Byla 1-307-486/2018

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., N. D., I. J., dalyvaujant prokurorui M. J., kaltinamajam A. A., jo gynėjoms advokatiems A. G., J. D., kaltinamajam P. S., jo gynėjui advokatui R. P., kaltinamajai M. Ž., jos gynėjui advokatui K. P., nukentėjusiajam D. G., jo atstovui advokatui L. Ž., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2A. A., asmens kodas ( - )., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

31) 2012 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 90 straipsnio 4 dalimi, 45 parų arešto bausme;

42) 2012 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus, 22 straipsnio 2 dalį 149 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 metų laisvės atėmimo bausme. 2014 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, laisvės atėmimu 5 metams, į paskirtos bausmės laiką įskaitant laikotarpius, įskaitytus pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžius, ir pagal šiuos nuosprendžius atliktą bausmės laiką (BK 66 str., 63 str. 9 d.). Bausmės pradžia nuo 2012 m. balandžio 5 d. 2015 m. lapkričio 27 d. bausmę atlikęs;

53) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (veika 2017-01-25), vadovaujantis BK 641 straipsniu, 30 parų arešto;

64) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (veika 2017-01-17), vadovaujantis BK 641 straipsniu, 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. sausio 17 d. 15.53 val. iki 2017 m. sausio 18 d. 11.01 val. (viena diena);

75) 2017 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika 2016-11-01), vadovaujantis BK 641 straipsniu, 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, į paskirtos bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. lapkričio 1 d. 01.25 val. iki 2016 m. lapkričio 1 d. 12.45 val. (vieną dieną) pagal šį teismo nuosprendį bei 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuosius įsakymus, taip pat bausmės dalį, atliktą pagal 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuosius įsakymus. Bausmės pradžią skaičiuotina nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 12 d.,

8kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje,

9P. S., asmens kodas ( - ) teistas 2014 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (veikos 2010-01-20), vadovaujantis BK 63 straipsnio1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. 2016 m. birželio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies 2 metų 5 dienų, lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, 2016 m. birželio 16 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą,

10kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje,

11M. Ž., asmens kodas ( - ) gimusi 1988 m. balandžio 19 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, auginanti du nepilnamečius vaikus, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, deklaravusi gyvenamąją vietą Vilniuje, Savanorių pr. 224-67, gyvenanti Vilniuje, J. B. g. 53-8, teista 2012 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1, 3 dalimis, 2 dalies 2 punktu, laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su asmenimis disponuojantiems narkotinėmis medžiagomis, taip pat įpareigojant ją, išskyrus poilsio ir švenčių dienas, būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 22 val. iki 6 val., jei išėjimas iš namų nesusijęs su darbu, mokslu ar nepilnamečių vaikų priežiūra. 2013 m. gegužės 7 d. bausmę atlikus.

12kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje.

13Teismas

Nustatė

14A. A., P. S. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, apiplėšė D. G., o būtent:

152016 m. gruodžio 3 d., apie 03.00 val., neturėdami leidimo būti bute, prieš D. G. valią, būdami D. G. nuomojamame bute, esančiame, A. A. grasino 9 mm kalibro dujiniu pistoletu ,,Zoraki – Mod. 914“ D. G., tuo pat metu A. A. kartu su P. S., A. A. rankomis ir pistoletu, P. S. rankomis sudavė D. G. ne mažiau kaip keturis smūgius į pilvą, kairį šoną ir galvą, visi kartu neleido D. G. išeiti iš buto, apieškojo butą siekdami surasti pagrobtinus vertingus daiktus, reikalavo iš D. G. atiduoti pinigus, tokiu būdu kartu sukūrę nukentėjusiajam D. G. situaciją bauginančią ir keliančią nerimą ir taip atimant galimybę priešintis, bendrais veiksmais iš D. G. pagrobė D. G. rankose laikytą telefoną ,,iPhone 7“ - 800 eurų vertės, taip pat bute buvusius mobilaus ryšio telefonus: ,,Nokia“ - 10 eurų vertės ir ,,B. B.“ - 50 eurų vertės, ir 300 eurų grynųjų pinigų, bei iš namo kieme stovėjusio D. G. automobilio M. B. S320, valstybinis Nr. ( - ) telefono įkroviklį – 30 eurų vertės, tokiu būdu jie tyčia panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą, bei šaunamąjį ginklą pagrobė svetimą D. G. priklausantį turtą už 1190 eurus ir padarė tokio pat dydžio turtinę žalą. Šiais savo A. A. veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 3 d.

16Be to, A. A. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent:

17jis, nenustatytomis aplinkybėmis neturėdamas leidimo įgijo ir bute, esančiame J. B. g. 53-4 Vilnius, neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro dujinį pistoletą ,,Zoraki – Mod. 914“, kuris priskiriamas prie ,,C“ kategorijos ginklų, iki kol 2017 m. sausio 31 d. apie 15.55 val., bute policijos pareigūnai kratos metu šį ginklą surado. Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d.

18Be to, A. A. 2016 m. gruodžio 3 d. apie 03.00 val., bute, esančiame Vilnius, padegdamas sugadino svetimą D. G. priklausantį turtą: piniginę – dokumentų dėklą ,,Prada“ - 500 eurų vertės ir padarė tokio pat dydžio D. G. turtinę žalą. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą 187 str. 1 d.

19Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis, ir M. su P.gėrė. Buvo trise. Vakarojo. Jis tuo metu negėrė, daugiau vartojo narkotikus. Miglei pradėjo skambinėti D., įkalbinėti atvažiuoti, sakė jai reikia pagalbos, bet jis tikslios priežasties nežino. Visi sėdo į taksi, nuvažiavo nurodytu adresu. Važiavo su Migle kartu, nes tiesiog nenorėjo likti jos bute be jos, o Povilas važiavo turbūt dėl to, kad žinojo, kad ten bus D., kuri jam buvo skolinga. Jis susiskambino su draugu E. K., kuriam kažkada žadėjo parodyti ginklą, todėl pasiėmė ginklą su savimi. Susitarė susitikti su minėtu draugu prie kebabinės, netoli to buto. M. Ž. nuėjo su nukentėjusiuoju į butą. Tuo metu jis aikštelėje susitiko su E. K., parodė jam ginklą, pašnekėjo. Buvo ir P.. Ginklą įgijo mėnesį prieš nusikaltimą iš narkomano, nes turėjo pinigų, nežino, kokiam tikslui. Parduodant ginklą, jam paaiškino, kad ginklas dujinis, nežinojo, kad galima šaudyti iš kažkokių kulkų. Jam bendraujant su minėtu draugu, M. parašė ar paskambino ir pasakė, kad jos nukentėjusysis neišleidžia iš buto. Nurodė adresą, aukštą, laiptinės kodą. Jis su P. pakilo liftu. Priėjęs prie nurodyto 71 buto, išgirdo garsų pokalbį, gal ginčą, atidaręs duris pamatė nukentėjusiojo nugarą, metro atstumu stovėjo M.ir jie kažko pykosi. Suprato, kad vyksta konfliktas. P. kaip tik norėjo susitikti su D. dėl skolos. A. A. pats Danguolę buvo matęs kelis kartus. Jie įėję į butą, pradėjo klausinėti, kur yra D., kas vyksta. M. Ž. atrodė išsigandusi. Gal dėl to jam sukilo pyktis ir sudavė rankomis kelis smūgius nukentėjusiajam į šonus. Nematė, kad P. S. būtų naudojęs kažkokį fizinį smurtą. Greičiausiai to nebuvo. Jis nėra agresyvus. T. M. stovėjo prie balkono, Povilas stovėjo šalia nukentėjusiojo, o jis pradėjo ieškoti D, po kambarius. Nukentėjusysis sakė, kad nežino, kur dingo D.. Užėjo į balkoną, po to pradėjo ieškoti po spinteles daiktų. Rado daiktus, rankinę. Rankinėje rado piniginę, raktus, kelis telefonus „Nokia“, „Blackbery“, telefonus pasiėmė, piniginę apieškojo, iš dėklo paėmė 4-5 eurus monetomis. „iPhone“ telefoną paėmė iš nukentėjusiojo rankų. Kažkiek šį telefoną laikė Povilas, bet po to gražino. 300 eurų ten tikrai nebuvo. Dar buvo 20 kronų kupiūra lyg. Radęs raktus nuo automobilio, nutarė patikrinti automobilį. Iš automobilio paėmė pakrovėją, automobilio kvepalus. Kai nukentėjusysis bandė išbėgti, jį čiupęs už drabužių įtraukė, jis atsisėdo ir gali būti, kad jam stojant trenkė iš ginklo į kaktą. Ginklą išsitraukė tikrai vėliau, norėdamas pagąsdinti. Spaudinėjo ginklo gaiduką, todėl nukentėjusysis tikrai turėjo matyti, kad ginklas neužtaisytas. Negalėjo duoti suprasti, kad nužudys jį, ar kažką daugiau padarys. Nėra niekam tokių grasinimų išsakęs. Nebuvo nukreipęs ginklo į nukentėjusįjį. Padegė dokumentus ir piniginę duše, šiukšlinėje, kad neliktų antspaudų. Bute užtruko10-15 minučių. Atsakydamas į teisėjo klausimus, parodė, kad dėl pavogtų telefonų, daiktų, turto sugadinimo kaltę pripažįsta pilnai. Anksčiau duoti parodymai iš esmės yra neteisingi, dalį kaltės vertė ant kitų, kadangi bandė lengvinti savo padėtį. Po to, labai gailėjosi ir suprato, kad blogai pasielgė. Pagrinde jis po kambarius vaikščiojo, galimai ir Miglė su Povilu buvo kažkur užėję. Buvo laikotarpis, kai nematė, ką jie daro. Bet jam matant jie nei mušė nukentėjusįjį, nei ieškojo kažko. Matė, kad P.ėjo su nukentėjusiuoju į balkoną parūkyti, bet nepamena, kad landžiotų po spinteles, nematė. Telefonu „Nokia“ naudojosi pats, bet po to jį grąžino. Telefoną „Blackberry“ grąžino M.. Telefoną „iPhone“ sulaužė per pusę ir išmetė pro langą iš važiuojančios mašinos. Įkroviklį galimai pardavė, nepamena. Paėmė daiktus per kvailumą, agresiją. Pagalvojo, kad M. nuskriaudė, norėjo galimai atkeršyti. Jam diagnozuoti agresijos priepuoliai. Dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka. Sumos yra tikrai mažesnės, nemano, kad nukentėjusysis patyrė tokį didelį šoką, smurtą. Sutinka sumokėti iki 1 tūkst. eurų.

20K. P. S. kaltu neprisipažino ir pasinaudodamas teise duoti paaiškinimus po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos teisme, parodė, kad įvykio dieną jis buvo su M. ir A. pas M. namuose. Sėdėjo, gėrė. Po to, D. paskambino ar p. Miglei, įkalbinėjo ją kažkur važiuoti. Paklausė, kur ji yra, nes jam ji buvo skolinga 80 eurų. Kaip tik netoliese buvo jo namai, todėl galvojo suras Danguolę ir važiuos namo. Jie važiavo trise taksi. Privažiavus, M. išėjo prie prekybos centro „Maxima“. Jie jos nelydėjo, susitiko su E. K.. Aleksandras jam norėjo kažką parodyti. Po kažkiek laiko M. paskambino A., kuris jam pasakė, kad reikia užeiti. Užėjo į namą prie pat kebabinės. Varteliai buvo atviri. Neprisimena aukšto, buto numerio. Jam atrodo, nukentėjusysis atidarė duris. Buvo stipriai išgėręs. Bute buvo jis, Aleksandras, M. Ž. ir nukentėjusysis. Jis ieškojo D.Nukentėjusiojo klausinėjo, kur ji yra, nes ji neatsiliepė telefonu. Miglė ir bandė lyg skambinti, bet ji nekėlė. Nukentėjusysis skambino, bet nepamena, ar ji atsiliepė. Iš pradžių nematė ginklo, po to bute pamatė. A. ginklo gaiduką spaudinėjo, ginklas buvo nuleistas į žemę. Po to, A. susistumdė su nukentėjusiuoju koridoriuje, kažką rėkavo kambaryje. Nežino, ką jie rėkavo, nes jis su M.buvo balkone, rūkė ir bandė susisiekti su D.. Nukentėjusiojo jis nelietė ir nesiruošė to daryti, niekur nesirausė, nelandžiojo ir nepamena, ar kas landžiojo iš ten buvusių. Matė, kad pas nukentėjusįjį buvo nubrozdinta kakta. A. prieš tai jam davė telefoną „iPhone“, po to atidavė atgal. Jis nieko neieškojo, tik padėjo nukentėjusiajam ieškoti jo telefono „iPhone“. Po to jie abu išėjo rūkyti į balkoną. Jis paėmė nukentėjusiojo telefoną patikrinti, ar jis iš tikrųjų skambino D. ir patikrinęs atidavė. Įvykio dieną su D. nebendravo, skolos neatsiėmė. Dėl civilinio ieškinio negali pasakyti. Jis dirba, iki 1 tūkst. Eur sugebėtų per kažkiek laiko atlyginti.

21K. M. Ž. kalta dėl plėšimo neprisipažino, pripažino, jog sutiko važiuoti į įvykio vietą ir ten buvo, daiktų neėmė, dalį daiktų grąžino. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ji kartu su P.ir A. gėrė viskį, pas ją namuose,. A. A. yra jos sugyventinis, o P. – draugas. Paskambino jai D., įkalbinėjo atvažiuoti. Iš pradžių ji nesutiko, tačiau D. įkalbinėjo apie tris valandas. Po to sutiko, pasakė, kad reikia padėti pabūti su klientu, jai palaikyti kompaniją, kad nieko daryti nereikės, ir gaus 100 eurų, nes jis jau girtas. Kadangi jie gėrė trise, tai ir nuvyko trise nurodytu adresu, D. jau nebuvo. D. pasigyrė, kad turi pinigų, galėjo atiduoti skolą. D. G. pasitiko ją lauke, jis matė, kaip ji išlipo iš mašinos. Jokių blogų minčių niekas neturėjo. Nukentėjusysis buvo išgėręs, bet adekvatus. Jis ją pasiėmė už parankės ir nusivedė į butą. N. D., ji supyko. Nukentėjusysis pasakė, kad ji dabar bus vietoj Danguolės, ir turės atidirbti vietoj jos. Jai buvo šokas, ji vis klausė „kur D.“. D. pseudonimas buvo „Lola“, todėl jis tokios kaip D. ir nepažinojo, tiesiog vėliau pradėjo iš jos tyčiotis. Tuomet M. Ž. jam pasakė neliks. Tada jis pradėjo spausti ją prie sienos kūnu, spėjo tik žinutę išsiųsti, turbūt P. Susitarimo tarp jos ir vaikinų nebuvo. Tuomet, kai įėjo A. ir P. aiškintis, nukentėjusysis ją paleido, jie rūkė balkone. Mano, kad vaikinai galėjo girdėti triukšmą. Buto durys buvo atrakintos, o laiptinės durų kodą pasakė draugams, nes jį matė kai surinko nukentėjusysis. Būdama balkone, ji atsisukus pamatė A. rankoje ginklą, kurį jis rodė spaudydamas gaiduką, kad neužtaisytas. Ginklo įrėmęs į nukentėjusįjį nebuvo, rankos su ginklu irgi nebuvo niekur nukreipęs. Vaikinai klausinėjo „kur Da.“, nes ji skolinga. Tuomet D. G. pradėjo tyčiotis, šaipytis iš P. ir A.. Ji nematė ir negirdėjo, kai vaikinai su nukentėjusiuoju bendravo, grasinimų negirdėjo. Jai prasidėjo nervinis dermatitas, todėl aiškiai įvykio aplinkybių neatsimena. B. D. skambinti, bet ji buvo išjungus telefoną. Susistumdymo nematė, nebuvo ant nukentėjusiojo jokių įdrėskimų, kraujosrūvų. Ji neėmė nukentėjusiojo daiktų, nekraustė spintelių. Prašė draugų neimti daiktų. Ji tik matė, kad pas kažkurį iš vaikinų buvo nukentėjusiojo telefonas, ji paprašė telefoną išmesti, nes pradėjo panikuoti, kad gal juos seka pagal telefono koordinates. Kažkuris iš vaikinų telefoną sulaužė ir išmetė per langą. Ji rado Blackberry telefoną ir dėklą, kuriuos vėliau susitikusi su nukentėjusiuoju grąžino. Nukentėjusysis pasakė, kad jai pretenzijų neturi, jį domina vaikinai, kurie jam sudavė ir grasino. Ji vaikinams liepė aiškintis patiems. Ką ir kas padegė, nežino, pradėjus sklisti kvapui ir dūmams iš dušo, pati užgesino šiukšlių kibirą paleidusi vandenį. Nemano, kad daiktai savaime užsidegė. Dėl civilinio ieškinio M. Ž. sutinka iš dalies, iki 1 tūkstančių eurų sutinka atlyginti solidariai. Prašo bausmę švelninti, nes viena augina du vaikus, įsidarbins. Nusikaltimas tikrai nebuvo planuotas, padarė spontaniškai, nesuvokiant ką daro.

22Nukentėjusysis D. G. parodė, kad tiksliai aplinkybių neatsimena, nes įvykis buvo seniai. Parodė, kad prieš susitikdamas su kaltinamąja M. Ž., buvo susitikęs su kita mergina (D. G.). Antra mergina buvo pakviesta dėl kompanijos. Susitarė susitikti prie prekybos centro „Maxima“. Nukentėjusysis ją pasitiko, sugrįžo atgal. Kaip suprato, merginos buvo pažįstamos. Grįžus į butą, kitos merginos jau nebebuvo, ji matyt išėjo. Jie nesitarė, kad ji išeis. Nukentėjusysis buvo išgėręs, todėl tiksliai aplinkybių neatsimena. Jiems grįžus į butą, neužilgo įsiveržė du vaikinai. Negali pasakyti, kaip, kas įvyko. Buto durys nebuvo užrakintos. Jis su M.buvo bute, nepamena, ką tuo metu tiksliai veikė, vaikinams įsiveržus į butą. Vienas jų išsitraukė ginklą, įrėmęs jam į šoną, klausinėjo, kur yra kita mergina. Suprato, kad ginklas tai nėra žaislinis daiktas. Jam pasakius, kad nežino, kur yra kita mergina, vaikinai pradėjo jos ieškoti. Bandė veržtis į kitą kambarį, galvojo, kad ji ten pasislėpė, spardė duris. Ieškojo, šaukė, kur yra mergina. Toliau jie pradėjo ieškoti daiktų, pinigų. Šaukė apie kažkokius pinigus, iškratė jo rankinę, apieškojo jo rūbus. M. vaikščiojo kartu po butą, bet vaikinai labiau kažko ieškojo, ji nelabai. Rūbus apieškojo kaltinamasis A. A.. Iš rūbų nieko nepaėmė. Buvo trys telefonai - „iPhone 7“, „Blackberry“ ir „Nokia“. Galimai vienas telefonas buvo automobilyje, nes vėliau apieškojo ir automobilį. Automobilis stovėjo lauke. Jie visi tarsi bute padarė kratą. Jie abu ieškojo. Nukentėjusiajam buvo suduota keletą kartų. Norėjo išeiti iš buto, tačiau jį stvėrė ir įtempė atgal, ir tada gavo smūgius iš pistoleto rankenos į galvą, užsiėmė už galvos. Buvo dar keli smūgiai, bet nematė, kuris iš kaltinamųjų sudavė, nes buvo užsidengęs. Kiek tai tęsėsi, negali pasakyti, buvo praradęs laiko nuovoką. Kaltinamieji, paėmę raktus nuo automobilio, išėjo. Nematė, kur jie nuėjo. Nusileidęs į apačią, rado raktus prie priekinio automobilio stiklo. Raktai nebuvo pagrobti. Buvo sudeginta piniginė su dokumentais. A. A. nusivedė jį į vonią ir pasakė - „pažiūrėk, ką tau padarė“, neva ta mergina, kurios nebuvo, taip padarė, bet ji to padaryti negalėjo, nes jos nebuvo. Vonioje rūko jo piniginė, buvo uždegta. Piniginėje buvo banko kortelės, dokumentai. Viskas sudegė.

23Vadovaujantis LR ( - ) straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai (1 t., b. l. 23, 25-27). Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. važiuodamas iš Mažeikių į Vilnių, paskambino internete, profilyje „Pažintys.lt“ rastu telefono numeriu, kuriuo susisiekė su mergina prisistačiusia Lola ir sutarė su ja praleisti vakarą. Susitiko apie 21.30 val. Lola atvažiavo jo nurodytu adresu. Jis iš anksto buvo išsinuomojęs butą Vilniuje, Daugėliškio 11, butas 71, blokas 1. Nuomos skelbimą rado internete. Išsinuomotame bute pabendravo su Lola, išsimaudė džakuzi, vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu momentu Lolai kažkas paskambino. Lola pakalbėjo ir pasakė, kad jai skambina jos draugė, kuri norėtų prisijungti prie jų. Jis sutiko ir nuėjo prie „Maxima“ parduotuvės, kur automobilių stovėjimo aikštelėje sutiko merginą, kurią nusivedė į savo išsinuomotą butą. Kai atėjo į butą, Lolos bute nebuvo. Norėjo užrakinti duris, bet nerado raktų nuo buto ir tuo metu į butą įsiveržė du jaunuoliai, kurių vienas aukšto ūgio, apie 195 cm, 25-28 metų amžiaus, trumpų rusvų plaukų, apsirengęs treninginiu tamsiu kostiumu, striuke su kapišonu, tamsiai pilkos spalvos. Antras jaunuolis apie 170-175 cm ūgio, trumpų tamsių plaukų, apsirengęs tamsiais rūbais, tiksliau neatsimena. Abu kalbėjo lietuviškai, bet tarpusavyje persimesdavo rusiškais žodžiais. Įsiveržus jaunuoliams, tas kuris žemesnis iš karto įrėmė jam (nukentėjusiajam) į kaktą pistoletą. Ar tai buvo dujinis pistoletas ar tikras, jis nežino, bet ginklas buvo panašus į „Makarov“ pistoletą, kurį yra ne kartą matęs. Abu jaunuoliai vienas per kitą ėmė klausinėti „kur Lola“, kur pinigai. Jis (D. G.) paklausė apie kokius pinigus eina kalba, bei kad nežino kur dingo Lola. Tuomet jaunuoliai ėmė reikalauti pinigų už antrą merginą, kurią jis atsivedė į butą kaip Lolos draugę. Jis atsakė, kad nežino apie kokius pinigus kalbama, bandė aiškinti kaip minėta mergina atsidūrė bute, bet jaunuoliai jo neklausė ir retkarčiais pasikeisdami trankydavo jį, tai pistoleto rankena per galvą, tai kumščiais į šonus, bet jokių sužalojimų nuo smūgių jis nepatyrė, tik fizinį skausmą. Tuo metu jaunuoliai ir mergina darė kratą bute, kilnojo įvairius daiktus, kraustė spintą prieangyje, liepė jam nusirengti ir apčiupinėjo visus jo rūbus. Viso minėto veiksmo metu jis pasakė, kad pinigų neturi, o turi tiek kiek yra rankinėje-dėkle, kuriame buvo 300 Eur. Tuomet kažkuris iš jaunuolių pasakė, kad joje nieko nėra, nes Lola ją sudegino ir pavogė pinigus. Paskui tas pats jaunuolis, galimai žemesnis pasakė, kad Lola yra ir iš jų pavogusi pinigus. Iš kalbos jis suprato, kad jaunuoliai yra kažkodėl supykę ant Lolos, kurią pažįsta. Mergina atėjusi su juo į butą tuo pačiu metu darė bute kratą ir iš jos elgesio ir pokalbių su jaunuoliais, jis suprato, kad jie pažįstami. Viskas vyko gal 3-4 valandas. Jaunuoliai vaikščiojo po butą, gėrė jo gėrimus, valgė maistą ir vis apieškodavo įvairius buto užkampius kažko ieškodami. Tuomet visi trys, t. y. abu jaunuoliai ir mergina pasišalino iš šio buto ir apsižiūrėjęs jis pamatė dušo kabinoje apdegusią savo odinę rankinę-dėklą su bankinėmis kortelėmis, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu bei daugeliu vizitinių ir nuolaidų kortelių. Toje pačioje rankinėje buvo pinigai, bet jų nuodėgulių rankinėje nebuvo, todėl jis padarė išvadą, kad pinigus pagrobė užpuolikai. Rankiodamas savo daiktus po kambarį pasigedo mobilaus ryšio telefono „iPhone 7“, kuriame buvo SIM kortelė Nr. 865551310. Jam padaryta bendra 2000 Eur žala, nes telefoną vertina 800 Eur, rankinę – 500 Eur.

24Papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. G. parodė, kad 2016 m. gruodžio 3 d. nakties metu, kuomet į butą, adresu Daugėliškio g. 11-71, Vilniuje, nekviesti įsiveržė, du vaikinai, mažesnis vaikinas įrėmė jam į dešinį šoną pistoletą (ar daiktą panašų į pistoletą), šis vaikinas jam pasakė „ramiai“ ir atsitraukė. Jis (D. G.) suprato, kad tai realus grasinimas, nes net nesuabejojo, kad pistoletas tikras, toks pats kaip „Makarov“, matė, kad ant jo rankenos buvo iškili žvaigždė. Po to, jie visi trys pradėjo ieškoti daiktų ir „Lolos“. Jie kraustė spinteles, atidarinėjo kitas buto patalpas, tikrino jo rūbų siūles, lyg ieškodami narkotikų. Jų elgesys ir tai, kad jie turėjo ginklą, jam sukėlė didelį išgąstį. Kol jie kraustė butą, jis pabandė pasinaudoti proga ir pabėgti iš buto, priartėjo prie durų, tada prie jo priėjo mažesnis vaikinas, čiupo jį už rūbų ir nutempė į buto gilumą, ir pistoleto rankena sudavė jam į kaktos dešinę pusę, tokiu būdu prakirto kaktą. Kuris iš šių asmenų paėmė jo telefonus, jis nematė. Matė, kad tai vienas, tai kitas iš vaikinų buvo paėmęs jo rankinę, kurioje buvo telefonas B. B.. O iPhone telefoną jis laikė rankose, kai pagrasino, kad iškvies policiją, kažkuris iš vaikinų, ištraukė telefoną jam iš rankų. Be to, 2016 m. gruodžio 7 d. jis į savo telefono Nr. 865551310 sulaukė skambučio iš merginos, kuri skambino iš tel. Nr. 860072632. Ši mergina jam neprisistatė, kalbėjo lietuviškai su akcentu, ji paaiškino, kad dėl to įvykio, kurio metu jis buvo apiplėštas labai atsiprašo, kad įvyko klaida ir, kad visus jo pagrobtus daiktus grąžins ir visą jam padarytą žalą kompensuos. Jis iš jos pokalbio suprato, kad tai ji atvažiavo kartu su tais vaikinais ir, kad bute turėjo būti kitas žmogus, o ne jis. 2016 m. gruodžio 9 d. jis paskambino tai antrajai merginai ir paklausė kada galima susitikti, nes jis ketina būti Vilniuje. Susitikimo vietą pasiūlė Akropolyje. Mergina jam pasakė, kad susitikimo metu ji jam grąžins visus jo daiktus. Mergina taip pat pasakė, kad vaikinai, kurie jį apiplėšė suprato, kad suklydo ir išjungė visus telefonus, o kur juos padėjo nepaaiškino. Banko kortelėmis pasinaudota nebuvo, šiuo metu jis jau turi naujas banko korteles. Taip pat jis parodė, kad merginai prisistačiusiai Lolos vardu jis paskambino 2016 m. gruodžio 2 d. apie 20 valandą, bet ji pasakė, kad yra užsiėmusi ir gali susitikti apie 22 val. Jos numeris yra 864746169. Su ja susipažino svetainėje pazintysxxx.com, anksčiau susitikęs nebuvo. Skambino dar porai merginų, bet jos negalėjo su juo susitikti, apie save joms nepasakojo. Į Jo išnuomotą butą Lola atėjo viena, apie 23 val. Lolos ūgis 165-168, kūno sudėjimas vidutinis, plaukai tamsūs, šiek tiek žemiau pečių linijos, amžius 23-25 metai, aprangos neįsidėmėjo. Jiems būnant drauge, išgėrus alkoholinių gėrimų ir išsimaudžius sūkurinėje vonioje, „Lola“ pasiūlė pasikviesti draugę, sakė bus smagiau, jis sutiko ir ji paskambino draugei, tai galėjo būti apie 2 val. nakties, ji skambino iš savo telefono. „Lolos“ draugę jis pasitiko prie Maximos, esančios Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje, stovėjimo aikštelės pakraštyje, palei Žalgirio gatvę, valandos tiksliai negali pasakyti, bet galėjo būti apie 3 val. nakties. Šios merginos požymiai yra: ūgis apie 168 cm., liekno kūno sudėjimo, plaukai tamsūs iki pečių, amžius apie 30 metų, kalbėjo su rusišku akcentu, buvo su tamsiomis kelnėmis ir šviesiu paltu ar striuke, ilgio iki kelių. Eidamas su šia mergina įtartinų asmenų nepastebėjo, mašinų aikštelėje prie namo buvo daug, niekas jo dėmesio neatkreipė. Jis įėjo pirmas į laiptinę, mergina galėjo neužtrenkti durų, kad įeitų tie du vaikinai, kurie jį vėliau apiplėšė. Jis su mergina pasikėlė liftu į 11 aukštą, ir įėjo į butą, buto durų nespėjo užrakinti, tik įėjus į butą iš paskos užėjo ir du vaikinai, kuriems įėjus jie jam pradėjo reikšti pretenzijas, klausinėti kur yra „Lola“ ir panašiai. Vaikinai su mergina buvo pažįstami. Jis su visais šiais asmenimis anksčiau nėra bendravęs, jiems neskolingas.

