Byla e2A-442-513/2020
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei J. Z., trečiajam asmeniui notarei S. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovas S. B. prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 2013 m. gegužės 16 d. testamentą, kuriuo testatorė R. B., mirusi ( - ), visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visas turtines teises paliko savo dukteriai, ieškovo seseriai, J. Z..

72.

8Ieškovas argumentavo, kad testamento sudarymo metu motina turėjo psichikos sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų sukeliamų padarinių.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinys patenkintas.

124.

13Teismas nurodė, jog 2019 m. birželio 18 d. – liepos 18 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-387/2019 duota kategoriška eksperto išvada, kad R. B. 2013 m. gegužės 16 d. sudarydama testamentą turėjo psichikos sutrikimą – ( - ), ir dėl šio sutrikimo testamento pasirašymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas nurodė, jog ekspertizės išvados yra grindžiamos išsamia R. B. medicininių dokumentų įrašų apie jos sveikatos būklę nuo 2012 metų iki pat mirties analize, ekspertizės akte esantys duomenys apie testatorės sveikatos būklę tiek prieš ginčijamą testamento sudarymą, tiek ir po jo yra išsamūs, pakankami ir leidžiantys konstatuoti testatorės būklę testamento sudarymo metu, ekspertės išvados yra argumentuotos, todėl abejonių dėl jų pagrįstumo nekyla. Teismas konstatavo, kad 2019 m. birželio 18 d. – liepos 18 d. eksperto išvada yra patikima, nuosekli, pagrįsta tyrimo duomenimis, teismo ekspertė psichiatrė S. Š., turinti 19 metų ekspertinio darbo stažą, išsamiai ir aiškiai atsakė į visus pateiktus klausimus, tinkamai suprato pateiktą užduotį, išvados neprieštarauja kitiems rašytiniams įrodymams.

145.

15Atsakovei argumentuojant ekspertizės išvadų prieštaringumu, t. y. jog ekspertizės akte nurodyta, kad analizuotas visas žmogaus gyvenimas, tačiau neįvertintos aplinkybės, kad po testamento sudarymo testatorė yra sudariusi ir kitų sandorių, kuriuos tvirtino notaras, kad į notarų biurus testatorė atvykdavo pati, nors medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad ji nevaikščiojo, teismas pažymėjo, kad nė viena proceso šalis nekėlė reikalavimų dėl kitų R. B. sudarytų sandorių panaikinimo ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas vertino, jog aplinkybės, kad mirusioji yra sudariusi ir kitų sandorių, neleidžia daryti neginčytinos išvados, kad testamento sudarymo metu ji buvo visiškai veiksni, visapusiškai ir objektyviai suprantanti savo veiksmų esmę ir atliktų veiksmų pasekmes. Be to, teismas rėmėsi ekspertės paaiškinimais, jog aplinkybė, kad testatorė galėjo vaikščioti, nebūtų pakeitusi ekspertizės akto išvados, kadangi R. B. diagnozuotas psichikos sutrikimas nebūtinai daro įtaką asmens judėjimui.

166.

17Teismas vertino, jog byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą manyti, kad testatorės psichinė ir fizinė būklė buvo akivaizdžiai bloga dar prieš testamento sudarymą. Teismas pažymėjo, kad teiginių apie tai, jog būklę motina simuliavo siekdama gauti pašalpas, atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais, o šiuos teiginius paneigia 2012 m. lapkričio 27 d. radiologinis tyrimas Nr. 2613, t. y. galvos smegenų kompiuterinė tomografija, kurios metu buvo nustatyti ( - ). Teismas nurodė, jog šie sutrikimai patvirtina neurologo 2012 m. lapkričio 26 d. siuntime nurodytą diagnozę – ( - ), o teismo ekspertė pažymėjo, kad asmuo buvo tokios būsenos, jog sąmoningai simuliuoti negalėjo, t. y. dėl ( - ), sergant vėlai prasidėjusia ( - ), R. B. nebegebėjo protingai ir racionaliai mąstyti. Teismo ekspertė taip pat nurodė, jog ši demencija, sukeliama kraujotakos sutrikimų, turi vadinamuosius sulicidinius langus, t. y. sąmonės prašviesėjimus, tačiau pabrėžė, kad ( - ) liga žmogų paveikia labai greitai, duoda staigų asmenybės defektą, gilius kognityvinių funkcijų sutrikimus, todėl labai abejoja, kad mirusiosios atveju galėjo būti „prašviesėjimų“.

187.

19Teismas nurodė, jog aplinkybę, kad dėl sveikatos sutrikimų testatorė buvo priklausoma nuo aplinkinių, o jos savarankiškumas nuolat mažėjo, patvirtina ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos 3 teritorinio skyriaus 2013 m. kovo 7 d. bendrojo pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktas Nr. SP – 791, kuriuo R. B. nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2016 m. vasario 14 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat liudytojų parodymai.

208.

21Nors notarė, patvirtinusi testamentą, teigė įsitikinusi asmens veiksnumu, teismas pažymėjo, kad notarė neturi specialių medicininių ir psichiatrinių žinių, kad būtų galėjusi įvertinti testatorės psichikos būklę testamento sudarymo metu, o tai, kad išoriškai R. B. sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia teismo ekspertės, turinčios specialių žinių ir 19 metų ekspertinio darbo stažą, išvadų pagrįstumo.

229.

23Teismas vertino, jog ekspertei davus kategorišką išvadą, kurios nepaneigė kiti byloje esantys įrodymai, yra pagrindas spręsti, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų apie testatorės negebėjimą išreikšti savo valią ginčijamo testamento sudarymo metu, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.89 straipsniu, pripažino negaliojančiu 2013 m. gegužės 16 d. R. B. sudarytą testamentą.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2510.

26Atsakovė (apeliantė) J. Z. apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

2711.

28Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas akcentavo tik medicininį testamento pripažinimo negaliojančiu kriterijų, o dėl juridinio kriterijaus nepasisakė visiškai, dėl to ne iki galo atskleidė bylos esmę ir netinkamai motyvavo sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, nepagrįstai atmetė atsakovės prašymus dėl įrodymų rinkimo ir apribojo jos teises rinkti įrodymus ir teikti teismui teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus duomenis.

2912.

30Argumentuoja, jog teismas netyrė ir nepasisakė dėl juridinio kriterijaus, t. y. dėl to, ar 1) testatorės valia, išreikšta testamente, atitiko jos tikrąją valią; 2) neįvertino testatorės ir įpėdinės santykių iki testamento sudarymo, neįvertino priežasčių, dėl kurių testatorė visą savo turtą norėjo palikti tik dukteriai; 3) neįvertino testatorės ir dukters bei sūnaus santykių iki testamento sudarymo, pagal kuriuos galima daryti išvadas apie testatorės valią dėl turto palikimo; 4) neįvertino fakto, kad testatorė gyveno pas įpėdinę, kuri ją prižiūrėjo, ir negalėjo turėti kitokios valios, nei išreiškė testamentu; 5) neįvertino ir netyrė fakto, jog ir ankstesniais sandoriais testatorė turtą perleisdavo tik įpėdinei; 6) neįvertino fakto, kad ieškovui testatorė turto nedavė ir nedovanojo, priešingai – po močiutės mirties 2007 metais ieškovas skolinosi iš testatorės pinigus; 7) neįvertino fakto, kad įpėdinė pagal testamentą net savo asmeniniu turtu prisidėjo prie testatorės namo statybos, nes žinojo apie testamentą ir buvo susitarusios su testatore dėl turto palikimo ir slaugymo; 8) neįvertino fakto, kad testatorė po testamento sudarymo dar ne kartą pati asmeniškai vyko pas notarus ir niekada nepakeitė savo valios dėl testamento turinio; 9) neįvertino fakto, kad testamente pasirašė pati testatorė, kuri asmeniškai pati vyko pas notarą ir pati tiesiogiai išreiškė savo valią.

3113.

32Apeliantė nurodo, jog su motina prižiūrėjo močiutę, kuri visą savo turtą po mirties buvo pažadėjusi savo dukteriai R. B., o ši – atsakovei. Siekiant, kad dalis turto tektų ir ieškovui, šalių motina jam perleido žemės sklypą, sandoris įformintas 2004 m. sausio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, o močiutė 2004 m. liepos 21 d. jam padovanojo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, šis sandoris taip pat įformintas kaip pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovo tuo metu nepilnamečiu sūnumi. Tą pačią dieną nežinia, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių močiutė sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovui, o ne atsakovei ir jos motinai, tačiau ieškovas tai nuslėpė iki pat močiutės mirties, o mirus močiutei ir ieškovui atsisakius vykdyti močiutės valią, ieškovo ir jo tėvų bei atsakovės santykiai pašlijo. Nurodo, jog ieškovas po motinos mirties taip pat inicijavo civilinę bylą dėl gyvenamojo namo pripažinimo motinos ir tėvo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir ieškinys buvo patenkintas.

3314.

34Apeliantė nurodo, jog motina jai ir sutuoktiniui 2008 m. sausio 7 d. perleido žemės sklypą, sandoris įformintas pirkimo–pardavimo sutartimi, 2008 m. vasario 19 d. motina jai padovanojo gretimą žemės sklypą. Tais pačiais metais motina padalijo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą į du sklypus, vieną pardavė, gretimame pradėjo gyvenamojo namo statybos darbus. 2008 m. buvo parengtas pastato projektas ir gautas statybos leidimas, visus dokumentus tvarkė išimtinai tik motina, dalį dokumentų parengimo ir statybinių medžiagų įsigijimo išlaidų padengė atsakovė savo asmeninėmis lėšomis. Nurodo, jog 2012 metais motiną buvo ištikęs insultas, tačiau ji greitai pasveiko ir žymių padarinių, susijusių su jos gebėjimu mąstyti, nebuvo, nors vaikščioti buvo sunku dėl kitų ligų. Nurodo, jog 2013 m. kovo 6 d. motina asmeniškai nuvyko pas notarę V. S., sudarė žemės sklypų pardavimo sandorius, nes norėjo greičiau pabaigti namo statybas. Kitą dieną, t. y. 2013 m. kovo 7 d., siekiant gauti socialines lengvatas, motinai buvo nustatyti specialieji poreikiai iki 2016 m. vasario 14 d., kadangi jai buvo sunku vaikščioti. 2013 m. gegužės 16 d. motina pati asmeniškai nuvyko pas notarę S. B. ir sudarė testamentą, dar kartą pas notarę vyko 2013 m. rugsėjo 10 d. ir sudarė dar vieno žemės sklypo pardavimo sandorį, už gautus pinigus įrengė gyvenamąjį namą. 2014 m. birželio 26 d. motina pati asmeniškai nuvyko pas notarę A. B. priimti mirusio sutuoktinio (šalių tėvo) palikimą ir išdavė įgaliojimą atsakovei, kad ji sutvarkytų paveldėjimo reikalus. Nurodo, jog dar kartą pas notarę S. B. motina vyko 2015 m. liepos 17 d. ir išdavė įgaliojimą UAB „( - )“, kuri pardavė dar vieną žemės sklypą. Pažymi, jog nuo pat testamento sudarymo motina valios dėl palikimo nepakeitė, nors pas notarus lankėsi periodiškai. Atsakovė nurodo, kad prašymai dėl notarės, tvirtinusios testamentą, 2013 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2015 m. liepos 17 d. įgaliojimą, pakartotinės apklausos buvo atmestas. Taip pat pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę gauti duomenis iš notarės, tvirtinusios 2013 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, apie sandorio sudarymo aplinkybes ir testatorės būklę sandorio sudarymo metu.

3515.

36Apeliantė nurodo, jog 2016 m. vasario 5 d. motinai neterminuotai nustatyti specialieji poreikiai, 2016 m. gegužės 25 d. teismo sprendimu nustatyta rūpyba, rūpintoja paskirta J. K., kuri 2017 m. liepos 3 d. teismo sprendimu atleista nuo rūpintojos pareigų, rūpintoja paskirta atsakovė.

3716.

38Apeliantės nuomone, testamentas pripažintas negaliojančiu tik todėl, kad formaliai vertinant medicininiu požiūriu testatorė neva negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės, tačiau į jos tikrąją valią atsižvelgta nebuvo, ji net nesiaiškinta. Argumentuoja, jog eksperto išvada, kaip įrodymų šaltinis, neturi išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog tarp iš tikrųjų įvykusių įvykių ir medicinių dokumentų įrašų egzistuoja esminiai prieštaravimai, tačiau neleido rinkti šiuos prieštaravimus patvirtinančių papildomų įrodymų ir atsisakė išduoti teismo liudijimą. Taip pat teigia, jog dalis medicininių įrašų padaryti ne tiesiogiai tiriant testatorę, bet būtent iš jos – atsakovės – žodžių, kai buvo siekiama nustatyti specialiųjų poreikių lygį, tarp medicininių dokumentų ir faktinių aplinkybių yra esminių prieštaravimų, pavyzdžiui, 2013 m. kovo 6 d. motina, nuvykusi pas notarą, sudarė sandorį, o jau kitą dieną konstatuota, kad negali ne tik vaikščioti, bet ir savimi pasirūpinti. Be to, medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad motina nevaikščiojo, buvo psichine liga serganti slaugoma ligonė, tačiau byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad motina ne tik pati atvyko pas notarą sudaryti testamentą, bet vyko pas skirtingus notarus ir sudarė keturis skirtingus sandorius skirtingais laikotarpiais, juos tvirtinusiems notarams nekilo abejonių dėl jos būklės ir valios. Pažymi, jog neketina ginčyti kitų sandorių, tačiau jų sudarymo aplinkybės paneigia teismo ir ekspertizės išvadas apie motinos psichikos būklę. Be to, nors ekspertizės akte aprašomas visas testatorės gyvenimas ir nurodyta, jog išvada grindžiama visų surinktų duomenų interpretacija, tačiau nutylėti ir nevertinti duomenys apie tai, kad testatorė tiriamu laikotarpiu pati vykdavo pas notarus ir sudarė keletą sandorių, o ekspertė negalėjo atsakyti, kodėl nepašalinti šie prieštaravimai, dar daugiau, ekspertė teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti ir nežinojo, apie kokius vėlesnius notarinius testatorės sandorius yra klausiama, todėl mano, kad ekspertė nebuvo susipažinusi su visa civilinės bylos medžiaga, nors ji buvo pateikta. Mano, kad ekspertizės aktas negali būti laikomas patikimu, yra tendencingas ir su esminiais trūkumais.

3917.

40Apeliantės teigimu, tai, kad dalis medicininių dokumentų patvirtina testatorės ligos faktą (kompiuterinė tomografija), savaime nereiškia, kad žmogus yra neveiksnus ar nesupranta savo veiksmų prasmės. Tai medicinis domuo, kuris neturi tiesioginio ryšio su asmens veiksnumu. Veiksnumas įvertinamas pagal Blessed skalę ir MMSE skalę, t. y. pagal pateikiamus klausimus ir gaunamus atsakymus, kuriuos galima lengvai simuliuoti, o motina būtent tai ir darė siekdama gauti valstybės išmokas. Tuo tarpu ekspertės teiginys, kad testatorė negalėjo simuliuoti, nes buvo neveiksni, yra visiškai nelogiškas. Taip pat nurodė, jog ir medicininiuose dokumentuose yra prieštaravimų, pavyzdžiui, 2013 m. vasario 1 d. įraše nurodyta, jog tiriamoji nė į vieną klausimą neatsako, dezorientuota laike, savyje, vietoje, į kontaktą neina, o 2013 m. spalio 17 d. įraše nurodyta, jog psichozės nėra, mąstymas konkretus, atmintis bloga.

4118.

42Argumentuoja, jog testatorė laisva valia, nors ir blogos sveikatos būklės, tačiau pati asmeniškai ir tiesiogiai išreiškė valią po savo mirties turtą palikti dukteriai, su kuria kartu gyveno, kuri rūpinosi testatore, ją slaugė, buvo paskirta rūpintoja ir net savo lėšomis gerino jos turtą (teismo nustatyti duomenys kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-767-372/2019), tačiau ginčijamu teismo sprendimu tokia testatorės valia yra paneigta.

4319.

44Ieškovas S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti, ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Argumentuoja, kad teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, iki galo ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas ir motyvavo išvadas.

4520.

46Teigia, jog priešingai nei nurodo apeliantė, teismas skundžiamą sprendimą grindė ne tik teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis, bet įvertino į bylą pateiktų testatorės medicininių dokumentų turinį, kitus rašytinius įrodymus, atsižvelgė į psichiatrės teismo ekspertės paaiškinimus, ginčo šalių ir liudytojų parodymus, juos išsamiai išanalizavo bei ginčijamame sprendime padarė byloje surinktų įrodymų visuma pagrįstą išvadą dėl testatorės negebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmės ir padarinių bei juos valdyti sudarant ginčijamą testamentą.

4721.

48Pažymi, jog ekspertė paaiškino, kad svarbiausia diferencinė diagnostika ( - ) ligos atveju yra kompiuterinė tomografija, kurią atlikus galima nustatyti, ar žmogaus smegenyse vyksta atrofija, t. y. smegenų nykimas. Būtent tai nustatyta dar iki ginčijamo testamento sudarymo, t. y. 2012 m. lapkričio 27 d. atlikus kompiuterinę tomografiją. Šiuo radiologiniu tyrimu nustatyti sutrikimai ir vėlesni psichologų ir psichiatrų atlikti testatorės medicininiai tyrimai patvirtino ( - ) diagnozę, t. y. kad dėl demencijos, sergant vėlai prasidėjusia ( - ), testatorė prieš testamento sudarymą ir jo sudarymo metu nebegalėjo protingai ir racionaliai mąstyti. Taip pat nurodo, jog skirtingų gydytojų medicininiuose dokumentuose nėra prieštaravimų, juose nuosekliai atspindėta progresuojanti ( - ) liga, o apeliantė nepateikė jokių medicininiams dokumentams lygiaverčių įrodymų, paneigiančių testatorės ligos istorijos faktus. Teigia, jog prieš ir po ginčijamo testamento sudarymo testatorės notarine forma sudaryti sandoriai negali būti laikomi rašytiniais įrodymais, paneigiančiais testatorės medicininių dokumentų duomenis, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog notarai neturi specialių medicininių ar psichiatrijos žinių, kad būtų galėję objektyviai ir teisingai įvertinti testatorės psichikos būklę sandorių sudarymo metu. Aplinkybė, kad notarams testatorė išoriškai galėjo sudaryti psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, negali paneigti radiologiniu tyrimu ir kitais medicininiais tyrimais nustatyto testatorės smegenų nykimo proceso ir, atitinkamai, gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti netekimo. Priešingai negu nurodyta apeliaciniame skunde, ne notarų patvirtinti testatorės sandoriai galėtų kelti abejonių dėl testatorės medicininiuose dokumentuose nurodytų duomenų atitikties tikrovei, tačiau pagrįstų abejonių kyla dėl tokių sandorių tvirtinimo notarine tvarka teisėtumo. Teigia, jog apeliantės prielaidą dėl ligos simuliavimo paneigia kelerių metų medicininių dokumentų išrašai, patvirtinantys, jog tai negalėjo būti vienkartinis simuliavimas, o palaipsniui progresuojanti ( - ) liga. Pažymi, jog testatoriaus valios susiformavimą lemia gebėjimas suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius, o ne apeliantės akcentuojamas testatorės gebėjimas vaikščioti.

4922.

50Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ekspertizės akte atlikta išsami testatorės sveikatos duomenų analizė, o eksperto išvados argumentuotos, teismui nebuvo pagrindo nesutikti su teismo ekspertizės išvada, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog abejonių dėl teismo ekspertizės akto patikimumo nekyla. Pažymi, jog liudytojomis apklaustų testatorės kaimynės, marčios, socialinės darbuotojos parodymai taip pat atitinka faktines bylos aplinkybes ir mediciniuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes apie prastą testatorės fizinę ir psichinę sveikatą.

5123.

52Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl dalies apeliantės nurodytų aplinkybių ir prielaidų nepasisakė, nereiškia, kad teismas jų neanalizavo ir nevertino. Pažymi, jog apeliantės nurodytos prielaidos apie tai, kad neva testatore rūpinosi išskirtinai tik ji, o testatorės ir ieškovo santykiai esą buvo pašliję, yra prieštaringos ir neatitinka tikrovės. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog jis taip pat lankydavo motiną, o apeliantės nurodytas faktas, kad testatorė ieškovui skolino pinigų, reiškia ne blogus ieškovo ir testatorės santykius, o priešingai – testatorės pasitikėjimą juo. Teigia, jog aplinkybė, kad motina nuo ginčijamo testamento sudarymo iki savo mirties nepakeitė testamente išreikštos valios, nebūtinai reiškia, jog testatorės valia testamente buvo išreikšta tinkamai, ši aplinkybė taip pat gali reikšti, kad progresuojant ( - ) ligai testatorė neteko gebėjimo formuluoti ar keisti savo valią.

5324.

54Ieškovas nurodo, jog apeliantės prašymą dėl įrodymų rinkimo pirmosios instancijos teismas atmetė procesiniu sprendimu – 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi, dėl kurios apeliantė Klaipėdos apygardos teismui yra pateikusi atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2S-183-265/2020, todėl apeliantės prašymo išreikalauti duomenis ar išduoti teismo liudijimą gauti duomenis iš notarės V. S. apie 2013 m. kovo 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-758 sudarymo aplinkybes teisėtumo ir pagrįstumo klausimas yra ne nagrinėjamos, bet civilinės bylos Nr. e2S-183-265/2020 dalykas. Pažymi, jog nebuvo prašoma pripažinti negaliojančia 2013 m. kovo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo, susijusio su duomenimis apie kitą testatorės sudarytą sandorį.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

57IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5825.

59Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

6026.

61CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų

6227.

63Apeliantė prašo pridėti naujus įrodymus – Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-183-265/2020. Apeliantės teigimu, ši nutartis patvirtina, kad yra išnaudotos visos galimybės rinkti įrodymus, patvirtinančius teismo ekspertizės akto prieštaringumą. Apeliantė atskiruoju skundu ginčijo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį, kuria nutrauktas apeliacinis procesas pagal atsakovės J. Z. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria netenkintas jos atstovo prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos bei liudijimo, suteikiančio teisę gauti duomenis, išdavimo. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi atsirąjį skundą atsisakyta priimti konstatavus, jog Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis apeliacine tvarka neskundžiama.

6428.

65Pagal bendrąją taisyklę vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė teikia nutartį, kuri priimta po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, apie šią nutartį šalims yra žinoma, todėl konstatuotina, jog naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jis priimtinas ir vertintinas su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl apeliacinio skundo

6629.

67Apeliantė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą, kuriuo patenkintas S. B. ieškinys ir pripažintas negaliojančiu 2013 m. gegužės 16 d. testatorės R. B., mirusios ( - ), testamentas, kuriuo ji visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visas turtines teises paliko savo dukteriai, ieškovo seseriai, atsakovei J. Z.. Apeliantė argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs medicininį kriterijų, visiškai nesiaiškino juridinio kriterijaus ir nepašalino medicininių dokumentų įrašų ir ekspertizės akto prieštaravimų faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantės argumentai pripažintini pagrįstais.

6830.

69Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

7031.

71Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, sandoris turėtų būti išsaugomas.

7232.

73Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

7433.

75Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, įvertinus ginčo faktines ir teisines aplinkybes, sudaro pagrindą išvadai, kad bylą išnagrinėjęs teismas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino testatorės būseną jai sudarant ginčijamą testamentą ir nesiaiškino, ar testamente išreikšta tikroji testatorės valia. Sutikrina su apeliantės argumentais, kad teismo išvados dėl testatorės būsenos testamento sudarymo metu ir jos teisinių padarinių yra pagrįstos remiantis tik ekspertizės akte nustatytu medicininiu kriterijumi, tačiau nevertintos kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymai, turintys esminės reikšmės bylai.

7634.

77Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata, taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas, įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

7835.

79Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas, remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

8036.

81Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo iš esmės išimtinai teismo psichiatrinės ekspertizės aktu ir jame nurodytų medicininių dokumentų įrašais, kuriuo ekspertė davė kategorišką išvadą, jog testatorei testamento sudarymo metu buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas ir testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tuo tarpu atsakovės nurodytas aplinkybes, jog testatorė tiek prieš testamento sudarymą, tiek ir po jo dar kelerius metus aktyviai sudarė sandorius, patvirtintus notarų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip nesusijusias su nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog kiti testatorės sudaryti sandoriai nėra ginčijami, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau faktinės aplinkybės, jog testatorė juos aktyviai sudarinėjo, ir jų sudarymo aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ir netenkino atsakovės atstovo prašymų jas išsiaiškinti, yra ypač reikšmingos mirusiosios valios ir būsenos nustatymo požiūriu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktui ir ekspertizę atlikusios teismo ekspertės paaiškinimams suteikė per didelę įrodomąją reikšmę ir nepašalino šių įrodymų prieštaravimų kitiems byloje esantiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms.

8237.

83Nustatyta, kad testatorė turėjo sandorių sudarymo patirties tiek iki ginčijamo testamento sudarymo, tiek po jo. R. B. 2005 m. rugsėjo 14 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 27 d. pardavė jai priklausančius žemės slypus, 2004 ir 2008 m. sudarė sklypų dovanojimo sandorius, taip pat dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, užsiėmė gyvenamojo namo statyba, 2008 m. rugpjūčio 18 d. jai išduotas statybos leidimas, o 2015 m. sausio 23 d. išduota apie statinio statybą be esminių nukrypimų ir įregistruotas naujas nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas.

8438.

85Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė, jog 2013 m. kovo 6 d. testatorė pardavė penkis jai priklausančius žemės sklypus, sutartį patvirtino notarė V. S., o kitą dieną, t. y. 2013 m. kovo 7 d., testatorei nustatytas specialiojo nuolatinio slaugos poreikio lygis, 2013 m. kovo 7 d. specialiųjų poreikių vertinimo akte jos būklė nurodyta: „guli lovoje, nuo praeitų metų vasaros nebeišeina iš namų, vienos nebegalima palikti (...) paskutiniu metu nevaikšto, pilnai slaugoma – šukuojama, maitinama, prausiama“ ir pan. Pažymėtina, jog akte nurodyta būklė aprašyta remiantis dukters paaiškinimais. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad jos motina, siekdama gauti socialines išmokas, ligą simuliavo ir 2013 m. kovo 6 d. sudaryti žemės sklypų pardavimo sandorių pas notarą vyko pati, savarankiškai, nelydima, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo apklausti sutartį patvirtinusią notarę V. S. arba išduoti liudijimą gauti informaciją apie sandorio sudarymo aplinkybes. Tokias pačias aplinkybes, t. y. kad testatorė pati, nelydima atvyko sudaryti testamentą, parodė teismo posėdyje apklausta testamentą patvirtinusi notarė S. B.. Pažymėtina, jog notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekanti Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). Iš notarės paaiškinimų bei testamento sudarymo aplinkybių matyti, kad notarei nekilo jokių abejonių dėl testatorės gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, testatorė pati asmeniškai nurodė jos sudaromo testamento sąlygas bei aiškiai nurodė savo valią dėl sudaromo sandorio. Notarė su testatore bendravo tiesiogiai ne tik testamento sudarymo dieną, bet ir prieš tai, testatorei atnešus dokumentus sandoriui, notarei nekilo abejonių dėl testatorės galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir išreikšti valią palikti visą turtą atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad notarė veiksmus atliko laikantis atidumo ir rūpestingumo pareigos, kaip tai nustato notarų veiklą ir atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo argumentai, kad notarė neturi specialių teismo psichiatrijos žinių, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad testatorė nesuvokė savo sudaromo sandorio – testamento – reikšmės ir pasekmių.

8639.

87Pažymėtina, jog po testamento sudarymo, 2013 m. rugsėjo 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. R. B. sudarė dar du žemės pardavimo sandorius, patvirtintus notarų (2015 m. rugpjūčio 3 d. sutartį R. B. 2015 m. liepos 15 d. notarės patvirtintu įgaliojimu už pardavėją pasirašė UAB „( - )“), be to, 2014 m. birželio 26 d. notarė A. B. patvirtino R. B. įgaliojimą, duotą atsakovei, priimti palikimą. Įgaliojimą patvirtinusios notarės 2019 m. spalio 25 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, jog R. B. pati pateikė dokumentus, reikalingus įgaliojimui po sutuoktinio mirties priimti palikimą ir atstovauti paveldėjimo byloje, suprato, kokį veiksmą atlieka, ir jo reikšmę, išreiškė norą duoti įgaliojimą dukrai, o patvirtintas įgaliojimas atiduotas jai pačiai. Šią notarės pateiktą informaciją (raštą) pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos konstatavęs, jog įrodymas nesusijęs su nagrinėjama byla. Priešingai, įrodymas yra svarbus aiškinantis testatorės būseną ir valią, tačiau nebuvo vertinamas.

8840.

89Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsti apeliantės argumentai, jog testatorė turėjo ne vieną galimybę pakeisti savo valią dėl palikimo, jeigu testamente išreikšta valia būtų pasikeitusi arba nebūtų buvusi tikra. Nuo ginčijamo testamento sudarymo dienos iki testatorės mirties praėjo daugiau nei penkeri metai, tačiau testatorė savo valios nepakeitė, nors turėjo ne vieną galimybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tai suponuoja, kad testatorė buvo apsisprendusi dėl asmens, kuriam norėjo palikti savo turtą ir turtines teises po mirties.

9041.

91Taip pat pagrįsti apeliantės argumentai, jog aptartos pirmosios instancijos teismo nesiaiškintos ir nevertintos faktinės aplinkybės kelia pagrįstų abejonių mediciniuose dokumentuose ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, R. B. visiškai nevaikščiojo ir negebėjo savimi pasirūpinti, turėjo būti nuolat prižiūrima, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Trys skirtingos notarės tvirtino mirusiosios skirtingais laikotarpiais sudarytus sandorius ir nė viena nesuabejojo jos veiksnumu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir netyrė. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog notarė, patvirtinusi testamentą, neturi specialių medicininių psichiatrijos žinių, ir tai, kad išoriškai R. B. sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia specialistės – teismo ekspertės, turinčios specialių žinių, 19 metų ekspertinio darbo stažą – išvadų pagrįstumo, tačiau pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo ir nepašalino teismo ekspertizės akto ir išdėstytų faktinių aplinkybių prieštaravimų. Nors ieškovo teigimu, ne gebėjimas vaikščioti lemia asmens psichinę būklę, tačiau iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tarp medicininių dokumentų įrašų ir faktinių aplinkybių yra esminių prieštaravimų, kurių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nepašalino. Pažymėtina ir aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad testatorė galėjusi notarei sudaryti psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, tokiu teiginiu paneigė kategišką teismo ekspertės nuomonę, jog šiuo atveju sergantis tokiomis ligomis ar kenčiantis nuo tokių sutrikimų, kokie diagnozuoti testatorei, asmuo negalėtų sudaryti vaizdo, kad yra sveikas, ir negalėtų sudaryti sandorius bei atlikti veiksmus. Taigi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų ir nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę ekspertizės aktui atmesdamas notarės paaiškinimus vien tik tuo pagrindu, kad ji neturi specialių psichiatrijos žinių.

9242.

93Iš ekspertizės akto turinio matyti ir 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu ekspertizę atlikusi ekspertė patvirtino, kad ekspertizė buvo atlikta išimtinai pagal medicininius dokumentus ir buvo vertinama tik asmens būklė testamento sudarymo metu. Taip pat iš ekspertizės akto turinio matyti, jog išsamiai aprašius mirusiosios medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, jų visuma buvo vertinama ir išvados daromos ne šios konkrečios bylos ir jos aplinkybių kontekste, bet abstrakčiai, standartizuotai, apibendrintai, nurodyta, jog „remiantis pateikta literatūra žinoma, kad...“, „tiriamieji būna“ ir pan. Eksperto išvada, jog testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija. Pavyzdžiui, kai pateikiama išvada, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl progresuojančios ligos, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turi būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių konkrečių aplinkybių ekspertizės akte nenurodyta.

9443.

95Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti) tada, kai jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Taigi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad testatoriaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015), todėl visi jose esantys duomenys privalo būti teismo ištirti ir objektyviai įvertinti (CPK 185 straipsnis).

9644.

97Kaip minėta, teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai, mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.

9845.

99CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

10046.

101Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jo tikrajai valiai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę įrodomąją reikšmę ekspertizės išvadai, netyrė ir nesiaiškino bei nevertino nurodytų faktinių aplinkybių ir įrodymų bei jų teisinės reikšmės, nepašalino prieštaringumo tarp medicininiuose dokumentuose ir ekspertizės išvadoje nurodytų aplinkybių, jog testatorė nevaikščiojo, jai buvo būtina nuolatinė slauga ir visapusiška priežiūra, ji nesiorientavo erdvėje ir laike, nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, bei aplinkybių, jog tuo pačiu laikotarpiu ir vėliau dar dvejus metus po testatmento sudarymo testatorė savarankiškai ne kartą vyko pas notarus, sudarė sandorius, dieną prieš nustatant specialųjį nuolatinės slaugos poreikį taip pat sudarė notarės patvirtintą sandorį ir pardavė penkis žemės sklypus, nesiaiškino tikrosios testatorės valios. Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorius yra miręs, teismas turi vertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali padėti susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatoriaus gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas, ir įpėdiniais, ginčijančiais testamentą, galimus testatoriaus argumentus dėl turto palikimo. Aplinkybė, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, nagrinėjamu atveju neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino teisines ir faktines bylos aplinkybes ir iki galo atskleidė bylos esmę.

10247.

103Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

10448.

105Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi byloje turi būti ne tik tinkamai ištirti ir įvertinti surinkti įrodymai ir faktinės aplinkybės, bet ir, atsakovei prašant, sudarytos galimybės gauti jos prašomus įrodymus iš notarų, tvirtinusių kitus palikėjos sandorius, aiškinamasi testatorės būklė šių sandorių sudarymo metu ir sandorių sudarymo aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nagrinėjant ieškinio dėl testamento nuginčijimo pagrįstumo klausimą, t. y. turi būti renkami ir vertinami nauji įrodymai, kurie nebuvo renkami ir vertinami pirmosios instancijos teisme, nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šie įrodymai yra reikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste. Šie trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme, o bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

10649.

107Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

10850.

109Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

11051.

111Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš naujo.

112Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

113Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas S. B. prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 2013 m. gegužės... 7. 2.... 8. Ieškovas argumentavo, kad testamento sudarymo metu motina turėjo psichikos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinys... 12. 4.... 13. Teismas nurodė, jog 2019 m. birželio 18 d. – liepos 18 d. teismo... 14. 5.... 15. Atsakovei argumentuojant ekspertizės išvadų prieštaringumu, t. y. jog... 16. 6.... 17. Teismas vertino, jog byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą manyti, kad... 18. 7.... 19. Teismas nurodė, jog aplinkybę, kad dėl sveikatos sutrikimų testatorė buvo... 20. 8.... 21. Nors notarė, patvirtinusi testamentą, teigė įsitikinusi asmens veiksnumu,... 22. 9.... 23. Teismas vertino, jog ekspertei davus kategorišką išvadą, kurios nepaneigė... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 10.... 26. Atsakovė (apeliantė) J. Z. apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės... 27. 11.... 28. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas akcentavo tik medicininį... 29. 12.... 30. Argumentuoja, jog teismas netyrė ir nepasisakė dėl juridinio kriterijaus, t.... 31. 13.... 32. Apeliantė nurodo, jog su motina prižiūrėjo močiutę, kuri visą savo... 33. 14.... 34. Apeliantė nurodo, jog motina jai ir sutuoktiniui 2008 m. sausio 7 d. perleido... 35. 15.... 36. Apeliantė nurodo, jog 2016 m. vasario 5 d. motinai neterminuotai nustatyti... 37. 16.... 38. Apeliantės nuomone, testamentas pripažintas negaliojančiu tik todėl, kad... 39. 17.... 40. Apeliantės teigimu, tai, kad dalis medicininių dokumentų patvirtina... 41. 18.... 42. Argumentuoja, jog testatorė laisva valia, nors ir blogos sveikatos būklės,... 43. 19.... 44. Ieškovas S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti, ginčijamą... 45. 20.... 46. Teigia, jog priešingai nei nurodo apeliantė, teismas skundžiamą sprendimą... 47. 21.... 48. Pažymi, jog ekspertė paaiškino, kad svarbiausia diferencinė diagnostika ( -... 49. 22.... 50. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ekspertizės... 51. 23.... 52. Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 53. 24.... 54. Ieškovas nurodo, jog apeliantės prašymą dėl įrodymų rinkimo pirmosios... 55. Teisėjų kolegija... 56. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 57. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 58. 25.... 59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 60. 26.... 61. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 62. 27.... 63. Apeliantė prašo pridėti naujus įrodymus – Klaipėdos apygardos teismo... 64. 28.... 65. Pagal bendrąją taisyklę vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės... 66. 29.... 67. Apeliantė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d.... 68. 30.... 69. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta... 70. 31.... 71. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 72. 32.... 73. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 74. 33.... 75. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje... 76. 34.... 77. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja... 78. 35.... 79. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio... 80. 36.... 81. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo iš... 82. 37.... 83. Nustatyta, kad testatorė turėjo sandorių sudarymo patirties tiek iki... 84. 38.... 85. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė, jog 2013 m.... 86. 39.... 87. Pažymėtina, jog po testamento sudarymo, 2013 m. rugsėjo 10 d. ir 2015 m.... 88. 40.... 89. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsti... 90. 41.... 91. Taip pat pagrįsti apeliantės argumentai, jog aptartos pirmosios instancijos... 92. 42.... 93. Iš ekspertizės akto turinio matyti ir 2019 m. lapkričio 14 d. teismo... 94. 43.... 95. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą... 96. 44.... 97. Kaip minėta, teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius... 98. 45.... 99. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 100. 46.... 101. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos... 102. 47.... 103. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs... 104. 48.... 105. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti... 106. 49.... 107. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad... 108. 50.... 109. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo... 110. 51.... 111. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 112. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 113. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir...