Byla 2A-1778-431/2014
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. P., R. P. ir D. P. ieškinį atsakovams R. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai prašė priteisti iš solidariai iš atsakovų 10.000 Lt neturinės žalos atlyginimo M. P. naudai, po 3.000 Lt neturinės žalos atlyginimo R. P. ir D. P. naudai ir atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 8 d. R. Š., automobiliu išvažiuodama iš namo kiemo, sužalojo mažametę M. P.. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėja 2010 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskyrė R. Š. 500 Lt baudą už KET 133, 134, 180 punktų pažeidimus. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi nurodė, kad R. Š. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio buvo sužalota mažametė M. P., panaikino Panevėžio VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos 2010 m. lapkričio 19 d. nutarimą, skyrė R. Š. administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. M. P. po eismo įvykio liko randas ant kairės kojos, matomoje vietoje. Remiantis specialisto konsultacija, plastines chirurgijos invazija negalima, tačiau randas neišnyks, o augant vaikui didės, plėsis, matysis dar labiau. Sumažinti atsiradusias pasekmes faktiškai neįmanoma, liekamieji reiškiniai bus visam gyvenimui. Ieškovai dėl įvykio patyrė turinę ir neturtinę žalą. Turtinės žalos ieškovai negali pagrįsti, kol nebus plastinės chirurgijos specialistų išvados dėl poavarinės traumos pasekmių gydymo, todėl paaiškėjus gydymo sąmatoms, ieškinys gali būti tikslinamas. Neturinę žalą sudaro ieškovų patirti fiziniai skausmai, dvasiniai-moraliniai išgyvenimai. Įvykio metu ieškovė buvo mažametė, todėl iki šiol išlikusi baimė pereinant gatvę, prisimena pamačiusi automobilio modelį, kad toks automobilis mergaitę pervažiavo. Mergaitė buvo nublokšta ir jai atsakovė pervažiavo ranką ir koją, buvo daugybė nubrozdinimų, sumušimai galvoje. Tik laimingo atsitiktinumo dėka automobilio ratai nepervažiavo mažametei galvos. Jautė didelius skausmus. Mergaitė gulėjo ligoninėje, vėliau buvo paskirtas reabilitacinis gydymas, žaizdos buvo perrišamos, vartojo stiprius vaistus nuo skausmo. Po įvykio sutriko miegas, keldavosi naktimis su riksmu ir baime. Nei po įvykio, nei vėliau, atsakovė nei karto nepasiteiravo apie mažametės būklę, nelankė ligoninėje, siekė išvengti atsakomybės. Neturtinę žalą patyrė mažametės tėvai, kurie kartu su dukra išgyveno jos skausmus ir pergyvenimus. Mama gulėjo ligoninėje, vėliau abu tėvai vežiojo dukrą į perrišimus, konsultacijas pas specialistus. Mama dėl įvykio itin susijaudino, patyrė šoką, iki šiol nerimą kelią būsimi liekamieji reiškiniai.

6Atsakovė R. Š. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog atsakovu byloje turėtų būti AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovė eismo įvykio metu vairavo automobilį, dėl kurio su AB „Lietuvos draudimas“ 2009 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudariusi įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/119512026, kuri galiojo iki 2010 m. rugsėjo 29 d. Apie sukeltą eismo įvykį nustatyta tvarka ir terminais informavo draudiką. Tai rodo, kad už R. Š. kaltais veiksmais ieškovams padarytą žalą atsakingas draudikas. R. Š. gali būti bendraatsakovu byloje, tačiau tik tokiu atveju, jei ieškovų patirta žala viršytų draudiko atsakomybės ribas 2.500 eurų arba 8.632 Lt. Nors ieškovai prašo atlyginti daugiau neturtinės žalos, tačiau toks jų reikalavimas nėra pagrįstas. M. P. sveikata sutrikdyta nežymiai. Nežymus sveikatos sutrikdymas negali sukelti tų padarinių, kurie deklaruojami ieškinyje – operacinio ar kosmetinio operacinio gydymo, kelti abejonių dėl kokių tai padarinių sveikatai ateityje. Prašomas neturtinės žalos dydis dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, sukelto dėl neatsargumo, prieštarauja ir teismų praktikai. Administracinėje byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko nukentėjusiajai mažametei M. P. staiga iš už kliūties išbėgus prieš važiuojamąja kelio dalimi važiuojantį automobilį, t. y. elgiantis labai neatsargiai. Tai įvyko šalia esant ieškovui R. P., kuris tinkamai neprižiūrėjo mažamečio vaiko ir leido jam bėgioti važiuojamąja kelio dalimi. Nukentėjusiosios bei jos tėvų (ieškovų) patirta neturtinė (bendra visiems ieškovams) žala nustatytina aiškiai mažesnė nei 8.000 Lt.

7Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nusutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovų reikalavimas pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Reikalavimas atlyginti turtinę žalą nepagrįstas objektyviais įrodymais. M. P. tėvai neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl mergaitės patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis M. P. yra nepagrįstai didelis. Ieškovai su reikalavimu į teismą kreipėsi jau praleidę ieškinio senaties terminą, t. y. M. P. buvo sužalota 2010 m. rugpjūčio 8 d., o į teismą ieškovai kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovai nurodo, jog randas mergaitei yra ant kairės kojos, matomoje vietoje, remiantis specialisto išvada, plastinės chirurgijos invazija negalima. Tai reiškia, jog susidariusio rando plastinės chirurgijos būdu nebus galima šalinti, vadinasi neatsiras ir su tuo susijusių turtinių nuostolių. Neturtinė žala atlyginama tik neatsiejamai susijusi su asmens sveikatos sužalojimu, o per eismo įvykį nesužalotiems asmenims neturtinė žala nėra atlyginama. Esant eismo įvykiui, kurio pagrindu žala atlyginama TPVCAPDĮ ir jį detalizuojančių teisės aktų tvarka, neturtinė (moralinė) žala laikoma tik žala, padaryta pačiam asmeniui dėl sveikatos sužalojimų, t. y. negali būti neturine žala laikomi išgyvenimai dėl kito asmens sužalojimų, skausmų ir pan. Neturtinės žalos atlyginimas pagal šį įstatymą grindžiamas asmeniškumo bei tiesioginio sąlyčio principais, kadangi žalos nustatymas, vertinimas ir atlyginimas gali būti siejamas tik su ją patyrusiu asmeniu ir tik dėl jo patirtų sveikatos sužalojimų eismo įvykio metu. Teismų praktikoje nurodoma, jog neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais, t. y. tėvų išgyvenimams esant išimtinio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių. M. P. patyrė tik nežymų sveikatos sutrikdymą, jos sužalojimai nesudėtingi, nesukeliantys sunkių, pavojingų sveikatai padarinių. Nagrinėjamas atvejis negali būti priskiriamas išimtinėms situacijoms, kuomet dėl nepaprastai sunkių sužalojimų nukentėjusio asmens artimiesiems suteikiama teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovų reikalavimas, jog R. P. ir D. P. turi būti atlyginama neturtinė žala dėl eismo įvykio, kurio metu buvo nežymiai sužalota jų duktė, neatitinka materialinės teisės normų. Reikalaujama neturtinės žalos suma 10.000 Lt M. P., yra aiškiai per didelė ir neadekvati patirtiems sužalojimams. Prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau jeigu teismas nuspręstų, jog draudikas privalo atlyginti M. P. patirtą moralinę žalą, sutiko atlyginti 2.000 Lt dydžio žalą M. P..

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei M. P. 2.800 Lt neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų R. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“ ir po 125 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Likusius ieškovų reikalavimus atmetė. Nurodė, jog priteistą 2 800 Lt neturtinę žalą turi atlyginti AB „Lietuvos draudimas“. Priteisė iš atsakovų R. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“ po 42 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

10Teismas nustatė, kad byloje pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant TPVCAPDĮ bei su tuo susijusias CK nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, reikšminga tai, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (CK 6.6 straipsnis, nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-7-351/2002, 3K-3-165/2009, 3K-3-503/2005, 3K-3-53/2010). Draudikas prisiima ribotą civilinę atsakomybę, įsipareigodamas išmokėti naudos gavėjui sumą, neviršijančią draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos. Kitos žalos dalies, kurios draudimo išmoka nepadengia, nukentėjusysis gali reikalauti tiesiogiai iš žalą padariusio asmens CK nustatytais pagrindais (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovai reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškia solidariai R. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“.

11Teismas pažymėjo, kad draudimo išmoka dėl eismo įvykio metu patirtos neturtinės žalos išmokama TPVCAPDĮ įvardintiems nukentėjusiems dėl autoįvykio tretiesiems asmenims, tačiau neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytos sumos ir tik pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse apibrėžtus bendruosius žalos atlyginimo principus. Taisyklių 12 punkte yra pažymėta, kad atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitus dokumentus.

12Teismas padarė išvadą, kad ieškovams kreipusis į teismą, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teismo pažymėjo, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl žalos dydžio sumažinimo taikant CK 6.282 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007).

13Šiuo atveju vertinant bylos aplinkybes atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo sutrikdyta mažametės sveikata. Teismų praktikoje pažymima, kad tokio amžiaus vaikai be abejo jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-259/2012). Iš medicininių duomenų ir specialisto išvados matyti, kad mažametė patyrė daugybinius nubrozdinimus, sumušimus galvoje, kojose, rankose, t. y. mažametė patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus. Šiuo atveju pažeista vertybė yra sveikata, kuri savo esme yra viena iš svarbiausių, o ją pažeidus, ne visada atkuriama (sveikata). Iš aukščiau nurodytų bylos duomenų matyti, kad M. P. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pateikti duomenys patvirtina, kad mažametei yra likęs randas, kuris didėja. Administracinėje byloje nustatyta atsakovės R. Š. kaltė dėl eismo įvykio pažeidimo. Nagrinėjamu atveju taip pat įvertintina ir tai, kad eismo įvykis įvykio mergaitei žaidžiant kieme, kurią tuo metu prižiūrėjo jos tėvas ir brolis. Ieškovai nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo patirtos turtinės žalos dydžio, o teismo posėdžio metu nurodė, kad reikėjo pirkti mergaitei gydančius tepalus. Pagal teismų praktiką, nukentėjusiesiems eismo įvykio metu, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2.000 Lt iki 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-350/2012); nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 30.000 Lt iki 80.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 priteista 120.000 Lt). Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jei išgyvenimai yra sukeliami dėl asmeniui gyvybiškų svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, tai išgyvenimai negali būti vertinami menkais. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Atsižvelgdamas į teismų praktikos formuojamus kriterijus, į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismas nustatė, teisingas neturtinės žalos dydis šiuo atveju M. P. yra 2.800 Lt.

14Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl fizinio asmens mirties įgyja kiti, t. y. šio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę į išlaikymą, asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat po asmens mirties gimęs jo vaikas. Įstatymo nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais. Neturtinė žala pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų.

15Kasacinis teismas šioje dalyje keliamu teisės klausimu, t. y. nukentėjusio asmens artimųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, formuoja ir plėtoja praktiką, kurios nuostatos atskleistos atskirose kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose priimtose nutartyse. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Ar ieškovų atvejis atitinka išimtinumo sąlygas, todėl jiems turėtų būti atlyginta neturtinė žala, patirta dėl dukters sveikatos sužalojimo, spręstina pagal tai, kaip šie klausimai aiškinami kasacinio teismo praktikoje, t. y. kokie atvejai pripažįstami išimtiniais, pagal kokius kriterijus tai sprendžiama. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, kaip esminį kriterijų neturtinei žalai nukentėjusių dviejų vaikų tėvams atlyginti nurodė ypač didelį nukentėjusiųjų sužalojimą ir jo padarinius vaikų sveikatai, taip pat ypatingą dvasinį ir fizinį vaikų bei tėvų ryšį, kartu neatmesdama ir teisingumo kriterijaus. Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu. Ar padaryta tokio pobūdžio žala šiuo atveju, t. y. ar tėvų išgyvenimai yra išimtinio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes.

16Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nustatyta, kad M. P. tėvai patyrė sukrėtimą, išgyvenimų dėl sužalotos dukters, kad, atsižvelgiant į jos amžių ir nepakankamus dėl to gebėjimus atskleisti savo būklę, jiems sukelta dar didesnių psichologinių išgyvenimų, tačiau šioje situacijoje pagal teismų formuojamą praktiką, M. P. patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą, R. P. ir D. P. patirti išgyvenimai nesudaro pagrindo priteisti jiems neturtinę žalą.

17Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos dėl nukentėjusio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą iš esmės taip pat atitinka Konvencijos nuostatas ir praktiką; EŽTT laikosi gana rezervuotos pozicijos ir nėra linkęs primesti kompensavimo įpareigojimo netgi tose bylose, kuriose neteisėti veiksmai lėmė sunkiausius padarinius – pareiškėjo artimojo mirtį; pvz., 2009 m. sprendimas Z. prieš Latviją (No. 58447/00, 7 July 2009); vis dėlto EŽTT gali priimti individualią peticiją iš asmens, laikomo netiesiogine auka, jeigu tarp tiesioginės aukos ir pareiškėjo yra asmeninis ir ypatingas ryšys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-25 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-177/2013, Šiaulių apygardos teismo 2011-03-29 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2A-5-124/ 2011, pateiktus išaiškinimus). Todėl teismas atmetė ieškovų R. P. ir D. P. reikalavimą dėl 3.000 Lt neturtinės žalos jiems atlyginimo. Kadangi visa šiuo procesiniu sprendimu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma sudaro 2.800 Lt, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą pagal TPVCAPDĮ nuostatas, sprendime nurodoma, kad šią neturtinę žalą (2.800 Lt) turi atlyginti draudikas AB „Lietuvos draudimas“. Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota draudimo suma (CPK 271, 274 straipsniai).

18Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), iš atsakovų R. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteistina po 42 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovus atstovavo advokatė, o jie prašė priteisti 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė R. Š. prašė priteisti 500 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų pareikštas patikslintas ieškinys yra tenkintas iš dalies (neturtinė žala priteista tik M. P., o jos tėvų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas), į tai, kad priteistiną neturtinės žalos dydį pagal teisinį reguliavimą ir teismų formuojamą praktiką nustato teismas, ieškovei M. P. priteistina 250 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų (po 125 Lt iš kiekvieno atsakovo) (CPK 79, 93, 98 straipsniai). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, netenkino atsakovės R. Š. prašymo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad aukščiau yra konstatuotos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurios susijusios su R. Š. sukeltu įvykiu, gi dėl neturtinės žalos dydžio teismas sprendžia pagal įstatyminį reguliavimą ir teismų praktiką.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Ieškovai R. P. ir D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

21Apeliacinį skundą ieškovai grindžia šiais argumentais:

221) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažinimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymo leidėjas pirmiausia šioje normoje įvardino fizinį skausmą. Taigi, esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žala asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų, pavyzdžiui, dėl teisės į atvaizdą, autorinių teisią, asmens privatumo ar garbės ir orumo pažeidimo, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie teismų nustatyti, įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį ieškovės sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines savybes: jauną amžių, profesinį išsilavinimą, galimybių praradimą. Įvertindama aptartų kriterijų visumą bei taikydama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija nustatė neturtinės žalos dydį 120.000 Lt (Nr. 3K-3-371/2003). Teismo vertinimas, kad patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2.000 Lt iki 10.000 Lt neturtinės žalos, visiškai neatitinka įstatymo leidėjo teismui suteiktos teisės neturtinę žalą įvertinti pinigais. Toks teismo vertinimas tai lyg jau iš anksto nustatytas rėmas, kurio jis negali peržengti. Be to, toks vertinimas visiškai iškreipia teisingumo principą, nes teismas ir yra institucija, kuri turi nustatyti teisingą kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas remiasi nuostata, kad sveikatos sužalojimo atveju neįmanoma vienoda praktika atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo prasme, nes kiekvienu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, o individualioje byloje jų reikšmė gali skirtis. Teismo pareiga – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Kasacinis teismas ne kartą išaiškino, kad asmens sveikata suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, o praktikoje, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, priteistos neturtinės žalos atlyginimas buvo nustatytas 10.000 Lt ir daugiau (Nr. 3K-3-167/2010; Nr. 3K-3-127/2012). Teismas, priimdamas sprendimą, vertinamuoju kriterijumi pasirinko Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas. Tačiau tokia teismo vertinimo samprata užkerta kelią vertinti kriterijų visumą: amžių, pasekmes ir t.t. Nukentėjusioji M. P. buvo nepilnai 3,5 metukų, todėl patirtas skausmas nuo daugybinių nubrozdinimų, sumušimo galvoje, kojose, rankose, t. y. gebėjimas jausti skausmą buvo dar stipresnis. Po eismo įvykio liko randas ant kojos, kurį buvo nurodęs ir specialistas išvadoje. Randas yra mergaitei ant kairės kojos, matomoje vietoje, remiantis specialisto konsultacija, plastines chirurgijos invazija negalima, tačiau randas neišnyks, o augant vaikui didės, plėsis, matysis dar labiau. Taigi sumažinti atsiradusias pasekmes yra faktiškai neįmanoma, liekamieji reiškiniai liks visam gyvenimui.

232) Teismas nepagrįstai netekino ieškovų R. P. ir D. P. prašymo priteisti jiems po 3.000 Lt neturtinės žalos. Teismas sprendime nurodė, jog kasacinio teismo pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Tačiau nagrinėjant bylą šis klausimas nebuvo sprendžiamas individualiai. Bylos aplinkybės atitiko visus išvardintus kriterijus: glaudūs ryšys, pasireiškė didelis neigiamas poveikis. Tačiau teismas visiškai nesiaiškino šių aplinkybių, o individualumas buvo nukreiptas į teismų praktiką. Nors ir teismų praktika nurodo, kad fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, tai yra savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje. Susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Ieškovės patirti išgyvenimai tęsiasi ir iki šiol, nes kojos randas neišnyks, jis tik didės mergaitei augant. Dar didesnis dvasinis išgyvenimas gali būti mirtis, bet eismo įvykio metu iki mirties buvo likę keli centimetrai.

243) Teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino, motyvuodamas, kad ieškovų pareikštas ieškinys yra tenkintinas iš dalies (neturtinė žala priteista tik M. P., o jos tėvų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas), atsižvelgdamas į tai, kad priteistiną neturtinės žalos dydį pagal teisinį reguliavimą ir teismų formuojamą praktiką nustato teismas. Toks teismo sprendimas yra neteisingas, nes pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, priteisiant šalies išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, taikytini Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai.

25Atsakovė R. Š. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašė atmesti skundą, ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendime padarytą klaidą ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas aprašomojoje sprendimo dalyje teisingai konstatavo, kad atsakovė turėtų atlyginti tik tą dalį žalos, kurios nepadengia draudimo sutartyje nustatyta suma, ir pagrįstai nustatęs, kad ieškovei M. P. teisingas neturtinės žalos dydis yra 2.800 Lt, arba žymiai mažiau, nei draudiko įsipareigojimai, sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė minėtą sumą priteisti ne tik iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, bet solidariai iš abiejų atsakovų. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja CK 6.254 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Dėl tokio klaidingo teismo sprendimo ne tik nebuvo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, bet ir nepagrįstai iš jos tokios išlaidos priteistos ieškovei. Atsakovė dėl teisinių žinių trūkumo, priimto sprendimo neskundė apeliacine tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas gali išeiti iš apeliacinio skundo ribų ir pirmosios instancijos teismo akivaizdžią klaidą ištaisyti, nes padarytoji klaida ne tik pažeidžia atsakovės teises, bet ir gali būti precedentu taip pažeisti ir kitų asmenų teises, o tuo pačiu - pažeisti viešąjį interesą. Ieškovė M. P. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. lengvesnį, nei nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nežymus sveikatos sutrikdymas konstatuotas teismo medicinos specialisto, pripažintas nutarimu administracinėje byloje ir nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to apeliantų teiginiai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas padaro didesnę neturtinę žalą nukentėjusiam asmeniui, nelogiški ir neteisingi. Tuo labiau be jokio pagrindo apeliantai neturtinės žalos dydį sieja su teismų praktika nagrinėjant sunkaus sveikatos sutrikdymo bylas. Teismas, nustatydamas ieškovės M. P. neturtinės žalos dydį, visiškai tinkamai įvertino visas reikšmingas šio dydžio nustatymui aplinkybes. Apeliantų nurodomos aplinkybės, kurios pažymėtos ir apeliantų cituojamoje byloje, patvirtina, kad tam tikrais atvejais teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgyja ir tiesiogiai sveikatos sutrikdymų nepatyrę asmenys, bet glaudžiai su juo susiję (tėvai, vaikai, sutuoktinis). Tačiau šioje byloje konstatuojama ir tai, kad kiekvienoje byloje tas klausimas turi būti sprendžiamas individualiai ir visų pirma turi būti atsižvelgiama į sužalojimų sunkumą. Ydingą praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimą mažamečio tėvams, kurie tiesiogiai nenukentėjo, netgi sunkesnio sveikatos sutrikdymo atveju yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-453/2011. Teismas pagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovams. Tačiau padarė klaidą, priteisdamas ieškovei M. P. bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, bet nepriteisdamas jų atsakovei iš ieškovų.

26Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašė atmesti skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nukentėjusiosios sužalojimai teismo medicinos ekspertų yra pripažinti nežymiais. Apeliantai neturi jokio pagrindo teigti, jog M. P. sužalojimai sukėlė labai sunkius padarinius sveikatai. Apeliantai, siekdami pagrįsti didesnės turtinės žalos dydį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Vienoje apeliantų minimoje byloje asmeniui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, už kurį teismas priteisė 50.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o kitoje nutartyje asmeniui buvo priteista 10.000 Lt neturtinės žalos už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi apeliantai sąmoningai klaidina teismą ir nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Teismo medicinos ekspertas aiškiai nurodė, jog nukentėjusiosios kairės šlaunies muštinė žaizda nustatyta po traumos praėjus 20 dienų, o iš karto po traumos nebuvo nustatyta sužalojimų kairėje šlaunyje. Taigi ši žaizda (dėl kurios ir liko randas) apskritai negali būti vertinama kaip eismo įvykio pasekmė. Teismui svarstant priteistinos neturtinės žalos sumą, turi būti įvertinami ir nukentėjusiojo veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 3,5 metų mergaitė, žaidžianti kieme, kur važinėja transporto priemonės, turi būti prižiūrima suaugusiųjų. Tokio amžiaus vaikas dar nėra pakankamai savarankiškas, kad galėtų įvertinti visus gresiančius pavojus. Apeliaciniame skunde pažymima, kad mergaitės priežiūra tuo metu užsiėmė jos tėvas, todėl jis turėjo pareigą neleisti mažamečiam vaikui išbėgti į automobiliams važiuoti skirtą kelio dalį. Esant tokiai situacijai, jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymas, esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui (mišriai kaltei), yra specifinis. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Todėl būtų visiškai nepagrįsta ir neteisėta priteisti neturtinės žalos dydį, kuris akivaizdžiai viršytų tokiose bylose (esant nežymiam sveikatos sutrikdymui) priteisiamą, dar ir dėl tos priežasties, jog iš dalies dėl įvykio yra kalti ir nukentėjusiosios tėvai, turėję pasirūpinti mažametės priežiūra.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

29Byloje kilo ginčas dėl atlygintinos neturtinės žalos, padarytos asmens sveikatai, dydžio nustatymo bei žalą patyrusio asmens tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

30Byloje nustatyta, kad atsakovė, vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles ir partrenkė į kelią išbėgusią ieškovę M. P. (b.l. 6-9; 14-16). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad M. P. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 11). Atsakovė su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudariusi Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (b.l. 52-54).

31Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Tai, kad draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Civiliniame procese tai reiškia ieškovo teisę ieškinyje nurodyti atsakovu tiek žalą padariusį asmenį, tiek jo civilinės atsakomybės draudiką, kartu arba atskirai. Taigi, žalą padariusio asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko prievolės solidarumas bei ieškovo, kaip nukentėjusiojo, materialinė teisė gauti visišką žalos atlyginimą, įtvirtinta CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje, suponuoja ieškovo teisę nustatyti subjektų, turinčių prievolę atlyginti jo patirtą žalą, procesinę padėtį (LAT 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Kadangi ieškovai pareiškė reikalavimą neturtinę žalą priteisti solidariai iš žalą padariusio asmens ir draudimo bendrovės, pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatytą žalos sumą priteisė iš atsakovų solidariai.

32Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

33Pirmos instancijos teismas sprendime vertino visus aukščiau nurodytus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat rėmėsi suformuota ilgalaike teismų praktika. Skundžiamame sprendime buvo konstatuota, jog ieškovė patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad buvo sutrikdyta mažametės sveikata, ir pripažinta, kad tokio amžiaus vaikai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Taip pat pažymėtina, kad ieškovai apeliaciniame skunde klaidingai teigia, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertinamuoju kriterijumi pasirinko Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas. Minėto įstatymo nuostatos dėl draudimo išmokų dydžio sprendime buvo cituojamos, siekiant nustatyti ir apibrėžti žalą padariusio asmens ir draudiko civilinės atsakomybės santykį ir ribas, sprendžiant dėl jų prievolės solidarumo. Tuo tarpu vertindamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, pirmos instancijos teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus apie eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, jų pasekmes bei egzistuojančią teismų praktiką.

34Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog teismų praktikoje, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, priteistos neturtinės žalos atlyginimas buvo nustatytas 10.000 Lt ir daugiau, ir remiasi kasacinio teismo nutartimis Nr. 3K-3-167/2010 ir Nr. 3K-3-127/2012. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010 buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, kada ieškovui buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, o 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 ieškovui buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, už kurį jam buvo priteista 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje specialisto išvadoje ieškovei yra konstatuotas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas, nurodydamas galimos priteistinos neturtinės žalos dydį nuo 2.000 Lt iki 10.000 Lt, rėmėsi egzistuojančia teismų praktika. Vadovavimasis šiuo orientaciniu kriterijumi negali būti pagrindu pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, nes jis yra suformuotas daugiametės kasacinio teismo praktikos.

35Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad specialisto išvadoje ieškovei buvo nustatytas kūno sumušimas ir odos nubrozdinimai galvoje, rankose, kojose, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Diagnozė „kairės šlaunies muštinė žaizda“ nustatyta praėjus po traumos 20 dienų, tuoj po traumos apie panašaus pobūdžio žaizdas duomenų nėra, taip pat teismo medicininės apžiūros metu nenustatyta sužalojimų kairėje šlaunyje požymių, todėl, vertinant sveikatos sutrikdymo mastą, ji domėn neimama (b.l. 11). Iš karto po eismo įvykio ieškovė buvo pristatyta į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje buvo hospitalizuota tris dienas. Medicininių dokumentų išraše nurodyta, jog ieškovė atvykusi buvo sąmoninga, išsigandusi, skyriuje jautėsi gerai (b.l. 10). Taigi pripažintina, jog dėl eismo įvykio ieškovė patyrė fizinį skausmą ir didelius dvasinius išgyvenimus. Tačiau jau išrašant iš ligoninės buvo nustatyta, kad ieškovė skyriuje jautėsi gerai. Kitų duomenų apie įvykio sukeltas ar galimas pasekmes ateityje byloje nėra. Specialisto išvada nepatvirtina, jog likęs randas gali būti eismo įvykio pasekmė. Be to, randas yra ant kojos, todėl nepripažintina, kad ateityje ieškovei galėtų kelti nepatogumus ar sumažinti bendravimo galimybes. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė 2.800 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį.

36Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovais, jog nuketėjusiąją mažametę ir jos tėvus sieja itin glaudus ryšys. Tačiau nepripažintina, kad dėl dukters sužalojimo jiems gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad M. P. patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas, R. P. ir D. P. patirti išgyvenimai nesudaro pagrindo priteisti jiems neturtinę žalą. Specialisto išvada bei kiti byloje esantys dokumentai, susiję su mažametės sveikata, nepatvirtina ieškovų susirūpinimo dėl dukters patirtų sužalojimų pasekmių ir poveikio sveiktai ateityje pagrįstumo. Mažametė iš sveikatos priežiūros įstaigos buvo išrašyta jau po trijų dienų. Likęs randas ant kojos negali būti vertinamas kaip galintis įtakoti nukentėjusiosios sveikatos būklę ateityje, nes tai yra jau užgijusi žaizda. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo M. P. tėvams R. P. ir D. P..

37Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovai už teisinę pagalbą advokatui sumokėjo 500,00 Lt (b.l. 135), atsakovė už teisinę pagalbą sumokėjo 500,00 Lt (b.l. 57). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmos instancijos teismas netenkino ieškovų R. P. ir D. P. prašymo priteisti jiems po 3.000,00 Lt žalos atlyginimo, taigi ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies. Todėl pagrįstai iš atsakovų buvo priteista tik 250,00 Lt ieškovei M. P.. Pirmos instancijos teismas nepriteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo konstatuotos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, neturtinės žalos dydį pagal CK 6.250 straipsnį nustato teismas, o pagrindas priteisti nukentėjusio asmens artimiesiems neturtinę žalą yra vertinamas kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei nepriteisė atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies.

38Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

39Atsakovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 400,00 Lt už advokato pagalbą (b.l. 170). Kadangi ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

40Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

41Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš ieškovų R. P., a.k. ( - ) ir D. P. lygiomis dalimis 400,00 Lt, tai yra po 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. Š., a.k. ( - )

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P.... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai prašė priteisti iš solidariai iš atsakovų 10.000 Lt neturinės... 6. Atsakovė R. Š. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog atsakovu byloje turėtų... 7. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nusutiko su ieškiniu. Nurodė, kad... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad byloje pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos... 11. Teismas pažymėjo, kad draudimo išmoka dėl eismo įvykio metu patirtos... 12. Teismas padarė išvadą, kad ieškovams kreipusis į teismą, ieškinio... 13. Šiuo atveju vertinant bylos aplinkybes atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo... 14. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų... 15. Kasacinis teismas šioje dalyje keliamu teisės klausimu, t. y. nukentėjusio... 16. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nustatyta, kad M. P. tėvai patyrė... 17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos... 18. Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Ieškovai R. P. ir D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 21. Apeliacinį skundą ieškovai grindžia šiais argumentais:... 22. 1) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad... 23. 2) Teismas nepagrįstai netekino ieškovų R. P. ir D. P. prašymo priteisti... 24. 3) Teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino, motyvuodamas, kad ieškovų... 25. Atsakovė R. Š. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašė atmesti... 26. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Byloje kilo ginčas dėl atlygintinos neturtinės žalos, padarytos asmens... 30. Byloje nustatyta, kad atsakovė, vairuodama transporto priemonę, pažeidė... 31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos... 32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 33. Pirmos instancijos teismas sprendime vertino visus aukščiau nurodytus... 34. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog teismų praktikoje, esant nežymiam... 35. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad specialisto išvadoje ieškovei buvo... 36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovais, jog nuketėjusiąją... 37. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovai už teisinę pagalbą... 38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai... 39. Atsakovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 400,00 Lt už... 40. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti... 42. Priteisti iš ieškovų R. P., a.k. ( - ) ir D. P. lygiomis dalimis 400,00 Lt,...