Pavėlavote sumokėti draudimo įmoką. Kokių pasekmių gali kilti patekus į eismo įvykį?

Jau daugiau nei du dešimtmečius visi Lietuvoje naudojami automobiliai turi būti apdrausti privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Nepaisant ilgametės draudimo praktikos, vis dar pasitaiko kuriozinių atvejų, kai vairuotojai per neapdairumą pavėluoja sumokėti draudimo įmoką pagal draudimo sutartį ir netikėtai patenka į eismo įvykį, dėl kurio sukėlimo yra atsakingi. Nors draudikas atlygina nukentėjusio asmens. patirtus nuostolius (draudimo sutarties pagrindu išmoka draudimo išmoką), taškas tokioje istorijoje gali būti nepadėtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2024 m. balandžio 10 d. nutartyje pripažino, kad draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dalį draudiko išmokėtos sumos, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė Renata Jankutė-Timofejenko nagrinėja istoriją, kuri tęsėsi beveik trejus metus.

2021 m. birželio 14 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu šalys sudarė draudimo sutartį. Sutartis įsigaliojo 2021 m. birželio 18 d. 00.00 val. Draudimo sutartyje numatytas draudimo laikotarpis – nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 17 d. Remiantis draudimo sutarties sąlygomis, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki draudimo sutartyje nurodytos datos – 2021 m. birželio 18 d. Draudimo sutartyje įtvirtintu terminu draudėjas (bendrovė) nesumokėjo draudimo įmokos – įmoka sumokėta tik 2021 m. liepos 2 d.

Eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d. Draudikas 2022 m. rugpjūčio 17 d. išmokėjo 3652,69 EUR draudimo išmoką dėl eismo įvykio. 2022 m. rugsėjo 22 d. pretenzija draudikas kreipėsi į draudėją (bendrovę) dėl 60 proc. draudimo išmokos atlyginimo, nurodydamas, kad draudėjas (bendrovė) praleido draudimo sutartyje nustatytus draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir laiku nesumokėjo už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą.

Draudėjui (bendrovei) nesumokėjus pretenzijoje nurodytos sumos, draudikas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš draudėjo (bendrovės) 100 proc. draudimo išmoką (3652,69 EUR).

„Pirmosios instancijos teismas palaikė draudėjo (bendrovės) poziciją ir draudiko ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tiek draudikas, tiek draudėjas (bendrovė) nevisiškai tinkamai laikėsi šalių bendradarbiavimo pareigos, sutarties vykdymo esminių principų – draudėjas (bendrovė) nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, o draudikas tinkamai neišaiškino draudėjui (bendrovei) kilsiančių teisinių pasekmių dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais. Teismas nurodė, kad, tenkinus draudiko ieškinį, draudikas gautų ir draudimo įmoką, ir susigrąžintų visą dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką, o tai, teismo vertinimu, būtų neproporcinga draudėjo (bendrovės) padarytam pažeidimui, nes tokiu atveju, teismo nuomone, draudėjas netektų draudimu jam teikiamos apsaugos. Draudikas, nesutikdamas su teismo pozicija, byloje pateikė apeliacinį skundą“, – pasakoja „Glimstedt“ advokatė.

Skundų kelionė per instancijas

Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisė draudikui iš draudėjo (bendrovės) 60 proc. išmokėtos draudimo išmokos dalį, t. y. 2 191,61 EUR. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas (11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį), pagal kurias, sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos (jos dalies) grąžinimo draudikui, privaloma atsižvelgti į nustatytų pareigų pažeidimą, pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau ir čia istorija nenutrūko. Draudėjui (bendrovei) nesutinkant su pastarąja teismo pozicija, draudėjas (bendrovė) byloje pateikė kasacinį skundą.

Kasacinės instancijos teismas palaikė apeliacinės instancijos teismo poziciją, t. y. apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą paliko nepakeistą (draudikui priteista 60 proc. išmokėtos draudimo išmokos dalis, t. y. 2 191,61 EUR). LAT akcentavo, jog, nustatant draudikui grąžinamos sumos dydį, gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės, kurios pripažįstamos reikšmingomis teismo spendimu konkrečioje nagrinėjamoje byloje pagal individualiai tarp šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju LAT sutiko su apeliacinės instancijos vertinimu, jog 60 proc. išmokėtos draudimo išmokos dalies (t. y. 2 191,61 EUR) priteisimas pagal susiklosčiusias individualias aplinkybes šioje byloje yra teisingas, teisėtas bei pagrįstas.

Vertindama bendras tendencijas, „Glimstedt“ advokatė Renata Jankutė-Timofejenko pastebi, jog esminė LAT formuojamos praktikos mintis yra aiški.

„Paaiškėjus aplinkybei, jog draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti visą draudiko išmokėtą išmoką arba jos dalį. Kokio dydžio išmoką (ar visą, ar jos dalį) draudėjas turėtų grąžinti draudikui, paliekama nuspręsti teismui, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytinas individualiai tarp šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes“, – sako advokatė ir primena nepamiršti laiku sumokėti draudimo įmokas pagal sudaromas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

Daugiau informacijos:
Anželika Voinė
Marketingo ir komunikacijos vadovė
+37061915116
[email protected]