Byla 2A-201-781/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,LAIMIJA“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Vantolina“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,LAIMIJA“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Vantolina“, ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „LAIMIJA“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vantolina“, pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti ieškovei iš atsakovo M. M. 42 818,37 Eur žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

71.1.

8Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Pažymėjo, kad buvęs ieškovės direktorius M. M. bankroto administratorei perdavė tik dalį bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitų veiklos dokumentų, iš kurių bankroto administratorė nustatė, jog atsakovas nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. iš BUAB „LAIMIJA“ kasos grynaisiais pinigais iš viso paėmė 42 818,37 Eur sumą (pagal 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. spalio 30 d., 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. balandžio 9 d. kasos išlaidų orderius), kuri įmonei nebuvo grąžinta, taip pat bendrovei nebuvo pristatyti dokumentai, kurie pagrįstų, jog atsakovas iš įmonės kasos paimtas lėšas panaudojo atsiskaitymui su įmonės kreditoriais ir (ar) kontrahentais.

91.2.

10Teigė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas už ieškovę atsiskaitinėjo su Vokietijos bendrove PAP-SERV Machinery and Service for the Paper Industry (toliau – Vokietijos bendrovė) už tariamai ieškovei tiektą kurą. Pažymėjo, kad minėta bendrovė net neužsiima kuro tiekimu; taip pat nėra duomenų, jog būtų poreikis ieškovės transporto priemonėms piltis tokį didelį kuro kiekį (tuo labiau Vokietijoje); be to, nėra duomenų apie ieškovės transporto priemonių kelionių laikus, vietas ir pan. Nurodė, kad tarp administratorei perduotų ieškovės dokumentų nėra sutarties ir (ar) visų sąskaitų, kurių pagrindu tariamai buvo atsiskaitoma su minėta užsienio bendrove, todėl, anot administratorės, ieškovė jokio kuro iš nurodytos bendrovės nepirko.

111.3.

12Ieškovės administratorė nurodytus buvusio įmonės vadovo veiksmus laiko neteisėtais, nes, anot administratorės, nebuvo jokio faktinio ir (ar) teisinio pagrindo atsakovui pasiimti iš įmonės kasos 42 818,37 Eur grynaisiais pinigais. Be to, pažymėjo, kad įmonė jau nuo 2011 m. turėjo mokumo problemų ir nebuvo pajėgi vykdyti įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovės vertinimu, be jokio pagrindo paimant iš įmonės kasos tokio dydžio pinigų sumą buvo pažeistos ne tik pačios įmonės, bet ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai. Taigi, ieškovė aiškino, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos.

132.

14Ieškovė 2017 m. vasario 21 d. pareiškimu atsisakė reikalavimo dalies dėl 4 414,23 Eur žalos atlyginimo priteisimo, kurią grindė 2013 m. balandžio 9 d. kasos išlaidų orderiu, išrašytu 15 241 Lt (4 414,23 Eur) sumai, ir prašė šią civilinės bylos dalį nutraukti.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

163.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu priėmė ieškovės BUAB „LAIMIJA“ atsisakymą nuo ieškinio dalies ir civilinės bylos dalį dėl 4 414,23 Eur žalos atlyginimo nutraukė; kitos ieškinio dalies netenkino.

183.1.

19Teismas sprendė, kad į bylą pateikti dokumentų priėmimo–perdavimo aktai patvirtina, jog atsakovas M. M. po bankroto bylos UAB „LAIMIJA“ iškėlimo perdavė bankroto administratorei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus.

203.2.

21Nustatė, kad ieškovė savo reikalavimą dėl 38 404,14 Eur žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis apie atsakovui M. M. iš UAB „LAIMIJA“ kasos išmokėtas lėšas pagal šiuos kasos išlaidų orderius: 2011 m. sausio 31 d. 1 800 Lt (521,32 Eur) sumai, 2012 m. spalio 30 d. 4 156,96 Lt (1 203,94 Eur) sumai, 2012 m. spalio 30 d. 47 205,77 Lt (13 671,74 Eur) sumai, 2012 m. spalio 30 d. 3 400 Eur sumai, 2012 m. gruodžio 31 d. 47 000 Lt (13 612,14 Eur) sumai ir 2012 m. gruodžio 31 d. 5 995 Eur sumai. Pažymėjo, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovui nurodytos lėšos buvo faktiškai išmokėtos.

223.3.

