Byla 2-358-284/2016
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, piniginės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,

2sekretoriaujant Ritai Grigalienei,

3dalyvaujant ieškovui D. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Petrui Pagareckui,

4atsakovo AB „Dolomitas“atstovams: direktoriui A. B. ir advokatei Karolinai Laurynaitei,

5teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. patikslintą ieškinį atsakovui AB „Dolomitas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, piniginės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

6Pakruojo rajono apylinkės teisme 2016 m. kovo 18 d. gauta ir 2016m. kovo 21 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui AB „Dolomitas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, piniginės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo. 2016 m. gegužės 15 d. teisme gautas ieškovo D. J. patikslintas ieškinys .Ieškiniu ieškovas prašė: jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2016 m. vasario 3 d. įsakymą „ Dėl atleidimo iš darbo“ Nr.( - )., panaikinti įrašą darbo sutartyje, kad atleidžiamas nuo 2016-02-23 ir grąžinant jį į anksčiau užimamas pareigas ,nustatyti, kad mano vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1723,64 Eur. o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 82,10 Eur, priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, už visą priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo 2016 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdym, teismui nusprendus negrąžinti manęs į pirmiau užimtas pareigas, laikyti, kad darbo sutartis nutrūko teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalis), priteisti papildomai dviejų mėnesių vidutinio dydžio piniginę išmoką (DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sudarys 3447,28 Eurų, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (t.1., b.l. 1-5). Patikslintu ieškiniu ieškovas D. J. prašė: jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2016 m. vasario 23 d. įsakymą „ Dėl atleidimo iš darbo“ Nr.( - )., grąžinant jį į anksčiau užimamas pareigas ,nustatyti, kad jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1714,67 Eur. o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 88,69 Eur, priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, už visą priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo 2016 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismui nusprendus negrąžinti manęs į pirmiau užimtas pareigas, o laikyti, kad darbo sutartis nutrūko teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalis), priteisti papildomai dviejų mėnesių vidutinio dydžio piniginę išmoką (DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sudarys 3429,34 Eurų, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas ( t.2, b.l. 38-42). Ieškovas D. J. savo patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovas priėmė jį dirbti į Remonto skyrių vyr mechaniko pareigoms. Darbdavys 2016 m. vasario 23 d. išleido įsakymą Nr.35 k, kuriuo remiantis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu su juo nutraukė darbo sutartį, ši data nurodyta darbo sutartyje, todėl šis įsakymas, kaip sukėlęs jam teisines pasekmes turi būti panaikintas.2016 metų vasario 3 d. įsakymu Nr. ( - ) Akcinės bendrovės „Dolomitas“ Generalinis direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu nuo 2016 m. vasario 5 d. atleido jį iš užimamų pareigų. Įsakyme nurodoma, kad tokį sprendimą atsakovas priėmė pasirėmęs jo- vyr. mechaniko D. J. paaiškinimu, 2016-01-19 inžinieriaus mechaniko V. K. paaiškinimu, 2016-01-26 technikos direktoriaus A. Š. paaiškinimu, 2016-01-28 suvirintojo S. L. paaiškinimu, 2011 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr.142 patvirtintu AB „Dolomitas“ darbo taisyklių III skyriaus „Bendrovės darbuotojo ir darbdavio pareigos ir teisės“ 17 punktu, Remonto skyriaus vyr mechaniko pareiginių nuostatų II skyriaus „Pareigos“ 7.1., 7.3 punktais, kokybės vadybos sistemos PR-PD-18 „Dolomito skaldos gamybos technologinių įrenginių priežiūra ir remontas“ 5.2.3 punktu, konstatavo, kad jis, stacionarių įrenginių skyriaus vyr. mechanikas D. J. netinkamai vykdė pareiginių nuostatų reikalavimus ir tai laikė darbo drausmės pažeidimu, už kurio padarymą darbuotojas baustinas remiantis Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Įsakyme nekalbama, kokį darbo drausmės pažeidimą, padaryta dvylika mėnesių atgal omenyje turėjo atsakovas, be to, jis iki šios dienos neatskleidė, kokio turinio informaciją perteikė jam aukščiau išvardinti darbuotojai. Darbdavys jį kaltina tik netinkamai įvykdžius pareiginių nuostatų 7.1 ir 7.3 punktus, nekreipdamas dėmesio, jog tai yra Remonto skyriaus vyr.mechaniko pareiginiai nuostatai. Tačiau paminėto lokalinio teisės akto 7.1 ir 7.3 punktai yra deklaratyvūs, bendro pobūdžio, kurie negali atskleisti jam inkriminuojamo konkretaus darbo drausmės pažeidimo turinio. 7.1 punkte fiksuota, kad mechanikas savo veikloje „Vykdo bendrovės valdybos nutarimus, generalinio direktoriaus įsakymus, darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos specialistų rašytinius nurodymus ir kitus rašytinius bei žodinius pavedimus“, o tų pačių nuostatų 7.3 punkte kalbama apie tai, kad mechanikas savo veikloje „Planuoja, organizuoja ir kontroliuoja jam pavaldaus padalinio darbą, tikslu įgyvendinti tinkamą ir nepertraukiamą bendrovės stacionarinių įrenginių ir mechanizmų darbą“. Jis drausminėn atsakomybėn yra patrauktas pagal svetimus pareiginius nuostatus. Paminėti pareigybiniai nuostatai skirti Remonto skyriaus vyriausiajam mechanikui. Jo atleidimo momentu pareigos, kaip nurodyta 2016-02-03 įsakyme Nr. 28k „Dėl D.J. atleidimo iš darbo“, yra Stacionarių įrenginių skyriaus vyr. mechaniko. Be to, minėtų nuostatų 6 puslapyje užfiksuota, kad šio padalinio-Remonto skyriaus, vadovas yra A. Š., o jie –jis ir įsakyme minimas inžinierius mechanikas V. K. yra supažindinti su Remonto skyriaus veikla. Iš viso to darytina išvada, kad jo- Stacionarių įrenginių skyriaus vyr. mechaniko pareigybiniai nuostatai netgi neparuošti. Šią aplinkybę, kad jis D. J., yra tik stacionarių įrenginių skyriaus vyresnysis mechanikas. papildomai patvirtina AB „Dolomitas“ Generalinio direktoriaus A. B. 2015 m. liepos 2 d. „Reikalavimas pasiaiškinimo dėl žiauninio trupintuvo“, kuriame aiškiai įvardintos aukščiau paminėtos jo pareigos . Akcinės bendrovės „Dolomitas“ darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų AB „Dolomitas“ generalinio direktoriaus 2011-11-17 įsakymu Nr. 142 17 punkte pasisakoma dėl Darbuotojui išduotų daiktų darbinėms funkcijoms vykdyti išsaugojimo ir racionalaus naudojimo. Jis nėra apkaltintas, kad jam išduotomis darbo priemonėmis būčiau naudojęsis neracionaliai ir taip būtų padaręs darbdaviui nuostolių. Visiškai neaišku, kokiu tikslu atsakovas remiasi šiuo lokaliniu teisės aktu. Kito lokalinio teisės akto, minimo įsakyme-kokybės valdymo procedūros PR-PD-18 kokybės valdymo sistema „Dolomito skaldos gamybos technologinių įrengimų priežiūra ir remontas nuorašo jis neturi, todėl jį turėtų pateikti atsakovas. Iš turimo niekieno netvirtinto darbinio varianto 5.2.3 punkto matyti, kad mechanikui keliami reikalavimai „Spręsti, pasirašyti, vykdyti ir kontroliuoti veiksmus, nurodytus šios procedūros 1 lentelėje;-proceso veiklos darbų ir užduočių valdymas, nurodytų šios procedūros 2 lentelėje“. Tai ir gi išskirtinio nekonkretumo lokalinis teisės aktas. Jeigu tikėti minimo akto 1 lentele, užduočių tikrinimas stacionarių įrengimų skyriaus darbuotojų, pirmiausia tenka vyresniam inžinieriui mechanikui, po to vyr. mechanikui, o į jo vyresniojo mechaniko pareigas tokie darbai iš viso neįtraukti. Tinkamas darbų Bendrovėje organizavimas ir paskirstymas yra Darbdavio atstovo išimtinė pareiga. Skundžiamame įsakyme atsakovas nedetalizavo (iš viso nenurodė) už kokį tariamą darbo drausmės pažeidimą jis yra nubaustas.Atsakovas nurodė, kuo jis remiasi mane bausdamas, tačiau užmiršo nurodyti už kokį konkretų veikimą (neveikimą) jis yra nubaustas. Drausminė atsakomybė be darbo drausmės pažeidimo fakto, apskritai, neegzistuoja. Jis mano, kad įsakymas susijęs su vandens pleištinės sklendės F4 DN 400 korpuso įtrūkimu, todėl paaiškina, kad darant prielaidą, jog korpuso trūkimo priežastis yra pilnai nepašalintas vanduo iš jo, tuomet nurodo, kad atsakovui įvardijo konkretų darbuotoją, kuriam buvo pavesta iš to įrenginio atlikti vandens pašalinimo darbus. Jeigu bus nuspręsta, kad jis netinkamai atliko savo darbą ir tai yra korpuso trūkimo priežastis, tuomet baustinas yra tas darbuotojas, o ne jis. Niekas nekėlė net minties, kad mechanikas, kokio lygmens jis bebūtų, privalėtų perpatikrinti fiziškai kiekvieno savo pavaldinio darbą. Dar nurodo, kad atliko ar ne tiesiogines pareigas R.P., papildomai jo pavedimu tikrino kitas pavaldinys S. L. ir jis nenustatė, kad korpuse būtų likę vandens. Todėl laikytina, kad jis atliko visas kontrolės funkcijas, nes nėra kitokio lokalinio teisės akto, kuris jį įpareigotų elgtis kitaip.Remiantis Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 dalimi darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Drausminė nuobauda skiriama pagal taisykles įtvirtintas Darbo kodekse ir teismų praktikoje. Įsakyme turi atsispindėti už kokį darbo drausmės pažeidimą esu baudžiamas ir koks darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas per paskutiniuosius 12 mėnesių. Kadangi 2016-02-23 įsakyme Nr. ( - ) tokių duomenų nėra, todėl įsakymas, kaip neturintis turinio, laikytinas niekiniu įsakymu, nesukuriančiu jokių neigiamų teisinių pasekmių jam. Jo atleidimas įformintas 2016-02-23 d. įsakymu Nr. ( - ), todėl minimas 2016-02-05 įsakymas pasidarė nebeaktualus, todėl jo papildomai panaikinti nebeprašyso. Laikytina, jog jis neteko galios darbdavio atstovo valia išleidus įsakymą Nr. ( - ). Darbdavio atstovas turi teisę savo įsakymus panaikinti ir atšaukti. Jeigu kiltų ginčas dėl šio įsakymo, teismui nurodo, kad Remiantis šiuo įsakymu, iš darbo turėjo būti atleistas nuo 2016 m. vasario 5 dienos. Man sergant nuo 2016 m. vasario 5 d. iki tų pačių metų vasario 22 d. 2016 m. vasario 5 d. įsakymas liko nerealizuotas. Jis buvo atleistas jo nedarbingumui pasibaigus t.y. 2016 metų vasario 23 d. Tą dieną pridaviėturėtą dokumentaciją, gavo pažymas apie darbo užmokestį bei kitus dokumentus. Apie paties įsakymo būvimo faktą sužinojo 2016-02-04, tačiau jį patį gavo atleidimo dieną-2016-02-23. Todėl laikytina, kad vieno mėnesio termino, numatyto Darbo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje nepraleido. Jeigu vieno mėnesio terminą teismas skaičiuotų nuo sužinojimo apie išleistą įsakymą, tuomet jo ligą teismo prašo laikyti svarbia priežastimi praleistam vieno mėnesio terminui atnaujinti ir tą terminą atnaujinti. Iki šio įvykio jokios bylinėjimosi praktikos neturėjo, pats paruošti dokumentus teismui nesugeba, turėdamas aukštą temperatūrą, važinėti ir ieškotis atstovo fiziškai buvo nepajėgus, nedrįso dar ir dėl to, kad intuityviai jautė, kad atsakovo darbuotojų galėjo būti stebimas ir sekamas, siekiant surengti provokaciją, parodant, kad jis ligą simuliuoja. 2016 m. vasario 4 d. įsakymo galiojimas pasibaigė jį neįvykdžius-jis susirgo. Įsakyme darbdavio valia, kad jis gali būti atleistas pasibaigus ligai, perteikta, nebuvo, taip pat nebuvo pasisakyta, kad įsakymas bus pakeistas ar išleistas naujas. Gavosi situacija, kuomet už nepadarytą darbo drausmės pažeidimą yra nubaustas du kartus-2016-02-04 įsakymu Nr. ( - ) ir 2016-02-23 įsakymu Nr.( - ). Atsakovas užpildydamas darbo sutartį, tenurodė įstatyminį darbo sutarties nutraukimo pagrindą-DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tačiau nutyli, kokio įsakymo (potvarkio) pagrindu tai padaryta. Mechaniko pareigybinių nuostatų 2.1 punktu nustatyta, kad mechanikas priimamas į darbą ir atleidžiamas iš pareigų tik bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu, todėl turėjo būti arba įsakymo Nr.( - ) pakeitimo įsakymas, numatantis, kad esu atleidžiamas 2016-02-23 d., arba naujas įsakymas, panaikinantis pirmesnį ir nustatantis naują atleidimo datą. Žodinio patvarkymo pagrindu iš užimamų pareigų atleistas negalėjau būti. Atsakovas pasirinko antrąjį variantą, todėl atkrito būtinybė ginčyti pirmąjį atleidimo įsakymą. Akivaizdu, kad tikroji atleidimo iš darbo priežastis yra ne minimas kažkieno tai pareigų neatlikimas, bet darbdavio siekis pašalinti jį iš Bendrovės ir vietoj jo priimti jam reikalingą žmogų. Iki šios dienos negauna aiškaus atsakymo, kodėl tiesioginiai kaltininkai R.P. ir S. L. nėra bausti, jiems nereiškiami reikalavimai žalai atlyginti, o kaltininku yra pripažįstamas jis. Tokiu savo elgesiu atsakovas padarė jam didelę neturtinę žalą. Pirmiausia, jis parodė, kad šiuose teisiniuose santykiuose jis yra valdovas, o jis niekas, t.y. paneigė Darbo kodekse įtvirtintus pagrindinius principus, tokius, kaip partnerystės principą. Antrą, tą jis padarė neperspėjęs, t.y. jis neturėjo laiko perplanuoti savo gyvenimo ir ateities. Trečia, kaltinimai jam primityvūs, ir dirbtiniai. Ketvirta, vienintelis jo pragyvenimo šaltinis-darbinė veikla. Visas pajamas pragyvenimui gauna iš darbo. Ir staiga jis tampa bedarbiu, su apribota teise įsidarbinti kitur. Niekam nereikalingi darbuotojai atleisti buvusio darbdavio iniciatyva. Atsakovui žinoma, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, ir nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, juos tenka kasdieną aprūpinti konkrečiai kainuojančiais produktais ir daiktais. Tokiu būdu atsakovas jam padarė akivaizdžią turtinę žalą , kurią vertina 500 Eurų. Teismui nurodo, kad 2016-04-27 sudarė darbo sutartį su UAB „Baltic Master“, kurioje numatytas minimalus darbo užmokestis ir galimi atskiri priedai, tačiau darbo užmokesčio realiai dar nėra gavęs. Atsakovas AB Dolomitas“ pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad nesutinka ne su ieškiniu, nei su patikslintu ieškiniu. Atsakovas nesutinka su tuo, kad atleido ieškovą iš darbo nepagrįstai , kad skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą pažeidė LR DK įtvirtintas drausminių nuobaudų taikymo sąlygas. Atsakovas, susipažinęs su nurodytais ieškovo argumentais, juos laiko visiškai nepagrįstais. Iš atsakovo teismui pateiktų įrodymų apie drausminių nuobaudų skyrimo ieškovui aplinkybes ir pagrindus matyti, kad ieškovui buvo puikiai žinoma apie jam skirtas drausmines nuobaudas ir pats ieškovas niekada nekvestionavo jų skyrimo. Iš atsakovo teismui pateiktų įrodymų matyti, kad 2016 m. vasario 4 d. ieškovas paprašė jį supažindinti su visais atleidimo procedūros dokumentais ir tai buvo padaryta nedelsiant (tą pačią dieną), tačiau ieškovas klaidina teismą, kad jam nėra aišku ir žinoma kodėl 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. ( - ) buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Patikslintu ieškiniu pateikti nauji ieškovo argumentai dėl 2016 m. vasario 3 d. generalinio direktoriaus įsakymo Nr. ( - ) „savaiminio“ panaikinimo yra visiškai nesuprantami ir neteisėti, kadangi 2016 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. ( - ) panaikintas nebuvo, yra galiojantis ir sukeliantis ieškovui teisines pasekmes – atleidimą iš darbo, o 2016 m. vasario 23 d. įsakymas yra minėtą įsakymą papildantis Bendrovės aktas. Ieškovui 2016 m. vasario 3 d. įsakymas buvo įteiktas ieškovui susipažinimui tą pačią 2016 m. vasario 3 d., o savo paties 2016 m. vasario 4 d. prašymu dėl duomenų pateikimo ieškovas tai patvirtina. Dėl šios priežasties ieškovas D. J. yra praleidęs DK 300 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą.Ieškovas nurodo, kad jis terminą praleido dėl to, kad sirgo, jam reikėjo laiko susirasti atstovui. Pažymėtina, jog Darbo kodeksas nenumato, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu yra sustabdomi Darbo kodekse nustatyti teisių gynimo terminai. Dėl šios priežasties ieškovas D. J. laikomas praleidusiu DK 300 str. 1 d. nustatytą terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo reikalavimus. Ieškovas D. J. iš darbo buvo atleistas remiantis Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 punktu, t.y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma esant drausminės atsakomybės pagrindui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas buvo informuotas, jam buvo žinoma ir suprantama, jog iš pareigų jis yra atleidžiamas būtent pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 punktą. ieškovas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą – pažeidęs jo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintą pareigą vykdyti Bendrovės nutarimus, generalinio direktoriaus įsakymus (7.1 p.), taip pat pareigą planuoti ir organizuoti savo padalinio darbą taip, kad būtų užtikrintas tinkamas ir nepertraukiamas stacionarių įrenginių bei mechanizmų darbas (7.3 p., 7.5 p.), taip pat pažeidęs Darbo tvarkos taisyklių 17 punktą saugoti ir tausoti vertybes, už kurias yra atsakingas ir kuriomis turi rūpintis. Ieškovo darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis būdamas tiesiogiai atsakingas už Bendrovėje veikiančios santechnikų brigados darbą nesuformavo tinkamo pavedimo jam pavaldžiam darbuotojui A. P. dėl vandens išleidimo iš V technologinės linijos pleištinės sklendės, taip pat neatliko pavesto darbo kontrolės, ko pasėkoje pleištinėje sklendėje likęs vanduo užšalo į ledą ir plėsdamasis suskaldė sklendės korpusą. Iieškovui per 12 mėnesių iki 2016 m. vasario 3 d. įsakymo priėmimo buvo paskirtos dar dvi drausminės nuobaudos, kurios yra galiojančios. Ieškovui buvo gerai žinoma ir suprantama bendrovės organizacinė struktūra, jam kaip vyr. mechanikui tenkančios darbinės pareigos ir funkcijos. Ieškovas buvo supažindintas su remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginiais nuostatais (šios aplinkybės ieškovas neneigia), todėl turėjo imperatyvią pareigią jais vadovautis ir jų nepažeisti. Visos drausminės nuobaudos ieškovui yra skirtos dėl to, kad ieškovui aplaidžiai vykdant savo pareigas arba jų apskritai nevykdant Bendrovei buvo padaryta didelės vertės žala sugadinus brangius įrenginius ir mechanizmus. Tai patvirtinta skirtų drausminių nuobaudų dokumentacija, kurią teismui pateikė atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui su ieškovu yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, atsakovas pasilieka sau teisę reikšti ieškovui reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovo pareiginių nuostatų 7.23 punkto reikalavimas numato pareigą ieškovui laikytis darbo tvarkos taisyklių. Darbo tvarkos taisyklėse yra įtvirtinti tokios ieškovo pareigos kaip laiku atlikti pareigas, nurodytas pareiginiuose nuostatuose, laikytis darbo ir technologinės drausmės ir t.t. (Darbo tvarkos taisyklių 16 p., 17 p.). Tai, kad 2016 m. vasario 3 d. įsakyme neminimi visi aktualūs Darbo tvarkos taisyklių punktai, nereiškia, kad jie ieškovui netaikomi. Ieškovas nurodo, kad jam netaikoma Bendrovės kokybės valdymo sistema PR-PD-18 „Dolomito skaldos gamybos technologinių įrenginių priežiūra ir remontas“ ir apie šį lokalinį Bendrovės aktą ieškovui apskritai nežinoma. Tokie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi pats ieškovas buvo atsakingas už šios vidinio bendrovės dokumento rengimą ir suderinimą su tiesioginiu vadovu, vėlesnį jo koregavimą. Ieškovui buvo puikiai žinomas KVS PR-PD-18 turinys, kadangi jis pats buvo tiesiogiai atsakingas už šio dokumento rengimą ir koregavimą. Būdamas tiesiogiai atsakingas už stacionarių įrenginių priežiūros ir remonto procedūrų kokybę, ieškovas neabejotinai turėjo vadovautis KVS PR-PD-18 įtvirtintais reikalavimais. Pažymėtina, kad KVS PR-PD-18 5.1.1 punkte aiškiai įtvirtinta, kad šio proceso šeimininkas, t.y. atsakingas asmuo yra būtent ieškovas. Sistemiškai įvertinus KVS PR-PD-18 nuostatas aiškiai matyti, kad vyr. mechanikas buvo atsakingas už tinkamą ir sklandų proceso praktinį įgyvendinimą Bendrovėje, todėl visiškai neaišku kokią lentelę omenyje turi ieškovas nurodydamas, kad atsakomybė pirmiausia tenka inžinieriui-mechanikui. Tiek vyr. mechaniko pareiginiuose nuostatuose įtvirtinto pavaldumo reguliavimas, tiek KVS PR-PD-18 turinys patvirtina, kad už stacionarių įrengimų remonto ir priežiūros procesus, o konkrečiai šiuo atveju už santechnikų brigados darbą, aptarnaujant technologines linijas, atsakingas asmuo yra būtent vyr. mechanikas, t.y. ieškovas. Ieškovo teiginiai, jog jis nebuvo atsakingas už jam pavaldžių darbuotojų darbo kokybės kontrolę ir priežiūrą yra neteisėti. Patikslintu ieškiniu ieškovas pakeikė poziciją ir nurodė, kad kontrolę vykdė, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokia ieškovo pozicija visiškai nepagrįsta. Įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Bendrovės darbuotojų pateiktus paaiškinimus, paties ieškovo pateiktą paaiškinimą ir pasikartojantį neatsakingą požiūrį į darbą, darytina išvada, kad atleidimas kaip drausminė nuobauda pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ieškovui skirta pagrįstai ir teisėtai. Analogiška išvada darytina ir dėl 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. spalio 2 d. ieškovui skirtų drausminių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, kad bylose, kylančiose iš darbo teisinių santykių, neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra savarankiškas civilinių teisių gynimo būdas, o ieškovas neįrodė būtinųjų neturtinės žalos atsiradimo sąlygų, šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.Todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2014-09-23 į AB „Dolomitas“ jis buvo priimtas kaip remonto skyriaus vyr. mechaniku. Jam visada buvo sakoma, kad jis yra stacionarių įrenginių skyriaus vyr. mechanikas, yra atsakingas už stacionarių įrenginių priežiūrą, remontą bei nepetraukiamą darbą. Jam pavaldūs buvo nemažas kiekis darbuotojų, tarp kurių buvo ir tokios pareigybės kaip tekintojas, suvirintojas, šaltkalvis, laikinai būdavo priimami darbuotojai iš gamybos – pervedami į jo skyrių, kuriame jie žiemos sezono metu padėdavo atlikinėti remonto darbus. Jis mano, kad jam, kaip naujam žmogui, sekėsi gana neblogai, stengėsi sutarti su kolektyvu. Apie 2015 m. vidurį buvo situacija, kai jam pavaldus vyresnysis inžinierius mechanikas neatvyko į darbą, o jam atvykus buvo nustatytas girtumas. Nuo to momento prasidėjo tokie dalykai, kaip ieškojimas negerumų jo darbe. 2016 m. vasario 3 d. buvo sukviestas toks kaip konsiliumas, galbūt netgi su tikslu pažeminti – to susirinkimo metu buvo išdėstyti faktai ir nebuvo leista į juos atsikirsti, buvo pasakyta, kad jis yra nebereikalingas ir „skrenda lauk“. Po to jis 2016-02-23 jis buvo atleistas iš darbo, kreipėsi į teismą, nurodė, kad jo atleidimas neteisėtas dėl to, kad lokalinis teisės aktas – įsakymas dėl atleidimo - yra netinkamai suformuluotas, nėra aiški priežastis, dėl ko jis atleidžiamas. Nebuvo nurodyta, kokį tiksliai jis padarė drausmės pažeidimą. Gali daryti prielaidą, kad atleistas buvo dėl pleištinės sklendės, bet mano, jog tai tebuvo pretekstas juo atsikratyti. Yra tiesioginis kaltininkas, jam nesuvokiama, kodėl turi atsakyti ne jis. Už darbą buvo atsakingas ir tiesioginis kaltininkas buvo darbuotojas, kuriam pavestas darbas – A. P. Už jo kontrolę buvo atsakingas vyresnysis inžinierius mechanikas A. K. ir jis. Ieškovui pavaldūs buvo vyresnysis inžinierius mechanikas, kuris tieisogiai dirbo su žmonėmis, o jo kontrolė buvo pagal įrašus žurnaluose, kartas nuo karto buvo šnekamasi, tikrinami darbai. Nurodė, kad jis buvo priimtas kaip remonto skyriaus vyr. mechanikas, bet visuose lokalinuose aktuose jis įvardintas kaip stacionarių įrenginių mechanikas. Jis yra matęs lentelę, kurioje nurodytas pavaldumas ir atsakomybės ribos, tada jis pirmą kartą pamatė, kad yra sukurti skyriai, kurių realiai įmonėje, bent jau jo darbo metu, nebuvo. Prieš jį atleidžiant, per paskutinius dvylika mėnesių jis buvo baustas du kartus. Nubaudimų jis neskundė, nes bijojo skųsti. Nubaudimai prasidėjo nuo 2015 m. vidurio. Realiai kaltininku galėjo būti pripažintas ne jis, mano, kad juo buvo pasirinktas specialiai. Ginčija 2016-02-23 įsakymą, nes nėra nurodyta, dėl ko atleidžiamas, įsakymas neinformatyvus. Nurodė, kad šiuo metu jau dirba – nuo 2016 m. gegužės 2 d. ,darbo užmokesčio dar negavo. Yra sutarta, kad gaus minimalų atlyginimą, o gale mėnesio, kai bus suskaičiuoti darbo rezultatai, bus mokamas priedas. Nurodė, kad iš darbo AB „Dolomitas“ išėjo ne savo noru, numano, kad atsakovas dabar jau turi kitą darbuotoją. Būti grąžintas į darbą neprašo, pageidautų dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio kompensacijos. Paskutiniu metu darbe jautė spaudimą, dėl to abejoja, kaip sektųsi sugrįžus į darbą, jame dirbti, koks vadovo požiūris būtų į jį. Paaiškino, kad vienos uždarosios akcinės bendrovės, į kurią jis bandė darbintis, vadovė pasakojo, kad ji skambino į buvusią ieškovo darbovietę ir jai buvo pasakyta, kad ieškovas padarė didelį nuostolį įmonei, yra nepritampantis prie kolektyvo, nesugebantis vadovauti ir panašiai, nesvarbu, kad įmonėje yra atlikęs įvairius darbus, prisidėjo prie prastovų sumažinimo ir panašiai. Sako nežinantis, kiek dar buvo skambučių į tą įmonę, įtaria, kad jam buvo sukliudyta įsidarbinti, nes iš pradžių, jam kreipiantis dėl darbo, būdavo kalbama normaliai, po to pasakoma, kad jis netinka. Dėl atleidimo iš darbo kilo problemų šeimoje, dėl nervinės įtampos sutriko sveikata, jis patyrė nemalonius išgyvenimus. Jis prieš tai tarnavo kariuomenėje, iš ten išėjo dėl to, kad šeimai uždirbtų didesnį atlygį, o iš darbo buvo atleistas. Nurodė, kad dirbo už mažesnį atlygį negu kai kurie jo pavaldiniai. Vidutinis mėnesinis atlyginimas atrodo didesnis dėl to, kad įmonė turi praktiką metų gale sumokėti darbuotojams priedus. Nurodė, kad sunku pasverti neturtinę žalą, laiko, kad buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Sklendės trūkimo priežasčiai nustatyti komisija nebuvo sudaryta. Atsakymo, kodėl taip įvyko, nebuvo, tik prielaidos. Buvo demontuota, apžiūrėta, spręsta, diskutuota, jis fotografavo ir siuntė gamintojui, bet normalaus atsakymo, kodėl taip įvyko nebuvo, tik prielaidos. Buvo išreikšta prielaida, kad tai gamyklinis brokas. Demontavus sklendę, buvo pastebėta, kad yra ne tik trūkęs korpusas, bet ir pažeista guminė pleišto dalis, kas galėjo būti priežastimi to, kad vanduo pateko į viršų. Gamintojas tik atsakė, kad jie patys pakeisti nesugebės, pasakė darbų kainą. Pažeidimo priežastis galėjo būti blogas sureguliavimas. Tai reiškia, kad guma, kildama į viršų, liečiasi į korpusą ir per tą kilnojimąsi brūžinosi ir atplyšo. Vanduo ar ledas, technologinis procesas negalėjo įtakoti to pažeidimo. Matėsi viršuje dilimai. Buvo kelta versija, kad vanduo papuolė dėl to, kad buvo pažeisti kraštai, nes toje vietoje turėjo būti tuščia kiaurymė, neturėjo būti vandens, nes pleištas, nuleistas žemutinėje padėtyje, išstumia vandenį ten esančioje ertmėje. Normaliai dirbant, nustatyti, kad kas nors blogai su gumomis, neįmanoma, nes ten nesimato, ta vieta uždengta. Kol dirbo, P. veiksmai, ką jis padarė ir ko nepadarė, tirti nebuvo. P. nebūtų galėjęs matyti, kad vandens yra ten, kur jo neturi būti. L., pasiųstas tikrinti tą patį objektą, pasakė, kad vanduo yra išleistas ir viskas tvarkoje. Ir jis pats buvo ten atvykęs, jie apėjo dar sykį, žiūrėjo, įsitikino, kad viskas padaryta. Tik išardžius galima pamatyti, kas su sklende yra negerai. Nei vienas darbuotojas, nei pats gamintojas, neišardęs sklendės, negalėjo pasakyti, kad ten yra blogai sureguliuota. Per sklendės eksploatacijos laiką buvo nustatyti jos elektrinės dalies gedimai, tačiau elektrikai paaiškinimais motyvuodavo, kad gal sklendė blogai parinkta, gal kas blogai padaryta, kabinėdavosi prie slėgio, nors su panašių sklendžių pardavėjais buvo konsultuotasi ir jie pasakė, kad viskas turi veikti gerai. Buvo kreiptasi į pardavėją, o jis kreipėsi į gamintoją, buvo diskusijų, dėl ko pleištas tai kyla, tai nekyla. Įrenginį eksploatavo tiek jie, tiek elektrikai. Įrenginys mechaniškai paprastas, bet jame nauja yra elektrinė dalis. Jeigu įrenginys buvo neteisingai sureguliuotas, tai galėjo pratrinti izoliaciją, gumą. Kol jis dirbo, šis klausimas nebuvo keliamas. Buvo vadovybės lokalinis teisės aktas kuris atskyrė jų ir elektrikų atsakomybę. Kai buvo perkama sklendė, jis pats užrašęs, kad sklendė tinka „iš mechaninės dalies“, tai reiškia, kad dėl elektrinės dalies tinkamumo jis nepasisakė. P. ir L. atsakomybėn nebuvo traukiami. Jis vadovybės buvęs pasikviestas ir jam buvo pasakyta, kad jam ir P. reikės atlyginti už sugadintą sklendę. Jo tuo momentu atlyginimas buvo 1000 Eur su trupučiu. Žala sudarė daugiau negu pusę atlyginimo. Tiekėjų yra daug, mano, jog buvo įmanoma nupirkti už mažesnę kainą. Įtrūkimas sklendėje atsirado neeksploatuojant. Gedimas pašalintas iki eksploatacijos. Dėl ko sklendė įtrūko, nėra aišku, nes kompetetingos komisijos nebuvo, buvo tik prielaidos. Jeigu remtis kokybės valdymo sistema, užduoties tikrinimas tame skyriuje vykdavo pagal įrašus žurnale. Žurnale pavedimai nuvykti patikrinti vieną ar kitą objektą nebuvo registruojami. Buvo parašyta tvarka, kad prieš šaltį reikia išleisti vandenį ir ta tvarka buvo vadovaujamasi, - atsukama sklendė, išleidžiamas vanduo. Kontrolė ir tikrinimas pagal kokybės valdymo sistemą daugiau orientuota į tikrinimą gamybos metu. Jis jau anksčiau savo paaiškinimuose minėjo, kad gruodžio viduryje kontroliavo ir pats važiavo, nepasitikėdamas sau pavaldžiais asmenimis, po to gruodžio 28 d., grįžus iš atostogų L., pasiūlė jam vykti kartu patikrinti. Tuo metu temperatūra buvo apie nulį. Tuo metu buvo paminėti keletas trūkumų, buvo stengiamasi juos pašalinti. Jokiu lokaliniu aktu nebuvo nustatyta, kad šiam įrenginiui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys, nes įrenginys yra įprastas, tokių sklendžių yra daug, nuo kitų sklendžių skiriasi tik viršuje yra elektrinė dalis – ne žmogus suka, o elektra. Vandens žarna buvo atjungta, vanduo buvo išleistas, tuo įsitikinta. Jis pats tikrino, ar tikrai nėra vandens. Sklendės įskilimo priežasčių galėjo būti kelios – blogos kokybės lydinys, sklendė buvo blogai sureguliuota, galbūt kažkas blogai veikė elektrinėje sklendės dalyje. Atsakovo AB „Dolomitas“ atstovas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad nors ieškovas savo patikslintame ieškinyje užėmė naują poziciją ginant savo interesus, tačiau žinodami CPK 414 str. 3 dalyje įtvirtintą teisę teismui darbo santykių bylose išeiti iš keliamų reikalavimų apimties, ir siekdami teismui pateikti visas su nutraukta darbo sutartimi susijusias aplinkybes, byloje pasisakysime ir dėl pirminio ieškinio ir dėl patikslinto ieškinio argumentų. Kadangi mano 2016 m. vasario 3 d. įsakymu buvo įvykdytas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo išankstinio įspėjimo, tai tikslu visapusiškai išsiaiškinti mano kaip Atsakovo praktikoje naudotą veiksmų visumą, pateiksiu paaiškinimus ne tik dėl ieškinyje keliamų aplinkybių, bet pateiksiu atsakymus į esminius šio ginčo klausimus, kurie buvo keliami iki įsakymo išleidimo. Tai:

  1. Ar laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 17d. iki 2016 m. sausio 14 d. iš ieškovo D. J. pusės buvo pareigų nevykdymas ar netinkamas pareigų vykdymas, kiek tai susiję su technologinių linijų paruošimu žiemos laikotarpiui, kuris galėjo būti kvalifikuojamas kaip darbo drausmės pažeidimas?
  2. Ar per vienerius metus iš ieškovo D. J. pusės buvo padaryti ne mažiau du darbo drausmės pažeidimai?
  3. Ar atsakovas AB „Dolomitas“ kaip darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalį, laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, kurios numatytos Darbo kodekso XVI skyriuje?
  4. Ar padarytame paskutiniame ieškovo D. J. darbo drausmės pažeidime buvo pakankami požymiai taikyti drausminę nuobaudą (DK 237 str.)
  5. Ar teisėtai ir pagrįstai Atsakovas kaip darbdavys pasinaudojau teise nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo?
Plačiau pakomentuosiu tris tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškinyje keliamas aplinkybes:
  1. Pirma, dėl pareigybių. Nors Ieškovas buvo priimtas į Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareigas, siekdamas klaidinti teismą ir apginti neva jo pažeistus interesus, save bando nominuoti stacionarinių įrenginių skyriaus tai vyr. mechaniko, tai vyresniojo mechaniko pareigose, tikslu atsiriboti nuo nevykdytų tiesioginių Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareigų.
  2. Antra, įsakymo pagrindimo ir formuluočių. Ieškovas teigia, kad ne taip surašytas darbo santykius nutraukiantis įsakymas tarp ieškovo ir atsakovo (2-4 p.) Ginčija mano 2016 m. vasario 3 d. įsakyme Nr. ( - ) „Dėl D.J. atleidimo“ pasiremta nuostata dėl bendrovės darbo tvarkos taisyklių 17 punkto nesilaikymo.
  3. Ginčija mano 2016 m. vasario 3 d. įsakyme Nr. ( - ) „Dėl D.J. atleidimo“ pasiremta nuostata dėl KVS PR-PD-18 „Dolomito skaldos gamybos technologinių įrengimų priežiūra ir remontas“ 5.2.3 punkto taikymo.
  4. Ginčija mano 2016 m. vasario 3 d. įsakyme Nr. ( - ) „Dėl D.J. atleidimo“ preambulę, kurioje neva nenurodytą už kokį tariamą darbo drausmės pažeidimą esu nubaustas ir kokius padariau .
  5. Trečia, dėl Ieškovo pareiginių nuostatų turinio. Ieškovas teigia, kad Atsakovo parengti pareiginiai nuostatais yra deklaratyvūs ir netinkamai Ieškovo atžvilgiu traktavo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintą darbų organizavimo ir kontrolės sampratas.
  6. Dėl patikslintame ieškinyje keliamo dviejų įsakymų klausimo, praleisto termino ir neturtinės žalos detaliau pasisakys mano atstovė.
Aiškinantis ar D. J. tinkamai atliko pareigas tikslinga detaliau parodyti kokiuose darbiniuose santykiuose buvo Ieškovas ir Atsakovas, kokias tikrąsias pareigas ėjo Ieškovas ir kokius įgaliojimus bei kokias atsakomybės ribas jis turėjo.

72014 m. rugsėjo 22 d. Atsakovas AB „Dolomitas“ į Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareigas priėmė dirbti ieškovą – D. J. Ieškinyje ieškovas net pats teigia ir neginčija, kad „priėmė mane dirbti į Remonto skyrių vyr. mechaniko pareigoms“.2014 m. rugsėjo 22 d. D. J. buvo pasirašytinai supažindintas su Remonto skyriaus vyriausiojo mechaniko pareiginiais nuostatais Nr. IN-PD-02 (supažindinimo faktą patvirtina ieškovo parašas, esantis ant teikiamo pareiginių nuostatų egzemplioriaus) , taip pat pasirašytinai supažindintas su bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis.Savo darbinėje veikloje D. J. taip pat turėjo vadovautis Bendrovės kokybės valdymo sistemos PR-PD-18 „Dolomito skaldos gamybos technologinių įrengimų priežiūra ir remontas“, kurią tiesioginių vadovų nurodymu koregavo ir pildė pats D. J. Su šia procedūra bei kitais Kokybės vadybos sistemos dokumentais Ieškovas taip pat pasirašytinai buvo supažindintas. Savo kasdieniniame darbe D. J. turėjo vadovautis darbo tvarkos taisyklėmis, vyr. mechaniko pareiginiais nuostatais, tiesioginio vadovo technikos direktoriaus A. Š. bei mano kaip generalinio direktoriaus nurodymais.

8Savo pirminio ieškinio pagrindinį argumentą dėl neva neteisėto jo atleidimo, Ieškovas grindžia tuo, kad mano 2016 m. vasario 3 d. įsakyme Nr. ( - ) „Dėl D.J. atleidimo“ jis įvardintas kaip „stacionarinių įrenginių skyriaus vyr. mechanikas“, o nuobauda taikyta remiantis Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginiais nuostatais. Dėl šios aplinkybės teismui noriu paaiškinti:

  1. Ieškovo pareigos įsakyme yra nurodytos teisingai, tai yra, jis yra įvardintas vyr. mechaniku, o ne meistru ar technikos direktoriumi. Tik nurodytas ne visuminis padalinys – „Remonto skyrius“, o to Remonto skyriaus struktūrinis padalinys – „Stacionarinių įrenginių skyrius“. Tai techninė klaida dėl bendrovėje sinonimiškai naudojamų abiejų skyrių pavadinimų.
  2. Jei Ieškovas siekdamas apginti neva jo pažeistus interesus save nori laikyti stacionarinių įrenginių skyriaus vyr. mechaniku, tai žinodamas kaip sudaryti darbo santykiai yra keičiami, turiu galvoje Ieškovas pats pripažino, kad buvo priimtas į darbą Remonto skyriaus vyr. mechaniku, teismui taip ir nepateikė jokių dokumentų įrodančių, kad darbo santykių eigoje tapo „stacionarinių įrenginių skyriaus vyr. mechaniku“. Turiu galvoje Ieškovo sutikimas būti perkeltu į kitas pareigas, sutikimas dėl darbo užmokesčio pasikeitimo, nauja ar papildyta darbo sutartis ar kiti dokumentai, kaip tai numatyta DK 120 str. 2 dalyje. Kadangi per visus pusantrų metų darbo santykius jie nesikeitė, tai nė viena šalis tokių įrodymų negali pateikti.
  3. Darbo santykius nutraukiantis dokumentas – mano įsakymas, savaime nereiškia, kad jis pakeitė pareigas Ieškovo darbo santykiuose su darbdaviu tuo labiau ne į ateitį, o atgal į praeitį.
  4. Pažymėtina, kad pateikdamas 2016 m. vasario 4 d. prašymą susipažinti su drausminės nuobaudos ir atleidimo iš darbo medžiaga, D. J. pateiktame prašyme pats save identifikavo kaip stacionarių įrenginių skyriaus vyr. mechanikas, nors pats žino, kad darbo sutartyje jis yra Remonto skyriaus vyr. mechanikas ir yra tik vieną kartą supažindintas ir tik su Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginiais nuostatais. Ieškovas ir pats sinonimiškai naudojo abiejų skyrių pavadinimus.
  5. Kadangi pagal Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginių nuostatų 5.1. punktą vyriausiąjį mechaniką „jo komandiruotės, atostogų ar ligos atveju pavaduoja vyresnysis inžinierius mechanikas arba asmuo, kuriam bendrovės generalinis direktorius įsakymu tai paveda daryti“, todėl yra visiškai logiška, kad vyr. mechaniko pareiginius nuostatus pasirašo ir tie asmenys, kurie tiesiogiai užima tas pareigas ir turi vykdyti tų nuostatų reikalavimus, tai liečia D. J., ir tie asmenys, kuriems gali tekti pavaduoti vyr. mechaniką.
  6. Standartizuotoje pareiginių nuostatų formoje sąvoka - „padalinio vadovas“, suprantama kaip pareigos asmens, kuriam yra pavaldus pareiginius nuostatus pasirašęs asmuo, tai įrodo ir šių nuostatų 4.1 punktas, kuriame sakoma, kad „ mechanikas tiesiogiai pavaldus technikos direktoriui ir jam atsiskaito už savo darbus“. Ieškovo argumentas, jog jis tik tarp kitko – susipažinimui pasirašė vyr. mechaniko pareiginius nuostatus, neturi jokio loginio pagrindo, nes pats Ieškovas neginčija, kad pareiginius nuostatus kaip vadovas pasirašė A. Š., o jis yra technikos direktorius, turintis savus pareiginius nuostatus, o šiuos vyr. mechaniko nuostatus turi įgyvendinti tie asmenys, kurie pasirašytinai susipažino su tais nuostatais.
  7. Ieškovas siekdamas sau patogaus interpretavimo nors teismui pateiktuose dokumentuose visur save įvardina kaip vyr. mechanikas, pagal tikrąsias savo pareigas, tačiau jau ieškinyje klaidindamas teismą teigia, kad „aš D. J. esu tik stacionarinių įrenginių skyriaus vyresnysis mechanikas“. Šį argumentą bando grįsti 2015-07-02 reikalavimu pasiaiškinti, nors pats tą dokumentą pasirašo dėdamas vardinį pareigybės spaudą „Vyr. mechanikas D. J.“.
  8. Be to, civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2014 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra dar kartą pakartojęs nuostatą, kad „darbo įstatymuose nenustatyta sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193-6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pvz., civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011; civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013; kt.). Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (civilinėje Nr. 3K-3-235/2010). AT minėta CK 6.193 str. 1 dalis reglamentuoja, kad „sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.“ To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad „visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes“.
Kad Ieškovas visą darbo santykių laikotarpį dirbo Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareigose rodo šios aplinkybės :
  1. Teismui pateiktoje sustruktūrizuotoje vaizdinėje medžiagoje – lentelėje matoma, kad bendrovėje technikos direktoriaus A. Š. pavaldume veikia remonto skyrius, autoremonto skyrius ir energetikos skyrius. Remonto skyrių pagal darbų turinį sudaro stacionarių įrenginių remonto skyrius, bei svarstyklių ir kėlimo priemonių skyrius ir dvi katilinės. D. J. buvo priimtas į Remonto skyrių vyr. mechaniko pareigoms ir būdamas visos remonto skyriaus vyr. mechaniku buvo ir sudedamųjų dalių vadovu. Todėl prie jo vyr. mechaniko pareigų pasitaikantis ne visuminio skyriaus, o struktūrinio skyriaus pavadinimas sistemiškai vertinant laikytinas neesminiu netikslumu, nedarančiu įtakos darbuotojo pareigų suvokimui.
  2. Kad kompetentingai D. J. galėtų vykdyti savo Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareigas visoje jo pareigų apimtyje, jis būtų išsiųstas mokytis ir gavo 7 pažymėjimus, iš kurių 4 susijusius su stacionarinių įrenginių skyriaus veikla ir 3 su svarstyklių ir kėlimo priemonių skyriaus veikla.
  3. D.J. be visuminių Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareigų asmeniškai buvo atsakingas už svarstyklių ir kėlimo priemonių skyriaus veiklą, I ir III technologinių linijų tinkamą remonto organizavimą bei jo pavaldume buvo santechnikų remonto brigada, kuri visose technologinėse linijose buvo atsakinga už vandens ir pulpos siurblinių darbą bei tinkamą remonto organizavimą bei paruošimą žiemos laikotarpiui. Šių aplinkybių D.J. niekada neneigė. Tai patvirtina ir paties D. J. sudarytas 2015 – 2016 metų remonto planas, pagal kurį matosi, kad visų linijų siurblius ir vamzdynus tvarko S. L. ir G. P., kurie tiesiogiai buvo pavaldūs D. J.
  4. Be to, teismui pateikėme paraiškų kopijas, kurios liudija, kad Ieškovas kuravo III technologinės linijos veiklą, organizavo remontus, nes remontui reikalingas dalis planavo pirkti man teikdamas pirkimo paraiškas. Tas pats su kitu paraiškų paketu, kuris rodo, kad D. J. buvo atsakingas už vandens ir pulpos sistemų darbą visose technologinėse linijose.
  5. Tokią veikiančią struktūrą patvirtina D. J. pareiginių nuostatų 1.1 p., kuriame nurodyta, kad: „Remonto skyriaus vyriausiojo mechaniko (toliau – tekste – mechanikas) pareigybė yra reikalinga planuoti, organizuoti ir kontroliuoti stacionarių įrenginių skyriaus veiklą, tikslu užtikrinti įvairių stacionarių įrenginių ir mechanizmų techniškai tvarkingą būklę, nepertraukiamą ir patikimą darbą.“.

9Iš pasakytų argumentų visumos, Teismą noriu patikinti, kad kitokio tikslo kaip priimti ieškovą D. J. į Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareigas, bendrovė neturėjo, jo darbo santykių eigoje jokių pakeitimų nedarė, ir darbo santykius nutraukė jį atleisdama iš vyr. mechaniko pareigų, kaip įsakyme ir parašyta.

10Dėl Ieškovo pirminiame ieškinyje keliamo klausimo apie įsakymo pagrindimą ir formuluotes, pirmiausia teismo noriu atkreipti dėmesį į paskutiniojo Ieškovo darbo drausmės pažeidimo aplinkybes. Pažeidimo aplinkybės

  1. 2016 m. sausio 14 d. buvo pastabėta, kad AB „Dolomitas“ V technologinės linijos vandens padavimo siurblinės pleištinės sklendės F4 DN 400 korpuso viršutinė dalis yra įtrūkusi (teismui pateiktos nuotraukos). Laikantis Darbo kodekso XVI skyriaus „Darbo drausmė“ reikalavimų ir konkrečiai vadovaujantis DK 240 str. 1 dalimi buvo pareikalauta visų galimai žinančių bet kokias įvykio aplinkybes darbuotojų pateikti pasiaiškinimus apie visas žinomas šio įvykio aplinkybes.
  2. Dėl nurodyto įvykio gavus pasiaiškinimus iš vyr. mechaniko D. J., inžinieriaus mechaniko V. K., technikos direktoriaus A. Š., stacionarių įrenginių skyriaus suvirintojo S. L. paaiškėjo, kad detalės sutrūkimo priežastis – detalės viduje paliktas ir sušalęs į ledą vanduo. Iš vyresniojo inžinieriaus mechaniko V. K. ir suvirtintojo S. L. pateiktų paaiškinimų yra akivaizdu, kad visus vandens siurblių parengimo žiemai darbus kuravo, prižiūrėjo, kontroliavo ir už juos atsakingas buvo vyr. mechanikas D. J. Šios aplinkybės neneigė D.J. vykdomo tyrimo metu.
  3. Savo pateiktame paaiškinime vyr. mechanikas D. J. nurodė, kad gruodžio pradžioje liepė savo pavaldiems darbuotojams atlikti darbus, susijusius su vandens išleidimu iš vandens ir pulpos vamzdynų. Ieškovas nepateikė jokių kitų aplinkybių, kurios būtų trukdę atlikti minėtą pavedimą. Taip pat Ieškovas nepateikė paaiškinimo ir patvirtinimo, kad tinkamai atliko šių darbų kokybės kontrolę. Tyrimo metu paaiškėjo, kad šiems darbams suorganizuoti ir tinkamai sukontroliuoti Ieškovas turėjo daugiau kaip vieną mėnesį laiko, tai yra, nuo 2015 m. lapkričio 17 d. kai nebedirbo V technologinė linija iki suvirintojo A. P. atleidimo iš darbo, tai yra, 2015 m. gruodžio 23 d. o ir vėliau, kaip patvirtino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Informacijos skyrius dar iki 2015 m. gruodžio 27 d. dar buvo galima tuos darbus padaryti, nes 2015 m. gruodžio 28 d. naktį buvusi 10 laipsnių šalčio temperatūra vandens išleidimo galimybę padarė neįmanomą. Ir jokie suvirintojo S. L. veiksmai 2015.12.28 dėl sklendės išsaugojimo jau negalėjo būti rezultatyvūs.
  4. D. J. ieškinyje bando parodyti, kad jis neteisingai atleistas iš darbo už neva kitų nepadarytus darbus. Tačiau jis nekelia klausimo kodėl suvirintojas A. P. nepilnai atliko darbą? Tokia pleištinė sklendė su kombinuota mechanine ir elektrine pavara buvo pirmą kartą įsigyta bendrovės veikloje. Statant modernią V technologinę liniją buvo suprojektuota ir moderni jos vandens padavimo siurblinė. Siurblinei reikalingus įrenginius tame tarpe ir minimą pleištinę sklendę su tiekėjais derino ir komplektavo asmeniškai pats D. J. Jis 2015.06.10 ant pateiktos sklendės techninių parametrų lentelės parašė rezoliuciją – „Sklendė tinka iš mechaninės pusės“. Iš to darytina išvada, kad D.J. matė ir suvokė tiek sklendės konstrukciją, nes buvo pridėtas brėžinys, tiek pleištinės sklendės veikimo principą, jog sklendės pleištas atidarymo rėžime yra pakeliamas į viršutinę sklendės dalį, į kurią pleišto pakėlimo metu pribėga vanduo. Buvo tik vienas būdas tinkamai pleištinę sklendę paruošti žiemai išvengiant sugadinimo, tai mechaninės pavaros pagalba išjudinti sklendės pleištą iš viršutinės ar apatinės padėties. Tokiu būdu vanduo iš viršutinės sklendės dalies būtų išbėgęs ir sugadinimo būtų išvengta. (parodyti nuotraukoje)
  5. Iš to darytina išvada, kad, pirma, D. J. suvirintojui A. P. davė techniniu požiūriu nekvalifikuotą ir nepilną pavedimą. A. P. atliko darbą D. J. pavedimo apimtyje ir jo kompetencijos ir suvokimo apimtyje. Antra, D.J. netinkamai atliko A. P. atliktų darbų kontrolę, kurios metu buvo galima pastebėti nepilnai atliktus darbus, juos padaryti ir žalos išvengti.
  6. Suvirintojas A. P. buvo priimtas į darbą suvirintoju kaip turintis 4 kategorijos kvalifikaciją. Jam šią kvalifikaciją suteikė mokymo įstaiga ir kvalifikacijos kėlimo įstaiga. (pateikti byloje dokumentai) Priimdamas sprendimą siųsti jį atlikti vandens išleidimo darbus iš vamzdynų pats D. J. ir prisiėmė atsakomybę už tikėtiną rezultatą. Be to, V technologinė linija buvo visiškai sustabdyta 2015 m. lapkričio 16 d. Tai buvo pakankamai laiko tokį darbą suplanuoti parenkant ir jo manymu tinkamiausios kvalifikacijos darbuotojus.
  7. Be to, D. J. nebuvo eilinis darbuotojas. Tai buvo aukštos kompetencijos reikalaujančias pareigas einantis darbuotojas, turintis plačius įgaliojimus ir pareigą savarankiškai planuoti, organizuoti ir kontroliuoti savo padalinio veiklą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje 3K-3-134-469/2015 dėl vadovaujančių darbuotojų drausminės atsakomybės ypatumų yra pasisakęs, kad „Nurodytos DK ir teismų praktikos nuostatos yra aktualios visose bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl drausminės atsakomybės taikymo. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad jų taikymo ypatumus šioje byloje lemia tai, jog (mano cituojamoje byloje) atsakovo darbas buvo vadovaujamojo pobūdžio. Pradėtoje formuoti kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad vadovų darbo prigimtis ir jų atliekamų funkcijų specifika lemia jų drausminės atsakomybės ypatumus. Vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tie patys kriterijai taikytini sprendžiant dėl jų atsakomybės (žr., pvz., civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013)“. Valdant bendrovės turtą ir buvo vadovaujamasi specialistų atžvilgiu aukštesnių standartų reikalavimais, tuo labiau, kad Bendrovėje įdiegtas tarptautinis kokybės vadybos standartas ISO 9001 jau veikė nuo 2000 metų. Tai patvirtina Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginių nuostatų 6.6 punktas, kuris nurodo, kad mechanikas turi žinoti ir išmanyti planavimą ir jo esmę bei verslo organizavimo principus.
  8. Visos pasiaiškinimuose pateiktos aplinkybės buvo teisiškai įvertintos pagal bendrovėje veikiančius lokalinius teisės aktus, tiek bendrovės juristo darbo tvarka, tiek mano kaip darbdavio organizuotame pasitarime, kuriame dalyvavo visi tyrime dalyvavę specialistai, tame tarpe ir ieškovas D. J. Šiame pasitarime visi specialistai galėjo papildomai pateikti savo paaiškinimus ar papildyti jiems žinomas aplinkybes. Ieškovas tokių aplinkybių nepateikė.
Ir tik po to aš kaip darbdavys konstatavau, kad:
  • Pirma, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. sausio 14 d. iš ieškovo D. J. pusės buvo netinkamas pareigų vykdymas, kiek tai susiję su technologinių linijų paruošimu žiemos laikotarpiui, nes jo darbų kontrolė apsiribojo tik vienkartiniu žodiniu atsakymo gavimu, nepasiekus laukiamo rezultato – technologinių linijų paruošimo žiemai. Tokia Ieškovo veikla buvo kvalifikuota kaip darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas ir tai yra jo darbo drausmės pažeidimas. Tai atitinka DK 234 str. apibūdintą darbo drausmės pažeidimą sąvoką.
  • Antra, kadangi Ieškovo pareigas apsprendžia keli tarpusavyje susiję lokaliniai teisės aktai, kaip pavyzdžiui, Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginių nuostatų 7.2 punktas nurodo kad mechanikas savo veikloje „vykdo bendrovės kokybės vadybos sistemos reikalavimus“, o 7.23 punktas įpareigoja laikytis darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, o tuo tarpu bendrovės darbo tvarkos taisyklių 10 punktas nurodo, kad darbuotojas privalo „vadovautis šiomis taisyklėmis, vykdyti pareiginių nuostatų ir normatyvinių teisės aktų reikalavimus“, tai todėl buvo konstatuota Ieškovo pareiginių nuostatų nevykdymo faktas, nebecituojant atskirų straipsnių.
  • Trečia, buvo konstatuota, kad tai jau ne pirmas darbo drausmės pažeidimas per vienerius metus, o tai suteikia man kaip darbdaviui galimybę pasinaudoti Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 punkte įtvirtinta teise nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo. Todėl DK 136 str.3 dalies 1 punkto tekstas nebuvo cituojamas, o apsiribota tik blanketine nuoroda į šį punktą. Ieškovas neneigia, kad per paskutinius metus jam buvo taikytos drausminės nuobaudos, jam tai buvo viešai žinomos, šios drausminės nuobaudos nebuvo skųstos, tik teigia, kad kokia tai forma apie tai neparašyta įsakyme.
Šios trys aplinkybės ir buvo nurodytos įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu. Ieškovas savo ieškinyje teigdamas, kad įsakyme nenurodžiau vieno ar kito argumento, grindžiančio mano sprendimą, pats nenurodo to teisės akto, kurį neva aš pažeidžiau.

11Laikėmės praktikos, kad direktoriaus įsakymas yra lokalinis teisės aktas, todėl jo rengimui turi būti keliami tam tikri reikalavimai ar praktika, todėl buvo pasirinktas analogijos taikymo kelias iš teisės aktų teisėkūros srities.

12Kadangi Teisėkūros įstatymas taikomas ir įmonių bei įstaigų lygmeniui, jei steigėjas yra valstybė ar savivaldybė, tai leido mums tą analogija taikyti.

13O poįstatyminis aktas - 2013 m. gruodžio 23 d. Teisingumo ministro įsakymas „Dėl teisės aktų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, kurio 12 punktas reglamentuoja, kad „ teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus. Nuorodose turi būti įvardintas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia“ Taip įsakyme ir buvo padaryta.

  1. 2016 m. vasario 3 d. įsakymu D. J. iš vyr. mechaniko pareigų buvo atleistas nuo 2016 m. vasario 5 d., vadovaujantis Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 punktu, t.y., kai „darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos“. Kaip to reikalauja DK 238 str. drausminė nuobauda buvo skirta atsižvelgiant į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.“

14Šių pateiktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad Ieškovui skiriant drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, kaip tai numato DK 237 str. 1 dalies 3 punktas - atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis), buvo prisilaikyta DK 136 str. 4 dalies reikalavimo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių įtvirtintų DK XVI skyriuje.

15Dėl trečio Ieškovo argumento, kuris yra susijęs su teiginiais, kad neva Atsakovo parengti pareiginiai nuostatais yra deklaratyvūs ir netinkamai Ieškovo atžvilgiu traktavo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintą darbų organizavimo ir kontrolės sampratas. Dėl šių teiginių noriu paaiškinti, kad:

  1. Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginių nuostatų 7.1 ir 7.3 punktas nurodo, kad mechanikas savo veikloje „vykdo bendrovės valdybos nutarimus, generalinio direktoriaus įsakymus, darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos specialistų rašytinius nurodymus ir kitus rašytinius ir žodinius pavedimus“ bei „planuoja, organizuoja ir kontroliuoja jam pavaldaus padalinio darbą, tikslu įgyvendinti tinkamą ir nepertraukiamą bendrovės stacionarinių įrenginių ir mechanizmų darbą“.
  2. Šios įvardintos pareigos yra savo turiniu labai artimos DK 228 str. įtvirtintoms darbuotojų pareigoms, kurios sako, kad „darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje 3K-3-562/2012 dėl DK 228 str. nuostatų turinio supratimo ir taikymo yra pasisakęs, kad „DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 straipsniai). Sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliam, dirbti dorai, sąžiningai, tausoti darbdavio turtą ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2008 ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2008). Išvardytos ir kitos darbuotojų pareigos taip pat gali būti nustatytos bei smulkiau detalizuotos, atsižvelgiant į darbo pobūdį, kitose DK normose, kituose įstatymuose ir norminiuose bei lokaliuose teisės aktuose, profesiniuose etikos kodeksuose, taisyklėse, pareiginėse instrukcijose, darbo sutartyse ir kt.“ Toks AT suformuotas DK 228 str. plečiamasis aiškinimas įpareigoja darbuotoją matyti pareigų ir atsakomybės visumą. Ieškovo užimta pozicija, kad jam neaiškus pareiginių nuostatų turinys, daugiau kelia nuostabą, kad jis dirbdamas pusantrų metų nesuprato ko iš jo reikalaujama, nors niekada ir neklausė kaip vieną ar kitą nuostatų punkto turinį teisingai suprasti.
  3. Sąvoka „organizuoti“ apima atitinkamo turinio užduočių ir pavedimų davimą pavaldiniams. Tokią vyr. mechaniko organizavimo pareigą turi vykdyti jo pavaldiniai. Tai įrodo Remonto skyriaus Suvirintojo pareiginiai nuostatai, kurio Pareigų skyriaus 7 punktas sako, kad „Suvirintojas savo veikloje vykdo bendrovės, valdybos nutarimus, generalinio direktoriaus įsakymus, savo padalinio vadovo rašytinius ir žodinius pavedimus“. Tai suponuoja į tai, kad specialisto užduotis ar pavedimas turi būti kompetentingas, išsamus ir darbuotojui suprantamas.
  4. Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginiuose nuostatų 9.3 ir 9.5 punktuose įtvirtinta, kad vyr. mechanikas atsako už „planavimą, organizavimą ir kontroliavimą jam pavaldaus padalinio darbą“ ir „jam pavestų darbų, užduočių įvykdymo eigą ir rezultatus“ . Gerbiamo teismo atkreipiu dėmesį į sąvoką „rezultatus“. Vyr. mechanikas pagal jo pareiginius nuostatus turėjo imtis visų reikalingų priemonių kontroliuoti užduočių vykdymo eigą ir pasiekti laukiamus rezultatus. Koks buvo rezultatas šiandien visi mes žinome. Tai vadybos abėcėlė, kurios vadovaujantis darbuotojas turi laikytis, prisiimti atsakomybę ir nesidangstyti už pavaldžių darbuotojų.

16Iš pateiktų argumentų visumos darytina išvada, kad Atsakovas kaip darbdavys teisėtai ir pagrįstai pasinaudojau teise nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs Ieškovo pagal DK 136 str. 3 dalies 1 punktą. Prašymas: vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, Teismo prašau Ieškovo ieškinį visa apimtimi atmesti ir iš Ieškovo Atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo D. J. patikslintas ieškinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2014-09-22 D. J. prašymą ( t.1., b .l. 38) 2014 m. rugsėjo 22 d. AB “Dolomitas” generalinio direktoriaus A. B. įsakymu Nr. ( - ) ieškovas D. J. nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo priimtas dirbti vyr. mechaniko pareigoms AB “Dolomitas” remonto skyriuje ( t. 1 , b. l. 40, 41 ) . Tą pačią 2014 m. rugsėjo 22 d. tarp ieškovo ir AB “Dolomitas” buvo sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ). Ieškovui buvo nustatytas 3500 Lt pareiginis atlyginimas, o nuo 2014 m. gruodžio 30 d. ieškovui buvo nustatytas 4600 Lt (1333 Eur) pareiginis mėnesinis atlyginimas ( t.1., b. l.7,39,42). 2014 m. rugsėjo 22 d. ieškovas buvo supažindintas su Remonto skyriaus vyriausiojo mechaniko pareiginiais nuostatais Nr. IN-PD-02 ( t.1., b.l. 9-14, 112-117), supažindinimo faktą patvirtina ieškovo parašas, esantis ant pareiginių nuostatų egzemplioriaus ( t.1., b.l. 14, 117) , taip pat su Bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis ( t.1., b.l. 15-24, 118- 128), supažindinimo faktą patvirtina ieškovo parašas, esantis „Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnalas“( t.1, b. l. 129-130). 2014 m. rugsėjo 23 d. su ieškovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis . 2016 m. vasario 3 d. AB “Dolomitas” generalinio direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) ieškovui D.J. buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2016-02-05 pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. vadovaujantis Bendrovės vyr. mechaniko pareiginių nuostatų 7.1, 7.3 punktais, Bendrovės darbo tvarkos taisyklių III skyriaus 17 punktu, Kokybės valdymo sistemos PER-PD-18 „Dolomito skaldos gamybos technologinių įrenginių priežiūra ir remontas“ 5.2.3 punktu ( t.1., b.l. 43,59,131 ). 2016 m. vasario 4 d. ieškovas D.J. pateikė prašymą dėl susipažinimo su medžiaga, susijusia su ieškovo atleidimu ( t.1., b.l.108). 2016 m. vasario 4 d. atsakymu į minėtą ieškovo prašymą Bendrovės generalinis direktorius pateikė medžiagą, susijusią su 2016 m. vasario 3 d. drausminės nuobaudos skyrimu ir ieškovo atleidimu ( t.1., b.l.109). Nuo 2016 m. vasario 5 d. ieškovas susirgo ir buvo laikinai nedarbingas iki 2016 m. vasario 23 d., todėl vadovaujantis Darbo kodekso 131 str. 1 d. pagrindu ieškovo atleidimo data buvo nukelta iki jo nedarbingumo pabaigos. 2016 m. vasario 23 d. pasibaigus ieškovo nedarbingumui, ieškovas buvo atleistas iš užimamų pareigų AB “Dolomitas” pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ( t.1., b. l. 44). D.J. vidutinis darbo užmokesti yra 1714,67 Eur, viernos dienos darbo užmokestis 88,69 Eur ( t.1., b.l.132,133,134,135,136).

17Dėl ieškovo D. J. atleidimo iš darbo datos nukėlimo laikino nedarbingumo laikotarpiu Pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovo atžvilgiu paskirto AB “Dolomitas” generalinio direktoriaus 2016 m. vasario 3 d. įsakymas atleisti ieškovą iš darbo 2016 m. vasario 5 d. neįsigaliojo ar buvo panaikintas „savaime“, nes ieškovas faktiškai buvo atleistas 2016 m. vasario 23 d. Ieškovas taip pat nurodo nebeginčijantis 2016 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. ( - ), tačiau ginčijantis 2016 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. ( - ). Teismo nuomone, ieškovo D.J. nurodyti argumentai nėra pagrįsti ir įrodyti. 2016 m. vasario 3 d. įsakymu ieškovo D.J. atleidimo data buvo nustatyta 2016 vasario 5 d. 2016 m. vasario 5 d. ieškovui D.J. susirgus, jam buvo skirtas laikinas nedarbingumas, kuris tęsėsi iki 2016 m. vasario 23 d. Dėl šios priežasties, vadovaujantis DK 131 str. 1 d. pagrindu ieškovo D.J. atleidimo data buvo nukelta iki jo nedarbingumo pabaigos. DK 131 str. 1 dalis imperatyviai darbdaviui draudžia darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. DK 131 str. 1 d. yra socialines garantijas suteikianti apsauginė norma. Atsižvelgiant į ieškovo D.J. nedarbingumą, 2016 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. ( - ) įgyvendinimas buvo nukeltas į ieškovo D.J. laikino nedarbingumo pabaigą. Pareigą taip elgtis darbdaviui numato įstatymai, todėl ieškovo teiginiai, kad 2016 m. vasario 5 d. neatleidus ieškovo 2016 m. vasario 3 d. įsakymas neteko galios, yra nepagrįsti. Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodomi teiginiai, kad ieškovui susirgus 2016 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. ( - ) turėjo būti pakeistas, pratęsiant jo galiojimo datą, yra nepagrįstas, nes atleidimo data perkeliama vadovaujantis įstatyminiu DK 131 str. pagrindu. Atsakovo atstovas paaiškino, kad 2016 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. ( - ) nebuvo nei 2016 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. ( - ) pakeičiantis, nei panaikinantis įsakymas. Kadangi ieškovo D.J. atleidimo data įstatymo pagrindu nusikėlė dėl ligos, 2016 m. vasario 23 d. ieškovui D.J. grįžus į darbą, AB “Dolomitas”generalinis direktorius priėmė 2016 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. ( - ), kuriuo tik buvo patvirtintas 2016 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. ( - ) turinys. 2016 m. vasario 3 d. įsakymą įgyvendinančio 2016 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. ( - ) priėmimas nepakeitė nei AB “Dolomitas” generalinio direktoriaus valios atleisti ieškovą už drausmės pažeidimus, nei susiklosčiusių drausminės nuobaudos DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu skyrimo teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina minėtas išvadas: „Tai, kad dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo drausminės atsakomybės taikymo pagrindu atsakovas priėmė du, iš esmės vienas kitą kartojančius įsakymus, neteikia pagrindo spręsti vieno jų negaliojimo klausimą, nes įsakymai nekonkuruoja – vienas kitam neprieštarauja, nesukelia neaiškumo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir dėl to atsirandančių padarinių.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2014). Nagrinėjamoje byloje situacija yra analogiška: 2016 m. vasario 23 d. generalinio direktoriaus A.B. įsakymas Nr. ( - ) nekonkuruoja su 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. ( - ), tačiau jį papildo. Todėl, dėl jau nurodytų priežasčių, nepagrįstas yra ieškovo argumentas, kad atsakovui nepratęsus 2016 m. vasario 3 d. įsakymo galiojimo ir priėmus 2016 m. vasario 23 d. įsakymą, 2016 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. ( - ) buvo panaikintas ar „pasinaikino“. AB “Dolomitas” valios panaikinti ar pakeisti 2016 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. ( - ), kuriuo ieškovui D.J. buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, nebuvo , todėl 2016 m. vasario 3 d. įsakymas yra galiojantis bei sukeliantis teisines pasekmes ieškovui. Teisės aktai nereglamentuoja situacijos, kai bendrovės priimtas valinis dokumentas „pasinaikina“ savaime. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovas D.J. nebeginčija jam teisines pasekmes sukeliančio 2016 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. ( - ), kuriuo ieškovui D.J. ir buvo skirta drausminė nuobauda, patikslinto ieškinio patenkinimas jokių teisinių pasekmių ieškovui nesukeltų, nes, teismui net pripažinus neteisėtu 2016 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. ( - ), 2016 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. ( - ) liktų galioti, nes drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ieškovui skirtas būtent 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. ( - ), kurio patikslintame ieškinyje ieškovas neginčija. Ieškovas D.J. patikslintu ieškiniu ginčydamas 2016 m. vasario 23 d. įsakymą, o ne 2016 m. vasario 3 d. įsakymą, nurodo, kad jis nepraleido ieškinio pateikimo senaties termino, nes į teismą kreipėsi 2016-03-18 , t.y. nepraėjus 1 mėnesiui nuo 2016-02-23 įsakymo apie jo atleidimą priėmimo. Tačiau tokia ieškovo D.J. pozicija yra nepagrįsta. DK 300 str. 1 d. nustatyta, kad: „Jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą.“. Ieškovui D.J. teisines pasekmes – atleidimą iš darbo kaip drausminę nuobaudą pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. sukėlė būtent 2016 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. ( - ). Dėl šios priežasties terminas ieškiniui pateikti dėl ieškovo teises pažeidžiančio veiksmo turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovui tapo žinoma apie 2016 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. ( - ). Ieškovui D.J. 2016 m. vasario 3 d. įsakymas buvo įteiktas susipažinimui tą pačią 2016 m. vasario 3 d., 2016 m. vasario 4 d. savo paties prašymu dėl duomenų pateikimo ieškovas tai patvirtina. Dėl šios priežasties ieškovas yra praleidęs DK 300 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą. Ieškovas nurodo, kad jis terminą praleido dėl to, kad sirgo, jam reikėjo laiko susirasti atstovui. Ieškovas D.J. patikslintame ieškinyje nurodė, kad apie paties įsakymo būvimo faktą sužinojo 2016-02-04, tačiau jį patį gavo atleidimo dieną 2016-02-23. Todėl laikytina, kad vieno mėnesio termino, numatyto Darbo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje nepraleido. Jeigu vieno mėnesio terminą teismas skaičiuotų nuo sužinojimo apie išleistą įsakymą, tuomet jo ligą teismo prašo laikyti svarbia priežastimi praleistam vieno mėnesio terminui atnaujinti ir tą terminą atnaujinti. Iki šio įvykio jokios bylinėjimosi praktikos neturėjo, pats paruošti dokumentus teismui nesugeba, turėdamas aukštą temperatūrą, važinėti ir ieškotis atstovo fiziškai buvo nepajėgus, nedrįso, nes jautė, kad atsakovo darbuotojų galėjo būti stebimas ir sekamas, siekiant surengti provokaciją, parodant, kad jis ligą simuliuoja. Pažymėtina, jog Darbo kodeksas nenumato, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu yra sustabdomi Darbo kodekse nustatyti teisių gynimo terminai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovui D.J. pasveikus, jis dar turėjo laiko- apie 8 dienas- pateikti teismui ieškinį. Dėl šios priežasties , teismo nuomone, ieškovas yra praleidęs DK 300 str. 1 d. nustatytą terminą, svarbių šio termino praleidimo priežasčių nenurodė, sirgo neilgą laiko tarpą, po nedarbingumo dar turėjo laiko ieškiniui pareikšti, todėl termino praleidimą sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo reikalavimus.

18Dėl ieškovo D. J. atleidimo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 punkte įtvirtintą pagrindą teisėtumo Ieškovas D.J. iš darbo buvo atleistas remiantis Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 punktu, t.y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma esant drausminės atsakomybės pagrindui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas buvo informuotas, jam buvo žinoma ir suprantama, jog iš pareigų jis yra atleidžiamas būtent pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 punktą. Sprendžiant dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra vertinama, ar egzistuoja sąlygos būtinos šiai drausminei atsakomybei taikyti, t.y: 1) faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; 2) faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; 3) faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); 4) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Nurodytą nuoseklią darbuotojo atleidimo pagal DK 136 str. 3 dalies 1 punktą teisėtumo vertinimo praktiką yra suformavęs kasacinis teismas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012). Teismo nuomone, šioje byloje AB “Dolomitas” generaliniam direktoriui priėmus 2016 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. ( - ) egzistavo visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos atleisti ieškovą D.J. iš vyr. mechaniko pareigų . Ieškovas D.J. yra padaręs darbo drausmės pažeidimą – pažeidęs jo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintą pareigą vykdyti AB “Dolomitas” nutarimus, generalinio direktoriaus įsakymus (7.1 p.), taip pat pareigą planuoti ir organizuoti savo padalinio darbą taip, kad būtų užtikrintas tinkamas ir nepertraukiamas stacionarių įrenginių bei mechanizmų darbas (7.3 p., 7.5 p.), taip pat pažeidęs Darbo tvarkos taisyklių 17 punktą saugoti ir tausoti vertybes, už kurias yra atsakingas ir kuriomis turi rūpintis. Ieškovo darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis būdamas tiesiogiai atsakingas už AB “Dolomitas” veikiančios santechnikų brigados darbą ,nesuformavo tinkamo pavedimo jam pavaldžiam darbuotojui A. P. dėl vandens išleidimo iš V technologinės linijos pleištinės sklendės, taip pat neatliko pavesto darbo kontrolės, ko pasekoje pleištinėje sklendėje likęs vanduo užšalo į ledą ir plėsdamasis suskaldė sklendės korpusą. Ieškovui D.J. per 12 mėnesių iki 2016 m. vasario 3 d. įsakymo priėmimo buvo paskirtos dar dvi drausminės nuobaudos. 2015 m. liepos 8 d. AB “Dolomitas” generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 80-k ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl vyr. mechaniko pareiginių nuostatų 6.3 punkto, 7.7. punkto, 9.4 punkto pažeidimų ( t.1., b.l.52). Drausminė nuobauda skirta atlikus darbo drausmės pažeidimo tyrimą ( t.1., b.l. 53-58), gavus ieškovo D.J. pasiaiškinimą ( t.1., b.l.56) ir per mėnesį nuo paaiškėjimo apie pažeidimą. Dėl ieškovo D.J. aplaidaus tiesioginio pareigų vykdymo AB “Dolomitas” patyrė finansinių nuostolių ( t.1.,b.l.58). 2015 m. spalio 2 d. AB “Dolomitas” generalinio direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl vyr. mechaniko pareiginių nuostatų 6.6, 6.7 punktų, 7.2, 7.5, 7.7 punktų, 9.1, 9.5, 9.6 punktų pažeidimų ( t.1., b.l.60). Drausminė nuobauda skirta per mėnesį nuo paaiškėjimo apie pažeidimą gavus ieškovo D.J. pasiaiškinimą, taip pat kitų darbuotojų pasiaiškinimus, pranešimus ( t.1., b.l.61-81) . Dėl ieškovo D.J. aplaidaus tiesioginio pareigų vykdymo – neužtikrinus sklandaus stacionarių gamybos mechanizmų darbo AB “Dolomitas” negalėjo klientui įvykdyti užsakymo ir dėl to negavo pelno. Atsakovas AB “Dolomitas”teismui pateikė įrodymus, kad ieškovas D.J. buvo supažindintas tiek su 2015 m. liepos 8 d. įsakymu, tiek 2015 m. spalio 2 d. įsakymu skirtomis drausminėmis nuobaudomis – ant abejų įsakymų yra ieškovo parašai, kuriais pats ieškovas patvirtino, kad su įsakymais dėl drausminių nuobaudų skyrimo jis susipažino ( t.1., b.l.52,60 ). Taigi , ieškovo D.J. teiginiai, kad jis nežino apie jo atžvilgiu pritaikytas drausmines nuobaudas yra neteisingi, paneigti byloje pateiktais įrodymais. Iš šių atsakovo teismui pateiktų įrodymų matyti, kad 2016 m. vasario 3 d. ieškovui skyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, prieš tai skirtos drausminės nuobaudos galiojo. Pagal DK 243 straipsnį drausminės nuobauda galioja vienerius metus, jei nuo tos dienos kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda. Šiuo atveju ieškovui ankstesnės drausminės nuobaudos buvo skirtos 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. spalio 2 d. Pateiktame ieškinyje ieškovas teigia, kad 2016 m. vasario 3 d. įsakyme Nr. ( - ) ir 2016 m. vasario 23 d. įsakyme Nr. ( - ) nekalbama, kokį darbo drausmės pažeidimą, ieškovo padaryta dvylika mėnesių atgal, omenyje turėjo atsakovas ir tai galimai lemia priimto įsakymo bei ieškovo atleidimo neteisėtumą. Tačiau atsakovo AB”Dolomitas” teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovui D.J. buvo gerai žinoma apie visas anksčiau jo atžvilgiu skirtas drausmines nuobaudas, visais atvejais ,svarstant ieškovo drausmės klausimus, pats ieškovas D.J. yra pateikęs pasiaiškinimus. Dėl šios priežasties tai, kad 2016 m. vasario 3 d. ar 2016 m. vasario 23 d. įsakymuose nebuvo įvardytos anksčiau ieškovui D.J. skirtos drausminės nuobaudos nereiškia, kad ieškovas D.J. nežinojo, už kokius drausmės pažeidimus yra atleidžiamas. Būtent ankstesnių drausminių nuobaudų skyrimo faktas ir supažindinimas su jomis, o ne tai, ar apie jas buvo nurodyta DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu priimtame darbdavio – AB “Dolomitas” įsakyme, patvirtina atleidimo minėtu pagrindu teisėtumą. Vien tik formalus anksčiau tinkamai skitų drausminių nuobaudų nepaminėjimas įsakyme dėl atleidimo pagal DK 136 str. 1 d. 1 p. negali būtų pagrindu pripažinti ieškovo D.J. atleidimą neteisėtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai (pavyzdžiui, aiškus neįvardijimas anksčiau teisėtai skirtų drausminių nuobaudų) nėra pakankamas pagrindą naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003, 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-20/2009). Nagrinėdamas panašias bylas kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad jei atleidimo metu darbuotojui faktiškai buvo žinoma apie anksčiau jo atžvilgiu skirtas drausmines nuobaudas, jų pakartotinis nenurodymas skiriant naujausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – nelaikytinas darbuotojo teisių pažeidimu: „Teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinio teismo išvadą, kad kasatorei nuobaudos skyrimo metu buvo žinoma, už kokius pažeidimus jai skiriama nuobauda ir jų nenurodymas įsakyme jos teisių nepažeidė ir neturėjo įtakos, įgyvendinant apskundimo teisę. Be to, net ir pripažinus, kad tai yra drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, jis laikytinas formaliu, nesudarančiu pakankamo pagrindo naikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo D.J. argumentai dėl 2016 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. ( - ) ar 2016 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. ( - ) neišsamaus ir neinformatyvaus turinio atmestini kaip nepagrįsti. Taigi nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovo D.J. atžvilgiu pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas 2016 m. vasario 3 d. įsakymas, kuriuo ieškovui vadovaujantis DK 136 str. 3 dalies 1 punktu buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

19Dėl ieškovo darbo funkcijų ir jas reglamentuojančių AB „Dolomitas“ vidaus dokumentų. Pateiktame ieškinyje ieškovas D.J. nurodo, kad jis drausminėn atsakomybėn yra patrauktas pagal svetimus pareiginius nuostatus, nes paminėti pareigybiniai nuostatai skirti Remonto skyriaus vyriausiajam mechanikui, o atleidimo momentu jo pareigos yra Stacionarių įrenginių skyriaus vyr. mechaniko. Be to, minėtų nuostatų 6 puslapyje užfiksuota, kad šio padalinio-Remonto skyriaus, vadovas yra A. Š., o jis ir įsakyme minimas inžinierius mechanikas V. K. yra supažindinti su Remonto skyriaus veikla. Iš viso to darytina išvada, kad jo- Stacionarių įrenginių skyriaus vyr. mechaniko pareigybiniai nuostatai netgi neparuošti. Tas pats pasakytina apie Akcinės bendrovės „Dolomitas“ darbo tvarkos taisyklių 17 punktą, kuriame pasisakoma dėl Darbuotojui išduotų daiktų darbinėms funkcijoms vykdyti išsaugojimo ir racionalaus naudojimo., nes jis nėra apkaltintas, kad jam išduotomis darbo priemonėmis būtų naudojęsis neracionaliai ir taip būtų padaręs darbdaviui nuostolių. Visiškai neaišku, kokiu tikslu atsakovas remiasi šiuo lokaliniu teisės aktu.Kito lokalinio teisės akto, minimo įsakyme-kokybės valdymo procedūros PR-PD-18 kokybės valdymo sistema „Dolomito skaldos gamybos technologinių įrengimų priežiūra ir remontas nuorašo neturi, iš turimo niekieno netvirtinto darbinio varianto 5.2.3 punkto matyti, kad mechanikui keliami reikalavimai „Spręsti, pasirašyti, vykdyti ir kontroliuoti veiksmus, nurodytus šios procedūros 1 lentelėje;-proceso veiklos darbų ir užduočių valdymas, nurodytų šios procedūros 2 lentelėje“. Jeigu tikėti minimo akto 1 lentele, užduočių tikrinimas stacionarių įrengimų skyriaus darbuotojų, pirmiausia tenka vyresniam inžinieriui mechanikui, po to vyr. mechanikui, o į jo- vyresniojo mechaniko pareigas tokie darbai iš viso neįtraukti. Tinkamas darbų Bendrovėje organizavimas ir paskirstymas yra Darbdavio atstovo išimtinė pareiga. Taigi, ieškovas nurodo, kad jis nebuvo supažindintas su stacionarių įrengimų remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginiais nuostatais, darbdavio 2016 m. vasario 3 d. įsakyme nurodyti pažeisti pareiginių nuostatų ir Darbo tvarkos taisyklių punktai yra deklaratyvūs, o apie KVS PR-PD-18 (Bendrovės kokybės valdymo sistema) ieškovui nieko nežinoma. Tokie ieškovo teiginiai laikytini nepagrįstais ir atmestini, kadangi toliau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui D.J. buvo gerai žinoma ir suprantama bendrovės organizacinė struktūra, jam kaip vyr. mechanikui tenkančios darbinės pareigos ir funkcijos.Savo kasdieninėje veikloje ieškovas D.J. turėjo vadovautis darbo tvarkos taisyklėmis, vyr. mechaniko pareiginiais nuostatais, tiesioginio vadovo A. Š. bei generalinio direktoriaus A. B. nurodymais. Savo darbinėje veikloje ieškovas taip pat turėjo vadovautis AB “Dolomitas” kokybės valdymo sistema „Dolomito skaldos gamybos technologinių įrengimų priežiūra ir remontas“, PR-PD-18 (toliau – KVS PR-PD-18), kurią tiesioginių vadovų nurodymu koregavo ir pildė ir pats ieškovas Dėl vyr. mechaniko pareiginių nuostatų Ieškovas teigia, kad jis yra supažindintas tik su Remonto skyriaus vyriausiojo mechaniko pareiginiais nuostatais, tačiau ieškovas dirbo stacionarių įrengimo remonto skyriaus vyr. mechaniku. Pagal AB”Dolomitas”egzistuojančią organizacinę struktūrą vienas iš struktūrinių bendrovės padalinių yra Remonto tarnyba (skyrius). Bendrovės Remonto tarnybos darbuotojai vykdo stacionarių įrengimų ir mechanizmų priežiūrą, remontą ir kontrolę. Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginiai nuostatai ( t.1., b.l. 9-14, 112-117) yra skirti būtent stacionarių įrengimų vyr. mechanikui, nors pačių pareiginių nuostatų pavadinime nėra žodžių junginio „stacionarių įrengimų remonto skyrius“.Tai, kad remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginiai nuostatai skirti būtent stacionarių įrengimų ir mechanizmų priežiūrą bei kontrolę atliekančiam vyr. mechanikui patvirtina Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginių nuostatų 1.1 punktas, kuriame nurodoma, kad vyr. mechanikas turi: „<..> planuoti, organizuoti ir kontroliuoti stacionarių įrenginių skyriaus veiklą, tikslu užtikrinti įvairių stacionarių įrenginių ir mechanizmų techniškai tvarkingą būklę, nepertraukiamą ir patikimą darbą.“ Vyr. mechaniko pareiginių nuostatų II dalies 7 punkte išvardijamos visos vyr. mechaniko pareigos, funkcijos ir uždaviniai, kurių absoliuti dauguma išimtinai susijusi su stacionarių įrengimų priežiūra, remontu, nepertraukiamo veikimo užtikrinimu (Pareiginių nuostatų 7.3, 7.5, 7.6, 7.7 punktai). Tuose pačiuose Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginiuose nuostatuose įtvirtinta, kad vyr. mechanikas atsako už darbo planavimą ir kontrolę, pavaldžių darbuotojų atliekamų darbų kontrolę, pavestų darbų eigą ir rezultatus (Pareiginių nuostatų 9.3, 9.5). Tai, kad Remonto skyriaus vyr. mechaniko nuostatai reglamentuoja būtent stacionarių įrengimų skyriaus vyr. mechaniko pareigybę galima nustatyti šių pareiginių nuostatų turinį palyginus su autoremonto skyriaus mechaniko pareiginiais nuostatais, kuriuose nurodoma, kad autoremonto skyriaus mechanikas yra atsakingas už kasimo įrenginių eksploatavimo kontrolę bei visų transporto priemonių remonto organizavimą ( t.1. b.l.151-152) Tai patvirtina ir AB “Dolomitas” organizacinė struktūra ( t.1., b.l. 160). D. J. buvo priimtas į remonto tarnybą vyriausiojo mechaniko pareigoms ir būdamas visos remonto tarnybos vyr. mechaniku buvo ir jos sudedamųjų dalių vadovu . Kad kompetentingai D. .J. galėtų vykdyti savo remonto skyriaus vyriausiojo mechniko pareigas visoje apimtyje, jis buvo išsiustas mokytis ir gavo 7 pažymėjimus (t.2., b.l. b.l. 6-12), iš kurių 4 susiję su stacionarinių irenginių skyriaus veikla ir 3 - su svarstyklių ir kėlimo priemonių skyrlaus veikla. D.J., be Remnonto skyriaus vyriausiojo mechaniko pareigų, asmeniškai buvo atsakingas už svarstyklių ir kėlirno priemonių skyriaus veiklą, I ir III technologinių linijų tinkamą remonto organizavimą bei jo pavaldume buvo santechnikų remonto brigada, kuri visose technologinėse linijose buvo atsakinga už vandens ir pulpos siurblinių darbą bei tinkamą remonto organizavimą bei paruošimą žiemos laikotarpiui. Šių aplinkybių D.J. nepaneigė. Tai patvirtina ir paties D. J. sudarytas 2015 - 2016 metų remonto planas, pagal kurį matosi, kad visų linijų siurblius ir vamzdynus tvarko S. L. ir G.P., kurie tiesiogiai buvo pavaldūs D. J. Tokią veikiančią struktūrą patvirtina jau minėtas Remonto skyriaus vyr .mechaniko pareiginių nuostatų 1.1 p. Sąvoka "organizuoti" apima atitinkamo turinio užduočių ir pavedimų davimą pavaldiniams. Tai įrodo Remonto skyriaus Suvirintojo pareiginiai nuostatai ( t.2, b.l. 18-22), kurių 7 punktas sako, kad suvirintojas savo veikloje vykdo bendrovės,valdybos nutarimus, generalinio direktoriaus įsakymus, savo padalinio vadovo rašytinius ir žodinius pavedimus. Tai suponuoja į tai, kad specialisto užduotis ar pavedimas turi būti kompetetingas, išsamus ir darbuotojui suprantamas. Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginiuose nuostatuose įtvirtinta, kad vyr.mechanikas atsako už darbo planavimą ir kontrolę, pavaldžių darbuotojų atliekamų darbų kontrolę, pavestų darbų eigą ir rezultatus (Pareiginių nuostatų 9.3, 9.5). Bendrovės lokalinai teisės aktai rodo, kad ieškovas D.J. buvo darbo santykiuose su AB “Dolomitas" ,ir tuose teisės aktuose įtvirtinta teisinio reguliavimo visuma imperatyviai buvo privaloma D.J., jam dirbant remonto tarnybos (skyriaus) vyriausiuoju mechaniku. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo D.J. teiginiai, kad jam netaikomi Remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginiai nuostatai yra visiškai nepagrįsti. Tai, kad ieškovui taikomų pareiginių nuostatų pavadinime nėra žodžių „stacionarių įrengimų remonto“ dar nereiškia, kad ieškovas D.J. nebuvo supažindintas su jam tenkančiomis pareigomis ir atsakomybe. Ieškovas D.J. buvo supažindintas su remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginiais nuostatais (šios aplinkybės ieškovas neneigia), todėl turėjo imperatyvią pareigą jais vadovautis ir jų nepažeisti. Dėl Darbo tvarkos taisyklių Ieškovas D.J. nurodo, kad Darbo tvarkos taisyklių 17 punktas ( t.1., b.l.118-130) ieškovui netaikomas, nes ieškovui darbdavys nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl materialinių vertybių sugadinimo ir pereikvojimo. Atsakovo AB “Dolomitas” atstovas A.B. nurodė, kad visos drausminės nuobaudos ieškovui yra skirtos dėl to, kad ieškovas D.J. aplaidžiai vykdė savo pareigas arba jų apskritai nevykdė ir dėl to AB “Dolomitas” buvo padaryta didelės vertės žala, sugadinus brangius įrenginius ir mechanizmus. Tai patvirtinta skirtų drausminių nuobaudų dokumentacija, kurią teismui pateikė atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškovu D.J. yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, atsakovas turi teisę reikšti ieškovui reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo. Byloje yra pateiktas 2016-05-05 Darbo ginčų komisijos sprendimas, iš kurio matyti, kad AB “Dolomitas “ kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti iš atsakovo D.J. žalos atlyginimą , prašymas buvo tenkintas iš dalies, iš D.J. išieškota 600 eurų materialinės žalos atlyginimas, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ( t.2, b.l.48-57). Pažymėtina, kad pareiginių nuostatų 7.23 punkto reikalavimas numato pareigą ieškovui D.J. laikytis darbo tvarkos taisyklių. Darbo tvarkos taisyklėse yra įtvirtinti tokios ieškovo D.J. pareigos kaip laiku atlikti pareigas, nurodytas pareiginiuose nuostatuose, laikytis darbo ir technologinės drausmės ir t.t. (Darbo tvarkos taisyklių 16 p., 17 p.). Tai, kad 2016 m. vasario 3 d. įsakyme neminimi visi aktualūs Darbo tvarkos taisyklių punktai, nereiškia, kad jie ieškovui D.J. netaikomi. Bendrovės kokybės valdymo sistemos „Dolomito skaldos gamybos technologinių įrengimų priežiūra ir remontas“, PR-PD-18 Ieškovas D.J. nurodo, kad jam netaikoma Bendrovės kokybės valdymo sistema PR-PD-18 „Dolomito skaldos gamybos technologinių įrenginių priežiūra ir remontas“ ir apie šį lokalinį AB “Dolomitas” aktą ieškovui nežinoma. Tokie ieškovo D.J. teiginiai yra nepagrįsti, kadangi pats ieškovas D.J. buvo atsakingas už šios vidinio bendrovės dokumento rengimą ir suderinimą su tiesioginiu vadovu, vėlesnį jo koregavimą. KVS PR-PD-18 nurodoma, kad ši procedūra KVS PR-PD-18 yra skirta dolomito skaldos gamybos technologinių įrengimų priežiūros bei remonto procesui keliamų reikalavimų vykdymo aprašymui. KVS PR-PD-18 13 punkte nurodoma, kad vadovaujantis šia procedūra turi dirbti šie asmenys – Stacionarių įrengimų skyriaus darbuotojai, taigi ir ieškovas D.J. (t.1., b.l. 93-106). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo D.J. darbo pradžioje, 2014 m. spalio 23 d., įvyko AB „Dolomitas“ vadovybinės vertinamosios analizės – kokybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir ieškovas. Šio posėdžio metu buvo aptarti planuojami kokybės valdymo sistemos pakeitimai ir gerinimo darbai. Posėdžio metu ieškovui buvo pavesta atlikti KVS PR-PD-18 pakeitimus ir papildymus, kadangi už KVS PR-PD-18 aptariamus procesus AB “Dolomitas” yra atsakingas būtent ieškovas. 2014 m. lapkričio 24 d. el. laišku R. G. nusiuntė ieškovui KVS PR-PD-18 dokumentą, kad ieškovas galėtų atlikti pavestus darbus ( t.1., b.l. 153-154, 155). Ieškovas D.J. 2014 m. gruodžio 1 d. parengė naują KVS PR-PD-18 versiją ir ją pateikė suderinimui tiesioginiam vadovui A. Š. Ši informacija matyti ant KVS PR-PD-18, kurį atsakovas yra pateikęs teismui, titulinio lapo ( t.1., b.l.93) . Ieškovui buvo žinoma AB “Dolomitas”galiojanti tvarka visas kokybės valdymo sistemas derinti, saugoti ir tvarkyti el. būdu, jų fiziškai nespausdinant ,todėl , kaip nurodo atsakovas, KVS PR-PD-18 buvo ir tebėra naudojama tik skaitmeniniu formatu ir ant jos nėra nei paties ieškovo, nei jo tiesioginio vadovo parašų. Tai, kad pats ieškovas rengė KVS PR-PD-18 dokumentą patvirtina ir vėliau ieškovui pateiktos pastabos dėl KVS PR-PD-18 trūkumų taisymo. 2015 m. birželio 15 d. ieškovas D.J. buvo pasirašytinai įpareigotas sudaryti techninio aptarnavimo grafikus stacionariems įrenginiams bei aprašyti techninio aptarnavimo vykdymo, kontrolės ir įvykdymo tvarkas, kurios yra sudėtinė KVS PR-PD-18 dalis ( t.1., b.l. 156). Vertinant kaip ieškovas D.J. vykdo pavestus darbus, 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo pateikta Vidaus audito pagal ISO standartą ataskaitos rezultatų lentelė (t.1., b.l.157), kurios 3 skiltyje nurodomos rekomendacijos dėl Dolomito skaldos gamybos technologinių įrengimų priežiūros bei remonto procedūros (KVS PR-PD-18), už kurią atsakingas ieškovas D.J., koregavimo. Nustatytas korekcijų terminas – iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau 2015 m. gruodžio 31 d. datai parengta nevykdytų užduočių ataskaita (t.1., b.l.158) ir sistemos kontrolinė kortelė patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovas D.J. nebuvo įvykdęs pavestų užduočių. Dėl šios priežasties terminą pavedimų įvykdymui pakartotinai reikėjo nukelti iki 2016 m. vasario 15 d. (t.1., b. l.159) . 2016 m. gegužės 16 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismui buvo pateiktas AB „Dolomitas“ darbuotojų sąrašas, kurie yra susipažinę su AB “Dolomitas” kokybės vadybos sistemos (KVS) dokumentais: procedūromis ir kokybės vadovu. Minėtame sąraše yra ieškovo D.J. parašas, o tai patvirtino, kad jam buvo žinomas AB “Dolomitas” patvirtintų kokybės valdymo sistemos dokumentų turinys, tame tarpe ir KVS PR-PD-18, už kurios pildymą ieškovas D.J. pats ir buvo atsakingas ( t.2., b.l. 80-81 ). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui D.J. buvo žinomas KVS PR-PD-18 turinys, kadangi jis pats buvo tiesiogiai atsakingas už šio dokumento rengimą ir koregavimą. Būdamas tiesiogiai atsakingas už stacionarių įrenginių priežiūros ir remonto procedūrų kokybę, ieškovas D.J. neabejotinai turėjo vadovautis KVS PR-PD-18 įtvirtintais reikalavimais. KVS PR-PD-18 5.1.1 punkte aiškiai įtvirtinta, kad šio proceso šeimininkas, t.y. atsakingas asmuo yra būtent ieškovas. Sistemiškai įvertinus KVS PR-PD-18 nuostatas aiškiai matyti, kad vyr. mechanikas buvo atsakingas už tinkamą ir sklandų proceso praktinį įgyvendinimą Bendrovėje, todėl visiškai neaišku kokią lentelę omenyje turi ieškovas nurodydamas, kad atsakomybė pirmiausia tenka inžinieriui-mechanikui. Tiek vyr. mechaniko pareiginiuose nuostatuose įtvirtinto pavaldumo reguliavimas, tiek KVS PR-PD-18 turinys patvirtina, kad už stacionarių įrengimų remonto ir priežiūros procesus, o konkrečiai šiuo atveju už santechnikų brigados darbą, aptarnaujant technologines linijas, atsakingas asmuo yra būtent vyr. mechanikas, t.y. ieškovas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo D.J. argumentus dėl KVS PR-PD-18 netaikymo ieškovui teismas atmeta kaip nepagrįstus.

20Dėl 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. ( - ) skirtos drausminės nuobaudos teisėtumo Patikslintame ieškinyje ieškovas D.J. nurodo, kad jam drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo negalėjo būti skirta dėl V technologinės linijos vandens padavimo siurblinės pleištinės sklendės F4 DN 400 korpuso įtrūkimo, nes, darant prielaidą, jog korpuso trūkimo priežastis yra pilnai nepašalintas vanduo iš jo, tuomet nurodo, kad jis nėra atsakingas, kadangi atsakovui įvardijo konkretų darbuotoją ,jam pavaldų R.P., kuriam buvo pavesta iš to įrenginio atlikti vandens pašalinimo darbus. Jeigu bus nuspręsta, kad jis netinkamai atliko savo darbą ir tai yra korpuso trūkimo priežastis, tuomet baustinas yra šis darbuotojas, o ne jis, nes mechanikas, kokio lygmens jis bebūtų, neprivalėtų perpatikrinti fiziškai kiekvieno savo pavaldinio darbą. Atliko ar ne tiesiogines pareigas R.P., papildomai jo pavedimu tikrino kitas pavaldinys S. L. ir jis nenustatė, kad korpuse būtų likę vandens. Todėl laikytina, kad jis atliko visas kontrolės funkcijas, nes nėra kitokio lokalinio teisės akto, kuris jį įpareigotų elgtis kitaip. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad AB “Dolomitas” veikia remonto tarnyba (skyrius), autoremonto skyrius, taip pat energetikos skyrius. Remonto tarnybą (skyrių) sudaro stacionarių įrengimų ir mechanizmų remonto skyrius, bei svarstyklių ir kėlimo priemonių skyrius. Ieškovas buvo priimtas į Remonto tarnybą į vyr. mechaniko pareigas. Iš pateikiamos Bendrovės organizacinės valdymo schemos išrašo ( t.1., b.l. 151-152, 160, ) matyti, kad ieškovas būdamas Remonto skyriaus vyr. mechaniku buvo atsakingas už stacionarių įrengimų ir mechanizmų remonto kontrolės, priežiūros ir nepertraukiamo renginių veikimo užtikrinimo funkcijas. Tai patvirtina ieškovo pareiginių nuostatų 1.1 p., kuriame nurodyta, kad: „Remonto skyriaus vyriausiojo mechaniko (toliau – tekste – mechanikas) pareigybė yra reikalinga planuoti, organizuoti ir kontroliuoti stacionarių įrenginių skyriaus veiklą, tikslu užtikrinti įvairių stacionarių įrenginių ir mechanizmų techniškai tvarkingą būklę, nepertraukiamą ir patikimą darbą.“. Pateikdamas 2016 m. vasario 4 d. prašymą susipažinti su drausminės nuobaudos ir atleidimo iš darbo medžiaga, ieškovas D.J. pateiktame prašyme pats save identifikavo kaip stacionarių įrenginių skyriaus vyr. mechaniką. Atsižvelgiant į AB “Dolomitas” nustatytą organizacinę struktūrą, ieškovas buvo laikomas vadovaujančiu darbuotoju, turinčiu pareigą organizuoti ir prižiūrėti jam pavaldžių stacionarių įrengimų remonto skyriaus darbuotojų darbą. Tiek ieškovo pareigybės aprašymas, tiek KVS PR-PD-18 dokumentas patvirtina, kad ieškovui D.J. buvo pavaldūs stacionarių įrengimų remonto skyriuje dirbantys vyresn. inžinierius-mechanikas, inžinierius-mechanikas. Ieškovo asmeninėms atsakomybėms buvo priskirta vadovauti ir koordinuoti III technologinės linijos remonto brigados darbą, taip pat santechnikų remonto brigados, kuri buvo atsakinga už visų technologijų linijų priežiūrą, darbą. Taigi, pareiginių nuostatų, darbo tvarkos taisyklių bei KVS PR-PD-18 nuostatomis pagrįsta, kad ieškovas D.J., eidamas vyr. mechaniko pareigas buvo atsakingas už stacionarių įrengimų remontą, techninę priežiūrą ir nepertraukiamą darbą. Atlikdamas šias pareigas ieškovas D.J. buvo atsakingas už stacionarių įrengimų remonto skyriaus darbuotojų darbo paskirstymą, atliktų darbų kokybės kontrolę. Ieškovas D.J. buvo atsakingas už visas technologines linijas aptarnaujančių santechnikų brigados darbą, kurią iki 2015 m. gruodžio 23 d. sudarė S. L. ir A. P. (jį vėliau pakeitė G. P.). Tai, kad ieškovas D.J. tiesiogiai vadovavo santechnikų brigados darbui patvirtina į bylą pateiktas 2015-2016 m. remonto darbų grafikas, kurį sudarė ir savo parašu patvirtino pats ieškovas ( t.2, b.l.14 ). Minėtame grafike ties kiekviena technologine linija yra išskirta sritis „siurbliai ir vamzdynai“, kurios darbus atlikti paskirta tiems paties žmonėms: S. L. ir G. P. (dirbančiam vietoj A. P.). Toks išskyrimas patvirtina, kad šie darbuotojai dirba santechnikų brigadoje ir yra pavaldūs ieškovui. Ieškovas D.J. buvo atsakingas už santechnikų brigados darbą patvirtina ir yra bylą pateiktos III ir V technologinės linijos pirkimų paraiškos, kurias sudarė pats ieškovas ir kuriose nurodoma, kad ieškovas užsako pirkti santechnikos remontui reikalingas detales ( t.2, b.l.58-79 ). Iš inžinieriaus-mechaniko V. K. ( t.1., b.l.85), technikos direktoriaus A. Š. ( t.1., b.l.87) ir suvirintojo S. L. ( t.1., b.l.91-92) pateiktų paaiškinimų, taip pat AB “Dolomitas” generalinio direktoriaus reikalavime pasiaiškinti minimo 2016 m. sausio 14 d. patikrinimo akte nurodytų nustatytų kitų mechanizmų sugadinimų ( t. 1 , b.l.86,90 ), darytina aiški išvada, kad būtent ieškovas D.J. ir jo vadovaujama santechnikų komanda buvo atsakingi už V technologinės linijos pulpos siurblių tinkamą priežiūrą, paruošimą žiemai, tame tarpe ir vandens iš siurblių išleidimą. Tinkamas vandens neišleidimas lėmė sklendės F4 DN 400 korpuso įtrūkimą, o tai AB “Dolomitas” sukėlė didelės žalos. Kaip nurodė atsakovo atstovas, tokia pleištinė sklendė su kombinuota mechanine ir elektrine pavara buvo pirmą kartą įsigyta bendrovės veikloje. Statant modernią V technologinę liniją buvo suprojektuota ir moderni jos vandens padavimo siurblinė. Siurblinei reikalingus įrenginius tame tarpe ir minimą pleištinę sklendę su tiekėjais derino ir komplektavo asmeniškai pats D. J. Jis 2015-06-10 ant pateiktos sklendės techninių parametrų lentelės parašė rezoliuciją – „Sklendė tinka iš mechaninės pusės“ (t.2., b.l. 13). Iš to darytina išvada, kad D.J. matė ir suvokė tiek sklendės konstrukciją, nes buvo pridėtas brėžinys, tiek pleištinės sklendės veikimo principą, jog sklendės pleištas atidarymo rėžime yra pakeliamas į viršutinę sklendės dalį, į kurią pleišto pakėlimo metu pribėga vanduo. Buvo tik vienas būdas tinkamai pleištinę sklendę paruošti žiemai išvengiant sugadinimo, tai mechaninės pavaros pagalba išjudinti sklendės pleištą iš viršutinės ar apatinės padėties. Tokiu būdu vanduo iš viršutinės sklendės dalies būtų išbėgęs ir sugadinimo būtų išvengta. Iš to darytina išvada, kad D. J. suvirintojui A. P. galimai davė techniniu požiūriu nekvalifikuotą ir nepilną pavedimą. A. P. atliko darbą D. J. pavedimo apimtyje ir jo kompetencijos ir suvokimo apimtyje. D.J. netinkamai atliko A. P. atliktų darbų kontrolę, kurios metu buvo galima pastebėti nepilnai atliktus darbus, juos padaryti ir žalos išvengti. Suvirintojas A. P. buvo priimtas į darbą suvirintoju kaip turintis 4 kategorijos kvalifikaciją. Jam šią kvalifikaciją suteikė mokymo įstaiga ir kvalifikacijos kėlimo įstaiga ( t. 2., b.l. 23-27). Priimdamas sprendimą siųsti jį atlikti vandens išleidimo darbus iš vamzdynų pats D. J. ir prisiėmė atsakomybę už tikėtiną rezultatą. Be to, V technologinė linija buvo visiškai sustabdyta 2015 m. lapkričio 16 d. Tai buvo pakankamai laiko tokį darbą suplanuoti parenkant ir tinkamiausios kvalifikacijos darbuotojus. Patikslintu ieškiniu pats ieškovas D.J. pripažįsta, kad jis buvo atsakingas už santechnikų brigados darbą ir turėjo atlikti jam pavaldžių darbuotojų kontrolę, kadangi nurodo, jog A. P. darbą jo nurodymu patikrino S. L. sklendės korpuso įtrūkimą rado 2015 m. gruodžio 28 d., t.y. šios dienos rytą sklendės korpusas jau buvo sutrūkęs ( t.2., b.l.28-31). Atsižvelgiant į tai, kad su suvirintoju A. P. darbo sutartis nutraukta dar 2015 m. gruodžio 23 d. ( t.2., b.l. 16-17), A. P. vandens išleidimo darbus turėjo būti atlikęs iki darbo santykių nutrūkimo. Ieškovui D.J., kaip vyr.mechanikui, turėjo būti žinoma, kad vandens išleidimo darbai turi būti atlikti iki minusinės oro temperatūros. Pagal į bylą pateiktą V technologinės linijos darbo suvestinę matyti, kad V technologinė linija darbą baigė 2015 m. lapkričio 16 d. ( t. 2, b.l.15 ). Tai reiškia, jog ieškovas D.J. pavedimui dėl vandens išleidimo suformuoti, įgyvendinti ir sukontroliuoti jo įgyvendinimą turėjo laiko nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., tačiau to nepadarė. Iš meteorologinės pažymos matyti, kad minusinė oro temperatūra buvo 2015 m. gruodžio 15-17d., po to nuo 2015 m. gruodžio 27d ( t.2., b.l.43-45). S. L. nuvykimas į V technologinę liniją 2015 m. gruodžio 28 d. negali būti laikomas kontrolės vykdymu, nes sklendės korpusas jau buvo suskilęs ir S. L. apie tai pranešė ieškovui. Vandens išleidimo darbų kontrolė turėjo būti atlikta nedelsiant iškart po tokių darbų vykdymo, nes oro sąlygų pasikeitimas neišleidus vandens gali sukelti neigiamas pasekmes įrengimams, kaip ir atsitiko nagrinėjamu atveju. Taigi nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai (S. L. pasiaiškinimas, Hidrometeorologijos tarnybos pažyma, V technologinės linijos darbo laiko suvestinė, Darbo sutarties su A. P. nutraukimo įrašas) patvirtina, kad pavesto darbo kontrolės ieškovas D. J. tinkamai neįvykdė. Ieškovas D.J. buvo priimtas vyr. mechaniko pareigoms, jo- vyr. mechaniko pareigybė apėmė didesnes atsakomybes nei kitos pareigybės (pavyzdžiui, suvirintojo, inžinieriaus – mechaniko pareigybės). Todėl ieškovui D.J., kaip atitinkamos kvalifikacijos ir kompetencijos darbuotojui , teko didesnės atsakomybės, tame tarpe ir pareiga užtikrinti kokybišką kitų skyriaus kolegų darbą. 2016 m. sausio 14 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatytas ne tik sklendės F4 DN 400 korpuso įtrūkimas, tačiau gerokai daugiau pažeidimų ir AB “Dolomitas” materialinio turto sugadinimo atvejų ( t.1., b.l.86,90). Ši aplinkybė taip pat patvirtina ieškovo D.J. netinkamą, neatsakingą ir aplaidų jam priskirtų pareigų vykdymą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo D.J. teiginiai, jog jis nebuvo atsakingas už jam pavaldžių darbuotojų darbo kokybės kontrolę ir priežiūrą yra nepagrįsti ir neteisėti. Nors patikslintu ieškiniu ieškovas D.J. pakeitė poziciją ir nurodė, kad kontrolę vykdė, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokie ieškovo teiginiai nėra įrodyti ir pagrįsti. Įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, AB “Dolomitas darbuotojų pateiktus paaiškinimus ( t.1., b.l. 85,87,91-92), paties ieškovo D.J. pateiktą paaiškinimą ( t.1., b.l. 83) , įvertinus tai, kad už darbo drausmės pažeidimus D.J. jau buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos, darytina išvada, kad atleidimas kaip drausminė nuobauda pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ieškovui D.J. atsakovo AB “Dolomitas” generalinio direktoriaus A.B. įsakymu buvo skirta pagrįstai ir teisėtai. Analogiška išvada darytina ir dėl 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. spalio 2 d. ieškovui skirtų drausminių nuobaudų, kurių ieškovas D.J. neginčijo ir kurios yra galiojančios.

21Dėl ieškovo reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas ir neturtinės žalos atlyginimą Pareikštu ieškiniu ieškovas D.J. reikalauja priteisti jam išmokas pagal DK 300 str. 1 arba 4 d. priklausomai nuo teismo priimto sprendimo. Atsakovo atstovas A.B. nurodė, kad dėl ieškovo D.J. požiūrio į darbą, sisteminio aplaidumo ir neatsakingumo ,sukėlusio AB “Dolomitas” itin didelę žalą, kuri siekia beveik 30 000 Eur., atsakovas nemato galimybės ieškovo D.J. grąžinti į užimtas pareigas jokiais atvejais. Byloje surinktų įrodymų pagrindu , teismas daro išvadą, kad ieškovo D.J. reikalavimai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo pripažinti darbo sutarties su ieškovu nutraukimą neteisėtu ir priteisti ieškovui DK 300 str. 1 ir 4 d. numatytas sumas. . Ieškovas D.J. nurodė, kad yra patyręs neturtinę žalą dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Toks ieškovo reikalavimas atmestinas, kadangi ieškovas neįrodė nei vienos būtinosios neturtinės žalos atsiradimo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; kt.). Pareiga įrodyti nurodytas sąlygas tenka darbo santykių šaliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Ieškovo D.J. reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu yra nepagrįstas, o šioje byloje nėra įrodyta nei viena civilinės atsakomybės sąlyga, reikalinga neturtinės žalos fakto konstatavimui. Pateiktu ieškiniu nėra įrodyta, kad atsakovas AB “Dolomitas”ieškovo D.J. atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose pagrindą buvus neteisėtus veiksmus darbuotojo atžvilgiu dažniausiai nulemia tokios aplinkybės, kaip nuolatinis darbuotojo žeminimas, nepagarbus elgesys ir pan. Tuo tarpu iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas D.J. AB “Dolomitas” ėjo aukštas pareigas, organizavo jam pavaldžių darbuotojų darbą. Nepaisant to, kad ieškovas D.J. sistemingu aplaidžiu pareigų ėjimu ne vieną kartą sukėlė atsakovui AB “Dolomitas” turtinės žalos, tačiau atsakovas net tris kartus suteikė ieškovui galimybę pakoreguoti savo elgesį ir tinkamai atlikti pavestas pareigas, tačiau pats ieškovas D.J. po jam skirtų drausminių nuobaudų ir įpareigojimų ,nedarė jokių išvadų. Ieškovo D.J. teiginiai apie tai, kad atsakovas neva pažeidė Darbo kodekse įtvirtintą partnerystės principą atmestini kaip nepagrįsti, nes savo sistemingu aplaidžiu pareigų vykdymu Darbo kodekse įtvirtintas pareigas pažeidė būtent ieškovas, o ne atsakovas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus atsakovo veiksmus ieškovo atžvilgiu. Ieškovas D.J. nepateikė įrodymų dėl jam realiai padarytos žalos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atsiradimo faktą įrodyti tenka pareiga tai teigiančiai darbo teisinių santykių šaliai, o šiuo atveju D.J. apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nurodydamas , kad dėl sugadinto reputacijos jį niekas nenori priimti į darbą, jis neranda darbo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje yra pateikta darbo sutartis, iš kurios matyti, kad D.J. 2016-04-27 įsidarbino UAB “Baltis Master” Šiaulių servise serviso vadovu. ( t.1., b.l.163,164,t.2., b.l33). Ieškovo D.J. teiginiai dėl pajamų šaltinio praradimo nesudaro teisinio pagrindo spręsti apie neturtinės žalos dydį. Nesant byloje nustatytų neteisėtų atsakovo AB “Dolomitas” veiksmų ir jų padarinių ieškovui D.J., nėra reikalinga analizuoti ir atsakovo kaltės ar priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos egzistavimo.Atsižvelgiant į tai, kad bylose, kylančiose iš darbo teisinių santykių, neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra savarankiškas civilinių teisių gynimo būdas, o ieškovas D.J. neįrodė būtinųjų neturtinės žalos atsiradimo sąlygų, šis ieškovo D.J. reikalavimas atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

22Bylinėjimosi ir procesinės išlaidos.

23Ieškovas D. J. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: advokato išlaidas 1500 EUR ( t.2, b .l. 37). Atsakovas AB „Dolomitas“prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: advokato išlaidas 3981,83 EUR ( t.2., b.l.109-119 ).

24Kadangi ieškovo D. J. ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos 3981,83 Eur ( advokato darbo apmokėjimas už dokumentų rengimą, išsiuntimą, konsultacijas, atstovavimą teisme, kelionės išlaidos ) atsakovui AB „Dolomitas“ iš ieškovo D. J. priteistinos pilnai , kadangi jos įrodytos ir pagrįstos byloje pateiktais dokumentais ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio už teisines paslaugas (t.2., b. l. 109-119 ).Ieškovui D. J. iš atsakovo AB “Dolomitas„ jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

25Atmetant ieškinį, iš ieškovo D .J. priteistinos bylinėjimosi ( procesinių dokumentų įteikimo) išlaidos 2,90 Eur valstybei.

26Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Nutarė

27Ieškovo D. J. patikslintą ieškinį atmesti.

28Priteisti iš ieškovo D. J. a. k. ( - ), gyvenančio ( - ),3981,83 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB „Dolomitas“, įmonės kodas 167900844, esanti Dolomito g.6, Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r., a. s. LT347044060006395666 AB SEB Vilniaus bankas, banko kodas 70440.

29Ieškovo D. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo AB „Dolomitas“ atmesti.

30Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. ( - ), gyvenančio ( - ), 2,90 eurų bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,... 2. sekretoriaujant Ritai Grigalienei,... 3. dalyvaujant ieškovui D. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Petrui... 4. atsakovo AB „Dolomitas“atstovams: direktoriui A. B. ir advokatei Karolinai... 5. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J.... 6. Pakruojo rajono apylinkės teisme 2016 m. kovo 18 d. gauta ir 2016m. kovo 21 d.... 7. 2014 m. rugsėjo 22 d. Atsakovas AB „Dolomitas“ į Remonto skyriaus vyr.... 8. Savo pirminio ieškinio pagrindinį argumentą dėl neva neteisėto jo... 9. Iš pasakytų argumentų visumos, Teismą noriu patikinti, kad kitokio tikslo... 10. Dėl Ieškovo pirminiame ieškinyje keliamo klausimo apie įsakymo pagrindimą... 11. Laikėmės praktikos, kad direktoriaus įsakymas yra lokalinis teisės aktas,... 12. Kadangi Teisėkūros įstatymas taikomas ir įmonių bei įstaigų lygmeniui,... 13. O poįstatyminis aktas - 2013 m. gruodžio 23 d. Teisingumo ministro įsakymas... 14. Šių pateiktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad Ieškovui skiriant... 15. Dėl trečio Ieškovo argumento, kuris yra susijęs su teiginiais, kad neva... 16. Iš pateiktų argumentų visumos darytina išvada, kad Atsakovas kaip darbdavys... 17. Dėl ieškovo D. J. atleidimo iš darbo datos nukėlimo laikino nedarbingumo... 18. Dėl ieškovo D. J. atleidimo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 punkte... 19. Dėl ieškovo darbo funkcijų ir jas reglamentuojančių AB „Dolomitas“... 20. Dėl 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. ( - ) skirtos drausminės nuobaudos... 21. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas ir... 22. Bylinėjimosi ir procesinės išlaidos. ... 23. Ieškovas D. J. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: advokato išlaidas... 24. Kadangi ieškovo D. J. ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos 3981,83... 25. Atmetant ieškinį, iš ieškovo D .J. priteistinos bylinėjimosi ( procesinių... 26. Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270... 27. Ieškovo D. J. patikslintą ieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš ieškovo D. J. a. k. ( - ), gyvenančio ( - ),3981,83 EUR... 29. Ieškovo D. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo... 30. Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. ( - ), gyvenančio ( - ), 2,90 eurų... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...