Byla 1-9-899/2013

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, Vaivai Vilkei, dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei, kaltinamųjų gynėjams advokatams Aldevinui Ščiglai, Algirdui Zakrasui, nukentėjusiųjų A. P. ir D. P. atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, nukentėjusiosios D. P. atstovui pagal įstatymą bei nukentėjusiajam E. P., nukentėjusiesiems A. P., D. P., M. G., A. R., V. R., N. D., V. V., I. M., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Eglei Lazdauskienei, Aurimui Bagavičiui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3I. R., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ) Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, gyvenanti Pduomenys neskelbtini) Šiauliuose, dirbanti UAB „( - )“ siuvėja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo redakcija), 290 straipsnyje, 286 straipsnyje;

4E. S., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ) Vilniuje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, gyvenantis ( - ) Šiauliuose, nedirbanti, I kurso Šiaulių ( - ) studentė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo redakcija);

5G. K., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis ( - ) Šiauliuose, dirbantis UAB „( - )“ pagalbiniu darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje;

6P. J., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ( - ), Šiauliuose, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje; 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo redakcija), 290 straipsnyje.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8I. R., E. S., G. K. ir P. J., veikdami kartu, 2012-04-11, apie 16.10 val., viešoje vietoje, Šiauliuose, ( - ), prekybos centre „T.“ ir aikštelėje prie prekybos centro „T.“, pašalinių žmonių akivaizdoje, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, t. y. P. J. jėga ištempiant iš prekybos centro M. G., suduodant jam kumščiu į viršugalvį, į skruostą, prispaudžiant prie įėjimo į prekybos salę vartelių suduodant ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas, lauke prie įėjimo į prekybos centrą durų kumščiu suduodant mažametei D. P. į veido sritį, vieną kartą kumščiu suduodant A. P. į smilkinį, I. R. sudavus ne mažiau 6 kartus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai A. P. ir tampant ją už plaukų, E. S. suduodant nemažiau 4 kartus nukentėjusiajai A. P. į įvairias kūno vietas ir tampant ją už plaukų, G. K. suduodant ne mažiau 5 kartus nukentėjusiajam M. G. į viršugalvį, be to tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, aikštelėje prie prekybos centro „T.“ adresu ( - ), Šiauliai, P. J. suduodant ne mažiau 3 kartus nukentėjusiajam E. P. į įvairias kūno vietas, nemažiau 3 kartus nukentėjusiajam V. R. į įvairias kūno vietas, tuo metu G. K. suduodant nemažiau 3 kartus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam E. P., nemažiau 3 kartus nukentėjusiajam V. R. į įvairias kūno vietas, I. R. tampant nukentėjusiąją A. R. už plaukų, E. S. ir I. R. tampant nukentėjusiąsias A. P., D. P., už plaukų, suduodant joms smūgius į įvairias kūno vietas, bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. P. galvos smegenų sukrėtimą, nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai A. P. padarė galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje ir kairėje plaštakoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė nukentėjusiajam E. P. poodinę kraujosruvą dešiniame antakyje dešinės akies apatiniame voke ir dešinės krūtinės ląstos pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiems M. G., V. R., A. R. sukėlė fizinį skausmą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

9Be to, I. R., E. S. ir P. J., veikdami kartu, 2012-04-11 apie 16.10 val., prekybos centre „T.“ bei prekybos centro „T.“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu ( - ), Šiauliuose, E. S. ranka suduodant mažametei nukentėjusiajai D. P. vieną smūgį į veidą, vieną smūgį į galvą, bei pešant plaukus, I. R. ranka sudavus mažametei nukentėjusiajai D. P. nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, P. J. suduodant mažametei nukentėjusiajai D. P. vieną smūgį į veidą, tuo bendrais tyčiniais veiksmais padarė mažametei nukentėjusiajai D. P. galvos smegenų sukrėtimą, nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

10Be to, I. R. 2012-04-11 apie 16.20 val. sulaikyta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vežama tarnybiniu automobiliu, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresnįjį patrulį I. M. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulę V. V., išvadindama juos įvairiais garbę ir orumą žeminančiais bei įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais.

11Be to, I. R. 2012-04-11 apie 16.20 val. sulaikyta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir atvežta tarnybiniu automobiliu į Šiaulių miesto policijos komisariatą, adresu ( - ), Šiauliai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo pareigas atliekančią Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulę V. V. - vieną kartą ranka sudavė jai į veido sritį, tokiu būdu pasipriešino savo pareigas atliekančiai valstybės tarnautojai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulei V. V..

12Be to, P. J. 2012-04-11 apie 16.20 val. sulaikytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vežamas tarnybiniu automobiliu, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresnįjį patrulį I. M. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulę V. V., išvadindamas juos įvairiais garbę ir orumą žeminančiais bei įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais.

13Kaltinamoji I. R. teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštus kaltinimus kalta prisipažino iš dalies - dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir policijos pareigūnų, dėl smurto panaudojimo prieš mažametę – kalta neprisipažino. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, parodymais galima remtis. Dabar sako tiksliau, nes komisariate laikė parą laiko ir norėjo greičiau iš ten dingti, atsikratyti visko ir grįžti namo. Iki įvykio M. G. pažinojo iš matymo, kitų nukentėjusiųjų nepažinojo. M. G. buvo pusseserės klasės draugas ir draugės J. klasės draugas. Jį turėjo draugų sąraše interneto tinklapyje. Su juo internetu yra bendravusi prieš 5 metus. Santykių su nukentėjusiaisiais nėra jokių. 2012-04-11 jie: E. S., G. K. ir P. J. ir ji šventė E. S. gimtadienį, priešais „T.“ prekybos centrą ( - ) name. Nuėjo su E. S. į prekybos centrą apsipirkti. Prie kasų stovintis jai pažįstamas M. G. į ją žiūrėjo, merkė akį. M. G. negalvojo, kad jo draugė pamatys, kad jis merkia akį, bet A. P. pamatė, kad ji (I. R.) atsisukusi nusišypsojo. A. P. pasakė „ko žiūri, žertva“, „ko žiūrit valkatos, žertvos“. Ji paklausė „kas yra“, suprato, kad M. G. draugė pavydėjo. Su ja apsižodžiavo. Po to ėjo pro šalį į kitą skyrių ir M. G. čiupo E. S. ir pradėjo tąsyti. A. P. čiupo jai ir grasino. E. S. paskambino P. J. ir pasakė, kad jas stumdo. P. J. paskambino kai jas patampė einant pro šalį. Joms jie (nukentėjusieji) grasino, pačios bijojo išeiti. P. J. suėmęs už striukės M. G. išsivedė į lauką paklausti kas vyksta. Matė, kad P. J. čiupo M. G. už striukės, ištempė jį į lauką, pavadino snargliais ir liepė „šutinti“ namo. Visi išėjo, tokio didelio konflikto nebuvo, jei ne A. P.. Ji pati nuėjo į kitą skyrių susimokėti už prekes, bet pritrūko pinigų, todėl pakvietė E. S.. Išėjus į lauką, A. P. griebė kaip žvėris už plaukų, todėl tampėsi. A. P. teisme teigė, kad keitė šukuoseną, bet ji (I. R.) taip pat neteko plaukų sruogų, buvo plikos galvos vietos, plaukų sruogas turi ir dabar. Po to visi išsiskyrė. Po to pasėdėję namie P. J. su G. K. išėjo į parduotuvę, nes per sumaištį nenusipirko sulčių. Jiems išėjus, žvilgtelėjo pro langą ir pamatė, kad muša jų vaikinus, kad tos pačios merginos, nematė. Su E. S. išėjo pažiūrėti. Grįžę adresu ( - ) nematė atvykusių asmenų, aikštelėje automobilių buvo daug. Pareigūnų nekvietė, nes nebuvo kada. Nuėjus ant jos puolė A. R., pamatė, kad tos pačios merginos, vėl draskė jai plaukus, ištisai spardė. Mažametė spardė, taikė jai į galvą, tai matosi ir įraše kaip spardo galvą, trypia. Mažametė prirašė, kad gavo 20 smūgių, bet jų nebuvo, nes jei tiek smūgių būtų buvę, ji jos (I. R.) nepultų. Pačią buvo pervertė, tampė, spardė keletą kartų. P. J. atėjęs pakeldavo. Matė kaip E. P. trenkė E. S.. Filmuotoje medžiagoje matė kaip G. K. spyrė V. R., vadino jį ožiu. Pamena, kad A. R. lauke jai tempė plaukus. Filmuotoje medžiagoje, nežino ar tai matosi. Filmuotoje medžiagoje matosi, kaip ji yra spardoma. Vieną kartą pati patempė už plaukų, nes A. R. norėjo pulti ant jos draugų ir jiems grasino. Pačiai buvo skaudu, klykė iš skausmo, buvo visa sudraskyta, klykė „kas tau, ožy“. Kuomet ją spardė, jai taip pat grasino, sakė „tave padla, užmušime“. Pamena, kad atvyko policija ir pareigūnams nukentėjusiųjų teta parodė į juos. Pati pareigūnams sakė „pažiūrėkit kameras“, uždėjo antrankius ir įsodino į automobilį. Draugei antrankiai uždėti nebuvo. Pareigūnams sakė parodyti filmuotą medžiagą, bet uždėjo antrankius ir įsodino į automobilį. Pradžioje su pareigūnais nekonfliktavo. Konfliktas prasidėjo automobilyje, pačiai skaudėjo, nes prieš tai buvo trypiama. Kelis kartus pasakė pareigūnės atžvilgiu „žertva“. Pareigūnų prašymus vykdė iki išlipant iš automobilio. Pareigūnams bandė sakyti, kad ne jie yra kalti, kad juos užpuolė, pati verkė. Pareigūnai šaipėsi, todėl ji gal įžeidė juos. Pareigūnai liepė sėdėti ramiai, todėl nutilo, bet lipant lauk atvažiavus į komisariatą pareigūnė laužė rankas. Kadangi buvo strese, visur skaudėjo, gal besisukdama ir brūkštelėjo kur nors. Muistėsi, rami nebuvo, bet pareigūnei tyčia nesudavė, jos atsiprašo. Kalta, kadangi neišvengė konflikto, t. y. juos užpuolė ir jame dalyvavo pati - konfliktavo viešoje vietoje. Buvo susikibusi su A. P. - tampėsi už plaukų, A. R. čiupo už plaukų. Smūgių jokių nesudavė. Jai pešė, todėl ir ji pešė, pešiojosi kaip vištos. Įvykio metu buvo išgėrusi. Gėrė degtinę, nes šventė E. S. gimtadienį. Faktines aplinkybes pamena gerai. Policijos pareigūnei netrenkė, tik nėrėsi iš jos, nes skaudėjo ir brūkštelėjo netyčia. Sutinka, kad negali muistytis, todėl pripažįsta, kad konfliktavo su policijos pareigūne. Buvo strese, visur skaudėjo, išsakytų žodžių nepamena, gali būti kad ir pavadino „žertva, kodėl tu nesiklausai, padla“, bet negrasino. Pareigūnė jai atkirto atgal, t. y. jos nesiklausė. Pati į medikus nesikreipė, nes už medicininę apžiūrą reikėjo mokėti 70 Lt. Į polikliniką nesikreipė, nes policijos nuovadoje buvo parai sulaikyti.

14Kaltinamoji E. S. teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštus kaltinimus kalta prisipažino iš dalies - dėl viešosios tvarkos pažeidimo, t. y. kad dalyvavo įvykyje, dėl mažametės sužalojimų – kalta nepripažino, nes jos nežalojo. Parodė, kad apklausa teisinga, bet kai kurie faktai nėra teisingi. Iki įvykio nukentėjusiųjų asmenų nepažinojo, dabar santykių jokių. Šventė savo gimtadienį su P. J., G. K. ir I. R. adresu ( - ) priešais „T.“ prekybos centrą. Su I. R. nuėjo į parduotuvę, vaikščiojo po alkoholinių gėrimų skyrių, prie kasos stovėjo nukentėjusieji. Jų būtų nepastebėjusi, bet išgirdo sakant „valkatos“ ir panašiai. Bandė paklausti kas yra, bet ir pati įsitraukė, pradėjo koliotis atgal. Pirma žodžius išsakė A. P., po to jos sesuo ir M. G.. Žodžiai buvo daugiskaitoje, suprato, kad jie skirti jai su drauge abiejoms. Paskui praeinant pro šalį ją pastūmė, o I. R. patampė. Už švarkelio ją prie kasų tempė M. G., o ką sakė, nepamena, koliojosi, grasino. Paskambino P. J., kuris atėjęs išsivedė M. G., bandė jo klausti. Pati išėjo jiems iš paskos, užmiršo užsimokėti už prekes. Apsižodžiavimas tęsėsi lauke, pati gavo smūgį į kaktą. Jai trenkė M. G., smūgis buvo vyriškas, nuo jo akyse aptemo. Po to pajuto įkibimą į plaukus. Atėjo G. K. ir juos išsivedė namo. Matė, kaip D. P. skambino tėvams, ji grasino sakė „tau bus pize, šakės“ ir panašiai. Pati nepagalvojo, kad ji mažametė, galvojo, kad kokių - 16 metų. Kodėl jai buvo reikalinga pagalba, nežino, nes jis su drauge taip pat buvo nuskriaustos. Nei D. nei A. P. sužalojimų nematė. Po kiek laiko reikėjo sulčių ir G. K. su P. J. išėjo į parduotuvę. Pro langą vėliau pamatė draugų konfliktą ir išėjo su I. R. pažiūrėti. Išėjusias jas puolė abi sesės. Jų tėvas pamatė, kad susikibusios su jo dukromis, puolė ant jos (E. S.), gavo smūgį į kaktą, tampė už rūbų. G. K. bandė jas ginti, kad paleistų. Pati bandė stoti į vyrų tarpą, kad draugo nemuštų. Vėliau atvyko policija ir juos išvežė. Pati apsižodžiavo ir stumdėsi atsakančiai. Jai D. P. rovė plaukus, ją stūmė, su A. P. beveik nieko nebuvo, vartojo necenzūrinius žodžius vyrų atžvilgiu. Smūgių nesudavė nei vienam. Ją tampė, nes ji pati tampėsi su E. P. dukra. Įraše matosi, kad šaukia „kas dar norit gauti“, nes iš streso nežinojo ką daryti. Kad I. R. sudavė, nematė. Stumdama galėjo suduoti D. P. į skruostą. Pačiai plaukus plėšė lauke, kas tiksliai, nematė. D. P. verkiančios nematė. Įvykio metu buvo išgėrusi degtinės, bet įvykio aplinkybes pamena gerai. Smūgio į galvą kumščiu nebuvo. Taip užrašė kas klausė. Pretenzijų tyrėjai neturi, bet tai šiek tiek keičia prasmę. Apklausa vyko jai pasakojant, protokolo neskaitė, nes norėjo greičiau išeiti po sulaikymo. Įvykio aplinkybes pasakojo detaliai, surašyta abstrakčiai. Apklausoje klaidingai užfiksuotas, t. y. kad nurodytas smūgis į galvą. Pakartotinoje apklausoje klaidą ištaisė. Nežino, kodėl pirmame protokole taip užrašė, gal ne taip tyrėja suprato, nes sakė, kad jai trenkė į galvą. Pirmoje apklausoje įvykių eilės seka neteisinga, nežino kaip tyrėja užrašė. Plaukų niekam nepešė. Kam sudavė draugai, nematė. Matė kaip G. K. perverčia, bandė ištrūkti iš apsaugos. Kaip įsitraukė į automobilį, nematė. Jai antrankių neuždėjo, išvežė kitu automobiliu. Policijos nuovadoje buvo sulaikyta parai. Sulaikyme išsitraukė plaukų kuokštus. Užrašė, kad kakta buvo sutinusi. Niekas nepaaiškino, kad reikia kreiptis į medikus. Pati nesuprato, kad viskas taip rimta. Išleista buvo po visų parodymų, kadangi visų parodymai sutapo, todėl ir išleido. Advokatas apklausos metu nebuvo paskirtas. Liepė parašyti, kad gynėjas nereikalingas. Pati nesuprato, todėl pasirašė ką liepė. Norėjo greičiau eiti namo, nesuprato, kad reikalingas gynėjas, dokumentus pasirašė. Išaiškino, kad dabar tik apklausa, o tyrimo eigoje galės turėti advokatą. Ar protokolą dėl gynėjo skaitė, nepamena. Matė kaip pareigūnai kažkokį lapą pildė. Apklausa buvo pas ikiteisminio tyrimo teisėją P. S., dalyvavo prokurorė V. R.. Prokurorei pareiškimo dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų neteikė. Po įvykio praėjus pusei metų, nesuvokė kol nepasakė, kad jai reikalingas advokatas. Antrai apklausai pradėjo ieškoti advokato.

15Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies, t. y., kad naudojo fizinę jėgą. Parodė, kad iki įvykio nukentėjusiųjų asmenų nepažinojo, šiandien su jais santykiai neutralūs. 2012-04-12 pas jį namuose šventė draugės E. S. gimtadienį, adresu ( - ). Turėjo atvykti kitas draugas pasveikinti, todėl draugės išėjo apsipirkti. Po kelių minučių E. S. paskambino P. J. ir pasakė, kad kažkoks vaikinas su merginomis kabinėjasi, jas tampo. P. J. išėjo, pats nėjo, nes buvo išgėręs. Po 5 minučių pasižiūrėjo pro langą ir pamatė kaip P. J. įsitempė M. G., kažką jam pasako ir paleidžia. I. R. parduotuvėje ginčijosi su D. ar A. P.. D. P. puolė I. R. į plaukus, ją su ranka atstūmė ir išsivedė savo draugus. Jų niekas nemušė. Mažametė elgėsi taip pat kaip ir jos sesuo. Atėjus į parduotuvę matėsi, kad vyresnė vaikšto „rėmus išmetusi“ prie vieno, prie kito, mažametė elgėsi taip pat. Pats atėjęs į parduotuvę juos išsivedė namo. P. J. paklausė kas dedasi, sakė, kad nežino. Įėjus į parduotuvę stovėjo prie spintelių ir prie įėjimo vertelių, o P. J. su M. G. buvo susikabinę. P. J. M. G. palenkė prie žemės, P. J. pasakė „einam į namus“. Tada M. G. paleido ir jie išėjo į namus. Nepastebėjo, kuris ant kurio puolė, bet jie susikibo. Išėję iš parduotuvės visi grįžo namo. Grįžus namo neturėjo sulčių, todėl išėjo jų pirkti. Einant prie jų patraukė nukentėjusiųjų tėvas, jo dukros, draugai. Nepilnametė parodė į jį ir P. J.. Norėjo paaiškinti, bet gavo smūgį. P. J. bandė skirti, bet buvo chaosas. E. P. dukra puolė tampyti draugę. Draugė buvo laikoma už kaklo, tampoma. Pats sudavė tėvui, tėvo draugas buvo nuošaliau. Tėvas su P. J. susikibo, o pats norėjo juos išskirti. Pasakė „ką tu darai, asile“. Be to, pats negrasino, tik sakė „ko tu dar bliad nori“. Paskui M. G. užšoko ant nugaros, norėjo pargriauti, tačiau M. G. nepavyko. Tuomet tėvo draugas pagavo už peties ir spardė jam (G. K.) per kojas, pargriovė, prirėmė ir lupo iš kojos, sakė „asile, ko nori“. Pamena, kad lipo į greitąją medicinos pagalbą, aptemo sąmonė, girdėjo, kad rėkė „ką vežat, ne tuos“. Ligoninėje sėdėjo apsikraujavęs, paskui susiuvo lūpą. Paskui registratūroje paaiškino kas nutiko, tuomet atvyko pareigūnai ir buvo uždarytas į areštinę. Areštinėje skaudėjo galvą, pasakė, kad neišleis. Pareigūnai paklausė ką prisidirbo, daugiau niekas nieko neklausė, uždarė į kamerą. Pats sakė, kad bloga, kad nori rašyti pareiškimą, sakė, kad nėra pareigūnų, kad galės rašyti rytoj. Po to, t. y. po paros laiko, parašius atėjo atsakymas, kad tai yra jų gynyba į kaltinimus. Įvykyje nukentėjo nuo V. R.. Kitą dieną apklausė, paaiškino teises, bet pats jautėsi blogai. Pirminiai parodymai yra ne visiškai tikslūs. Tyrimo metu viską išsakė greitakalbe, tačiau pretenzijų tyrėjai neturi. Buvo neblaivus, įvykio metu gal girtesnis, nustatytas mažesnis girtumo laipsnis nei buvo įvykio metu, bet aplinkybes pamena gerai. Pripažįsta, kad naudojo jėgą, galėjo draugų neginti. Kieme pats net nepajuto kaip gavo smūgį, nieko išvengti negalėjo. Jei būtų norėjęs sumušti, būtų pirmą kartą trenkęs. Pačiam sudavė 5 smūgius. Pats smūgiavo irgi tiek pat atsakančiai. Pats nepuolė. Tėvas nematė, kad jo dukra puolė jo (G. K.) draugę, tėvui trenkė. Sutinka, kad galbūt protingiau buvo kviesti policiją, bet visko vienu metu neapgalvosi. Viešąją tvarką sutrikdė iš dalies, galėjo stovėti nuošalyje, tuomet butų apklaustas tik kaip liudytojas. Tikslo muštis neturėjo. Pats pirmą kartą atėjęs į parduotuvę smurto nenaudojo. M. G. negalėjo matyti kas trenkė, nes P. J. buvo M. G. įsikibęs. Juos susikibusius stūmė iš šono. Jėgos nenaudojo nei prieš vieną iš jų. Juos tik išskyrė. Automobilio vaizdo įraše nematė, matė tik stovintį vyšninį automobilį. Kitų konfliktų tą dieną nebuvo. Muštynių prie automobilio nematė. Pats ant automobilio užgriuvęs nebuvo. Dėl automobilio apgadinimų pasakė, kad po konflikto. Konflikto metu rūpėjo draugė ir draugas. Su draugais kalbėjo kaip galėjo būti apgadintas automobilis. Apklausos metu buvo sulaikytas, sakė jei parodymai sutaps, išleis. Apklausos metu advokatas nedalyvavo. Sakė turi teisę į advokatą, tai suprato, kad tyrimo eigoje, o ne apklausoje. Susirasti apklausai advokatą galimybės neturėjo. Prieš apklausą klausė, ar gynėjas yra reikalingas. Kadangi blogai jautėsi, pats gal ko nors nesuprato ir pasirašė. Mano, kad tyrėjai tinkamai atliko savo pareigas. Apklausos metu pačiam buvo ištinusi lūpa, todėl blogai kalbėjo. Protokolą skaitė, surašyta buvo teisingai, gal tik papildymų būtų.

16Kaltinamasis P. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino iš dalies dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir pareigūnų, o dėl naudoto smurto mažametės atžvilgiu kaltu neprisipažino. Parodė, kas ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Tačiau aplinkybes geriau pamena teisme, yra kaltas, nes neišvengė konflikto. Iki įvykio asmenų nepažinojo, dabar santykių jokių. Šventė draugės gimtadienį ir merginos išėjo apsipirkti, po to jam paskambino ir pasakė, kad jas tampo. Išbėgo I. R. su E. S., vos spėjo jas skirti. Nuėjęs į parduotuvę suėmė M. G. ir pasakė „mink iš čia“. M. G. iš parduotuvės išsivedė į lauką, prispaudė prie lango, paklausė. M. G. atsakė „niekas nesikabinėja“. Viskas vyko lauke, prie atidaromųjų durų. Pamatė I. R. su vyresne dukra kimbančias į plaukus. G. K. buvo šone. Su G. K. išskyrė merginas ir išėjo namo. Atėjęs G. K. juos skyrė ir sakė „einam namo“. G. K. sakė, kad įėjus į vidų, bet pats buvo prie parduotuvės durų. Iš parduotuvės tik ištempus. Grįžus atgal į parduotuvę, gal už 10 minučių, ėjo pirkti sulčių Su G. K. ėjo ir prie jų iš šono atvažiavo ir išlipo. Tai buvo aikštelės vidury, D. ir A. P. tėvas puolė ant jo ir G. K.. Supranta, kad tėvas už dukras kovoja, bet patiems reikėjo gintis. Tėvas iš kumščio pataikė į lupą, pats tik skyrė, nieko nedarė. Tėvas ėjo prie vieno, tai prie kito, jis puolė prie G. K.. Jam sudavė pirmas, nes įžvelgė grėsmę, kadangi jis buvo užsimojęs. Pats buvo pasimetęs, traukėsi. Buvo įvykio metu išgėręs degtinės, bet aplinkybes pamena. Naudojo fizinę jėgą gindamas draugus. Iš pradžių puolus tėvui bei atėjus I. R., gynė draugus. Sudavė porą smūgių. Pats grūmėsi su tėvu, sudavė porą smūgių, davė per rankas. Tėvas puolė ant G. K., tada jam ir davė per rankas. Policiją kviesti nebuvo kada. Jiems einant į parduotuvę, jie iškart puolė tarsi laukdami. Atvykus pareigūnams parodė ant jų. Tada klausė „kodėl mus vežat, visus vežkit“. Pareigūnai vedė I. R., kuri buvo prispausta prie žemės. Tada pareigūnams pats sakė „ko rankas laužai“, automobilyje sakė „pirma išsiaiškink, debile“. Jo veiksmai buvo gynyba. Apklausų metu dėl advokato teisės buvo išaiškintos. Priekaištų ikiteisminio tyrimo pareigūnams neturi. Pareiškimą rašė, nes buvo padaryta turtinė žala, t. y. suplėšyta striukė. Pareiškimą atmetė, pirmą kartą niekas neklausė, tik atėjo atsakymas. Tyrėja klausė, ar nesitaikys, sakė, kad taikysis. O jau vėliau atėjo laiškai.

17Nukentėjusioji V. V. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais santykiai neutralūs. Dirba policijos pareigūne. Ikiteisminio tyrimo metu 2012-07-12 duoti parodymai yra tokie, kokie buvo, jie yra teisingi. Atsimena, kad vyko muštynės prie prekybos centro „T.“, visas konfliktas buvo automobilių aikštelėje. Apie konfliktą buvo informuoti Šiaulių AVPK. Su kolega I. M. nuvyko į vietą ir pastebėjo konfliktuojančius grupę žmonių, stengėsi konfliktą nutraukti. Matė, kad jie stumdėsi, bet kas ką darė, negali pasakyti. Su kolega atvyko link konflikto pabaigos, nes jį bandė ir pabaigti. Kai jie (besimušantys) juos (atvykusius pareigūnus) pastebėjo, tai kaip ir aprimo. Berods, I. R. A. R. tempė už plaukų. Kitų žmonių aplinkui buvo. Tie žmonės atsisukdavo pažiūrėti kas vyksta ir viskas. Kaltinamųjų elgesys buvo labai įžūlus. Nukentėjusieji priėjo prie jų ir paaiškino, kad parduotuvėje buvo užpultos mergaitės. Kiek pamena, priėję apsaugos darbuotojai ir parodė kas sukėlė konfliktą. Sakė, kad buvo užpultos mergaitės. Kiek atsimena, buvo apgadintas tamsios spalvos automobilis. Tiksliai negali pasakyti, ar išėjęs žmogus iš parduotuvės rado sugadintą automobilį ar jam kažkas pasakė. Buvo vaikinas, kuriam kraujavo nosis ar lūpa. Tas vaikinas sėdėjo ant žemės ir jis nieko nesakė. Kruvinu veidu sėdėjo G. K.. Jis nieko neaiškino. G. K. buvo išvežtas į ligoninę. Jis po to atvyko į komisariatą. Užpultos mergaitės lygtais pranešė tėvams, kad jas atvažiuotų pasiimti. Neatsimena konkrečiau kas taip sakė. Su kaltinamaisiais bendravo. Iš jų girdėjo tik necenzūrinius žodžius. Kaltinamieji akivaizdžiai buvo neblaivūs. Jie sakė: „tipo negalime ateiti nusipirkti?“ ar kažkaip panašiai. Ką tiksliai sakė P. J. ir I. R., nebepamena, byloje yra surašytas tarnybinis pranešimas. Patys į įvykio vietą išsikvietė kitą policijos ekipažą. Negalėjo vienu automobiliu išvežti trijų asmenų. Po to I. R. ir P. J. bandė pasodinti į tarnybinį automobilį ir tada jie priešinosi. Kai juos vežė į komisariatą, tai dar važiuojant automobiliu jie žiūrėjo į ją (V. V.) ir sakė, kad su ja susidoros, kad nebedirbs. Tada buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, buvo iškoliota. Nebuvo taip, kad I. R. ir P. J. sakytų, jog veža ne tuos asmenis. Buvo tik grasinimai ir necenzūriniai žodžiai. Kitų žmonių šalia nebuvo. Tie visi žodžiai buvo vartojami tarnybiniame automobilyje, jos ir jos kolegos atžvilgiu. Tai buvo įžeidžiantys žodžiai. Jų tikslas buvo įžeisti policijos pareigūnus. Iki to laiko I. R. ir P. J. vengė sėstis į tarnybinį automobilį. Kita mergina buvo išvežta su kitu ekipažu. Kiek atsimena, tai I. R. bandė kibtis į automobilį, stengėsi išvengti sėstis. Sakė: „neaiškink, nesėsiu“. Jos (V. V.) atžvilgiu dar buvo ir smurtauta. I. R. pristatė į komisariatą adresu Tilžės 54. Komisariate I. R. vartojo necenzūrinius žodžius. Einant į jį, I. R. atsisuko ir trenkė jai (V. V.) į veidą. Ėjo greta I. R., kai ją vedė iš automobilio į PK, dar ją įleido pro duris ir tada ji su ranka sudavė į skruostą. Tai įvyko tik įėjus į vidų, prie budinčios dalies. Perštėjimas buvo, į ekspertus nesikreipė. Yra policijos pareigūnė ir kiekvienas pilietis turi gerbti uniformuotą pareigūną. Sužalojimų jai asmeniškai nebuvo padaryta. Tarnybinės patalpos buvo filmuojamos. Daugiau visko tiksliai pasakyti negali.

18Nukentėjusysis I. M. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais santykiai yra neutralūs. Pirminiai duoti parodymai yra teisingi. Datos neatsimena, dirbo ir iš budėtojo gavo iškvietimą, kad prie prekybos centro „T.“ vyksta muštynės. Lygtais buvo atvažiavę keli apsaugos ekipažai. Lygtais vienas jaunuolis gulėjo ant žemės. G. K. buvo sužalotas, bet nukentėjusysis su juo (I. M.) nebendravo. Dar tada pasitikslino, ar kas nors iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atsimena, kad vienas asmuo sakė, jog sugadintas jo automobilis. Tada tam asmeniui pasakė, kad jis atvyktų į PK. Lygtais apsaugos darbuotojas paaiškino, kad buvo sukeltas konfliktas ir sumuštas vaikas. Nukentėjusios mergaitės nematė. Vaikai buvo labai išsigandę, lygtais verkė. Neatsimena, ar pas mergaites buvo sužalojimai. Jis nurodė P. J. ir I. R.. Prie tarnybinio automobilio pats vedė P. J., o kolegė vedė I. R., bet pastaroji nėjo. Tada ėjo padėti kolegei. Jie (P. J. ir I. R.) pradėjo koliotis. Jis su kolege prašė, kad pastarieji nusiramintų. Kai įsodino juos į tarnybinį automobilį, tai buvo grasinta, kad jie (nukentėjusieji) nebedirbs. Kai atvyko į komisariatą, tai jis pats ėjo priekyje su P. J., o kolegė iš paskos su I. R.. I. R. ir P. J. koliojo jį ir jo kolegę. Jie sakė: „mentai, pyderai“. Jie nereagavo, kai liepė nusiraminti. Jie šaukė, koliojosi. Jų abiejų atžvilgiu išsakė tuos žodžius. Paties smūgio, kurį I. R. sudavė kolegei, nematė. Apie smūgį jam pasakė pati V. V., jau po visko, kai rašė tarnybinius pranešimus. Mušimo žymių ant V. V. veido nematė. Kolegė sakė, kad sužalojimas nepadarytas. Kai vedė P. J., tai P. J. jį pastūmė, nenorėjo sėstis į automobilį. Pradėjo koliotis, norėjo eiti gelbėti savo draugų. Tiek automobilių aikštelėje, tiek PK P. J. ir I. R. keikėsi. Tie žodžiai buvo ištisai skirti ir jam, ir jo kolegei. Prie PK V. V. ir I. R. apsistumdė. Ir tada P. J. bandė ir jį (I. M.) nustumti, bet nepavyko. Pats fiziškai nenukentėjo, todėl civilinio ieškinio nereiškia. I. R. girtumą nustatė policijos komisariate. Jau automobilyje nuo jų sklido alkoholio kvapas. Kai buvo aikštelėje, tai sulaikomieji asmenys pasirodė blaivūs. I. R. ir P. J. buvo agresyvūs.

19Nukentėjusioji A. P. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais santykiai neutralūs. E. P. yra jos tėvas, o A. R. - teta, V. R. – dėdė, M. G. – draugas. Kai prasidėjo konfliktas, tai iki muštynių jis truko apie 5-10 min. Viskas buvo taip, kad ji su sese ir draugu M. G. atėjo į parduotuvę apsipirkti. Stovėjo prie kasos. Kaltinamosios merginos stovėjo prie alkoholio skyriaus ir visokiais žodžiais įžeidinėjo juos, konkrečiai tie žodžiai buvo skirti jos mažajai sesei: „žiurke, kūrva ir kt.“. I. R. apspjovė jos sesei ant peties, bet neatsimena ant kurio konkrečiai. Dar nekilus muštynėms, pati per turėklus stvėrė vieną iš kaltinamųjų už striukės, nes ji apspjovė seserį, paprašė, kad ji liautųsi. Tada kaltinamoji pasakė, kad jie nebepareis, bet ji kaltinamąją paėmė ir paleido, tik tiek, t. y. nieko daugiau nedarė, nestūmė. Paklausė „kas yra?“, tai jos pradėjo grasinti, kad jie neišeis iš parduotuvės, kad jiems bus blogai. Viena iš kaltinamųjų merginų nuėjo prie čipsų ir kažkam skambino, ką kalbėjo - negirdėjo. Apsaugos darbuotojas stovėjo nuošaliau, į konfliktą nelabai kišosi. Matė kaip merginos puolė ant sesers. Neatsimena, ar matė, jog vaikinai pultų ant jos sesers. Sesuo visa drebėjo, pradėjo verkti, slėpėsi už jos. Tada į parduotuvę atėjo P. J.. Abi merginos parodė į jos draugą M. G.. P. J. pradėjo M. G. tempti iš parduotuvės į lauką. Lauke jie pradėjo aiškintis. Pati taip pat išėjo lauk, o sesuo liko parduotuvėje sumokėti už prekes. Už prekes sumokėjo sesuo ir išėjo į lauką prie jos. Merginos taip pat išėjo lauk. Jos pradėjo ją pulti, tampyti už plaukų, įžeidinėti. Nežino iš kur, bet atsirado antras vaikinas, t. y. kitas kaltinamasis. P. J. M. G. prirėmė prie parduotuvės įėjimo esančių turėklų ir vertė jį pro juos, o kitas vaikinas tempė jam už plaukų. Tada P. J. atsisuko į ją ir paklausė „ar nori problemų?“, sakė, kad bus blogai ir trenkė jai į galvą, berods į dešinį smilkinį. P. J. trenkė jai į galvą ir į smilkinį, I. R. pešė už plaukų, trankė į visas kūno vietas kaip ir E. S.. Abi merginos pradėjo pulti ją, tik nelabai supranta iš kurios pusės ir kaip. Pati merginų atsigynė ir vieną merginą nuo savęs atitraukė. Merginos ypatingai puolė ant jos sesers. Kiek atsimena, tai į šį reikalą įsikišo ir pardavėja. Pardavėja šaukė, kad paleistų jos draugą (M. G.), nes gali sulaužyti stuburą, bandė juos patraukti. Pati kokius tris kartus apsaugos darbuotojo klausė, ar iškvietė policiją, tai pasakė, kad iškvietė. Tada vaikinai ir merginos išėjo, o pati paskambino tėvui ir pasakė, kad prie parduotuvės jas sumušė, kad negali išeiti, kad atvažiuotų pasiimti. Tėvas pasakė, kad tuoj bus. Su tėvu pradėjo kalbėtis, kai jis atvyko. Atsirado abu kaltinamieji vaikinai. Nežino kiek laiko jau tėvas buvo atvykęs, kai kaltinamieji vėl atėjo. Aikštelėje jau buvo sumaištis, bet jau nebe viską pamena. Tėvas nuėjo prie jų. Abu vaikinai pradėjo pulti ant tėvo. Po to vėl įvyko konfliktas su merginom. Kaltinamosios puolė ant jos ir jos sesers. Smūgių buvo labai daug. Atvyko policija ir tada I. R. priėjo prie jos ir pasakė frazę, kad jei rašysit pareiškimą, juos pakars, jie nebegyvens. Nežino, kodėl užkliuvo. Konfliktas kilo parduotuvėje, po to stovėjimo aikštelėje. Matė, kad sesuo spyrė I. R., tuo metu buvo šalia. Ji spyrė dėl to, kad I. R. jų tetą buvo nulenkusi už plaukų ant žemės. Pati gynė tetą, nes ją mušė. Plaukai buvo išpešti ir viduje, ir lauke. Pešė abi kaltinamosios. Tėvas buvo su darbine apranga, draugas M. G. su juodu paltuku, baltais sportiniais bateliais ir džinsais. Pati buvo su tamsiais juodais džinsais, juodais batais, violetine striuke. Sesuo – su juoda striuke ir mėlynais džinsais. Kai sesuo spyrė, tai po to spyrio pati ją vedė į automobilį ir tada atvyko policiją. Gulinčio asmens nematė. Ją puolė merginos, o pati nuo tokio elgesio gynėsi. Kai buvo parduotuvėje, šalia jų stovėjo dar vienas vyras, parduotuvėje buvo žmonių, kurie viską matė. Po viso šio įvykio ji su seserimi grįžo į vidų. Į parduotuvę atgal jas įvedė draugas M. G.. Į parduotuvę grįžo savo noru. Savo noru į namus eiti negalėjo. Sesuo buvo šoko būsenos, buvo sumuštos ir bijo, kad daugiau ko nors nenutiktų. Parduotuvėje laukė tėvo. Merginos atėjo iš paskos, o vaikinai ne. Nežino, ar jie išgirdo dėl policijos ir išėjo iš parduotuvės. Vaikinai nuėjo į priešais prekybos centrą „T.” esantį namą. Tėvas atvyko greitai. Su tėvu kalbėjosi prie parduotuvės įėjimo. Jam papasakojo kas įvyko ir greitai grįžo tie patys vaikinai. Tėvas iš automobilio išlipo vienas, giminaičiai liko mašinoje. Jai iš rankos bėgo kraujas, buvo sutrenkta galva, išpešti plaukai, skaudėjo visą kūną. Plaukai buvo išrauti. Apsaugos darbuotojai nieko nedarė. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai I. R. priėjo ir pasakė „nerasit Šiauliuose vietos”. Kas įvyko po to, nepasakys, nes buvo šoko būsenos. Komentuodama vaizdo medžiagą, teigė, kad kaltinamosios netempė, ją tik suėmė. Savo veiksmus aikštelėje vertina blogai, savęs neatpažįsta, jai gėda, tačiau mano, kad gynėsi. Netinkamo jos elgesio nebuvo. Filmuotą medžiagą matė, kas filmavo ir paviešino - nežino. Į tą filmuotą medžiagą buvo reaguota užgauliojančiai. Buvo sužalotas tėvas, draugas ir sesuo. Jai visą laiką teko grumtis su merginomis, tai nežino, ką tuo metu darė kiti. Pargriauta nebuvo. Viską patyrė stovėdama. Tiksliai matė, kad jos draugui M. G. pešė plaukus G. K.. Iš jų pusės visiškai nieko nebuvo, kad pradėti konfliktą. Pati patyrė fizinį skausmą, dėl to ir gulėjo ligoninėje. Į ligoninę buvo paguldyta tą pačią dieną. Kiek dienų gydėsi, nepamena. Iš pradžių nuvyko į policiją, o po to į ligoninę. Kai išeidinėjo iš policijos komisariato, nesijuokė. Iš kaltinamųjų niekas neatsiprašė, taikytis nebandė ir žalos neatlygino. Byloje yra pareiškusi 5 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Patyrė nemalonumus prieš draugus, buvo žeminama, buvo diskomfortas prieš pardavėją. Pamačius šiuos asmenis, išsigąsta. Patyrė fizinį skausmą. Ligoninėje gulėjo iki savaitės laiko. Po ligoninės vaistus vartojo dar apie savaitę laiko. Vaistai buvo skirti nuo galvos. Buvo pas šeimos gydytoją. Negali pasakyti, kiek vizualiai matėsi sužalojimai. Filmuotą medžiagą matė draugai, kaip jie sužinojo apie filmuotą medžiagą, nežino. Kai gulėjo ligoninėje, jai paskambino draugė ir pasakė, kad matė filmuotą medžiagą. Kai grįžo į mokyklą, tai praktiškai visa klasė žinojo kas nutiko, jie buvo nustebę. Buvo pašaipos, tuo metu pati mokėsi 12 klasėje. Šis konfliktas mokslams įtakos turėjo. Mėnuo po to įvyko buvo sutrikusi dėmesio koncentracija. Pirmieji egzaminai prasidėjo gegužės pabaigoje. Šiek tiek įtakos rezultatams turėjo ir įvykęs įvykis, nes kol gydėsi, atsiliko mokslai. Užgauliojimas dėl šio konflikto iš esmės trunka ir dabar, nes ją atpažįsta kolegijoje besimokantys studentai. Įvykio metu buvo išpešti plaukai. Iš karto po įvykio teko kirptis plaukus.

20Nukentėjusysis M. G. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais santykiai yra neutralūs, jų nepažįsta. A. P. yra draugė, o kiti nukentėjusieji - draugės giminaičiai. Su I. R. internete pažinties neturėjo. Pusseserę L. pažįsta iš matymo su I. R. buvo pažįstami. Jai akies nemerkė, nes buvo su drauge. Galima remtis jo ankstesniais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Jis, D. ir A. P. nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Kai nuėjo prie kasų, t. y. prie jo priėjo D. P. ir pasakė, kad ją užgaulioja dvi panelės. Jai pasakė, kad nekreiptų dėmesio. Po to kaltinamosios atėjo prie alkoholio skyriaus ir prasidėjo. Jos sakė „padlos, kūrvos, žiūrkės”. Pamatė, kad jos eina link jų. Pats kaip ir norėjo neleisti joms prieiti prie jų, bet jį sustabdė asmenys kurie ten pirkosi, ir tada D. P. spjovė ant nugaros, o A. P. griebė kaltinamajai už rankos ir paklausė „ką čia darai?“. Įraše matosi, kad stovėdamas prie kasos, klausė kaltinamųjų merginų „ką ten kalbate?“, sakė joms ramintis. Jos žodžiais ant draugės ir jos sesers „važiavo“, sakė „žiurkės“. Atstumas tarp jų buvo apie 10 m, gal mažiau - 5 m. Vykstant pokalbiui, pro šalį eidamos kaltinamosios spjovė, norėjo pulti, sakė „joms bus pize“. Kas iššaukė merginų atėjimą prie jų, nežino. Įraše matosi kaip jis pastūmė aukštesnę merginą, nes ji norėjo pulti. Įraše matosi, kaip D. P. nuvalo striukę. Kaltinamosios toliau išsakė savo žodžius, nuėjo prie čipsų ir kažkam skambino. Gal nepraėjus nei minutei, priėjo P. J. ir čiupo jam (M. G.) už peties, už rūbų. P. J. liepė tylėti, išsitempė jį į kiemą ir pradėjo sakyti „ką tu čia, gaidy, problemų ieškai“, grasinimai su kažkokiais arbūzais, kad turės problemų. Tada pamatė, kad išeina D. P. su A. P., o paskui jas – P. J.. Norėjo jas (D. ir A. P.) įstumti į vidų. Tuo pačiu metu priėjo P. J.. Kažkaip vieną kartą įstūmė drauges į parduotuvės vidų, pasakė, kad eitų į vidų ir viskas. P. J. jį išsitempė į lauką, grasino, norėjo trenkti, smūgio išvengė. Jį prispaudė prie tvorelės, pardavėja dar šaukė „paleiskit, nes stuburą sulaužysit”. Smūgių buvo daug: į pilvą, į galvą, į nugarą. Smūgiavo P. J. ir kitas vaikinas. Kas pešė plaukus, nematė. Nematė kaip atėjo G. K.. A. P. tėvo laukė parduotuvėje. Žino, kad buvo trenkta D. P. ir A. P. į veidą. Po to viduje buvo vėl visos nesąmonės. Patį kažkaip prirėmė prie turėklų. Gavo smūgius į visas kūno vietas, gavo į galvą, taip pat pešė plaukus. Po to išsimuistė ir pamatė, kad yra ilgaplaukis (G. K.). Ir jie tada išėjo. Verkdama D. P. jį apsikabino. D. P. nuo peties nuėmė didelį kuokštą plaukų. Norėjo išeiti, bet bijojo jų (kaltinamųjų), todėl A. P. paskambino tėvui. Jis atvažiavo gana greitai, viską jam papasakojo. Iš karšto vėl atėjo tie du vaikinai (kaltinamieji). Jie puolė ant E. P. „ką tu, kūrva, pyderase”. Atvažiavęs E. P. išlipo iš automobilio ir iš to namo, kuris yra priešais prekybos centrą „T.”, vėl atėjo kaltinamieji vaikinai. Jie puolė ant A. P. tėvo. Tada prisijungė kaltinamosios merginos ir prasidėjo. Kiti giminaičiai buvo mašinoje. Jie išlipo, kai buvo puolamas E. P.. Kaltinamieji pradėjo konfliktą su tėvais. E. P. jų kažko paklausė, o jie įžeidžiamai pasakė ir puolė. G. K. grasino V. R., kad jį papjaus ir tada jis (M. G.) šoko ant nugaros. G. K. pargriuvo, o P. J. ėjo link jo. Pats dar E. S. patraukė už kapišono. Tų vaikinų pats išsigando. Be to, matė, kad puolė ant A. R., A. P., labai puolė ant D. P.. Tada išgirdo, kaip kaltinamasis ilgais plaukais (G. K.) pasakė „o dabar, pyderase, papjausim”. Tada jis G. K. šoko ant nugaros. Kai šoko G. K. ant nugaros, jis nugriuvo. Paskui atvyko policija. Priėjo žemesnė kaltinamoji mergina ir pradėjo gąsdinti, kad jei bus pareiškimai, tai nebegyvens. Kas spyrė G. K., nematė ir dabar nepamena. P. J. kažkam skambino. Nežino, kaip ten buvo, bet P. J. užgriuvo ant mašinos bagažinės. Tiksliai nežino, ar P. J. bėgo, ar susimosikavo ir tada griuvo ant bagažinės. Nukentėjo šioje situacijoje jie (nukentėjusieji) ir tas žmogus su automobiliu. Labiausiai nukentėjo D. ir A. P.. Jas puolė abi kaltinamosios. Vaikinai puolė E. P. ir V. R.. Matė, kad G. K. buvo kruvinas, jis sėdėjo ant žemės. Į gydymo įstaigą nesikreipė. Akyse buvo užtemimai kai gavo smūgius. Civilinio ieškinio nereiškia.

21Nukentėjusysis E. P. teisme aprodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nukentėjusieji yra giminės, dukros ir dukros draugas. Tą dieną dirbo, kai paskambino dukra A. P. ir pasakė, kad jas užpuolė ir primušė. Jam verkdama paskambino dukra ir pasakė, kad jas primušė, bijo pareiti į namus. Gyvena netoli nuo parduotuvės. Tuo metu pas jį darbe buvo A. ir V. R.. Komanda nebuvo surinkta, viskas įvyko ekspromtu. Tad visi sėdo į automobilį ir atvyko prie parduotuvės „T.”. Atvykęs paklausė, ar kas iškvietė policiją. Mergaitės veidas buvo raudonas, rankoje turėjo plaukų pluoštą. Kai atvyko į aikštelę, tai automobilį paliko kairiau, iki parduotuvės įėjimo buvo likę 3-4 metrai. Dukros buvo nuošaliau. Jos buvo prie įėjimo ir kai jis atvyko, dukros priėjo prie jo. Kai atvyko, pamatė apsiverkusias dukras. Vyresnioji pasakė, kad juos užpuolė. Po kiek laiko ji pasakė, kad „ateina tie patys”. Pats ėjo link jų, tikslu pasiteirauti kas įvyko. Jie pasakė „o ką, gaidy, kas nepatiko?”. Nuo jų smūgių išsisukinėjo, V. R. jų prašė ramintis. Tada klykdamos atbėgo kaltinamosios merginos. Per savo ištiestą ranką laikė E. S., kuri bandė jį pasiekti. Pribėgo G. K. ir vėl buvo smūgis. Tada buvo daug smūgių. Po to kaip ir viskas nurimo, bet P. J. priėjo prie jo ir iš šono trenkė į veidą, o jis (E. P.) gynėsi. Nemano, kad pažeidė viešąją tvarką, tai buvo gynyba. Kada iš automobilio išlipo V. R., nepastebėjo. Jį pastebėjo, kai nusistūmė P. J.. Kur buvo dukros, nematė, bet turbūt prie automobilio. Kaltinamosios merginos klykė. Nematė kaip R. R. spyrė kaltinamajam į veidą. Matė, kad G. K. klūpėjo, kraujo nematė. P. J. puolė ant jo (E. P.), užsimojo trenkti, susvirduliavo ir užkrito ant automobilio. Kai atvyko į aikštelę, tai apsaugos darbuotojo aplink nematė, juos pastebėjo jau po to. Apsaugos darbuotojai nebandė skirti. Aikštelėje dar buvo kitų automobilių. P. J. kažkam pastoviai skambino, jie nelipo į policijos automobilį. Mergina priešinosi ir keikėsi. Policijos pareigūnai jiems (nukentėjusiesiems) pasakė, kad turi vykti į policijos komisariatą. Kurie išvyko pirmiau, nežino. Kai nuvažiavo į komisariatą, kaltinamieji jau buvo viduje. Ten buvo keiksmažodžiai, grasinimai „nebegyvensit”, A. sakė „tu, kūrva būsi pakarta”. Vaizdo įraše matyti, kaip P. J. prieina ir smūgiuoja. Reikėjo jiems gintis, nes buvo puolimas. Jo žiniomis, policiją iškvietė „T.” prekybos centro apsaugos darbuotojas. Į įvyko vietą savo automobiliu atvyko nuo D. gatvės, tai truko iki 10 minučių. Visi kaltinamieji buvo išgėrę. Mano, kad merginas reikėjo patikrinti ir dėl narkotikų, nes juos puolė klykdamos. Pats buvo blaivus, nes tuo metu dirbo. Kai atvyko į įvykio vietą, konflikto nebebuvo. Tada atėjo G. K., pasakė tuos žodžius ir sudavė. Kai jis pasakė, tai iš karto buvo smūgis. Neturėjo kitos išeities nesipriešinti. Mano, tai buvo gynyba. Be to, tame įraše tik dalis konflikto, pats vidurys. Kas įvyko iki to - negali pasakyti. Mažoji dukra buvo labai sukrėsta. Jai buvo padaryti nosies, galvos sutrenkimai, poodinės kraujosruvos. Ji nenoriai prisimena aplinkybes, jai dabar 14 metų. Jam įvykio buvo sumušta akis, krūtinė, galva. Patyrė šoką, kad sumušti jo vaikai. Visas efektas įvyko procese. Civilinio ieškinio nereiškia.

22Nukentėjusysis V. R. teisme parodė, kad kaltinamieji yra nepažįstami. Nukentėjusieji yra jo žmona ir giminaičiai. 2012-04-11 apie 15val. atvyko pas E. P., kuris sulaukė dukros skambučio. Dukra pasakė kad yra sumuštos. Nuvyko į vietą ir pamatė sumuštas mergaites. Kai jos tėvui pasakė „vat ateina”, tuo metu pats sėdėjo automobilyje. Iš kaltinamųjų išgirdo necenzūrinius žodžius. Išlipo iš automobilio ir abu kaltinamieji vaikinai puolė E. P.. Nustūmė lygtais P. J. ir sakė „baikit”. Tada jo atžvilgiu pasipylė necenzūriniai žodžiai. Pats liepė liautis ir pasakė „atvyks policija ir išsiaiškinsime”. G. K. jam sudavė kelis smūgius, kurių stengėsi išvengti, iš pradžių pats jam nesudavė, nes suprato tą situaciją. Paskui atėjo kaltinamosios merginos ir prasidėjo sumaištis. Iki to laiko dar tie vaikinai bandė laikytis. Įvykio metu gavo apie 4-5 smūgius, teko susikabinti su abiem vaikinais. Gavo smūgius į galvą ir į krūtinę. Buvo šokas, nes puolė ir jo žmoną. Galutinis smūgis buvo, kai G. K. parkrito ant kelių. Iki to smūgio gal ir bandė suduoti, bet nuo jo smūgio jiems (kaltinamiesiems) nieko nebuvo. Kaltinamieji vaikinai pirmi pavartojo smūgius duodami E. P.. Jie abu užgulė E. P.. Kuris pirmas sudavė, pasakyti negali. Pats priėjo ir pradėjo juos stumti į šalį. Matė, kaip M. G. šoko ant G. K. nugaros. Tada pats priėjęs G. K. turbūt sudavė į koją. Jis suklupo, o jį laikė, nes jis pradėjo grasinti, šaukti, kad jiems (nukentėjusiesiems) bus šakės. Buvo grasinimai su peiliais. Prisimena, kad spyrė G. K., nes jau pradėjo nuo jo gintis. Jį laikė, G. K. klūpėjo ir tada spyrė jam. Turbūt pataikė į veidą, o gal jis krisdamas susižalojo, šito nežino, todėl tiksliai pasakyti negali. M. G. buvo atsitraukęs, jo nebuvo. Kai G. K. klūpėjo, nematė kur buvo jo rankos, buvo grasinimai ir, negali pasakyti, ar jam spyrė į veidą. Įvykio metu ir po jo iš karto buvo šoke ir po matyto įrašo suprato, kad spyrė G. K.. Įvykio metu gynė savo šeimą. Tada prasidėjo klykimas, atsisuko ir pamatė, kad jo žmonai iš nugaros tempia už plaukų. Kai buvo atsitrenkta į svetimą automobilį, nematė. Į įvykio vietą buvo atvykęs apsaugos ekipažas, taip pat buvo parduotuvės apsaugos darbuotojas. Bet apsaugos darbuotojai nieko nedarė, prie jų (bekonfliktuojančių) nėjo ir niekam nepadėjo. Atvyko policija, tai tada išėjo pardavėja ir pasakė kas įvyko. Pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Įvykio metu pats daug kartų sakė, kad jie (kaltinamieji) nelįstų. Kai atvyko policija, jau niekas nebesimušė. Kaltinamieji iš įvyko vietos pasišalinti nebandė. Policijos pareigūnų atžvilgiu buvo išsakomi necenzūriniai žodžiai. P. J. ir kažkuri iš kaltinamųjų merginų keikė pareigūnus, sakė necenzūrinius žodžius, buvo piktybiški. Jie nelabai orientavosi, kad čia pareigūnai. Pareigūnai jiems (kaltinamiesiems) liepė eiti į tarnybinį automobilį, bet jie neklausė. Pats matė tik pirmą policijos ekipažą. Koks buvo pareigūnų automobilis, nepamena. Įvykio metu pašalinių žmonių buvo. Po įvykio apie 4 dienas pačiam skaudėjo krūtinę ir nugarą. Į medikus nesikreipė, vaistų nevartojo. Be to, jam buvo sudraskyta striukė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

23Nukentėjusioji A. R. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusieji yra giminaičiai. 2012-04-11 su vyru atvyko pas E. P. į darbą. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Bebūnant E. P. paskambino dukra, kuri pranešė, kad ją sumušė suaugę vyrai. Visi sėdo į automobilį ir nuvažiavo į prekybos centrą „T.”. Važiuojant į parduotuvę, pati sėdėjo automobilio priekyje. Lauke jų jau laukė D. P. ir A. P.. Mergaitės priėjo prie mašinos ir stovėjo šalia. Vairuotojo durys buvo atidarytos, jie kalbėjosi šalia. Visą pokalbį girdėjo. Mergaitės buvo su raudonais veidais bei suveltais plaukais. Mažajai mergaitei buvo išrautas kuokštas plaukų, vyresniajai buvo raudonas veidas, vietose kaip guzas. A. P. sakė, kad jai silpna. Mažoji visą laiką verkė. Sakė, kad jas užpuolė ir primušė. Tada D. P. pasakė „va, šitie ateina” ir pradėjo verkti. Tie vyrai ėjo link E. P. ir mergaičių. E. P. paklausė, kas įvyko, abu vyrai pradėjo E. P. pulti, kolioti visais žodžiais. Jos vyras V. R. kaltinamuosius atitraukė nuo E. P.. E. P. su P. J. pradėjo stumdytis, o jos vyras su G. K.. Vaikinai puolė ant E. P. ir jos vyro. Pati išsigando ir G. K. griebė už kasos, kad atstotų nuo V. R.. Vyko susistumdymas. Nukentėję vyrai nepuolė kaltinamųjų. Buvo rankų mosikavimai. Iš jų (nukentėjusiųjų) pusės agresijos nebuvo. Po kiek laiko atbėgo klykiančios kaltinamosios merginos. Jai bestovint pajuto, kad I. R. įsikibo jai į plaukus ir tempia iki žemės. Išsisuko, o I. R. atsidūrė ant žemės. I. R. pati gal ir spyrė, kai gynėsi, bet tų spyrių nepamena. Nematė, kad A. P. kam nors spirtų. Merginos puolė ant vyrų, nes jos buvo agresyviai nusiteikusios. Matėsi, kad kaltinamieji buvo neblaivūs ir pikti. Pati skambino į policiją ir klausė, ar ekipažas atvyksta. Pareigūnai važiavo gana ilgokai. Neatsimena, ar D. ir A. P. liepė lipti į automobilį, ar ne. Apsaugos tarnyba buvo atvykusi. Jie buvo išlipę iš automobilio, bet nieko nebandė daryti. Aplink vaikščiojo žmonės, iš kaltinamųjų dar buvo kažkoks su akinukais, bet negali pasakyti kas jis toks. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai į lauką išėjo pardavėja ir pasakė, kad eis ir pasakys pareigūnams kas viską pradėjo. Kaltinamieji toliau elgėsi agresyviai. Kaltinamuosius išsivežė policijos pareigūnai, o jie patys nuvažiavo į policijos komisariatą. Kai atvažiavo į policijos komisariatą, merginos buvo uždarytos už grotų. Po įvykio pačiai galvą skaudėjo 3-4 dienas. Drabužiai suplėšyti nebuvo, žala nebuvo padaryta, civilinio ieškinio nereiškia.

24Nukentėjusysis N. D. teisme parodė, kad visi asmenys, tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji yra nepažįstami. Jokių tarpusavio santykių su jais nėra. 2012-04-11 prieš važiuodamas į sporto klubą, užsuko į parduotuvę nusipirkti vandens. Prie prekybos centro atvyko apie 16-17 val. Kai atvažiavo į parduotuvę, aikštelėje nieko nepastebėjo. Automobilį pasistatė gerokai toliau nuo parduotuvės. Parduotuvės viduje užtruko trumpai. Bestovint eilėje, pačios pardavėjos išbėgo į lauką šaukdamos, kad vyksta muštynės. Nieko nesulaukdamas išėjo ir pats. Nepamena, kad pardavėjos būtų sakiusios, jog vyko konfliktas prieš tai. Kai išėjo, lauke buvo ir konfliktuojančių asmenų, ir aplinkinių, kurie stebėjo. Pardavėjos taip pat buvo išėjusios iš parduotuvės ir stebėjo. Į parduotuvę nesugrįžo. Buvo viena pardavėja iš prekystalio ir kita, tikriausiai parduotuvės vedėja. Kraujo, sužalojimų nepastebėjo. Be to, išėjęs į lauką pamatė nuo jo mašinos nueinančius du asmenis. Priėjęs arčiau, pamatė, kad yra apgadintas jo automobilio galinis dangtis. Iš karto pastebėjo apgadintą automobilį, o prieš tai jis apgadintas nebuvo. Vykusio konflikto pradžios nematė, tik matė bendrą sąmyšį. Kai atvyko, konfliktas tęsėsi. Išėjus iš parduotuvės, konfliktinė situacija tęsėsi apie 10 min. Visų pirma pamatė apgadintą savo automobilį, o kas vyko aplinkui, buvo nelabai aišku, tik bendras sąmyšis. Konkrečių veiksmų, kuriuos atliko kaltinamieji ir nukentėjusieji, įvardinti negali. Sunku pasakyti, kuri pusė elgėsi agresyviau, nes, kaip minėjo, sąmyšio pradžios nematė. Atrodė, kad agresyviau elgėsi kaltinamieji. Nukentėjusioji pusė labiau gynėsi nei puolė. Konkrečių pastūmimų, smūgių ar smurto nematė. Didžiausią dėmesį skyrė automobiliui, sulankstytam jo dangčiui. Matė nuo jo mašinos nueinančius du asmenis. Taip pat matė internete filmuotą medžiagą, kurioje aiškiai matyti tie asmenys. Vėliau, paklausus aplinkinių jam nurodė, kad tai buvo P. J. ir I. R.. Aplinkiniai paaiškino, kad būtent P. J. užkrito ant jo automobilio galinio dangčio. Vėliau pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Nukentėjusieji su policijos pareigūnais bendravo normaliai, o kaltinamieji – su triukšmu. Triukšmas pasireiškė agresyvumu. Pats stovėjo prie automobilio ir laukė kada viskas baigsis. Kai baigėsi, priėjo prie policijos pareigūno ir pasakė apie įvykusį atvejį. Tuomet sėdo į automobilį ir nuvyko į nuovadą. Kas sulankstė jo automobilį, nurodė nuvykęs į policijos komisariatą. Nurodė, kad automobilį sulankstė aukštas vaikinas, dėvėjęs juodą odinę striukę. Paklausus pašalinių žmonių, nuo jo mašinos dangčio įlenkimo nebuvo praėjusi nei 1 minutė. Buvo susikoncentravęs į automobilį. Padaryta žala yra apie 400 litų. Ieškinį palaiko, nes yra sugadintas turtas. Šiuo metu didžioji dalis įlenkimo dar nėra sutvarkyta. Apsaugos darbuotojai atvyko vėliau, skiriamųjų ženklų nematė. Asmenų, kurie skirtų konfliktuojančius asmenis, taip pat nematė. Pats konfliktas nuo jo automobilio vyko toliau. Vėliau patraukė savo automobilį ir laukė atvyksiančios policijos.

25Liudytojas A. L. teisme parodė, kad asmenys yra pažįstami tik iš matymo. Jokių konfliktų nėra kilę, taip pat su šiais pirkėjais nekalbėdavo. Kai dirbdavo parduotuvėje apsaugoje, šie asmenys dažnai ateidavo apsipirkti. Tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji. 2012-04-11 dirbo prekybos centre „T.“ adresu ( - ), eilėje prie kasos stovėjo nukentėjusieji. Merginos nepasirodė išskirtinės, bet kadangi salėje žmonių nebuvo, o minėtos merginos buvo alkoholio skyriuje, tai per kameras stebėjo alkoholį. Kaip kas prasidėjo, negali pasakyti. Nežino dėl ko įvyko konfliktas, tik pamatė, kad susistumdė ir išėjo iš apsaugos patalpos, pasakė, kad nusiramintų, nes iškvies policiją arba išvarys iš parduotuvės. Tuo metu apsiramino. Buvo dvi merginos iš kaltinamųjų pusės ir 2 merginos ir vaikinas iš nukentėjusiųjų pusės. Ką jie kalbėjo, pasakyti negali. Viena iš merginų kalbėjo telefonu. Kaltinamosios merginos I. R. ir E. S. buvo išgėrusios, tai matėsi iš išvaizdos. Kai įvyko konfliktas, kuri iš merginų buvo agresyvesnė - sunku pasakyti. Daugiausia išsiskyrė I. R.. Ji šūkavo, kėlė triukšmą, puolė į konfliktą. Neužilgo atėjo tamsus vaikinas P. J.. Jis priėjo prie vaikino, paėmė už striukės ir išsitempė. Jėgų skirtumas matėsi. Kai grįžo iš lauko, P. J. M. G. prispaudė prie vartelių priekiu. Vaikinas buvo šonu. Prispaudęs buvo paėmęs už pečių. To metu jis (A. L.) iškvietė „( - )“ darbuotojus ir paskambino policijai. Vėliau jie išsiskirstė. Nukentėjusieji prašė iškviesti policiją. Nukentėjusieji atrodė išsigandę. Viena mergina buvo nepilnametė. Negali tiksliai pasakyti, ar buvo suduoti mergaitei smūgiai, nes stumdėsi visi. Filmuotoje medžiagoje turėtų matytis, nes padarė įrašą ir atidavė tą pačią dieną policijai. Nematė, ar ant nepilnametės mergaitės buvo nubrozdinimų. Nukentėjusieji laukė policijos. Laiko tarpas buvo ilgas, kol atvyko pareigūnai. Po kelių akimirkų kieme išgirdęs triukšmą pamatė, kad vyksta grumtynės tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Vėl antrą kartą paskambino į policiją. Pirmą kartą paskambinęs policijai pasakė, kad įvyko muštynės, susistumdymas parduotuvėje, o paskambinus antrą sykį pasakė, kad muštynės vyksta stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės. Konfliktą parduotuvėje pamatė per stiklą ir per kameras. Garso negirdėjo. Kai vieną iš jaunuolių išsitempė į lauką, jis, kaip apsaugos darbuotojas, į lauką neišėjo ir konflikto nesuvaldė. Daug aplinkybių neprisimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Matė, kad vaikas verkė. Tai matė parduotuvėje konflikto užuomazgoje, iš po vaikinų išskyrimo. Kai pats buvo parduotuvėje, tuo metu buvo atvykęs merginos tėvas, kuris paklausė kaip kas vyko. Paskui jie susistumdė, bet kas pirmas kas ką stumdė, pasakyti negali. Parduotuvėje, kuri pusė buvo agresyvesnė, negali pasakyti. Mergina ir vaikinas prašė jo, kad iškviestų policiją, bet jau prieš tai buvo paskambinęs. Vėliau atėjo dar kitas vyras. Jis įėjo į parduotuvę, iš karto priėjo prie vaikino, kuris stovėjo prie kasos, paėmė už jo striukės ir išsitempė į lauką. Ką tuo metu darė kiti asmenys, pasakyti negali. Į šį įvykį žmonės nereagavo, stovėjo kaip suakmenėję, nesikišo. Kaltinamasis P. J. tempė nukentėjusįjį M. G.. Kaip apsaugos darbuotojas į tempimą nesureagavo, nes labai greitai viskas vyko. Tik paskui, kai grįžo iš lauko į parduotuvę, pats įsikišo ir juos skyrė. Agresyvesnis pasirodė P. J.. Tempimas truko apie 30 sekundžių, nes kasos prie pat išėjimo. G. K. parduotuvėje nematytas. Jie buvo prieš tai atėję apsipirkti. Vėliau lauke išgirdo triukšmą. Lauke ilgą laiko tarpą vyko visų stumdymasis. Išgirdus triukšmą antrą kartą paskambino policijai. Visi bendrai stumdėsi, tad negali tiksliai pasakyti kurie buvo agresyvesni. G. K. nebuvo labai agresyvus. Įsiminė I. R. elgesys. Ji puolė agresyviau į konfliktą. Iš nukentėjusiųjų pusės negali išskirti kuris pasirodė agresyviausias. Atvyko policijos pareigūnai. Stebėjo policijos pareigūnų ir asmenų tarpusavio bendravimą, tačiau pats nesikišo. Koks tas bendravimas buvo, pasakyti negali. Parduotuvės darbas nebuvo sutrikęs. Kiti pirkėjai nesiskundė, kasa uždaryta nebuvo. Kai aikštelėje vyko konfliktas stebėjo parduotuvę ir tuo pačiu kiemą. Atvykus „( - )“, parduotuvėje konflikto nebebuvo, o konflikto kieme apsaugos darbuotojai neramino. Jie patys aiškino, kad negali kištis į tokius konfliktus. P. J. gyvena netoli parduotuvės, nes dažnai ateidavo apsipirkti. Po įvykio dirbo 5 mėnesius. Jokio poveikio dėl parodymų jam asmeniškai nedarė. Tokia situacija per jo darbo laiką, t. y. per 5 metus 6 mėnesius - pirmas atvejis. Visos pardavėjos buvo nustebusios, šokiruotos. Tai buvo pirmas kartas, kai įvyko tokia situacija.

26Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad visi keturi kaltinamieji yra pažįstami. P. J. ir I. R. - klasės draugai, o E. S. ir G. K. yra pažįstami. Bendrauja kartą per mėnesį, kartais dažniau. Telefonų numerius turi tik klasės draugų. Nukentėjusieji jam nėra pažįstami. Pats buvo nufilmuotas, t. y. filmuotoje medžiagoje užfiksuotas jis. Dalyvavo ne nuo įvykio pradžios. Apklausiamas nebuvo. Eidamas ir pamatęs konfliktą, atpažino, kad konfliktuoja jo draugai. Jie jam nesiuntė jokios žinutės. Iš tolo pamatė sąmyšį ir ėjo pažiūrėti ir priėjęs pamatė savo draugus. Į įvykio vietą atėjo, kai muštynės jau vyko. Atėjęs bandė visus skirti. Pačią I. R. teko laikyti. Buvo ir iš kitos pusės agresyvių žmonių. Viena mergina buvo agresyvi, bet kuri konkrečiai pasakyti negali. Ji vadino I. R. necenzūriniais žodžiais, bandė apspjauti. Muštynių nematė. Buvo į svečius pakviestas I. R.. Atvyko autobusu, eidamas nuo stotelės pamatė, kad vyksta konfliktas. Turėjo susitikti name, kuris yra prieš parduotuvę. Ten turėjo švęsti E. S. gimtadienį. Į gimtadienį jis buvo pakviestas I. R. ir P. J.. Prie prekybos centro kilo žodinis konfliktas, vėliau susimušė, tačiau nežino kas. Valandą prieš įvykį buvo išgėręs 1 butelį 0,5 l talpos 5% stiprumo alaus. Visi asmenys tame konflikte elgėsi netinkamai. Jo draugai tik gynėsi. Gynėsi P. J., bet įvardinti tiksliai, nuo kurio asmens, negali. Gynyba pasireiškė tuo, kad P. J. bandė aiškintis, šnekėtis, bet niekas jo nesiklausė. Rankų kilnojimas tikriausiai yra gynyba, jei yra smogiama į veidą ar kitas kūno vietas. Įvykyje matė mergaitę, kuri spjaudėsi ir keikėsi. Kai atėjo į įvykio vietą, I. R. buvo pargriauta, ji gulėjo, gal buvo mušama, bet to nematė. Priėjo prie gulinčios I. R.. Paskui I. R. buvo isterija, ji šaukė, kadangi buvo ją apkabinęs, ji bandė išsivaduoti. Norėjo, kad ji nusiramintų, stengėsi ją apsaugoti, kad nenukentėtų ir ji, ir kiti. Tokią jos isteriją stebėjo 1 kartą. Negali pasakyti, ar ji puolė ar gynėsi. Kai jis atėjo į įvykio vietą, pastebėjo, kad G. K. ir kiti konflikto dalyviai šūkavo, G. K. spyrė į veidą. Įvykio metu nematė, kad G. K. butų spirta. Daugiausia buvo prie I. R.. Policijos pareigūnai, apsaugos darbuotojai buvo atvykę. Aplink buvo daug žmonių. Kai jis atėjo, policijos dar nebuvo atvykusi. „( - )“ darbuotojai atvažiavo taip pat vėliau, negu jis pats atėjo. Nepamena, ar apsaugos darbuotojai ėjo ką nors sulaikyti ar nuraminti konflikto. Viena moteris pasakė, kurie asmenys yra kaltininkai. Moteris, kuri pasakė, kad jis niekuo dėtas, turėtų būti filmuotoje medžiagoje. Ji policininkams nurodė, kad jis niekuo dėtas. Jos rūbų nepamena, bet ji buvo garbanotais plaukais. Pareigūnai sulaikė I. R. ir P. J.. Iškvietė medikus G. K., nes jam kraujavo veido sritis. Jam niekas nepasakė dėl ko kilo konfliktas. Apie sugadintą automobilį negirdėjo. Įvykio metu paties niekas nestumdė, neužgauliojo. Labiau nukentėjusiais laiko abi puses. Daugiausiai dėl smūgio nukentėjęs yra G. K.. Draugus šioje situacijoje taip pat laiko nukentėjusiais.

27Liudytoja D. K. teisme parodė, kad visi asmenys yra matyti parduotuvėje, kurioje dirba. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tuo metu prisiminiau geriau, nes po įvykio praėjo metai laiko. 6 metus dirba prekybos centre „T.“, esančiame R. gatvėje. Kaltinamosios merginos prie kasos mokėjo už prekes, prie jų priėjo aukštas, tamsiaplaukis vaikinas (rodo į P. J.) ir merginų paklausė „ar tas“ (rodo į nukentėjusįjį M. G.). Tuomet kilo sąmyšis, susistumdymas. Tuomet nukentėjusįjį vaikiną ištempė iš parduotuvės. Merginos kibo viena kitai į plaukus. Buvo įsikišusi parduotuvės apsauga. Tuomet juos išprašė iš parduotuvės. Abi kaltinamosios merginos skriaudė jaunesnę merginą (rodo į A. P.), spardė ją su koja. Kiek kas smūgių sudavė, nematė, nes reikėjo dirbti, parduotuvėje buvo pirkėjų. Abi kaltinamos merginos buvo aktyvios. Kaltinamosios merginos pirko butelį degtinės ir sulčių. Įėjus vaikinui, merginos jau buvo už prekes atsiskaičiusios. Įėjęs vaikinas nieko kitam vaikinui nesakė, griebė jį už pečių. Vaikinų jėgos buvo nelygios. Kaltinamasis vaikinas iš parduotuvės kitą vaikiną tempė į lauką. Merginos gynė vaikiną, bet ar buvo žodžių, nepamena. Tempiamas vaikinas prašė pagalbos „gelbėkit, padėkit“. Kilo didelis triukšmas. Pirkėjų buvo. Pačios (pardavėjos) bandė vaikinus nuraminti, išprašyti iš parduotuvės. Nukentėjęs vaikinas grįžo atgal į parduotuvę. Tada jiems sakė, kad palauktų parduotuvėje, kol puolę vaikinai nusiramins, nes dar jie prie durų buvo susistumdę. Antrą kartą užėjus vaikinams į parduotuvę nukentėjusysis buvo prispaustas prie vartelių. Aktyvesnis buvo tamsiaplaukis vaikinas (rodo į P. J.). Antras vaikinas (rodo į G. K.) norėjo nuraminti draugą ir išvesti iš parduotuvės. Ką jam sakė, nepamena. Su nukentėjusiuoju vaikinu buvo mergina (rodo į A. P.) ir kita jaunesnė 14-15 metų mergaitė. Mergaitės buvo skriaudžiamos, spardomos, vienai jaunesnei buvo išpešti plaukai. Mergaitė išpeštą plaukų pluoštą parodė, jos verkė, prašė kviesti policiją. Kaip merginos susikibo už plaukų, matė, tai vyko prieš pirmą išėjimą iš parduotuvės. Kaip nukentėjusioji mergaitė kibo į plaukus kaltinamajai, nematė. Apsaugos darbuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Merginos stovėjo 10-15 minučių, po to išėjo į kiemą, atvyko „( - )“ ir viskas vyko kieme. Kaltinamosios matėsi, kad buvo išgėrusios. Visi šie parduotuvės klientai ateidavo į parduotuvę ir ankščiau, konfliktų tarp jų nepastebėjo. Juos visus įsidėmėjo kaip klientus. Apsaugos darbuotojas buvo išėjęs į kiemą. Ar direktorė A. S. buvo išėjusi į kiemą, nepastebėjo. Po įvykio dalijosi emocijomis, kalbėjo kas ką matė. Įvykis buvo nemalonus, bet reikėjo nusiraminti, nes reikėjo dirbti. Išeidami iš parduotuvės pirkėjai žiūrėjo tai vienas, tai kitas. Nuo ko prasidėjo konfliktas, nežino. Nukentėjusysis (rodo į M. G.) stovėjo prie kitos kasos.

28Liudytoja R. V. teisme parodė, kad kaltinamosios merginos nematytos, vaikinai yra matyti. Asmenys matyti tik kas liečia ikiteisminį tyrimą. Iš nukentėjusiųjų viena moteris pažįstama – ji kirpėja, pas ją yra seniai lankiusis. Jai buvo pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir apklausti vaikinus kaip įtariamuosius. Apklausos nepamena, asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti iš areštinės. Buvo išaiškintos teisės turėti gynėją. Ar jie turėjo gynėją, nepamena. Jei asmenys pageidauja turėti gynėją, tuomet ši teisė būna įvykdoma. Mano, kad išaiškintą teisę jie suprato tinkamai. Duoti parodymai yra skaitomi, nes po protokolu yra daromas įrašas „perskaičiau, surašyta teisingai“. Jokių pretenzijų nebuvo. Todėl visada yra prierašas, kad parodymai surašyti teisingai. Asmenims pateikiamas protokolas, liepia perskaityti ir išaiškinama. Jie turėjo suprasti, kad gynėjo jie atsisako savanoriškai. Pati tai paaiškina ir po to duoda perskaityti. Dėl gynėjo atsisakymo duoda užrašyti savo ranka. Vykdė tik dviejų įtariamųjų apklausą. Jiems prisipažinti neliepė. Įtarimai po apklausos nebūna reiškiami, pirma išaiškinamos teisės, po to duodami parodymai. Ar prieš kaltinamųjų parodymus jau buvo nukentėjusiųjų parodymai, nežino. Dėl sumušimo nepamena, gal kažkuriam ir buvo įtarimas dėl sumušimų. Įtarimų dėl sveikatos būklės nekilo, pretenzijų nereiškė. Nepamena, ar buvo išaiškinta teisė duoti parodymus ar atsisakyti, bet mano, kad jei vyko apklausa, tai asmenys sutiko duoti parodymus. Ar jie buvo sulaikyti, ar paleisti, nepamena.

29Liudytoja D. D. teisme parodė, kad kaltinamieji asmenys matyti, yra proceso dalyviai. Pati yra policijos pareigūnė. Apklausė merginas, jų apklausų nepamena. Dėl gynybos pradedant apklausą visuomet būna išaiškinta teisė turėti gynėją, gynėjo jos nepageidavo. Vykdė merginų apklausas, pareiškė įtarimą, po to papildė apklausą. Teisė į gynybą buvo išaiškinta pilnumoje. Tarp pirmo įtarimo ir galutinio buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Merginos apklausoje pasakojo pačios, emocionaliai. Mažoji mergina traukė iš kišenės plaukus ir sakė „nukentėjau“, jai buvo išaiškinta teisė kreiptis analogiška tvarka. Teisę dėl gynėjo suprato. Suprato, kad, atsisakydamos gynėjo, jos gali bet kuriuo momentu jį pasikviesti. Protokolą skaitė, pasirašė. Vyko eilinė apklausa. Kaltinamųjų apklausos buvo išsamios. Iš nukentėjusiųjų bendravo su M. G., apklausos buvo nuoseklios. Vaizdo įrašą peržiūrėjo pabaigoje tyrimo. Ji tyrimo įtakoti negali, tai ne jos kompetencijoje. Ikiteisminį tyrimą pradėjo OPER grupė. Asmenys po apklausų buvo paleisti. Nukentėjusiųjų apklausų nepamena. Kaltinamieji buvo informuoti telefonu, kad atvyktų į apklausas. Dėl gynėjo teisė išaiškinta prieš pirmas apklausas, po to pateikti dokumentai pasirašyti. Pasakymo, kad jei nesutaps kaltinamųjų parodymai, bus taikomos kardomosios priemonės, nebuvo.

30Nors kaltinamoji I. R. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų (numatytų LR BK 284 str. 1 d., 286 str., 290 str.) pripažino tik iš dalies, o dėl veikos numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo redakcija) kalta neprisipažino, kaltinamoji E. S. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, kalta prisipažino tik iš dalies, o dėl veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo redakcija), kalta neprisipažino, kaltinamasis G. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino tik iš dalies, kaltinamasis P. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (numatytų LR BK 284 str. 1 d., 290 str.) pripažino tik iš dalies, o dėl veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo redakcija), kaltu neprisipažino, jų kaltę įrodo nepilnametės nukentėjusiosios D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jos įstatyminio atstovo, kartu ir nukentėjusiojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, nukentėjusiųjų A. P., M. G., V. R., A. R., V. V., I. M., liudytojų A. L., D. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, liudytojų R. V. ir D. D. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, iš dalies nukentėjusiojo N. D. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, iš dalies A. Š. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, t. y.:

31- nukentėjusioji D. P., apklausta Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad konfliktas įvyko prie prekybos centro „T.” balandžio 11 d. Ji buvo kartu su seserimi ir jos draugu M. G. ir ėjo apsipirkti. Jiems stovint prie kasos, tamsiais drabužiais apsirengusios dvi merginos – viena žemesnė, o kita aukštesnė pradėjo pulti ant jų visokiais žodžiais. Ji paklausė kas yra, merginos tada dar labiau pradėjo pulti visokiais žodžiais, ėjo link jų. Merginos, atsisukusios į jas, sakė įvairius keiksmažodžius, kad yra bjaurios, valkatos. Prie kasos buvo didelė eilė. Merginos pasidėjo alkoholinius gėrimus, žema mergina priėjo prie jos ir apspjovė jai nugarą. Sesuo paėmė merginą už striukės ir pasakė, kad ši nusiramintų. Tačiau merginos pagrasino, kad jos neišeis iš parduotuvės, jas užmuš, kažkam paskambino. Po to į parduotuvę atėjo aukštas juodai apsirengęs jaunuolis ir merginos jam parodė pirštu į M. G.. Jaunuolis paėmė M. G. už peties ir išsivedė iš prekybos centro. Sesuo nuėjo pas apsaugos darbuotojus, paprašyti, kad iškviestų policiją. Ji susimokėjo už prekes ir taip pat išėjo iš parduotuvės. Išėjusi į lauką, mergina, kuri yra apklausoje (E. S.), sudavė jai į veidą. Kai ji tą merginą atstūmė, tada į veidą jai trenkė ir juodai apsivilkęs jaunuolis. Nuo smūgio jai aptemo akyse. Ji pasitraukė, kadangi tas vaikinas ėjo link jos, todėl ji įbėgo į parduotuvę. Nuo suduotų smūgių, jai trūko nosies kremzlė ir buvo padarytas smegenų sukrėtimas. Smūgių buvo daug, skaičiaus neprisimena. Iš pradžių buvo vienas vaikinas, o vėliau atėjo dar vienas vaikinas su kasa. Ją mušė abi merginos ir jaunuolis be kasos, tas kuris išsivedė sesers draugą M. G.. Po to ji įėjo į prekybos centrą, sesers draugas į parduotuvę įstūmė jos seserį ir įėjo pats. Tuomet atėjęs į parduotuvę vaikinas su kasa bandė iš parduotuvės ištempti M. G., tačiau jam nepavyko, tada jis užlaužė jį ant parduotuvės turėklų M. G. ir jį mušė. Kai atleido M. G., žema mergina pripuolė prie jos, trenkė iš už nugaros ir pradėjo labai stipriai pešti jai už plaukų. Sesuo su draugu atplėšė merginą nuo jos. Visi tie asmenys išėjo iš prekybos centro. Sesuo paskambino tėčiui, kuriam atvykus vėl pasirodė tie du vaikinai, jie ėjo link tėčio burbėdami keiksmažodžius. Tėtis ėjo link jų, klausė kas įvyko, sakė, kad reikia palaukti policijos ir viską išsiaiškinti. Vaikinai pradėjo keiksmažodžiais pulti tėtį ir jį mušti. Vėl atsirado tos dvi merginos, kurios puolė ją ir jos seserį. Ji vėl gavo smūgį iš aukštesniosios merginos. Visi tie asmenys puolė dėdę, krikšto mamą ir tėvą. Sesuo nuvedė ją į automobilį ir laukė atvykstant policijos. Konfliktas iš pradžių vyko parduotuvėje, kai prisikabino merginos, po lauke ir vėl parduotuvėje. Mažesnioji mergina ją apspjovė, pešė labai stipriai už plaukų ir sudavė smūgius. Daug smūgių kliuvo į veido sritį. Žemesnė mergina plaukus pešė prie įėjimo į parduotuvę, o aukštesnioji lauke trenkė smūgius daugiausiai į veido kairę pusę. Kodėl merginos pradėjo jas pravardžiuoti – nežino, nes jos nieko joms nesakė. Merginos pradėjo prasivardžiuoti, kai ji ėjo pasiimti ledų. Aukštesnę merginą ji tik pastūmė, po to kai ši jai trenkė. Ji merginų nemušė. Vaikinas su kasa iš pradžių bandė atplėšti kitą vaikiną nuo sesers draugo M. G., o paskui pats puolė. Vaikinas su kasa jai nieko nedarė. Po įvykio bijo viena vaikščioti, kai pamato tuos asmenis pradeda drebėti, įtariamieji gyvena netoliese G. gatvėje. Iki įvykio įtariamųjų nepažinojo. Buvo juos sutikusi po įvykio, merginos jai kažką pasakė, bet ji nekreipė dėmesio ir parbėgo namo. Dėl patirtų sužalojimų gydėsi 9 ar 10 dienų ligoninėje, pas psichologą nesilankė (1 t., 74-75 b. l.);

32- 2012-04-11 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta esanti ( - ), Šiauliai, be to, sudaryta įvykio vietos schema (1 t. 8-9 b. l.);

33- 2012-04-11 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. L. pateikė kompaktinę plokštelę, kurioje užfiksuotas 2012-04-11 įvykio prekybos centre „T.“ vaizdo įrašas (1 t., 13 b. l.);

34- 2012-09-17 apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vaizdo įrašas iš prekybos centro „T.“ (1 t., 14-15 b. l.);

35- 2012-10-10 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad P. J. pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 2012-04-11 įvykis prie prekybos centro „T.“ (1 t., 16 b. l.);

36- 2012-10-10 apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vaizdo įrašas, pateiktas P. J. (1 t., 17-18 b. l.);

37- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012-04-13 specialisto išvada Nr. G 687/12(04), kurioje nurodyta, kad E. P. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniajame antakyje, dešinės akies apatiniame voke ir dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą ir dešinę krūtinės pusę, sužalojimai nėra būdingi griuvimimei traumai. E. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 20 b. l.);

38- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012-04-12 specialisto išvada Nr. G 688/12(04), kurioje nurodyta, kad M. G. kūne išorinių sužalojimo žymių nėra (1 t., 22 b. l.);

39- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012-04-25 specialisto išvada Nr. G 762/12(04), kurioje nurodyta, kad A. P. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai dešiniajame smilkinyje ir kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais paviršiais paveikus galvą ir kairę plaštaką. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. A. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 28-29 b. l.);

40- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012-04-25 specialisto išvada Nr. G 761/12(04), kurioje nurodyta, kad D. P. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, nosies sumušimas, poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus veidą, sužalojimai nėra būdingi griuvimimei traumai. D. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 31-32 b. l.);

41- asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2012-04-11, 17.00 val. I. R. nustatytas 2,00 prom. girtumas (1 t., 108 b. l.);

42- asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2012-04-11, 17.05 val. E. S. nustatytas 1,65 prom. girtumas (1 t., 124 b. l.);

43- asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2012-04-11, 18.26 val. G. K. nustatytas 0,96 prom. girtumas (1 t., 140 b. l.);

44- asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2012-04-11, 16.51 val. P. J. nustatytas 2,45 prom. girtumas (1 t., 155 b. l.).

45LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

46Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus bei nustatė, kad I. R., E. S., P. J. ir G. K. bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2012-04-11 apie 16.10 val., viešoje vietoje, Šiauliuose, ( - ), prekybos centre „T.“ ir aikštelėje prie prekybos centro „T.“, pašalinių žmonių akivaizdoje, veikdami kartu, t. y. P. J. jėga ištempiant iš prekybos centro M. G., suduodant jam kumščiu į viršugalvį, į skruostą, prispaudžiant prie įėjimo į prekybos salę vartelių suduodant ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas, lauke prie įėjimo į prekybos centrą durų kumščiu suduodant mažametei D. P. į veido sritį, vieną kartą kumščiu suduodant A. P. į smilkinį, I. R. sudavus ne mažiau 6 kartus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai A. P. ir tampant ją už plaukų, E. S. suduodant nemažiau 4 kartus nukentėjusiajai A. P. į įvairias kūno vietas ir tampant ją už plaukų, G. K. suduodant ne mažiau 5 kartus nukentėjusiajam M. G. į viršugalvį, be to, I. R., P. J., G. K. ir E. S. tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia aikštelėje prie prekybos centro „T.“ adresu ( - ), Šiauliai, P. J. suduodant ne mažiau 3 kartus nukentėjusiajam E. P. į įvairias kūno vietas, nemažiau 3 kartus nukentėjusiajam V. R. į įvairias kūno vietas, tuo metu G. K. suduodant nemažiau 3 kartus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam E. P., nemažiau 3 kartus nukentėjusiajam V. R. į įvairias kūno vietas, I. R. tampant nukentėjusiąją A. R. už plaukų, E. S. ir I. R. tampant nukentėjusiąsias A. P., D. P., už plaukų, suduodant joms smūgius į įvairias kūno vietas, bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. P. galvos smegenų sukrėtimą, nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai A. P. padarė galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje ir kairėje plaštakoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė nukentėjusiajam E. P. poodinę kraujosruvą dešiniame antakyje dešinės akies apatiniame voke ir dešinės krūtinės ląstos pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiems M. G., V. R., A. R. sukėlė fizinį skausmą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

47Šias aplinkybes patvirtina nepilnametės nukentėjusiosios D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jos įstatyminio atstovo, kartu ir nukentėjusiojo E. P. tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, nukentėjusiųjų A. P., M. G., V. R., A. R., V. V., I. M., liudytojų A. L., D. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, liudytojų R. V. ir D. D. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, iš dalies nukentėjusiojo N. D. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, iš dalies liudytojo A. Š. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų pateikimo protokolai, specialisto išvados ir kt.