23Teismas aiškino, kad atsakovas, siekdamas pagrįsti pagal 2011 m. sausio 31 d. ir 2012 m. spalio 30 d. kasos išlaidų orderius gautų lėšų panaudojimą UAB „LAIMIJA“ reikmėms, pateikė į bylą bendrovės avansines apyskaitas. Remdamasis nurodytomis avansinėmis apyskaitomis teismas nustatė, kad po to, kai įmonės direktoriui 2011 m. sausio 31 d. buvo išmokėta 1 800 Lt (521,32 Eur) suma, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 9 d. iki 2011 m. vasario 17 d. UAB „LAIMIJA“ reikmėms buvo išleista 3 033,31 Lt (878,51 Eur) suma; 2012 m. spalio 30 d. trimis kasos išlaidų orderiais atsakovui išmokėta bendra 18 275,68 Eur suma įskaičiuotina į UAB „LAIMIJA“ reikmėms tuo laikotarpiu išleistą 18 637,12 Eur sumą. Teismas vertino, kad šių aplinkybių ieškovė neginčijo, taip pat nepateikė įrodymų, jog UAB „LAIMIJA“ poreikių tenkinimui buvo panaudotos kitos šios bendrovės lėšos.

243.4.

25Teismas taip pat pripažino įrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kuriomis atsakovas grindė lėšų, gautų pagal 2012 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderius (bendrą 19 607,14 Eur sumą), panaudojimą, t. y. jog nurodytos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui už kurą, pirktą Vokietijoje per bendrovę PAP-SERV Machinery and Service for the Paper Industry.

263.5.

27Teismas pažymėjo, kad Vokietijos bendrovės PAP-SERV Machinery and Service for the Paper Industry 2013 m. sausio 17 d. išrašytą sąskaitą UAB „LAIMIJA“ 49 269,41 Eur sumai pateikė pati ieškovė, pripažindama aplinkybę, jog tarp šių bendrovių buvo sudarytas sandoris 49 269,41 Eur sumai, pagal kurį UAB „LAIMIJA“ priklausančioms transporto priemonėms buvo nupirktas kuras – dyzelinas, už 49 269,41 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, patikslinusi ieškinio faktinį pagrindą, ieškovė pakeitė ir savo poziciją dėl 49 269,41 Eur išlaidų kurui pagrįstumo, bei nurodė, jog atitinkamos išlaidos neatsispindi transporto priemonių kelionių lapuose, vairuotojų teikiamose ataskaitose ir kituose buhalteriniuose dokumentuose, tačiau įrodymų, sudarančių galimybę įvertinti buhalterinių duomenų visumą, teismui nepateikė, nors atsakovas perdavė įmonės buhalterinius dokumentus bankroto administratorei.

283.6.

29Teismas vertino, kad aplinkybę, jog ieškovę ir Vokietijos bendrovę siejo prievoliniai santykiai, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymėjo, kad pati ieškovė pateikė 2012 m. gruodžio 31 d. duomenis apie UAB „LAIMIJA“ tiekėjų likučius ir tarp kreditorių buvo nurodyta minėta Vokietijos bendrovė, kaip turinti 165 251,53 Lt (47 860,15 Eur) dydžio kreditorinį reikalavimą; taip pat atsakovas pateikė Vokietijos bendrovės PAP-SERV Machinery and Service for the Paper Industry 2012 m. gruodžio 28 d. UAB „LAIMIJA“ išrašytą sąskaitą 47 860,15 Eur sumai (už kurą) bei 2017 m. birželio 26 d. raštą, kuriame minėta Vokietijos bendrovė patvirtino, jog ją su UAB „LAIMIJA“ siejo atitinkami santykiai, patvirtino buvusias įsipareigojimų sumas, kurios sutampa su byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, ir nurodė, kad UAB „LAIMIJA“ visiškai atsiskaitė 2013 m. sausio 17 d. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir atsakovo paaiškinimams, jog UAB „LAIMIJA“ transporto priemonėms Vokietijoje, pasinaudojant minėtos įmonės kuro kortelėmis, buvo užpilami degalai, už kuriuos asmeniškai atsiskaitė pats atsakovas – 2012 m. gruodžio 31 d. iš UAB „LAIMIJA“ kasos gautomis lėšomis. Teismas pažymėjo, kad pagal 2013 m. liepos 31 d. duomenis UAB „LAIMIJA“ minėtai Vokietijos įmonei įsiskolinimo jau neturėjo.

303.7.

31Teismas nurodė, kad nors ieškovė byloje kėlė klausimą dėl dokumentų, gautų iš Vokietijos bendrovės PAP-SERV Machinery and Service for the Paper, patikimumo, tačiau pateiktų rašytinių įrodymų nenuginčijo. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas įvairiais pagrindais UAB „LAIMIJA“ yra pervedęs tam tikras lėšų sumas, taip pat priėmęs tam tikras sumas iš trečiųjų asmenų, tačiau tik atlikus išsamų įmonės finansinės veiklos auditą/ekspertizę yra įmanoma nustatyti galimai patirtą žalą ir atsakingus asmenis; be to, ieškovė savo reikalavimų nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo šiomis aplinkybėmis. Pabrėžė, kad ieškovei bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo išaiškinta jos pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, buvo keliamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, tačiau ieškovė šiomis savo teisėmis nepasinaudojo ir atitinkamų pareigų neįvykdė, todėl teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

334.

34Ieškovė BUAB „LAIMIJA“, kuriai atstovauja bankroto administratorė UAB „Vantolina“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys netenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovo 38 404,14 Eur dydžio žalos atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

354.1.

36Ieškovės bankroto administratorei neperduoti jokie dokumentai, kurie galėtų pagrįsti minėto kuro įsigijimą ar jo panaudojimą, t. y. tarp administratorei perduotų dokumentų nebuvo sutarčių su nurodyta Vokietijos bendrove, taip pat kitų įrodymų, patvirtinančių kuro įsigijimą, jo panaudojimą, atsiskaitymą už jį.

374.2.

38Teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, šališkai, neteisingai ir išimtinai atsakovo naudai vertino visas bylos aplinkybes. Apeliantės vertinimu, ieškovė turėjo įrodyti tik žalos faktą ir dydį, ką ir padarė, t. y. byloje buvo įrodyta, jog atsakovas paėmė iš ieškovės kasos 38 404,14 Eur ir jų negrąžino. Visas kitas aplinkybes, t. y. kur lėšos buvo panaudotos, turėjo įrodyti būtent atsakovas, tačiau to nepadarė. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, nes atsakovas neįrodė kur panaudojo iš kasos paimtas lėšas. Jeigu pirmosios instancijos teismas nesuvokė į bylą pateiktų dokumentų turinio ar prasmės, jis turėjo galimybę savo iniciatyva paskirti ekspertizę.

394.3.

40Atsakovo paaiškinimai dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais už Vokietijoje įsigytą kurą yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vienas kitam, nepagrįsti įrodymais, todėl vertintini kritiškai. 2012 m. lapkričio 30 d. kreditorių sąraše minėta Vokietijos bendrovė nebuvo nurodyta, atitinkamai nebuvo poreikio 2013 m. sausio 17 d. atsiskaityti su nurodyta bendrove už tariamai įsigytą kurą. Minėtos Vokietijos bendrovės internetiniame puslapyje nenurodyta, jog įmonė užsiima naftos produktų prekyba; be to, tokiai veiklai reikalinga licencija (dėl kurios turėjimo taip pat nėra pateikta duomenų).

414.4.

42Iš byloje pateikto 2012 m. kuro nurašymo akto matyti, kad joks iš Vokietijos įmonės įsigytas kuras nebuvo nurašomas, taip pat nėra duomenų apie kuro pylimus Vokietijoje; atsakovo pateiktuose kelionės lapuose iš viso nebuvo nurodyta duomenų apie kuro užpylimą. Teigia, kad ginčo laikotarpiu buvo populiaru įsigyti kontrabandinį kurą, vėliau išrašant fiktyvias sąskaitas. Taigi, anot ieškovės, nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatyta, kad atsakovas nepirko jokio kuro iš Vokietijos įmonės, arba, jeigu jį ir pirko, neperdavė jo ieškovei ir nepanaudojo jo ieškovės veikloje.

434.5.

44Bankroto administratorės teigimu, ieškovė, remiantis įmonės balanso duomenimis, jau 2011 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, todėl neturėjo teisės 2013 m. sausio 17 d. atsiskaityti su žemiausios eilės kreditore – Vokietijos bendrove (jeigu būtų įrodyta tokia atsiskaitymo aplinkybė), nes tokiu būdu buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas. Teismas šios aplinkybės skundžiamame sprendime net neanalizavo.

455.

46Atsakovas M. M. atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą. Nurodo šiuos argumentus:

475.1.

