Byla 1-99-932/2016
Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtų sprendimus dėl šių leidimų išdavimo, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. birželio 4 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, tiesiogiai susitarė duoti M. R. nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį nei 1 MGL, kyšį už kiekvieną jo, A. I., nurodytą asmenį

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, Eglei Petkevičiūtei ir Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant prokurorams Linui Kuprusevičiui ir Vilmai Vidugirienei, kaltinamiesiems A. J., A. I., R. R., M. R. ir A. U., kaltinamųjų gynėjams advokatams Eugenijui Algirdui Burokui, Edgarui Dereškevičiui, Rūtai Geržonienei, Gražvydui Gudoniui ir Edmundui Kisieliui, viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas ( - ) gimęs ( - )., Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis advokato padėjėju Advokatų profesinėje bendrijoje „( - )“, gyvenantis ( - ), Vilniuje, neteistas,

2kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalyje,

3M. R., asmens kodas ( - ) gimęs ( - )., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ( - ), Vilniuje, neteistas,

4kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje (iš viso trys nusikalstamos veikos) ir BK 226 straipsnio 2 dalyje,

5R. R., asmens kodas ( - ) gimusi ( - )., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti keliose bendrovėse teisininke, gyvenanti ( - ), Vilniuje, neteista,

6kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje (iš viso

7trys nusikalstamos veikos),

8A. J., asmens kodas ( - ) gimusi ( - )., Anykščių rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „( - )“ administratore, gyvenanti ( - ), Vilniuje, neteista,

9kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje,

10A. U., asmens kodas ( - ) gim. ( - )., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti ( - ), Vilniuje, neteista,

11kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje,

12Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

13A. I., siekdamas jog asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijos valstybės tarnautojams, paveiktų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai susitarė duoti ir davė kyšį, o būtent:

14jis, siekdamas, kad M. R., pasinaudodamas savo pažintimis ir tikėtina įtaka ( - ) (toliau – ( - )) valstybės tarnautojams, paveiktų ( - ) valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. greičiau išnagrinėtų jo, A. I., nurodytų užsienio piliečių prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtų sprendimus dėl šių leidimų išdavimo, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. birželio 4 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, tiesiogiai susitarė duoti M. R. nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį nei 1 MGL, kyšį už kiekvieną jo, A. I., nurodytą asmenį.

15Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, A. I., laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietose, Lietuvos Respublikoje, tiesiogiai davė M. R. nuo 300 litų iki 1 000 litų dydžio kyšius už tai, kad M. R., pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka ( - ) valstybės tarnautojams, paveiktų pastaruosius, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimų dėl šių leidimų išdavimo priėmimą jo, A. I., nurodytiems užsienio piliečiams A. P., A. S., I. S., O. C., H. G., R. S. L., S. B., N. S., Y. T., Z. S., J. S., T. S., U. S., Y. K., A. N., N. A..

16Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

17M. R., pasinaudodamas pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijos valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti bei priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent:

18jis, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka ( - ) valstybės tarnautojams, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. birželio 4 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, savo naudai tiesiogiai susitarė su A. I. priimti iš pastarojo nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį nei 1 MGL, kyšį už kiekvieną A. I. nurodytą asmenį, pažadėjęs paveikti ( - ) valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. greičiau išnagrinėtų A. I. nurodytų užsienio piliečių prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtų sprendimus dėl šių leidimų išdavimo.

19Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietose, Lietuvos Respublikoje, savo naudai iš A. I. priėmė nuo 300 litų iki 1 000 litų dydžio kyšius už tai, kad pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka ( - ) valstybės tarnautojams, paveiktų pastaruosius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimų dėl šių leidimų išdavimo priėmimą jo, M. R., nurodytiems užsienio piliečiams: A. P., A. S., I. S., O. C., H. G., R. S. L., S. B., N. S., Y. T., Z. S., J. S., T. S., U. S., Y. K., A. N., N. A..

20Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

21Taip pat M. R., veikdamas bendrininkų grupe, siekdamas, kad asmuo pasinaudodamas tarnyba ir pažintimis su valstybės institucijos valstybės tarnautojais, paveiktų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų įgaliojimus, netiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti bei davė kyšį, o būtent:

22jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. R., siekdamas, kad ( - )valstybės tarnautojai, pasinaudodami savo tarnyba ir pažintimis su ( - )Imigracijos reikalų skyriaus valstybės tarnautojais, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. greičiau išnagrinėtų jo, M. R., nurodytų užsienio piliečių prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtų sprendimus dėl šių leidimų išdavimo, netiesiogiai – per R. R., 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. liepos 3 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, pasiūlė ( - ) skyriaus vyriausiajai specialistei A. U. ir susitarė duoti nenustatyto dydžio bet ne mažesnį nei 1 MGL, kyšį už kiekvieną jo, M. R., nurodytą asmenį.

23Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis nuo 2012 m. liepos 3 d. iki rugsėjo 4 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Lietuvos Respublikoje, netiesiogiai per R. R. davė A. U. nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį nei 1 MGL, kyšį, už tai, kad A. U., pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimi su ( - ) skyriaus vedėja V. R., paveikė pastarąją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimo dėl šio leidimo išdavimo priėmimą M. R. nurodytam užsienio piliečiui Y. T..

24Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, M. R., 2012 m. liepos 17 d., Lietuvos Respublikoje, netiesiogiai - per R. R., pastarajai pervedus iš AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. ( - ) į A. U. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. ( - ), davė A. U. 600 Lt kyšį už tai, kad A. U., pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimi su ( - ) skyriaus vedėja V. R., paveikė pastarąją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimų dėl šių leidimų išdavimo priėmimą M. R. nurodytiems užsienio piliečiams S. B. ir N. S..

25Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

26Taip pat M. R., veikdamas bendrininkų grupe, siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės institucijos valstybės tarnautojais, paveiktų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, netiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti bei davė kyšį, o būtent:

27jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. R., siekdamas, kad ( - )valstybės tarnautojai, pasinaudodami savo tarnyba ir pažintimis su ( - ) skyriaus valstybės tarnautojais, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. greičiau išnagrinėtų jo, M. R., nurodytų užsienio piliečių prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtų sprendimus dėl šių leidimų išdavimo, netiesiogiai - per R. R., 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 8 d., Lietuvos Respublikoje, telefoninių pokalbių metu ir R. R. darbo kabinete Nr. 213, esančiame

28( - ), Vilniuje, pasiūlė ( - )vyriausiajai specialistei A. J. ir susitarė duoti nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį nei 1 MGL, kyšį už kiekvieną jo, M. R., nurodytą asmenį.

29Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2012 m. rugpjūčio 28 d, apie 11.21 val., R. R. darbo kabinete Nr. 213, esančiame ( - ), Vilniuje, netiesiogiai - per R. R. davė A. J. 300 litų kyšį už tai, kad A. J., pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimi su ( - ) skyriaus vyriausiąja specialiste R. B., paveikė pastarąją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimo dėl šio leidimo išdavimo priėmimą jo, M. R., nurodytam užsienio piliečiui R. S. L..

30Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. spalio 3 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, netiesiogiai – per R. R. davė A. J. 500 litų kyšį už tai, kad A. J., pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimis su ( - ) skyriaus vyriausiąja specialiste U. M., paveikė pastarąją, kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimo dėl šio leidimo išdavimo priėmimą M. R. nurodytam užsienio piliečiui H. G..

31Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

32Taip pat M. R., veikdamas bendrininkų grupe, siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės institucijos valstybės tarnautojais, paveiktų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, netiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti bei davė kyšį, o būtent:

33jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. R., siekdamas, kad ( - )valstybės tarnautojai, pasinaudodami savo tarnyba ir pažintimis su ( - )skyriaus valstybės tarnautojais, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. greičiau išnagrinėtų jo, M. R., nurodytų užsienio piliečių prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtų sprendimus dėl šių leidimų išdavimo, netiesiogiai per R. R., 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. spalio 12 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, pasiūlė ( - ) skyriaus vedėjui V. K. ir susitarė duoti 500 litų kyšį už kiekvieną M. R. nurodytą asmenį.

34Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2012 m. spalio 31 d. apie 7.30 val., R. R. darbo kabinete Nr. 213, esančiame ( - ), Vilniuje, netiesiogiai - per R. R. davė V. K. 500 litų kyšį už tai, kad V. K., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su ( - ) skyriaus vedėja V. R. bei vyriausiąja specialiste J. T., paveikė pastarąsias, kad šios teisėtai veiktų vykdydamos įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymų dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimų dėl šių leidimų išdavimo priėmimą M. R. nurodytiems užsienio piliečiams I. S. ir O. C..

35Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2012 m. lapkričio 12 d. apie 9.40 val., R. R. darbo kabinete Nr. 213, esančiame ( - ), Vilniuje, netiesiogiai - per R. R. davė V. K. 600 litų kyšį už tai, kad V. K., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su ( - ) skyriaus vyriausiąja specialiste U. M., paveikė pastarąją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymų dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimų dėl šių leidimų išdavimo priėmimą jo, M. R., nurodytiems užsienio piliečiams A. P. ir A. S..

36Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

37R. R., veikdama bendrininkų grupe, siekdama, kad asmuo, savo tarnyba ir pažintimis su valstybės institucijos valstybės tarnautojais, paveiktų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti bei davė kyšį, o būtent:

38R. R., būdama valstybės tarnautoja - ( - ) skyriaus vedėjo pavaduotoja, veikdama bendrininkų grupe su M. R., siekdama, kad ( - ) valstybės tarnautojai, naudodami savo tarnyba ir pažintimis su ( - )skyriaus valstybės tarnautojais, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. greičiau išnagrinėtų M. R. per ją, R. R., nurodytų užsienio piliečio prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtų sprendimus dėl šių leidimų išdavimo, tiesiogiai, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. liepos 3 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, pasiūlė ( - ) skyriaus vyriausiajai specialistei A. U. ir susitarė duoti nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį nei 1 MGL, kyšį už kiekvieną M. R. nurodytą asmenį.

39tęsdama nusikalstamą veiką, ji, R. R., veikdama bendrininkų grupe su M. R., laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Lietuvos Respublikoje, tiesiogiai davė A. U. nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį nei 1 MGL, kyšį, už tai, kad A. U., pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimi su ( - )skyriaus vedėja V. R., paveikė pastarąją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimo dėl šio leidimo išdavimo priėmimą M. R. nurodytam užsienio piliečiui Y. T..

40Tęsdama nusikalstamą veiką, ji, R. R., veikdama bendrininkų grupe su M. R., 2012 m. liepos 17 d., Lietuvos Respublikoje, tiesiogiai, pervesdama iš AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. ( - ) į A. U. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. ( - ), davė A. U. 600 litų kyšį už tai, kad A. U., pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimi su ( - ) skyriaus vedėja V. R., paveikė pastarąją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimų dėl šių leidimų išdavimo priėmimą M. R. nurodytiems užsienio piliečiams S. B. ir N. S..

41Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

42Taip pat R. R., veikdama bendrininkų grupe, siekdama, jog asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės institucijos valstybės tarnautojais, paveiktų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti bei davė kyšį, o būtent:

43ji, būdama valstybės tarnautoja - ( - ) skyriaus vedėjo pavaduotoja, veikdama bendrininkų grupe su M. R., siekdama, kad ( - )valstybės tarnautojai, pasinaudodami savo tarnyba ir pažintimis su ( - ) skyriaus valstybės tarnautojais, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. greičiau išnagrinėtų M. R. per ją, R. R., nurodytų užsienio piliečių prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtų sprendimus dėl šių leidimų išdavimo, tiesiogiai, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 8 d., Lietuvos Respublikoje, telefoninių pokalbių metu ir savo darbo kabinete Nr. 213, esančiame ( - ), Vilniuje, pasiūlė ( - ) skyriaus vyriausiajai specialistei A. J. ir susitarė duoti nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį nei 1 MGL kyšį už kiekvieną M. R. nurodytą asmenį.

44Tęsdama nusikalstamą veiką, ji, R. R., veikdama bendrininkų grupe su M. R., 2012 m. rugpjūčio 28 d, apie 11.21 val., savo darbo kabinete Nr. 213, esančiame ( - ), Vilniuje, tiesiogiai davė A. J. 300 litų kyšį už tai, kad A. J., pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimi su ( - ) skyriaus vyriausiąja specialiste R. B., paveikė pastarąją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimo dėl šio leidimo išdavimo priėmimą M. R. nurodytam užsienio piliečiui R. S. L..

45Tęsdama nusikalstamą veiką, ji, R. R., veikdama bendrininkų grupe su M. R., nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. spalio 3 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tiesiogiai davė A. J. 500 litų kyšį už tai, kad A. J., pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimi su ( - ) skyriaus vyriausiąja specialiste U. M., paveikė pastarąją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimo dėl šio leidimo išdavimo priėmimą M. R. nurodytam užsienio piliečiui H. G..

46Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

47Taip pat R. R., veikdama bendrininkų grupe, siekdama, jog asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su valstybės institucijos valstybės tarnautojais, paveiktų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti bei davė kyšį, o būtent:

48ji, R. R., būdama valstybės tarnautoja - ( - ) skyriaus vedėjo pavaduotoja, veikdama bendrininkų grupe su M. R., siekdama, kad ( - ) valstybės tarnautojai, pasinaudodami savo tarnyba ir pažintimis su ( - ) skyriaus valstybės tarnautojais, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. greičiau išnagrinėtų M. R. per ją, R. R., nurodytų užsienio piliečių prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtų sprendimus dėl šių leidimų išdavimo, tiesiogiai, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. spalio 12 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, pasiūlė ( - ) skyriaus vedėjui V. K. ir susitarė duoti 500 litų kyšį už kiekvieną M. R. nurodytą asmenį.

49Tęsdama nusikalstamą veiką, ji, R. R., veikdama bendrininkų grupe su M. R., 2012 m. spalio 31 d. apie 7.30 val., savo darbo kabinete Nr. 213, esančiame ( - ), Vilniuje, tiesiogiai davė V. K. 500 litų kyšį už tai, kad V. K., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su ( - ) skyriaus vedėja V. R. bei vyriausiąja specialiste J. T., paveikė pastarąsias, kad šios teisėtai veiktų vykdydamos įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymų dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimų dėl šių leidimų išdavimo priėmimą M. R. nurodytiems užsienio piliečiams I. S. ir O. C..

50Tęsdama nusikalstamą veiką, ji, R. R., veikdama bendrininkų grupe su M. R., 2012 m. lapkričio 12 d. apie 9.40 val., savo darbo kabinete Nr. 213, esančiame ( - ), Vilniuje, tiesiogiai davė V. K. 600 litų kyšį už tai, kad V. K., pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su ( - ) skyriaus vyriausiąja specialiste U. M., paveikė pastarąją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymų dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimų dėl šių leidimų išdavimo priėmimą M. R. nurodytiems užsienio piliečiams A. P. ir A. S..

51Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

52A. J., pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimis su valstybės institucijos valstybės tarnautojais, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti bei priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent: ji, A. J., būdama valstybės tarnautoja - ( - ) skyriaus vyriausiąja specialiste, pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimis su ( - ) valstybės tarnautojais, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 8 d., Lietuvos Respublikoje, telefoninių pokalbių metu ir ( - ) skyriaus vedėjo pavaduotojos R. R. darbo kabinete Nr. 213, esančiame ( - ), Vilniuje, susitarė su R. R. priimti iš pastarosios nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį nei 1 MGL, kyšį už kiekvieną R. R. nurodytą asmenį, pažadėjusi paveikti ( - ) valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. greičiau išnagrinėtų R. R. nurodytų užsienio piliečių prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtų sprendimus dėl šių leidimų išdavimo.

53Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, A. J., 2012 m. rugpjūčio 28 d. apie 11.21 val., R. R. darbo kabinete Nr. 213, esančiame ( - ), Vilniuje, savo naudai tiesiogiai iš R. R. priėmė 300 litų kyšį už tai, kad pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimi su ( - ) skyriaus vyriausiąja specialiste R. B., paveikė pastarąją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimo dėl šio leidimo išdavimo priėmimą R. R. nurodytam užsienio piliečiui R. S. L..

54Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, A. J., nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. spalio 3 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, savo naudai tiesiogiai iš R. R. priėmė 500 litų kyšį už tai, kad pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimi su ( - ) skyriaus vyriausiąja specialiste U. M., paveikė pastarąją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimo dėl šio leidimo išdavimo priėmimą R. R. nurodytam užsienio piliečiui H. G..

55Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

56A. U., pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimis su valstybės institucijos valstybės tarnautojais, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti bei priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent:

57ji, A. U., būdama valstybės tarnautoja - ( - ) skyriaus vyriausiąja specialiste, pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimis su ( - ) valstybės tarnautojais, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. liepos 3 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, savo naudai tiesiogiai susitarė su R. R. priimti iš pastarosios nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį nei 1 MGL kyšį, už kiekvieną R. R. nurodytą asmenį, pažadėjusi paveikti ( - ) valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. greičiau išnagrinėtų R. R. nurodytų užsienio piliečių prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtų sprendimus dėl šių leidimų išdavimo.

58Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, A. U., laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Lietuvos Respublikoje, savo naudai tiesiogiai iš R. R. priėmė nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį už tai, kad pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimi su ( - ) skyriaus vedėja V. R., paveikė pastarąją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimo dėl šio leidimo, išdavimo priėmimą R. R. nurodytam užsienio piliečiui Y. T..

59Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, A. U., 2012 m. liepos 17 d., Lietuvos Respublikoje, savo naudai tiesiogiai iš R. R., pastarajai pervedus iš AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. ( - ) į jos, A. U., AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. ( - ), priėmė 600 litų kyšį už tai, kad pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimi su ( - ) skyriaus vedėja V. R. paveikė pastarąją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. paspartintų prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimų dėl šių leidimų išdavimo priėmimą R. R. nurodytiems užsienio piliečiams S. B. ir N. S..

60Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

61Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. I. savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Su kaltinamuoju M. R. susipažino 2009 m. organizuotos išvykos metu, susibendravo. M. R. užsiėmė verslu, o jis (A. I.) buvo teisininkas. 2010-2011 m. pradėjo dirbti vienoje teisines paslaugas teikusioje agentūroje, kuri tvarkė reikalus, susijusius su užsienio piliečiais. Jis tvarkė dokumentus, atstovaudavau asmenims ( - ), teikdavo konsultacijas, įvairias paslaugas, taip pat ir susijusias su leidimais gyventi Lietuvoje. Klientai pageidaudavo gauti leidimus gyventi Lietuvoje. Pamažu su M. R. nusprendė bendradarbiauti, ieškoti būdų, kaip galima būtų greičiau paspartinti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procesą. Pirmas rimtas pokalbis su M. R. įvyko daugmaž 2011 m. pabaigoje. Jis žinojo, kad pastarojo žmona dirba ( - ). Be to, M. R. pasakojo, kad pas jį į sodybą atvažiuoja departamento darbuotojai, su kuriais jis pabendrauja. Taip jie su M. R. sutarė, kad kai A. I. turės klientus, praneš pastarajam, kad reikia pagalbos greičiau gaunant leidimus. Tiksliai neatsimena, bet konkretus susitarimas dirbti kartu galėjo būti 2012 m. Taigi jis (A. I.), kreipusis užsieniečiui, tvarkė, ruošė reikiamus dokumentus, pateikdavo juos ( - ), po ko susisiekdavo su M. R.. Ne visi kaltinamajame akte išvardinti užsieniečiai jam yra žinomi, tarp šių asmenų yra ir šeimų, taip pat yra keli M. R. klientai (tais atvejais jis iš M. R. gaudavo pinigus), bet iš esmės su daugumu jų yra bendravęs, su kažkuriais buvo sudarytos sutartys. Bet kokiu atveju pripažįsta, kad visiems jiems tvarkė dokumentus, taip kaip nurodyta kaltinime. Atlygio su M. R. iš anksto neaptarinėjo, o tiesiog pasidalindavo kliento sumokėtus pinigus. Sumos buvo įvairios, nuo 400 iki 1 500 Lt. Tos sumos priklausė nuo to, iš kurios šalies yra užsienietis. Pavyzdžiui, musulmoniškos šalys buvo brangesnės. Atsiskaitoma buvo dalimis, t. y. dalis iš karto, dalis vėliau. Mokėjimai buvo tarpusavyje susipynę, viskas vykdavo proceso metu - ir prieš leidimų išdavimą, ir jau po to, kai viskas būdavo sutvarkyta. Pinigus M. R. perduodavo susitikimų metu, dažniausiai susitikdavo „Forum Palace“ kavinukėje, įvairiose vietose. Pripažįsta, jog buvo susitarta duoti kyšį, tačiau tuo metu jis to nevertino kaip kyšio davimą, tiesiog į tai nesigilino ir neanalizavo. Pripažįsta M. R. duodavęs pinigus. Jis kreipdavosi į pastarąjį, kad šis, pasinaudodamas savo pažintimis, padėtų greičiau gauti leidimus. Artėjant terminui prie pabaigos būdavo labai sunku prisiskambinti į ( - )ir susižinoti naujausią informaciją, tad į M. R. funkcijas taip pat įeidavo tokios informacijos susižinojimas. Taigi viskas ir vyko pagal tokią schemą – jis (A. I.) tvarkė dokumentus, o M. R. pagal galimybę užtikrindavo leidimo išdavimą. Užsienio piliečių duomenis užrašydavo ant lapelio arba atspausdindavo, taip pat perduodavo telefonu ar el. paštu, priklausomai nuo situacijos. Su M. R. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Pažymėjo, jog M. R. visada prašydavo, kad apie jo ryšius ( - ) nesužinotų žmona. M. R. bendraudavo su kažkokiu Vaidu ir kažkokia mergaite. Nežino, ar M. R. kreipdavosi į savo žmoną, jo nuomone, ne. Apklausiamas kaltinamasis A. I. teigė galvojęs, jog M. R. elgėsi teisėtai. Tuo metu jam atrodė, kad prašymai dėl greitesnio leidimų išdavimo nėra neteisėti. Jis į savo veiksmus tiesiog nesigilino, šiuo metu gėda, dėl to, kas nutiko. Supranta pasielgęs neteisėtai, gailisi. Dėl vykstančio proceso jo teisinė praktika yra sustabdyta. Pirminių parodymų metu papasakojo viskas, kad buvo žinoma, todėl sunku suprasti, kodėl yra vertinama, kad jis kaltę pripažino tik iš dalies. Vėliau jo pozicija pasikeitė tik dėl to, kad paklausė tuo metu turėto gynėjo. Pastarasis jam patarė, jis juo pasitikėjo, nors po to jo veiksmai buvo sunkiai suprantami, dėl ko susirado kitą gynėją.

62Teismui perskaičius A. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 19, b. l. 77-78), kaltinamasis patvirtino, kad jie surašyti teisingai, prašė vadovautis.

63Atsakydamas į prokurorės klausimus, nurodė, jog viskas vyko 2012 metais, abipusiu susitarimu. Galėjo būti, kad M. R. pasiūlė padėti, tačiau tai nebuvo primygtinis prašymas.

64M. R. nurodydavo per kiek laiko bus suteiktas leidimas ir kiek tai kainuos. Klientas nieko nežinodavo apie tai, kad dalį pinigų jis perduoda M. R.. Jie apskritai nieko nežinojo, kad yra kažkam mokami pinigai, jog leidimas būtų suteiktas greičiau. Jis nežino, kam konkrečiai

65M. R. mokėdavo pinigus, jie to neaptarinėdavo. Negali atsakyti, ar tarpininkui, ar konkrečiam asmeniui. Pastarasis minėdavo kažkokią Kristiną ar Kristę, Vaidą. Įstatyme yra numatyta, kad leidimas išduodamas per 6 mėnesius, o su M. R. paslaugomis leidimas būdavo suteiktas daug greičiau, per 2, 3 mėnesius, įvairiai, bet greičiau. Supranta, kad tokia su M. R. pagalba suteikiama paslauga nebuvo legali, M. R. jokių mokėjimo čekių nepateikdavo. Jokių oficialių mokėjimų siekiant sutrumpinti terminą nebuvo, t. y. legaliai susimokant nebuvo galimybės pagreitinti procesą. Turėjo numanyti, kad tokie mokėjimai yra neteisėti. Suprato visą paslaugos mechanizmą. Mokėjimo tikslas buvo aiškus, t. y. greitesnis dokumentų sutvarkymas, ne pagal bendrą eilę (t. 20, b. l. 136-142).

66Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. I. parodė M. R. pažįstantis apie 5 metus, jų santykiai draugiški. Vėliau tarp jų susiklostė darbiniai santykiai, t. y. jis teikdavo pastarajam teisines konsultacijas. Žinojo, kad M. R. sutuoktinė R. R. dirba ( - ). Visus kaltinime nurodytus užsienio piliečius žino, šie asmenys kreipdavosi į jį dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ne su visais užsienio piliečiais jis buvo sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartis. Sutartys buvo sudarytos su J. K., U. S.. Vieno pokalbio metu M. R. pasiūlė jam padėti pagreitinti užsienio piliečių atžvilgiu priimamus sprendimus dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. M. R. siekė finansinės naudos sau, pastarasis nurodė, kad turi galimybių pagreitinti sprendimus per pažįstamus ( - ) darbuotojus, minėjo ir savo žmoną, bet prašė nesakyti pastarajai apie tokį verslą. M. R. taip pat paminėjo asmenį, vardu Vaidas. M. R. jo nebuvo supažindinęs nei su vienu iš tų asmenų. Pastarasis (M. R.) pasakydavo, per kokį laikotarpį bus priimtas sprendimas ir kokią konkrečią pinigų sumą kainuos sprendimo priėmimas. Atlygio suma M. R. buvo nenuolatinė, ji kito. Būdavo, kad M. R. prašydavo ir 1 000 litų, po ko reikdavo pridėti dar kažkokią pinigų sumą. Taip jis pradėjo nepasitikėti M. R., nes pasitaikydavo atvejų, kai pastarasis paimdavo pinigus už sprendimo priėmimą, tačiau savo pažado neįvykdydavo. M. R. nuolat skundėsi, jog neturi pinigų, skolinosi iš jo. Jis tiksliai negali pasakyti, už kiek konkrečiai užsienio piliečių yra sumokėjęs M. R. pinigų, tokios apskaitos nevedė. Dėl S. B., kurį pasiūlė M. R., jis (A. I.) parengė nurodytam užsienio piliečiui dokumentus dėl prašymo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo. Galimai užsienio piliečių buvo ir daugiau negu nurodyta kaltinime. Ne visiems iš tekste nurodytų užsieniečių jis rengė dokumentus, reikalingus priduoti į ( - ), būdavo, kad asmenys ateidavo pas jį jau su parengtais dokumentais. M. R. nurodydavo, kada ir dėl kokio asmens yra pateikti dokumentai ( - ). Šiuos duomenis jis M. R. pateikdavo trumpąja SMS žinute, telefonu, elektroniniu paštu. Pinigus M. R. mokėdavo įvairiai, kartais prieš įvykdant prašymą, kartais po įvykdymo. Nusistovėjusios tvarkos dėl pinigų perdavimo nebuvo. Pinigus M. R. duodavo tik grynais susitikimų metu įvairiose vietose, jokių bankinių pervedimų nebuvo. M. R. paskutiniu metu reikalavo siūlyti kuo daugiau žmonių, kad tokiu būdu galėtų padengtų savo skolą jam, tačiau jis nesutiko, nes neturėjo tokio kiekio žmonių. Taip pat M. R. pasakė, kad kuo daugiau užsieniečių pasiūlys, tuo pigiau kainuos paslaugos, susijusios su ( - ). M. R. nesakė, kam iš ( - ) moka pinigus už sprendimų priėmimo pagreitinimą. Pastarasis tiesiog pranešdavo, kad ten reikia mokėti, po ko jis (A. I.) suprasdavo, jog ( - )darbuotojams. M. R. įvardindavo, kad turi mokėti skirtingas sumas, tačiau nesakė konkrečios fiksuotos pinigų sumos. Daugiausia pinigų M. R. prašydavo dėl musulmoniškų šalių piliečių prašymų vykdymo, pigiausiai kainavo Rusijos piliečiai. Kartais M. R. klausdavo, ar galima konkrečiam asmeniui paruošti dokumentus (anketos pildymas, įmonės steigimo formalumai), kuriuos pagal nustatytą tvarką reikdavo pateikti ( - ), domėjosi, kiek kainuotų jo paslaugos, t. y. dokumentų parengimas, žmogaus nuvežimas į ( - ). Jis pasakydavo savo sumą, t. y. kiek duos, tiek užteks, nenurodydavo konkrečios sumos, žinojo, kad M. R. finansinė padėtis prasta. Iš M. R. gautus pinigus už paminėtas paslaugas žymėdavosi ant atskiro lapelio, kadangi turi deklaruoti pajamas. Taip pat ant lapelių žymėdavosi ir iš užsienio piliečių gautas pinigines sumas už suteiktas teisines paslaugas (t. 19, b. l. 77-79, 81-83).

672015-11-04 teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. R. parodė savo kaltę pripažįstantis pilnai, tačiau duodamas parodymus neigė davęs kaltinamajai R. R. pinigus atsiskaitymui už nelegalias paslaugas. Su A. I. susipažino vienos išvykos metu, pradėjo bendrauti. Pažįsta ir kitus kaltinamuosius. R. R. yra jo žmona, kaltinamąsias A. U. ir A. J. pažinojo kaip dirbančias ( - ), pastarosios yra lankiusios svečiuose, kartu susitikdavo bendruose sąskrydžiuose. Pažinojo ir kitus departamento darbuotojus, kadangi dalyvaudavo minėto departamento organizuojamuose sąskrydžiuose, iš pradžių kaip R. R. sutuoktinis, vėliau įsiliejo į sportinę veiklą, tapo futbolo komandos nariu. 2012 m. dirbo savo įmonėje, užsiimančioje informacinėmis technologijoms, A. I. – advokato padėjėju. Kadangi su pastaruoju bendravo, susitikdavo, kalbėdavosi, A. I., kuris ruošdavo užsienio piliečiams dokumentus prašant leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, pasakojo turintis problemų su ( - ), darbuotojai tempdavo gumą dėl sprendimų priėmimo, buvo ilgai sprendžiamas leidimų išdavimas, neįmanoma susisiekti su darbuotojais, tiesiog sudėtinga prisiskambinti, norint susižinoti, ar yra priduoti visi reikalingi dokumentai ir tt., po ko jis A. I. užsiminė galintis pasidomėti ir sužinoti su tuo susijusią informaciją. Paprastai sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje buvo priimamas per

686 mėnesius, norint sprendimo greičiau, reikdavo į kažką kreiptis ir prašyti. Buvo asmenų, kurie norėjo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje būtų išduotas greičiau. Neatsimena, kada tiksliai apie tai su A. I. pradėjo kalbėti ir konkrečiai susitarė, tačiau sutinka, jog ne vėliau nei 2012 m. Taip viskas po truputį ir prasidėjo. A. I. sutvarkydavo užsieniečių dokumentus ir juos priduodavo į Migracijos departamentą, tada M. R. arba pats A. I. prašydavo, kad sprendimas dėl leidimo išdavimo būtų priimtas greičiau. Šiais klausimais bendraudavo susitikimų metu, telefonu, elektroniniu paštu. Gavęs informaciją, prašydavo žmonos R. R., kad ši procesą pagreitintų. Už tai, kad padėdavo leidimą gauti greičiau, jis gaudavo pinigus, t. y. jeigu užsienietis norėdavo gauti leidimą greičiau, turėdavo sumokėti. Jo finansinė padėtis buvo sunki, todėl tokie pinigai buvo papildomas pajamų šaltinis. Kiekvieną kartą būdavo skirtingi susitarimai. Pinigai buvo mokami arba tiesiogiai jam, arba A. I.. Kai kuriems užsieniečiams padėdavo jis, kitiems - A. I.. Buvo sumokami oficialūs pinigai ir dalis už tai, kad procesas būtų pagreitintas. Sumos būdavo skirtingos, ne mažiau kaip 1 MGL, tai 200, tai 300, iki 1 000 Lt. Pinigai buvo mokami skirtingai - arba prieš gaunat leidimą, arba po jų gavimo, įvairiose vietose. Jeigu asmenys buvo pažįstami, tai iš jų imdavo tik simbolinę sumą. Sutinka, jog dėl visų kaltinamajame akte nurodytų užsieniečių buvo atliekami neteisėti veiksmai. Jo žmona dirbo ( - ) teisininke, skyriaus pavaduotoja, tikslaus jos funkcijų turinio nežino, tačiau pagal pareigas ji nedalyvavo sprendimų dėl laikinų leidimų gyventi Lietuvoje priėmime. Nepaisant to, būtent į ją kreipdavo, kai reikdavo užsienio piliečiams greičiau gauti minėtus leidimus. Pastaroji buvo teisininkė, žinojo, kad pas ją visi eina konsultuotis, daug ką pažinojo, todėl galėjo padėti. Gavęs informaciją, kad yra užsienio pilietis, suinteresuotas greičiau gauti laikiną leidimą gyventi, tokius duomenis perduodavo žmonai (pasakydavo ir paklausdavo namuose, skambindavo telefonu). Jis tiksliai nežino, į ką, gavusi jo prašymą, kreipdavosi Renata, greičiausiai į vykdytoją, t. y. tą darbuotoją, kuris turėdavo atitinkamo užsienio piliečio bylą. Beveik visais atvejais leidimai buvo išduoti greičiau. Kaltinime nurodytą S. B. pažįsta asmeniškai, leidimo išdavimą pastarajam parūpino greičiau savo iniciatyva. Greičiau paspartinti procesą prašė ir dėl kitų kaltinime nurodytų asmenų. Pinigus gaudavo iš A. I. arba tiesiai iš užsieniečio piliečių. Jo žmonai buvo žinoma, kad jis gaudavo pinigų iš savo papildomos veiklos, susijusios su pagalba užsienio piliečiams greičiau gaunant leidimus. Iš tų pinigų jis duodavo Renatai, kad ši sumokėtų už butą, panaudotų juos vaikų išlaikymui. Jai atiduodavo ir savo atlyginimą. Jam nežinoma, kaip R. R. atsiskaitydavo su ( - )darbuotojais už paslaugų suteikimą. Su ja nebuvo kalbos, kad už konkretų prašymą dėl konkretaus užsienio piliečio bus duodami kažkokie pinigai. Neteisėtų paslaugų apmokėjimui jis Renatai pinigų nedavė. Tiesiog pats gaudavęs iš tokios veiklos pajamų, juos duodavo žmonai šeimos reikmėms. Kai Renatos prašydavo paslaugos greičiau parūpinti leidimą, pasakydavo už tai gausiantis papildomai pinigų. Jo pinigai buvo bendri šeimos pinigai. Jis negalvojo imantis kyšį. Visus pinigus Renatai duodavo šeimai išlaikyti, o ne atsiskaitymams už paslaugas, susijusias su minėtais leidimais. Su Renata niekada nekalbėjo apie tai, kaip ji atsilygina už paslaugas. Pats nieko nežinojo apie tai, kad pastarajai kitiems ( - ) darbuotojams reikėjo mokėti už paslaugas. Žinojo, kad jo žmonos santykiai su kolegomis yra labai geri, dėl ko negalvojo, kad jai gali prireikti susimokėti. Jis tik paprašydavęs Renatos paslaugos, tačiau su kuo toliau ji bendraudavo, kas kokius veiksmus atlikdavo ir nulemdavo, kad leidimas būtų priimtas greičiau, nieko nežinojo, jokiems darbuotojams kyšių nesiūlė. Tuo metu nesuprato darantis nusikaltimą, dabar supranta, kad tai buvo neteisėta.

69Atsakydamas į prokurorės klausimus, kaltinamasis M. R. parodė, kad pinigus iš A. I. gaudavo būtent už tai, jog paprašytų žmonos pagreitinti leidimo išdavimą. Niekam kitam pinigų daugiau nemokėjo. R. R. nežinojo, kokios sumos jam būdavo sumokamos. Jai nedetalizavo, iš kur konkrečiai gaudavo pinigus. R. R. neprašė pinigų sumokėti kam nors už paslaugas. Su A. I. neaptarinėdavo konkrečių gaunamų sumų. Pastarasis jam pasakydavo, kiek jis gaus už konkretų asmenį. Kartais užsienietis sumokėdavo iš karto, kartais dalimis. Atsiskaitymai vykdavo įvairiai - ir prieš, ir po leidimo išdavimo. Klientai nežinojo, su kuo konkrečiai jis kalbėdavo, jiems tik nurodydavo, kad yra galimybė pagreitinti procesą. Prašydavo, kad leidimas būtų išduotas greičiau nei per 6 mėnesius. Pinigai kitiems departamento darbuotojams nebuvo mokami. Užsieniečiui nurodydavo, kad jie pinigus moka už dokumentų parengimą, važinėjimą, kurą, kitą darbą. Dar kartą patikino nieko nežinantis apie tai, kaip R. R. mokėdavo kitiems departamento darbuotojams. Būdavo, kad jis atveždavau jai pinigų į darbą, bet tai buvo jų bendri pinigai. Užsienio piliečiams buvo paaiškinama, kad tuo atveju, jeigu pageidaujama leidimą gauti greičiau, tai kainuos papildomai. Buvo aptariama konkreti suma, kiekvienu atveju sumos skyrėsi. Konkreti papildoma suma už proceso pagreitinimą būdavo imama, bet iš esmės būdavo sutariama bendra suma. Pirmiausia klientui pasakydavo, kad reikalinga išsiaiškinti, ar bus suteiktas leidimas. Tuomet paklausdavo Renatos, ar bus išduodamas leidimas. Pirma išsiaiškindavo, ar dokumentai tvarkingi, kad būtų suteiktas leidimas, o tada jau prašydavo, kad leidimas būtų suteiktas greičiau (t. 20, b. l. 157-164).

702016-01-14 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. savo poziciją dėl to, kad netiesiogiai per savo žmoną R. R. pasiūlė ir davė kyšį atitinkamiems ( - ) darbuotojams pakeitė, ir nurodė, jog R. R. davė pinigus, kad ši už prašomas neteisėtas paslaugas atsiskaitytų su darbuotojais. Gauti pinigai buvo duodami ir mokami, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje kaltinime nurodytiems asmenims būtų išduotas greičiau. Šių aplinkybių ankstesnių parodymų metu nenurodė dėl savo būklės, 1,5 mėn. gydėsi, galėjo ne taip suprasti klausimą, ne viską prisiminti. Teismui perskaičius telefoninius pokalbių išklotines, kaltinamasis M. R. patvirtino, kad juose su R. R. kalbama apie atsiskaitymą su darbuotojais už paslaugas paspartinat leidimų gavimą (t. 21, b. l. 35-43).

71Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip M. R. parodė, kad pirmą kartą dėl užsieniečio prašymo nagrinėjimo paspartinimo A. I. į jį kreipėsi apie 2011 m. Jis paprašė savo žmonos R. R., kuri kreipėsi į savo bendradarbį, nagrinėjusį to užsieniečio prašymą, ir leidimo išdavimas buvo pagreitintas. 2012 m. vasarą A. I. vėl kreipėsi į jį su analogišku prašymu. Tuomet jis A. I. pasakė, kad tai yra mokamos paslaugos ir yra galimybė užsidirbti pinigų. Jie susitarė ir nuo to laiko A. I. jam pateikdavo užsienio piliečių duomenis, dokumentų pateikimo ( - ) datą. Laikotarpiu nuo 2012 m. liepos iki rugsėjo mėnesio A. I. su tokiais prašymais į jį kreipėsi apie 20 kartų, Už atliktus veiksmus jis iš A. I. gaudavo piniginį atlygį, kuris siekė nuo 300 iki 1 000 litų už vieną laikino leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą. Jis asmeniškai kreipdavosi tiek į konkrečių užsieniečių prašymus nagrinėjančius ( - ) darbuotojus, tiek į savo žmoną R. R. dėl leidimų išdavimo paspartinimo. Į savo žmoną dėl tokių paslaugų kreipėsi apie 10 kartų. R. R. su jo prašymais sutikdavo, jis jai pateikdavo užsienio piliečių duomenis ir leidimų išdavimas iš tikrųjų būdavo paspartinamas. Už tokius veiksmus jis R. R. pinigų nemokėjo. Jis mano, kad R. R. suvokė ir žinojo, jog jis gauna atlygį už tai, kad užsienio piliečių prašymai būtų greičiau išnagrinėti. Atsimena asmenis, kurių pavardės ( - ), ( - ), ( - ), mano, kad jis tvarkė šių asmenų leidimų išdavimo paspartinimo klausimus. Galimai prašė R. R., kad dvi geriausios jos draugės A. U. ir A. J. paprašytų ( - ) darbuotojų, jog šie greičiau išnagrinėtų užsienio piliečių prašymus. Su pastarosiomis jis bendravo netiesiogiai, per R. R., atlygio joms nežadėjo. Nežino, ar R. R. atsilygino A. U. ir A. J. už prašymų nagrinėjimo paspartinimą. Taip pat jis galimai prašė R. R. kreiptis į V. K. dėl leidimų išdavimo paspartinimo užsienio piliečiams I. S. ir O. C.. Pinigų už šį prašymą savo žmonai jis nedavė. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. R. patikslino, jog atlygiai už leidimų paspartinimą siekdavo maždaug nuo 400 Lt iki 1 000 Lt, tai priklausydavo nuo to, kiek užsienio pilietis galėdavo sumokėti, apie tai jam pasakydavo A. I.. Pirmą kartą iš A. I. gavo 600-700 litų atlygį (t. 19, b. l. 13-19, 23-25, 29-36).

72Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji R. R. pilnai pripažino savo kaltę dėl visų jai pareikštų kaltinimų, sutiko su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Visus kaltinamuosius pažįsta. M. R. jos sutuoktinis, A. J. ir A. U. – buvusios kolegės. A. I. taip pat pažinojo, tačiau su juo nebendravo, žinojo, kad su juo bendravo jos vyras, pastarieji kartu žaidė futbolą. ( - ) pradėjo dirbti 2000 m. kaip paprasta darbuotoja, per 12 metų vis kilo pareigose, galiausiai tapo Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja. Jos darbinės funkcijos su leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimu susijusios nebuvo. Jeigu darbuotojams iškildavo kažkokių teisinių klausimų, pastarieji ateidavo konsultuotis, tačiau leidimų ji neišduodavo. Kuomet buvo vykdomos nusikalstamos veikos, ji su sutuoktiniu M. R. išgyveno santykių krizę, nebebuvo sutuoktiniai tikrąja ta žodžio prasme. Šiuo metu jokie santykiai jų nebesieja, tačiau oficialiai neišsiskyrė. Su sutuoktiniu praktiškai nebendraudavo, visas bendravimas buvo tik apie tai, kada jis jai atiduos pinigus arba, kada ji jam duos pinigų. Neturėjo bendro biudžeto, pastarasis iš jos nuolat skolindavosi pinigų. Sutuoktinis nemažai bendraudavo su jos kolegomis, dažnai vykdavo į departamento išvykas, dalyvaudavo jų sodyboje vykusiose departamento darbuotojų šventėse. Gerai pažinojo kaltinamąsias A. J. ir A. U.. Tiksliai nežinojo, kuo sutuoktinis užsiima, žinojo, kad jo verslą paveikė finansinė krizė. Tos aplinkybės, kad jis bendravo su A. I. ir padėjo užsienio piliečiams gauti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, jai nebuvo paslaptis. Pripažįsta, kad M. R. prašydavo pasidomėti, kaip vyksta procesas dėl leidimų išdavimo tam tikriems užsienio piliečiams (visi jie teisingai nurodyti kaltinamajame akte), t. y. ar dokumentai tvarkingi, ar jų netrūksta bei prašydavo, kad ji paklaustų ir paprašytų savo kolegų leidimą išduoti greičiau. Aplinkybės, kaip konkrečiai vyko visas procesas, teisingai nurodytos jai pareikštuose kaltinimuose, kuriuos pilnai pripažįsta ir patvirtina. Taigi ji gavusi sutuoktinio prašymą per kaltinime nurodytus asmenis (kolegas) prašydavo, jog konkretaus užsienio piliečio byloje sprendimas išduoti leidimą būtų priimtas greičiau, t. y. tokia byla buvo nagrinėjama ne eiliškumo tvarka, o perkeliama iš apačios į viršų. Sutuoktinis tokių prašymų turėjo ne vieną, ji nenorėdavo vis prašinėti darbuotojų, dėl ko su M. R. pykdavosi. Tokius konfliktus girdėdavo sūnus, pastarasis jos netgi prašydavo padaryti tai, ko prašo vyras, kad tik liautųsi barniai ir būtų ramu. Vyro prašymai trukdė jai dirbti, M. R. skambindavo ir prašydavo pasidomėti tam tikrais asmenimis. Jis iš pradžių paprašydavo pasidomėti, o paskui duodavo tam tikrą pinigų sumą perduoti atitinkamiems kolegoms. Pinigus vyras duodavo ir prieš priimant sprendimą išduoti leidimą, ir po to, kai jau būdavo leidimas suteiktas. M. R. jai davė kaltinamajame akte nurodytas sumas, jų dabar tiksliai nebeprisimena. Patvirtina visas aplinkybes, nurodytas kaltinimuose. Ji dėl sumų dydžio nesiderėdavo, kokias sumas duodavo vyras, tokias ir paimdavo, nesidomėjo, kodėl jos skiriasi. Pinigai jai būdavo duodami tam, kad ji paprašytų kolegų, jog būtų pagreitintas leidimo išdavimo procesas. Vėliau jai tapo nepatogu su tokiais prašymais kreiptis į kolegas, todėl skambindavo ir klausdavo, koks konkretus darbuotojas tvarko konkrečią užsienio piliečio bylą ir į tą darbuotoją kreipdavosi per kažką. Antai, A. U. prašė dėl užsieniečių pasidomėti pas V. R.. Pinigus apmokėti už tokias paslaugas visuomet gaudavo tik iš M. R.. A. U. jai padėjo iš draugiškumo, tačiau gavusi M. R. perduotus pinigus, davė juos A. U.. R. R. nurodė naudojusis motinos banko kortele, kadangi dėl vyro skolų antstoliai kartais areštuodavo jos sąskaitas Būtent dėl tos priežasties ji visada savo atlyginimą ir visus pinigus persivesdavo į mamos sąskaitą. 600 litų, kuriuos iš motinos sąskaitos pervedė A. U. už pasaugą, jai buvo davęs M. R.. R. R. nurodė tiesiogiai niekuomet nebuvusi susitikusi su jokiais užsienio piliečiais. Su A. J., kaip ir su A. U., bendravo artimai. A. J. dirbo administracijos skyriuje, su leidimų išdavimu niekaip nebuvo susijusi. Į pastarąją (A. J.) kreipėsi taip pat dėl analogiškos priežasties, t. y. kad ši paprašytų kaltinime nurodytų R. B. ir U. M. greičiau sutvarkyti kaltinime nurodytų užsienio piliečių bylas sprendimui priimti. A. J. sumokėjo 300 Lt ir 500 Lt sumas. Tiksliai nebeatsimena, kaip ir kur perdavė pastarajai pinigus, sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Prašydama kolegių, iš anksto nieko su jomis nesitarė, kad už tai ji sumokės, juo labiau, neaptarė konkrečios sumos. Pinigus paduodavo vėliau, pasakydama, jog tai pinigai už paslaugą. Nei A. J., nei A. U. nieko nepasakojo apie tai, iš kur tie pinigai yra, jos apie tai irgi neklausė. Taip pat nieko neklausinėjo apie tai, kodėl ji prašo, kad išvardintiems užsieniečiams būtų greičiau išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau mano, jog pastarosios įtarė, kad tokie jos prašymai yra inicijuoti sutuoktinio M. R.. Su V. K. siejo geri santykiai, todėl ji su analogišku prašymu kreipėsi ir į pastarąjį. Jo taip pat prašė pasiteirauti kolegų pagalbos. Nei V. K., nei A. U. ir A. J. ar dar kiti ( - ) darbuotojai iš jos jokių pinigų neprašė. Ji pati M. R. jai perduotus pinigus kaltinime nurodytomis aplinkybėmis perdavė A. U., A. J. ir V. K.. Pastarajam sumokėjo 500 Lt ir 600 Lt sumas. Visais atvejais ji kolegų prašė tik dėl to, kad to jos prašydavo sutuoktinis M. R.. Dažniausia vyras parašydavo ant lapelio, dėl kokių konkrečių užsieniečių reikia pasiteirauti. Jai tokie sutuoktinio prašymai nepatiko, tačiau ji guodė save, jog leidimai gyventi buvo išduodami teisėtai, kadangi įstatymas nedraudė leidimą išduoti ir greičiau nei per 6 mėnesių laikotarpį. Niekada neprašė suteikti leidimų užsieniečiams, kuriems tokie leidimai negalėdavo būti išduoti. Visada pasidomėdavo, ar tų užsieniečių dokumentai yra tvarkingi. Naiviai tikėjo ir nenorėjo gilintis, negalvojo, kad tokia veika yra kriminalizuota. Šiuo metu supranta, kad tokie jos veiksmai buvo nusikalstami. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nenorėjo pakenkti sutuoktiniui, kolegoms, todėl kaltės nepripažino.

73Atsakydama į prokurorės klausimus, kaltinamoji R. R. parodė, jog pinigus atsilyginimui duodavo M. R.. Pastarasis prašydavo pasidomėti dėl leidimų išdavimo ir paduodavo pinigus, kad ji juos perduotų tam, kas pasidomės, kad susitartų su kolegomis ir šie padėtų. Pinigus mokėjo tik dėl to, kad sprendimas išduoti leidimą būtų priimtas greičiau. Kiek atsimena, M. R. klausdavo, kada galima greičiausiai tikėtis leidimo, galimai yra nurodęs ir konkrečią datą, kada reikalingas leidimas. Gali būti, kad prašydama paslaugos kolegoms nurodydavo konkrečią sumą, kurią duos už prašomą paslaugą. Nei vienas iš kolegų jai jokių sąlygų nekėlė (t. 20, b. l. 157-164).

74Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei vėliau pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. R. savo kaltę pripažino iš dalies (t. 18, b. l. 139-140, 145-147), įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą – į klausimą dėl kaltės neatsakė, naujų aplinkybių nenurodė (t. 18, b. l. 159).

75Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. J. parodė savo kaltę pripažįstanti visiškai. Pažįsta visus kaltinamuosius, R. R. ir A. U. buvusios kolegės, M. R. žino kaip R. R. sutuoktinį, su kaltinamuoju A. I. teko susitikti bendruose ( - ) renginiuose. Asmeninius santykius palaiko tik su A. U. ir R. R.. ( - ) dirbo kalbos tvarkytoja (stiliste), jos pareigos nebuvo susijusios su leidimų išdavimu. R. R. užėmė Teisės ir tarptautinių ryšių direktoriaus pavaduotojos pareigas. Pagal savo funkcijas pastaroji taip pat neturėjo ryšio su leidimų išdavimu. Pirmą kartą R. R. į ją kreipėsi 2012 m. vasaros pabaigoje, kur tai įvyko, tiksliai nepamena, nes jos daug ir dažnai bendravo. R. R. paprašė pasiteirauti dėl užsieniečių leidimų gyventi Lietuvoje. Ji pasiūlė paprašyti kolegės, kuri nagrinėja tą prašymą, pagreitinti sprendimo priėmimą. Buvo paminėta, kad už tai bus atsilyginta. Kaltinamosios teigimu, ji tiesiog norėjo padėti R. R. ir pradžioje apie atlygį nenorėjo nieko girdėti. Toks prašymas greičiau išnagrinėti prašymą jai įtarimo nesukėlė, neatrodė neteisėtas ir paprašyti jai nebuvo sudėtinga. Suprato, kad to reikia ne pačiai R. R., to jos kažkas paprašė. Jai buvo visiškai nesunku nueiti pas darbuotoją, kuris nagrinėja bylą ir draugiškai paprašyti pagalbos. Apie tai, kas konkrečiai nagrinėja kaltinime nurodytų užsieniečių bylas, sužinojo būtent ji. Vienus leidimus nagrinėjo R. B., kitus - U. M.. Su abiem jos santykiai buvo draugiški. Taip ji kreipėsi į koleges R. B. bei U. M. ir paprašė greičiau išnagrinėti prašymus dėl nurodytų užsienio piliečių. Sutarė, kad jeigu bus tvarkingi dokumentai, jos pasistengs išnagrinėti prašymus kuo greičiau. Po to sprendimai išduoti leidimus buvo priimti išties greičiau nei įprastai. R. B. ir U. M. ne eilės tvarka paimdavo paprašytą bylą ir ją sutvarkydavo sprendimo priėmimui. Jokio poveikio joms daryti nereikėjo, tiesiog pasakė, kad kažkoks pažįstamo pažįstamas prašo, kad sprendimas būtų išnagrinėtas greičiau. Pirmu atveju R. R. užsiminė, kad už paslaugą jai atsilygins sumokėdama 300 Lt. Ji tiesiog norėjo padėti jai draugiškai, tačiau, kai R. R. padavė pinigus, ji juos visgi paėmė. R. R. minėjo, kad pinigai jau buvo paskirti šiam reikalui. Pinigai buvo sumokėti R. R. kabinete. Antrą kartą prašymas buvo analogiškas, jai sumokėjo 500 Lt. Nė vieno iš užsieniečių nepažinojo. Jokio atlygio ar paskatinimo darbuotojoms, kurios nagrinėjo tuos prašymus, nesiūlė. Kodėl skyrėsi sumos, nežino. Galimai antru atveju buvo skubesnis sprendimas. Žinojo, kad R. R. šeimoje buvo finansinių sunkumų. Negali atsakyti, koks konkrečiai buvo M. R. vaidmuo šioje situacijoje. Savo veiksmus vertina neigiamai, labai gailisi. Jos parodymų kitimą ikiteisminiame tyrime nulėmė siekis bent kokiu būdu padėti sau. Jai buvo šokas, nežinojo, kaip elgtis, neturėjo galimybės nusisamdyti patyrusį advokatą. Sužinojo galinti keisti parodymus, galvojo tokiu būdu sau padėsianti. Suklydo duodama neteisingus parodymus, dėl ko nuoširdžiai gailisi (t. 20, b. l. 110-116).

76Analogiškai aplinkybes A. J. nurodė ir ikiteisminiame tyrime 2012-11-13, 2014-12-31 atliktų apklausų metu, taip pat ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 18, b. l. 9, 29-31, 11-13).

77Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. U. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Migracijos departamente dirbo vyriausiąja specialiste-teisininke. Kaltinamąsias pažįsta, A. J. yra buvusi kolegė, R. R. taip pat buvusi kolegė ir gera draugė, M. R. pažinojo kaip R. R. vyrą, A. I. nepažįsta. R. R. buvo Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja, tačiau ji nespręsdavo leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo klausimų. Sprendimus dėl leidimo išdavimo priimdavo V. R.. Jei neklysta, tuo metu buvo motinystės atostogose, kai jai paskambino R. R., klausdama, ar ji gali ko nors iš kolegių paprašyti, kad būtų pagreitintas leidimų išdavimas. Kadangi gerai sutarė su skyriaus vedėja V. R., pažadėjo pasiteirausianti. R. R. jai neaiškino, kodėl ji domisi užsienio piliečiais, pati numanė, kad tai gali būti daroma M. R. prašymu. Žinojo, kad R. R. nebendrauja su jokiais užsieniečiais. Kuo tiksliai užsiėmė R. R., tiksliai pasakyti negali, žinojo, kad šis turi savo verslą. Iš pradžių nebuvo jokios kalbos, kad R. R. jai atsilygins, tačiau vėliau R. R. padavė pinigus ir pasakė, kad jie skirti jai. Ji tų pinigų nelaikė kaip kyšio, tiesiog juos paėmė. Vykdydama R. R. prašymą, su V. R. susisiekė telefonu, pastarosios mobiliojo ryšio telefono numerį davė R. R. (nebeatsimena, ar padiktavo, ar atsiuntė žinute). Ji su V. R. bendravo telefonu ir elektroniniu paštu. V. R. nurodė užsienio piliečio pavardę ir paprašė, kad jeigu visi dokumentai bus tvarkingi, priimti sprendimą greičiau (nurodytai datai). V. R. pasakė patikrinsianti bylą, o patikrinusi pranešė, ar dokumentai tvarkingi, ar bus galima priimti sprendimą greičiau. Taip buvo visais trimis atvejais (dėl trijų užsienio piliečių). Negali tiksliai atsakyti, ar jos prašymas paveikė, turėjo įtakos greičiau priimti sprendimą, bet mano, kad taip. Neprisimena, kaip įvyko pokalbis, bet kai buvo priimtas pirmas sprendimas suteikti leidimą, R. R. jai padavė pinigus ir pasakė, kad jie skirti jai. Tikslios sumos, kuri buvo jai duota, neprisimena, bet mano, kad buvo didesnė nei 1 MGL. Ji suprato, kad R. R. jai pinigus davė už tai, kad ji kreipėsi į V. R.. Jeigu neklysta, pinigai galėjo būti perduoti, kai jos susitiko pietauti, bet tiksliai neatsimena. Antrą kartą pinigai jai buvo duoti taip pat dėl to, kad ji kreipėsi į V. R. dėl sprendimo priėmimo paspartinimo. Kaltinamoji pažymėjo, jog vykdydama R. R. prašymą kreipėsi tik į V. R.. Buvo nuėjusi ir pas D. Ž., tačiau pastaroji jai pasakė, kad visi dokumentai yra tvarkingi ir jai reikia kreiptis į V. R.. Pripažino, jog R. R. kreipusis antrą kartą, numanė, jog gaus atlygį, tačiau apie jo dydį kalbos nebuvo. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Pirmos apklausos metu kaltės nepripažino dėl šoko. Į namus atėjus pareigūnams, išsigando. Kai suprato, kad tai yra rimta nusikalstama veika ir reikės eiti į teismą ir viską neigti, ji nusprendė pripažinti savo kaltę. Tyrimas vyko labai ilgai, tuo metu ji augino vaiką, viskas lyg pasimiršo, bet, kai vėl ją iškvietė apklausai, ji nusprendė pripažinti savo kaltę (t. 20, b. l. 110-116).

78Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. U. savo kaltę pripažino. Dirbo ( - ) skyriaus vyriausiąja specialiste, nuo 2012 m. balandžio mėnesio išėjo nėštumo ir vaiko priežiūros atostogų. Iki 2012-11-13 minėtam skyriui vadovavo V. K., o pavaduotoja buvo R. R.. Skyriaus veikla yra susijusi su teisės aktų projektų rengimu, atstovavimu departamento interesams teisme, tačiau nėra susijusi su užsienio piliečių prašymų dėl laikinų leidimų išdavimo nagrinėjimu. Tokią funkciją vykdo ( - ) skyrius, kuriam vadovavo V. R.. Su V. R. ir kitais ( - ) skyriaus darbuotojais buvo pažįstama ir gerai sutarė. Su R. R. siejo ne tik darbiniai, bet ir draugiški santykiai, taip pat finansiniai įsipareigojimai. R. R. dažnai iš jos skolinosi pinigus, vėliau juos grąžindavo, dažniausiai bankiniais pavedimais tiek iš savo bankinės sąskaitos, tiek iš savo motinos A. V. sąskaitos. Su M. R. yra bendravusi tik bendruose pobūviuose. Tiksliai datos neatsimena, galimai 2012 m. vasarą telefoninio pokalbio metu R. R. paprašė jos išsiaiškinti, pas kokį ( - ) skyriaus darbuotoją yra užsienio piliečio dokumentai, ar pateikti dokumentai yra tvarkingi ir paprašė, kad sprendimas užsienio piliečio atžvilgiu būtų greičiau priimtas. Tai nebuvo R. R. darbinis nurodymas, o tik draugiškas prašymas. R. R. nepaaiškino, kodėl pati negali išsiaiškinti tų klausimų, o ji tuo nesidomėjo. Pradžioje manė, kad R. R. pačiai buvo nepatogu kreiptis į kolegas, todėl paprašė jos. Mano, kad R. R. prašė pagalbos dėl užsienio piliečio Y. T.. Atlygio už šią paslaugą ji iš R. R. neprašė, viską darė iš draugiškumo. R. R. nežadėjo jai atlygio, jos nesitarė dėl konkrečios pinigų sumos už suteiktas paslaugas. Vieno iš susitikimų metu R. R. padėjo ant stalo pinigų sumą, kurios tiksliai neatsimena, bet suma buvo didesnė negu 100 Lt, galimai 200 arba 300 Lt. R. R. pasakė, kad čia yra jai skirti pinigai už pagalbą. Ji nustebo, bet pinigus paėmė, nes R. R. buvo kategoriška, sakydama, kad pinigai skirti būtent už šios paslaugos įvykdymą. Jai pritrūko valios, pinigus paėmė, kadangi finansinė padėtis buvo sudėtinga, R. R. duotus pinigus išleido. Pati neklausė, kieno tai pinigai, matė, kad R. R. nenori kalbėti šia tema. Dėl Y. T. ji telefonu kreipėsi į ( - ) skyriaus vedėją V. R., kuri geranoriškai sutiko padėti. Su V. R. apie atlygį ir atsidėkojimą nebuvo jokių kalbų. V. R. ją informavo apie Y. T. atžvilgiu priimtą sprendimą, o ji apie tai pranešė R. R.. Po to R. R. davė jai aukščiau paminėtą atlygį. Po kurio laiko į ją vėl kreipėsi R. R. ir paprašė analogiškos paslaugos dėl užsienio piliečių – S. B. ir N. S., taip pat nurodė ir pageidaujamą sprendimų priėmimo datą šiems asmenims. Ji ir vėl sutiko padėti R. R.. Dėl šių užsieniečių ji taip pat telefonu kreipėsi į V. R., kuri sutiko padėti ir pagal prašomą sprendimo priėmimo datą pasistengti priimti sprendimus. V. R. už pagalbą atsilyginti nežadėjo, o pati V. R. jokio atlygio neprašė. Kiek pamena, ji elektroniniu paštu nusiuntė V. R. minėtų užsienio piliečių duomenis. Ar telefonu, ar elektroniniu paštu gavo iš V. R. atsakymą, kad sprendimai dėl šių asmenų yra priimti, apie ką pranešė R. R.. Kažkurio telefoninio pokalbio metu, R. R. ją informavo, kad jai į banko sąskaitą pervedė pinigus. Ji suprato, kad tai yra atlygis už atliktą paslaugą R. R.. Pinigų suma sąskaitoje buvo 600 Lt, kuri buvo pervesta 2012-07-17 iš R. R. motinos A. V. sąskaitos. Pamačiusi sumą, suprato, kad tai yra atlygis už du aukščiau paminėtus užsienio piliečius, t. y. po 300 litų už kiekvieną asmenį. Neatsimena, ar tarėsi dėl šios 600 Lt sumos su R. R.. Neklausė R. R., kodėl pastaroji užsiima tokiais reikalais, kas yra viso to užsakovas, jos tai nedomino. Pinigus išleido savo reikmėms. Apie tai, kad R. R. tokių pačių paslaugų prašė ir A. J., žinojo, tačiau A. J. nenorėjo to daryti. Galimai iš R. R. buvo gavusi ir daugiau prašymų domėtis kitais užsienio piliečiais, tačiau jokių susitarimų dėl atlygio bei atlygių priėmimo atvejų daugiau nebuvo (t. 18, b. l. 162-164).

79Teisiamajame posėdyje apklaustas V. K., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, parodė dirbęs ( - ) vedėjo pareigose. Kaltinamoji R. R. buvo jo pavaduotoja, pažinojo jos vyrą Miroslavą, A. U. taip pat dirbo Teisės skyriuje. Jo vadovaujamas skyrius neturėjo kompetencijos nagrinėti bylas dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. 2012 m. R. R. užsiminė jam apie galimybę papildomai užsidirbti. Tuo metu jo finansinė padėtis buvo sudėtinga, todėl sutiko su tokiu R. R. pasiūlymu. Praėjus kuriam laiko nuo to pokalbio ji el. paštu atsiuntė dviejų asmenų pavardes (jų dabar nebeatsimena), dėl tų asmenų bylų jis pasiteiravo Imigracijos skyriuje. Dėl vieno asmens leidimas buvo jau priimtas, o dėl kito paprašė darbuotojos J. T., kad leidimas būtų išduotas greičiau. Po kelių dienų už tai (greitesnį leidimo išdavimą) R. R. jam davė 500 Lt. Po savaitės buvo atsiųsti prašymai dėl dar dviejų užsienio piliečių, dėl kurių jis kreipėsi į U. M., paprašydamas leidimus priimti greičiau. Už tai iš R. R. gavo 600 Lt. Pirmą kartą apie tokį užsidirbimą su R. R. kalbėjo prie Departamento rūkomojo, taip pat pas R. R. kabinete. Iš pradžių nustebo dėl tokio pasiūlymo, tačiau visgi susigundė. Neseniai buvo sudegęs automobilis, skolinosi pinigų naujo įsigijimui, o šį dar reikėjo remontuoti, dėl ko jam buvo reikalingi papildomi pinigai. Departamente buvo nuolat teikiami prašymai paskubinti sprendimų priėmimą. R. R. ir pati su tokiais prašymais kreipdavo į kolegas, tačiau, matyt, nenorėjo per daug kristi į akis, todėl paprašė, kad tą padarytų ir jis. Iš pradžių R. R. sakė, kad už vieną asmenį bus mokama 500 Lt (pirmą kartą būtent tiek ir gavo), tačiau antru atveju už vieną leidimą pasiūlė tik 300 Lt, sakė, kad 500 Lt per didelė suma. Abu prašymai buvo pateikti savaitės ar kiek didesniu laikotarpiu. Duomenis perdavė el. paštu, buvo nurodyta asmens vardas, pavardė, gimimo metai, pilietybė. Neprisimena, ko prašė patikrinti, koks darbuotojas nagrinėja R. R. nurodytų užsienio piliečių prašymus, kadangi pats prie bylų registro sistemos priėjimo neturėjo. Galimai teiravausi pas V. R. ar darbuotoją, kuri suvesdavo duomenis. R. R. nepasakojo, kas konkrečiai jos prašo pasidomėti užsieniečiais. Jis suprato, kad jos to prašė sutuoktinis M. R.. Kalbant R. R. minėjo Mariaus vardą (būtent taip visi vadina ( - ), nors jo tikrasis vardas ir yra Miroslavas), sakė, kad jis duodavo pinigus, suprato, kad pastarasis ir klientus surasdavo. Kito asmens pavardės R. R. neminėjo, bet iš pokalbių suprato, kad yra dar kažkoks asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo leista susipažinti su vaizdo ir garso įrašais, juose užfiksuotas jo (V. K.) balsas, visos aplinkybės teisingos. Su R. R. nesitarė, kiek kartų per mėnesį prašys pagreitinti leidimų išdavimą. Jeigu nebūtų susekę pareigūnai, būtų buvusi galimybė ir toliau taip elgtis. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai yra teisingi, prašo jais vadovautis, tuo metu visas aplinkybes atsiminė geriau (t. 21, b. l. 2-7).

80Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. K. patvirtino įtariamojo apklausų metu duotus parodymus, nurodė nuo 2007 m. dirbęs ( - ) skyriaus vedėju. Nei skyriaus, nei jo kaip skyriaus vedėjo funkcijos nebuvo susijusios su užsieniečių prašymų dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimu ir tokių leidimų išdavimu. R. R. buvo jo pavaduotoja, juos siejo darbiniai santykiai. R. R. sutuoktinį jis yra matęs kelis kartus, jokie santykiai su pastaruoju jo nesiejo. 2012 m. spalio mėn., tikslios datos nepamena, R. R. savo darbo kabinete, į kurį jis užėjo atsigerti kavos, pasakė, kad yra galimybė gauti atlygį už paslaugas dėl užsienio piliečių leidimų laikinai gyventi Lietuvoje pagreitinimo. Ji paminėjo, kad yra kreipusis su analogiškais prašymais ir į kitus asmenis, todėl jai nepatogu dar kartą kreiptis. Asmenų pavardžių ji nenurodė. R. R. nurodė, kad už vieną užsienio pilietį, kuriam bus pagreitintai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, bus mokamas 500 litų atlygis. R. R. jam elektroniniu paštu atsiuntė užsienio piliečių, kurių nepamena, anketinius duomenis. Tuomet jis pasiteiravo ( - ) skyriaus vyriausiosios specialistės J. T., ar ši galėtų pasižiūrėti, kokioje stadijoje yra užsienio piliečių bylos, ar įmanoma kitą savaitę priimti sprendimus. J. T. nebuvo numatytas ar pažadėtas joks atlygis. J. T. informavo, kad kažkuriam iš nurodyti užsieniečių sprendimas yra priimtas, galima teikti skyriaus vedėjai V. R. pasirašyti sprendimą. Jis paprašė, kad J. T. nuneštų kitą savaitę sprendimą dėl užsienio piliečio ir tokiu būdu būtų greičiau išduotas leidimas. Po kurio laiko jis pasiteiravo V. R., ar priimtas sprendimas dėl kažkurio užsienio piliečio. Tiksliai to asmens pavardės nepamena, tačiau V. R. patvirtino, kad sprendimas pastarojo atžvilgiu jau priimtas. Šią informaciją jis pasakė R. R., kuri 2012-10-31 d. apie 7.30 val., savo kabinete davė jam 500 litų. Jis suprato, kad tai atlygis už prašymą dėl vieno asmens. Pinigus jis pasidėjo į savo seifą, juos paėmė vedamas finansinių sunkumų, kadangi sudegė jo automobilis, skolinosi pinigų, be to, statė namą, R. R. pateikė savo pasiūlymą, užliūliavo, priminė jo sunkią situaciją dėl pinigų ir pateikė viską kaip jo materialinės padėties pagerinimą. Tęsiant susitarimą su R. R., 2012-11-05 pastarosios kabinete jis vėl gavo prašymą dėl dviejų užsienio piliečių leidimų gyventi pagreitinimo ir avansu 600 litų. R. R. paminėjo, kad pavardes ji pasakys tuomet, kai M. R. jai duos pinigų. Šių asmenų pavardės - ( - ) ir ( - ), kurias R. R. jam atsiuntė elektroniniu paštu. Jis kreipėsi į U. M. ir paklausė, kokia yra situacija dėl tų užsienio piliečių, U. M. atsakė, kad tą dieną teiks pasirašymui sprendimą. Jis tiksliai nežino, ar tą dieną buvo priimtas sprendimas ( - ) ir ( - ) atžvilgiu (t. 17, b. 1. 103-104, 26, 30-33, 39, 41, 46-47, 51).

81Teisiamajame posėdyje apklausta V. R., kuri buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, parodė dirbusi ( - ) skyriaus vedėja. Kaltinamosios yra buvusios kolegės, bendraudavo darbo reikalais. V. K. ėjo Teisės skyriaus vedėjo pareigas. Bylas darbuotojams skirstė ji arba jos pavaduotoja. Skirstė savo nuožiūra, taip pat atsižvelgiant į darbuotojo kompetenciją, turimą kategoriją. Jei būdavo teikiamas pakartotinis prašymas, jį nagrinėti paskirdavo ankstesnį sprendimą priėmusiam darbuotojui. Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo turėjo būti priimtas per 6 mėnesius, buvo galimybė terminą pratęsti 3 mėnesiams, termino pradžia - prašymo pateikimo diena. Apklausiama V. R. patvirtino sulaukusi iš departamento darbuotojų prašymų greičiau priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Tokius prašymus buvo išreiškęs V. K., A. U., taip pat kelis kartus prašė ir R. R.. Visų jų pareigos nebuvo susijusios su leidimų išdavimu. Neprisimena, ką konkrečiai kolegos sakydavo dėl tokių prašymų, t. y. dėl kokių priežasčių to prašo, kaip susiję su tais užsieniečio piliečiais ir kt. Sakydavo bendrai, kad baigiasi asmens viza ir reikia, jog greičiau būtų išduotas leidimas, kad užsienio piliečiui nereikėtų išvykti iš šalies. Ji pasakydavo, jog prašomą bylą patikrins. Tada kreipdavosi į darbuotoją, pas kurį būdavo konkreti byla ir išsiaiškindavo, ar visi dokumentai tvarkingi. Jei dokumentai būdavo tvarkingi, priimdavo sprendimą greičiau. Jei paaiškėdavo, jog kažkas negerai su dokumentais, tokią informaciją pranešdavo prašiusiems kolegoms. Stengėsi įvykdyti kolegų prašymus, padėti jiems. Kolegos prašymus dėl sprendimų išduoti laikiną leidimą gyventi priėmimo jai išsakė tiek žodžiu, tiek telefonu, taip pat rašė ir elektroninius laiškus. Už tokios paslaugos įvykdymą jai jokio atlygio niekas nesiūlė, niekas niekaip neatsidėkojo. Kai kreipėsi A. U., pastaroji tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose. Ji paskambino telefonu, nurodė lyg jos kažkoks pažįstamas paprašė pasiteirauti dėl užsienio piliečio. Kai prašydavo pasidomėti tam tikro užsieniečio byla, reikėjo, kad pasakytų to asmens vardą, pavardę ir gimimo metus. Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateiktas susirašinėjimas su Migracijos departamento darbuotojais. Buvo pateiktas ir telefoninis pokalbis su A. U.. Dar kartą patvirtina visus jai ikiteisminio tyrimo apklausos metu pateiktus susirašinėjimus, taip pat kaip teisingus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu visas aplinkybes atsiminė geriau. Prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjo specialistai (konkretūs darbuotojai), ji tuo tarpu tik patikrindavo dokumentus ir pasirašydavo sprendimą dėl leidimo išdavimo. Jei jai reikdavo pasižiūrėti kažkurią bylą, paprašydavo, kad atitinkamas darbuotojas ją atneštų (t. 21, b. l. 2-7).

82Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. R. taip pat parodė, kad nuo 2000 m. dirbo ( - ) skyriaus vedėja, jos funkcijos buvo sprendimų priėmimas dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo. Dirbant ( - ) skyriaus vedėja, R. R., V. K., A. J., A. U. jos yra prašę paspartinti užsienio piliečių prašymų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimą. Taip pat jos vadovaujamo skyriaus darbuotojai yra minėję, kad į juos taip pat yra kreipiamasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo paspartinimo. Skyriaus darbuotojai patys buvo suinteresuoti tuo, kad darbai, susiję su užsienio piliečių bylų nagrinėjimu, vyktų sparčiau, dėl ko sumažėtų jų darbo krūvis. Taip pat buvo atsižvelgiama ir į bylų sudėtingumą, jeigu byla nebuvo sudėtinga, reikėjo tą bylą kuo greičiau išnagrinėti, kad darbas vyktų sparčiau ir nesikauptų bylos. Tiek su A. U., tiek su R. R. bei V. K. ji yra bendravusi ir telefonu, su A. U. taip pat bendravo elektroniniu paštu. Patvirtina užfiksuotų pokalbių ir elektroninių laiškų tarp jos ir A. U. turinį. A. U. nežadėjo ir nedavė jai jokio atlygio dėl pagalbos užsienio piliečiams S. B. ir N. S.. Su A. U. apskritai apie jokį materialaus pobūdžio atlygį nebuvo tariamasi. Ji sutiko padėti A. U., kadangi minėtų užsienio piliečių dokumentai buvo pateikti tvarkingai, buvo atliktos visos būtinos patikrinimo procedūros, todėl nebuvo pagrindo nepriimti teigiamo sprendimo. A. U. elektroninį laišką dėl sprendimo priėmimo užsienio piliečiui Y. T. paspartinimo nukreipė minėto asmens prašymą nagrinėjusiai R. B.. Padėjo tik iš draugiškumo, neturėjo tikslo pasipelnyti, jokių atlygių negavo ir jų neprašė (t. 16, b. 1. 116-118).

83Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. B. parodė nuo 1993 m. dirbanti ( - ) vyriausiąja specialiste. Nagrinėja bylas dėl leidimų laikinai Lietuvoje užsienio piliečiams išdavimo, panaikinimo. Ji ruošia sprendimų projektus, o patį sprendimą priima skyriaus vadovė. 2012 m. skyriaus vadovė buvo V. R., pavaduotoja – šiuo metu jau mirusi H. M.. Gavus bylą, būtina atlikti patikrinimą, teikti paklausimus (( - ) ir kt.), esant reikalui, išsireikalauti papildomus duomenis. 2012 m. bylas nagrinėjimui skirstydavo skyriaus vadovė V. R. ir H. M.. Kokiu principu buvo skirstomos bylos, negali atsakyti. 2012 m. sprendimas dėl leidimo gyventi laikinai Lietuvoje turėjo būti priimamas per 6 mėnesių laikotarpį, keitimas - per 2 mėnesius. Leidimo išdavimo terminą buvo galima pratęsti dar 3 mėnesiams. Termino pradžia - prašymo pateikimo diena. Kaltinamąsias R. R., A. J. ir A. U. pažįsta. R. R. ir A. U. dirbo Teisės skyriuje, A. J. - kalbos stilistė. Kaltinamąjį A. I. pažįsta, kadangi jis, kaip įgaliotas atstovas, atnešdavo įvairius dokumentus, reikalingus leidimų išdavimui. Kaltinamojo M. R. nepažįsta. Liudytoja patvirtino, jog kaltinamosios R. R. ir A. J. prašė, asmeniškai klausė, ar įmanoma greičiau priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje (neatsimena, ar to prašė kabinete, ar telefonu). Dėl kokių priežasčių, buvo to prašoma, nebeatsimena. Abi kaltinamosios to prašė po vieną ar du kartus. Pastarosios klausė, ar galima priimti sprendimą konkrečioje byloje, ar nereikia papildomų dokumentų. Ji kolegėms atsakė pažiūrėsianti, kokia situacija jų prašomose bylose. Toliau apklausiama liudytoja R. B. patikslino, jog prašymai priimti sprendimus greičiau ar kažkuo pasidomėti, buvo nuolatiniai. Jai tokie prašymai nepatiko. Neatsimena, jog R. R. ar A. J. būtų siūliusios už tai bent kokį atlygį. Taip pat neatsimenu, ar tose bylose sprendimai buvo priimti greičiau nei visada. Apklausiama teisme liudytoja nurodė nebeatsimenanti, dėl kokių konkrečiai užsieniečių jos buvo prašoma paspartinti bylų nagrinėjimą, tačiau teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja R. B. juos patvirtino, pažymėjo, jog apklausos metu jai buvo pateiktos užsieniečių bylos (t. 20, b. l. 177-181).

84Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. B. parodė nuo 1999 m. dirbanti ( - ) reikalų skyriaus vyriausiąja specialiste. Pagal užimamas pareigas atlieka funkcijas, susijusias su užsieniečių prašymų nagrinėjimu bei dokumentų paruošimu sprendimo priėmimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, leidimo pakeitimo, atsisakymo išduoti leidimus, taip pat vykdo kitas funkcijas, susijusias su leidimais laikinai gyventi Lietuvoje. Iki 2012-11-13 sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo arba neišdavimo priimdavo jos tiesioginė vadovė Imigracijos reikalų skyriaus vedėja V. R.. Prašymus arba bylas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar neišdavimo, sprendimo galiojimo termino pratęsimo nagrinėja ji ir kiti Imigracijos reikalų skyriaus darbuotojai. Bylas visiems darbuotojams paskirstydavo V. R.. Iš ( - ) darbuotojų paspartinti sprendimų priėmimą jos yra prašiusios R. R. ir A. J.. Pastarosios pasakydavo užsieniečių pavardes, kurių ji nepamena. A. J. ir R. R. į ją kreipėsi gal kelis kartus, tikrai ne masiškai. Klausdavo, ar galima pagreitinti sprendimą, o ji atsakydavo, kad reikia žiūrėti bylą. Pamena, kad 2012 m. vasarą pas ją į kabinetą buvo atėjusi R. R. su prašymu dėl sprendimo pagreitinimo keliems užsienio piliečiams, tai buvo užsieniečių šeima su vaikais. Ji tada labai supyko, nes tuo metu sirgo, buvo po atostogų, o tokie skubinimai tą dieną buvo nuolatiniai. R. R. jai nieko nežadėjo ir nesiūlė už pagalbą, tai buvo kolegiškas prašymas. Minėtoje byloje sprendimas buvo priimtas neseniai, nes reikėjo papildomų dokumentų, paklausimų, ji tikrai nesistengė greitinti visko, nes tai neįmanoma, kadangi reikia surinkti daug dokumentų, atlikti visą procedūrą pagal nustatytą tvarką, kas užima laiko ir pastangų. R. R. daugiau nesikreipė į ją dėl šių užsieniečių (t. 16, b. l. 167-171).

85Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. T. parodė nuo 1992 m. dirbanti ( - ), nagrinėja bylas dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Kaltinamojo M. R. nepažįsta. Kaltinamasis A. I. pateikdavo dokumentus dėl leidimų išdavimo, jis atstovaudavo užsieniečiams. R. R. buvo Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja. A. J. - vyriausioji specialistė-stilistė, A. U. dirbo Teisės skyriuje, vyriausiąja specialiste. Su visomis kaltinamosiomis ją siejo darbiniai santykiai. 2012 m. bylas skirstė skyriaus vedėja V. R.. Gavus nagrinėjimui bylą, buvo siunčiami paklausimai į įvairias institucijas, tikrinami dokumentai ir priimamas sprendimas. 2012 m. leidimo keitimas trukdavo 2 mėnesius, o naujo leidimo išdavimas - iki 6 mėnesių. Sprendimus priimdavo vedėja arba pavaduotoja, ant sprendimo buvo dedamas antspaudas, sprendimą pasirašydavo skyriaus vedėja arba jos pavaduotoja. Užsienio piliečiai prašydavo, kad jų prašymai būtų išnagrinėti greičiau. Neatsimena, ar kas nors iš kaltinamųjų jos prašė, kad sprendimas byloje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo būtų priimtas greičiau. Net jeigu byla sprendimo priėmimui ir būdavo paruošta greičiau, tai galutinį sprendimą dėl leidimo išdavimo tvirtindavo vedėja. V. K. buvo Teisės skyriaus vedėjas, neprisimena, ar pastarasis yra prašęs sprendimą priimti greičiau, tačiau tokios galimybės neatmeta. Liudytoja pažymėjo, kad šiuo metu leidimo išdavimo terminas yra 4 mėnesiai, taip pat leidimai yra išduodami ir per 15 dienų (t. 20, b. l. 177-181).

86Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja U. M. parodė pažįstanti kaltinamąsias R. R., A. U. ir A. J., su kuriomis kartu dirbo, kelis kartus yra mačiusi A. I., o M. R. nepažįsta. ( - ) dirbo nuo 2006 m. iki 2013 m. birželio mėn., buvo vyr. specialistė, nagrinėjo užsieniečio piliečių prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo. Jos vadovė buvo V. R.. Pastaroji, kaip skyriaus vadovė, skirstydavo bylas darbuotojams (pagal pareigybes). Prioritetinėmis laikytos bylos sprendžiant nėščių užsieniečių, studentų prašymus. Tokiais atvejais sprendimas būdavo priimamas greičiau. Įprastai leidimas būdavo išduodamas per 6 mėnesių laikotarpį, leidimo keitimas - per 2 mėnesius. Su R. R., kuri dirbo Teisės skyriuje, bendravo retai, į A. J. kreipdavosi tik dėl raštų redagavimo, kadangi ši, kaip kalbos stilistė, taisydavo raštus, jų stilistiką, klaidas. Su Teisės skyriuje dirbusia A. U. bendravo mažai. Apklausiama liudytoja patvirtino, kad A. J. ir V. K., kuris buvo Teisės skyriaus vedėjas, kreipėsi į ją, kad procedūra dėl leidimo išdavimo užsienio piliečiams būtų atlikta greičiau. A. J. nurodė užsieniečio pavardę ir paprašė pažiūrėti, ar galima greičiau priimti sprendimą tam tikroje byloje. Tokių prašymų iš A. J. sulaukė du kartus. Tikslių aplinkybių nebeatsimena, atrodo, atėjus pas A. J. į kabinetą, ši žodžiu ir paprašė tokios paslaugos, užsieniečių pavardes parašė ant lapelio. Ji sakė patikrinsianti, ar dokumentai yra tvarkingi, pasižiūrės, ar įmanoma greičiau priimti sprendimą, tačiau galutinį sprendimą bet kokiu atveju priimdavo skyriaus vedėja V. R.. A. J. nurodytas bylas nagrinėjo būtent ji (U. M.). Ji patikrindavo bylą ir, jeigu dokumentai būdavo tvarkingi, nunešdavau ją vedėjai. Pastarajai pasakydavo, jog konkretus asmuo prašė greičiau priimti sprendimą. Pati V. R. dažnai nurodydavo, jog tam tikras bylas reikia išnagrinėti greičiau. Vedėja nebuvo patenkinta dėl teikiamų prašymų pagreitinti leidimų priėmimo procesą, tačiau sakė nenorinti atsakyti kolegoms. Kaip suprato, tokius prašymus teikdavo R. R.. Tiesiogiai į ją (U. M.) R. R. nėra kreipusis su tokiais prašymais. Tuo atveju, jeigu paaiškėdavo, kad dokumentai byloje yra netvarkingi, jų trūksta, bandydavo susisiekti su pačiu užsieniečiu ar jo atstovu, paaiškindavo, kokių dokumentų trūksta, kad greičiau pateiktų. Su prašymu greičiau išduoti leidimą laikinai gyventi vieną kartą yra kreipęsis ir V. K.. Dėl A. U. nebeatsimena. Klausė savęs, kodėl kolegos teiraudavosi dėl užsieniečių. Jai tokie prašymai nepatiko, darbe buvo ir taip didelis krūvis, o dėl tokių prašymų dirbti buvo dar sunkiau. Niekada nebuvo siūlomas ar duotas bent koks atlygis už prašomą paslaugą. Teismui perskaičius U. M. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytoja patvirtino, jog parodymai užfiksuoti teisingai ir prašė jais vadovautis, tuo metu visas aplinkybes atsiminė geriau (t. 21, b. l. 2-7).

87Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos U. M. parodymai yra užfiksuoti (t. 16, b. l. 177-178), jų metu liudytoja patvirtino, jog iš ( - ) darbuotojų dėl bylų nagrinėjimo procedūros pagreitinimo į ją asmeniškai ne kartą yra kreipusis R. R., vieną kartą kreipėsi V. K., kartą A. U., taip pat yra prašiusi ir A. J.. 2012-11-12 į ją darbo telefonu kreipėsi V. K. ir paprašė pagreitinti sprendimo priėmimą dėl dviejų užsieniečių, kurių duomenų neatsimena, juos V. K. padiktavo telefonu. A. J., atrodo, į ją dėl prašymų nagrinėjimo paspartinimo kreipėsi tris kartus, galimai nuo 2012 m. pavasario. Užsieniečių duomenis A. J. diktavo telefonu ir buvo užrašiusi ant lapelio bei pateikusi. Vieną kartą A. J. jai skambino iš R. R. darbo telefono. R. R. jos yra prašiusi telefonu. Tai buvo daugiau paliepimai, kas jautėsi iš įsakmaus R. R. tono. Kiek jai žinoma, R. R. su tais pačiais prašymais kreipdavosi ir į V. R., R. R. jai primindavo, kad apie savo prašymą pakartos ir V. R., taip duodama suprasti, kad ji šios prašymą turi vykdyti. Jokio įsakymo iš V. R. dėl R. R. nurodytų užsieniečių nėra gavusi, tiesiog R. R. duodavo suprasti, kad reiktų padaryti darbą ir tada pastaroji nuo jų atsikabins. Ji mano, kad R. R. leido sau taip elgtis dėl savo charakterio savybių. Nenorėjo konfliktuoti su R. R., todėl nieko pastarajai nesakydavo. Visi minėti kolegos neprašė jos daryti kažką neteisėto, prašė tik teisėtų veiksmų atlikimo. Jautė, kad V. R. visi šie prašymai buvo nemalonūs. Jeigu prašomo užsieniečio byloje trūkdavo kokių nors dokumentų, apie tai pasakydavo R. R., A. J., tuomet tie dokumentai būdavo pateikiami papildomai į priimamąjį. Kas atnešdavo dokumentus, nematydavo, žino, kad juos yra atnešęs A. I., nes pastarojo pavardę įsidėmėjo iš dokumento. Nei R. R., nei A. J. dėl užsieniečių jokių papildomų dokumentų nepateikdavo, Niekas iš paminėtų kolegų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nežadėjo ir nesiūlė jokio atlygio (t. 16, 177-178).

88Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. Ž. parodė nuo 1992 m. dirbanti ( - ). Kaltinamąsias pažįsta, R. R. dirbo Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja, A. U. - vyriausiąja specialiste Teisės skyriuje, o A. J. buvo kalbos stilistė, tikrindavo įvairius raštus. Su R. R. tekdavo konsultuotis įvairiais teisiniais klausimais, su ja konsultuodavosi ir skyriaus vedėja V. R.. Byloje dėl laikino leidimo išdavimo priėmus neigiamą atsakymą, reikdavo teisininko patvirtinimo. Bylas nagrinėjimui skirstydavo skyriaus vedėja V. R., jos nebūnant - pavaduotoja. Gavus bylą buvo tikrinama informacija apie užsienio pilietį, siunčiami įvairūs paklausimai, kartas vykdomos asmenų apklausos. Tuo metu buvo didelis darbo krūvis, daug bylų, neretai buvo prašoma sprendimus priimti greičiau. Jeigu priimti sprendimą byloje greičiau prašydavo R. R., V. K. (Teisės skyriaus vedėjas) ar A. J., visada liepdavo pastariesiems kreiptis į vedėją V. R., tačiau nėra tikra, ar tokie prašymai iš pastarųjų pusės buvo. Ji visas bylas sprendė vienodai ir, jeigu vis dėl to kolegos to prašė, jiems pasakydavo, kad ji pati nieko nesprendžia ir su visais prašymais reikia kreiptis į vedėją. Kartais vedėja V. R. liepdavo pateikti bylą ir pasidomėdavo, ar visi dokumentai yra tvarkingi. Kai praeidavo 4-5 mėnesiai, vedėja paklausdavo, ar bylos sutvarkytos ir liepdavo jas atnešti, tačiau tokie prašymai vykdavo termino ribose. Kartais būdavo, kad vedėja paprašydavo tam tikrą bylą atnešti ankščiau nei įprastai. Neprisimenu, ar ji pati kada nors kreipėsi į vedėją dėl greitesnio sprendimo priėmimo (t. 20, b. l. 177-181).

89Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Ž. parodė, jog galimai kolegos V. K., R. R., A. U. yra kreipęsi į ją dėl bylų nagrinėjimo pagreitinimo. Būdavo, kad V. R. prašydavo atnešti užsieniečių bylas patikrinti, taip pat klausdavo, ar galima priimti sprendimą konkrečiose bylose. Tuomet ji pažiūrėdavo tą bylą ir nunešdavo V. R.. Iš O. Č., S. B. bylų dokumentų mato, kad šias bylas nagrinėjo ji. Neprisimena, ar kas nors prašė pagreitinti sprendimo priėmimą dėl šių užsieniečių

90(t. 16, b. 1. 179, 180).

91Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja H. M., kurios parodymai teisme perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka (t. 21, b. l. 41), parodė nuo 2004 m. dirbanti ( - ) skyriaus vedėjo pavaduotoja. Pagal užimamas pareigas atliko funkcijas, susijusias su sprendimų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo šeimų susijungimo ir studijų pagrindu, taip pat kontroliavo pavaldžių darbuotojų veiklą. Prieš priimdama sprendimą dėl leidimo išdavimo, patikrindavo pateiktą užsienio šalies piliečio bylą, t. y. ar surinkti reikalingi dokumentai, atlikti visi reikalingi patikrinimai, kiti formalumai. Jeigu byla išnagrinėta tinkamai, tuomet būdavo priimamas sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymus pagal darbuotojų kategorijas skirstydavo skyriaus vedėja V. R., t. y. kuo aukštesnė darbuotojo kvalifikacija, tuo sudėtingesnes bylas ir didesnį kiekį jis gaudavo. Jeigu būdavo gautas prašymas keisti leidimą, tuomet byla atitekdavo tam pačiam darbuotojui, kuris nagrinėjo bylą nuo pirmo prašymo pateikimo. Iki 2012 m. lapkričio mėn. skyriuje buvo labai didelis darbo krūvis, per metus nagrinėdavo 12 000-13 000 bylų. Ne kartą buvo kreipiamasi į departamento vadovybę dėl darbuotojų skaičiaus padidinimo. Į skyriaus darbuotojus nuolat kreipdavosi pareiškėjai tiek tiesiogiai, tiek telefonu, ypač rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais. Taip pat kreipdavosi užsieniečių sutuoktiniai, vaikai. Neatsimena, ar į ją buvo kreipęsi kokie nors kolegos dėl konkrečių užsienio piliečių. Su R. R., V. K., A. U., A. J. bendraudavo oficialiai ir tik darbo reikalais. Jokių prašymų iš paminėtų kolegų nesulaukdavo (t. 16, b. 1. 181, 182).

92Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. B. parodė nuo 2003 m. iki 2006 m. dirbęs ( - ), po to įsidarbino teisininku advokatų kontoroje, vėliau buvo advokato padėjėjas, o galiausiai - advokatas. Išėjęs iš ( - ) bendravo su buvusiu kolega V. K., su kuriuo yra draugai, kartu mokėsi. Jau nebedirbdamas ( - ), kreipdavosi į buvusios darbovietės kolegas konsultacijų (į V. K., V. R.). Į kaltinamąsias nesikreipė ir su jomis nebendravo. M. R. pažinojo, su juo teko bendravo dėl užsienio piliečių. M. R. prašė paruošti dokumentus ir pateikti juos ( - ) dėl kažkokių nurodytų užsienio piliečių, tačiau nieko tiksliai nesutarė. Sutartys nebuvo sudarytos, užsieniečiai nepasirodė. M. R. galėjo prašyti, kad jis paskambintų ir pasidomėtų, kada bus priimtas sprendimas, jokio atsiskaitymo nesiūlė (t. 21, b. l. 34-43).

93Teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytojas A. T., tačiau jis bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė.

94Perdavus bylą nagrinėti teismui, buvo pateikti prašymai atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas posėdžių metu apklausė asmenis, prašančius būti laiduotojais:

95Teismo posėdyje apklaustas A. V. prašė būti kaltinamosios R. R. laiduotoju, parodė esantis pastarosios tėvu. Yra advokatas, šia praktika užsiima 15 metų, 30 metų dirbo vidaus reikalų sistemoje, yra gerbiamas. Santykiai su dukra geri, artimi, visada jai buvo pavyzdys ir autoritetas. Dukra labai pergyvena, viena išlaiko vaikus, savo nusikalstamais veiksmais niekam žalos nepadarė. Užstatą mokėti būtų sudėtinga (t. 20, b. l. 136-142).

96Kaltinamosios A. U. laiduotoju prašė būti pastarosios tėvas P. J., kuris nurodė, kad nuo vaikystės jį su dukra sieja itin artimi ryšiai, pats labai pergyveno dėl jos padaryto nusikaltimo. Dukra taip pat labai gailisi dėl savo veiksmų, abu daug kalbėjosi. Šiuo metu dukra su sūnumi gyvena kartu, padeda auginti anūką. Jis dukrai pataria, pastaroji klauso jo patarimų, gerbia jo nuomonę, yra įsitikinęs, kad gali jai daryti teigiamą įtaką. Prašytų neskirti užstato (t. 21, b. l. 29-30).

97Kaltinamosios A. J. laiduotoja prašė būti A. K., esanti kaltinamosios brolio žmona. Su A. J. yra artimos, ypač bendrauja paskutinius metus po kaltinamosios padaryto nusikaltimo. Daug kalbėjosi su A. J. apie jos padarytą nusikalstamą veiką, pastaroji itin pergyvena, gailisi. Nurodė dirbanti finansininke, esanti praktiškas žmogus, galintis padėti ir patarti, todėl, įvertinus tai, kad su A. J. daug ir glaudžiai bendrauja, būtų tinkama laiduotoja. Užstatą sumokėti būtų itin sunku, kadangi vyras neįgalus, sūnus studijuoja, šeimos finansinė padėtis sudėtinga (t. 21, b. l. 17-19).

98Kaltinamojo A. I. laiduotoja prašė būti pastarojo sutuoktinė R. I.. Parodė dirbanti ( - ) vyr. specialiste, yra vertinama kaip atsakinga, sąžininga valstybės tarnautoja. Su kaltinamuoju santuokoje gyvena 3,5 metų, augina du mažamečius vaikus. Vyras gerbia ir įsiklauso į jos nuomonę. Prieš pastarajam padarant nusikalstamą veiką, dar nebuvo susituokę, viską sužinojusi patyrė šoką, kurį laiką suprastėjo tarpusavio santykiai, tačiau abu daug kalbėjosi. Yra įsitikinusi, kad tokie vyro veiksmai tikrai nebepasikartos. Šiuo metu augina vaikus, vyras supranta atsakomybę dėl šeimos, be to, tai atsilieptų ir jos darbui. Užstato mokėti nesugebėtų, kadangi yra vaiko priežiūros atostogose, gaunu tik vaiko auginimo išmoką, vyro advokato padėjėjo praktika sustabdyta, šeimos finansinė padėtis gana sudėtinga (t. 21, b. l. 17-19).

99Kaltinamojo M. R. laiduotoja prašė būti jo sesuo E. K.. Parodė esanti aukštojo teisinio išsilavinimo, dirba advokato padėjėja. Niekada nebuvo nei teista, nei bausta. Brolį gerai pažįsta, žino, kaip jį palaikyti, įtikinti. Paskutiniu metu daug su juo bendrauja, yra labai artimi. Brolis įsiklauso į jos nuomonę, pasitiki, klauso patarimų. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, M. R. patyrė infarktą, kilo kitų sveikatos problemų, ji įtikino pastarąjį gydytis. Suprastėjo jo finansinė padėtis, tačiau M. R. stengiasi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Jos ir brolio santykiai po nusikalstamų veikų dar labiau sutvirtėjo, dažnai susitinka, telefonu kalbasi beveik kiekvieną dieną. Dėl finansinės padėties negalėtų sumokėti užstato (t. 21, b. l. 17-19).

100STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2012-10-18 pažymoje Nr. 22-14-120 „Dėl Migracijos departamento pareigūnų ir kitų asmenų galimai vykdomų nusikalstamų veikų, susijusių su leidimų užsienio piliečiams gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimu" išdėstyta operatyvinio tyrimo metu gauta informacija dėl A. I., M. R., R. R., A. J. ir A. U. nusikalstamų veiksmų. Nurodoma, kad advokato padėjėjas A. I. su prašymais dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo sprendimų paspartinimo įvairiems užsieniečiams dažnai kreipiasi į savo pažįstamą verslininką M. R., kurio žmona R. R. dirba ( - ). R. R., pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimis ( - ), kreipiasi į kitus ( - ) darbuotojus su prašymais paskubinti reikiamą sprendimų priėmimą. A. I., M. R., R. R. ir kiti ( - ) darbuotojai gauna neteisėtus atlygius už tai, kad paspartina reikiamų sprendimų dėl leidimų gyventi priėmimą (t. 1, b. l. 28-125).

101STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2012-11-08 tarnybiniame pranešime Nr. 22-14-141 „Dėl galimai nusikalstamų veikų, susijusių su I. S. ir O. C. leidimų laikinai gyventi išdavimu" išdėstyta gauta informacija dėl A. I. ir M. R. nusikalstamų veiksmų. Nurodoma, kad M. R. su A. I. derino veiksmus, susijusius su sprendimų dėl Ukrainos piliečių L. S. ir O. C. leidimų laikinai gyventi paspartinimu ir atlygiu už šiuo veiksmus (t. 1, b. l. 26, 27).

102STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2012-11-27 tarnybiniame pranešime Nr. S8-14-1228 „Dėl galimai nusikalstamų veikų, susijusių su I. S. ir O. C. leidimų laikinai gyventi išdavimu" išdėstyta ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija dėl A. I., M. R., R. R. ir V. K. nusikalstamų veiksmų. Nurodoma, kad M. R. su A. I. derino veiksmus, susijusius su suinteresuotų užsieniečių sprendimų dėl leidimų laikinai gyventi paspartinimu, ir tuo tikslu kreipėsi į R. R.. Pastaroji kreipėsi į ( - ) skyriaus viršininką V. K., kuriam perdavė galimai neteisėtą atlygį už sprendimų paspartinimą (t. 1, b. l. 5-12).

103STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2012-11-20/21 tarnybiniame pranešime Nr. 22-14-147 „Dėl M. R., R. R. ir V. K. galimai nusikalstamos veikos" išdėstyta ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija dėl M. R., R. R. ir V. K. nusikalstamų veiksmų. Nurodoma, kad M. R. dėl suinteresuotų užsieniečių sprendimų paspartinimo kreipėsi į R. R., o pastaroji kreipėsi į V. K., kuriam perdavė galimai neteisėtą atlygį už sprendimų paspartinimą (t. 1, b. l. 15, 16).

104Telefoninių pokalbių ir susitikimų metu, trumposiose SMS žinutėse, užfiksuotuose tarp

105A. I. ir M. R., tarp M. R. ir R. R., tarp R. R. ir A. J., A. U., V. K., sistemingai yra aptariami užsienio piliečių leidimų laikinai gyventi Lietuvoje klausimai (dokumentų rengimas ir jų pateikimas ( - ), leidimų spartinimas, terminų, kada laukiamas sprendimo priėmimas, kuriuos ( - ) skyriaus darbuotojus dėl konkrečių užsienio piliečių kreiptis, įvardinimas). Pokalbių metu pašnekovai įvardina konkrečias užsienio piliečių pavardes, taip pat mini ir jiems suprantamus bei žinomus terminus - „nelegalka kazachstanietė", „chacholai", „babajai", „gruzinas", „tailandietė" ir kt. Pokalbių metu A. I., M. R., R. R., A. U.,

106A. J., V. K. mini ( - ) skyriaus darbuotojų, į kurias kreipėsi, prašydami paspartinti sprendimų priėmimą užsienio piliečiams, pavardes – R. B., J. T., V. R., U. M., o būtent:

107operatyvinių bei ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu laikotarpiu nuo 2012-07-12 iki 2012-10-19 užfiksuoti A. I. ir M. R. telefoniniai pokalbiai ir trumposios SMS žinutės, kurių metu buvo aptariami užsienio piliečių prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo paspartinimo, tvarkos ir reikalingų dokumentų, neteisėto atlygio už suteiktas paslaugas mokėjimo ir kiti tyrimui reikšmės turintys klausimai (t. 2, b. l. 181-188; t. 3, b. l. 6-28, 48-56; t. 4, b. l. 39-42, 59-61, 66-71, 75, 76, 79-81, 84-86, 106-111, 118-126, 134-139, 145-147, 153-155, 160-170, 177-183, 198-200, t. V, b. l. 9, 10, 17-24, 28-45, 49-52, 55-57, 61, 62, 65-75, 79-88, 95-115, 122-126, 129-131, 137, 138, 142-144, 150, 151, 157-175; t. VI, b. l. 134-136, 141-148, 151-153, 166471, 178-181, 185-188; t. 7, b. l. 33-35, 40, 41, 47-52, 60-62, 71-73, 100-102, 105-107, 111-114, 128-130, 135, 136, 143-146, 150-160);

108operatyvinių bei ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu laikotarpiu nuo 2012-07-16 iki 2012-11-09 užfiksuoti M. R. ir R. R. telefoniniai pokalbiai ir trumposios SMS žinutės, kurių metu buvo aptariami užsienio piliečių prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo paspartinimo, tvarkos ir reikalingų dokumentų, neteisėto atlygio už suteiktas paslaugas mokėjimo ir kiti tyrimui reikšmės turintys klausimai (t. 2, b. l. 94-97, 192-194; t. 3, b l. 4, 5; t. 14, b. l. 18-20, 77, 78, 87-91, 96-101, 127-129, 142-144, 148-152, 184, 185, 192-195; t. 5, b. l. 11-16, 25-27, 46-48, 76-78, 89-94, 127, 128, 147-149; t. 6, b. l. 137-140, 149, 150, 154-165, 172-177, 182-184, 189, 190; t. 7, b. l. 27-30, 45, 46, 53-57, 66-68, 97-99, 103, 104, 115-117, 133, 134, 137-142, 147-149, 161-163, 168-170);

109operatyvinių bei ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu laikotarpiu nuo 2012-07-11 iki 2012-10-11 užfiksuoti R. R. ir A. J. telefoniniai pokalbiai ir trumposios SMS žinutės, taip pat susitikimai R. R. darbo kabinete Nr. 213, esančiame ( - ), adresu ( - ), Vilniuje, kurių metu buvo aptariami užsienio piliečių prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo paspartinimo, tvarkos ir reikalingų dokumentų, neteisėto atlygio už suteiktas paslaugas mokėjimo ir kiti tyrimui reikšmės turintys klausimai (t. 2, b. l. 80-93, 98-116; t. 3, b. l. 29-37, 41, 42; t. 14, b. l. 62-65, 72-74, 82, 83, 92-95);

110operatyvinių bei ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu laikotarpiu nuo 2012-07-04 iki 2012-11-02 užfiksuoti R. R. ir A. U. telefoniniai pokalbiai ir trumposios SMS žinutės, kurių metu buvo aptariami užsienio piliečių prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo paspartinimo, tvarkos ir reikalingų dokumentų, neteisėto atlygio už suteiktas paslaugas mokėjimo ir kiti tyrimui reikšmės turintys klausimai (t. 2, b. l. 164-168, 172-180, 189-191, 195-198; t. 3., b. l. 1-3, 38-40, 43-47; t. 4, b. l. 102-105, 112, 113; t. 7, b. l. 31, 32, 36-39, 42-44, 58, 59, 63-65, 74-79, 164-167);

111operatyvinių veiksmų atlikimo metu 2012-07-04 buvo užfiksuotas A. U. telefoninis pokalbis su V. R. dėl užsienio piliečių prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo paspartinimo (t. 2, b. l. 169-171).

112Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo metu laikotarpiu nuo 2012-10-17 iki 2012-11-12 buvo užfiksuoti R. R. ir V. K. susitikimai R. R. darbo kabinete Nr. 213, esančiame ( - ), adresu ( - ), Vilniuje, dėl užsienio piliečių prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo paspartinimo ir neteisėto atlygio už suteiktas paslaugas mokėjimo (t. 7, b. l. 1-26).

113Operatyvinės apžiūros metu buvo apžiūrėti 2012-05-11,2012-07-04 ir 2012-09-26 slaptų patekimų metu V. R. darbo kompiuteryje rasti elektroninio pašto susirašinėjimo laiškai su A. U. ir R. B. laikotarpyje nuo 2012-07-04 iki 2012-07-18 dėl užsienio piliečių, kurių duomenis pateikdavo A. U., prašymų priimti sprendimus dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje nagrinėjimo paspartinimo (t. 2, b. l. 117-122).

114Apžiūrų metu, apžiūrėjus užsienio piliečių, dėl kurių prašymų nagrinėjimo paspartinimo

115A. I. kreipdavosi į M. R., pastarasis - į R. R., o pastaroji - į A. J., A. U. arba V. K., bylas dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, gautas iš ( - ), buvo nustatyta, kad dokumentų pateikimo ir išdavimo, sprendimų priėmimo datos atitinka kaltinamųjų (tuo metu įtariamųjų) ir kitų asmenų užfiksuotus pokalbius dėl minėtų užsienio piliečių prašymų nagrinėjimo paspartinimo (t. 11, b. l. 28-203; t. 17, b. l. 1-173; t. 12, b. l. 1-209; t. 14, b. l. 1-183; t. 15, b. l. 1-5).

116Kaltinamojo A. I. gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Vilniuje, kratos metu buvo rasti ir paimti kompiuteris „Dell Inspirion", mobiliojo ryšio telefonas - „Nokia", USB laikmena „Kingston", kuriuose rasti tyrimui reikšmingi dokumentai, kontaktai. Taip pat kratos metu buvo rasti ir paimti dokumentai, jų kopijos, ant kurių yra rankraštiniai įrašai, susiję su užsienio piliečiais, dėl kurių prašymų nagrinėjimo paspartinimo A. I. kreipdavosi į M. R. (t. 15, b. l. 123-134, 137-145).

117Dokumentų pateikimo metu kaltinamasis A. I. pateikė dokumentų, patvirtinančių jo įgaliojimus atstovauti N. S., Z. S., Y. K., A. N., V. O. ir E. O., kopijas (t. 19, 92-99).

118Kratos metu pas M. R. ir R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Varėnos rajone, buvo rasti ir paimti dokumentai, jų kopijos, susiję su užsienio piliečiais, dėl kurių prašymų nagrinėjimo paspartinimo A. I. kreipdavosi į M. R., o pastarasis per R. R. į ( - ) valstybės tarnautojus. Taip pat buvo rastas ir paimtas kompiuteris „HP Elite Book" 6930 p, kurio įdėtajame diske apžiūros metu buvo rasti elektroninio pašto adresato ( - ) susirašinėjimo laiškai su adresatais a( - ) ir ( - ) dėl užsienio piliečių prašymų nagrinėjimo (t. 16, b. l. 44-49, 68-87).

119UAB „Interneto vizija" 2012-11-13 raštu pateikė informaciją apie prisijungimus prie elektroninio pašto dėžutės ( - ) bei šios pašto dėžutės turinį, kurio apžiūros metu buvo rasti susirašinėjimo laiškai su adresatais ( - ), ( - ), ( - ) dėl užsienio piliečių prašymų nagrinėjimo (t. 16, b. l. 97-109).

120UAB „Universalūs sprendimai" 2012-11-13 raštu pateikė elektroninio pašto adreso ( - ) pašto dėžutės turinį ir atliktų operacijų išrašą, kurio apžiūros metu buvo rasti susirašinėjimo laiškai su adresatu ( - ) dėl užsienio piliečių prašymų nagrinėjimo (t. 16, b. l. 111-115).

121Kratos metu pas R. R. darbo vietoje - kabinete, esančiame ( - ), adresu ( - ), Vilniuje, buvo rasti ir paimti dokumentai, jų kopijos, užrašai, susiję su užsienio piliečiais, dėl kurių prašymų nagrinėjimo paspartinimo į R. R. kreipdavosi M. R., o ji kreipdavosi į kitus ( - ) valstybės tarnautojus. Taip pat kratos metu rastas ir paimtas darbo kompiuteris „L. T.". Minėto kompiuterio kietojo disko apžiūros metu buvo rasti elektroninio pašto adresato r( - ) susirašinėjimo laiškai su adresatais ( - ), ( - ), ( - ), dėl užsienio piliečiu prašymų nagrinėjimo (t. 15, b. l. 158-172, 179-201).

122Iš AB „SEB“ banko pateikto A. V. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2012-07-16 į sąskaitą bankomate buvo įmokėta 1 200 Lt grynųjų pinigų. 2012-07-17 iš šios banko sąskaitos į A. U. banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke pervesti 600 Lt (t. 10, b. l. 84-95).

123Kratos metu pas A. J. darbo vietoje - kabinete, esančiame ( - ), adresu ( - ), Vilniuje, buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefono aparatas „Nokia 7610s", kurio apžiūros metu tarp gautų pranešimų rasta 2012-08-26, 20:25:34 val., siųsta trumpoji SMS žinutė iš adresato „( - )", kontaktinio telefono Nr. +( - ) su tekstu: "Zulfi shikalizade 1972 01 01 Ulvyya shikalizade 1972 01 24 Tamerlan shikalizade 2000 06 04 Jamal shikalizade 2003 01 08" (t. 15, b. l. 60-64, 76).

124Iš AB „Swedbank“ pateikto A. U. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2012-07-17 iš A. V. priklausančios banko sąskaitos AB „SEB“ banke buvo pervesta 600 Lt suma (t. 10, b. l. 78-82).

125Gautomis judriojo ir fiksuotojo telefoninio ryšio abonentų numerių išklotinėmis užfiksuoti kontaktai tarp kaltinamųjų ir kitų proceso dalyvių kaltinimuose nurodytais laikotarpiais (t. 13, b. l. 1-182; t. 9, b. l. 1-186; t. 10, b. l. 1-74).

1262013-11-11 prokuroro nutarimu, kurį 2013-11-12 patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminis tyrimas V. K. nutrauktas, atleidžiant pastarąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 17, b. l. 96-99)

127V. K. darbo vietoje kabinete, esančiame ( - ), adresu ( - ), Vilniuje, atliktos kratos metu pas darbo vietoje - buvo rasti ir paimti 1 100 litų, Taip pat buvo rastas ir paimtas kompiuteris „HP Compaq", kurio kietajame diske apžiūros metu buvo rasti elektroninio pašto adresato ( - ) susirašinėjimo laiškai su adresatu ( - ) dėl užsienio piliečių prašymų nagrinėjimo (t. 16, b. l. 13-17, 20, 22-31).

128Apžiūrint V. R. tarnybinio kompiuterio kietojo disko duomenis, buvo rasti elektroninio pašto adresato ( - ) susirašinėjimo laiškai su adresatais ( - ) ir ( - ) dėl užsienio piliečių prašymų nagrinėjimo (t. 16, b. l. 132-166). Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

129Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Minėta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais – asmens pažadu pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kitokia tikėtina įtaka už kyšį paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją arba jų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie kyšio davėjo interesais atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Asmens veiką, kvalifikuojant pagal BK 226 straipsnį, reikia nustatyti ir tai, kad toks asmuo veikė tiesiogine tyčia. Tarpininkaujantis kyšininkas turi suvokti, kad jis, turėdamas galimybę pasinaudoti savo įtaka ir paveikti atitinkamą valstybės ar savivaldybės instituciją arba valstybės tarnautoją, neteisėtai, t. y. už kyšį, pažada kyšio davėjo interesais paveikti tokią valstybės ar savivaldybės instituciją arba valstybės tarnautoją ir tai nori daryti.

130BK 226 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

131Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus, aukščiau nurodytus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamieji A. I., M. R. bei R. R., atlikdami kaltinimuose nurodytus aktyvius veiksmus, tiesiogiai susitarė ir davė kyšius arba netiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti bei davė kyšius atitinkamiems ( - ) darbuotojams dėl teisėto pastarųjų veikimo vykdant įgaliojimus, paspartinant prašymų dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą bei sprendimų dėl tokių leidimų išdavimo priėmimą kaltinimuose nurodytiems užsienio piliečiams. Taip pat pilnai įrodyta, jog M. R., A. J. ir A. U. savo naudai susitarė priimti ir priėmė kyšį, paveikdami valstybės tarnautojus. Visi kaltinamieji pripažino jiems pareikštus kaltinimus – kaltinamosios A. J. ir A. U. kaltę pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu, tokią poziciją patvirtino ir teisme, kaltinamieji A. I. ir M. R. pabaigus ikiteisminį tyrimą kaltės nepripažino, R. R. į klausimą dėl kaltės išvis nepasisakė, o iki tol davė parodymus, kuriais dalį kaltinimų pripažino, vėliau pas ikiteisminio tyrimo teisėją tokių parodymų atsisakė, tačiau teisminio nagrinėjimo metu visi trijų kaltinamųjų pozicija buvo analogiška – jie savo kaltę pripažino, sutiko su visomis kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis (tiesa, M. R. esmines kaltinimų aplinkybes pripažino tik bebaigiant įrodymų tyrimą). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamieji sutiko su kaltinimais, patvirtino, jog nusikalstamos veikos buvo įvykdytos nurodytomis aplinkybėmis, teismas pastarųjų parodymų neanalizuos. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas rodo, jog prekyba poveikiu buvo vykdoma pagal tam tikrą susiklosčiusią schemą. Iš pradžių A. I. nurodydavo M. R. informaciją, susijusią su konkrečių užsienio piliečių ( - ) pateiktais prašymais išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, prašydamas, kad šis, pasinaudodamas savo pažintimis, paveiktų ( - ) darbuotojus, greičiau priimti sprendimus dėl minėtų leidimų išdavimo, tiesiogiai susitardamas ir duodamas už tai M. R. kyšį (nuo 300 Lt iki 1 000 Lt, bet visais atvejais ne mažesnį nei MGL). Po to M. R., susitaręs ir priėmęs iš A. I. kyšį, kreipdavosi į ( - ) dirbusią sutuoktinę R. R., ir tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupe su pastarąja, siekė paveikti Imigracijos reikalų skyriaus darbuotojus, netiesiogiai per R. R. pasiūlydamas ir susitaręs bei davęs už tai kyšį A. U., A. J. ir V. K.. Kaltinamoji R. R. savo ruožtu, reaguodama į M. R. prašymus, tiesiogiai susitarė su A. U., A. J. ir V. K., kad šie pasinaudodami savo pažintimis, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, pasiūlydama ir duodama jiems (A. U., A. J. ir V. K.) už tokią paslaugą kyšį. A. J. ir A. U. (taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas V. K.) gi tiesiogiai susitarė priimti ir vėliau priėmė iš R. R. kaltinimuose nurodyto dydžio kyšius, atitinkamai paveikdami Imigracijos reikalų skyriaus darbuotojas R. B., U. M., V. R. ir J. T. paspartinti sprendimų dėl pateiktų laikinų leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą. Iš bylos įrodymų matyti, kad aktyviausius veiksmus atliko kaltinamieji A. I., M. R. ir R. R., pastarųjų veiksmai buvo akivaizdžiai neatsitiktiniai, nevienkartinio pobūdžio, tęsėsi 4-5 mėnesius, pakankamai gerai suplanuoti ir apgalvoti, buvo stengiamasi nuslėpti, jog neteisėtų prašymų šaltinis visais atvejais yra vienas ir tas pats, dėl ko R. R. kreipėsi į skirtingus kolegas, kad šie paveiktų ( - ) skyriaus darbuotojus, tokiu būdu sudarant vaizdą, jog prašymus paspartinti leidimų išdavimo procesą teikia įvairūs asmenys. A. J. ir A. U. veiksmai teisinės atsakomybės prasme yra labiau pavojingi, tačiau jų apimtis kur kas mažesnė, pastarosios, tiesiogiai susitarusios su M. R. priimti bei priėmusios kyšį, paveikė būtent tuos kolegas, kurie nagrinėjo R. R. nurodytų užsienio piliečių bylas, kuo jų vaidmuo nusikalstamame procese ir baigėsi. Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę įrodo gausi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinkta medžiaga. Antai, telefoniniuose pokalbių, siunčiant trumpąsias žinutes (SMS) kaltinamieji aptarė ir derino klausimus, susijusius su greitesniu leidimų išdavimu, neteisėtu atlygiu, įvardino konkrečias užsienio piliečių pavardes, darbuotojų, į kuriuos buvo kreipiamasis, pavardes; savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo metu užfiksuoti R. R. ir V. K. susitikimai kaltinamosios darbo kabinete, siekiant aptarti analogiškas aplinkybes dėl leidimų išdavimo proceso paspartinimo bei atlygį už paslaugas paveikiant darbuotoją, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys (elektroninio susirašinėjimo istorija tarp V. R. ir A. U., V. R. ir R. B., V. R. ir R. R., V. R. ir V. K.,

132M. R. ir A. I., M. R. ir R. R., R. R. ir V. K. ir kt.), užsienio piliečių bylos dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo; A. I., M. R. ir R. R. gyvenamosiose vietose, taip pat R. R., A. J., V. K. darbo vietose atliktų kratų metu surinkti duomenys; bankų AB „SEB bankas“ ir AB „Swedbank“ pateikti A. V. ir A. U. sąskaitų išrašai. Visi šie duomenys, kurie anksčiau išdėstyti nuosprendyje, teismo pripažintini įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamųjų A. I., M. R., R. R., A. J. ir A. U. kaltę. Priešingai nei baigiamosiose kalbose teigė kaltinamųjų M. R. ir R. R. gynėjai (beje, teisminio nagrinėjimo metu apie tokią aplinkybę net nebuvo užsimenama), nagrinėjamoje byloje nėra jokių provokacijos, kuri atkreiptinas dėmesys suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti, požymių. Šiuo atveju patys kaltinamieji tiesiogiai ar netiesiogiai susitarė duoti ir davė kyšį arba tokį kyšį tiesiogiai susitarė priimti bei priėmė, visų kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo pradėtos ir tęsiamos be teisėsaugos pareigūnų įsikišimo, kaltinamųjų tyčia prekiauti poveikiu susiformavo taip pat be pareigūnų pastangų, kaltinamieji jokiais veiksmais iš teisėsaugos institucijų (šiuo atveju STT Vilniaus valdybos pareigūnų) pusės nebuvo skatinami elgtis taip, kaip patys neketino. Gynėjų akcentuota aplinkybė, jog operatyviniai veiksmai buvo atliekami toliau, nepaisant to, jog buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų apie ( - ) vykstančius neteisėtas veikas, nesudaro pagrindo išvadai dėl provokacijos buvimo. Akivaizdu, jog siekiant išaiškinti nusikalstamo veikimo schemą, kuri nagrinėjamu atveju apėmė eilę asmenų, prekyba poveikiu buvo atliekama skirtingiems asmenims, buvo reikalingas laiko tarpas, per kurį, kaip matyti, buvo nustatyti tiek nusikalstamų veiksmų iniciatoriai, tiek vykdytojai. Jokios reikšmės kaltinamųjų kaltei neturi ir gynėjų pažymėta aplinkybė, jog šiuo metu yra galimybę minėto pobūdžio leidimus gauti greičiau (skubos ar ypatingos skubos tvarka) sumokant nustatytą mokestį.

133Taigi kaltinamųjų A. I., M. R., R. R., A. J. ir A. U. kaltė yra įrodyta, kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos, pagal nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikuotos pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmės

134Kaltinamųjų A. J. ir A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jos pripažino padariusios nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų A. J. ir A. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

135Kaltinamųjų A. I., R. R. ir R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors visi trys kaltinamieji teisme savo kaltę pripažino, tačiau, teismo vertinimu, to nepakanka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Pripažįstant nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

136Nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgiama į tai, jog A. I. nebuvo nuoseklus, jo pozicija kito bent keletą kartų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis iš pradžių pripažino esmines veikos aplinkybes (t. 19, b. l. 77-79), patvirtino mokėdavęs kyšius M. R., tačiau vėliau, pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą, nurodė savo kaltės nepripažįstantis, neigė susitaręs bei davęs kyšius M. R., kad šis, pasinaudodamas pažintimis ir kita įtaka, paveiktų ( - ) darbuotojus (t. 19, b. l. 88). Pažymėtina, jog ir apklausų metu išklausymui pateikus garso įrašus, A. I. aiškiai vengė papasakoti bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su susitarimu duoti kyšį bei kyšių davimu, tikino M. R. prašęs tik sužinoti informaciją, ar yra priimti sprendimai dėl leidimų išdavimo dėl pokalbiuose minimų užsienio piliečių, pastarasis jam neva padėjo tik draugiškai, neigė, jog už tai buvo mokamas piniginis atlygis ir pan. (t. 19, b. l. 81-82, 83). Tokios pozicijos laikėsi ir toliau, pabaigus ikiteisminį tyrimą buvo pateiktas jo gynėjo prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nepadarius inkriminuojamos nusikalstamos veikos (t. 20, b. l. 40-41). Teisme kaltinamasis A. I. savo kaltę pripažino, teigė, kad jo pozicija kito dėl tuometinio gynėjo patarimų. Teismo vertinimu, visgi ne gynėjas, o būtent kaltinamasis yra tas asmuo, kuriam buvo žinomos nusikalstamos veikos aplinkybės, ir vienokie ar kitokie gynėjo patarimai negali nulemti kaltinamojo apsisprendimą prieš savo valią neigti kaltę, juo labiau, kaltininkui kritiškai vertinant savo elgesį ir nuoširdžiai besigailint dėl savo veiksmų. Tuo pačiu negalima nepastebėti, jog tiek A. I. dalinis kaltės pripažinimas, tiek vėlesnė jo pozicija, kuria pastarasis kategoriškai neigė davęs M. R. kyšį, kad šis paveiktų ( - ) darbuotojus, buvo išreikšta dalyvaujant tam pačiam gynėjui (advokatui M. P.), kas tik dar labiau paneigia manymą, jog kaltinamojo poziciją galėjo nulemti pasikeitęs gynėjas. Net ir duodamas parodymus teisme, A. I. stengėsi švelninti savo veiksmus, tikindamas, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu negalvojęs, jog M. R. duoda kyšius. Neįtikinama, jog kaltinamasis, kuris pats buvo teisininkas ir puikiai žinojo, jog Migracijos departamente nebuvo jokių oficialių mokėjimų, siekiant sutrumpinti leidimų išdavimo terminą, nesuprato tikrosios pinigų, kuriuos mokėjo M. R., paskirties, juo labiau, tokiems mokėjimams esant nevienkartiniams.

137Kaltinamosios R. R. pozicija taip pat nebuvo nuosekli – pradžioje ji kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies (iš esmės neatmetė galimybės, jog

138M. R. prašymu galėjo kreiptis į kolegas pagreitinti sprendimų dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą, tačiau kategoriškai neigė gavusi už tai iš M. R. pinigus, kolegoms atsilygino iš savo lėšų, nepatvirtino, jog kaltinimuose nurodytų pinigų sumų sumokėjimą A. U. ir A. J. ir kt.) (b. l. 18, 139-140). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, R. R. ėmė tvirtinti neva jai buvo daromas psichologinis spaudimas, ankstesni parodymai buvo duoti streso būsenoje, protokolo neskaitė, dėl ko parodymų atsisakė ir kategoriškai tvirtino jokių nusikalstamų veiksmų neatlikusi, jokių kyšių niekam nesitarė duoti ir nedavė (t. 18, b. l. 145-147). 2013-01-17, 2013-02-14, 2013-03-27, 2013-04-18 išklausiusi pokalbius, peržiūrėjusi vaizdo įrašus tikino, kad ją su A. J. siejo nuolatiniai tarpusavio finansiniai įsipareigojimai, A. U. iš savo motinos sąskaitos pinigus pervedė kaip grąžinamą skolą, teigė neva pokalbių su V. K. metu minimos įvairios pinigų sumos yra jos skolos už degalus, t. y. neigė siūliusi ir davusi kyšį, dalies pokalbių detalių nekomentavo, neatsiminė, akcentuodama, kad sutuoktinis M. R., naudodamas psichologinį spaudimą, reikalaudavo jam paskolinti atlyginimą, kurio paskui negrąžindavo, dėl ko ji buvo priversta pinigų skolintis iš kolegų A. J., A. U. ir V. K. (t. 18, b. l. 151-152, 148, 149-150, 153). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, R. R. į klausimą dėl kaltės pozicijos neatsakė ir naujų aplinkybių nenurodė (t. 18, b. l. 159). Teisme kaltinamoji pilnai prisipažino padariusi visai jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, jokių aplinkybių neginčijo, parodė tik dabar suprantanti savo veiksmų neteisėtumą, tuo metu negalvojo, kad jos daromi veiksmai gali būti kriminalizuoti, pabrėžė, jog niekada neprašė greičiau išduoti leidimus tiems užsienio piliečiams, kuriems leidimai negalėjo būti išduodami ar kurių dokumentai nebuvo tvarkingi. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nenorėjo pakenkti sutuoktiniui ir savo kolegoms (t. 20, b. l. 157-164). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog iš esmės R. R. savo kaltę pripažino verčiama surinktų įrodymų, su kuriais ji pilnai susipažino pabaigus ikiteisminį tyrimą, be to, kaltės pripažinimas yra susijęs ir su pareikštu prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

139Kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies (t. 19, b. l. 10-12, 13-19, 23-25, 29-36), bebaigiant ikiteisminį tyrimą – kaltę neigė (t. 19, b. l. 43, 44). Teisminio nagrinėjimo metu vėlgi nebuvo pilnai nuoseklus – prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą, teismui tvirtino pilna apimtimi pripažįstantis visus kaltinimus (t. 20, b. l. 110-116), tačiau apklausiamas kategoriškai neigė davęs sutuoktinei R. R. pinigus, kad ši su atitinkamais ( - ) darbuotojais atsilygintų (atsiskaitytų) už leidimų paspartinimą, t. y. neigė siūlęs, susitaręs duoti bei davęs kyšius (t. 20, b. l. 157-164). Galiausiai teismui atlikus įrodymų tyrimą, M. R. dar kartą pakeitė savo poziciją ir pripažino kyšių davimų aplinkybes, veikiant per sutuoktinę R. R. (t. 21, b. l. 35-43).

140Kaltės neprisipažinimas ar dalinis jos pripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, ką kaltinamieji

141A. I., R. R., galiausiai M. R. ir padarė, tačiau, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamųjų prisipažinimas ir išreikštas gailestis, kurio teismas nėra linkęs vertinti kaip pilnai nuoširdų, yra daugiau susijęs su pareikštais prašymais atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ne atspindi tikrąjį asmeninį kiekvieno kaltinamojo požiūrį į padarytą veiką, tos veikos įvertinimą, veiksnius, nulėmusius kaltės pripažinimą.

142Teisiamojo posėdžio metu visų kaltinamųjų gynėjai pateikė prašymus atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotojais paskiriant: A. I. – jo sutuoktinę R. I., M. R. – seserį E. K., R. R. – tėvą A. V., A. J. – giminaitę, brolio žmoną A. K., ir A. U. – jos tėvą P. J..

143Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

144Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje yra pagrindas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisti dvi kaltinamąsias – A. J. ir A. U..

145Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog abi kaltinamosios anksčiau neteistos (t. 17, b. l. 167; t. 18, b. l. 41), kas reiškia, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK

14640 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamųjų įvykdytos tęstinės nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamosios A. J. ikiteisminio tyrimo metu pilnai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, kuriuos patvirtino apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Negalima nepastebėti, kad vienu metu kaltinamoji A. J. parašė pareiškimą, kuriame nurodė atsisakanti savo ankstesnių parodymų, teigdama, kad jie buvo duoti panaudojant psichologinio spaudimo priemones, sukėlusias emocinį šoką (t. 18, b. l.74-77, 80), tačiau vėliau kaltinamoji pripažino, jog toks pareiškimas buvo neapgalvotas žingsnis, kuriuo ji siekė palengvinti savo teisinę padėtį, dėl ko ji nuoširdžiai gailėjosi. Pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą, A. J. ne tik prašė laikytis ankstesnių parodymų, bet ir dar kartą išsamiai parodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes (t. 18, b. l. 29-31). Kaltinamoji A. U. ikiteisminio tyrimo pradžioje savo kaltės nepripažino, tačiau vėliau davė išsamius parodymus (t. 17, b. l. 162-164). Teisme abi kaltinamosios savo kaltę taip pat pilnai pripažino, parodė visas žinomas nusikalstamų veikų aplinkybes, teismo vertinimu, nuoširdžiai, o ne formaliai gailėjosi. Tokiu būdu teismas laiko esant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Turtinė žala kaltinamųjų įvykdytomis nusikalstamomis veikomis nepadaryta. A. J. ir A. U. supranta savo kaltę, įvykdytus veiksmus vertina kritiškai, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai ir teisėtai, jokių naujų teisei priešingų veiksmų nepadarė, dėl ko teismas daro išvadą, kad kaltinamosios A. J. ir A. U. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąsias A. J. ir A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

147Teismo posėdyje apklausta kaltinamosios A. J. laiduotoja prašanti būti A. K. nurodė esanti kaltinamosios brolio žmona, abi artimai bendrauja, ypač paskutinius metus po kaltinamosios padaryto nusikaltimo. Daug kalbėjosi su A. J. apie jos padarytą nusikalstamą veiką, pastaroji itin pergyvena. Prašo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai laiduojant (t. 20, b. l. 97-99; t. 21, b. l. 17-19). Iš teismui pateiktų A. K. darboviečių charakteristikų matyti, jog pastaroji apibūdinama kaip principinga, patikima bei kvalifikuota darbuotoja (t. 18, b. l. 121, 122, 123, 124), taip pat įvertindama tai, kad ji praeityje neteista (t. 20, b. l. 147), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebausta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas laiko pastarąją vertą teismo pasitikėjimo, mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. J., t. y. vertina kaip tinkamą laiduotoją.

148Kaltinamosios A. U. laiduotoju prašo būti jos tėvas P. J.. Pastarasis apklausiamas teisme tvirtino, kad nuo pat vaikystės jį su dukra sieja itin artimi ryšiai, pats labai pergyveno dėl jos padaryto nusikaltimo. Dukra taip pat labai gailisi dėl savo veiksmų, abu daug kalbėjosi. Šiuo metu dukra su sūnumi gyvena kartu, padeda auginti anūką (t. 21, b. l. 29-30). P. J. praeityje nė karto neteistas (t. 20, b. l. 144), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracinėn atsakomybėn netrauktas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 17, b. l. 192). Laikytina, jog pastarasis, kaip šeimos narys, kaltinamosios tėvas, pas kurį ji šiuo metu su sūnumi gyvena, gali neabejotinai daryti teigiamą įtaką ir yra laikytinas tinkamu laiduotoju.

149Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja esant pagrindą atleisti kaltinamąsias A. J. ir A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojų A. K. ir P. J. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams. Užstatas neskirtinas.

150Tuo tarpu sąlygų tenkinti kitų kaltinamųjų (A. I., M. R. ir R. R.) prašymus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra.

151Kaltinamasis A. I. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra pilnas pagrindas manyti, kad ateityje jis nebenusikals, žalos savo veiksmais nepadarė, kas leidžia konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytas sąlygas. Be šių sąlygų, kaip nurodyta anksčiau, turi būti konstatuota ir ketvirtoji būtinoji sąlyga – besąlyginis prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz., nutartis Nr. 2K-84-210). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, jog kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus faktus, duoda teisingus parodymus. Vertinant kaltininko parodymus būtina nustatyti jų nuoseklumą, tai, ar šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, ar išreiškia nuoširdų kritišką požiūrį į nusikalstamą veiką ir pan. Anksčiau išdėstytais argumentais teismas nurodė nesant pagrindo pripažinti, jog A. I. prisipažinimas ir išreikštas gailestis yra pilnai nuoširdus, šių motyvų teismas iš naujo nekartoja. Papildomai paminėtina, jog išsamiai vertinant visų A. I. parodymų (nuo pirmos apklausos iki paskutinio žodžio) turinį, teismo vidiniu įsitikinimu, pastarojo prisipažinimą iš esmės nulėmė surinkti įrodymai ir racionalus šio baudžiamojo proceso baigties įvertinimas, siekiant teismo sprendimo būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš teisme duotų parodymų matyti, jog A. I. iš esmės stengėsi pateisinti savo veiksmus, aiškino, jog mokėdamas M. R. pinigus buvo įsitikinęs, kad abu tiesiog vykdo komercinę veiklą, negalvojo, jog duoda kyšį, iš dalies M. R. mokėjo tam, kad jis tiesiog susisiektų su darbuotojais, kuriems jam pačiam prisiskambinti nepavyko ir pan. Kaltinamojo pripažinimas, savo veiksmų įvertinimas atsiskleidė palaipsniui, atsakant į daugkartinius konkrečius teismo, po to į prokurorės klausimus, kas geriausia girdima būtent iš teismo posėdžio garso įrašo (2015-09-21 įrašas) (pradžioje sakė nesupratęs, kad daro kažką neteisėto, užsiėmė paprasčiausia komercine veikla, vėliau, atsakydamas į prokurorės klausimą, ar, atsižvelgiant į tokią jo poziciją, buvo oficialūs mokėjimai už M. R. paslaugas, ar šis pateikdavo oficialius čekius, pripažino visgi supratęs, kad jų veikla buvo neteisėta ir pan.). Dėl visų nurodytų priežasčių teismas laiko, jog laidavimo taikymas kaltinamajam A. I. nėra galimas, nenustačius vienos iš būtinų formalių sąlygų.

152Kaltinamųjų M. R. ir R. R. atveju taip pat nėra ne tik BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, tačiau pastarieji neatitinka ir pirmojo laidavimo instituto taikymui keliamo reikalavimo – pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis 2K-P-85/2008). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nors kaltinamieji M. R. ir R. R. anksčiau neteisti, tačiau jie padarė ne vieną, o kelis atskirus tęstinius nesunkius (M. R. dar ir vieną apysunkį) nusikaltimus, kurie, priešingai nei tikino kaltinamųjų gynėjai, nėra padaryti idealiosios sutapties situacijoje. Nepaisant to, jog bendras tikslas visais atvejais buvo greičiau gauti laikinus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau savarankiški sumanymai ir tyčia kiekvienu atveju susiformavo atskirai, gavus prašymus dėl konkrečių užsienio piliečių. Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos nebuvo susijusios viena ta pačia paskata (motyvu), susiformavusia viena tyčia, taigi ir nebuvo neatskiriamos jų padarytos veikos dalys. Sistemingas siūlymas ir susitarimas duoti kyšį bei kyšių davimas skirtingiems asmenims skirtingu laiku už skirtingų veiksmų atlikimą sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį. Tai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog kaltinamieji M. R. ir R. R. negali būti prilyginti asmenims, kurie nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, o tai savo ruožtu reiškia, nesant dar vienos iš būtinų sąlygų, priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl nurodytų priežasčių plačiau neanalizuotinos kitos įstatyme numatytos sąlygos bei laiduotojų A. V. ir E. K. tinkamumo klausimas, kadangi visų būtinų sąlygų nebuvimas užkerta kelią taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

153Kaltinamojo A. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

154Kaltinamojo M. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl BK 226 straipsnio 2 dalies nenustatyta.

155Kaltinamojo M. R. atsakomybę dėl BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų ir kaltinamosios R. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad pastarieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

156Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tuo pačiu pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmes ir spręsdamas jų dydžio klausimą kaltinamiesiems A. I. ir R. R., atsižvelgia į tai, kad po kaltinamojo akto paskelbimo bei duodami parodymus teisme pastarieji kaltę pripažino, byla dėl jų galėjo būti nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BPK 273 straipsniu.

