Atvirkštinis lizingas. Praktinio taikymo ypatumai

Apie lizingo sutartį, jos esminius privalumus, trūkumus bei praktikoje kylančias problemas jau esu rašęs. Straipsnį galite rasti čia. Ši publikacija yra skirta kitam, lizingo sutarčiai giminingam teisiniam institutui – atvirkštiniam lizingui (angl. sale-and-leaseback arba leaseback). Straipsnį parašyti paskatino vis labiau juntamas verslo atstovų noras vykdyti verslo plėtrą, kuriai finansuoti dažniausiai yra ieškoma kredito šaltinių. Atvirkštinis lizingas yra vienas iš jų.

Atvirkštinio lizingo sutarties esmė:

Reikia paminėti, kad atvirkštinio lizingo sutartis nėra tiesiogiai reglamentuota nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nei kituose teisės aktuose. Gal būt tuo ir būtų galima paaiškinti tą aplinkybę, kad iki šiol atvirkštinio lizingo sutartis Lietuvoje yra pakankamai nežinoma ir mažai populiari. Vis dėlto, nepelnytai. Tiek Vakarų Europoje, tiek JAV tai yra viena iš populiaresnių verslo finansavimo sutarčių rūšių. Atvirkštinis lizingas yra vertinamas dėl savo patogumo bei gebėjimo operatyviai išspręsti finansavimo problemas.

Atvirkštinio lizingo esmė pasireiškia tuo, kad verslininkas, būdamas kokio nors turto savininkas (išskyrus žemės ar gamtos išteklių, kurie negali būti tiesioginio lizingo dalyku, todėl jie negali būti ir atvirkštinio lizingo sutarties objektu), šį turtą (tai gali būti patalpos, įrengimai, transporto priemonės, kt.) parduoda finansuotojui, kuris šį turtą iš savininko nuperka bei tampa jo savininku. Tuomet dėl šio turto yra sudaroma lizingo sutartis, pagal kurią lizingo gavėju tampa buvęs daikto savininkas, o lizingo davėju tampa finansuotojas (asmuo, nusipirkęs turtą). Taigi, sudarius atvirkštinio lizingo sutartį, buvęs daikto savininkas gauna kainą iš finansuotojo už parduotą savo turtą, tačiau tuo pačiu išlieka šio daikto (turto) naudotoju pagal lizingo sutartį ir per ilgesnį laikotarpį šį turtą išsiperka. Atvirkštinio lizingo atveju, skirtingai nuo trišalio lizingo, nėra trečiojo asmens – lizingo objektu esančio daikto pardavėjo, kadangi turto (daikto) pardavėjas ir lizingo gavėjas yra vienas ir tas pats asmuo.

Ekonominis atvirkštinio lizingo naudingumas lizingo gavėjui pasireiškia tuo, kad lizingo gavėjas, turėdamas konkretų nuosavybės teise valdomą turtą, pasinaudodamas atvirkštinio lizingo institutu, gali ir toliau naudotis savo valdomu turtu, tačiau tuo pat metu gauti valdomo turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kurią gali investuoti į apyvartines lėšas, tolesnę verslo plėtrą ar į kitaip pasitaikančias verslo galimybes. Pavyzdžiui, gamybinė įmonė nusiperka brangius gamybinius įrengimus ir įsirengia brangią gamybinę liniją. Tokiu būdu įmonės ekonominis naudingumas pirmiausia pasireikš šios gamybinės linijos naudojimu. Kita vertus, įdiegiant tokią gamybinę liniją, jei ji buvo diegiama iš įmonės nuosavų pinigų, tuomet įmonė šioje gamybinėje linijoje bus įšaldžiusi itin dideles pinigų sumas, kurių gali gyvybiškai reikėti kitose srityse (pvz. darbuotojų atlyginimams mokėti, gamybinių medžiagų pirkimui, tolesnei plėtrai finansuoti). Pasinaudojant atvirkštinio lizingo institutu, įmonė galėtų gauti bent dalį į gamybinę liniją investuotų pinigų, kuriuos galėtų panaudoti savo tolesnių poreikių tenkinimui.

Ekonominis atvirkštinio lizingo instituto ekonominis naudingumas finansuotojui (lizingo davėjui) pasireiškia tuo, kad atvirkštinio lizingo atveju yra finansuojamas sandoris dėl turto, kurio savininkas yra kartu ir lizingo gavėjas. Dėl to nebelieka trečiojo asmens – daikto pardavėjo, o tuo pačiu ir visų su tuo susijusių rizikų, kurios tenka lizingo davėjui pagal Civilinį kodeksą. Kita vertus, nelikus trečiosios šalies, lizingo sandorį galima sudaryti per kur kas trumpesnį laiko tarpą, tokiu būdu sutaupant laiko ir darbinių pajėgumų, o atvirkštinio lizingo nauda lizingo davėjui (finansuotojui) yra analogiška trišalio lizingo teikiamai naudai. Taigi, atvirkštinio lizingo institutas yra naudingas ir finansuotojui (lizingo davėjui).

Apibendrinant, matyti, kad dėl atvirkštinio lizingo nepakankamo reglamentavimo bei ligšiolinio nepopuliarumo šis teisinis institutas Lietuvos praktikoje kol kas yra nepelnytai nepopuliarus. Vis dėlto, atsigaunant ekonomikai, o taip pat augant Lietuvos eksporto sektoriui, kuris yra itin jautrus kapitalo investicijoms, manytina, kad Lietuvos verslininkai turėtų „atrasti“ ir aktyviau naudotis šiuo teisiniu institutu.

Straipsnio autorius

Dominykas Vanhara

Advokatas, vadovaujantis partneris

Advokatų kontora „Vanhara Law Firm“

www.vanhara.lt

------------------------------------------ 

Nei šis straipsnis, nei bet kuri atskira šio straipsnio dalis nėra ir negali būti laikoma ar traktuojama kaip teisinė konsultacija. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu [email protected] arba telefonu +37060419315. Pirminė teisinė konsultacija yra nemokama.