25Nukentėjusysis išklausęs parodymus, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad sakė tiesą, kiek galėjo prisiminti. Iš pradžių bute buvo tik dviese su Lola. Galėjo pasakyti, kad surastų dar vieną draugę. Niekada nebuvo agresyvus žmogus, kad naudotų jėgą ir norėtų per jėgą neišleisti M.. Jokio konflikto nepamena. Gali būti, kad butą kratė ir vaikinai, ir mergina. Gal ir gali būti, kad mergina nieko neieškojo, bet ji kartu su jais vaikščiojo. Nepamena, kad sakė, jog Lola turės pasidalinti pinigus su M.. Negali pasakyti, ar galėjo Lola paimti pinigus. Grįžęs nepatikrino, ar buvo pinigai, ar jų jau nebebuvo. Vaikinai įėję į butą pasakė, kur dingo ta mergina, jis atsakė nežinąs. Jis neklausinėjo, kodėl jie viską krečia, jie elgėsi neadekvačiai, jie buvo nusiteikę agresyviai. Vienu metu P. S. pasiūlė parūkyti. Tuomet paklausė, kas čia vyksta, atsakymo neatsimena. A. A. mojavo ginklu ir iš rankenos jam trenkė. Gavo keletą smūgių, bet buvo užsidengęs galvą ir nežino, kas juos sudavė. Tai tikrai buvo ginklas, jis buvo sunkus, nežaislinis, jį gerai įžiūrėjo. Tas jautėsi iš smūgio ir įrėmimo į kūną. Kategoriškai patvirtino, kad tai nebuvo žaislinis pistoletas. Nebandė šaudyti, bet grasinimų buvo iš laikančiojo ginklą. Žodžio „nužudysime“ nebuvo, bet suprato, kad gali panaudoti ginklą. Buvo susitikęs su kaltinamąja M.ji atnešė telefoną. Kaltinamoji sakė, kad vaikinai buvo išgėrę, gailėjosi dėl to, atlygins visą žalą. Jis visiems šiems kaltinamiesiems turi materialinių pretenzijų. Prašo priteisti 5 tūkst. eurų dydžio neturtinę žalą ir turtinę žalą, nes iš jo buvo pasityčiota, savijauta trukdė susikaupti dirbti, patyrė stresą, buvo užėję vos ne panikos priepuoliai, apimdavo jausmas, kad kažkas gali įvykti, tai tęsėsi keletą mėnesių.

26Liudytojas, policijos pareigūnas, A. P. parodė, kad jam teko atlikti kratą pas M. Ž., nuomojame bute, kuriame buvo ieškoma daiktinių įrodymų. Buvo rastas šaunamasis ginklas, modelio pasakyti negali, bet tvirtina, kad buvo kaip nurodytą kratos protokole. Tame bute buvo trys kambariai, paskutiniame kambaryje, po komoda, buvo padaryta slėptuvė ginklui, kur ir buvo rastas minėtas ginklas. Kratos metu dalyvavo M. Ž., VTAS, jis ir dar vienas pareigūnas. M. Ž. paklausus, ar rastas ginklas jos, pastaroji atsakė nežinanti. Jų žiniomis, pas ją tuo metu gyveno A. A. iki jo suėmimo.

27Liudytoja D. G. parodė, kad 2016 m. gruodžio pradžioje, nukentėjusysis D. jai paskambino apie 20 val., o ji atvyko pas jį apie 23.00 val. Darius pasitiko šalia namo, esančio prie Žalgirio „Maksima“, už kebabinės. Jai nuėjus į butą, bute buvo dar viena panelė, kurios vardo neatsimena. Jie tame bute gėrė viskį, šampaną, rūkė, visi trys ėjo į džiakuzi. Kitą panelę D. paskui išprašė. Ji matė, kad Darius su ta panele atsiskaitė, prie jos akių padavė jai pinigus ir ji išėjo. Tada jis paprašė jos pasikviesti draugę, ji paskambino M., kuri po įkalbinėjimų sutiko, jai pasakė, kad bus sumokėta. Tuomet jai pasakė adresą, o ji išėjo, nes pernelyg buvo girta ir nenorėjo dalintis pinigais. D. jai sumokėjo 400 eurų. Tą vakarą D. taip pat buvo girtas. Kitą dieną jai paskambinęs D. pasakė, kad draugai jam atiduotų daiktus geruoju, jį sumušė, pavogė telefonus, dokumentus sudegino. Vėliau sužinojo iš D., kad buvo iš M. grasinimai, jog parodys jo žmonai nuotraukas. Nežino, kodėl taip sakė, nes jokių nuotraukų nedarė. D. jokio fizinio smurto jos atžvilgiu nevartojo. Ji A. nepažįsta, P. pažįsta jau daug metų, nes jisai yra jos vienos draugės vaikinas. Ji matė pas D. tik vieną telefoną iPhone, juo naudojosi. Dokumentų nematė. Ji P. buvo skolinga 80 eurų.

28Be kaltinamojo A. A. visiško prisipažinimo, kaltinamųjų P. S. ir M. Ž. dalinių prisipažinimų, nuoseklių nukentėjusiojo parodymų, liudytojų parodymų kurie papildo vieni kitus, kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

29Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis D. G. atpažino D. G. kaip merginą vardu „Lola“ apie kurią jis davė parodymus (1 t., b. l. 38-40).

30Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis D. G. atpažino M. Ž. kaip „Lolos“ draugę, apie kurią jis davė parodymus (1 t., b. l. 42).

31Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis D. G. atpažino P. S. kaip aukštesnį vaikiną, apie kurį jis davė parodymus (1 t., b. l. 43-44).

322016 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio Daugėliškio g. 11-71, Vilniuje, apžiūra (1 t., b. l. 14-20).

332017 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos I. M. nutartis, kuria leista atlikti kratą M. Ž. gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute, adresu J. B. g. 53-4, Vilniuje (1 t., b. l. 120-121). 2017 m. sausio 31 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu J. B. g. 53-4, Vilniuje, buvo rastas ginklas ir dėtuvė Zoraki (1 t., b. l. 123-122)

34Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis D. G. atpažino pistoletą, kuris buvo paimtas kratos metu iš M. Ž. gyvenamosios vietos, kaip labai panašų į tą, kurio rankenos apatine dalimi jam mažesnis vaikinas sudavė į kaktą (1 t., b. l. 141-143).

352017 m. vasario 6 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota rankinės – dėklo ir jo turinio, paimto 2016 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos, adresu Daugėliškio g. 11-71, Vilniuje apžiūros metu, apžiūra (1 t., b. l. 188-191).

362017 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono NOKIA, paimto iš įtariamojo A. A., apžiūra (2 t., b. l. 2-4).

37Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis D. G. iš jam parodytų atpažinti telefonų, atpažino telefoną NOKIA kaip savo (2 t., b. l. 5-7).

382017 m. birželio 12 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota dviejų Pildyk ID kortelių be SIM kortelių, paimtų 2017 m. sausio 27 d. asmens kratos metu iš įtariamojo A. A., apžiūra (2 t., b. l. 15-16).

392017 m. vasario 3 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG, kurį 2017 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 98 straipsnio tvarka pateikė D. G., apžiūra (2 t., b. l. 18-23).

402017 m. vasario 1 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono Samsung, kurį 2017 m. sausio 31 d. LR BPK 98 straipsnio tvarka pateikė įtariamoji M. Ž., apžiūra ( 2 t., b. l. 28-32).

412017 m. kovo 10 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono HUAWEI, kuris 2017 m. sausio 25 d. buvo paimtas asmens kratos metu iš įtariamojo P. S., apžiūra (2 t., b. l. 38-40).

42Veikų kvalifikavimas ir motyvai.

43Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas A. A., P. S. ir M. Ž. visiškai pasitvirtino. Jų padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 3 d. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamieji A. A., P. S. ir M. Ž. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau akcentuotina tai, kad vertėtų pripažinti, jog tiek kaltinamosios M. Ž., tiek P. S. vaidmenys šiame nusikaltime buvo antraeiliai, kadangi būtent A. A. grasino 9 mm kalibro dujiniu pistoletu ,,Zoraki – Mod. 914“ D. G., o jų vaidmuo apsiribojo bauginančios aplinkos sukūrimu.

44Pagal Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

45Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

46Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti naudojami kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas. Veika kvalifikuojama pagal LR BK 180 straipsnį tik tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto panaudojimo arba jo panaudojimo metu.

47LR BK 180 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti skirtą (pritaikytą) daiktą.

48LR BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – šaunamojo ginklo panaudojimas.

49Panaudojimu laikomas ne tik šaunamojo ginklo kovinių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, užuominomis, gestais, akivaizdžiu jo demonstravimu. Tos aplinkybės, kad nukentėjusysis suprato ar turėjo suprasti, kokios yra panaudojamo prieš jį šaunamojo ginklo savybės ir koks pavojus jam gali kilti, o be šaunamojo ginklo buvo panaudotos ir kitos nukentėjusiųjų pasipriešinimo palaužimo priemonės, šaunamojo ginklo panaudojimo plėšimo metu neeliminuoja.

50Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Įsibrovimas į patalpą, t. y. neteisėtas patekimas į kito asmens patalpą, gyvenamąjį būstą.

51Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. A. pripažino kaltę įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 3 dalyje, o būtent, jog jis 2016 m. gruodžio 3 d. apie 03.00 val., neturėdamas leidimo būti nukentėjusiojo D. G. nuomojamame bute grasindamas jam pistoletu kartu su M. Ž. bei P. S. sudavė ne mažiaus kaip keturis smūgius į pilvą, kairį šoną ir galvą, visi kartu neleido D. G. išeiti iš buto, apieškojo butą siekdami surasti vertingus daiktus, reikalavo iš D. G. atiduoti pinigus, tokiu būdu kartu sukūrę nukentėjusiajam D. G. situaciją bauginančią ir keliančią nerimą ir taip atimant galimybę priešintis, tačiau A. A. akcentavo, kad būtent jis buvo pagrindinis plėšimo iniciatorius.

52Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji P. S. ir M. Ž. nuo pat pradžių neneigė, jog įvykio dieną buvo bute, kuriame vyko plėšimo, tačiau dėl įvykdytos veikos neprisipažino, akcentuodami, kad neatliko jokių aktyvių veiksmų, tyčios plėšti nebuvo, bauginti nukentėjusiojo D. G. taip pat nebuvo. Vėlgi, atsižvelgus į tai, kad plėšimo metu tiek M. Ž., tiek P. S. buvo bute savo noru, matė, kad A. A. sudavė smūgius nukentėjusiajam D. G., tokiems veiksmams neprieštaravo. Be to jie visi vaikščiojo po butą, apieškojo butą ieškodami vertingų daiktų. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, neabejotina, kad jie taip pat realizavo LR BK 180 straipsnio 3 dalies sudėtį. Be to jų buvimas šalia sukūrė bauginančią aplinką ir apsunkino pačiam nukentėjusiajam galimybę priešintis ir pabėgti iš buto. Pabrėžtina, jog susitarti dėl nusikalstamos veikos padarymo galima įvairiais būdais ir formomis. Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Teismas vertina, kad galima tarp asmenų nebuvo išankstinio susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį, tačiau visi byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad A. A. ištraukus ginklą ir bandant įbauginti nukentėjusįjį, tiek P. S., tiek M. Ž. tokiems veiksmams neprieštaravo, tačiau priešingai toliau vaikščiojo po butą ieškodami vertingų daiktų, neleido nukentėjusiajam D. G. pasišalinti iš buto, kas patvirtina, jog jie suvokė, kad panaudodami dujinį ginklą nukentėjusiojo atžvilgiu, tokiu būdu palauš nukentėjusiojo pasipriešinimą, ir siekė būtent tokiu būdu užvaldyti nukentėjusiojo pinigus, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad P. S. ir M. Ž. neprisipažinimas turi būti traktuojamas kaip gynybinė versija.

53Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014). Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, tai yra iki bus pasiektas norimas rezultatas. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant (LR BK 24 straipsnio 1 dalis), visi atliktų visus veiksmus, nurodytus LR BK 180 straipsnio dispozicijoje. Atsižvelgiant į tai, net ir tada, kai kaltininkas iš tikrųjų tiesiogiai fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudoja ir pats turto iš jo negrobia, tačiau net ir neaktyviais veiksmais prisideda prie kitų asmenų veikos ir jai pritaria, jam taip pat pripažįstamas vykdytojo vaidmuo. Šiuo atveju neabejotinai plėšimo veiksmai buvo vykdyti bendrininkų grupėje, tačiau nesant kaltinamųjų išankstiniam susitarimui, o norui apiplėšti kilus spontaniškai dalyvavimas bendrininkų grupėje laikytinas, kaip jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

54Pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

55Kaltinamasis A. A. visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje. Be to jo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai:

56Liudytojo A. P. parodymais.

572017 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos I. M. nutartis, kuria leista atlikti kratą M. Ž. gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute adresu J. B. g. 53-4, Vilniuje (1 t., b. l. 120-121).

582017 m. sausio 31 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu J. B. g. 53-4, Vilniuje, buvo rastas ginklas ir dėtuvė Zoraki (1 t., b. l. 123-122).

592017 m. vasario 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-248 (17), kurioje konstatuota, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „Zoraki - Mod. 914“ Nr. 10131111 su išsukama vamzdžio kanalo pertvara. Jis yra skirtas šaudyti 9 mm kalibro pistoletų dujiniais ir garsiniais šoviniais. Pistoletas pateiktas be vamzdžio kanalo pertvaros. iš pateikto pistoleto išsukus vamzdžio kanalo pertvarą, galima šaudyti ir pistoletų šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis. Tirti pateiktas dujinis 9 mm kalibro pistoletas „Zoraki - Mod. 914“ yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie „C“ kategorijos ginklų. Tirti pateiktas dujinis pistoletas yra tinkamas šaudyti (1 t., b. l. 133-136).

60Pažymos iš Licencijavimo veiklos posistemio, kuriose nurodyta, kad nėra duomenų apie dujinį pistoletą Nr. 10131111, P. S., M. Ž., A. A. neturi leidimų ginklams (1 t., b. l. 137-140).

61Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis D. G. atpažino pistoletą, kuris buvo paimtas kratos metu iš M. Ž. gyvenamosios vietos, kaip labai panašų į tą, kurio rankenos apatine dalimi jam mažesnis vaikinas sudavė į kaktą. (1 t., b. l. 141-143).

62Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas A. A. visiškai pasitvirtino. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 253 str. 1 d. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. A. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

63Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas.

64Kaltinamasis A. A. prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, o būtent tai, kad sugadino svetimą D. G. priklausantį turtą: piniginę – dokumentų dėklą ,,Prada“ - 500 eurų vertės ir padarė tokio pat dydžio D. G. turtinę žalą.

65Jo kaltę įvykdžius šią nusikalstamą veiką, be kaltinamojo visiško prisipažinimo įrodo ir 2017-02-06 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota rankinės – dėklo ir jo turinio, paimto 2016-12-03 įvykio vietos, adresu Daugėliškio g. 11-74, Vilniuje apžiūros metu (t.1, b.l. 188-191), nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga.

66Bausmių skyrimas.

67Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (LR BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

68Kaltinamasis A. A. įvykdė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (LR BK 180 str. 3 d.) priskiriama prie sunkių, antra (LR BK 253 str. 1 d.) – prie apysunkių, trečia (LR BK 187 str. 1 d.) - prie nesunkių. Kaltinamasis A. A. teistas penkis kartus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, vėl įvykdė tyčines nusikalstamas veikas. Teismas konstatuoja nusikaltimų recidyvą (LR BK 27 str. 1 d.). Šias nusikalstamas veikas padarė praėjus nedideliam laiko tarpui nuo buvusių nusikalstamų veikų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, gailisi, sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas skirdamas kaltinamajam A. A. bausmę atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė tris nusikaltimus, vienas iš jų sunkus, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje į tai, kad jis šiuo metu teistas 5 kartus, tačiau šių nusikaltimų padarymo metu buvo teistas 2 kartus. baustas administracine tvarka (4 t., b.l. 114-165 ), niekur nedirba, neturi legalių pajamų. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta skiriant kaltinamajam LR BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą vienintelė, o 187 straipsnio 1 dalyje, bei LR BK 253 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą.

69K. P. S. įvykdė vieną sunkią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 3 dalyje, anksčiau teistas 1 kartą, turi nuolatinį darbą ir legalų pajamų šaltinį. K. P. Stanelio atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje.

