Dažniausios klaidos atliekant įskaitymą (užskaitą)

Tarpusavio įsipareigojimų įskaitymas yra dažnai naudojama priemonė bendrovių veikloje. Transporto sektoriuje veikiančios bendrovės paprastai šią priemonę naudoja, įskaitydamos (užskaitydamos) vežėjo padarytą žalą (nuostolius) kroviniui arba vežėjui pritaikytas baudas ir vežėjui priklausantį atlygį už krovinio pervežimą. Tačiau, nepaisant to, kad tarpusavio įsipareigojimų įskaitymas naudojamas gana dažnai, bendrovės, atlikdamos įskaitymą, vis dar neretai padaro klaidų, kurios gali lemti vėliau kilusio teisminio ginčo pralaimėjimą.

1. Klaida: įskaitymo atlikimui prašoma ir kitos šalies sutikimo (pritarimo)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.131 straipsnyje numatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies valios. Tai reiškia, kad įskaitymas gali būti atliekamas, pateikiant vienašalį pareiškimą apie įskaitymą (pasirašytą tik vienos, įskaitymą atliekančios, šalies) ir neprašant kitos šalies pasirašyti šį pareiškimą ir/ar kitaip pritarti jam.

Vis dėlto praktikoje įmonės dažnai atlieka įskaitymą (užskaitą), pateikdamos kitai šaliai tarpusavio skolų užskaitymo aktą, tarpusavio skolų suderinimo aktą, dvišalį užskaitos aktą ir pan., kuriame numatyta vieta ir antrosios šalies parašui. Tokių aktų  siuntimas nėra tikslingas, nes, kitai šaliai nesutikus tokio akto pasirašyti, neabejotinai kils ginčas dėl įskaitymo galiojimo.

Todėl svarbu prisiminti kelias taisykles:

• įskaitymą reikia atlikti vienašaliu pareiškimu (laikantis ir kitų įstatyme numatytų reikalavimų);
• jeigu kita šalis su atliktu įskaitymu nesutinka, tai savaime nereiškia, kad atliktas įskaitymas negalioja (jeigu buvo laikomasi įskaitymo taisyklių);
• apie atliktą įskaitymą būtina informuoti kitą šalį, o pareiga įrodyti, kad kita šalis buvo tinkamai informuota, tenka įskaitymą atlikusiai šaliai. Todėl rekomenduojama apie įskaitymą informuoti raštu (pvz., išsiunčiant rašytinį pareiškimą registruotu paštu).

2. Klaida: pareiškimas apie įskaitymą formuojamas kaip pasiūlymas

Vien dokumento pavadinimas – „pareiškimas“ – suponuoja tai, kad juo yra pareiškiama apie atliktą įskaitymą, o ne siūloma kitai šaliai jį atlikti.  Vis dėlto neretai pasitaiko, kad pareiškimas apie įskaitymą formuojamas kaip pasiūlymas arba pareiškimą lydinčiame dokumente nurodoma "siūlome atlikti įskaitymą“, „siunčiame pasiūlymą užskaitai“ ar pan. Tokios formuluotės gali lemti tai, kad atliktas veiksmas nebus pripažintas įskaitymu ir kita šalis galės reikalauti įvykdyti prievolę, o tam tikrais atvejais – dar ir sumokėti delspinigius ar palūkanas už uždelstą mokėjimą.

Todėl svarbu prisiminti, kad pareiškime apie įskaitymą ir jį lydinčiuose dokumentuose (pvz., elektroniniuose laiškuose) reikėtų vengti formuluočių, kurios leistų šį dokumentą interpretuoti kaip pasiūlymą, o ne kaip vienašalį pareiškimą.

3. Klaida: užmokesčio už netinkamai suteiktas vežimo paslaugas įskaitymas

Tarptautinio krovinių pervežimo srityje įskaitymas dažnai naudojamas, padengiant kroviniui padarytų nuostolių sumą užmokesčio vežėjui už vežimo paslaugas suma. Neretai užsakovas įskaito užmokestį būtent už sugadinto krovinio pervežimą.

Tačiau Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 23 straipsnio 4 dalyje numatyta užsakovo teisė, vežėjui praradus visą ar dalį krovinio, iš pastarojo reikalauti ne tik kompensacijos, apskaičiuotos konvencijoje nustatyta tvarka, už prarastą krovinį ar jo dalį, bet ir užmokesčio už vežimą, muito rinkliavų, mokesčių ir kitų, su krovinio vežimu susijusių, išlaidų (tuo atveju, jei prarasta tik dalis krovinio – proporcingai nuostolių dydžiui). Tai reiškia, kad užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti vežėjo sąskaitą už pervežimo paslaugas, jeigu krovinys buvo sugadintas (prarastas), arba iš dalies atsisakyti ją apmokėti, jeigu buvo sugadinta (prarasta) tik krovinio dalis. Todėl jeigu užsakovas įskaito vežėjo išrašytoje sąskaitoje nurodytą užmokestį už sugadinto krovinio pervežimą, laikoma, jog užsakovas pripažįsta, kad vežėjas pagrįstai reikalauja šio apmokėjimo. Vėliau vežėjas gali šią aplinkybę panaudoti teisme savo naudai, teigdamas, jog užsakovas apmokėjo už jo suteiktas paslaugas, todėl neva pripažino paslaugų atitikimą užsakovo lūkesčiams ir sutarties reikalavimams. Be to, įskaitydamas visą užmokestį už vežimą (o tai prilyginama sąskaitos, kurioje nurodytas šis užmokestis, padengimui – apmokėjimui) ir nereikalaudamas grąžinti sumokėto užmokesčio už vežimą, proporcingai prarastai krovinio daliai, užsakovas taip pat praranda lėšas, kurių pagal CMR konvenciją jis galėtų pagrįstai reikalauti.

Todėl svarbu prisiminti, kad atliekant įskaitymą reikėtų įsitikinti, ar įskaitomas reikalavimas yra pagrįstas (pvz., ar vežėjas tikrai turi teisę reikalauti visos sąskaitoje už krovinio pervežimą nurodytos sumos).

Nors bendrovės dažniausiai nesureikšmina pareiškimo apie įskaitymą formos bei jame naudojamų formuluočių, tačiau verta prisiminti, kad vos kelių nesudėtingų taisyklių laikymasis gali padėti išvengti teisminių ginčų arba lemti sėkmingą tokių ginčų baigtį.

Straipsnio autorius: 

Jelena Cvirko

Advokatų profesinė bendrija 
Judickienė ir partneriai JUREX

www.jurex.lt