Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimai: nauji reikalavimai ir galimybės darbdaviams bei priežiūros institucijoms
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimai: nauji reikalavimai ir galimybės darbdaviams bei priežiūros institucijoms
Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino svarbius Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimus. Jei šie pakeitimai įsigalios, jie turės reikšmingą poveikį tobulinant asmens duomenų apsaugos teisinę sistemą, suteikiant darbdaviams galimybę tvarkyti kandidatų bei darbuotojų asmens duomenis, susijusius su apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir nusikalstamomis veikomis.
Pakeitimai taip pat numato, kad tiek Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, tiek Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turės viešinti priimamus sprendimus. Be to, būtų apsunkintas duomenų subjekto kreipimasis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl vaizdo stebėjimo.
Verta paminėti, kad iki šiol tvarkyti asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, buvo galima tik tuo atveju, jei tokia galimybė buvo numatyta įstatyme. Todėl esamas reguliavimas apsunkindavo darbdavių, veikiančių srityse, kur tam tikros pareigos gali reikalauti konkrečios rizikos prisiėmimo, pavyzdžiui, pinigų plovimo prevencijos sektoriuose, galimybę tinkamai įsivertinti, ar kandidatas, pretenduojantis į didesnės rizikos pareigas, yra tinkamas
numatytoms funkcijoms vykdyti.
Pagal patvirtintus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimus, darbdaviai turės galimybę tvarkyti kandidatų bei darbuotojų asmens duomenis, susijusius su apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir nusikalstamomis veikomis, esant šioms sąlygoms:
- Darbdavys vertins kandidato ar darbuotojo asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas, atsižvelgdamas į pareigų specifiką, galimą riziką, reikalavimo pagrįstumą bei kandidato ir darbuotojo teises, ir parengs tokio vertinimo ataskaitą. Minėta ataskaita turės būti parengiama raštu, konsultuojantis su duomenų apsaugos pareigūnu, jei jis paskirtas pagal Reglamentą (ES) 2016/679.
- Darbdavys turės patvirtinti ir savo interneto svetainėje, jeigu ją turi, paskelbti pareigų, kurioms keliamas reikalavimas būti neteistam už tam tikras nusikalstamas veikas, arba darbo funkcijų, kurioms keliamas šis reikalavimas, sąrašą. Šiame sąraše turės būti nurodomos ir nusikalstamos veikos, už kurias toks asmuo turėtų būti neteistas.
- Tvarkomi bus tik to kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo
funkcijas, ar darbuotojo asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir
nusikalstamas veikas, kurio ketinamos eiti pareigos arba ketinamos atlikti darbo
funkcijos, ar einamos pareigos arba atliekamos darbo funkcijos yra įtrauktos į minėtą
sąrašą.
- Darbdavio nurodytos apimties duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas darbdaviui turės pateikti pats kandidatas, pretenduojantis eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, arba darbuotojas.
Sprendimus turės skelbti viešai
Kiti svarbūs numatomi pokyčiai susiję su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – šios institucijos bus įpareigotos savo sprendimus skelbti viešai. Iki šiol tokio reikalavimo nebuvo, tad toks pokytis atneštų didesnį teisinį aiškumą bei didintų visuomenės informuotumą apie asmens duomenų apsaugos reguliavimą: asmens duomenų apsaugos priemones, subjektų, valdytojų ir tvarkytojų teises bei pareigas ir bendrą instituto, susijusio su asmens duomenų apsauga, suvokimą.
Viešai skelbiami sprendimai padėtų užtikrinti didesnį priežiūros institucijų darbo skaidrumą ir atskaitomybę. Tai leistų visuomenei ir suinteresuotoms šalims lengviau sekti ir suprasti, kokiais principais remiantis priimami sprendimai dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimų. Pagal numatomus pakeitimus, priimami sprendimai turės būti viešai skelbiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų priėmimo priežiūros institucijų interneto svetainėse ir laikomi 10 metų
nuo jų paskelbimo dienos. Šis reikalavimas užtikrins, kad informacija būtų lengvai prieinama ir aktuali ilgesnį laikotarpį, leis tiek teisininkams, tiek kitiems suinteresuotiems asmenims susipažinti su priežiūros institucijų veikla ir priimamais sprendimais.
Efektyvesnė skundų nagrinėjimo tvarka
Dar vienas svarbus pokytis – tai galimybių sudarymas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai optimizuoti skundų nagrinėjimo tvarką, pritaikant efektyviausius ir tinkamiausius skundų nagrinėjimo būdus ir priemones. Numatyta, kad tais atvejais, jeigu priežiūros institucija nagrinėja 2 ar daugiau skundų dėl tapačių pažeidimų ir dėl to paties skundžiamo asmens, tokie skundai gali būti sujungti ir nagrinėjami kaip vienas skundas. Taip būtų paspartintas skundų nagrinėjimo procesas ir užtikrinta operatyvesnė reakcija į pažeidimus.
Efektyvesnė skundų nagrinėjimo tvarka galėtų padidinti ir inspekcijos veiklos efektyvumą, leistų skirti daugiau dėmesio sudėtingesniems ir didesnės apimties atvejams. Galiausiai, pasunkinta duomenų subjekto skundo pateikimo tvarka, kai skundžiamas dalykas susijęs su vykdomu vaizdo stebėjimu. Duomenų subjektas, prieš teikdamas skundą priežiūros institucijai, pirmiausia privalės kreiptis į duomenų valdytoją (t. y. į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį) ir teisę pateikti skundą priežiūros institucijai turės tik tais atvejais, kai duomenų valdytojas nepateikia informacijos apie vykdomą vaizdo stebėjimą per vieną mėnesį arba pateikta informacija netenkina duomenų subjekto; arba pareiškėjas neturi galimybės kreiptis į patį duomenų valdytoją. Įpareigojimas pirmiausia kreiptis į
duomenų valdytoją turėtų skatinti tiesioginį ir operatyvų problemų sprendimą tarp duomenų subjekto ir duomenų valdytojo –sutrumpinti skundų nagrinėjimo laiką ir užtikrinti greitesnį atsakymą duomenų subjektui.
Tekstą parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Gabrielė Šapkauskaitė
šaltinis: https://www.glimstedt.lt/naujienos/
Komentarai
Kita Visi
Kiti straipsniai
-
Net ir apsidraudus gali tekti susimokėti
2014-10-08 -
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
2014-11-03 -
Vežėjo atsakomybės už krovinį pradžia ir pabaiga
2014-12-02 A. Buta -
Tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo vežėjo sukelto eismo įvykio atveju aiškinimas teismų praktikoje
2015-04-22 M. Šimkūnas -
Vienašalis informacijos atskleidimas - konkurencijos teisės pažeidimas?
2015-05-08 G. Dailidėnaitė -
LAT plenarinė sesija: tarp nusikaltimo atskleidimo ir asmens privatumo užtikrinimo būtina išlaikyti teisingą pusiausvyrą
2015-06-02 -
M. Devyžis, A. Lukašonokas. EPP portalas gali padėti ne tik advokatams
2015-06-29 M. Devyžis -
Kaip elgtis, jei esate kviečiamas liudyti teisme?
2015-07-07 -
Direktyvos 2014/24/es įgyvendinimas lietuvoje: kaip keisis viešųjų pirkimų tvarka
2015-07-14 T. Venckus -
Svarbūs išaiškinimai nesąžiningos konkurencijos byloje
2015-07-22 D. Markevičienė -
Įžeidimo dekriminalizavimas – logiškas teisinio reguliavimo rezultatas
2015-07-22 M. Šaras -
Dar kartą apie informacijos mainus: ar bankams leidžiama keistis komerciškai jautria informacija?
2015-10-23 G. Dailidėnaitė -
NAUJAS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISĖS ĮRANKIS KOVAI SU NEPATIKIMAIS TIEKĖJAIS
2015-10-23 -
Privalomojo draudimo įstatymo pataisos – žingsnis į priekį ar atgal?
2017-09-18 -
IEŠKINIO SENATIES INSTITUTO TAIKYMAS.
2023-08-24 -
SVARBU ŽINOTI. Ar viešajame pirkime tikrai verta dalyvauti kartu su partneriais?
2023-09-12 -
Žalos gamtai atlyginimas pinigais: priemonė, grįsta ES teise, ar vis tik sovietmečio relikvija?
2023-09-26 L. Sesickas -
Kai žaidimai tampa darbu: kas uždirba iš „kidfluencerio“ veiklos?
2023-10-05 -
Atnaujintos kovos su narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu gairės
2023-11-07 -
AR UŽ MAŽAREIKŠMIUS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PAŽEIDIMUS BAUDŽIAMA PER GRIEŽTAI?
2023-11-28