70Teismas, skirdamas kaltinamajam P. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas praeityje vieną kartą tačiau šiuo metu dirba, turi legalų pajamų šaltinį. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į tai, kad šį nusikaltimą P. S. įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu, pakankamai ne už ilgo, kai 2016-06-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atleistas nuo likusios bausmės dalies 2 metų ir 5 dienų pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-01-17 nuosprendį.

71Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant vienintele sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Skiriant bausmės trukmę atsižvelgtina į kiekvieno bendrininko padarytus veiksmus, o būtent tai, kad P. S. vaidmuo plėšime visgi buvo antraeilis.

72Taikyti LR BK 75 straipsnį ir skirtinos bausmės vykdymą atidėti, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo, kadangi P. S. įvykdė sunkų nusikaltimą, nusikaltimą įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu, pakankamai neužilgo po to, kai buvo paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos.

73M. Ž. įvykdė vieną sunkią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 3 dalyje. M. Ž. praeityje teista 1 kartą, niekur nedirba, augina du mažamečius vaikus. Teismas, skirdamas kaltinamajai M. Ž. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji padarė vieną sunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji teista praeityje viena kartą, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai skiriant vienintelė sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Skiriant bausmės trukmę atsižvelgtina į kiekvieno bendrininko padarytus veiksmus, o būtent tai, kad M. Ž. vaidmuo plėšime visgi buvo antraeilis.

74LR BK 75 straipsnis numato, kad nuteisus ir už sunkius nusikaltimus teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tarpinėje LR BK 75 str. redakcijoje, galiojusioje nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06, t.y. šio nusikaltimo padarymo metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

75Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad bausmės vykdymo klausimas yra teismo diskrecijos sritis, ir teismas, įvertinęs bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padaro išvadą, kokios rūšies (šiuo atveju LR BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė) ir kokio dydžio bausmė turi būti skiriama. Jei už tyčinį nusikaltimą paskiriama bausmė ne didesnė kaip ketveri metai laisvės atėmimo ir yra LR BK 75 straipsnyje nurodytas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, teismas taiko bausmės vykdymo atidėjimą. Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

76Įvertinus tai, kad M. Ž. vaidmuo plėšime buvo antraeilis, be to ji praeityje teista tik vieną kartą, šiuo metu augina du mažamečius vaikus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir rūpyba, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant.

77Civiliniai ieškiniai.

78Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR ( - ) straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių. Todėl civilinio ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti tikslinami iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios. Tam tikrais atvejais ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas ir įrodymų tyrimo metu (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016).

79Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo D. G. atstovas advokatas L. Ž. pareiškė 6740 eur civilinį ieškinį dėl nusikalstamų veikų metu patirtos 1740 turtinės žalos bei 5000 eurų neturtinės žalos atlygimo solidariai iš trijų kaltinamųjų. Taip pat prašė iš kaltinamųjų priteisti 5 procento dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

80Nukentėjusiojo D. G. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje surinktais duomenimis – kaltinamųjų teisme duotais parodymais, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, pateiktas dokumentais, todėl nukentėjusiajam priteistinas turtinės žalos atlyginimas. Akcentuotina, kad nukentėjusysis prašo iš kaltinamųjų jam priteisti ir 300 eurų, kurie dingo iš piniginės įvykio metu. Kaltinamasis A. A. kategoriškai teigia, kad piniginėje buvo tik 5 eurai. Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiojo bute buvo ir kitos merginos, kaip D. G. taip ir dar viena iki jos. Bute buvo linksminasi, vartojami alkoholiniai gėrimai, todėl neatmetama galimybę, kad buvusius eurus galėjo paimti bute buvo D. G., ar dar iki jos buvusi mergina, o piniginėje liko tik A. A. nurodyti 5 eurai. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas 225 eurais.

81Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

82Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

83Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

84Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiesiems, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrą, mano, kad šiuo atveju nukentėjusysis dėl patirtų bauginimų vykdant plėšimą, kai buvo apribota jo laisvė išeiti iš buto, grasinta pistoletu, kas leido jam pagrįstai manyti, kad gresia pavojus jo gyvybei patyrė dvasines kančias, diskomfortą. Tačiau teismo vertinimo jo prašoma 5000 eurų suma yra pernelyg didelė, neproporcinga ir neteisinga. Teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog pats nukentėjusysis prieš pat plėšimą vykdė neteisėtus veiksmus (kvietėsi į butą prostitutes, iš ko ir išsirituliavo tolesni veiksmai). Esant šioms aplinkybėms,teismo vertinimu, nukentėjusiajam yra pagrindas priteisti 500 eurų sumą, neturtinei žalai atlyginti.

85Dėl civilinio ieškovo atstovo prašymo civiliniame ieškinyje prašymo priteisti jam palūkanas, pažymėtina, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje iš tikrųjų nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos A. T. civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-505/2010).

86Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl šioje baudžiamojoje byloje procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai ir baudžiamojo proceso tvarka nepriteistini (kasacinės nutartys 2K-549/2003, 2K-99-648/2016 ir kt.).

87Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš trijų kaltinamųjų solidariai 1515 eurų turtinės žalos atlyginimą bei 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

88Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

891. 1,7 1 talpos butelis „Bushmills“, dvi taurės; du 0,75 1 talpos buteliai „Cinzano“; stiklinė; 0,5 1 talpos metalinis buteliukas „Jumex“; apdeginta dėklas - rankinė PRADĄ su sudegintais asmens dokumentais, kortelėmis, kvitais; 4 d/pl su galimais rankų pėdsakais; 17 vnt. nuorūkų; elektroninės svarstyklės MYCO, 1 užspaudžiamas maišelis; mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG IMEI 35700005986574/0 ir Tele2 PILDYK SIM kortelė Nr. 89370036151302371968; lyginamieji nukentėjusiojo D. G., įtariamųjų D. G., A. A., M. Ž., P. S. biologiniai (seilių) pavyzdžiai perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą Kvitas BBB Nr. LS002453 (1 1., b.l. 192, 193) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

902. P. Z. - mod.914 Nr. 10131111 (9 mm), kuris yra juodoje dėžutėje, perduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK ginklų saugyklą, kvitas BBB Nr. OVS002503 (lt., b.l. 194 - 195) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir naikintinas.

913. Skaitmeninės laikmenos CD, kuriose įrašyta informacija gauta taikant LR ( - ) str., 154 str. ir 2 vnt. ID kortelių rėmelių (be SIM) kortelių), kurie supakuoti į pakuotę Nr. 1 nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

92Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Nutarė

93A. A., a.k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.

94A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams laisvės atėmimo.

95A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

96Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmė, iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir paskirti A. A. subendrintą bausmę - 3 (trejus) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

97Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš dalies pridėti 2017-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirti A. A. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

98Bausmės pradžią A. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2018-05-17.

99Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 66 str., į bausmės laiką A. A. įskaityti jo suėmimo laiką nuo 2017-01-27 iki 2018-04-26 ir bausmę atliktą pagal 2017 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

100Kardomosios priemonės neskirti, kadangi A. A. šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę.

101P. S., a.k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

102Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti neatliktos bausmės dalį pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-01-17 nuosprendį ir paskirti P. S. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

103Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. S. faktinio sulaikymo dienos.

104Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką P. S. įskaityti jo suėmimo laiką nuo 2017-01-25 iki 2017-02-24.

105Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje P. S. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

106M. Ž., a.k. ( - ) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 2 (dvejiems) metas ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

107Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu M. Ž. paskirtos 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams.

108Įpareigoti nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

109- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

110- per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje;

111- būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose.

112Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje M. Ž. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

113Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

114Nukentėjusiojo D. G. atstovo advokato L. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

115Priteisti iš kaltinamųjų A. A., P. S. ir M. Ž. solidariai nukentėjusiojo D. G. naudai 1515 (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiolika) eurų turtinei žalai atlyginti bei 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

116Civilinį ieškinį dalyje dėl 5 (penkių) procentų metinių palūkanų priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

117Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

1181. 1,7 1 talpos butelis „Bushmills“, dvi taurės; du 0,75 1 talpos buteliai „Cinzano“; stiklinė; 0,5 1 talpos metalinis buteliukas „Jumex"; apdeginta dėklas - rankinė PRADĄ su sudegintais asmens dokumentais, kortelėmis, kvitais; 4 d/pl su galimais rankų pėdsakais; 17 vnt. nuorūkų; elektroninės svarstyklės MYCO, 1 užspaudžiamas maišelis; mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG IMEI 35700005986574/0 ir Tele2 PILDYK SIM kortelė Nr. 89370036151302371968; lyginamieji nukentėjusiojo D. G., įtariamųjų D. G., A. A., M. Ž., P. S. biologiniai (seilių) pavyzdžiai perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą Kvitas BBB Nr. LS002453 (1 1., b.l. 192, 193) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

1192. P. Z. - mod.914 Nr. 10131111 (9 mm), kuris yra juodoje dėžutėje, perduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK ginklų saugyklą, kvitas BBB Nr. OVS002503 (l t., b.l. 194 - 195) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

1203. Skaitmeninės laikmenos CD, kuriose įrašyta informacija gauta taikant LR ( - ) str., 154 str. ir 2 vnt. ID kortelių rėmelių (be SIM) kortelių), kurie supakuoti į pakuotę Nr. 1 nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

121Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtas nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., N.... 2. A. A., asmens kodas ( - )., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 3. 1) 2012 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal... 4. 2) 2012 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2... 5. 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. teismo... 6. 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. teismo... 7. 5) 2017 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK... 8. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje,... 9. P. S., asmens kodas ( - ) teistas 2014 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos... 10. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje,... 11. M. Ž., asmens kodas ( - ) gimusi 1988 m. balandžio 19 d., Vilniuje, Lietuvos... 12. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje.... 13. Teismas... 14. A. A., P. S. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, apiplėšė D. G., o... 15. 2016 m. gruodžio 3 d., apie 03.00 val., neturėdami leidimo būti bute, prieš... 16. Be to, A. A. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent:... 17. jis, nenustatytomis aplinkybėmis neturėdamas leidimo įgijo ir bute,... 18. Be to, A. A. 2016 m. gruodžio 3 d. apie 03.00 val., bute, esančiame Vilnius,... 19. Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną... 20. K. P. S. kaltu neprisipažino ir pasinaudodamas teise duoti paaiškinimus po... 21. K. M. Ž. kalta dėl plėšimo neprisipažino, pripažino, jog sutiko važiuoti... 22. Nukentėjusysis D. G. parodė, kad tiksliai aplinkybių neatsimena, nes įvykis... 23. Vadovaujantis LR ( - ) straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo... 24. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. G. parodė, kad 2016 m. gruodžio... 25. Nukentėjusysis išklausęs parodymus, atsakydamas į proceso dalyvių... 26. Liudytojas, policijos pareigūnas, A. P. parodė, kad jam teko atlikti kratą... 27. Liudytoja D. G. parodė, kad 2016 m. gruodžio pradžioje, nukentėjusysis D.... 28. Be kaltinamojo A. A. visiško prisipažinimo, kaltinamųjų P. S. ir M. Ž.... 29. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis D. G.... 30. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis D. G.... 31. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis D. G.... 32. 2016 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota... 33. 2017 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo... 34. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinimo protokolu, kuriame užfiksuota,... 35. 2017 m. vasario 6 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota... 36. 2017 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota... 37. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota,... 38. 2017 m. birželio 12 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota... 39. 2017 m. vasario 3 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota,... 40. 2017 m. vasario 1 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota... 41. 2017 m. kovo 10 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota mobiliojo... 42. Veikų kvalifikavimas ir motyvai. ... 43. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus,... 44. Pagal Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas... 45. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra... 46. Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti naudojami... 47. LR BK 180 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta atsakomybė tam, kas apiplėšė... 48. LR BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis –... 49. Panaudojimu laikomas ne tik šaunamojo ginklo kovinių savybių tiesioginis... 50. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad plėšimas laikomas baigtu, kai... 51. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A.... 52. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji P. S. ir M. Ž. nuo pat pradžių... 53. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną... 54. Pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino,... 55. Kaltinamasis A. A. visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką,... 56. Liudytojo A. P. parodymais.... 57. 2017 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo... 58. 2017 m. sausio 31 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu J. B. g.... 59. 2017 m. vasario 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada... 60. Pažymos iš Licencijavimo veiklos posistemio, kuriose nurodyta, kad nėra... 61. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinimo protokolu, kuriame užfiksuota,... 62. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus... 63. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą... 64. Kaltinamasis A. A. prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą... 65. Jo kaltę įvykdžius šią nusikalstamą veiką, be kaltinamojo visiško... 66. Bausmių skyrimas.... 67. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu... 68. Kaltinamasis A. A. įvykdė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių... 69. K. P. S. įvykdė vieną sunkią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180... 70. Teismas, skirdamas kaltinamajam P. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos... 71. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41... 72. Taikyti LR BK 75 straipsnį ir skirtinos bausmės vykdymą atidėti, teismo... 73. M. Ž. įvykdė vieną sunkią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180... 74. LR BK 75 straipsnis numato, kad nuteisus ir už sunkius nusikaltimus teismas... 75. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad bausmės vykdymo klausimas yra teismo... 76. Įvertinus tai, kad M. Ž. vaidmuo plėšime buvo antraeilis, be to ji... 77. Civiliniai ieškiniai.... 78. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos... 79. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo D. G. atstovas advokatas L. Ž.... 80. Nukentėjusiojo D. G. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo... 81. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje... 82. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 83. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės... 84. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo... 85. Dėl civilinio ieškovo atstovo prašymo civiliniame ieškinyje prašymo... 86. Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka... 87. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, civilinis ieškinys tenkintinas iš... 88. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.... 89. 1. 1,7 1 talpos butelis „Bushmills“, dvi taurės; du 0,75 1 talpos buteliai... 90. 2. P. Z. - mod.914 Nr. 10131111 (9 mm), kuris yra juodoje dėžutėje,... 91. 3. Skaitmeninės laikmenos CD, kuriose įrašyta informacija gauta taikant LR (... 92. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 93. A. A., a.k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR... 94. A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 253 straipsnio... 95. A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187... 96. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrinant bausmes dalinio... 97. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinant bausmes dalinio... 98. Bausmės pradžią A. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y.... 99. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 66 str., į bausmės laiką A. A. įskaityti... 100. Kardomosios priemonės neskirti, kadangi A. A. šiuo metu atlieka realią... 101. P. S., a.k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR... 102. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo... 103. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. S. faktinio sulaikymo dienos.... 104. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką P. S. įskaityti jo suėmimo... 105. Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos... 106. M. Ž., a.k. ( - ) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 107. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu M. Ž. paskirtos 2 (dvejų) metų ir 6... 108. Įpareigoti nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:... 109. - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios... 110. - per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti,... 111. - būti namuose nuo 22.00 valandos iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su... 112. Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos... 113. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 114. Nukentėjusiojo D. G. atstovo advokato L. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš... 115. Priteisti iš kaltinamųjų A. A., P. S. ir M. Ž. solidariai nukentėjusiojo... 116. Civilinį ieškinį dalyje dėl 5 (penkių) procentų metinių palūkanų... 117. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.... 118. 1. 1,7 1 talpos butelis „Bushmills“, dvi taurės; du 0,75 1 talpos buteliai... 119. 2. P. Z. - mod.914 Nr. 10131111 (9 mm), kuris yra juodoje dėžutėje,... 120. 3. Skaitmeninės laikmenos CD, kuriose įrašyta informacija gauta taikant LR (... 121. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtas...