Komercinio arbitražo pastarojo meto tendencijos ir naujovės. Ko galime tikėtis 2024- aisiais?

Komercinio arbitražo pastarojo meto tendencijos ir naujovės. Ko galime tikėtis 2024- aisiais?
Pasauliui pradėjus atsigauti po pandemijos, 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė dar vieną didelio masto humanitarinę krizę. Iki šiol besitęsiantis karas Ukrainoje sukrėtė žmonių gyvenimus ir verslus visame pasaulyje, o Rusijai įvestos ekonominės ir finansinės sankcijos kartu su pasauline tiekimo grandinės krize pakeitė pasaulio ekonomikos veikimą.
Visi nurodyti įvykiai turėjo didelę įtaką ir arbitražo tendencijoms. Infliacijos augimas, kainų svyravimai bei taikomos sankcijos po Rusijos invazijos į Ukrainą sukėlė rimtų sunkumų įmonėms visame pasaulyje. Dėl nurodytų priežasčių daugėja ir vis daugės ginčų statybų, energetikos, transporto ir žaliavų sektoriuose. Todėl neabejotinai arbitražas ir toliau išliks populiaria ginčų sprendimo alternatyva, leidžiančia šalims ne tik operatyviai išspręsti kilusius ginčus, tačiau ir pasirinkti norimas procedūras.
Šiame straipsnyje apžvelgiami reikšmingiausi 2023 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimai komercinio arbitražo srityje bei aptariamos kitos komercinio arbitražo tendencijos ir
naujovės.

I. Komercinis arbitražas LAT praktikoje
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pastaruoju metu priėmė ne vieną komerciniam arbitražui reikšmingą sprendimą. Į keletą jų verta pažvelgti šiek tiek įdėmiau.

LAT išplėtė galimybes arbitražinį susitarimą išplėsti jo nepasirašiusiems asmenims

Komercinio arbitražo esminis elementas yra šalių susitarimas perduoti jų ginčą nagrinėti arbitražu. Toks šalių susitarimas būtinas, kadangi jis sukelia labai rimtus padarinius – jo pagrindu tam tikrą šalių ginčą patikima nagrinėti arbitrams, kurie iš esmės yra privatūs asmenys, o teismų galimybės peržiūrėti tokių arbitrų sprendimus labai ribotos. Dėl šios priežasties į arbitražą negalima įtraukti šalies, kuri nėra išreiškusi savo valios dėl dalyvavimo šiame procese.
LAT yra išaiškinęs, jog ši bendra taisyklė tam tikrais atvejais gali turėti išimčių, t. y. tam tikrose situacijose į arbitražo procesą galima įtraukti ir asmenis, kurie nėra sudarę arbitražinių susitarimų. Tokie atvejai vadinami arbitražinio susitarimo išplėtimu jo nepasirašiusiai šaliai.
Vienas tokių atvejų, kai arbitražinį susitarimą galima išplėsti jo nepasirašiusiai šaliai, buvo aptartas neseniai išnagrinėtoje LAT byloje. Šioje byloje buvo nagrinėjama situacija, kai užsienyje vykusioje arbitražo byloje arbitražo teismas priėmė dalinį sprendimą, kuriuo pripažino, jog jurisdikciją (teisę nagrinėti ginčą) turi ir trečiojo asmens atžvilgiu, kuris nebuvo pasirašęs arbitražinio susitarimo. Galutiniu arbitražo teismo sprendimu ieškovui iš šio trečiojo asmens buvo priteista tam tikra pinigų suma. Tada ieškovas kreipėsi į Lietuvos teismus dėl šio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo. Trečiasis asmuo šiam pripažinimui priešinosi, teigdamas, kad jis nebuvo arbitražinio susitarimo šalimi, todėl arbitražas jam negali sukelti jokių teisinių padarinių.
Nagrinėdamas šią bylą, LAT iš esmės pripažino, kad vienas iš atvejų, kai arbitražiniai susitarimai gali būti taikomi ir juos nepasirašiusioms šalims, yra vadinamoji bendrovės šydo pakėlimo doktrina (piercing the corporate veil). Pagal bendrovės šydo pakėlimo doktriną, šalis gali būti saistoma arbitražinės išlygos, nepaisant to, kad ji nesudarė sutarties, kurioje ji yra, jei ši šalis yra subjekto, kuris sudarė sutartį arba buvo kita susitarimo šalimi, alter ego (antrasis aš). Esminė šios doktrinos idėja yra ta, kad viena šalis taip stipriai dominuoja kitos šalies reikaluose ir taip piktnaudžiauja šia kontrole, jog reikėtų nepaisyti dviejų bendrovių atskirų teisinių formų ir laikyti jas vienu subjektu. Šydo pakėlimo doktrina remiasi svarbiausiais teisingumo ir sąžiningumo principais, draudimu piktnaudžiauti teise, šie principai įpareigoja tam tikromis aplinkybėmis neatsižvelgti į atskiras subjektų teisines formas.
Arbitražo teismas daliniu arbitražo sprendimu arbitražinį susitarimą pritaikė ir trečiajam asmeniui, kadangi jis buvo atsakovo daugumos akcininkas ir neprieštaravo arbitro kompetencijai spręsti arbitražinės išlygos išplėtimo klausimą. Arbitrui priėmus dalinį sprendimą, trečiasis asmuo jo taip pat neginčijo. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, LAT atmetė trečiojo asmens argumentus, kad arbitras jo atžvilgiu visgi neturėjo jurisdikcijos.
Nors susipažinus su šia LAT nutartimi gali susidaryti įspūdis, kad arbitražinio susitarimo išplėtimui jo nepasirašiusiai šaliai gali pakakti vien to, kad ši šalis yra tokį susitarimą pasirašiusios įmonės akcininkė, to baimintis, greičiausiai, nereikėtų. Išsamesnė teismo argumentų analizė ganėtinai aiškiai parodo, kad ir bendrovės šydo pakėlimo doktrinos atveju yra itin svarbus šalies elgesys ir tokiu elgesiu išreiškiama valia, kuria iš esmės pritariama arba nepritariama arbitražo procesui.
Su LAT nutartimi galima susipažinti čia: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=9c444e76-0e20-4270-9d1f-3b2210e0480b

Arbitražu galima spręsti ir iš Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos kylančius ginčus

Teismo nagrinėtoje situacijoje šalys buvo sudariusios tarptautinio krovinio vežimo sutartį. Vežėjas, Lietuvoje registruota įmonė, prarado krovinį ir užsakovas, Rusijoje įsteigta bendrovė, padavė ieškinį arbitraže dėl nuostolių atlyginimo. Arbitražo teismui priteisus nuostolius, užsakovas kreipėsi į Lietuvos teismą dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo bei vykdymo.
Kaip minėta, ginčo šalys buvo sudariusios tarptautinio krovinio vežimo sutartį, kuriai taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). CMR 33 straipsnis numato, kad vežimo sutartyje gali būti nuostata, kuria pripažįstama arbitražo kompetencija, bet su sąlyga – ši nuostata turi įtvirtinti, kad arbitražas vadovausis šia konvencija.
Aptariamu atveju vežėjas prašė Lietuvos teismo atsisakyti pripažinti bei leisti vykdyti šį sprendimą. Vienas iš vežėjo argumentų buvo tai, kad šalių sutartyje numatyta arbitražinė išlyga tiesiogiai nenumatė, kad šalių tarpusavio ginčams bus taikoma CMR, kaip to reikalauja CMR 33 straipsnis, todėl pati arbitražinė išlyga yra negaliojanti (ir visas jos pagrindu vykęs arbitražo procesas nesukelia jokių teisinių pasekmių).
Vertindamas šį vežėjo argumentą, LAT pažymėjo, kad dėl CMR 33 straipsnio taikymo svarbiausia nustatyti, ar arbitražo teismas bylos nagrinėjimo metu realiai taikė CMR nuostatas, neatsižvelgiant į tai, kad šalis siejančioje arbitražinėje išlygoje tiesioginė nuoroda į CMR ir nebuvo padaryta. Šiuo atveju teismas nustatė, kad arbitražo teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, faktiškai vadovavosi CMR. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, buvo pakankama, kad būtų atmetami kaip teisiškai nepagrįsti vežėjo argumentai dėl arbitražinės išlygos negaliojimo CMR 33 straipsnio pagrindu.
Su LAT nutartimi galima susipažinti čia: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=0badbc59-bbf5-42cc-abe9-e64c40d81002

Arbitražinė išlyga gali būti įtvirtinta asociacijos įstatuose?

Kitoje byloje LAT sprendė klausimą dėl galimybės asociacijos įstatuose numatyti arbitražinę išlygą. Šioje byloje ieškovai prašė teismo pripažinti negaliojančiu asociacijos tikrųjų narių susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta patvirtinti naujos redakcijos įstatus. Vienoje iš naujai patvirtintų įstatų nuostatų buvo numatyta, kad tam tikri asociacijos narių tarpusavio ginčai bus sprendžiami arbitraže, t. y. pačiuose asociacijos įstatuose buvo įtvirtinta arbitražinė išlyga. Ieškovai, be kitų argumentų, kodėl, jų nuomone, įstatai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, teigė, kad arbitražinės išlygos įtvirtinimas įstatuose prieštarauja protingumo ar sąžiningumo principams, nes atima teisę į prieinamą teisminę gynybą.
Pasisakydamas dėl šio argumento, LAT pažymėjo, kad arbitražas – visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kuris yra lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Tam, kad arbitražinis susitarimas būtų sudarytas, jis turi atitikti turinio ir formos reikalavimus. Pagrindinis arbitražinio susitarimo turinio reikalavimas – jame turi būti išreikšta šalių valia spręsti ginčus ne kokiu nors kitu būdu.
Nagrinėdamas bylą, LAT atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju įstatai buvo patvirtinti asociacijos tikrųjų narių balsų dauguma, procedūrinių pažeidimų nebuvo konstatuota. Pasak LAT, tai leidžia daryti išvadą, kad yra išreikšta sprendžiamojo balso teisę turinčių asociacijos narių valia tam tikrus įstatuose nurodytus ginčus spręsti arbitraže.
Ši LAT nutartis sudaro pagrindą manyti, kad į asociacijos įstatus įtrauktos arbitražinės išlygos dėl asociacijos narių tarpusavio ginčų sprendimo neturėtų sukelti jokių problemų. Tačiau reikėtų pastebėti, kad netrukus po šios nutarties priėmimo LAT priėmė kitą nutartį 1 , kurioje nurodė, kad asociacijos įstatai nėra laikytini sandoriu, kurį sudarant išreiškiama bei suderinama visų asociacijos narių valia. Tokia išvadą LAT padarė dėl to, kad priimant asociacijos įstatus gali pakakti ir daugumos, o ne visų asociacijos narių balsų. Atsižvelgiant į tai, kad arbitražinis susitarimas yra ne kas kita, kaip sandoris, kurį sudarant būtina visų jo šalių valia, keltinas klausimas, ar į įstatus iš tiesų galima įtraukti arbitražinę išlygą ir vėliau dėl to nepatirti jokių teisinių sunkumų. Atsižvelgiant į tai, prieš svarstant galimybę tiek asociacijos, tiek bet kurios kitos teisinės formos juridinio asmens įstatuose numatyti arbitražinę išlygą, reikėtų labai gerai
įsivertinti su tuo susijusias rizikas.
Su LAT nutartimi galima susipažinti čia: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=fa96e1c7-7a4b-45e2-9fb3-889dd2b9b8fa

Arbitražo sprendimo ginčijimas jo kilmės valstybėje nebūtinai savaime reikš bylos dėl šio sprendimo pripažinimo Lietuvoje stabdymą

Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto sprendimą. Atsakovas šį arbitražo sprendimą buvo apskundęs Švedijos teisme, todėl Lietuvos teismo prašė stabdyti pripažinimo procesą Lietuvoje, kol paaiškės arbitražo sprendimo likimas Švedijoje.
Nagrinėdamas šią bylą, LAT visų pirma pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kad arbitražo sprendimas buvo apskųstas Švedijos nacionaliniam teismui, jis tapo galutinis iš karto po to, kai buvo priimtas arbitražo teismo. Tokią nuostatą lemia aplinkybė, jog Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, teisminė arbitražo sprendimų peržiūra vykdoma vadinamąja anuliavimo forma. Tai reiškia, jog teismas, į kurį kreipiamasi dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, bylos nenagrinėja iš esmės ir patikrina tik tai, ar arbitražo proceso metu buvo laikomasi tam tikrų procedūrinių reikalavimų. Tik tais atvejais, kai arbitražo sprendimo peržiūrai pagal atitinkamos valstybės teisę ar atitinkamas arbitražo procesui taikytinas taisykles taikoma instancinė kontrolės forma, toks arbitražo sprendimas įsiteisėja ir įgyja vykdytinumo savybes pasibaigus tokio sprendimo apskundimo terminui, o per nustatytą terminą šaliai jį apskundus, tik jo teisėtumo klausimą išnagrinėjus apeliacine tvarka.
Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas sustabdyti Lietuvoje nagrinėjamą bylą dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo tuo pagrindu, kad jis apskųstas Švedijos teisme (jo „kilmės“ valstybėje), LAT nurodė, kad tais atvejais, kai tokioje situacijoje prašoma sustabdyti bylą dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti, bylą nagrinėjantis teismas konkrečios bylos aplinkybių kontekste, be kita ko, turi įvertinti, ar stabdymas labiau atitinka šalių interesus nei bylos išnagrinėjimas, atsižvelgdamas į tai, ar prašymas panaikinti arbitražo sprendimą kilmės valstybėje pateiktas gera valia, ar yra pagrindas manyti, kad toks prašymas bus patenkintas, ar dėl bylos sustabdymo nepagrįstai nepailgės užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti procesas. 
LAT pažymėjo, kad vertindami poreikį stabdyti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad prašomas pripažinti arbitražo sprendimas yra apskųstas kilmės valstybės teisme, teismai turi būti apdairūs, nes bylos dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti stabdymas yra priešingas arbitražo kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo esmei, t. y. veiksmingam ir greitam ginčų nagrinėjimui. Tokiu subalansuotu bei arbitražo esminius tikslus palaikančiu požiūriu LAT padeda užtikrinti, kad arbitražo bylų rezultatais nepatenkintoms šalims bus sudaroma kuo mažiau galimybių sutrukdyti šalims realiai įgyvendinti arbitražo sprendimus.
Su LAT nutartimi galima susipažinti čia: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=40cfd344-595e-4a9b-a41b-85c5f023217d

II. Kitos komercinio arbitražo tendencijos bei naujovės

Lietuvoje lyderiaujanti nuolatinė arbitražo institucija Vilniaus komercinio arbitražo teismas (VKAT) 2023 m. paskelbė naujos redakcijos Arbitražo procedūros reglamentą. Naujos redakcijos Arbitražoprocedūros reglamentas papildytas nuostatomis dėl arbitražo proceso finansavimo, arbitražo bylų sujungimo, užstato arbitražo išlaidoms užtikrinti. Taip pat buvo patvirtintos ir naujos Arbitražo procedūros reglamento priedo Nr. 1 Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarkos (procedūra) iki Arbitražo teismo suformavimo, priedo Nr. 3 Ginčų, kylančių ir finansinių paslaugų ir draudimo teisinių santykių, nagrinėjimo tvarkos ir priedo Nr. 4 Sporto arbitražo prie Vilniaus komercinio arbitražo teismo
procedūros reglamento redakcijos.
Stokholmo pramonės ir prekybos rūmų Arbitražo institutas (SCC) taip pat paskelbė, be kitų taisyklių, ir 2023 m. sausio 1 d. redakcijos Arbitražo procedūros reglamentą. Naujos redakcijos Arbitražo procedūros reglamentas, be kitų nuostatų, papildytas nuostata, leidžiančia arbitražo teismui nuspręsti dėl kontaktinio ar nuotolinio teismo posėdžio skyrimo, taip pat buvo įtraukta nuostata, leidžianti arbitražo teismui nutraukti arbitražo procesą nutartimi, patikslintos nuostatos dėl ieškinio ir atsiliepimo turinio.
Pasaulyje lyderiaujanti arbitražo institucija Paryžiaus Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinis arbitražo teismas (ICC) 2023 m. parengė ataskaitą 2 bei vadovą 3 , kuriais siekiama didinti informuotumą apie įvairius alternatyvius ginčų sprendimo būdus bei palengvinti ginčų sprendimą tarptautiniame arbitraže. ICC parengtame Efektyvaus konfliktų valdymo vadove pateikiamos rekomendacijos, kaip pasirinkti tinkamiausią alternatyvaus ginčų sprendimo būdą, ir paaiškinama, kaip veiksmingai juo naudotis, siekiant išvengti ginčų eskalavimo bei sumažinti neišvengiamų ginčų išlaidas prieš pradedant arbitražo procesą ir jam jau įpusėjus. ICC parengtoje Taikaus ginčų sprendimo ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos šalims, kaip taikiai spręsti ginčus jau prasidėjus arbitražo procesui, siekiant išsaugoti verslo santykius.
ICC, siekdama sudaryti sąlygas ir asmenims su negalia dalyvauti arbitražo procese bei kitose alternatyvių ginčų sprendimo procedūrose, 2023 m. taip pat parengė Asmenų su negalia įtraukimo į tarptautinį arbitražo procesą ir kitus alternatyvius ginčų sprendimo būdus vadovą 4 . Šiame vadove ICC pateikė veiksmingas praktines rekomendacijas praktikams, arbitrams ir arbitražo institucijoms, kuriomis yra siekiama paskatinti asmenų su negalia įtraukimą į ginčų sprendimo procesą.
Jungtinėje Karalystėje 1996 m. pradėtas Arbitražo akto reformos procesas ir toliau įgauna pagreitį. 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. Teisės komisija paskelbė konsultacinius dokumentus, kuriuose siūlomos 1996 m. Arbitražo akto reformos, daugiausia dėmesio skiriant konfidencialumo, arbitražo proceso nepriklausomumo, arbitražiniam susitarimui taikytinos teisės, teismų vaidmens arbitražo procese klausimams. 1996 m. Arbitražo akto pakeitimus Teisės komisija 2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje pristatė Jungtinės Karalystės Parlamentui. 1996 m. Arbitražo akto reformos rezultatų tikimasi sulaukti 2024 m. pradžioje.
2023 m. investicijos į technologijas ir dirbtinį intelektą ir toliau augo, dėl ko tarptautiniame arbitraže kyla naujos rūšies ginčų, susijusių su skaitmeniniu turtu, blokų grandine (angl. blockchain) ir finansinėmis technologijomis (angl. fintech). Technologijos ir dirbtinis intelektas ir toliau daro ženklią įtaką ir arbitražo procesui. Daugeliui fizinis arbitražo posėdis bei popierinė arbitražo bylos kopija tapo praeitimi, o naujausi dirbtinio intelekto įrankiai, virtualieji asistentai, tokie kaip CoCounsel ar Copilot, neabejotinai taps (jeigu jau netapo) tiek arbitrų, tiek šalių atstovų kasdienėmis darbo priemonėmis tiek rengiant procesinius dokumentus, tiek analizuojant ir sisteminat jų turinį ar ieškant aktualios informacijos. Tikėtina, jog 2024 m. pasiūlys dar daugiau virtualių įrankių arbitražo proceso dalyviams.

III. Arbitražas vis dar yra patraukli alternatyva teismams

Manytina, kad arbitražas ir toliau išliks patrauklia alternatyva tarptautinių ginčų sprendimui, kadangi greitas technologinės pažangos bei įvairių arbitražo institucijų reagavimas į sparčiai besikeičiančius šalių poreikius sudaro visas sąlygas užtikrinti, kad komercinis arbitražas ir toliau išlaikytų savo savybes, teikiančias pranašumą, palyginus su ginčų nagrinėjimu teismuose.

Tekstą parengė: advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė, advokatė Renata Račko ir vyresnysis teisininkas Ovidijus Speičys.

Šį ir kitus straipsnius skaitykite: https://www.glimstedt.lt/naujienos/