Byla 2K-181-628/2020
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 23 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 23 d. nutarties.

3Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu Ž. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

4Nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš Ž. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui priteista 1662,94 Eur žalai atlyginti už nukentėjusiajam A. P. išmokėtą ligos išmoką.

5Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 23 d. nutartimi nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato Rimvydo Kairio apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9Ž. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 30 d. 8 val. UAB „L.“ angare – medienos apdirbimo ceche, esančiame ( - ), Ž. S., būdamas 2017 m. gegužės 30 d. atestuotas pagal darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą (pažymėjimas Nr. 258), A. P. paskyrė tęsti dviejų aukštų rąstinio namo surinkimą, tinkamai neįvertinęs rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai, neinstruktavęs jo darbo vietoje apie pavojingus rizikos veiksnius, neparengęs ir nesupažindinęs su statybos darbų techniniu projektu, paskyra-leidimu ar technologine kortele, pažeidė:

101.1.

11Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus („Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu“); 19 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus („2. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; <...> 3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; <...>“; „3. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: 1) rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu, rizikos veiksnių ir jų poveikio mažinimu; 2) rizikos, kurios neįmanoma išvengti, galimo poveikio darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimu; 3) nustatytos rizikos priežasčių šalinimu; 4) darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą vertinimu (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes); 5) techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones; 6) pavojingų darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba ne tokiais pavojingais; 7) pirmenybe kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms; 8) darbuotojų aprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis; 9) darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; 10) kitų reikiamų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių taikymu“); 25 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktų reikalavimus („1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti <...>“);

121.2.

13Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. AI-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 2 dalies 15 punkto 15.1 papunkčio reikalavimus: „Pavojingos zonos: 15.1. Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti numatytos priemonės, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai ir sveikatai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos“;

141.3.

15Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 5, 6, 7 punktų reikalavimus: „5. Prieš statybos darbų pradžią veikiančios įmonės teritorijoje statybos rangovas (-ai) ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą-leidimą (1 priedas), kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą. 6. Prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai. 7. Pavojingoms zonoms, su nuolat veikiančiais pavojingais ir/arba kenksmingais veiksniais, priskiriamos vietos (2 priedas): <...> 7.2. neaptvertos esančios aukštyje, kai aukščio skirtumas 1,3 m ir didesnis; <...>“; 11 punkto reikalavimus: „Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas (3 priedas). <...> Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje-leidime“.

162.

17Neįrengęs kolektyvinių apsaugos priemonių – pastolių, neišdavęs asmeninių apsaugos priemonių: šalmo bei saugos diržo (apraišo), nekontroliavęs ir neįpareigojęs jų dėvėti, neįrengęs ir nenurodęs saugos diržo prisegimo vietų, pažeidė:

182.1.

19Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3, 13, 16 punktų reikalavimus: „3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus <...>; 13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; 16) atlieka kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“; 28 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus: „1. Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones. 2. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.“

203.

21Neišdavęs tinkamų darbo priemonių – stabilių, apsaugančių nuo slydimo ir tinkamų atlikti darbui elektriniais įrankiais kopėčių ar pastolių, pažeidė:

223.1.

23Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 43, 44, 46 punktų reikalavimus: „43. Pristatomų kopėčių matmenys turi būti tokie, kad darbuotojas galėtų dirbti stovėdamas ant pakopos, esančios ne mažesniu kaip 1 m atstumu iki kopėčių viršaus. Leidžiama naudoti ne ilgesnes kaip 5 m pristatomas medines kopėčias. Dirbant ant pristatomų kopėčių aukščiau kaip 1,3 m, reikia naudoti saugos diržą, pritvirtintą prie pastato konstrukcijos arba kopėčių, jeigu šios patikimai pritvirtintos prie pastato konstrukcijos. 44. Ant pristatomų kopėčių draudžiama: <...> naudoti rankines elektros mašinas ar parakinį įrankį; <...> Šiuos darbus leidžiama atlikti naudojant pastolius, aikšteles ir kitas priemones. 46. Priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių be didesnių kaip 5 mm plyšių. Jei jos aukštesnės kaip 1,3 m – privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo“;

243.2.

25Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 dalies 5, 6, 7 punktų reikalavimus: „5. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai. 6. Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys. 7. Ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė“; 2 priedo „Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius“ 4 skyriaus 4.1 dalies 4.1.2, 4.1.3, 4.1.4 punktų reikalavimus: „4.1.1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vykdydamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje dėl rizikos vertinimo, nuo šio priedo 4 punkto įsigaliojimo dienos įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai taip, kaip dirbama būdingomis ergonominėmis sąlygomis (ne aukštyje). Siekdamas šio tikslo darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo parinkti tokius darbo įrenginius, kurie geriausiai užtikrintų saugias darbo sąlygas. Pirmenybė turi būti teikiama kolektyvinėms apsauginėms priemonėms, bet ne asmeninėms apsauginėms priemonėms. Darbo įrenginių matmenys turi atitikti darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį ir galimą apkrovą bei sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti. <...> 4.1.2. Kopėčios darbui aukštyje gali būti naudojamos tik laikantis 4.1.1 punkte nurodytų sąlygų ir tik tada, jei kitų saugesnių įrenginių naudojimas yra netikslingas dėl mažos rizikos ir trumpos jų naudojimo trukmės arba dėl kitų statybvietės ypatumų, numatytų statybos projekte, kurių pakeisti darbdavys negali. 4.1.3. Patekimas į darbo vietas ir darbas naudojant lynus gali būti atliekamas tik tokiomis sąlygomis, kai rizikos įvertinimas rodo, kad tokie darbai gali būti atlikti saugiai, ir kai kitų saugesnių įrenginių naudojimas saugos požiūriu yra netikslingas. Atsižvelgiant į rizikos vertinimą ir ypač į darbo trukmę bei ergonomines sąlygas, minėtos kėlimo priemonės turi būti aprūpintos atraminiu paviršiumi sėdėjimui su atitinkamais apsauginiais reikmenimis. 4.1.4. <...> Jei reikia, būtina įrengti priemones, apsaugančias nuo nukritimo. Jos turi būti pakankamai tvirtos ir pritaikytos taip, kad neleistų nukristi arba sulaikytų krentant ir, kiek galima, apsaugotų darbuotojus nuo sužeidimo kritimo atveju. Kolektyvinės priemonės, apsaugančios nuo nukritimo, turi būti įrengtos visur, išskyrus tik tas vietas, kuriose yra reikalingas priėjimas prie kopėčių arba laiptų.“; 4.2 dalies 4.2.1, 4.2.2, 4.2.3 punktų reikalavimus: „4.2.1. Kopėčios turi būti pastatytos taip, kad jomis naudojantis jos stovėtų stabiliai. Nešiojamosios kopėčios turi būti statomos ant nejudančio, tvirto ir tinkamo dydžio pagrindo, kad jų skersiniai būtų horizontalioje padėtyje. Pakabinamosios kopėčios, išskyrus virvines kopėčias, turi būti saugiai pritvirtintos taip, kad nejudėtų ir nesisuptų. 4.2.2. Nešiojamųjų kopėčių atramos turi būti apsaugotos nuo slydimo, pritvirtinant prie jų viršutinių ar apatinių galų bet kokį kopėčioms nuslysti neleidžiantį įtaisą ar panaudojant kitus slydimą pašalinančius būdus. Kopėčios, kuriomis lipama į darbo vietą, turi būti pakankamai ilgos, kad kyšotų virš paaukštinimo, ant kurio reikia užlipti, jeigu daugiau nėra už ko tvirtai laikytis. <...>. 4.2.3. Kopėčios turi būti naudojamos taip, kad darbuotojai visada galėtų patikimai stovėti ant jų ir laikytis. <...>“.

264.

27Dėl to A. P., palipęs į maždaug 1,7 m aukštį ant 45 cm pločio, 5 cm storio, 500 cm ilgio lentos, padėtos ant medinio statinio ilginių, ir atlikdamas rankiniu grandininiu elektriniu pjūklu apie 2 metrų aukščio sienos viršutiniame rąste įpjovą ilginiam rąstui padėti, dėl nenustatytų priežasčių prarado pusiausvyrą ir nukrito žemyn ant betoninio grindinio patirdamas: žaizdą pakaušio srityje, kraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje ir abipus kaktinėse skiltyse, smegenų sumušimą abipus kaktinėse ir dešinėje smilkininėje skiltyse, dešinėje smilkinkaulio lūžį, pereinantį į pakauškaulį, apimant kaukolės pamatą, juosmeninių II slankstelio dešinėje ir juosmeninių III ir IV slankstelių kairėje skersinių ataugų lūžius, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

28II.

29Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

305.

31Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. S. ir jo gynėjas prašo nuosprendį bei nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

325.1.

33Abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 176 straipsnio 1 dalį) ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių, 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus. Teismai, nesilaikydami nekaltumo prezumpcijos principo, pagal kurį nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai ir teisingai neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų, darydami išvadas dėl jo kaltės, vadovavosi ne patikimais ir neginčijamais, o tik jį kaltinančiais įrodymais. Dėl šių priežasčių teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad tarp nuteistojo veiksmų ir nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sunkiai sužalotas A. P., yra tiesioginis priežastinis ryšys.

345.2.

35Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pasisakydami dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 23 d. ekspertizės akto bei priežastinio ryšio tarp darbdavio veiksmų ir kilusių padarinių, tik pakartojo ekspertizės akte minimus pažeidimus, tačiau BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme nevertino ir negretino jų su nukentėjusiojo, darbdavio parodymais. Ekspertizės aktas nebuvo vertinamas ir gretinamas su įvykio apžiūros protokolu. Pagal formuojamą teismų praktiką taikant BK 176 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Nagrinėjamoje byloje nė vienas iš teismų nevertino, kad A. P. statybininko darbo stažą turi daugiau kaip 25 metus ir jam buvo žinoma visa darbų eiga surenkant rąstinį gyvenamąjį namą. To, kad paskutinį kartą A. P. darbdavio buvo instruktuotas 2016 m. gegužės 19 d., o vėliau darbo saugos klausimais nebuvo instruktuojamas, negalima vertinti kaip vieno iš priežastinio ryšio elementų, lėmusių sunkias pasekmes.

365.3.

37Kasatoriai neginčija nelaimingo atsitikimo faktinių aplinkybių, tačiau atkreipia dėmesį, kad pagal 2016 m. gegužės 19 d. A. P. surengtą darbų saugos instruktažą, nusistovėjusią darbo praktiką, surenkant rąstinį namą, griežtai draudžiama atlikti bet kokius rąsto pjovimo darbus aukštyje. Tam tikslui virš statomo rąstinio namo prie lubų yra pritvirtintas „telferis“ arba nuleidžiamasis kranas, kuriuo nusikeliami rąstai ant grindinio, atliekamos įpjovos, po to tuo pačiu pakeliamuoju kranu rąstai užkeliami į pradinę vietą. Nagrinėjamu atveju A. P., pažeisdamas darbų saugos instruktavimo reikalavimus, savavališkai, nesinaudodamas darbdavio užtikrinta darbų saugos priemone „telferiu“ (pakeliamuoju kranu), lipo į 1,7 metro aukštį daryti įpjovų, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas. Akivaizdu, kad jeigu A. P. būtų naudojęsis šia darbdavio suteikta darbų saugos priemone, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Tačiau abiejų instancijų teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, ekspertizės, nelaimingo atsitikimo akto negretino ir nevertino nukentėjusiojo bei darbdavio parodymų aspektu, pagal įvykio vietos apžiūros protokolu nustatytas darbdavio suteiktas darbų saugos priemones, dėl to nepagrįstai apkaltino darbdavį pažeidus darbų saugos reikalavimus ir jo veiką netinkamai kvalifikavo pagal BK 176 straipsnio l dalį.

385.4.

39Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš asmens, samdančio darbuotoją, dėl kurio kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. iš civilinio atsakovo, kuris dažniausiai yra juridinis asmuo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-572/2013, 2K-267/2009, 2K-134/2010). Taigi, pripažinus kaltu dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe UAB „L.“ atsakingą darbuotoją direktorių Ž. S., darbdaviui (UAB „L.“) kyla pareiga, remiantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, įskaitant ir turtinę žalą. Taigi ir šioje byloje teismas žalos atlyginimą, vadovaudamasis minėta CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, turėjo priteisti iš asmens, samdžiusio darbuotoją, dėl kurio kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. iš civilinės atsakovės UAB „L.“ o ne iš civilinio atsakovo ir nuteistojo Ž. S.. UAB „L.“ byloje nebuvo patraukta kaip civilinė atsakovė, teismo posėdyje nedalyvavo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, dėl to iš esmės pažeidė BPK – tai lėmė netinkamo nuosprendžio priėmimą.

406.

41Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

426.1.

43Teismai kruopščiai išanalizavo visas įvykio aplinkybes, nustatė Ž. S. pažeistus teisės aktus, jo veiksmus, kurie turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, ir padarė pagrįstą išvadą, jog Ž. S. veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su įvykiu ir jo metu kilusiomis pasekmėmis.

446.2.

45Skundo aplinkybė, kad nukentėjusysis turėjo ilgametę darbų, kuriuos atliko įvykio metu, praktiką, nešalina Ž. S. atsakomybės, nes galiojantys teisės aktai įpareigoja darbdavį ar jam atstovaujantį asmenį nuolatos imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, imtis priemonių saugiai darbo vietai užtikrinti, užtikrinti darbuotojų saugą kolektyvinėmis ir asmeninėmis darbo apsaugos priemonėmis, periodiškai supažindinti su darbų saugą reglamentuojančiais teisės aktais bei instruktuoti darbuotojus darbo vietoje, t. y. imtis priemonių, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe. Byloje nustatyta, kad paskutinį kartą A. P. darbdavio buvo instruktuotas 2016 m. gegužės 16 d. (dalis darbų saugą reglamentuojančių instrukcijų UAB „L.“ buvo priimta vėliau), nelaimingas įvykis UAB „L.“, kurio metu nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, įvyko 2018 m. liepos 30 d. Įvykio dieną A. P. nebuvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės – jis dirbo be saugos šalmo ir saugos diržo. Darbo vietos saugumas buvo neužtikrintas kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis. Darbų saugos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nelaimingo įvykio pagrindinė sąlyga buvo tai, kad vykdant darbus pavojingoje zonoje, kai aukščio skirtumas yra 1,3 m ar didesnis, nebuvo naudojamos techninės priemonės (kolektyvinės ir (ar) asmeninės), apsaugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio. Šių priemonių naudojimą kaip darbdaviui atstovaujantis asmuo mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais turėjo užtikrinti Ž. S.. Nukentėjusiojo A. P. neinstruktavimas darbų saugos klausimais vienareikšmiškai negali būti vertinamas kaip priežastiniu ryšiu nulėmęs sunkias pasekmes, tačiau minėtoje darbų saugos ekspertizėje yra nustatyta, kad tai turėjo reikšmės nelaimingo įvykio kilimui, nes didino nelaimingo atsitikimo darbe riziką.

466.3.

47Teismų nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad byloje įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

486.4.

49Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, nukentėjusiajam A. P. išmokėjęs ligos išmoką (1662,94 Eur), byloje pareiškė dėl šios sumos civilinį ieškinį, ją, vadovaudamasis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi ir 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prašė priteisti iš Ž. S.. Civilinis ieškovas vadovavosi ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti. Baudžiamojoje byloje kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 176 straipsnyje, yra pripažintas Ž. S.. Nedarbingumo laikotarpiu ligos išmokas nukentėjusiajam A. P. mokėjo ne UAB „L.“, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius. Pažymėtina ir tai, kad už A. P., jam dirbant, draudimo įmokas mokėjo ne UAB „L.“ direktorius Ž. S., o UAB „L.“, todėl, vadovaujantis CK 6.280, 6.290 straipsniais, Ž. S. kyla pareiga atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą. Būtų galima sutikti su kasatoriais, kad UAB „L.“ turėtų atlyginti nukentėjusiajam A. P. padarytą žalą, jei tokia būtų buvusi priteista (turtinė, neturtinė), tačiau, kaip matyti iš Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio, iš Ž. S. (kaip tiesiogiai žalą padariusio asmens) buvo priteista tik 1662,94 Eur už A. P. išmokėtą ligos išmoką, kurią išmokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius. Dėl to darytina išvada, kad tenkinant pareikštą civilinį ieškinį civilinis atsakovas byloje buvo nustatytas tinkamai.

507.

51Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, J. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Ji nurodo, kad Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 16 d. nuosprendyje ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d nutartyje tinkamai įvertino visus įrodymus baudžiamojoje byloje ir priėmė teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą. Kasacinis skundas analogiškas nuteistojo gynėjo apeliaciniam skundui, teiktam Klaipėdos apygardos teismui, kuriame išdėsčius analogiškus motyvus buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė tiek dėl faktinių bylos aplinkybių, tiek dėl BK 176 straipsnio taikymo, tiek dėl baudžiamosios atsakomybės subjekto.

52III.

53Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

548.

55Nuteistojo Ž. S. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

56Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

579.

58Kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 176 straipsnio 1 dalį) ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 3–5 dalių, 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 2 dalies, nekaltumo prezumpcijos pažeidimus, tačiau iš esmės šiuos teiginius grindžia netinkamu įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu, teigdami, kad teismai padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

5910.

60Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6111.

62Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016).

6312.

64Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, darytina išvada, kad kasaciniame skunde išreikšta abejonė dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams (BPK 20, 301, 305 straipsnių nuostatos) yra nepagrįsta bei prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.

6513.

66Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus (kaltinamojo Ž. S., nukentėjusiojo A. P., liudytojų R. D., J. V., R. S., R. M., M. R., A. D., D. S., S. N., R. K., eksperto G. Pauliko parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolus ir jų priedus, specialistų išvadas Nr. G 1341(2018(03) ir T-A 7864/2018(01), nelaimingo atsitikimo darbe aktą, UAB „L.“ darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinių instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalą, UAB „L.“ staliaus pareiginę instrukciją, UAB „L.“ darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalą, UAB „L.“ darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinių įvadinių instruktavimų registravimo žurnalą, UAB „L.“ gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalą, UAB „L.“ priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalą, darbų saugos ekspertizės išvadą, kitus rašytinius įrodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokie duomenys pagrindžia nuteistojo Ž. S. kaltę, motyvuotai atmetė jo gynybos versiją.

6714.

68Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo Ž. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, motyvuotai pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, aptarė nuteistojo kaltės ir priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių padarinių klausimus; skundžiamoje nutartyje išdėstė išvadas dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, nurodė motyvus, kodėl šio skundo argumentai yra atmetami. Taigi apeliacinės instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu ir formuojama teismų praktika analogiško pobūdžio bylose; toks įrodymų vertinimas bei apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 332 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.

6915.

70Kolegija konstatuoja, kad abejoti šioje byloje žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo tinkamumu ar nesutikti su teismų išvadomis dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo nuteistajam Ž. S. nėra teisinio pagrindo.

71Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

7216.

73Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

7417.

75Pažymėtina, kad pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose dėl nusikalstamos veikos pagal BK 176 straipsnio 1 dalį žalos atlyginimas, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, priteisiamas iš asmens, samdančio darbuotoją, dėl kurio kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. iš civilinių atsakovų, kurie dažniausiai yra juridiniai asmenys (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-572/2013, 2K-267/2009, 2K-134/2010, 2K-441/2014).

7618.

77Atsižvelgiant į BPK nuostatas (BPK 110, 111, 45 straipsniai, 44 straipsnio 10 dalis), teismas privalo būti pakankamai, neperžengdamas įstatyme nurodytų ribų, aktyvus spręsdamas baudžiamajame procese civilinio ieškinio klausimus. Tuo atveju, kai pagal įstatymą (BPK 109 straipsnis, CK 6.264 straipsnio 1 dalis) nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti ne kaltinamasis ar ne tik jis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teisėjas tai privalo išaiškinti civiliniam ieškovui. Civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo statusui įgyti nepakanka vien tik asmens, kuriam nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos, valios – tam reikia ir prokuroro ar teismo procesinio sprendimo (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1 dalis). Taigi net ir tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl pagal įstatymą materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo, tokį sprendimą, atsižvelgus į bylos aplinkybes, privalo priimti prokuroras ar teismas. Pagal teismų praktiką tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-325/2006, 2K-655/2006, 2K-656/2007, 2K-141/2009, 2K-217-699/2015). Jei už kaltinamojo veikas materialiai atsakingas asmuo kaip civilinis atsakovas nebuvo įtrauktas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, tai bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas tokį asmenį įtraukia kaip atsakovą. Tokiu atveju dėl civilinio ieškinio atliekamas įrodymų tyrimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

7819.

79Šioje byloje nustatyta, kad dėl Ž. S. padarytos nusikalstamos veikos A. P., atlikdamas rąstinio namo surinkimo darbus, nukrito žemyn ant betoninio grindinio ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis A. P. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. buvo nedarbingas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius už laikiną nedarbingumą A. P. sumokėjo 1662,94 Eur ligos išmoką, dėl to pareiškė byloje civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius ikiteisminio tyrimo metu pateiktu civiliniu ieškiniu prašė priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą – 1662,94 Eur už laikinąjį nukentėjusiojo A. P. nedarbingumą iš įtariamojo Ž. S.. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pripažintas byloje civiliniu ieškovu ir išnagrinėjus bylą ieškinys buvo tenkintas.

8020.

81Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai, priteisdami žalos atlyginimą iš nuteistojo Ž. S., neatsižvelgė į CK nuostatas, reguliuojančias žalos atlyginimo klausimus, kai ši žala atsiranda dėl darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Kaip pirmiau minėta, CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiais atvejais žalą atlygina asmuo, samdantis darbuotojus (darbdavys). Ši nuostata apima ir dėl darbuotojo kaltės padarytos žalos atlyginimo atvejus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2010). Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, įgyja į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

8221.

83Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą šioje byloje, vadovaudamasis minėta CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, į bylą kaip civilinį atsakovą turėjo įtraukti UAB „L.“, t. y. juridinį asmenį, samdžiusį darbuotoją – šiuo atveju direktorių Ž. S., dėl kurio kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo Ž. S. gynėjo apeliacinį skundą, nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo civilinio ieškinio išsprendimo aspektu ir šiuo klausimu išvis nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „L.“ kaip civilinis atsakovas, atstovaujamas direktoriaus Ž. S., byloje nurodytas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2019 m. sausio 3 d. apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąraše, taip pat pranešime dėl bylos siuntimo su apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, tačiau civilinio ieškinio išieškojimo klausimas byloje išspręstas netinkamai.

8422.

85Konstatuotina, kad, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą byloje, buvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, būtina išspręsti klausimą dėl tinkamo civilinio atsakovo nustatymo. Kaip jau minėta, kasacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BK 176 straipsnio 1 dalis) ir netinkamu įrodymų vertinimu byloje (BPK 20 straipsnis), atmestini kaip nepagrįsti, dėl to apeliacinės instancijos teisme iš naujo nagrinėjant bylą spręstinas tik civilinio ieškinio byloje išsprendimo klausimas.

86Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

87Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir bylos dalį dėl civilinio ieškinio perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu Ž. S. nuteistas... 4. Nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš Ž. S. Valstybinio... 5. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. Ž. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 30 d. 8 val. UAB „L.“ angare... 10. 1.1.... 11. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1... 12. 1.2.... 13. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos... 14. 1.3.... 15. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m.... 16. 2.... 17. Neįrengęs kolektyvinių apsaugos priemonių – pastolių, neišdavęs... 18. 2.1.... 19. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3, 13, 16... 20. 3.... 21. Neišdavęs tinkamų darbo priemonių – stabilių, apsaugančių nuo slydimo... 22. 3.1.... 23. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m.... 24. 3.2.... 25. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio... 26. 4.... 27. Dėl to A. P., palipęs į maždaug 1,7 m aukštį ant 45 cm pločio, 5 cm... 28. II.... 29. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. 5.... 31. Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. S. ir jo gynėjas prašo nuosprendį bei... 32. 5.1.... 33. Abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 176... 34. 5.2.... 35. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pasisakydami dėl Lietuvos... 36. 5.3.... 37. Kasatoriai neginčija nelaimingo atsitikimo faktinių aplinkybių, tačiau... 38. 5.4.... 39. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1... 40. 6.... 41. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 42. 6.1.... 43. Teismai kruopščiai išanalizavo visas įvykio aplinkybes, nustatė Ž. S.... 44. 6.2.... 45. Skundo aplinkybė, kad nukentėjusysis turėjo ilgametę darbų, kuriuos atliko... 46. 6.3.... 47. Teismų nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad byloje įrodymai įvertinti... 48. 6.4.... 49. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius,... 50. 7.... 51. Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių... 52. III.... 53. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 54. 8.... 55. Nuteistojo Ž. S. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinis skundas... 56. Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų... 57. 9.... 58. Kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad abiejų instancijų... 59. 10.... 60. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos... 61. 11.... 62. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti... 63. 12.... 64. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, darytina išvada, kad kasaciniame... 65. 13.... 66. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus... 67. 14.... 68. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 69. 15.... 70. Kolegija konstatuoja, kad abejoti šioje byloje žemesnės instancijos teismų... 71. Dėl civilinio ieškinio išsprendimo... 72. 16.... 73. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 74. 17.... 75. Pažymėtina, kad pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį... 76. 18.... 77. Atsižvelgiant į BPK nuostatas (BPK 110, 111, 45 straipsniai, 44 straipsnio 10... 78. 19.... 79. Šioje byloje nustatyta, kad dėl Ž. S. padarytos nusikalstamos veikos A. P.,... 80. 20.... 81. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai, priteisdami žalos... 82. 21.... 83. Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą šioje byloje, vadovaudamasis... 84. 22.... 85. Konstatuotina, kad, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą byloje, buvo... 86. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 87. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...