STATYBOS RANGOVO ATSAKOMYBĖS RIBOS. AR ĮMANOMA EFEKTYVIAI SUVALDYTI RIZIKAS?

Šiltajam metų laikui, o kartu ir statybos darbų sezonui įpusėjus, vis sparčiau vykdoma pastatų ir kitų statinių statyba, rekonstrukcija ar remontas. Šių darbų atlikimui statybos dalyviai – užsakovai, rangovai ir subrangovai – sudaro naujas ar toliau vykdo jau anksčiau sudarytas sutartis. Nors teisės aktai ir teismų praktika pakankamai detaliai apibrėžia kiekvieno iš šių statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, tačiau, nepaisant to, neretas atvejis, kai nė vienas statybos dalyvis nesiima jokių su jo ir kitų statybos dalyvių veikla susijusių rizikos mažinimo priemonių (jeigu tik tokių priemonių imtis neįpareigoja įstatymai), o palieka jų naudojimą statybos dalyvių nuožiūrai.

Šio straipsnio tikslas – aptarti statybos rangovo atsakomybės ribas ir su tuo susijusių rizikų valdymo priemones.

Rangovo atsakomybės ribos reguliuojamos keliais aspektais: pirmiausia, rangovo santykiai su užsakovu ir subrangovais bei atsakomybė sureguliuojami sutartimis (sutarčių sąlygos turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms); sutarčių sąlygos šalims turi įstatymo galią. Tuo atveju, jeigu sutartis nereguliuoja statybos dalyvių elgesio, vadovaujamasi teisės aktais. Tačiau ne visuomet teisės aktai yra aiškūs, todėl jų taikymas priklauso nuo teismų praktikos pateiktų išaiškinimų. Minėti atsakomybės ribų reguliavimo būdai nenustato ir negali nustatyti visų statybos dalyvių atsakomybės paskirstymo atvejų, nes statybos procese rizikų neretai esti daugiau nei reguliuojama teisės aktais; be to, teisės aktai neretai vien tik paskirsto rizikas, tačiau nepasirūpina tų rizikų mažinimo priemonėmis; dažniausiai ši užduotis yra paliekama pačioms sutarčių šalims.

Statybos rangos santykiuose atsakomybės ribos ir pasireiškimas priklauso nuo rizikos pobūdžio. Statybos rangovui kylančias rizikas sąlygiškai galima skirstyti į dvi rūšis: nuo rangovo priklausančias rizikas (įsipareigojimų vykdymo vėlavimas, rezultatų nepasiekimas, statybos darbų trūkumai, rangovo rengto projekto trūkumai, rangovo darbuotojų padaryta žala statiniui, užsakovo ir trečiųjų asmenų turtui, nenumatytos aplinkybės) ir nuo rangovo nepriklausančias rizikas (pasekmės, atsiradusios dėl užsakovo pateikto projekto trūkumų, užsakovo atliktų pažeidimų (nemokėjimas, sprendimo nepateikimas, kt.), užsakovo pakeitimų, kitų rangovų kliudymo, užsakovo darbuotojų padarytos žalos statiniui ir rangovo turtui, nenugalimos jėgos aplinkybių). Suprantama, kad rangovui ypač svarbu pasirinkti ir įgyti pakankamas priemones, kad suvaldyti nuo rangovo nepriklausančias rizikas, kadangi jų neigiamas poveikis rangovui gali būti reikšmingas, o tų rizikų ir (ar) jų pasekmių be tokių priemonių rangovas suvaldyti negalėtų.

Statybos rangovo atsakomybės, susijusios su statybos rangos darbais, reglamentavimas

Pagrindinis statybos rangovo įsipareigojimas užsakovo atžvilgiu – tinkamai ir laiku atlikti statybos rangos ir kitus statybos rangos sutartyje nurodytus darbus ir veiksmus. Šis ir kiti statybos rangovo įsipareigojimai įtvirtinami statybos rangos sutartyse.

Be to, statybos rangovo prievolės ir atsakomybė, reglamentuojama teisės aktuose, tačiau neretai apibrėžiama labai plačiai ir ne visuomet aiškiai. Svarbesnės teisės aktuose įtvirtintos rangovo prievolės yra šios:

(1)   Rangovas atsako užsakovui už statinio ar įrenginio patikimumo patvarumo arba atsparumo sumažėjimą ar netekimą. Tokiu atveju užsakovas turi teisę taikyti rangovui pasirinktinai vieną iš atsakomybės priemonių, t. y.:

• reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;
• atitinkamai sumažinti darbų kainą; ar
• reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovas pašalino trūkumus savo sąskaita ir tokia jo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

(2)   Rangovas atsako kartu su projektuotoju ir statybos techniniu prižiūrėtoju už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu jie neįrodo, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad rangovo ar kitų minėtų statybos dalyvių kaltes už defektus nebuvimą turi įrodyti rangovas ir kiti statybos dalyviai, o ne tas asmuo, kuris reiškia pretenziją dėl defektų atsiradimo (dažniausiai tokią pretenziją reiškia užsakovas), t. y. taikoma bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims išimtis.

(3)   Rangovas kartu su kitais statybos dalyviais atsako užsakovui už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto.

(4)   Rangovui taip pat nustatyta atsakomybė prieš užsakovą už subrangovų veiksmus. Tai reiškia, kad net jeigu generalinis rangovas perduoda visas savo teises ir įsipareigojimus subrangovui, generalinis rangovas visiškos atsakomybės neperduoda subrangovui, nes toks perdavimas neatitiktų generalinio rangovo teisinės padėties statybos rangos teisiniame santykyje. Sudarius statybos subrangos sutartį, statybos darbų dalies, perduotos subrangovui, apimtimi sumažėja (t. y. visiškai neišnyksta) generalinio rangovo rizika bei galimybė civilinei atsakomybei atsirasti. Tačiau statybos objekto perdavimas subrangovui, kad šis atliktų statybos darbus, nereiškia visų generalinio rangovo teisių ir pareigų, susijusių su statybos rangos darbais perdavimo, nes generalinis rangovas privalo užtikrinti darbų kontrolę ir saugumą, todėl atsakomybė tarp generalinio rangovo ir subrangovo tokiu atveju paskirstoma proporcingai jų kaltei. Generaliniam rangovui išlieka atsakomybė prieš užsakovą ir kitus asmenis visą statybos laiką nepriklausomai nuo subrangos sutartimi subrangovui suteiktų teisių ir pareigų apimties[1].

(5)   Rangovas be kita ko atsako už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose arba sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Tokia rangovo atsakomybė nustatoma dėl to, jog rangovas yra profesionalas, tai suponuoja jo pareigą žinoti, kokių savybių medžiagos, įskaitant ir jų kokybinius rodiklius, turi būti naudojamos, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus[2]. Taigi, nurodytais atvejais, jeigu sutartis nereguliuoja statybos proceso dalyvių atsakomybės paskirstymo, ji tenka rangovui be kaltės, t. y. rangovas atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos ar kitos šalies kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

Statybos užsakovo atsakomybės, susijusios su statybos rangos darbais, reglamentavimas

Nors tiek statybos rangos sutartimi, tiek įstatyme nustatyta pagrindinė užsakovo pareiga – tinkamai ir laiku sumokėti rangovui sutartą statybos darbų kainą, vis dėlto užsakovui priskiriama ir daugiau pareigų. Pavyzdžiui, esant tam tikroms aplinkybėms ir užsakovui gali tekti atsakomybė už netinkamai atliktus rangos darbus.

Civiliniame kodekse įtvirtinta taisyklė, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. O Statybos įstatymas įtvirtina, kad užsakovas privalo (o nebe turi teisę) organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą: skirti statybos techninį prižiūrėtoją kontroliuoti, ar rangovo atliekami darbai bei jų rezultatas atitinka imperatyvias technines normas bei minimalius įstatymų nustatytus (arba ir papildomus, rangos sutartimi sulygtus) kokybės reikalavimus.

Šiame kontekste dėmesį atkreipia teisės ir prievolės priešprieša – asmeniui nustatytos teisės požymis yra jos turėtojo laisva valia įgyvendinti ją ar ne, o prievolę asmuo privalo vykdyti ir pasirinkimo teisės įgyvendinti ją ar ne neturi. Už valios įgyvendinti teisę ar ne konkrečią išraišką, taigi ir už pasirinkimą teisės neįgyvendinti, negali būti taikomi neigiami padariniai; tačiau neigiami padariniai gali būti taikomi už asmens pasirinkimą neįgyvendinti prievolės.

Šią priešpriešą išsprendė teismų praktika[3] pamažu pradėjusi taikyti principą, kad dėl statybos darbų trūkumų kilusias pasekmes (o kartu ir civilinę atsakomybę) reikia padalyti tarp užsakovo ir rangovo (taip sumažinant rangovo civilinės atsakomybės mastą), atsižvelgiant į tai, kiek užsakovas tinkamai neorganizavo ir (ar) neatliko statinio statybos techninės priežiūros.

Nepaisant to, reikia pabrėžti, kad dėl didesnio statybos rangovo vaidmens statybos procese ir tiesioginių jo pareigų tinkamai pastatyti statinį, natūraliai didesnė atsakomybė dėl statinio tinkamumo tenka rangovui. Todėl siekiant panaikinti ar bent maksimaliai sumažinti galimą statybos rangovo atsakomybės pasireiškimo riziką, rekomenduotina statybos dalyviams aiškiai ir nedviprasmiškai statybos rangos sutartyje apibrėžti ir detalizuoti statybos užsakovo pareigą vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą. Tokiu būdu, kilus ginčui, būtų galima išvengti visos atsakomybės primetimo vien tik statybos rangovui ar ydingo jos paskirstymo tarp šalių, pasinaudojant teisės aktų nevienodu aiškinimu.

Statybos rangovo rizikos mažinimo priemonės

Išskiriame šias statybos rangovo rizikos mažinimo priemones:

• tinkamas, subalansuotas ir aiškus rangovo ir užsakovo teisių ir pareigų nustatymas statybos rangos sutartyje (pvz. sutarties kainos sumokėjimo tvarkos tinkamas išdėstymas statybos rangos sutartyje);
• tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių (pvz. garantijos ir (ar) laidavimo, laidavimo draudimo, netesybų (baudos, delspinigių, baudinių palūkanų), turto įkeitimo / hipotekos, vekselio) naudojimas;
• sąlyginio deponavimo sąskaitos ar avanso naudojimas;
• kvalifikuoto techninio prižiūrėtojo naudojimas;
• draudimas (statybos visų rizikų draudimas (CAR); turto draudimas; civilinės atsakomybės draudimas; planuojamų pajamų draudimas);
• kokybės vadybos sistema;
• kt.

Statybos rangovo rizikos mažinimo priemones reikėtų rinktis racionaliai. Netinkamai pasirinktos rizikos mažinimo priemonės rangovo atsakomybės nesumažins arba sumažins ją nepakankamai, nors su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos tikėtina, kad išaugs, bei galimai ir kliudys pasiekti susitarimą su užsakovu.

Toliau aptariame kai kurias išsamesnio aptarimo reikalaujančias statybos rangovo rizikos mažinimo priemones.

Tinkamos statybos rangos sutarties sudarymas

Siekiant subalansuoti šalių atsakomybės ribas ir rizikas, rangovas ir užsakovas, sudarydami statybos rangos sutartį turėtų atlikti šiuos žingsnius:

• tinkamai parinkti sutarties formą, t. y. ar nuspręsti pagal susiklosčiusią situaciją rinktis standartinę sutarties formą (pvz., FIDIC sutartys) ar individualiai parengtą sutartį;
• koreguoti kitos šalies parengtą sutarties projektą ar pateikti užsakovui klausimus dėl viešajame pirkime užsakovo parengto ir pateikto sutarties projekto;
• tinkamai sudaryti sutartį.

Statybos rangos sutartyje svarbu tinkamai ir aiškiai aptarti (be kita ko) darbų apimtį, kaip bus sprendžiamas nenumatytų darbų klausimas, iškylančių klausimų sprendimo procedūras (pvz., reguliarūs gamybiniai susirinkimai statybvietėje), statybvietės perdavimo terminus ir tvarką, galimybę pasitelkti subrangovus, darbų kainą ir jos mokėjimo tvarką, darbų (jų rezultato) perdavimą–priėmimą, darbų trūkumų ištaisymo tvarką, šalių atsakomybę už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, prievolių vykdymo užtikrinimo priemones, įsipareigojimus apdrausti draustinas rizikas, rizikų pasiskirstymo taisykles, šalių atstovus ir jų įgalinimus bei kontaktus, ginčų nagrinėjimo tvarką.

Tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės

Sudarydamas statybos rangos sutartį rangovas turėtų įvertinti galimybes naudoti tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, pvz.:

• garantija ir (ar) laidavimas / laidavimo draudimas;
• netesybos: baudos, delspinigiai, baudinės palūkanos;
• turto įkeitimas / hipoteka;
• vekselis.

Draudimas

Statybos ir montavimo darbų visų rizikų (CAR) draudimas atlygina žalą, susijusią su statybos, montavimo ar bandymo darbais, dėl apdrausto objekto (statomo pastato, statinio ar montuojamo įrenginio). Nors tai plačiausios apimties draudimas naudojamas statybos projektuose, reikėtų atkreipti dėmesį į draudimo sutarties dalyko ir objekto apibrėžimus ir neretai, tam, kad užsitikrinti pakankamą apsaugą, reikia naudoti draudimo objekto išplėtimus. Tokiu draudimu taip pat galima apdrausti:

• statybines mašinas ir mechanizmus;
• turtą, esantį statybos / montavimo darbų vykdymo teritorijoje, jei jis būtų sugadintas ar sunaikintas dėl apdraustų statybos / montavimo darbų;
• statybines medžiagas, saugomas ne statybų teritorijoje;
• išlaidas draudimo vietai sutvarkyti po draudžiamojo įvykio;
• atsakomybę prieš trečiuosius asmenis dėl žalos asmeniui ar turtui, jei šią žalą sukėlė statybos darbai;
• planuojamas pajamas.

Statybos ir montavimo darbų visų rizikų (CAR) draudimo sutartį su draudimo įmone paprastai sudaro užsakovas, tačiau šiuo draudimu jis taip pat apdraudžia visų rangovų ir subrangovų veiksmais galimą padaryti žalą (išimtys paprastai taikomos tyčiniais veiksmais ir dideliu neatsargumu padaromai žalai) aukščiau išvardytiems objektams.

Pagal rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. Rangovas civilinę atsakomybę privalo atskirai apdrausti dėl kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis. Draudimo minimalios sumos nustatomos rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

Apibendrinimas

Apibendrinus tai, kas išdėstyta šiame straipsnyje, galima teigti, jog:

• statybos rangovas turėtų gerai žinoti, kokias jo pareigas statybos santykiuose su užsakovu įtvirtina imperatyvios teisės aktų normos;
• siekdamas sumažinti savo rizikas (ir atsakomybę), rangovas turėtų atlikti bent šiuos veiksmus / imtis šių priemonių:
  • rangos sutarties projektą peržiūrėti ir pakomentuoti bei pakoreguoti, siekiant, kad sutartyje būtų tinkamai, subalansuotai ir aiškiai nustatytos rangovo ir užsakovo teisės bei pareigos;
  • priklausomai nuo sutartyje paskirstytos atsakomybės, naudoti tinkamas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones;
  • nedelsiant informuoti užsakovą apie aplinkybes, galinčias ateityje turėti įtakos tinkamos kokybės rangos darbams atlikti ir jį įspėti apie galimas pasekmes;
  • aktyviai bendradarbiauti su užsakovu visų rangos sutarties darbų laikotarpiu;
  • apdrausti rangovo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu ir siekti, kad užsakovas apdraustų darbus CAR draudimu.

Publikuota: Delfi.lt

Straipsnio autoriai:

Liutauras Baikštys, advokatas, advokatų kontoros VARUL asocijuotas partneris

Lina Norkūnaitė, advokatų kontoros VARUL teisininkė

Advokatų kontora VARUL

www.varul.com 

--------------------------------------------------------------