48Atsakovas nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis teikė dokumentus, kurie patvirtina lėšų panaudojimą įmonės veikloje, ieškovė šių dokumentų/aplinkybių net neginčijo; iš esmės ieškovė ginčijo tik aplinkybes dėl tam tikros dalies paimtų lėšų panaudojimo (dėl kuro įsigijimo iš Vokietijos bendrovės). Anot atsakovo, jis į bylą pateikė specialisto pateiktus paskaičiavimus, kuris, remdamasis ieškovės transporto priemonių tachogramomis, apskaičiavo nuvažiuotus atstumus ir atitinkamai reikalingą kuro kiekį tokiems atstumams nuvažiuoti. Aiškina, kad kuras iš Vokietijos bendrovės buvo įsigytas ne rinkos kainomis, naudojantis pastarosios bendrovės turimomis nuolaidomis, todėl visas kuro įsigijimas negalėjo būti tinkamai apskaitytas ieškovės buhalteriniuose dokumentuose.

495.2.

50Atsakovo teigimu, byloje pateiktos avanso apyskaitos įrodo, kad atsakovas iš įmonės gautas lėšas panaudojo bendrovės interesais/jos veikloje (iš esmės net dar daugiau); šių aplinkybių, anot atsakovo, ieškovė taip pat nenuginčijo. Pažymi, kad sąnaudos kurui, kurio vien per 2012 m., remiantis specialisto paskaičiavimais, reikėjo 66 496 litrų, buvo būtinos ieškovės veikloje, dėl to ieškovės vadovas ėmėsi visų veiksmų, jog nors dalį sąnaudų sutaupyti kuro sąnaudų sąskaita, t. y. įsigyjant kurą mažesnėmis kainomis. Aiškina, kad išėmus grynąsias lėšas iš įmonės sąskaitos ir atsiskaičius su kontrahentais (įskaitant ir už kurą), ieškovės interesai nebuvo pažeisti.

515.3.

52Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo neteisingai paskirstyta įrodinėjimo pareiga ir teigia, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti savo nurodomas aplinkybes. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovė nepaneigė aplinkybių, jog iš įmonės kasos išgrynintos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje.

535.4.

54Aiškina, kad minėta specialisto išvada iš esmės yra ekspertinio pobūdžio, todėl byloje nebuvo tikslinga (poreikio), tuo labiau teismo iniciatyva, skirti ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas išaiškino šalims teisę prašyti skirti ekspertizę, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo.

555.5.

56Atsakovas nurodo, kad ieškovė veiklą vykdė iki 2013 m. kovo mėn., todėl atsakovo atlikti mokėjimai – atsiskaitant už kurą, buvo būtini pervežimo paslaugų teikimui, atitinkamai jie negalėjo pabloginti ieškovės turtinės padėties. Teigia, kad nurodyti atsiskaitymai buvo atlikti siekiant įsigyti kuro ir suteikti užsakovui paslaugą, už kurią įmonė gaudavo pajamas.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

596.

60Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės

617.

62Bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys). Konkrečias bendrovės vadovo teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK), Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), ABĮ ir kitų įstatymų bei juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Organizuodamas ir vykdydamas bendrovės kasdienę veiklą, bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veiklos principų, kuriais jis turi vadovautis, priimdamas konkrečius verslo sprendimus, ir kuriais iš esmės apibūdinamas bendrovės vadovo veiklos standartas. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys).

638.

64Kasacinis teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, veikti išimtinai įmonės interesais. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

659.

66CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

6710.

68Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Kaip ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

6911.

70Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

7112.

72Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovui M. M., ėjusiam BUAB „LAIMIJA” vadovo pareigas, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal šešis kasos išlaidų orderius buvo išmokėta bendra 38 404,14 Eur dydžio suma, t. y. 2011 m. sausio 31 d. 1 800 Lt (521,32 Eur), 2012 m. spalio 30 d. 4 156,96 Lt (1 203,94 Eur), 2012 m. spalio 30 d. 47 205,77 Lt (13 671,74 Eur), 2012 m. spalio 30 d. 3 400 Eur, 2012 m. gruodžio 31 d. 47 000 Lt (13 612,14 Eur) ir 2012 m. gruodžio 31 d. 5 995 Eur.

7313.

74Ieškovė teigė, kad nurodyta suma įmonei nebuvo grąžinta, taip pat nebuvo pristatyti dokumentai, kurie pagrįstų, jog atsakovas iš įmonės kasos gautas lėšas panaudojo atsiskaitymui su įmonės kreditoriais ir (ar) kontrahentais; atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo, kad iš įmonės gautas lėšas panaudojo bendrovės interesais/jos veikloje; pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas šias aplinkybes įrodė, t. y. kad nurodytas lėšas panaudojo įmonės reikmėms. Dėl įrodinėjimo naštos byloje paskirstymo

7514.