48Teismas atmeta kaltinamųjų I. R., E. S., G. K. ir P. J. parodymus, kad jie įvykio metu tik gynėsi nuo nukentėjusiųjų, kad I. R. ir E. S. pačios nukentėjo nuo A. R., D. ir A. P. ir pan., kadangi jų duoti parodymai iš dalies prieštarauja anksčiau minėtiems bylos įrodymams bei mano, kad tai kaltinamųjų iškeltos versijos siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas nenustatė, kad nukentėjusioji nepilnametė D. P., jos tėvas E. P. ir kiti teisme apklausti nukentėjusieji prieš šį įvykį būtų turėję konfliktų su kaltinamaisiais I. R., E. S., G. K. ir P. J., todėl minėti asmenys neturi pagrindo apkalbėti kaltinamųjų. Jau paties konflikto pradžią skirtingai nurodo kaltinamųjų pusė ir nukentėjusiųjų pusė. Kaltinamieji I. R., E. S. ir P. J. parodė, kad konfliktą pradėjo M. G., D. ir A. P., o pastarieji teigė, kad konfliktą pradėjo minėti kaltinamieji. Pastebėtina, kad liudytojas A. L. teisme parodė, kad įsiminė I. R. elgesys, ji į konfliktą puolė agresyviau; ji šūkavo kėlė triukšmą, puolė į konfliktą. Teisme apklausta policijos pareigūnė V. V. parodė, kad kiek pamena, priėjęs apsaugos darbuotojai irgi parodė, kas sukėlė konfliktą.

49Liudytoja D. K. teisme parodė, kad merginos kibo viena kitai į plaukus; abi kaltinamosios merginos skriaudė A. P., spardė ją su koja; abi kaltinamos merginos buvo aktyvios; įėjęs vaikinas nieko kitam vaikinui nesakė, griebė G. G. už pečių; tempiamas vaikinas prašė pagalbos „gelbėkit, padėkit“. 2012-09-17 apžiūros protokole užfiksuota, kad iš alkoholio skyriaus ateina merginos, panašios į E. S. ir I. R.; matosi, kad tarp stovėjusių asmenų (D. ir A. P. bei M. G.) ir atėjusių merginų įvyksta konfliktas (1 t., 14 b. l.). Nukentėjusioji mažametė D. P., apklausta Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė tas pačias aplinkybės, kurios užfiksuotos vaizdo įraše. Ji parodė, kad merginos, atsisukusios į jas, sakė įvairius keiksmažodžius, kad yra bjaurios, valkatos, pasidėjusios alkoholinius gėrimus, žema mergina priėjo prie jos ir apspjovė jai nugarą; sesuo paėmė merginą už striukės ir pasakė, kad ši nusiramintų; tačiau merginos pagrasino, kad jos neišeis iš parduotuvės, jas užmuš, kažkam paskambino (1 t., 74-75 b. l.).

50Kaltinamoji I. R. teisme paaiškino, kad matė, kad P. J. čiupo M. G. už striukės, ištempė jį į lauką, pavadino snargliais ir liepė „šutinti“ namo; visi išėjo, tokio didelio konflikto nebuvo, jei ne A. P.; pati nuėjo į kitą skyrių susimokėti už prekes, bet pritrūko pinigų, todėl pakvietė E. S.; išėjus į lauką, A. P. griebė kaip žvėris už plaukų, todėl tampėsi; po to visi išsiskyrė. Tai įrodo, kad kaltinamoji I. R. pripažįsta, kad A. P. atžvilgiu naudojo smurtą. Tuo tarpu kita kaltinamoji E. S. įvykius, įvykusius tik išėjus iš parduotuvės, nurodė kiek kitokius, t. y. paskambino P. J., kuris atėjęs išsivedė M. G., bandė jo klausti; pati išėjo jiems iš paskos, užmiršo užsimokėti už prekes; apsižodžiavimas tęsėsi lauke, pati gavo smūgį į kaktą; jai trenkė M. G., smūgis buvo vyriškas, nuo jo akyse aptemo; po to pajuto įkibimą į plaukus. Kad E. S. gautų smūgius, nenurodė ir P. J., jis teisme parodė, kad nuėjęs į parduotuvę suėmė M. G. ir pasakė „mink iš čia“; M. G. iš parduotuvės išsivedė į lauką, prispaudė prie lango, paklausė; M. G. atsakė „niekas nesikabinėja“; pamatė I. R. su vyresne dukra kimbančias į plaukus. Nelogiška kaltinamosios E. S. parodyta aplinkybė, kad jai smūgiavo M. G., nes remiantis kaltinamojo P. J. ir kaltinamojo G. K. parodymais, kad įėjus į parduotuvę stovėjo prie spintelių ir prie įėjimo vartelių, o P. J. su M. G. buvo susikabinę; P. J. M. G. palenkė prie žemės, P. J. pasakė „einam į namus“; tada M. G. paleido ir jie išėjo į namus, darytina išvada, kad M. G. nebuvo net priėjęs prie kaltinamosios E. S.. Be to, pats kaltinamasis G. K. nenurodė, kad nukentėjusiosios kabintųsi prie kaltinamųjų, jis parodė, kad „matėsi, kad vyresnė vaikšto „rėmus išmetusi“ prie vieno, prie kito, mažametė elgėsi taip pat. Tai tik dar kartą įrodo, kad kaltinamųjų I. R., E. S. duoti parodymai yra jų iškeltos versijos, kuriomis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

51Tuo tarpu mažametė nukentėjusioji D. P. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 74 b. l.) parodė, kad išėjus į lauką, mergina (E. S.) sudavė jai į veidą; kai ji tą merginą atstūmė, tada į veidą jai trenkė ir juodai apsivilkęs jaunuolis (P. J.); ją mušė abi merginos ir jaunuolis be kasos, tas kuris išsivedė sesers draugą M. G.. Kad minėtos nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudotas smurtas į įvairias kūno vietas, patvirtina ir liudytojos D. K. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad matė, kaip žemesnioji neblaivi mergina griebė mažesniąją merginą buvusią su vaikinu už plaukų; smarkiai tempė plaukus ir mergaitė pradėjo verkti. Teisme parodė, kad mergaitės buvo skriaudžiamos, spardomos, vienai jaunesnei buvo išpešti plaukai; mergaitė išpeštą plaukų pluoštą parodė, jos verkė, prašė kviesti policiją. Nukentėjusioji A. R. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 98 b. l.) parodė, kad nuvykus prie parduotuvės „T.“, kas įvyko mergaitės pasakojo nerišliai, sakė, kad stambus jaunuolis, vilkintis juoda striuke, sudavė D. P. į veidą, žadėjo užmušti, kai jos išeis iš parduotuvės. Teisme minėta liudytoja taip pat parodė, kad jai atvykus mergaitės papasakojo, kad jas sumušė kaltinamosios. Teigė, kad nuvykus prie parduotuvės „T.“ A. P. sakė, kad jai silpna; mažoji visą laiką verkė, sakė, kad jas užpuolė ir primušė. Kad D. ir A. P. buvo sumuštos, patvirtino ir jų tėvas E. P. bei dėdė V. R., kurie parodė, kad E. P. paskambinusi dukra pasakė, kad jas užpuolė ir primušė. Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 67 b. l.) parodė, kad D. P. buvo išėjusi į lauką, ir ji matė, kaip tas pats stambus jaunuolis, tuo metu kai M. G. ištrūkęs iš jo ėjo į prekybos centrą, priėjo prie D. P. ir trenkė šiai į veidą. Nukentėjusysis M. G. teisme teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir jais galima remtis nagrinėjant bylą. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. parodė (1 t., 87 b. l.), kad D. P. vaikinas kažką pasakė ir trenkė delno kraštu į veidą. Teisme nukentėjusysis M. G. parodė, kad nepažįstamos merginos buvo parduotuvėje, jos dar tampė jo pažįstamas, matė kaip aukštesnė mergina sugriebė D. P. už plaukų ir tempė prie išėjimo; jis pačiupo merginą už rankos ir liepė paleisti; D. P. verkdama puolė priėjo, prisiglaudė, ant jo drabužių liko jos plaukų kuokštas.

52Visi kaltinamieji neneigia, kad P. J. suėmęs už striukės M. G., pastarąjį išsitempė. Tai įrodo, kad P. J. tikrai buvo sąlytyje su nukentėjusiuoju M. G.. Nukentėjusysis M. G. teigė, kad P. J. jį buvo ištempęs lauk iš parduotuvės, kitą kartą buvo ir prispaudęs prie tvorelės; pardavėja šaukė „paleiskit, nes stuburą sulaužysit“. Pardavėja D. K. parodė, kad antrą kartą vaikinams užėjus į parduotuvę, nukentėjusysis buvo prispaustas prie vartelių. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nukentėjusysis M. G. nurodo tokias aplinkybes, kurios iš tikro buvo. Nukentėjusysis M. G. teigė, kad ne tik D. P. atžvilgiu buvo smurtauta, bet ir jo, ir kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Teisme M. G. parodė, jog kuomet P. J. jį išsitempė iš parduotuvės ir prispaudė prie tvorelės, jam smūgiavo ir P. J., ir kitas vaikinas; gavo smūgius į visas kūno vietas, gavo į galvą, taip pat pešė plaukus; po to išsimuistė ir pamatė, kad yra ilgaplaukis (G. K.); žino, kad buvo trenkta D. P. ir A. P. į veidą. Nukentėjusioji A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad parduotuvėje žemesnioji mergina griebė ją už plaukų, tampė, o aukštesnioji daužė rankomis jai į šonus, sudavė apie 4 kartus; P. J. M. G. prirėmė prie parduotuvės įėjimo esančių turėklų ir vertė jį pro juos, o kitas vaikinas tempė jam už plaukų; paskui P. J. sakė, kad bus blogai ir trenkė jai į galvą, berods į dešinį smilkinį; P. J. trenkė jai į galvą ir į smilkinį, I. R. pešė už plaukų, trankė į visas kūno vietas kaip ir E. S..

53Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktą pradėjo, jį išprovokavo kaltinamieji (I. R., E. S. ir P. J.), o šiam aprimus ir trumpam asmenims išsiskirsčius, jį pratęsė taip pat patys kaltinamieji, t. y. P. J. ir G. K., t. y. pirmieji pradėjo naudoti smurtą E. P. atžvilgiu. Tai įrodo nukentėjusiųjų M. G., E. P., A. P., V. R., A. R. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nukentėjusysis E. P. teisme parodė, kad dukra pasakė, kad „ateina tie patys”; pats ėjo link jų, tikslu pasiteirauti kas įvyko, nuo jų smūgių išsisukinėjo, V. R. jų prašė ramintis; tada klykdamos atbėgo kaltinamosios merginos; per savo ištiestą ranką laikė E. S., kuri bandė jį pasiekti; pribėgo G. K. ir vėl buvo smūgis. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad E. P. laikantis atstumo nuo E. S., pats kaltinamasis G. K. pripuolęs smūgiavo E. P.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad E. P. nesiekė pirmas smūgiuoti, t. y. bando atsitraukti pats, stumteli kaltinamuosius, t. y. bando patys nuo jo atsitraukti ir siekia išvengti konflikto, o kaltinamasis G. K. pats prieina prie E. P. ir iš karto bando suduoti smūgius (dar susikabinus, matoma, kad G. K. vis laiko pakėlęs kumštį, t. y. pasiruošęs smūgiavimui). Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad nukentėjusiajai A. R. nusisukus nuo kaltinamosios I. R. ir su ja neturint jokio nei tiesioginio kontakto, nei žodinio kontakto, o A. R. stebint įvykius, vykstančius prie E. P., t. y. bandant vyrus išskirti, pati kaltinamoji I. R. iš nugaros puola A. R. už plaukų ir ją bando pasitempti į savo pusę; atkreiptinas dėmesys, kad A. R. ir I. R. būnant susikibusioms, pribėgęs ir bandydamas merginas išskirti P. J. smūgiuoja A. P.. Be to, vaizdo įraše aiškiai matyti (vietoje kur yra patraukiamas juodas automobilis), kad V. R. taip pat stumteli kaltinamuosius, siekdamas, kad jie atsitrauktų, tiek G. K., tiek P. J., tiek E. S. akivaizdžiai puola nukentėjusiuosius, o E. P. net nusisukus ir nueinant nuo kaltinamųjų, t. y. nenujaučiant, kad gali gauti smūgius, pats P. J. pribėgęs smūgiuoja E. P. į veidą.

54Visi kaltinamieji teisme teigė, kad įvykio metu yra patys nukentėję, kad visas naudotas smurtas buvo tiesiog būtinoji gintis, t. y. jie gynėsi nuo nukentėjusiųjų.

55Pažymėtina, kad pagal LR BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos.

56Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

57Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-313/2012). Dar viena sąlyga – gynyba turi būti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 2K–267/2012). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011).

58Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra realiai pavojingi. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-279/2010). Būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad automatiškai atsiranda pavojingas kėsinimasis. Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinė nutartis Nr. 2K-173/2011).

59Iš anksčiau aptarto vaizdo įrašo, nukentėjusiųjų duotų parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamieji neveikė esant būtinosios ginties būsenai. Kaltinamieji P. J. ir G. K., grįžę į parduotuvę, galėjo ramiai sulaukti policijos pareigūnų, o ne pulti ant atvykusio E. P. ir jo giminaičių. Lygiai taip pat atėjusios merginos I. R. ir E. S. galėjo prisidėti prie konflikto malšinimo, o ne pačios dar labiau įaudrinti įsiplieskusį konfliktą. Be to, kaip jau buvo minėta, visame vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusieji bandė išvengti konflikto, nusisukdami, nueidami ir kiek stumtelėdami kaltinamuosius nuo savęs, tuo tarpu G. K., E. S. nuolat laikė pakeltą ranką su suspaustu kumščiu siekdami ir besikėsindami smūgiuoti nukentėjusiesiems, be to, patys kaltinamieji tarsi persekiojo nukentėjusiuosius vis prieidami prie jų. Nors teisme apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad visi asmenys konflikte elgėsi netinkamai; jo draugai tik gynėsi; šioje situacijoje savo draugus jis laiko taip pat nukentėjusiaisiais. Pastebėtina, kad A. Š. yra kaltinamųjų draugas, buvo pakviestas su jais kartu atšvęsti E. S. gimtadienio, tad teismas minėto liudytojo parodymus taip pat vertina kritiškai ir mano, kad jis gali siekti sušvelninti savo draugų – kaltinamųjų atsakomybę. Be to, pastebėtina, kad jis tik atvykęs į įvykio vietą pamatė jau besitęsiantį konfliktą, t. y. nematė konflikto pradžios. Tuo tarpu nukentėjusysis N. D., kuris nei kitų nukentėjusiųjų, nei kaltinamųjų iki šio įvykio nėra pažinojęs, teisme parodė, kad jam agresyviau atrodė kaltinamieji; nukentėjusioji pusė labiau gynėsi nei puolė. Atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusieji įvardijo konflikto kaltininkus, kyla natūralus klausimas, kodėl jei kaip teigė kaltinamieji, jie įvykio metu buvo nukentėjusieji ir patys buvo nekalti, tokių aplinkybių iš karto neįvardijo atvykusiems pareigūnams. Visa tai tik dar kartą įrodo, kad kaltinamieji šioje situacijoje yra kalti, t. y. patys pradėjo ir tęsė teisei priešingus, nusikalstamus veiksmus.

60Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011 ir kt.). Šiuo atveju, fizinis smurtas buvo panaudotas net keleto nukentėjusiųjų atžvilgiu, t. y. D. ir A. P., M. G., E. P., V. R., A. R. atžvilgiu. Į įvykio vietą buvo iškviestas papildomas apsaugos darbuotojų ekipažas, iš parduotuvės į lauką, palikusios savo darbo vietą, buvo išėjusios prekybos centro „T.“ pardavėjos; įvykį užfiksavo, t. y. nufilmavo ir filmuotą vaizdo medžiagą į internetą patalpino pašalinis atsitiktinai į prekybos centro aikštelę atvykęs asmuo. Be to, į įvykio vietą net keletą kartų buvo kviesta policija ir į įvykio vietą buvo atvykęs ne vienas policijos ekipažas. Šios aplinkybės tik įrodo, kad įvykio metu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

61Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju visi kaltinamieji įžūliu elgesiu – naudodami smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, t. y. P. J. jėga ištempiant iš prekybos centro nukentėjusįjį M. G., suduodant jam kumščiu į viršugalvį, į skruostą, prispaudžiant prie įėjimo į prekybos salę vartelių suduodant ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas, lauke prie įėjimo į prekybos centrą durų kumščiu suduodant mažametei D. P. į veido sritį, vieną kartą kumščiu suduodant A. P. į smilkinį, I. R. sudavus ne mažiau 6 kartus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai A. P. ir tampant ją už plaukų, E. S. suduodant nemažiau 4 kartus nukentėjusiajai A. P. į įvairias kūno vietas ir tampant ją už plaukų, G. K. suduodant ne mažiau 5 kartus nukentėjusiajam M. G. į viršugalvį, P. J. suduodant ne mažiau 3 kartus nukentėjusiajam E. P. į įvairias kūno vietas, nemažiau 3 kartus nukentėjusiajam V. R. į įvairias kūno vietas, G. K. suduodant nemažiau 3 kartus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam E. P., nemažiau 3 kartus nukentėjusiajam V. R. į įvairias kūno vietas, I. R. tampant nukentėjusiąją A. R. už plaukų, E. S. ir I. R. tampant nukentėjusiąsias A. P., D. P., už plaukų, suduodant joms smūgius į įvairias kūno vietas - šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje, Šiauliuose, ( - ), prekybos centre „T.“ ir aikštelėje prie prekybos centro „T.“. Parduotuvėje tuo metu buvo ir kitų pirkėjų, automobilių stovėjimo aikštelėje taip pat stovėjo kitų automobilių. Konflikto metu nukentėjusysis N. D. dėl aikštelėje įvykusio konflikto turėjo toliau patraukti savo automobilį ir laukti atvyksiančių policijos pareigūnų.

62Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. S. teigė, kad pirmoje apklausoje įvykių eilės seka neteisinga, nežino kaip tyrėja užrašė; plaukų niekam nepešė; advokatas apklausos metu nebuvo paskirtas; liepė parašyti, kad gynėjas nereikalingas. pati nesuprato, todėl pasirašė ką liepė. Teisme kaltinamasis G. K. paaiškino, kad apklausos metu advokatas nedalyvavo; sakė turi teisę į advokatą, tai suprato, kad tyrimo eigoje, o ne apklausoje; susirasti apklausai advokatą galimybės neturėjo. Baigiamųjų kalbų metu advokatas A. Ščigla taip pat pabrėžė, kad kaltinamiesiems kvalifikuotos pagalbos ikiteisminiame tyrime nebuvo, dėl kurių buvo padarytos klaidos ikiteisminio tyrimo apklausų metu. Siekiant išsiaiškinti kaltinamųjų (ikiteisminio tyrimo metu buvusių įtariamųjų) padarytų apklausų teisėtumą ir asmenų baudžiamųjų procesinių teisių pažeidimo faktą, teisme buvo apklaustos pareigūnės, kurios atlikinėjo ikiteisminį tyrimą. Teisme apklausta R. V. parodė, kad jai buvo pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir apklausti vaikinus kaip įtariamuosius; buvo išaiškintos teisės turėti gynėją; mano, kad išaiškintą teisę (turėti gynėją) jie suprato tinkamai; duoti parodymai yra skaitomi, nes po protokolu yra daromas įrašas „perskaičiau, surašyta teisingai“; jokių pretenzijų nebuvo; jiems prisipažinti neliepė; įtarimų dėl sveikatos būklės nekilo, pretenzijų nereiškė. Kita liudytoja D. D., kuri ikiteisminio tyrimo metu vykdė kaltinamųjų (įtariamųjų) merginų apklausas, teisme parodė, kad dėl gynybos pradedant apklausą visuomet būna išaiškinta teisė turėti gynėją, gynėjo jos nepageidavo; teisė į gynybą buvo išaiškinta pilnumoje; teisę dėl gynėjo suprato; suprato, kad, atsisakydamos gynėjo, jos gali bet kuriuo momentu jį pasikviesti; pati tyrimo įtakoti negali, tai ne jos kompetencijoje. Atsižvelgiant kas paminėta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti kaltinamųjų parodymai yra užfiksuoti netinkamai.

63Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad I. R., E. S., G. K. ir P. J. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji kaltinamųjų I. R., E. S., G. K. ir P. J. veiksmų pusė, atsižvelgus į jų veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes, darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, kaltinamieji suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog yra viešoje vietoje be jokios priežasties smurtaudami nukentėjusiųjų D. P., A. P., M. G., E. P., V. R., A. R. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jos veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, ir to norėjo. Kaltinamųjų I. R., E. S., G. K. ir P. J. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

64Atsižvelgiant į tai, kad tiek teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. R. teigė, kad ją už plaukų tempė I. R., tiek vaizdo įraše matyti, kad ne E. S., o I. R. tempė už plaukų A. R., tikslintinas kaltinimas nurodant, kad „I. R. tampant nukentėjusiąją A. R. už plaukų“. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad byloje kaltinimas teismui perduotas nurodant nukentėjusiojo pavardę „R.“, tačiau teismas konstatuoja, kad tai yra apsirikimo rašymo klaida, todėl patikslina šią rašymo klaidą ir nurodo „R.“. Pažymėtina, kad kaltinimo tikslinimas nekeičia veikos kvalifikacijos ir kaltinamųjų teisinės padėties nesunkina.

65Be to, teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų I. R., E. S. ir P. J. kaltė tyčia padarius nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai D. P. yra įrodyta. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2012-04-11 apie 16.10 val. prekybos centre „T.“ bei prekybos centro „T.“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu ( - ) Šiauliuose, I. R., E. S. ir P. J., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais padarė mažametei nukentėjusiajai D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: E. S. ranka suduodant mažametei nukentėjusiajai D. P. vieną smūgį į veidą, vieną smūgį į galvą bei pešant plaukus, I. R. ranka sudavus mažametei nukentėjusiajai D. P. nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, P. J. suduodant mažametei nukentėjusiajai D. P. vieną smūgį į veidą, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais padarė mažametei nukentėjusiajai D. P. galvos smegenų sukrėtimą, nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste. Šias aplinkybes patvirtina nepilnametės nukentėjusiosios D. P. duoti parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad išėjus į lauką, mergina, kuri yra apklausoje (E. S.) sudavė jai į veidą; kai ji tą merginą atstūmė, tada jai į veidą trenkė ir juodai apsivilkęs jaunuolis; ją mušė abi merginos ir jaunuolis, be kasos; kai atleido M. G., žema mergina pripuolė prie jos, trenkė iš už nugaros ir pradėjo labai stipriai pešti už plaukų; smūgių buvo daug, skaičiaus neprisimena; daug smūgių kliuvo į veido sritį (1 t., 74-75 b. l.). Liudytoja D. K. teisme parodė, kad mergaitės (D. ir A. P.) buvo skriaudžiamos, spardomos, vienai jaunesnei (D. P.) buvo išpešti plaukai; mergaitė išpeštą plaukų pluoštą parodė, jos verkė, prašė kviesti policiją. Nukentėjusioji A. P. teisme parodė, kad matė kaip merginos puolė ant jos sesers, sesuo visa drebėjo, pradėjo verkti, slėpėsi už jos; lauke merginos ypatingai puolė ant sesers. Nukentėjusysis M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. P. vaikinas kažką pasakė ir trenkė delno kraštu į veidą; pamatė, kad D. ir A. P. abi nepažįstamos merginos tampė už plaukų, girdėjo, kaip vaikišku balseliu D. P. verkė; nepažįstamos merginos buvo parduotuvėje, jos dar tampė jo pažįstamas, matė kaip aukštesnė mergina sugriebė D. P. už plaukų ir tempė prie išėjimo (1 t., 86-87 b. l.). Teisme A. R. parodė, kad atvykus prie parduotuvės pamatė, kad mergaitės buvo su raudonais veidais bei suveltais plaukais; mažajai mergaitei buvo išrautas kuokštas plaukų, vyresniajai buvo raudonas veidas, vietose kaip guzas; sakė, kad jas užpuolė ir primušė; mažoji visą laiką verkė. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. G 761/12(04) nurodyta, kad D. P. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, nosies sumušimas, poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus veidą, sužalojimai nėra būdingi griuvimimei traumai. D. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 31-32 b. l.).

66Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija), reikia nustatyti, kad nežymus sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas mažamečiui asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko 2012-04-11, o nukentėjusioji D. P., yra gimusi ( - ), tad įvykio metu jai buvo vos 13 metų, baudžiamąja prasme toks asmuo laikomas mažamečiu. Kaltinamieji I. R., E. S. ir P. J., atlikdami smurtinius veiksmus D. P. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį ir numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius, kas rodo, kad jie veikė tyčia. Kaltinamųjų smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas mažametei pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija).

67Dėl policijos pareigūnų įžeidimo (LR BK 290 str.)

68Pagal LR BK 290 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo įžeidžiamas dėl savo tarnybinės veiklos.

69Kaip teismas jau anksčiau konstatavo, I. R. ir P. J. su savo draugais pažeidinėjo viešąją tvarką, todėl dėl jų netinkamų veiksmų į įvykio vietą buvo iškviesta policija.

70Kaltinamasis P. J. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, pripažino, kad apsižodžiavo su policijos pareigūnais, nes jie I. R. laužė rankas, patys elgėsi įžūliai (1 t., 161-163, 170-171 b. l.). Teisme kaltinamasis P. J. taip pat pripažino, kad atvykusių policijos pareigūnų klausė „kodėl mus vežat, visus vežkit“, be to, pareigūnams sakė „ko rankas laužai“ ir galiausiai automobilyje sakė „pirma išsiaiškink, debile“. Tačiau teismo posėdžio metu tvirtino, kad jo veiksmai buvo gynyba.

71Kaltinamoji I. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pati policininkė su ja (I. R.) elgėsi grubiai, laužė rankas (1 t., 122-123 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu ji taip pat parodė, kad į įvykio vietą atvykus pareigūnams, pradžioje su jais nekonfliktavo; konfliktas prasidėjo automobilyje, pačiai skaudėjo, nes prieš tai buvo trypiama; kelis kartus pasakė pareigūnės atžvilgiu „žertva“; pareigūnams bandė sakyti, kad ne jie yra kalti, kad juos užpuolė, pati verkė; pareigūnai šaipėsi, todėl gal įžeidė juos; buvo strese, visur skaudėjo, išsakytų žodžių nepamena, gali būti kad ir pavadinau „žertva, kodėl tu nesiklausai, padla“, bet negrasino.

72Teisme, nukentėjusiaisiais apklausti pareigūnai V. V. ir I. M. vieningai nurodė, kad I. R. priešinosi pati, nenorėjo sėstis į tarnybinį automobilį; vežami tarnybiniame automobilyje abu kaltinamieji grasino, kad jie nebedirbs, vartojo necenzūrinius žodžius (mentai, pyderai) jų (pareigūnų) atžvilgiu. Kad kaltinamieji pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir juos įžeidinėjo, patvirtina ir jų rašyti tarnybiniai pranešimai tuoj pat po įvykio (1 t., 51-52 b. l.). Juose pažymėta, kad kaltinamieji vartojo necenzūrinius žodžius kaip „padlos“, gaidžiai“, sakė„čiulpti bybį“ ir kt.

73Teisme kaltinamųjų gynėjas advokatas A. Ščigla teigė, kad kaltinamųjų I. R. ir P. J. įvykio metu buvusį elgesį įtakojo patirtas šokas, stresas, taip pat I. R. charakteris, kuri moka pastovėti už save, alkoholis. Teismas atkreipia dėmesį, kad asmenų susiformavęs tam tikras charakteris, kurio pasireiškimas kartais gali būti netinkamas, neatleidžia asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, pastebėtina, kad veika padaryto asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gali būti pripažinta asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tad išgertas alkoholis nėra ta aplinkybė, kuri taip pat naikintų kalto asmens baudžiamąją atsakomybę, o priešingai - sunkina jo teisinę padėtį.

74Be jokios abejonės, tokie I. R. ir P. J. veiksmai ir išsakyti žodžiai įžeidė savo pareigas vykdančius valstybės tarnautojus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresnįjį patrulį I. M. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulę V. V.. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai V. V. ir I. M. dėl tam tikrų priežasčių siektų nepagrįstai apkaltinti I. R. ir P. J. nusikalstamos veikos padarymu. Jų duoti parodymai nuoseklūs, detalizuoti, teisme duoti parodymai atitinka tuos parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 53-54, 56-57 b. l.), taip pat tas aplinkybes, kurios buvo išdėstytos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (1 t., 51-52 b. l.), todėl teismas laiko, kad jie atitinka objektyvią tiesą.

75Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamųjų I. R. ir P. J. padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jų kaltei pagrįsti. I. R. ir P. J. suvokė, kad išplūsdami įžeidžiančiais žodžiais įžeidė savo pareigas vykdančius valstybės tarnautojus, ir to norėjo. Esant tokioms aplinkybėms, I. R. ir P. J. pripažintini kaltais pagal LR BK 290 straipsnį.

76Dėl kaltinamosios I. R. pasipriešinimo valstybės tarnautojui (LR BK 286 str.)

77Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui objektyvieji nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str., požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais, t. y. jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas smurtu reiškia, kad kaltininkas panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo. Todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

78I. R., duodama parodymus teisme, pripažino, kad pareigūnai liepė sėdėti ramiai, todėl nutilo, bet lipant lauk iš automobilio, atvažiavus į komisariatą, pareigūnė laužė rankas; kadangi buvo strese, visur skaudėjo, gal besisukdama ir brūkštelėjo kur nors; pati muistėsi, rami nebuvo, bet pareigūnei tyčia nesudavė.

79Teisme apklausti pareigūnai V. V. ir I. M. vieningai nurodė, kad I. R. buvo agresyviai nusiteikusi, priešinosi sėstis į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą. Teisme nukentėjusioji V. V. parodė, kad kai I. R. vedė iš tarnybinio automobilio į policijos komisariatą, ėjo greta I. R., dar ją įleido pro duris ir tada ji su ranka sudavė į skruostą.

80Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai V. V. ir I. M. dėl tam tikrų priežasčių siektų nepagrįstai apkaltinti I. R. nusikalstamos veikos padarymu. Pareigūnai teisme patvirtino, kad santykiai su kaltinamąja yra neutralūs. Jų duoti parodymai nuoseklūs, detalizuoti, teisme duoti parodymai atitinka tuos parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 53-54, 56-57 b. l.), taip pat tas aplinkybes, kurios buvo išdėstytos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (1 t., 51-52 b. l.), todėl teismas laiko, kad jie atitinka objektyvią tiesą. Kadangi I. R. aktyviai muistėsi, naudojo smurtą pareigūnės V. V. atžvilgiu, taip priešindama, nėra pagrindo pripažinti, kad ji nėra kalta dėl to, jog V. V. po suduoto smūgio perštėjo (buvo sukeltas fizinis skausmas) – tokias pasekmes, atsižvelgus į šios bylos aplinkybių visumą, kaltinamoji I. R. turėjo ir galėjo numanyti.

81Taigi, tiek nukentėjusiųjų V. V. ir I. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, bei kita rašytinė medžiaga patvirtina, kad I. R. sulaikyta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir atvežta tarnybiniu automobiliu į Šiaulių miesto policijos komisariatą, adresu Tilžės g. 54, Šiauliai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo pareigas atliekančią Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulę V. V. - vieną kartą ranka sudavė jai į veido sritį, tokiu būdu pasipriešino savo pareigas atliekančiai valstybės tarnautojai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulei V. V..

82Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Ištyrus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji suprato, kad ji veikia prieš policijos pareigūnę, įvykio metu V. V. vilkėjo specialią aprangą – tarnybinę uniformą, pati kaltinamoji į policijos komisariatą buvo atvežta tarnybiniu automobiliu. Nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamoji I. R. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. I. R. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 286 straipsnį kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojams panaudojant fizinį smurtą.

83Skirdamas kaltinamiesiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

84Kaltinamoji I. R., veikdama tiesiogine tyčia, padarė 4 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimai baigti. Nusikalto būdama neteista (1 t., 185 b. l.). Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad I. R. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje: bendrininkaudama kartu su E. S., G. K. ir P. J., t. y. buvo šio nusikaltimo bendravykdytoja, o jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo redakcija), padarė bendrininkų grupėje: bendrininkaudama kartu su E. S. ir P. J., taip pat buvo šio nusikaltimo bendravykdytoja, bei kita jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad visas nusikalstamas veikas ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. I. R. praeityje bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 183-184 b. l.), dirbanti UAB „( - )“, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakteristikoje nurodyta, kad nuovadoje dėl I. R. elgesio pareiškimų ar nusiskundimų negauta, neregistruota, ji nėra įrašyta į nuovados profilaktinę įskaitą; praeityje bausta administracine tvarka (2 t., 9 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus I. R. už tyčinio nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Bausmės dydis, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kaip mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Už tyčinio nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo redakcija), padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė, atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkį. Už tyčinio nusikaltimo, numatyto LR BK 286 straipsnyje, padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Bausmės dydis, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kaip mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Už tyčinio nusikaltimo, numatyto LR BK 290 straipsnyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.

85Pažymėtina, kad I. R. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį bei LR BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos bausmės už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisykles. Šios subendrintos bausmės (prieš tai arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis LR BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis) tarpusavyje subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 6 dalies taisykles.

86Pastebėtina, kad naujų ikiteisminių tyrimų I. R. atžvilgiu nėra pradėta. I. R. iki tol nebuvo teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbanti. Teismo posėdžio metu I. R., teigdama, jog pasielgė netinkamai, neigiamai įvertino savo elgesį. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog I. R. pozityvia kryptimi keičia savo nuostatas – padarė atitinkamas išvadas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajai I. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajai laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jai įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p.).

87Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas I. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.10 val. (1 para) (1 t., 109-110 b. l.), laikant, kad I. R. yra atlikusi 1 laisvės atėmimo dieną.

88I. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 116-117 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

89Kaltinamoji E. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė 2 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimai baigti. Nusikalto būdama neteista (1 t., 176 b. l.). Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad E. S. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje: bendrininkaudama kartu su I. R., G. K. ir P. J., t. y. buvo šio nusikaltimo bendravykdytoja, o jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo redakcija), padarė bendrininkų grupėje: bendrininkaudama kartu su I. R. ir P. J., taip pat buvo šio nusikaltimo bendravykdytoja, bei kita jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad visas nusikalstamas veikas ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. E. S. praeityje bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 173 b. l.), nedirbanti (1 t., 174 b. l.), 2012-10-18 darbo biržos duomenimis, nuo 2012-11-05 registruota darbo biržoje (1 t., 175 b. l.), Šiaulių ( - ) moksleivė. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakteristikoje charakterizuojama teigiamai (1 t., 177 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. S. už tyčinio nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Bausmės dydis, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kaip mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį; už tyčinio nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo redakcija), padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė, atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.

90Pažymėtina, kad E. S. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisykles.

91Pastebėtina, kad naujų ikiteisminių tyrimų E. S. atžvilgiu nėra pradėta. E. S. iki tol nebuvo teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu besimokanti. Teismo posėdžio metu E. S., teigdama, jog pasielgė netinkamai, neigiamai įvertino savo elgesį. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog E. S. pozityvia kryptimi keičia savo nuostatas – padarė atitinkamas išvadas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajai E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajai laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jai įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p.).

92Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas E. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.05 val. (1 para) (1 t., 125-126 b. l.), laikant, kad E. S. yra atlikusi 1 laisvės atėmimo dieną.

93Kaltinamajai E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 132-133 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

94Kaltinamasis G. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Nusikalto būdamas neteistas (1 t., 192 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad G. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje: bendrininkaudamas kartu su I. R., E. S. ir P. J., t. y. buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas, bei kita jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. G. K. praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 193-194 b. l.), dirbantis UAB „( - )“ pagalbiniu darbininku. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai (1 t., 200 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. K. straipsnio sankcijose numatytą vieną iš švelnesnių bausmės rūšių – piniginę baudą. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.

95Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas G. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.20 val. (1 para) (1 t., 141-142 b. l.), laikant, kad G. K. jau yra sumokėjęs 2 MGL dydžio baudos.

96Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 148-149 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

97Kaltinamasis P. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 3 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimai baigti. Nusikalto būdamas neteistas (2 t., 5 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad P. J. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje: bendrininkaudamas kartu su I. R., E. S. ir G. K., t. y. buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas, o jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo redakcija), padarė bendrininkų grupėje: bendrininkaudamas kartu su I. R. ir E. S., taip pat buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas, bei kita jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. P. J. praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 1-4, 10-15 b. l.), nedirbantis (2 t., 16 b. l.), registruotas darbo biržoje. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakteristikoje nurodyta, kad nuovadoje dėl P. J. elgesio pareiškimų ar nusiskundimų negauta, neregistruota, jis nėra įrašytas į nuovados profilaktinę įskaitą (2 t., 9 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus P. J. už tyčinio nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Bausmės dydis, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kaip mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Už tyčinio nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo redakcija), padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė, atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis. Už tyčinio nusikaltimo, numatyto LR BK 290 straipsnyje, padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.

98Pažymėtina, kad P. J. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį bausmės, paskirtos bausmės už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisykles. Ši bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal LR BK 290 straipsnį (prieš tai areštą pakeitus vadovaujantis LR BK 65 straipsnio numatytomis bausmių keitimo nuostatomis), vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 6 dalies taisykles.

99Pastebėtina, kad naujų ikiteisminių tyrimų P. J. atžvilgiu nėra pradėta. P. J. iki tol nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra registruotas darbo biržoje. Teismo posėdžio metu P. J., teigdamas, jog pasielgė netinkamai, neigiamai įvertino savo elgesį. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog P. J. pozityvia kryptimi keičia savo nuostatas – padarė atitinkamas išvadas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam P. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jai įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p.).

100Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas P. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.15 val. (1 para) (1 t., 156-157 b. l.), laikant, kad P. J. yra atlikęs 1 laisvės atėmimo dieną.

101Kaltinamajam P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 164-165 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

102Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

103Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 1 042,62 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., 35-37 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pabrėžiama, jog LR CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 2K-151/2006). Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis G. K. būtų sudavęs smūgius tiek nukentėjusiajai mažametei D. P., tiek A. P., žala nukentėjusiųjų D. P. ir A. P. sveikatai buvo padaryta ne jo tyčiniais veiksmais, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp G. K. veiksmų ir D. ir A. P. atsiradusių pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo. Todėl iš kaltinamojo G. K. nepriteistina atsiradusi žala tiek Valstybinei ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos, tiek D. P., tiek A. P..

104Pagal LR CK 6.279 straipsnio 1 dalį solidarioji atsakomybė taikoma asmenims, bendrais veiksmais padariusiems žalos. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji I. R., E. S. ir P. J. savo bendrais tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiosioms D. P. ir A. P., o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiųjų gydymosi išlaidas, t. y. kaltinamieji I. R., E. S. ir P. J. Valstybinei ligonių kasai tiesioginės žalos nusikalstamais veiksmais nepadarė, o ji atsirado suteikiant nukentėjusiosioms sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl priteisiant Valstybinei ligonių kasai jos patirtas išlaidas nėra pagrindo taikyti solidariosios atsakomybės nuostatų ir Valstybinės ligonių kasos turėtos nukentėjusiųjų gydymo išlaidos priteisiamos iš kaltinamųjų taikant dalinę atsakomybę (analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas, 2013-10-17 nutartis baudžiamojoje byloje 1A-722-135/2013). Atsižvelgiant kas paminėta, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiosioms suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 1 042,62 Lt – priteistina iš I. R., E. S. ir P. J. lygiomis dalimis po 347,54 Lt.

105Nukentėjusiųjų vardu jų atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis teismui pateikė civilinius ieškinius dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. P. (2 t., 160-161 b. l.) ir dėl 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. P. (2 t., 162-163 b. l.).

106Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

107Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).

108Specialisto išvadoje pažymėta, kad nukentėjusiajai mažametei D. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šis sutrikdymas padarytas dėl tyčinių kaltinamųjų I. R., E. S. ir P. J. veiksmų. Pasak D. P., dėl suduotų smūgių jai trūko nosies kremzlė, buvo padarytas smegenų sukrėtimas; 9 ar 10 dienų sužalojimus gydėsi stacionariai, t. y. gulėjo ligoninėje. Po įvykio buvo sutikusi vieną iš kaltinamųjų, jai atrodė, kad jis ją persekiotų, nes vaikščiojo paskui ją (1 t., 74-75 b. l.). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad įvykęs įvykis buvo nufilmuotas pašalinių asmenų, paskui buvo įkeltas į internetinę erdvę. Šią medžiagą matė jos draugai, pažįstami.

109Pažymėtina, kad atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, mažamečiam vaikui dėl tokio neadekvataus kaltinamųjų elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, ji buvo pažeminta kitų žmonių akivaizdoje, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

110Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas, kad kaltinamieji bendrai nukentėjusiajai D. P. smūgiavo ir už plaukų tempė ne vieną kartą, dėl patirto smurto nukentėjusioji 8 paras buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (1 t., 38 b. l.), kad smurtas prieš nukentėjusiąją buvo naudotas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje; kad realių ir akivaizdžių sužalojimų, kurie būtų sukėlė itin sunkias pasekmes D. P., nebuvo padaryta; nėra jokių sunkių išliekamųjų pasekmių; taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2013 metų IV ketvirtyje, sprendžia, kad pareikštas D. P. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų I. R., E. S. ir P. J., D. P. naudai priteistina 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

111Specialisto išvadoje pažymėta, kad nukentėjusiajai A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šis sutrikdymas padarytas dėl tyčinių kaltinamųjų I. R., E. S. ir P. J. veiksmų. Pasak A. P., dėl patirto smurto patyrė nemalonumus prieš draugus, buvo žeminama, buvo diskomfortas prieš pardavėją; pamačius kaltinamuosius, išsigąsta; patyrė fizinį skausmą; ligoninėje gulėjo iki savaitės laiko; įvykis buvo nufilmuotas ir patalpintas internete; internete patalpintą filmuotą medžiagą matė draugai, klasės draugai, dėl to jos atžvilgiu buvo pašaipos; mėnuo po šio įvyko buvo sutrikusi dėmesio koncentracija; dėl gydymu atsiliko mokslai, o tuo pačiu tai turėjo abitūros egzaminų rezultatams; įvykio metu buvo išpešti plaukai, todėl iš karto po įvykio teko kirptis plaukus.

112Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamųjų turtinę padėtį (kaltinamieji nedirbantys, bet darbingi), padarytos žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes; į tai, kad nukentėjusioji patyrė nepatogumus, dėl patirto smurto nukentėjusioji 5 paras buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (1 t., 39 b. l.); į tai, kad šiuo metu ryškesnių liekamųjų reiškinių neišlikę (A. P. gali normaliai gyventi, toliau studijuoti, sportuoti ir pan.), protinga nukentėjusiosios A. P. ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 2 500 Lt.

113Nukentėjusiosioms D. ir A. P. buvo suteikta advokato teisinė pagalba už 2 000 Lt (2 t., 164, 166 b. l.). Iš bylos esančių įrodymų matyti, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo nukentėjusiųjų D. ir A. P. tėvas, taip pat byloje esantis įstatyminis D. P. atstovas bei nukentėjusysis E. P.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš I. R., E. S. ir P. J., lygiomis dalimis po 666,67 Lt nukentėjusiajam E. P..

114Nukentėjusysis N. D., 2013-04-03 teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus teigė, kad savo 400 Lt civilinį ieškinį palaiko, nes yra sugadintas jo turtas. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje jis nėra pareiškęs civilinio ieškinio ir nėra pripažintas civiliniu ieškovu. Be to, byloje nėra pakankamai surinkta įrodymų dėl automobilio sugadinimo fakto. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas nukentėjusiajam N. D. galimai padarytos žalos klausimo dėl automobilio sugadinimo nesprendžia.

115Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – nuosprendžiui įsiteisėjus:

116- vokas, kuriame yra trys kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, kuris pateiktas kartu su baudžiamąja byla - paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

117Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

118I. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

119I. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija) ir nuteisti ją laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

120I. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir paskirti jai viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

121I. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir paskirti jai 30 (trisdešimties) parų areštą.

122Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-25 įstatymo redakcija) ir paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu ir šias subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu (prieš tai arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis) ir paskirti I. R. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

123Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą I. R. atidėti 1 (vieneriems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jai šiuos įpareigojimus:

124- tęsti darbą, o jo netekus, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;

125- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

126Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.10 val. (vieną parą) ir laikyti, kad I. R. yra atlikusi 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

127I. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

128E. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

129E. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija) ir nuteisti ją laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

130Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-25 įstatymo redakcija), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. S. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

131Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. S. atidėti 1 (vieneriems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jai šiuos įpareigojimus:

132- tęsti mokslą, o jį baigus, įsidarbinti arba per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;

133- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

134Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.05 val. (vieną parą) ir laikyti, kad E. S. yra atlikusi 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

135E. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

136G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 10 MGL (1 300 Lt) dydžio baudą.

137Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.20 val. (vieną parą) ir laikyti, kad G. K. jau yra sumokėjęs 2 MGL dydžio baudos.

138G. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

139P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

140P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

141P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

142Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-25 įstatymo redakcija) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, ir šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, prieš tai ją vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu pakeitus į laisvės atėmimo bausmę ir paskirti P. J. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

143Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą P. J. atidėti 1 (vieneriems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam šiuos įpareigojimus:

144- pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje;

145- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

146Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.15 val. (vieną parą) ir laikyti, kad P. J. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

147P. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

148Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 1 042,62 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt du litus 62 ct) už nukentėjusiosioms D. P. ir A. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš I. R., E. S. ir P. J. lygiomis dalimis po 347,54 Lt (tris šimtus keturiasdešimt septynis litus 54 ct).

149Nukentėjusiosios D. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų I. R., E. S. ir P. J. solidariai priteisti atlyginti 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) nukentėjusiajai D. P. neturtinei žalai atlyginti.

150Nukentėjusiosios A. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų I. R., E. S. ir P. J. solidariai priteisti atlyginti 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) nukentėjusiajai A. P. neturtinei žalai atlyginti.

151E. P. patirtas 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti lygiomis dalimis po 666,67 Lt iš I. R., E. S. ir P. J. nukentėjusiajam E. P., sumokėtus už advokato teisinę pagalbą.

152Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus - voką, kuriame yra trys kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, kuris pateiktas kartu su baudžiamąja byla - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

153Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. I. R., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ) Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos... 4. E. S., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ) Vilniuje, lietuvė, Lietuvos Respublikos... 5. G. K., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos... 6. P. J., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. I. R., E. S., G. K. ir P. J., veikdami kartu, 2012-04-11, apie 16.10 val.,... 9. Be to, I. R., E. S. ir P. J., veikdami kartu, 2012-04-11 apie 16.10 val.,... 10. Be to, I. R. 2012-04-11 apie 16.20 val. sulaikyta dėl viešosios tvarkos... 11. Be to, I. R. 2012-04-11 apie 16.20 val. sulaikyta dėl viešosios tvarkos... 12. Be to, P. J. 2012-04-11 apie 16.20 val. sulaikytas dėl viešosios tvarkos... 13. Kaltinamoji I. R. teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštus kaltinimus... 14. Kaltinamoji E. S. teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštus kaltinimus... 15. Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą... 16. Kaltinamasis P. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus... 17. Nukentėjusioji V. V. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais santykiai... 18. Nukentėjusysis I. M. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais santykiai yra... 19. Nukentėjusioji A. P. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais santykiai... 20. Nukentėjusysis M. G. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais santykiai yra... 21. Nukentėjusysis E. P. teisme aprodė, kad kaltinamųjų nepažįsta.... 22. Nukentėjusysis V. R. teisme parodė, kad kaltinamieji yra nepažįstami.... 23. Nukentėjusioji A. R. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta,... 24. Nukentėjusysis N. D. teisme parodė, kad visi asmenys, tiek kaltinamieji, tiek... 25. Liudytojas A. L. teisme parodė, kad asmenys yra pažįstami tik iš matymo.... 26. Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad visi keturi kaltinamieji yra pažįstami.... 27. Liudytoja D. K. teisme parodė, kad visi asmenys yra matyti parduotuvėje,... 28. Liudytoja R. V. teisme parodė, kad kaltinamosios merginos nematytos, vaikinai... 29. Liudytoja D. D. teisme parodė, kad kaltinamieji asmenys matyti, yra proceso... 30. Nors kaltinamoji I. R. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų... 31. - nukentėjusioji D. P., apklausta Šiaulių miesto apylinkės teismo... 32. - 2012-04-11 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog... 33. - 2012-04-11 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. L.... 34. - 2012-09-17 apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vaizdo įrašas iš... 35. - 2012-10-10 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad P. J.... 36. - 2012-10-10 apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vaizdo įrašas,... 37. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos... 38. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos... 39. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos... 40. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos... 41. - asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2012-04-11, 17.00 val. I. R.... 42. - asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2012-04-11, 17.05 val. E. S.... 43. - asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2012-04-11, 18.26 val. G. K.... 44. - asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2012-04-11, 16.51 val. P. J.... 45. LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas... 46. Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus bei... 47. Šias aplinkybes patvirtina nepilnametės nukentėjusiosios D. P. ikiteisminio... 48. Teismas atmeta kaltinamųjų I. R., E. S., G. K. ir P. J. parodymus, kad jie... 49. Liudytoja D. K. teisme parodė, kad merginos kibo viena kitai į plaukus; abi... 50. Kaltinamoji I. R. teisme paaiškino, kad matė, kad P. J. čiupo M. G. už... 51. Tuo tarpu mažametė nukentėjusioji D. P. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 74... 52. Visi kaltinamieji neneigia, kad P. J. suėmęs už striukės M. G., pastarąjį... 53. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktą pradėjo, jį... 54. Visi kaltinamieji teisme teigė, kad įvykio metu yra patys nukentėję, kad... 55. Pažymėtina, kad pagal LR BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai... 56. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties... 57. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji... 58. Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra... 59. Iš anksčiau aptarto vaizdo įrašo, nukentėjusiųjų duotų parodymų ir... 60. Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, kad esminis... 61. Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad... 62. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. S. teigė,... 63. Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad I. R., E. S.,... 64. Atsižvelgiant į tai, kad tiek teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. R.... 65. Be to, teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus... 66. Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 140 straipsnio... 67. Dėl policijos pareigūnų įžeidimo (LR BK 290 str.)... 68. Pagal LR BK 290 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tais atvejais, kai... 69. Kaip teismas jau anksčiau konstatavo, I. R. ir P. J. su savo draugais... 70. Kaltinamasis P. J. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, pripažino, kad... 71. Kaltinamoji I. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pati policininkė su... 72. Teisme, nukentėjusiaisiais apklausti pareigūnai V. V. ir I. M. vieningai... 73. Teisme kaltinamųjų gynėjas advokatas A. Ščigla teigė, kad kaltinamųjų... 74. Be jokios abejonės, tokie I. R. ir P. J. veiksmai ir išsakyti žodžiai... 75. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamųjų... 76. Dėl kaltinamosios I. R. pasipriešinimo valstybės tarnautojui (LR BK 286... 77. Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas... 78. I. R., duodama parodymus teisme, pripažino, kad pareigūnai liepė sėdėti... 79. Teisme apklausti pareigūnai V. V. ir I. M. vieningai nurodė, kad I. R. buvo... 80. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai V. V. ir I. M. dėl tam tikrų... 81. Taigi, tiek nukentėjusiųjų V. V. ir I. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio... 82. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamosios... 83. Skirdamas kaltinamiesiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas... 84. Kaltinamoji I. R., veikdama tiesiogine tyčia, padarė 4 nusikalstamas veikas,... 85. Pažymėtina, kad I. R. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284... 86. Pastebėtina, kad naujų ikiteisminių tyrimų I. R. atžvilgiu nėra pradėta.... 87. Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką... 88. I. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1... 89. Kaltinamoji E. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė 2 nusikalstamas veikas,... 90. Pažymėtina, kad E. S. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284... 91. Pastebėtina, kad naujų ikiteisminių tyrimų E. S. atžvilgiu nėra pradėta.... 92. Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką... 93. Kaltinamajai E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 94. Kaltinamasis G. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą... 95. Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką... 96. Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 97. Kaltinamasis P. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 3 nusikalstamas... 98. Pažymėtina, kad P. J. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284... 99. Pastebėtina, kad naujų ikiteisminių tyrimų P. J. atžvilgiu nėra pradėta.... 100. Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką... 101. Kaltinamajam P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 102. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad... 103. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie... 104. Pagal LR CK 6.279 straipsnio 1 dalį solidarioji atsakomybė taikoma asmenims,... 105. Nukentėjusiųjų vardu jų atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis teismui... 106. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250... 107. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų,... 108. Specialisto išvadoje pažymėta, kad nukentėjusiajai mažametei D. P. buvo... 109. Pažymėtina, kad atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes,... 110. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas,... 111. Specialisto išvadoje pažymėta, kad nukentėjusiajai A. P. buvo padarytas... 112. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto... 113. Nukentėjusiosioms D. ir A. P. buvo suteikta advokato teisinė pagalba už 2... 114. Nukentėjusysis N. D., 2013-04-03 teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus... 115. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti –... 116. - vokas, kuriame yra trys kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, kuris... 117. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 118. I. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284... 119. I. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140... 120. I. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286... 121. I. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290... 122. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 123. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 124. - tęsti darbą, o jo netekus, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo... 125. - per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti... 126. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66... 127. I. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti... 128. E. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284... 129. E. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140... 130. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 131. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 132. - tęsti mokslą, o jį baigus, įsidarbinti arba per 1 (vieną) mėnesį... 133. - per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti... 134. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66... 135. E. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti... 136. G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284... 137. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66... 138. G. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti... 139. P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284... 140. P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140... 141. P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290... 142. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 143. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 144. - pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje;... 145. - per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti... 146. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66... 147. P. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti... 148. Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos... 149. Nukentėjusiosios D. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 8 000 Lt... 150. Nukentėjusiosios A. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt... 151. E. P. patirtas 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) atstovavimo išlaidas... 152. Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus - voką, kuriame yra trys... 153. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti...