Byla 2K-293/2009
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutarties.

3Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu N. K. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą trejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – trisdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir L. P., tačiau dėl jo nuteisimo kasacinis skundas nepaduotas. Iš N. K. ir L. P. priteista solidariai V. K. padarytai 100 000 Lt, D. K. – 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat Valstybinei ligonių kasai – 2758,40 Lt V. K. gydymo išlaidų.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš N. K. ir L. P. solidariai priteista D. K. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6N. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 24 d., apie 21.45 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su L. P., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką: L. P., neturėdamas jokios priežasties, sudavė du kartus nukentėjusiajam A. A. koja į galvą ir padarė jam nosies nugarėlės nubrozdinimą, kairės akies viršutinio voko kraujosruvą, smakro kairės pusės kraujosruvą bei nubrozdinimą – nežymiai sutrikdė sveikatą, N. K. vieną kartą ranka, L. P. – penkis kartus koja iš chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam V. K. į galvą – sunkiai sutrikdė sveikatą: padarė jam kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje – dėl to buvo suspaustos galvos smegenys ir V. K. neteko dalies darbingumo.

7Kasaciniu skundu nuteistasis N. K. prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartį pakeisti: išteisinti jį dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo arba perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; sumažinti nukentėjusiajam V. K. priteistos neturtinės žalos atlyginimą.

8Kasaciniame skunde nuteistasis N. K. teigia prisipažįstantis, kad suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam V. K. į veidą (nosį) veikė tiesiogine tyčia ir šį priešingą teisei veiksmą padarė suprasdamas, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajam į nosį jį sužalos, ir to norėjo; tačiau nukentėjusįjį siekė sužaloti nestipriai, tik sukelti šiam fizinį skausmą arba kitaip lengvai sužaloti, t. y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Be to, anot kasatoriaus, jis ir kitas nuteistasis byloje – L. P. – nebuvo susitarę sužaloti nukentėjusįjį, kiekvienas veikė individualiai. Nuteistasis N. K., remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punktu, nurodo, kad sprendžiant dėl jo kaltės padarant nukentėjusiajam V. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, esant jo veiksmuose tiesioginei apibrėžtai tyčiai, buvo būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp paties nuteistojo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių, t. y., kad būtent jo suduotas vienas smūgis nukentėjusiajam į veido sritį sukėlė šiam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo N. K. nuomone, tai, kad nukentėjusiajam V. K. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas jo suduotu ranka nestipriu smūgiu nukentėjusiajam į veido sritį, nenustatyta jokiais neginčijamais įrodymais, esančiais byloje – specialistų ar ekspertų išvadomis, nes iš teismo medicinos specialistų išvadų ir ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiojo V. K. sveikata sunkiai sutrikdyta dėl mažiausiai vieno smūgio į galvą. Tokia išvada, pasak kasatoriaus, neduoda pagrindo teigti, kad kiekvienas smūgis į nukentėjusiojo galvą sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ar buvo neabejotinai susijęs su tokių padarinių atsiradimu; toks traktavimas, pasak kasatoriaus, įmanomas tik esant teismo medicinos specialistų išvadai, jog nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė smūgių visuma. Teismo išvada, kad kasatoriaus ranka suduotas smūgis nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. buvo vienintelis ar vienas iš kelių veiksnių, sukėlusių tokius padarinius, grindžiamas tik nukentėjusiojo V. K. parodymais, kurie, anot kasatoriaus, yra abejotini dėl jo psichinės būklės ir gali būti tik spėjimas, nepagrįstas jokiais neginčijamais įrodymais. Kadangi kasatoriaus kaltės klausimas, pasak nuteistojo N. K., grindžiamas spėjimu, toks įrodymų vertinimas pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

9Kasatorius, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1, 3.1.8 punktų nuostatas, teigia, kad teismo sprendimuose kaltę pagrindus tik spėjimu, jog jo suduotas nukentėjusiajam V. K. vienintelis smūgis į veidą (nosį) sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą; kai tokių teismo išvadų nepatvirtina jokie neginčijami įrodymai, negalima teigti, kad nuosprendis yra įtikinamas ir nekelia abejonių – apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę. Kasatoriaus nuomone, nenustačius apibrėžtos tiesioginės tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir esant nepaneigtai abejonei, kad jo suduotas vienintelis smūgis nukentėjusiajam į galvą sukėlė šiam sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. nenustačius neabejotino tiesioginio priežastinio ryšio tarp kasatoriaus veiksmų ir kilusių padarinių, nuteistajam N. K. negalėjo būti taikomas baudžiamasis įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę už kilusius padarinius pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas netinkamai. Anot kasatoriaus, jo padaryta veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes, esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai, atsiradusios sunkesnės, nei kaltininkas buvo numatęs, pasekmės gali būti inkriminuojamos tik tada, jei baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už neatsargų tokių padarinių atsiradimą.

10Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Regimantas Žukauskas prašo nuteistojo N. K. kasacinį skundą atmesti.

11Atsiliepime prokuroras teigia, kad kasatoriaus kaltė padarius nusikalstamą veiką grindžiama ne spėjimais ir prielaidomis, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų ir išanalizuotų įrodymų visuma. Teismas pagrįstai pripažino, kad L. P. ir N. K. tiesiogine neapibrėžta tyčia iš chuliganiškų paskatų bendrais veiksmais tyčia V. K. sunkiai sutrikdė sveikatą. Aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo mušamas į galvą – žmogaus kūno dalį, kurioje yra svarbūs gyvybei centrai, paneigia nuteistojo kasacinio skundo teiginius, jog jis siekė nukentėjusįjį sužaloti tik nestipriai, ir rodo, kad abiejų nuteistųjų tyčia apėmė ir galimą sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Teismas tinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką pagal kilusius padarinius – kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat prokuroras pažymi, kad teismas išanalizavo teismo medicinos ekspertizės išvadas ir, vertindamas jas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, padarė pagrįstas išvadas dėl N. K. ir L. P. pavartoto fizinio smurto bei atsiradusių padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių.

12Kasacinis skundas atmestinas.

13Baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, esminių BPK pažeidimų nepadaryta.

14Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė kasatorių veikus tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Apie tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikalstamą veiką ir po jos padarymo. Visos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie tyčios turinį, nagrinėjamoje byloje yra įvertintos.

15Įvertinę byloje surinktus įrodymus teismai nustatė, kad konfliktas kilo be aiškios priežasties. N. K. ir L. P., apsvaigę nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų mušdami nukentėjusiuosius V. K. ir A. A., nusikalstamų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo, o tik bendrai juos numatė. Abu norėjo sumušti nukentėjusiuosius, vienodai siekdami bet kurio iš galimų sumušimo padarinių – N. K. smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, kur yra svarbūs gyvybiniai centrai, taigi suprato savo veikos pavojingumą, negalėjo nenumatyti, kad tokia veika gali sukelti įvairaus pobūdžio sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, ir to siekė, todėl neabejotina, jog N. K. tyčia apėmė ir galimą sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.

16Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Susitarimas daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė N. K. ir L. P. veikimą bendrai bendrininkų grupe. Byloje nustatyta, kad pirmasis smūgį į veidą nukentėjusiajam V. K. sudavė kasatorius N. K. – po jo smūgio nukentėjusysis daugiau nieko nepamena, po nuteistojo N. K. smurtinių veiksmų sekė kito nuteistojo – L. P. – smurtiniai veiksmai. N. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, teigė, kad jie nesitarė, neplanavo, kaip elgsis – savaime taip išėjo. Šie kasatoriaus teiginiai nepaneigti. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje nuteistųjų susitarimas veikti bendrai buvo iš anksto neapgalvotas, neplanuotas, kilo staiga, buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Nuteistieji N. K. ir L. P. suprato, kad smurtą prieš V. K. naudoja bendrai, ir to norėjo.

17Taip pat pažymėtina, kad teismai, nustatydami priežastinį ryšį tarp nuteistojo N. K. veikos ir kilusių padarinių, pagrįstai rėmėsi teismo medicinos ekspertizės aktu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta analogiška išvada specialisto išvadose (duomenys neskelbtini) pateiktai išvadai. Teismai ekspertizės aktą byloje vertino vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, t. y. nustatydami priežastinį ryšį tarp nuteistojo N. K. ir jo bendrininko veikos ir kilusių padarinių rėmėsi ne tik ekspertizės aktu, bet ir kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų parodymais, vertindami juos kaip visumą. Tai, kad panaudojant specialiąsias žinias nebuvo gautas tikslus atsakymas dėl konkretaus smūgio (smūgių), sukėlusio (sukėlusių) nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, nėra pagrindas švelninti kasatoriaus teisinę padėtį. Baudžiamosiose bylose, kuriose keli asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn už smurtinių veiksmų atlikimą, dažnai yra neįmanoma itin tiksliai nustatyti, kuriuos iš specialistų ar ekspertų išvadose nurodytų smūgių sudavė vienas ar kitas asmuo. Veikos kvalifikavimą tokiose situacijose lemia teismo daromos išvados dėl kiekvieno iš kaltinamųjų kaltės formos ir rūšies. Visų bendrai veikusių ir tyčia sudavusių pavojingus smūgius, pavyzdžiui, į galvą, krūtinę ir pan., asmenų veika turi būti kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį, dalį ir punktą, net ir tuo atveju, kai nustatytus padarinius sukelia ne visų patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų veiksmai, tačiau yra daroma išvada, kad visi bendrininkai suvokė pavojingą veikos pobūdį ir numatė veikos padarinius.

18Kasatoriaus prašymo dėl nukentėjusiajam V. K. priteistos neturtinės žalos sumažinimo nėra pagrindo tenkinti. Nuteistasis N. K. šį prašymą sieja su savo nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, perkvalifikavimu į veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje. Padarius išvadą, kad N. K. veika kvalifikuota teisingai, kartu yra paneigti ir kasatoriaus argumentai dėl ieškinio dydžio sumažinimo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Nuteistojo N. K. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu N. K. nuteistas... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 6. N. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 24 d., apie 21.45 val.,... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis N. K. prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m.... 8. Kasaciniame skunde nuteistasis N. K. teigia prisipažįstantis, kad suduodamas... 9. Kasatorius, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m.... 10. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 11. Atsiliepime prokuroras teigia, kad kasatoriaus kaltė padarius nusikalstamą... 12. Kasacinis skundas atmestinas.... 13. Baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, esminių... 14. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė... 15. Įvertinę byloje surinktus įrodymus teismai nustatė, kad konfliktas kilo be... 16. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų yra padarytas... 17. Taip pat pažymėtina, kad teismai, nustatydami priežastinį ryšį tarp... 18. Kasatoriaus prašymo dėl nukentėjusiajam V. K. priteistos neturtinės žalos... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 20. Nuteistojo N. K. kasacinį skundą atmesti....