Tarptautinė prekyba ir rizikos dėl intelektinės nuosavybės apsaugos – kokios nuostatos būtinos sutartyje?

Sudarant distribucijos, prekių tiekimo ir kitas su prekyba susijusias sutartis šalys paprastai daug dėmesio skiria prekių pristatymą, atsiskaitymą, atsakomybę reglamentuojančioms sutarties sąlygoms, tačiau neretai į sutartį neįtraukia nuostatų dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, klaidingai manydamos, jog prekės ženklo, dizaino registravimas ar  patento išdavimas užtikrina pakankamą joms priklausančios intelektinės nuosavybės apsaugą ar, kad paaiškėjus, jog perkamos prekės pažeidžia kitiems asmenims priklausančias intelektinės nuosavybės teises, atsakomybė kils tik prekių gamintojui. Realybė yra kitokia ir, jeigu jūsų bendrovė parduoda iš kito asmens įsigytas prekes, galimos situacijos, kai pretenzijos dėl neteisėto intelektinės nuosavybės naudojimo ir nuostolių atlyginimo bus teikiamos būtent jums, o ne gamintojui. Būna situacijų, kai partneris kitose šalyse savo vardu įsiregistruoja gamintojo prekių ženklus ar dizainą ir tikrajam savininkui juos atgauti nėra lengva.

Taigi, kokios nuostatos būtinos sutartyse norint apsaugoti savo intelektinę nuosavybę ir išvengti nuostolių dėl kitiems asmenims priklausančių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo?

1. Sutartyje reikėtų apsibrėžti ką laikysime intelektine nuosavybe sutarties apimtyje. Svarbu tai padaryti aiškiai, kad sutarties šalys vienodai suprastų, kas laikytina intelektine nuosavybe ir bus saugoma. Tais atvejais, kai sutartimi suteikiama teisė šaliai naudotis kitos šalies intelektine nuosavybe, turėtų būti aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kokiomis intelektinės nuosavybės teisėmis suteikiama teisė naudotis, kokia suteikiamų teisių apimtis, teritorija, kurioje leidžiama šiomis teisėmis naudotis, ir terminas, kuriam suteikiamos sutartyje nurodytos teisės. Bet kuriuo atveju rekomenduotina intelektinės nuosavybės teises apsibrėžti plačiau nei vien registruoti prekių ženklai, dizainas ar patentai.
2. Sutartyje turėtų būti aiškus draudimas šaliai savo vardu registruoti kitai šaliai priklausančias intelektinės nuosavybės teises, susijusias su prekėmis (prekių ženklai, patentai, dizainas), neapsiribojant tik draudimu šaliai registruoti kitos šalies vardu jau registruotas intelektinės nuosavybės teises. Svarbu pagalvoti ne tik apie registruotų prekių ženklų, dizaino apsaugą, bet ir nusimatyti, jog kita sutarties šalis negali savo vardu registruoti ir į registruotus prekių ženklus, dizainus klaidinamai panašių prekių ženklų, dizaino, prekių ženklo, kuris būtų analogas šalies prekių ženklui kita kalba, šūkio ar kito kaip prekių ženklas neregistruoto žymens, naudojamo prekių reklamai, domeno vardo, socialinių tinklų paskyros, kurių pavadinimas būtų tiesiogiai ar netiesiogiai siejamas su kitos šalies prekėmis ir pan..
3. Svarbu nepamiršti, jog šiandien prekybai ir reklamai dažnai pasitelkiami ir internetiniai tinklalapiai, socialinių tinklų paskyros, kurių pavadinimai dažnai būna susiję su registruotais ar neregistruotais, bet šalies naudojamais prekių ženklais, įmonės pavadinimu, šūkiais. Todėl sutartyje reikėtų aptarti ir tai, kieno vardu bus registruoti domenai, socialinių tinklų paskyros, skirti pardavimams ir jų skatinimui, bei susitarti dėl jų likimo nutrūkus šalių bendradarbiavimui, tam, kad vėliau internetiniame tinklapyje ar socialinio tinklo paskyroje, kurių pavadinimas sutampa ar yra panašus į šalies naudojamą prekių ženklą ir kuriame buvo prekiauta jos prekėmis, nebūtų prekiaujama konkurento prekėmis.
4. Svarbu ir aiškus draudimas, kad be šalies sutikimo prekės nebūtų reklamuojamos ar parduodamos pakeitus prekės pakuotę, pašalinus ar pakeitus prekių ženklus, nes tokie veiksmai gali ne tik pakenkti jos reputacijai, susilpninti prekių ženklų žinomumą ar suklaidinti vartotojus, bet nenaudojant prekių ženklo tokio, koks jis buvo įregistruotas, galima sulaukti ir reikalavimo pripažinti prekių ženklą negaliojančiu dėl nenaudojimo. Pavyzdžiui, Lietuvoje registruoto prekių ženklo kaip ir Europos Sąjungos prekių ženklo registracija gali būti panaikinta jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo naudotas  prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti. Panašūs terminai numatyti ir kitose valstybėse.
5. Kitoje valstybėje veikiantis partneris turi didesnes galimybes pastebėti intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus, o kuo anksčiau pažeidimas pastebimas ir imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė sėkmingai apsiginti ir nepatirti didelių nuostolių. Todėl esant galimybei būtų tikslinga į sutartį įtraukti ir pareigą partneriui stebėti ar nėra pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės ir informuoti apie trečiųjų asmenų atliekamus intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus, o esant reikalui bendradarbiauti siekiant pašalinti šiuos pažeidimus.
6. Svarbu sutartyje numatyti atsakomybę ne tik už vėlavimą atsiskaityti ar pristatyti prekes, bet ir už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus. Atsakomybę reglamentuojančios nuostatos ne tik atlieka prevencinę funkciją, bet ir padeda apginti savo teises esant pažeidimui.
7. Dabartiniai ESG standartai skatina į sutartis įtraukti ir sąlygas dėl trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teisių nepažeidimo bei jūsų intelektinės nuosavybės objektų naudojimo tik veiklai, suderintai su ESG standartais, pvz. netapti rėmėju renginiu, kurio tikslas akivaizdžiai nesuderintas su tvarumo principais.

Įsigyjant prekes iš užsienio subjektų reikėtų pasidomėti ar jos nepažeidžia kitų asmenų intelektinės nuosavybės teisių, t.y. ar jų pardavėjas/tiekėjas yra prekių ženklų, dizaino, autorių teisių, patentų savininkas, o, jei jis nėra savininkas, ar jis turi teisinį pagrindą naudoti kitiems asmenims priklausančią intelektinę nuosavybę, ar jam suteiktos teisės nėra pasibaigusios, ar dėl jų nevyksta teisminių ginčų. Tai svarbu, kadangi pretenzijos dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo pirmiausia bus reiškiamos prekes parduodančiam asmeniui, o ne jas pagaminusiam, ar jas jums pardavusiam asmeniui. Asmuo, kuriuo intelektinės nuosavybės teisės yra pažeidžiamos, gali reikalauti ne tik nutraukti pažeidimą, išimti iš apyvartos prekes, bet ir reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dėl jo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo. Todėl siekiant apsisaugoti, įsigyjant prekes būtina ne tik pasidomėti, bet ir į sutartį įtraukti pardavėjo/tiekėjo patvirtinimus ir garantijas, kad jis yra teisėtas intelektinės nuosavybės savininkas ar naudotojas, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, kartu įtraukiant ir nuostatas, numatančias atsakomybę ir nuostolių atlyginimą tuo atveju, jei paaiškėtų, kad pateikti patvirtinimai ir garantijos buvo neteisingi ir/ar pirkėjas sulauktų pretenzijų dėl trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo.

Net ir gerai apgalvojus intelektinės nuosavybės apsaugos veiksmus, įtraukus nuostatas, saugančias intelektinę nuosavybę, į sutartį, prieš pradedant prekiauti kitose šalyse, reikėtų iš anksto pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga registruojant jose prekių ženklus, dizainą, patentus, o vėliau neprarasti budrumo ir vis pasitikrinti, ar partneriai nepažeidžia sutarties sąlygų, taip pat, ar neatsirado kitų asmenų, bandančių pasinaudoti jūsų prekės sėkme.

Svarbu nepamiršti, kad intelektinė nuosavybė turi didelę vertę ir ją būtina saugoti, o jos pažeidimo atveju reikėtų nedelsti ir kuo greičiau imtis veiksmų ją ginant.