Byla e2-644-330/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6688-577/2015 pagal bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams R. P., A. B., L. L., I. S., E. B., S. L., uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos auditas“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Lorika“, M. L., ERGO Insurance SE, išvadą teikianti institucija – Turto vertinimo priežiūros tarnyba.

2Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :

3I. Klausimo esmė

4Ieškovė bankrutuojanti kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ (toliau – BKU „Švyturio taupomoji kasa“) pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė pripažinti neteisinga ir negaliojančia atsakovės UAB „Baltijos auditas“ 2010 m. balandžio 27 d. parengtą Nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 10/01-27, priteisti solidariai iš atsakovų R. P., A. B., L. L., I. S., E. B., S. L., UAB „Baltijos auditas“ 85 660,97 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas.

5Ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį 85 660,97 Eur vertės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog atsakovai, dėl kurių veiksmų buvo suteikta didelė paskola finansiškai nepajėgiam skolininkui, elgėsi ne tik neatidžiai ir nerūpestingai, bet galbūt ir nesąžiningai, todėl mano, kad ir toliau atsakovai gali elgtis nesąžiningai bei siekti išvengti ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo, iššvaistyti turtą ar kitaip jį paslėpti, imtis priemonių perleisti jį tretiesiems asmenims. Be to, ieškovės įsitikinimu, ieškinio suma atsakovams yra labai didelė, o tai sudaro savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovės BKU „Švyturio kredito unija“ prašymą patenkino – ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovams R. P., A. B., L. L., I. S., E. B., S. L., UAB „Baltijos auditas“ nuosavybės teise priklausančius 85 660,97 Eur vertės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises. Nesant ar esant nepakankamai turto, nurodė areštuoti atsakovų lėšas, neviršijant 85 660,97 Eur sumos, leidžiant atsakovams R. P., A. B., L. L., I. S., E. B., S. L. iš areštuotų lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, bei atsiskaityti su ieškove, o atsakovei UAB „Baltijos auditas“ leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.

8Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į tai, kad šeši atsakovai yra fiziniai asmenys, o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės UAB „Baltijos auditas“ atžvilgiu yra iškelta ir kitų civilinių bylų, laikytina didele ir galinčia padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas svarbia laikė aplinkybę, jog tiksli atsakovų finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma. Be to, teismo nuomone, svarbu tai, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovė UAB „Baltijos auditas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Baltijos auditas“. Skundą grindžia šiais esminiais motyvais:

111. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, jog ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, nesuteikia teisės reikalauti perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuo pačiu išvengiant galimos prievolės atlyginti žalą, galinčią kilti dėl tokių priemonių taikymo.

122. Pirmosios instancijos teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus. Teismas nenustatė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

133. Teismas nevertino specifinės atsakovės veiklos – audito ir turto vertinimo. Nurodyta veikla licencijuojama ir apdrausta privalomuoju draudimu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atima galimybę pasitelkti ekspertą, kurio paslaugos reikalingos įmonės veikloje. Laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo atsakovės teises.

14Ieškovė BKU „Švyturio taupomoji kasa“ prašo atsakovės UAB „Baltijos auditas“ atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą akcentavo, kad laikinąsias apsaugos priemones nuspręsta taikyti ne vien dėl didelės ieškinio sumos. Nurodė, kad atsakovė nepagrindė argumentų, jog laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės pagrindžia ir tai, jog atsakovės turtinė padėtis nėra aiški.

15Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE atsiliepime į atskirąjį skundą prašė dėl UAB „Baltijos auditas“ atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

20Pirmosios instancijos teismas būtinumą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tik didele ieškinio suma. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovams, kurių šeši yra fiziniai asmenys, o atsakovės UAB „Baltijos auditas“ atžvilgiu yra iškelta ir kitų civilinių bylų, yra didelė. Apeliacinis teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, konstatuoja, jog vien teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovės UAB „Baltijos auditas“ atžvilgiu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

21Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012; 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013, 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. e2-1507-330/2015). Pastebėtina, jog apeliantė neįrodinėjo, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymo metu ji turi būsimam teismo sprendimui nedelsiant įvykdyti reikalingų lėšų. Kita vertus, teismas pažymi, jog teigdama, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovė neturėtų pakankamai lėšų / turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas ieškovei palankus teismo sprendimas, ieškovė nepagrindė, kokiu būdu atsakovės UAB „Baltijos auditas“ turto areštas padidintų jo (turto) vertę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo, tačiau tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. Grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui nagrinėjamu atveju grindžiama tik deklaratyviais teiginiais. Apeliacinės instancijos teismui nėra žinomos objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu galėtų būti konstatuojama būsimo teismo sprendimo sąmoningo nevykdymo galimybė. Todėl, ieškovei neįrodžius atsakovės UAB „Baltijos auditas“ nesąžiningumo, nesant duomenų, jog atsakovė ketina perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan., tokie kriterijai, kaip reikalavimo suma ar šalių padėtis (pvz., jog ieškovė – bankrutuojantis asmuo) neturi reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio pateikimas ir jame nurodytas reikalavimo dydis atsakovo nesąžiningumo nepreziumuoja. Kaip minėta, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Dėl šios priežasties apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Baltijos auditas“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones taikė be pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, panaikinant jos dalį, kuria apeliantės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir naują priimant procesinį sprendimą – netenkinti ieškovės prašymo dėl tokių priemonių taikymo apeliantės atžvilgiu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

22Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip ne kartą konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiškia, jog paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismas turi iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja prašyme nurodytos naujos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

23Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai sprendžiamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį pakeisti, panaikinant nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos auditas“ (j. a. k. 124564124) atžvilgiu. Šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos auditas“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :... 3. I. Klausimo esmė... 4. Ieškovė bankrutuojanti kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ (toliau... 5. Ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovės BKU... 8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti suma,... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovė UAB „Baltijos auditas“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog vien didelė... 12. 2. Pirmosios instancijos teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės... 13. 3. Teismas nevertino specifinės atsakovės veiklos – audito ir turto... 14. Ieškovė BKU „Švyturio taupomoji kasa“ prašo atsakovės UAB „Baltijos... 15. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE atsiliepime į atskirąjį skundą prašė... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 20. Pirmosios instancijos teismas būtinumą byloje taikyti laikinąsias apsaugos... 21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien didelė... 22. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų... 23. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 25. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį pakeisti,...