Byla 2A-1423-232/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) B. Š. ir G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovams B. Š., G. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I.GINČO ESMĖ.

3I. T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama solidariai iš atsakovų, G. Ž. tėvų, priteisti 700 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad 2013-05-21 jos nepilnametį sūnų, gim. 1998-06-10, apie 11 val., Rudaminos „Ryto“ gimnazijos kieme sumušė 9 klasės mokinys G. Ž., sudavęs stiprų smūgį sulaužė nosį. Ieškovės sūnus R. K. išvežtas į ligoninę, ligoninėje buvo padaryta rentgeno nuotrauka, nustatytas nosies lūžis. Gydytojai suteikė skubią medicininę pagalbą ir išleido į namus, nurodydami, kad po dviejų dienų būtinai turi sūnus atvykti pakartotinai dėl nosies deformacijos ir nosikaulių lūžimo atstatymo. 2013-05-23 vėl atvyko su sūnumi į ligoninę, jis buvo hospitalizuotas į ANG ligų skyrių. Ligoninėje buvo pašalintas tamponas, rasta įplėšta dešinė apatinė kriauklė. Buvo paskirtas gydymas antibiotikais, analgetikais. Operacija buvo atidėta iki aprims trauminė edema ir atslūgs patinimai. 2013-05-27 bendrinėje nejautroje sūnui buvo atlikta nosies išorinės ašies repozicija į vidurio liniją, ašis atsistatė, bet liko pertvaros iškrypimas, todėl atlikta septolastika, ko pasėkoje pašalinti lūžių fragmentai ir pertvaros ašis išlyginta, nosies landos užtamponuotos specialiais fiksuojamais tamponais ir uždėtas imobilizacinis gipso tvarstis nosies ašies reponacijos fiksacijai. Sūnus esant patenkinamai būklei ir fiksuotai nosies formai dar pilnai nesugijus lūžiams 2013-05-31 išrašytas į namus. Dar sūnui gulint ligoninėje medikai rekomendavo psichologo konsultacijos dėl patirto smurto, nes sapnuoja košmarus ir šaukia per miegus. 2013-06-11 buvo nuimtas gipsas. G. Ž. jos sūnaus neatsiprašė, maža to pradėjo dar daugiau iš jo tyčiotis. Ji kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą Viešosios skyriaus prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovadą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2013-05-24 Rudaminos policijos nuovados specialistės B. K. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovės sūnus negali normaliai kvėpuoti, blogai miega, sapnuoja košmarus, dažnai naktimis šaukia, turi daug nerimo, baimių, bijo žaisti krepšinį. Šių metų birželio 4 d. siuntė G. Ž. tėvams raginimą, kuriame nurodė, kad jos sūnui buvo atliktos 2 nosies operacijos ir paskirta psichologo konsultacija. Siūlė taikiai atlyginti patirtą turtinę žalą 700 Lt ir neturtinę žalą sumoje 10 000 Lt. Tačiau B. Ž. ir jos vyras nesileido į kalbas ir į raginimą neatsakė. Šių metų liepos 12 d. buvo priversti kreiptis į vaikų ir paauglių psichiatrą konsultacijai. Psichiatras nustatė, kad konsultacijos metu detaliai papasakojo apie patirtus išgyvenimus. Berniukas buvo įsitempęs, nerimastingas. Jis išsako baimes, susirūpinimą dėl to įvykio. Emocijos labilios. Berniukas jautrus. Nuotaika patenkinama. Patirtas emocinis šokas. Psichiatras jos sūnui rekomendavo Herbastress, individualius psichoterapinius užsiėmimus su berniuku, skatinti berniuko saviraišką, esant būtinumui, ištyrimą VP Dienos stacionare. Ieškovė turtinę žalą vertina 700 Lt, kuri susideda iš neplanuotai pirktų vaistų, kelionės išlaidos ir t.t. Neturinę žalą sūnui vertina 15 000 litų. G. Ž. tėvai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 181 str. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (LR CK 6.279 str.).

5A. B. Š. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje yra nepagrįstai nurodoma, kad atsakovės sunūs G. Ž. pradėjo konfliktą su ieškovės sūnumi, vėliau sulaužė nosį. Pažymėjo, kad G. Ž. poelgis buvo išprovokuotas pačio R. K. elgesio, kadangi R. K. ne vieną kartą įžeidinėjo, tyčiojosi iš G. Ž.. Kai G. Ž. norėjo su R. K. išsiaiškinti patyčių priežastis, šis toliau įžeidinėjo ir tyčiojosi iš G. Ž., todėl G. Ž. trenkė R. K., dėl ko buvo sulaužyta nosis. Tokiu būdu, pats nukentėjusysis savo veiksmais sukėlė situaciją, kurioje nukentėjo. Be to, ieškinyje nepagrįstai yra nurodoma, kad ieškovė siuntė atsakovei raginimą, kuriame siūlė atsakovei taikiai atlyginti jų patirtą žalą. Šiuo atveju ieškovė klaidina teismą, kadangi atsakovė bandė taikiai tartis su ieškove ir siūlė jai tris tūkstančius litų žalos atlyginimo. Iš pradžių ieškovė buvo sutikusi su tokiu atsakovės pasiūlymu, tačiau vėliau persigalvojo ir pareiškė, kad susitaikytų, sumokėjus jai 10 000 Lt sumą. Tokiu būdu, derybos dėl ginčo sprendimo taikiu būdu buvo nutrauktos ieškovės iniciatyva. Ieškovės prašomos priteisti sumos yra nepagrįstos, ieškinyje nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio sumas, be to, tokios sumos neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose. Prašoma priteisti 10 000 Lt neturtinė žala yra nepagrįsta jokiais įrodymais bei akivaizdžiai neprotinga. Be to, ieškinyje prašoma priteisti 700 Lt dydžio turtinės žalos dydį, tačiau kartu su ieškiniu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kodėl prašoma priteisti būtent tokio dydžio sumą.

6Ieškovė dublike nurodė, kad iš atsiliepimo į ieškinį susidaro įspūdis, kad atsakovė toleruoja, kad konfliktus galima spręsti kumščiu, o būtent šiuo atveju, sulaužant nosį. Atsakovė teigia, kad derybos dėl ginčo sprendimo taikiu būdu buvo nutrauktos ieškovės iniciatyva. Tokiu būdu atsakovė nori suklaidinti teismą, kadangi ne kartą ieškovė skambino atsakovams, bet jie neatsiliepdavo arba jų telefonas būdavo išjungtas. Vien per tas dienas, kai ieškovės sūnus gulėjo ligoninėje ieškovė patyrė 680,01 Lt išlaidų (konsultacijos, autotransporto išlaidos, maistas, vaistai). Taip pat ieškovė ne kartą naudojosi taksi paslaugomis. Mano, kad turtinė žala yra įvertinta visiškai minimali, žinant kokios yra taksi paslaugų kainos, o ypač važiuojant iš Vilniaus rajono.

7Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog 15 000 Lt suma per didelė, tačiau mano, kad protinga suma – 3 000 Lt. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų B. Š. ir G. Š. ieškovei T. K. 252,60 Lt turtinės ir 4 000 Lt R. K. (gim.1998-06-10) padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo arba 1 376,77 euro. Priteisė iš atsakovų B. Š. ir G. Š. 7,62 Lt pašto išlaidų ir 120 Lt žyminio mokesčio valstybei.

9Teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus konstatavo, jog byloje atsakovai neįrodė nė vieno iš pagrindų, dėl kurio G. Ž. su tėvais visiškai arba iš dalies gali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės. Teismas iš pateiktų kvitų kopijų nustatė, kad 2013-05-24 ir 2013-05-25 ieškovė turėjo 30,52 Lt ir 35,25 Lt išlaidų maistui, 2013-05-29 išlaidos maistui – 3,95 Lt. Kitose kvitų kopijose nenurodytos datos arba nėra aišku, kokios prekės įgyjamos. Vertindamas pateiktus kvitus dėl sumų išleistų degalams, teismas pažymėjo, jog ne visuose kvituose matosi datos, vienu atveju pilti degalai yra benzinas, kitu – dyzelinas, todėl laikė, kad 150 Lt suma išleista degalams nagrinėjamu atveju būtų pagrįsta ir pakankama. Iš pateiktų kvitų ir transporto bilietų kopijų nustatė, kad pažymėti tik du iš penkių bilietai, o vienas iš jų pažymėtas 2013-05-13, t.y. dar prieš įvykį. Todėl bendra priteistina nurodytų kelionės išlaidų suma – 32,90 Lt. Teismas laikė, kad rašytiniais įrodymais pagrįsta turtinė žala yra 252,62 Lt. Teismas vertindamas R. K. padarytos neturtinės žalos dydį, pažymėjo, jog jam buvo sulaužyta nosis, jis jautė stiprų fizinį skausmą, du kartus buvo operuojamas, neabejotinai jautė ir dabar jaučia diskomfortą, bendravimo ir aktyvaus sportavimo galimybių sumažėjimą. Dėl patirto įvykio sapnavo košmarus, šaukė per miegus, buvo nukreiptas psichologo konsultacijai, taip pat patyrė emocinį šoką. Be to, sužalojimo padariniai jaučiami iki šiol. Padaryti sužalojimai, kurie buvo padaryti sulaužant nosį, ateityje neatsistatys (buvo lyginama ir šalinama nosies pertvara chirurginiu būdu, ji neatauga). Atsakovai neįrodė savo išdėstytų argumentų dėl neturtinės žalos dydžio, kurią patyrė nukentėjusysis.Teismas kritiškai vertino atsakovų ir jų atstovo požiūrį į žalą, jos pobūdį, pasekmes ir dydį. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė tos pačios ugdymo įstaigos moksleivis, kuris sužalojimų metu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis, nors charakterizuojamas teigiamai, administracinėje byloje Nr.A2.9.-778-298/2014 jis pripažintas kaltu pagal ATPK 181 str.1d., kas negali būti teigiama charakteristika, be to sužalojimai padaryti gimnazijos kieme-viešoje vietoje, ką matė kiti mokyklos moksleiviai, kur atsakovai negalėjo tiesiogiai kontroliuoti G. Ž. elgesio. Teismas atsižvelgęs į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, į tai, kad G. Ž. sužalojo R. K. matant mokyklos mokinams, kad jis realiai nesigaili padaręs sužalojimą ieškovui, kad neatsiprašė nukentėjusiojo, kas realiai didina moralinę žalą,o taip pat į tai, kad teismai formuoja gerąją teismų praktiką, kad neteisėtais veiksmais žalą padaręs asmuo turi atsakyti už moralinę žalą, laikė, kad nukentėjusiajam R. K. padarytos neturtinės žalos dydžio piniginė išraiška yra 4 000 Lt, kurią priteisė iš atsakovų solidariai. Teismas iš atsakovų priteisė 500 Lt už teisines paslaugas ieškovei.

10III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

11A. B. Š. ir G. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-10-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovų ne didesnę nei 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą; ieškovės reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atmesti. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turi būti vertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai t.y. ar jis buvo atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti neigiamas pasekmes, ar savo veiksmais prisidėjo prie atsiradusių pasekmių ir pan. (2014-02-23 LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-68/2014). Apeliantų teigimu nukentėjusysis savo veiksmais sukėlė situaciją, todėl jis galėjo numatyti pasekmes ir savo veiksmais prisidėjo prie atsiradusių pasekmių, todėl priteistas žalos atlyginimas turėtų būti atitinkami mažinamas, atsižvelgiant į jo veiksmus. Be to atsakovė bandė taikiai tartis su ieškove ir siūlė jai tris tūkstančius litų žalos atlyginimo. Iš pradžių ieškovė buvo sutikusi su tokiu atsakovės pasiūlymu, vėliau persigalvojo, pareiškė, kad susitaikytų sumokėjus jai 10 000 Lt sumą. Apeliantų teigimu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo elgesį, atsakovų turtinę padėtį bei suformuotą teismų praktiką teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tokia suma yra nepagrįstai didelė, aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus padaryto poelgio pasekmėms. Lietuvos Aukščiausias teismas yra išnagrinėjęs ne vieną tokio pobūdžio bylą ir konstatavo, kad tokiu atveju turėtų būti atlyginama maždaug 2000-3000 Lt dydžio neturtinė žala. Apeliantų teigimu, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas, kadangi teismui nebuvo pateiktos realios ir su patirta žala susijusios išlaidos. Teismo priteista turtinės žalos suma sprendime nėra pagrįsta jokiais kriterijais. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai 500 Lt išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. Priteista suma atstovavimo išlaidoms padengti neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų, neatitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, todėl apylinkės teismo sprendimo dalis priteisti atstovavimo išlaidas turėtų būti panaikinta. Be to teismui nustatyta teisė, bet ne pareiga iš įvykio kaltininko priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

12I. T. K. atsiliepimu prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti, neturtinę žalą R. K. padidinti iki 8 000 Lt; priteisti ieškovei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ir turtinę žalą 252,60 Lt, kaip numatyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-01 sprendime; priteisti iš atsakovų bendroje sumoje 8 752,60 Lt arba 2 534,93 Eur. Nurodė, kad ieškovės sūnus labai ramaus būdo, nekonfliktiškas ir fiziškai pastovėti už save negali. Niekada jokiuose konfliktuose nėra dalyvavęs. G. Ž. elgesį jis niekaip neprovokavo. Atsakovai apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų baudžiamųjų bylų teismų praktika, kuri negali būti gretinama su civilinėmis bylomis. G. Ž. puikiai žinojo, kad grąžos negaus, smogęs į nosį silpnesniam už save ir pagal kūno komplektaciją ir pagal charakterį. Ieškovės sūnaus psichologinė pusiausvyra negrįžta į normą iki šių dienų. Nosis kreiva, pararadusi įprastą formą, nors teko iškęsti dvi operacijas, vieną po kitos, su bendra nejautra. Nuolat užsikimšusi nosis trukdo normaliai kvėpuoti, naktį miegoti, o mokykloje pilnavertiškai sportuoti. Teko atsisakyti mėgiamo krepšinio treniruočių, dalinai prarastas pasitikėjimas savimi ir atsiradęs užslėptas nepilnavertiškumo kompleksas. Ilgalaikėms psichologo konsultacijoms ieškovė neturi pinigų. Sūnaus tėvas atsisakęs juo rūpintis. Ieškovė viena augina vaiką. Priteista turtinė žala – minimali, tačiau ieškovei ji yra reikšminga. Netgi ir šių išlaidų pareiškėja galėjo nepatirti, jei ne šis įvykis. Ieškovė neturi nuosavo automobilio, todėl be taksi paslaugų teko samdytis ir privatų transportą, todėl vienu atveju buvo pilamas benzinas, kitu atveju – dyzelinas. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

13LR CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

14Dėl naujų įrodymų prijungimo.

15CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

16Apeliantai prašo prijungti prie bylos Rudaminos gimnazijos moksleivių, mačiusių 2013-05-21 įvykį, paaiškinimų kopijas. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teisme nebuvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus bei apklausti liudytojus. Byloje duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti apeliantų teikiamus įrodymus nėra, be to šie įrodymai nebuvo pateikti ir teikiant apeliacinį skundą, todėl teismas sprendžia, jog atsakovai turėjo galimybę pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme, todėl pagrindo prijungti papildomus įrodymus, nėra.

17Žalos atlyginimas sužalojimo atveju yra reglamentuotas CK 6.283 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.28 str. 2 d.).

18Bylos duomenimis nustatyta, 2013-05-21 apie 11 val. Rudaminos „Ryto“ gimnazijos kieme 9 klasės mokinys G. Ž., kurio įstatyminiai atstovai yra atsakovai, sudavė smūgį ieškovės nepilnamečiui sūnui R. K. (b.l. 13) ir sulaužė jam nosį. 2013-05-24 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi G. Ž., gim., nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą (b.l. 5-6). R. K. buvo atliktos dvi nosies operacijos, taip pat paskirta psichologo konsultacija. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo 2014-10-01 sprendimu ieškovės ieškinys dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos patenkintas iš dalies, solidariai iš atsakovų ieškovei priteista 252,60 Lt turtinės ir 4 000 Lt R. K. padarytos neturtinės žalos.

19Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos sužalojus sveikatą, dydžio. Apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas nepagrįstai priteisė 252,60 Lt turtinei žalai atlyginti, minėtos išlaidos nėra įrodytos. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su nustatytu atlygintinu neturtinės žalos dydžiu, teigiant, kad teismas netinkamai įvertino atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, dėl ko priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas.

20Dėl turtinės žalos.

21CK 6.251 str. 1 d., 6.283 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus su sveikatos sužalojimu patirtus nuostolius ir išlaidas, kurie yra pagrįsti CPK 177 str. įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis.

22Apeliacinis instancijos teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

23Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus sprendė, jog pagrįsta turtinė žala yra 252,62 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl turtinės žalos dydžio. Iš civilinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad po G. Ž. suduoto smūgio ieškovės nepilnamečiui sūnui R. K. sulaužyta nosis, jam buvo sutrikdyta sveikata. 2015-05-21 ieškovės sūnus išvežtas į ligoninę, 2013-05-23 iki 2013-05-31 gydytas VANG ligų skyriuje. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, į tai, jog motina lankė, prižiūrėjo savo nepilnametį sūnų, teismo priteistos išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis. Pažymėtina, kad teismas prašomą priteisti turtinę žalą sumažino, nepriteisė išlaidų pagal kvitus, kuriose nenurodytos datos arba nėra aišku, kokios prekės įgijamos. Apeliantų teigimu teismui nebuvo pateiktos realios ir su patirta žala susijusios išlaidos. Vien ta aplinkybė, jog ieškovės pateiktuose kvituose nėra nurodoma, kam pirktos prekės yra skiriamos, nėra pagrindo pripažinti, jog jos nesusijusios su 2015-05-21 įvykiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutarti, bylos Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Pažymėtina, jog apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti išvadas ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone labiau tikėtina, jog pirmosios instancijos teismo priteistos 252,62 Lt išlaidos patirtos ieškovės sūnaus sveikatai gerinti, jo priežiūrai, byloje pateikti patirtą žalą pagrindžiantys kvitai, todėl sprendimas šioje dalyje teisėtas ir pagrįstas.

24Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

25Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.).

26Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį, nesivadovavo neturtinės žalos dydį nustatančiais kriterijais, neatsižvelgė į nukentėjusiojo elgesį, atsakovų turtinę padėtį bei teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su apelianto nurodytais argumentais pagrindo nėra.

27Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-174/2009; kt.). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-236/2010).

28Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad ieškovui buvo sulaužyta nosis, jis jautė stiprų fizinį skausmą, du kartus buvo operuojamas, jautė ir dabar jaučia diskomfortą, bendravimo ir aktyvaus sportavimo galimybių sumažėjimą. Dėl patirto įvykio sapnavo košmarus, šaukė per miegus, buvo nukreiptas psichologo konsultacijai, patyrė emocinį šoką, sužalojimai jaučiami iki šiol (buvo lyginama ir šalinama nosies pertvara chirurginiu būdu, ji neatauga). Be to sužalojimus nukentėjusiajam padarė tos pačios įstaigos ugdymo moksleivis, kuris sužalojimų metu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis, sužalojimai padaryti gimnazijos kieme-viešoje vietoje, matė kiti mokyklos moksleiviai, padaręs sužalojimą neatsiprašė nukentėjusiojo. Be to pažymėtina, kad teismas ieškovės prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino daugiau nei du kartus, iki 4 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo fizinė ir psichologinė sveikata buvo sutrikdyta. Nors duomenų, kad patirta trauma ieškovės sūnui sukėlė tam tikro lygio neįgalumą, nepateikta, tačiau nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog sužalojimo liekamųjų padarinių nėra ar sužalojimai neturės įtakos nukentėjusiajam ateityje. Tiek ieškovė, tiek nukentėjusiojo teigimu sužalojimo padariniai jaučiami iki šiol, nosis praradusi įprastą formą, jaučiamas diskomfortas, keičiantis orams nosį užgula, nosis šąla. Pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovui buvo reikalingas gydymas ir kad jam buvo atlikta operacija. Kaip matyti iš bylos medžiagos berniukui buvo atliktos dvi operacijos, bendrinėje nejautroje atlikta nosies išorinės ašies repozicija į vidurio liniją, ašis atsistatė, bet liko pertvaros iškrypimas, todėl atlikta septoplastika, ko pasekoje pašalinti lūžių fragmentais ir pertvaros ašis išlyginta, komplikacijų nebuvo. Ligoninėje gulėjo daugiau kaip savaitę. Po operacijos turėjo nešioti nosies įtvarą (gipsą). Byloje nenuginčyta, kad nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, gydymo įstaigos buvo nukreiptas psichologo konsultacijai, kadangi po patirto įvykio pradėjo sapnuoti košmarus, šaukia per miegus, tapo jautresnis, bijo žaisti krepšinį. Vaikų ir paauglių psichiatras konsultacijos metu, nustatė, jog nukentėjusysis patyrė emocinį šoką. Todėl, įvertinant nurodytas aplinkybes pripažintina, jog tam tikrą laiką patirto sužalojimo liekamieji reiškiniai trukdė nukentėjusiajam gyventi visavertį gyvenimą, negalima pripažinti, jog sužalojimai neturi ir neturės įtakos nukentėjusiajam ateityje. Be to atsižvelgtina į aplinkybę, kad sužalojimai padaryti gimnazijos kieme-viešoje vietoje, matant kitiems mokyklos moksleiviams. Minėtų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sužalojimai sukėlė ieškovui fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus.

29Apelianto teigimu G. Ž. poelgis buvo išprovokuotas pačio R. K. elgesio, kadangi R. K. nevieną kartą įžeidinėjo, tyčiojosi iš G. Ž., todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir nukentėjusiojo veiksmus. Pažymėtina, jog svarbus kriterijus sprendžiant dėl žalos dydžio yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaip matyti iš bylos medžiagos žala atsirado dėl G. Ž. kaltų veiksmų. Atsakovai neginčija fakto, kad ieškovui konflikto metu buvo sutrikdyta sveikata. Pagal VRPKVSPP 2013-05-24 nutarimą G. Ž. veiksmuose įžvelgiami LR BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi G. Ž. nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje atsakovai neįrodė nė vieno iš pagrindų, dėl kurio G. Ž. su tėvais visiškai arba iš dalies gali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės. Byloje įrodymų, jog G. Ž. poelgis buvo išprovokuotas paties nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos abu berniukai mokosi vienoje mokykloje, todėl bet kokiu atveju nukentėjusysis tokių kraštutinių G. Ž. veiksmų, pavojaus savo sveikatai negalėjo numatyti ir prognozuoti, o fizinis smurtas, sukėlęs tokias pasekmes negalėtų būti pateisinamas net ir nustačius, kad tarp berniukų prieš įvykį buvo kilęs žodnis konfliktas.

30Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, sprendžia, kad, pirmosios instancijos tinkamai vadovavosi neturtinės žalos dydį nustatataničiais kriterijais. Ieškovui priteistas neturtinės žalos dydis atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgus į tai spręstina, kad sprendimo dalis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė padidinti neturtinės žalos dydį iki 8000 Lt.Tačiau kadangi ieškovė nėra padavusi apeliacinio skundo šios atsiliepime nurodytos aplinkybės nepripažįstamos apeliacinio nagrinėjimo dalimi, todėl apeliacinės instancijos teismas minėto prašymo nevertina ir dėl jo nepasisako.

31Apeliantų teigimu teismas turėjo atsižvelgti į teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose. Tačiau apeliantai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų baudžiamųjų bylų teismų praktiką. Kita vertus apelianto nurodyta teismų praktika savo faktinėmis aplinkybėmis nėra tapati šios bylos aplinkybėms, išskyrus tai, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, todėl esant nurodytoms aplinkybėms konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nėra pagrindo.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).

34Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, bylos sudėtingumą, patenkintų reikalavimų dydį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, proporcingumo kriterijais, tinkamai paskirstė tarp ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovų ieškovės naudai priteisdamas 500 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ar kitaip vertinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl keisti sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.

35Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

37Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

382014 m. spalio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė... 2. I.GINČO ESMĖ.... 3. I. T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama solidariai iš atsakovų,... 4. Nurodė, kad 2013-05-21 jos nepilnametį sūnų, gim. 1998-06-10, apie 11 val.,... 5. A. B. Š. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje... 6. Ieškovė dublike nurodė, kad iš atsiliepimo į ieškinį susidaro įspūdis,... 7. Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog 15 000... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų... 10. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 11. A. B. Š. ir G. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-10-01 Vilniaus... 12. I. T. K. atsiliepimu prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti, neturtinę... 13. LR CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir... 14. Dėl naujų įrodymų prijungimo. ... 15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 16. Apeliantai prašo prijungti prie bylos Rudaminos gimnazijos moksleivių,... 17. Žalos atlyginimas sužalojimo atveju yra reglamentuotas CK 6.283 straipsnyje.... 18. Bylos duomenimis nustatyta, 2013-05-21 apie 11 val. Rudaminos „Ryto“... 19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos,... 20. Dėl turtinės žalos. ... 21. CK 6.251 str. 1 d., 6.283 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už žalą... 22. Apeliacinis instancijos teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese... 23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus... 24. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. ... 25. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 26. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas,... 27. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip... 28. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos... 29. Apelianto teigimu G. Ž. poelgis buvo išprovokuotas pačio R. K. elgesio,... 30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes,... 31. Apeliantų teigimu teismas turėjo atsižvelgti į teismų suformuotą... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas... 35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei... 37. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.,... 38. 2014 m. spalio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti...