalauja ieškovė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė šioje dalyje ieškovės reikalavimą, tačiau dėl atsakovo reikalavimo šioje dalyje teismas visiškai nepasisakė, ir tas priešieškinio reikalavimas liko neišspręstas. Tokiu būdu galima laikyti, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas pasisakė tik dėl kaltės, o dėl santuokos iširimo momento atsakovo reikalavimas liko neišspręstas.

1327.5. Atsakovo teigimu, jam padaryta didelė moralinė žala, kadangi santuokos nutraukimas pats savaime yra skausmingas procesas, tačiau atsakovo atveju ištuoką lydi ne tik dvasiniai išgyvenimai, bet ir pažeminimas, kurį patyrė dėl ieškovės kaltės. Susidariusi situacija ne tik neigiamai įtakojo atsakovo dvasinę būseną, bet ir sukėlė didelius nepatogumus, kadangi atsakovas privalo dirbti, kad išgyventų ir išlaikytų vaikus, o darbas yra Londone, todėl priverstas grįžti į Lietuvą (kelionės išlaidos), kad galėtų apginti savo interesus, todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 2000 Eurų neturtinės (moralinės) žalos atlyginimui yra pagrįstas.

1427.6. Gyvenant santuokoje atsakovas su ieškove bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo, kadangi butas, esantis ( - ), buvo įsigytas iki santuokos 2002-07-31 (santuoka sudaryta 2005-07-09). Taigi, šis butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir į bendro turto balansą negali būti traukiamas.

1527.7. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokia dalimi pinigine išraiška ji prisidėjo prie bendrų ir atsakovo asmeninių prievolių bankui. Byloje liko neatsakyta į esminį klausimą – kokia dalimi ieškovė prisidėjo prie buto pagerinimo, kadangi ginčo butas buvo įgytas iki santuokos ir yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Sprendžiant šį klausimą vadovautis tikimybių pusiausvyros taisykle nėra pagrindo, kadangi tai prieštarautų materialinėms teisės normoms, ginančioms asmeninę nuosavybę bei konstitucinę asmens turto neliečiamybę. Ieškovė prie paskolų grąžinimo neprisidėjo, atsakovas pateikė įrodymus, kad tiek asmeninės, tiek bendros paskolos buvo padengtos išimtinai atsakovo lėšomis.

1627.8. Byloje nebuvo nustatyta atsakovui priklausančio turto pagerinimo vertė, nesiaiškinta ir nepasisakyta dėl panaudotų santuokinių lėšų, t.y. kiek jų panaudojo buto pagerinimui ieškovė, o kiek - atsakovas. Taigi, visai nesiaiškinta, kokie darbai buvo atlikti, ar juos visus ar tik dalį galima priskirti prie buto pagerinimo darbų, kokia kaina.

1727.9. Atsakovas atsisakė reikalavimo dėl namų apyvokos daiktų padalinimo, ieškovė sutiko su atsakovo toje dalyje iš dalies reikalavimo atsisakymu ir savo sutikimą patvirtino pateikdama atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo. Todėl šis klausimas, nesant tarp šalių ginčo, neturėjo būti sprendžiamas. Nepaisant to, pirmos instancijos teismas, išėjęs iš reikalavimų ribų, ir toliau nagrinėjo šį klausimą. Teismui nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovei 210,56 eurų piniginę kompensaciją už jai neva tenkančia mažesnę kilnojamojo turto dalį. Tokiu būdu, šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

1827.10. Atsakovas neturi kito gyvenamojo būsto, todėl visiškai uždraudžiant naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, 1/2 jo dalimi, jis netenka gyvenamosios patalpos ir atsiduria gatvėje. Kiekviena šeima gyvena pagal savo galimybes ir ne vienai šeimai tenka gyventi dar sudėtingesnėmis sąlygomis ir prisitaikyti. Atsakovo teigimu, sąlygos ieškovei su vaikais gyventi didžiajame kambaryje yra palankios, kadangi kambaryje yra padaryta medžiaginė pertvara, tad kambarys yra padalintas į dvi erdves. Nustačius atsakovui priklausančios buto dalies uzufruktą, atsakovui yra užkertamas kelias naudotis buto 1/2 dalimi.

1927.11. Nustačius ieškovei uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio 2-jų kambarių buto ½ dalį, siekiant išvengti konfliktų ir galimų teisminių ginčų ateityje, atsakovas prašė teismo nustatyti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, todėl šis atsakovo reikalavimas yra pagrįstas.

  1. Ieškovė R. N. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo atmesti, palikti nepakeistą teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, tiek ieškovė, tiek atsakovas, teismo sprendime išdėstyti motyvai yra teisingi. Santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trūkstant abipusio supratimo, lojalumo vienas kitam gyvenant ilgesnį laiką atskirai. Teismas sprendime nurodė, kad santuokos iširimui turtinės pasekmės taikytinos nuo 2016 m. kovo 30 d. Esant abipusei sutuoktinių kaltei, neturtinė žala nepriteisiama. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad santuokos metu iš šeimos lėšų buvo padengta kreditų už 40 200,07 Eur. Būstas buvo iš esmės pagerintas, įdėta dvigubai didesnė suma, negu buvo jo pirkimo vertė. Apelianto argumentai pakeisti teismo sprendimą nėra pakankami, nes teismas pagrįstai sprendė vaikų gyvenimo sąlygas ateityje. Naudojimasis apelianto turto dalimi yra laikinas, todėl keisti teismo sprendimo šioje dalyje nėra teisinio pagrindo (V t., 169-172 b. l.).

20Teismas

konstatuoja:

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

22teisiniai argumentai ir išvados

23Apelianto (atsakovo) V. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
  1. Byloje pateiktas atsakovo V. N. apeliacinis skundas, kuriame jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje: 1) dėl panaikinimo bažnytinės santuokos konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę; 2) dėl pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buto su rūsiu, esančio ( - ), padalinant šalims lygiomis dalimis po ½; 3) dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalinimo, priteisiant ieškovei R. N. 210,56 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį; bei 4) dėl R. N. nustatytos uzufrukto teisės gyventi su vaikais atsakovui priklausančioje ½ buto dalyje iki vaikų pilnametystės. Be to, atsakovo manymu, teismo sprendimas turi būti naikinamas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 327, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), kadangi teismas neišsprendė ir nepasisakė dėl santuokos iširimo momento.

24Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

25

  1. Atsakovas V. N. teigia, jog teismo sprendimas turi būti naikinamas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), kadangi teismas neišsprendė ir nepasisakė dėl santuokos nutraukimo momento. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
  1. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, jog absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, jog teismas sprendė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalių turtinėms teisėms taikymo klausimą.
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos per procesą, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; ir kt.).
  1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas šalių santuokos iširimo priežastis bei spręsdamas sutuoktinių kaltės klausimą, padarė išvadą, jog šalių ginče yra nustatyta viena iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytų prezumpcijų: atsakovo neištikimybė. Teismas taip pat vertino atsakovo ir jo tėvų parodymus, konstatuodamas, jog nėra pagrindo šių parodymų atmesti bei konstatuoti, kad faktiškai šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, paaiškėjus jo neištikimybės Jungtinėje Karalystėje faktams. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo bažnytinės santuokos iširimo momentu laikyti 2014 m. gruodžio 31 d., kaip to reikalauja ieškovė (sprendimo 38 punktas). Sprendimo 40 punkte teismas padarė išvadą, kad ieškovė R. N. taip pat kalta dėl santuokinių santykių su atsakovu žlugimo, todėl, tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus, jų santuokos iširimui turtinės pasekmės taikytinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. kovo 30 d., kaip tą numato CK 3.67 straipsnio 1 dalis. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo išvada, jog būtent nuo 2016 metų galutinai iširo ieškovės ir atsakovo šeima, tai patvirtina atsakovo teismui pateikti įrodymai apie rengiamus ieškinius dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu (I t., 48–51 b. l.). Santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2016 m. kovo 30 d., teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje šį klausimą išsprendė, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

26Dėl bažnytinės santuokos apskaitymo įrašo panaikinimo konstatavus abiejų sutuoktinių kaltę

27

  1. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3. 61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija.
  1. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo V. N. kaltės, nurodydama, jog atsakovas išvyko dirbti ir gyventi į Didžiąją Britaniją, buvo jai neištikimas, tai patvirtino ieškovės broliai ir kaimynai, šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas. Atsakovas nesutiko su ieškovės argumentais ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, argumentuodamas tuo, kad ieškovė pati pasiūlė vykti dirbti į užsienį, tačiau pati atvykti gyventi į Didžiąją Britaniją atsisakė, o vėliau atsakovas sužinojo, kad ieškovė taip pat buvo neištikima. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę, nurodydamas, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei, o ieškovė irgi nebuvo lojali duotiems bažnytinės santuokos įžadams, nerodė deramos pagarbos atsakovui, per mažai dėjo pastangų išsaugoti šeimą.
  1. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovės kalte dėl santuokos iširimo. Atsakovo teigimu, ieškovė, būdama nepilnamečių vaikų motina, užfiksuota foto nuotraukose itin atvirose nuogo kūno pozose su nepažįstamu vyriškiu (vyriškiais), nuotraukos su vyrais, kuriose matosi ir nepilnametis vaikas – sūnus A. N.. Apelianto teigimu, tokia ieškovės pozicija neginčijamai patvirtina jos paniekinamąjį ir žeminantį požiūrį į savo sutuoktinį, ir tuo pačiu patvirtina jos, kaip sutuoktinės ir tuo pačiu žmogaus, bendro elgesio ir padorumo taisyklių šeimoje nesilaikymo faktą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, visiškai sutiko su atsakovo argumentais ir pagrįstai konstatavo, kad dėl santuokos iširimo taip pat kalta yra ir ieškovė R. N., nurodydamas, jog ji nebuvo lojali duotiems bažnytinės santuokos įžadams. Teismas nurodė, kad krikščioniškosios moralės atžvilgiu visiškai negali būti pateisinamas ieškovės nuogo kūno, tame tarpe savo lytinių organų, fotografavimas, tokių nuotraukų įkėlimas ir saugojimas šeimos kompiuteryje, pačiam atsakovui neigiant tokį intymų nuotolinį sutuoktinių bendravimą; taip pat ieškovės ir mažamečio šalių sūnaus Adomo fotografavimasis, filmavimasis 2015 metų užsienio kelionėse su svetimais dviem vyriškiais (glebėsčiavimasis, bučiavimasis tiek svečių namų kambariuose, tiek viešose vietose). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo aplinkybes apie ieškovės nepakankamas pastangas išsaugoti šeimą, apie pagarbos stoką atsakovo atžvilgiu, todėl pagrįstai konstatavo ne tik atsakovo, bet ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo motyvu, kad vieno sutuoktinio kaltė (atsakovo neištikimybė) galimai daug didesnė negu kito sutuoktinio (ieškovės), neturi įtakos abiejų sutuoktinių kaltės konstatavime.
  1. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui (abiejų sutuoktinių kaltė) taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas galbūt pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai, ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
  1. Pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas įrodyti, jog šalių santuoka iširo ne dėl jo, bet dėl ieškovės kaltės, apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie būtų pakankami konstatuoti vien tik ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Apelianto nurodoma aplinkybė apie ieškovės neištikimybę nesudaro pagrindo teigti, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje nepateikta akivaizdžių ieškovės neištikimybės įrodymų. Nors ieškovės elgesys pripažintinas netoleruotinu, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip neturinčias esminės įtakos konstatuojant ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad vien tik ieškovės bendravimas su svetimais vyrais, telefoninių kontaktų palaikymas ir kt. šalims kartu nebegyvenant, buvo santuokos iširimą lėmusios priežastys. Nurodytos aplinkybės laikytinos ne šeimos iširimo priežastimi, o šeimos iširimo pasekme.
  1. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad liudytojos J. B. parodymai dėl atsakovo neva artimų santykių su kita moterimi yra neargumentuoti ir tik deklaratyvaus pobūdžio, negalima vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas palaikė artimus santykius su kita moterimi, nepateikta jokių tiesioginių faktų - įrodymų (nuotraukos, vaizdo įrašai ir pan.), kurie galėtų patvirtinti atsakovo neištikimybę.
  1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovo kartu su ieškovės broliu R. D. nuomojamame bute Jungtinėje Karalystėje 2014 metais lankydavosi svetimos moterys, kurios nakvodavo atsakovo kambaryje ir rytais atvirai vaikščiodavo po butą, patvirtino liudytoja J. B., ir teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos, tuo metu draugavusios su ieškovės broliu R. D., parodymų objektyvumu bei teisingumu.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę dėl atsakovo neištikimybės pastarajam gyvenant Jungtinėje Karalystėje, įrodo ne tik minėtos liudytojos parodymai, tačiau ir ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad apie atsakovo bendravimą su kitomis moterimis žinojo ir ieškovės broliai G. ir R. D.. Be to, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2014 m. gruodžio 28 d. susirašinėjimo su atsakovu per Skype programą duomenis, iš kurių matyti, jog atsakovas pats pripažino, kad susitikinėjo su kitomis moterimis, tačiau, jo teigimu, „nutraukė visus santykius su ta boba“, „daugiau nebesusitikinėsim“ (I t., 47 b. l.). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, gyvendamas užsienyje, buvo ieškovei neištikimas tiek moraline, tiek fizine prasme, padaryta vadovaujantis ne tik liudytojos J. B. parodymais, tačiau ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Vien tik deklaratyvūs apelianto teiginiai apie neargumentuotus liudytojos parodymus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.
  1. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, remdamasis visapusišku bylos duomenų ištyrimu bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstai konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę dėl šalių santuokos iširimo.

28Dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

29

  1. Apeliacinis skundas argumentuojamas aplinkybe, kad gyvenant santuokoje atsakovas su ieškove bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo, kadangi butas, esantis ( - ), buvo įsigytas iki santuokos 2002-07-31 (santuoka sudaryta 2005-07-09). Taigi, šis butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir į bendro turto balansą negali būti traukiamas.
  1. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kurį lemia atlikti pagerinimai, o ne padėtis rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).
  1. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, jos tinkamai neįvykdė.
  1. Kaip atsakovas ir nurodė, teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016). Tačiau įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).
  1. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė ieškinyje nurodė konkrečias faktines aplinkybes, kurios teisėjų kolegijos vertinimu sudaro pagrindą turto pagerinimus laikyti esminiais. Ieškovės teigimu, buvo pakeisti visi seni mediniai buto langai į plastikinius, pakeistos visos keturios buto vidinės durys, taip pat ir laukinės durys, atlikus kambariuose remontą, be dažymo darbų, tapetų klijavimo, buvo pakeista lubų, grindų danga, vonios kambaryje ir virtuvėje pakeisti visi vamzdynai, santechniniai mazgai, vėliau buvo įstiklintas visas balkonas, tačiau per daugelį santuokos metų neišsaugojo dokumentų, patvirtinančių statybinių medžiagų pirkimą bei atliktus statybos darbus. Ieškovė taip pat nurodė, kad būsto remontai buvo atlikti banko paskolų pagrindu gautomis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sutuoktinių lygiateisiškumo principu (CK 3.26 straipsnis), įvertinęs aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2005-07-10 iki 2015-08-30, kai buvo baigtos mokėti banko paskolos, bendra visų grąžintinų kreditų suma sudarė 40 200,07 Eur (kiekvienam sutuoktiniui tenka po 20 100,03 Eur), sprendė, kad ieškovė taip pat prisidėjo prie atsakovo turimų asmeninių prievolių bankui vykdymo, nes buvo dirbanti, gaudavo darbo užmokestį bei turėjo kitas socialines garantijas, konstatavo būsto pagerinimą iš esmės ir pripažino šį būstą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
  1. Kaip minėta, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo visus susijusius šalių argumentus ir įrodymus, reikalingus išvadai dėl būsto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe padaryti. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros taisykle, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovo butas buvo pagerintas iš esmės sutuoktinių gautų lėšų pagal suteiktas banko paskolas atliktų kapitalinio remonto darbų sąskaita. Nors apeliantas nurodo, kad būsto vertės padidėjimą lėmė ne atliktas esminis buto remontas, o visuotinai padidėjusios nekilnojamojo turto kainos visoje Lietuvoje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog padidėjusią buto rinkos vertę lėmė tik bendras nekilnojamojo turto kainų pokytis. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog bute atlikti remonto darbai neturėjo įtakos buto vertės padidėjimui.
  1. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes bei į pateiktus įrodymus, į tai, kad buto vertė jį įsigyjant buvo 6 945 Eur (23 978,70 Lt), o 2016-06-08 – 23 300 Eur (80 450,24 Lt), į anksčiau paminėtų darbų pobūdį (atliktas kapitalinis remontas), yra pakankamas pagrindas nagrinėjamu atveju buto pagerinimus (remontą) pripažinti esminiais, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalindamas priteisė ieškovei šio turto 1/2 dalį. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl minėto reikalavimo tenkinimo atmestini kaip nepagrįsti.

30Dėl kilnojamojo turto padalinimo

31

  1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei R. N. iš atsakovo priteista 210,56 Eur kompensacija už jai tenkančią mažesnę padalinto kilnojamojo turto dalį, nurodydamas, jog kilnojamojo turto vertės yra paremtos ieškovės subjektyviu vertinimu, o ne oficialių institucijų ataskaitomis, be to, teismas nepagrįstai nustatė puodo Bauer vertę 165 Eur, nes tai turi atlikti šalys arba specialistai. Teigia, kad teismas peržengė šalių pareikštų reikalavimų ribas.
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą, turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.
  1. Pažymėtina, kad atsakovas V. N., teigdamas, jog kilnojamasis turtas yra įvertintas pačios ieškovės subjektyviu vertinimu, jis yra nudėvėtas, ir priteisti kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį nėra pagrindo, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius šias nurodomas aplinkybes. Iš teismui pateiktų atsakovo procesinių dokumentų matyti, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad turtas yra nudėvėtas, tačiau nė viename procesiniame dokumente nenurodė konkrečių kilnojamųjų daiktų kainų, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodyto kilnojamojo turto vertę.
  1. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes klausimas dėl kilnojamojo turto padalinimo (namų apyvokos daiktų), dėl kurio tarp šalių nebuvo ginčo, neturėjo būti sprendžiamas.
  1. Pažymėtina, kad CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovas ir atsisakė reikalavimo dėl namų apyvokos daiktų padalinimo, o ieškovė su tuo sutiko, tačiau šalims nesutariant dėl kito kilnojamojo turto (šaldytuvo, skalbimo mašinos, dujinės viryklės), teismas pagrįstai šį reikalavimą išnagrinėjo iš esmės, padalindamas tarp šalių visą kilnojamąjį turtą, tame tarpe ir namų apyvokos daiktus, dėl kurių ginčo nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo ieškinio ribų peržengimo.

32Dėl uzufrukto teisės ieškovei su vaikais gyventi atsakovui V. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dalyje nustatymo

33

  1. Apeliantas nesutinka su ieškovei ir nepilnamečiams vaikams nustatytu uzufruktu į atsakovui priklausančio buto, esančio ( - ), dalį, kadangi atsakovas neturi kito gyvenamojo būsto, todėl, uždraudžiant naudotis jam asmeninės nuosavybes teise priklausančiu turtu, jis netenka gyvenamosios patalpos ir atsiduria gatvėje. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
  1. CK 4.141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog uzufruktas - tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. CK 4.147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. Nagrinėjamu atveju įstatymas – CK 3.71 straipsnio 1 dalis, numato galimybę santuokos nutraukimo atveju teismo sprendimu nustatyti uzufruktą į svetimą daiktą, t. y. jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 3.86 straipsnio 2 dalyje). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali netekti gyvenamosios vietos, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014, ir joje nurodyta kasacinė praktika).
  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, uzufrukto teisę gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje ½ buto dalyje iki vaikų pilnametystės. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutiko su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove R. N., kad atsakovas sutiko su uzufruktu į ½ dalį, jei teismas nustatytų vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, kad ginčo bute yra tik du nedidelės kvadratūros izoliuoti kambariai, abu šalių vaikai yra priešingos lyties nei ieškovė, kad jie turėtų gyventi atskirame kambaryje (toks poreikis ypatingai aktualus vaikų paauglystėje), kad ieškovė neturi kito nekilnojamojo turto ir finansinių galimybių jį įsigyti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais teismo argumentais.
  1. Nors atsakovas nurodo, kad jam yra apribota teisė į jo vienintelį nekilnojamąjį būstą, kad jis neturės kur gyventi, tačiau jokių įrodymų, jog jis planuoja grįžti į Lietuvą, kad neteko darbo Didžiojoje Britanijoje ir kt., apeliantas nepateikė. Be to, pažymėtina ir tai, kad CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pabrėžtina, kad kiekvienu atveju tokio pobūdžio bylose svarbu įvertinti vaiko interesų užtikrinimą ir per šio principo prizmę.
  1. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad pripažinus ieškovei ir kartu su ja gyvenantiems vaikams uzufrukto teisę atsakovo turimo būsto daliai, nėra pagrindo nustatyti konkrečią naudojimosi butu tvarką.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
  1. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  1. Apeliantas V. N. apeliaciniame skunde bei ieškovė R. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas V. N. pateikė įrodymus apie 1251 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas (451 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur teisinės pagalbos išlaidos advokatui), ieškovė R. N. nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
  1. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantui V. N. nepriteistinos. Ieškovei R. N. nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei nepriteisiamos.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovė R. N. ieškiniu, patikslintu ieškiniu, pareiškimu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 15... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8.
      1. Atsakovas V. N. apeliaciniu skundu prašo... 9. 27.1. Ieškovė, kaltindama atsakovą dėl neištikimybės, nurodo, kad... 10. 27.2. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad faktiškai santuoka iširo ne... 11. 27.3. Atsakovas pateikė akivaizdžius ieškovės kaltei nustatyti įrodymus -... 12. 27.4. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje iš dalies... 13. 27.5. Atsakovo teigimu, jam padaryta didelė moralinė žala, kadangi santuokos... 14. 27.6. Gyvenant santuokoje atsakovas su ieškove bendrosios jungtinės... 15. 27.7. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokia dalimi pinigine išraiška ji... 16. 27.8. Byloje nebuvo nustatyta atsakovui priklausančio turto pagerinimo vertė,... 17. 27.9. Atsakovas atsisakė reikalavimo dėl namų apyvokos daiktų padalinimo,... 18. 27.10. Atsakovas neturi kito gyvenamojo būsto, todėl visiškai uždraudžiant... 19. 27.11. Nustačius ieškovei uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės... 20. Teismas... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 22. teisiniai argumentai ir išvados... 23. Apelianto (atsakovo) V. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
          24. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo... 25.
          1. Atsakovas V. N. teigia, jog teismo sprendimas turi... 26. Dėl bažnytinės santuokos apskaitymo įrašo panaikinimo konstatavus abiejų... 27.
            1. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 28. Dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe... 29.
              1. Apeliacinis skundas argumentuojamas aplinkybe, kad... 30. Dėl kilnojamojo turto padalinimo ... 31.
                1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos... 32. Dėl uzufrukto teisės ieškovei su vaikais gyventi atsakovui V. N. asmeninės... 33.
                  1. Apeliantas nesutinka su ieškovei ir... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 35. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą...