Statybos rangos sutartis: mokėjimų sulaikymas

Statybos rangos sutartiniuose santykiuose, kaip ir kituose sutartiniuose santykiuose, šalys yra suinteresuotos, kad sutartyje nustatyti įsipareigojimai būtų vykdomi laiku ir tinkamai. Civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Tačiau, vadovaudamosi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdamos į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas, šalys gali pasirinkti tiek šioje teisės normoje nustatytus, tiek ir nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Derantis dėl statybos rangos sutarties sudarymo, užsakovas paprastai reikalauja rangovo užtikrinti prievolės laiku ir tinkamai atlikti darbus įvykdymą, taip pat prievolės ištaisyti garantiniu laikotarpiu atsiradusius darbų defektus įvykdymą. Užsakovui priimtiniausi paminėtų rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai yra banko garantija ir draudimo bendrovės laidavimas. Tačiau šie užtikrinimo būdai rangovams pakankamai brangiai kainuoja. Be to, bankai ir draudimo bendrovės garantijas ir laidavimo raštus išduoda ne kiekvienam besikreipiančiam, nes yra atsižvelgiama į rangovo turtinę padėtį, įvertinama užtikrinimo finansinė rizika ir kitos aplinkybės. Todėl dažnai statybos rangos sutarties šalys susitaria dėl tokio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo kaip užsakovo rangovui mokėtinų sumų sulaikymas. Įprastai yra sulaikomas nuo 5 iki 10 procentų sutarties kainos dalies sumokėjimas.

Praktikoje tarp statybos rangos sutarties šalių neretai kyla teisminių ginčų, susijusių būtent su užsakovo rangovui mokėtinų sumų sulaikymu. Paprastai tokius ginčus sąlygoja netinkamas (neišsamus, nekonkretus, prieštaringas ir panašiai) susitarimo dėl kainos dalies mokėjimo sulaikymo įtvirtinimas sutartyje.

Visų pirma, sutartyje svarbu nurodyti, kokių konkrečių rangovo prievolių įvykdymas yra užtikrinamas užsakovui sutarties kainos dalies mokėjimo sulaikymu. Dažniausiai sulaikymo tikslas yra garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas. Tačiau tuo atveju, kai pagal sutartį darbų perdavimas-priėmimas ir atsiskaitymas už juos vyksta etapais, tai sulaikomos lėšos yra kaupiamos visu darbų vykdymo laikotarpiu (rangovui yra neišmokama proporcinga kiekviename tarpiniame darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytos sumos dalis). Todėl tokiu atveju šalys gali susitarti, kad sulaikoma suma bus užtikrinamas ne tik garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymas, bet ir prievolės laiku ir tinkamai atlikti darbus įvykdymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011, yra pasisakęs, kad „sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse“.

Antra, svarbu aiškiai apibrėžti terminus, kuriems suėjus, ir/arba sąlygas (aplinkybes), kurioms atsiradus, rangovas įgis teisę reikalauti, o užsakovas – pareigą išmokėti sulaikytą sumą (pavyzdžiui, „per X dienų po baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo/statybos užbaigimo akto išdavimo ir garantinio laikotarpio įsipareigojimų garantijos/laidavimo rašto pateikimo“; „po X mėnesių/metų po baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo/statybos užbaigimo akto išdavimo, su sąlyga, kad prievolės išmokėti sulaikytą sumą atsiradimo dieną bus ištaisyti visi iki tol nustatyti darbų defektai“). Aiškaus (konkretaus) sulaikytos sumos išmokėjimo rangovui pagrindo įtvirtinimas sutartyje užkirs kelią šalių interpretacijoms dėl šios užsakovo prievolės galiojimo ir/arba vykdytinumo.

Trečia, svarbu numatyti, kokias teises į sulaikytą sumą turės/įgis užsakovas, t. y. ar jis galės, o jeigu galės, tai kokiais atvejais ir kokia tvarka, pavyzdžiui, sulaikytomis lėšomis pats arba pasitelkdamas kitą rangovą, ištaisyti darbų defektus, įskaityti sulaikytą sumą į savo reikalavimą rangovui dėl netesybų (numatytų, tarkime, už garantinių įsipareigojimų nevykdymą ar nesavalaikį įvykdymą) sumokėjimo ir panašiai. Kuo detaliau bus aptarta užsakovo teisė disponuoti sulaikyta suma ir jos įgyvendinimas, tuo mažesnė tikimybė kilti ginčui tarp šalių dėl sulaikytų lėšų panaudojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Ketvirta, šalims patartina sutartyje sureguliuoti ir tokį atvejį, kai suėjus terminui, kuriam numatytas sutarties kainos dalies sulaikymas, lieka dar neištaisyti ir/arba rangovas atsisako ištaisyti darbų defektus (kvestionuodamas jų atsiradimo priežastis), kurių ištaisymo kaštai yra ženkliai mažesni lyginant su sulaikyta suma. Tokiu atveju abiejų šalių interesus tenkintų toks kompromisas, pagal kurį rangovui laikinai, t. y. iki bus nustatyta, dėl kieno kaltės defektai atsirado ir kam tenka pareiga juos taisyti ir/arba iki visiško defektų ištaisymo, nebūtų išmokama sulaikytos sumos dalis, lygi defektų ištaisymo kainai, iš anksto nustatytai, pavyzdžiui, šalių pasirinkto nepriklausomo eksperto.

Penkta, statybos rangos sutarties šalims derėtų apsvarstyti ir numatyti sulaikytos sumos „likimą“ sutarties nutraukimo anksčiau termino atveju. Jeigu sutartį dėl užsakovo kaltės vienašališkai nutrauktų rangovas (ypač dėl užsakovo prievolės atsiskaityti už atliktus darbus pažeidimo), tai jo interesus apsaugotų sutartyje įtvirtinta užsakovo pareiga išmokėti sulaikytą sumą per protingą terminą nuo sutarties nutraukimo dienos, neatsižvelgiant į įprastinio jos išmokėjimo pagrindo nebuvimą.

Statybos rangos sutartyje tinkamai sureguliavus aptartus probleminius klausimus, susijusius su sutarties kainos dalies sumokėjimo sulaikymu, nesutarimų ar ginčų tarp rangovo ir užsakovo neturėtų kilti, o jeigu ir kiltų, tai kiekviena šalis galėtų prognozuoti jų baigtį.

Straipsnio autorius: 

Kęstutis Žičkus

Advokatų profesinė bendrija 
Judickienė ir partneriai JUREX

www.Jurex.lt