157Teismas, skirdamas A. I. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. I. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad A. I. anksčiau neteistas (t. 19, b. l. 100), administracine tvarka baustas (t. 19, b. l. 101-106), aukštojo išsilavinimo, vedęs, augina du mažamečius vaikus (t. 20, b. l. 155-156), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 19, b. l. 110, 113), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 19, b. l. 109). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat BK 55 straipsnio nuostatas, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. I. straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti baudos vidurkį (vidurkis – 500 MGL). Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

158Skiriant bausmę kaltinamajam M. R., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį - kaltinamasis padarė keturis apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę dėl BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sunkina tai, kad veikė bendrininkų grupe, pagal BK 226 straipsnio 2 dalį – atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuota, įvertinami M. R. asmenybę charakterizuojantys duomenys: aukštojo išsilavinimo, nedirbantis (turintis personalinę įmonę, tačiau įmonė veiklos nebevykdo), vedęs, praeityje neteistas (t. 19, b. l. 49), administracine tvarka baustas (t. 19, b. l. 50-52), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 19, b. l. 57, 58), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 19, b. l. 54), tačiau turintis priklausomybės ligų, dėl ko buvo gydomas stacionare (t. 21, b. l. 25-27). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatyta švelniausia bausmės rūšis, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimo skirti baudos vidurkį.

159Skiriant bausmę R. R., taip pat laikytinasi visų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Kaltinamoji padarė tris apysunkius nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte), įvertinami R. R. asmenybę charakterizuojantys duomenys: aukštojo išsilavinimo, dirbanti, ištekėjusi, anksčiau neteista (t. 18, b. l. 179), administracine tvarka bausta (t. 18, b. l. 180-181), buvusios ir esamų darboviečių charakterizuojama teigiamai (t. 20, b. l. 107, 108, 109), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta (t. 18, b. l. 185-187), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 18, b. l. 183). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, taip pat laikantis BK 55 straipsnio nuostatų, kaltinamajai R. R. už visas nusikalstamas veikas skirtina švelniausia bausmės rūšis - bauda, jos dydį nustatant daug mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį.

160Kaltinamiesiems A. I., M. R., R. R. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

161Kaltinamiesiems A. I., M. R., R. R., A. J. ir A. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikintina (t. 18, 161-169, 32-35; t. 19, 89-91, 45-48).

162Ikiteisminio tyrimo metu V. K. darbo kabineto seife buvo rasti – trys vienetai 200 Lt nominalo vertės banknotų ir 500 litų vertės nominalo banknotas (viso 1 100 litų šiuo metu atitinka 318,57 Eur), kurie saugomi Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje (t. 16, b. l. 32-34). Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia neabejotinai tvirtinti, jog minėti pinigai buvo įgyti iš nusikalstamos veikos, todėl, vadovaujantis BPK 72 straipsniu, nurodyta suma, kaip nusikaltimo rezultatas, privalomai konfiskuotina.

163Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas): 1) kompaktinės plokštelės „Verbatim" su užrašais „Atsakymas į raštą 2012-11-15 Nr. -01-5977"; „Verbatim" Nr. 115945LF2114, gauta iš UAB „Omnitel" raštu Nr. 3701-105; „Verbatim" su užrašu „UAB „Bitė Lietuva" 5040-66"; „Maxell DVD-R" Nr. QGH608054254H10, gauta iš UAB „Pertama", kompaktinė plokštelė su užrašu „UAB „Interneto vizija" E. B."; kompaktinė plokštelė - priedas prie 2012-11-28 apžiūros protokolo (M. R. el. pašto bylos); kompaktinė plokštelė - priedas prie 2012-11-26 apžiūros protokolo (V. K. elektroninio pašto ir dokumentų kopija); kompaktinė plokštelė - priedas prie 2012-11-27 apžiūros protokolo (A. J. kompiuterinių bylų ir elektroninio pašto kopija); kompaktinė plokštelė - priedas prie 2012-11-21 apžiūros protokolo (L. B. nešiojamo kompiuterio duomenų kopija) ir kompaktinės plokštelės Nr. LK-STT06-28RN-12, Nr. 18-06-55, Nr. 22-14-10, Nr. 22-14-8, Nr. 18-14-925, Nr. 18-14-266, Nr. 18-14-265; 2) kietasis diskas „Samsung“, serijos Nr. SOHVJ1DPA00161, priedas prie 2012-11-27 apžiūros protokolo; 3) dokumentai - A. I. dokumentai (1 vokas, A4 formato keturi lapai), L. B. dokumentas, esantis pakuotėje, kuri plombuota Nr. 002010 ir 002008 (1 lapas), V. K. dokumentai (1 lapelis, L. H. prašymo kopija), M. R. dokumentai (6 lapai ir 2 lapeliai), R. R. dokumentai (21 lapas), paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

164Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

165297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio

1661 dalimi, 308 straipsniu,

Nutarė

167A. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos A. K., gim. ( - )., atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų terminą be užstato.

168A. U., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo P. J., gim. ( - )., atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų terminą be užstato.

169A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (5 649 eurų) dydžio baudą.

170Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką (vieną dieną), prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog A. I. paskirta galutinė bausmė yra lygi 148 MGL, t. y. 5 573,68 (penkių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų šešiasdešimt aštuonių euro centų) dydžio baudai.

171M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 MGL (7 532 eurų) dydžio baudą.

172M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 160 MGL (6 025,60 eurų) dydžio baudą

173M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam160 MGL (6 025,60 eurų) dydžio baudą.

174M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam160 MGL (6 025,60 eurų) dydžio baudą.

175Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti M. R. galutinę subendrintą bausmę – 225 MGL (8 473,50 eurų) dydžio baudą.

176Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką (dvi paras), prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog M. R. paskirta galutinė bausmė yra lygi 221 MGL, t. y. 8 322,86 (aštuonių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų aštuoniasdešimt šešių euro centų) dydžio baudai.

177R. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 155 MGL (5 837, 30 eurų) dydžio baudą.

178R. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 155 MGL (5 837,30 eurų) dydžio baudą.

179R. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 155 MGL (5 837,30 eurų) dydžio baudą.

180Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti R. R. galutinę subendrintą bausmę – 180 MGL (6 778,80 eurų) dydžio baudą.

181Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką (vieną dieną), prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog R. R. paskirta galutinė bausmė yra lygi 178 MGL, t. y. 6 703,48 (šešių tūkstančių septynių šimtų trijų eurų keturiasdešimt aštuonių euro centų) dydžio baudai.

182A. J., A. U., A. I., M. R. ir R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

183Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. K. darbo kabineto seife buvo rastus tris vienetus 200 Lt nominalo vertės banknotų ir vieną 500 litų vertės nominalo banknotą (viso 1 100 litų, t. vieną tūkstantį vieną šimtą eurų, kas šiuo metu atitinka 318,57, t. y. tris šimtus aštuoniolika eurų penkiasdešimt septynis euro centus), saugomus Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje.

184Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas): 1) kompaktinės plokštelės „Verbatim" su užrašais „Atsakymas į raštą 2012-11-15 Nr. -01-5977"; „Verbatim" Nr. 115945LF2114, gauta iš UAB „Omnitel" raštu Nr. 3701-105; „Verbatim" su užrašu „UAB „Bitė Lietuva" 5040-66"; „Maxell DVD-R" Nr. QGH608054254H10, gauta iš UAB „Pertama", kompaktinė plokštelė su užrašu „UAB „Interneto vizija" E. B."; kompaktinė plokštelė - priedas prie 2012-11-28 apžiūros protokolo (M. R. el. pašto bylos); kompaktinė plokštelė - priedas prie 2012-11-26 apžiūros protokolo (V. K. elektroninio pašto ir dokumentų kopija); kompaktinė plokštelė - priedas prie 2012-11-27 apžiūros protokolo (A. J. kompiuterinių bylų ir elektroninio pašto kopija); kompaktinė plokštelė - priedas prie 2012-11-21 apžiūros protokolo (L. B. nešiojamo kompiuterio duomenų kopija) ir kompaktinės plokštelės Nr. LK-STT06-28RN-12, Nr. 18-06-55, Nr. 22-14-10, Nr. 22-14-8, Nr. 18-14-925, Nr. 18-14-266, Nr. 18-14-265; 2) kietasis diskas „Samsung“, serijos Nr. SOHVJ1DPA00161, priedas prie 2012-11-27 apžiūros protokolo; 3) dokumentai - A. I. dokumentai (1 vokas, A4 formato keturi lapai), L. B. dokumentas, esantis pakuotėje, kuri plombuota Nr. 002010 ir 002008 (1 lapas), V. K. dokumentai (1 lapelis, L. H. prašymo kopija), M. R. dokumentai (6 lapai ir 2 lapeliai), R. R. dokumentai (21 lapas), paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

185Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė -... 2. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 3. M. R., asmens kodas ( - ) gimęs ( - )., Vilniuje, Lietuvos Respublikos... 4. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje... 5. R. R., asmens kodas ( - ) gimusi ( - )., Vilniuje, Lietuvos Respublikos... 6. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje... 7. trys nusikalstamos veikos),... 8. A. J., asmens kodas ( - ) gimusi ( - )., Anykščių rajone, Lietuvos... 9. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje,... 10. A. U., asmens kodas ( - ) gim. ( - )., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė,... 11. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje,... 12. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 13. A. I., siekdamas jog asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina... 14. jis, siekdamas, kad M. R., pasinaudodamas savo pažintimis ir tikėtina įtaka... 15. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, A. I., laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4... 16. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226... 17. M. R., pasinaudodamas pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės... 18. jis, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka ( - ) valstybės... 19. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m.... 20. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226... 21. Taip pat M. R., veikdamas bendrininkų grupe, siekdamas, kad asmuo... 22. jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. R., siekdamas, kad ( - )valstybės... 23. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis nuo 2012 m. liepos 3 d. iki rugsėjo 4 d.,... 24. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, M. R., 2012 m. liepos 17 d., Lietuvos... 25. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226... 26. Taip pat M. R., veikdamas bendrininkų grupe, siekdamas, jog asmuo,... 27. jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. R., siekdamas, kad ( - )valstybės... 28. ( - ), Vilniuje, pasiūlė ( - )vyriausiajai specialistei A. J. ir susitarė... 29. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2012 m. rugpjūčio 28 d, apie 11.21 val.,... 30. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki... 31. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226... 32. Taip pat M. R., veikdamas bendrininkų grupe, siekdamas, jog asmuo,... 33. jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. R., siekdamas, kad ( - )valstybės... 34. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2012 m. spalio 31 d. apie 7.30 val., R. R.... 35. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2012 m. lapkričio 12 d. apie 9.40 val., R.... 36. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226... 37. R. R., veikdama bendrininkų grupe, siekdama, kad asmuo, savo tarnyba ir... 38. R. R., būdama valstybės tarnautoja - ( - ) skyriaus vedėjo pavaduotoja,... 39. tęsdama nusikalstamą veiką, ji, R. R., veikdama bendrininkų grupe su M. R.,... 40. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji, R. R., veikdama bendrininkų grupe su M. R.,... 41. Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226... 42. Taip pat R. R., veikdama bendrininkų grupe, siekdama, jog asmuo,... 43. ji, būdama valstybės tarnautoja - ( - ) skyriaus vedėjo pavaduotoja,... 44. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji, R. R., veikdama bendrininkų grupe su M. R.,... 45. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji, R. R., veikdama bendrininkų grupe su M. R.,... 46. Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226... 47. Taip pat R. R., veikdama bendrininkų grupe, siekdama, jog asmuo,... 48. ji, R. R., būdama valstybės tarnautoja - ( - ) skyriaus vedėjo pavaduotoja,... 49. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji, R. R., veikdama bendrininkų grupe su M. R.,... 50. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji, R. R., veikdama bendrininkų grupe su M. R.,... 51. Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226... 52. A. J., pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimis su valstybės institucijos... 53. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, A. J., 2012 m. rugpjūčio 28 d. apie... 54. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, A. J., nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki... 55. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226... 56. A. U., pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimis su valstybės institucijos... 57. ji, A. U., būdama valstybės tarnautoja - ( - ) skyriaus vyriausiąja... 58. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, A. U., laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 3... 59. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, A. U., 2012 m. liepos 17 d., Lietuvos... 60. Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226... 61. Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. I. savo kaltę dėl... 62. Teismui perskaičius A. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 19, b.... 63. Atsakydamas į prokurorės klausimus, nurodė, jog viskas vyko 2012 metais,... 64. M. R. nurodydavo per kiek laiko bus suteiktas leidimas ir kiek tai kainuos.... 65. M. R. mokėdavo pinigus, jie to neaptarinėdavo. Negali atsakyti, ar... 66. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. I. parodė M. R. pažįstantis apie 5... 67. 2015-11-04 teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. R. parodė savo... 68. 6 mėnesius, norint sprendimo greičiau, reikdavo į kažką kreiptis ir... 69. Atsakydamas į prokurorės klausimus, kaltinamasis M. R. parodė, kad pinigus... 70. 2016-01-14 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. savo poziciją dėl... 71. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip M. R. parodė, kad pirmą kartą... 72. Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji R. R. pilnai pripažino savo... 73. Atsakydama į prokurorės klausimus, kaltinamoji R. R. parodė, jog pinigus... 74. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei... 75. Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. J. parodė savo kaltę... 76. Analogiškai aplinkybes A. J. nurodė ir ikiteisminiame tyrime 2012-11-13,... 77. Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. U. savo kaltę dėl... 78. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. U. savo kaltę pripažino. Dirbo ( - )... 79. Teisiamajame posėdyje apklaustas V. K., kuris buvo atleistas nuo... 80. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. K. patvirtino įtariamojo apklausų metu... 81. Teisiamajame posėdyje apklausta V. R., kuri buvo atleista nuo baudžiamosios... 82. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. R. taip pat parodė, kad nuo... 83. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. B. parodė nuo 1993 m. dirbanti (... 84. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. B. parodė nuo 1999 m. dirbanti... 85. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. T. parodė nuo 1992 m. dirbanti (... 86. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja U. M. parodė pažįstanti... 87. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos U. M. parodymai yra užfiksuoti (t. 16, b.... 88. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. Ž. parodė nuo 1992 m. dirbanti... 89. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Ž. parodė, jog galimai kolegos V. K.,... 90. (t. 16, b. 1. 179, 180).... 91. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja H. M., kurios parodymai... 92. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. B. parodė nuo 2003 m. iki 2006... 93. Teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytojas... 94. Perdavus bylą nagrinėti teismui, buvo pateikti prašymai atleisti... 95. Teismo posėdyje apklaustas A. V. prašė būti kaltinamosios R. R. laiduotoju,... 96. Kaltinamosios A. U. laiduotoju prašė būti pastarosios tėvas P. J., kuris... 97. Kaltinamosios A. J. laiduotoja prašė būti A. K., esanti kaltinamosios brolio... 98. Kaltinamojo A. I. laiduotoja prašė būti pastarojo sutuoktinė R. I.. Parodė... 99. Kaltinamojo M. R. laiduotoja prašė būti jo sesuo E. K.. Parodė esanti... 100. STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto... 101. STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto... 102. STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto... 103. STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto... 104. Telefoninių pokalbių ir susitikimų metu, trumposiose SMS žinutėse,... 105. A. I. ir M. R., tarp M. R. ir R. R., tarp R. R. ir A. J., A. U., V. K.,... 106. A. J., V. K. mini ( - ) skyriaus darbuotojų, į kurias kreipėsi, prašydami... 107. operatyvinių bei ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu laikotarpiu nuo... 108. operatyvinių bei ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu laikotarpiu nuo... 109. operatyvinių bei ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu laikotarpiu nuo... 110. operatyvinių bei ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu laikotarpiu nuo... 111. operatyvinių veiksmų atlikimo metu 2012-07-04 buvo užfiksuotas A. U.... 112. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų... 113. Operatyvinės apžiūros metu buvo apžiūrėti 2012-05-11,2012-07-04 ir... 114. Apžiūrų metu, apžiūrėjus užsienio piliečių, dėl kurių prašymų... 115. A. I. kreipdavosi į M. R., pastarasis - į R. R., o pastaroji - į A. J., A.... 116. Kaltinamojo A. I. gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Vilniuje, kratos metu... 117. Dokumentų pateikimo metu kaltinamasis A. I. pateikė dokumentų,... 118. Kratos metu pas M. R. ir R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ) kaime, (... 119. UAB „Interneto vizija" 2012-11-13 raštu pateikė informaciją apie... 120. UAB „Universalūs sprendimai" 2012-11-13 raštu pateikė elektroninio pašto... 121. Kratos metu pas R. R. darbo vietoje - kabinete, esančiame ( - ), adresu ( - ),... 122. Iš AB „SEB“ banko pateikto A. V. banko sąskaitos išrašo matyti, kad... 123. Kratos metu pas A. J. darbo vietoje - kabinete, esančiame ( - ), adresu ( - ),... 124. Iš AB „Swedbank“ pateikto A. U. banko sąskaitos išrašo matyti, kad... 125. Gautomis judriojo ir fiksuotojo telefoninio ryšio abonentų numerių... 126. 2013-11-11 prokuroro nutarimu, kurį 2013-11-12 patvirtino Vilniaus miesto... 127. V. K. darbo vietoje kabinete, esančiame ( - ), adresu ( - ), Vilniuje,... 128. Apžiūrint V. R. tarnybinio kompiuterio kietojo disko duomenis, buvo rasti... 129. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, jog asmuo,... 130. BK 226 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas... 131. Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus, aukščiau nurodytus įrodymus... 132. M. R. ir A. I., M. R. ir R. R., R. R. ir V. K. ir kt.), užsienio piliečių... 133. Taigi kaltinamųjų A. I., M. R., R. R., A. J. ir A. U. kaltė yra įrodyta,... 134. Kaltinamųjų A. J. ir A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina... 135. Kaltinamųjų A. I., R. R. ir R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 136. Nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgiama į tai, jog A. I. nebuvo... 137. Kaltinamosios R. R. pozicija taip pat nebuvo nuosekli – pradžioje ji kaltę... 138. M. R. prašymu galėjo kreiptis į kolegas pagreitinti sprendimų dėl leidimų... 139. Kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies (t.... 140. Kaltės neprisipažinimas ar dalinis jos pripažinimas ikiteisminio tyrimo metu... 141. A. I., R. R., galiausiai M. R. ir padarė, tačiau, įvertinus anksčiau... 142. Teisiamojo posėdžio metu visų kaltinamųjų gynėjai pateikė prašymus... 143. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 144. Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje yra pagrindas nuo baudžiamosios... 145. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog abi... 146. 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamųjų įvykdytos tęstinės... 147. Teismo posėdyje apklausta kaltinamosios A. J. laiduotoja prašanti būti A. K.... 148. Kaltinamosios A. U. laiduotoju prašo būti jos tėvas P. J.. Pastarasis... 149. Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja esant pagrindą... 150. Tuo tarpu sąlygų tenkinti kitų kaltinamųjų (A. I., M. R. ir R. R.)... 151. Kaltinamasis A. I. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra pilnas... 152. Kaltinamųjų M. R. ir R. R. atveju taip pat nėra ne tik BK 40 straipsnio 2... 153. Kaltinamojo A. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 154. Kaltinamojo M. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl BK 226 straipsnio... 155. Kaltinamojo M. R. atsakomybę dėl BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytų... 156. Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimą, teismas turi... 157. Teismas, skirdamas A. I. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje... 158. Skiriant bausmę kaltinamajam M. R., teismas atsižvelgia į padarytų... 159. Skiriant bausmę R. R., taip pat laikytinasi visų BK 54 straipsnio 2 dalyje... 160. Kaltinamiesiems A. I., M. R., R. R. į paskirtą bausmę įskaitytinas... 161. Kaltinamiesiems A. I., M. R., R. R., A. J. ir A. U. paskirta kardomoji... 162. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. darbo kabineto seife buvo rasti – trys... 163. Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai... 164. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 165. 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio... 166. 1 dalimi, 308 straipsniu,... 167. A. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 168. A. U., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 169. A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 170. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į... 171. M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 172. M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 173. M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 174. M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 175. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti, jas iš... 176. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į... 177. R. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 178. R. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 179. R. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 180. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti, jas iš... 181. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į... 182. A. J., A. U., A. I., M. R. ir R. R. paskirtą kardomąją priemonę –... 183. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu,... 184. Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai... 185. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...