76Apeliantė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantei; anot ieškovės, ji turėjo įrodyti tik žalos faktą ir dydį, o visas kitas aplinkybes, t. y. kur lėšos buvo panaudotos, turėjo įrodyti būtent atsakovas.

7715.

78Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė ar lėšos, kurios buvo išmokėtos atsakovui iš ieškovės kasos, vėliau buvo panaudotos ieškovės veikloje ir ar už šias lėšas ieškovė gavo adekvačią naudą, t. y. ar pinigų suma, išmokėta vadovui, buvo panaudota bendrovės veiklos tikslais ir interesais.

7916.

80Nustačius, kad lėšos buvo išmokėtos iš įmonės kasos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, gali būti laikoma nustatyta ir tai gali būti traktuojama kaip bendrovės patirta žala dėl vadovo neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nekilo ginčo dėl to, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal šešis kasos išlaidų orderius išmokėta bendra 38 404,14 Eur dydžio suma, tačiau atsakovas įrodinėjo, jog šios lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje. Spręstina, kad tokioje situacijoje, kai įmonė įrodo, jog tam tikro turto yra netekusi, pareiga įrodyti aplinkybę, kad lėšos buvo panaudotos įmonės veiklos tikslais, tenka pinigus gavusiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – bendrovės vadovui atsakovui M. M..

8117.

82Taigi, asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl tokio lėšų gavimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos, nes lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei. Viena vertus, toks įrodinėjimo naštos paskirstymas grindžiamas bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, iš įmonės kasos išmokėtų lėšų panaudojimą kontroliuoja tas lėšas gavę asmenys, todėl jie turi didesnes galimybes įrodyti, jog lėšos panaudotos ne asmeninėms, o įmonės reikmėms. Be to, neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, dažniausiai reikštų reikalavimą įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei lėšas gavęs asmuo mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-586-381/2015).

8318.

84Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės sutiktina su apeliantės pozicija, kad būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, jog jam išmokėtos iš įmonės kasos lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

8519.

86Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantei, nes pirmosios instancijos teismas būtent ir vertino, ar atsakovas įrodė nurodytų jam išmokėtų lėšų panaudojimą bendrovės veiklai, jos reikmėms.

8720.

88Pažymėtina, kad teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnis), įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 178, 182 straipsniai). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

8921.

90Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktomis bendrovės avansinėmis apyskaitomis, nustatė, kad po to, kai įmonės direktoriui 2011 m. sausio 31 d. buvo išmokėta 1 800 Lt (521,32 Eur) suma, UAB „LAIMIJA“ reikmėms buvo išleista 3 033,31 Lt (878,51 Eur) suma (t. 2, b. l. 121); kai 2012 m. spalio 30 d. trimis kasos išlaidų orderiais atsakovui buvo išmokėta bendra 18 275,68 Eur suma, UAB „LAIMIJA“ reikmėms tuo laikotarpiu (ir iki to) buvo išleista 18 637,12 Eur suma (t. 2, b. l. 133-139; 141-150). Teisėjų kolegija pažymi, kad šių aplinkybių ieškovė neginčijo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateiktos bendrovės avansinės apyskaitos, taip pat kiti rašytiniai įrodymai (pavyzdžiui, įmonei išrašytos sąskaitos), iš esmės patvirtina, jog ieškovės vadovas – M. M., atsiskaitinėjo už įmonę (tokia praktika buvo įprasta); ieškovė neįrodė (iš esmės ir neginčijo), kad atsakovo nurodyti atsiskaitymai buvo vykdomi tiesiogiai iš bendrovės lėšų (o ne atsakovo), todėl laikytina įrodyta aplinkybė, jog atsakovas atsiskaitinėjo būtent iš nurodytų gautų lėšų (arba prieš tai buvo sumokėjęs už ieškovę savomis lėšomis ir minėtais kasos išlaidų orderiais buvo padengtos jo bendrovės naudai patirtos išlaidos).

9122.

92Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas iš esmės įrodė 18 797 Eur lėšų, gautų pagal tris 2011 m. sausio 31 d. ir 2012 m. spalio 30 d. kasos išlaidų orderius, panaudojimą įmonės reikmėms (CPK 12, 178 straipsniai).

9323.

94Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė įrodytomis aplinkybes, kad pagal du 2012 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderius gautą bendrą 19 607,14 Eur sumą atsakovas panaudojo atsiskaitymui už kurą, pirktą Vokietijoje per bendrovę PAP-SERV Machinery and Service for the Paper Industry. Teisėjų kolegija pritaria šioms pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

9524.

96Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateikta Vokietijos bendrovės PAP-SERV Machinery and Service for the Paper Industry 2012 m. gruodžio 28 d. ieškovei išrašyta sąskaita Nr. 12M3-107 47 860,15 Eur sumai bei 2013 m. sausio 17 d. sąskaita Nr. 13M3-12 1 409,26 Eur sumai (sąskaitos išrašytos kurui – dyzelinui); taip pat pateikta 2013 m. sausio 17 d. sąskaita 49 269,41 Eur sumai, tačiau, kaip matyti iš jos turinio, ji apėmė minėtas 2012 m. gruodžio 28 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sąskaitas Nr. 12M3-107 ir Nr. 13M3-12 (47 860,15 Eur + 1 409,26 Eur = 49 269,41 Eur).

9725.

98Be to, atsakovas pateikė į bylą ir Vokietijos bendrovės 2017 m. birželio 26 d. raštą (t. 2, b. l. 156), kuriame patvirtinama, jog tarp šios bendrovės ir ieškovės 2011 m. buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį Vokietijos bendrovė įsipareigojo parduoti ieškovei kurą, sudarant galimybes įsigyti reikalingą kuro kiekį atitinkamose kuro kolonėlėse. Vokietijos bendrovė taip pat patvirtino, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. įsipylė kuro už 47 860,15 Eur, o laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 15 d. – už 1 409,26 Eur. Vokietijos bendrovė patvirtino, kad ieškovė už nurodytą kurą atsiskaitė 2013 m. sausio 17 d.

9926.

100Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad atsakovas įrodė, jog ieškovė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 15 d. įsigijo iš nurodytos Vokietijos bendrovės kuro už 49 269,41 Eur ir už jį atsiskaitė 2013 m. sausio 17 d. Atsakovo paaiškinimai, kad už minėtą kurą jis iš dalies atsiskaitė panaudojant pagal du 2012 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderius gautą 19 607,14 Eur sumą, liko nepaneigti (nenuginčyti) (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nors ieškovė kėlė abejones dėl nurodytų sąskaitų galimo fiktyvumo, nurodant, jog ginčo metu buvo populiaru įsigyti kontrabandinį kurą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovės teiginiai laikytini deklaratyviais, nes ieškovė jų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais ir (arba) objektyviais paaiškinimais.

10127.

102Kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai, kad įmonės 2012 m. lapkričio 30 d. kreditorių sąraše minėta Vokietijos bendrovė nebuvo nurodyta, atitinkamai nebuvo poreikio 2013 m. sausio 17 d. atsiskaityti su nurodyta bendrove už tariamai įsigytą kurą. Kaip minėta, Vokietijos bendrovė už ieškovės įsigytą kurą sąskaitas išrašė tik 2012 m. gruodžio 28 d. ir 2013 m. sausio 17 d., todėl minėtame kreditorių sąraše ir nebuvo nurodyta. Pažymėtina, kad pagal 2012 m. gruodžio 31 d. duomenis apie ieškovės tiekėjų likučius tarp kreditorių minėta Vokietijos bendrovė jau buvo nurodyta, kaip turinti 165 251,53 Lt (47 860,15 Eur) dydžio kreditorinį reikalavimą (kurio dydis visiškai atitiko 2012 m. gruodžio 28 d. išrašytos sąskaitos dydį).

10328.

104Be to, apeliantė, be kita ko, teigė, kad atsakovas neįrodė, jog minėtas kuras (jei jis buvo įsigytas) buvo reikalingas ieškovei ir (ar) buvo panaudotas jos veikloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės argumentams.

10529.

106Byloje nekilo ginčo dėl to, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė, be kita ko, vykdė transporto (pervežimo) paslaugų teikimo veiklą. Atsakovas, įrodinėdamas buvusį kuro poreikį ieškovės veikloje, pateikė į bylą ginčo laikotarpiu vykdytų užsakymų sąrašą (t. 2, b. l. 118-120), kurio ieškovė neginčijo; taip pat pateikė dalį ieškovės transporto priemonių tachogramų (kurias, anot atsakovo, jis norėjo perduoti ir ieškovės bankroto administratorės įgaliotam asmeniui, tačiau pastarasis atsisakė jas priimti, reikalaudamas jų išklotinių, apibendrinimo; šios aplinkybės administratorė byloje taip pat neginčijo).

10730.

108Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė UAB „Viafina” nurodytų tachogramų skaičiavimo išvadą, kurioje nurodyta, jog ginčo laikotarpiu (2012-2013 m.), vien pagal nurodytas tachogramas, trys ieškovės transporto priemonės sunaudojo virš 66 000 litrų kuro, kurio bendra kaina tuo metu sudarė virš 80 000 Eur. Ieškovė šių paskaičiavimų iš esmės neginčijo. Taigi, darytina išvada, kad poreikis ginčo laikotarpiu įsigyti iš Vokietijos bendrovės kurą neabejotinai egzistavo. Jokių tai paneigiančių įrodymų, išskyrus ieškovės deklaratyvias abejones, byloje nepateikta, taip pat nepateikta jokių įrodymų (ar net paaiškinimų), patvirtinančių, jog atsakovas nurodytą kurą būtų naudojęs kitoms, ne įmonės, reikmėms.

10931.

110Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas M. M. įrodė 38 404,14 Eur pagal nurodytus 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderius jam išmokėtų lėšų panaudojimą bendrovės interesais (jos reikmėms).

111Dėl atsiskaitymo eiliškumo (ne)pažeidimo

11232.

113Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad bendrovė jau 2011 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, todėl neturėjo teisės 2013 m. sausio 17 d. atsiskaityti su žemiausios eilės kreditore – Vokietijos bendrove, nes, anot ieškovės, tokiu būdu buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas.

11433.

115Viena vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nemokumo atsiradimo momentą, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų apie nurodyto atsiskaitymo metu (2013 m. sausio 17 d.) ieškovės turimą turtą ir pradelstus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. įsiteisėjusia nutartimi, kuria BUAB „LAIMIJA“ iškelta bankroto byla, faktinis bendrovės nemokumas konstatuotas pagal 2012 m. balanso duomenis; minėtas balansas, kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), buvo sudarytas tik 2013 m. balandžio 30 d., t. y. jau po nurodyto atsiskaitymo su Vokietijos bendrove.

11634.

117Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje ir nebuvo įrodyta, kad ieškovė nurodyto atsiskaitymo metu buvo jau nemoki, tačiau bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų visuma, taip pat ieškovės balansas už 2011 m. (teiktas VĮ Registrų centrui), iš esmės pagrindžia, jog minėto atsiskaitymo su Vokietijos bendrove metu ieškovės finansinė padėtis buvo sunki (nors bylos duomenys yra nepakankami konstatuoti ieškovės nemokumą).

11835.

119Teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamais sandoriais suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Kita vertus, toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).

12036.

121Taigi, nagrinėjamu atveju, visų pirma, ieškovė neįrodė, kad minėto atsiskaitymo su Vokietijos bendrove metu buvo suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai; be to, tuo metu ieškovei bankroto byla dar nebuvo iškelta (keliama). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, ieškovės veikla buvo susijusi su transporto paslaugų teikimu, todėl kuras ir atitinkamai atsiskaitymas už kurą, siekiant jį įsigyti ir ateityje, buvo būtinos sąlygos siekiant toliau vykdyti nurodytą veiklą bei gauti pajamų už įvykdytus užsakymus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju atsiskaitymas už įsigytą kurą (pagal byloje pateiktus duomenis) vertintinas kaip verslo subjekto protingo asmens elgesio standartus atitinkantis veiksmas sąžiningai siekiant naudos įmonei (siekiant ir ateityje įsigyti kuro bei toliau vykdyti savo veiklą).

12237.

123Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė savo reikalavimų ir šioje dalyje – dėl galimo atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo, neįrodė, todėl nors pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės skundžiamame sprendime faktiškai ir nepasisakė, tačiau priėmė pagrįstą sprendimą ir pagrįstai netenkino ieškinio.

124Dėl procesinės bylos baigties

12538.

126Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

127Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

12839.

129Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

13040.

131Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iki skundo išnagrinėjimo pabaigos nepateikė, todėl jam tokios išlaidos nepriteisiamos.

132Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

133Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 7. 1.1.... 8. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi... 9. 1.2.... 10. Teigė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas už ieškovę... 11. 1.3.... 12. Ieškovės administratorė nurodytus buvusio įmonės vadovo veiksmus laiko... 13. 2.... 14. Ieškovė 2017 m. vasario 21 d. pareiškimu atsisakė reikalavimo dalies dėl 4... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 3.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu priėmė... 18. 3.1.... 19. Teismas sprendė, kad į bylą pateikti dokumentų priėmimo–perdavimo aktai... 20. 3.2.... 21. Nustatė, kad ieškovė savo reikalavimą dėl 38 404,14 Eur žalos atlyginimo... 22. 3.3.... 23. Teismas aiškino, kad atsakovas, siekdamas pagrįsti pagal 2011 m. sausio 31 d.... 24. 3.4.... 25. Teismas taip pat pripažino įrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kuriomis... 26. 3.5.... 27. Teismas pažymėjo, kad Vokietijos bendrovės PAP-SERV Machinery and Service... 28. 3.6.... 29. Teismas vertino, kad aplinkybę, jog ieškovę ir Vokietijos bendrovę siejo... 30. 3.7.... 31. Teismas nurodė, kad nors ieškovė byloje kėlė klausimą dėl dokumentų,... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 33. 4.... 34. Ieškovė BUAB „LAIMIJA“, kuriai atstovauja bankroto administratorė UAB... 35. 4.1.... 36. Ieškovės bankroto administratorei neperduoti jokie dokumentai, kurie galėtų... 37. 4.2.... 38. Teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei,... 39. 4.3.... 40. Atsakovo paaiškinimai dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais už Vokietijoje... 41. 4.4.... 42. Iš byloje pateikto 2012 m. kuro nurašymo akto matyti, kad joks iš Vokietijos... 43. 4.5.... 44. Bankroto administratorės teigimu, ieškovė, remiantis įmonės balanso... 45. 5.... 46. Atsakovas M. M. atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo... 47. 5.1.... 48. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis... 49. 5.2.... 50. Atsakovo teigimu, byloje pateiktos avanso apyskaitos įrodo, kad atsakovas iš... 51. 5.3.... 52. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo... 53. 5.4.... 54. Aiškina, kad minėta specialisto išvada iš esmės yra ekspertinio... 55. 5.5.... 56. Atsakovas nurodo, kad ieškovė veiklą vykdė iki 2013 m. kovo mėn., todėl... 57. Teisėjų kolegija... 58. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 59. 6.... 60. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo... 61. 7.... 62. Bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės... 63. 8.... 64. Kasacinis teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką,... 65. 9.... 66. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai,... 67. 10.... 68. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų... 69. 11.... 70. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu... 71. 12.... 72. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovui M. M., ėjusiam BUAB... 73. 13.... 74. Ieškovė teigė, kad nurodyta suma įmonei nebuvo grąžinta, taip pat nebuvo... 75. 14.... 76. Apeliantė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos... 77. 15.... 78. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esminę... 79. 16.... 80. Nustačius, kad lėšos buvo išmokėtos iš įmonės kasos, aplinkybė, jog... 81. 17.... 82. Taigi, asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka... 83. 18.... 84. Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės sutiktina su apeliantės pozicija, kad... 85. 19.... 86. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės... 87. 20.... 88. Pažymėtina, kad teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato... 89. 21.... 90. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo... 91. 22.... 92. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 93. 23.... 94. Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė įrodytomis aplinkybes, kad pagal... 95. 24.... 96. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateikta Vokietijos... 97. 25.... 98. Be to, atsakovas pateikė į bylą ir Vokietijos bendrovės 2017 m. birželio... 99. 26.... 100. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad atsakovas įrodė, jog ieškovė... 101. 27.... 102. Kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai, kad įmonės 2012 m.... 103. 28.... 104. Be to, apeliantė, be kita ko, teigė, kad atsakovas neįrodė, jog minėtas... 105. 29.... 106. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė, be... 107. 30.... 108. Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė UAB „Viafina” nurodytų... 109. 31.... 110. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės... 111. Dėl atsiskaitymo eiliškumo (ne)pažeidimo... 112. 32.... 113. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad bendrovė jau 2011 m. gruodžio 31 d. buvo... 114. 33.... 115. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta... 116. 34.... 117. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje ir nebuvo įrodyta, kad... 118. 35.... 119. Teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo... 120. 36.... 121. Taigi, nagrinėjamu atveju, visų pirma, ieškovė neįrodė, kad minėto... 122. 37.... 123. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 124. Dėl procesinės bylos baigties... 125. 38.... 126. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų... 127. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 128. 39.... 129. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 130. 40.... 131. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės... 132. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 133. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti...