Byla 3K-3-60-378/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Eglei Berželionytei,

3dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Specializuotas transportas“ atstovams direktoriui R. S. ir advokatui A. K., atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei L. S. trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ atstovams R. Č., H. R. ir advokatui J. Č., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ atstovams advokatams E. B. ir T. Š., išvadą teikiančių institucijų byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ir susisiekimo ministerijų atstovams G. I., L. Z., D. K. ir A. T. (A. T.),

4žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo sujungtose civilinėse bylose pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo bei pagal ieškovės akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“, uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“, išvadas teikiančioms institucijoms Viešųjų pirkimų tarnybai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijai, dėl viešojo pirkimo sąlygų ir viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo bei viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Ieškovė UAB „Švarinta“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą (pranešimą), kuriuo atsisakyta nagrinėti jos pretenziją; pripažinti atviro konkurso „Komunalinių atliekų surinkimo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugos pirkimas“ (toliau – Konkursas) sąlygų 14 punkto, priedo Nr. 1 tiekėjo pasiūlymo formos dalį dėl kainos, Techninės specifikacijos 1.9 punkto nuostatas prieštaraujančias imperatyviesiems viešųjų pirkimų principams ir pirkimo tikslui; panaikinti visus perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimus, priimtus pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui (2013 m. rugsėjo 18 d., 10 val.).

8Ieškovė AB „Specializuotas transportas“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Konkurso sąlygas ir Konkurso procedūras nutraukti; panaikinti

9atsakovės 2013 m. spalio 10 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, kurioje pirmuoju numeriu įrašytas trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ pasiūlymas. Ši ieškovė teigė, kad Konkurso sąlygos neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 24 straipsnio 8 dalies reikalavimų, pažeidžia Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21, principus. AB „Specializuotas transportas“ taip pat nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. 10 val. vyko tiekėjų pateiktų vokų su pasiūlymais atplėšimas. 2013 m. spalio 10 d. atsakovė informavo, kad sudaryta pasiūlymų eilė, joje pirmu numeriu įrašytas trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ pasiūlymas. Šios ieškovės nuomone, UAB „Ekonovus“ pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų 3 priedo 11 punkte nustatytų reikalavimų pagrįsti transporto priemonių atitiktį teršalų išmetimo standartui, ne mažesniam kaip EURO IV; turėti ne mažiau kaip vieną automobilį su įranga buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms surinkti; turėti ne mažiau kaip 6 šiukšliavežius automobilius, reikalingus viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti.

10Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi civilines bylas pagal ieškovių UAB „Švarinta“ ir AB „Specializuotas transportas“ ieškinius atsakovei sujungė į vieną bylą.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

12Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovės UAB „Švarinta“ ieškinį atmetė, o ieškovės AB „Specializuotas transportas“ ieškinį tenkino iš dalies ir panaikino atsakovės Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės UAB „Švarinta“ ir trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ apeliacinius skundus, juos atmetė ir 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14Pasisakydamas dėl trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ apeliacinio skundo esminio klausimo, ar jo pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų 3 priedo 11 punkto 4 dalyje nustatytą reikalavimą turėti ne mažiau kaip vieną automobilį su įranga buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms surinkti, teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog UAB „Ekonovus“ pasiūlyta transporto priemonė „Mercedes Benz 2641“ neturi sertifikato, nustatyto Europos sutartyje dėl pavojingųjų krovinių tarptautinio vežimo keliais (toliau – ADR), taip pat dėl to, kad Konkurso sąlygų 3 priedo 11 punkto 4 dalyje aiškiai nebuvo suformuota jokių specialių reikalavimų tokį sertifikatą turėti, taigi, ginčas iš esmės kilo dėl to, ar toks sertifikatas yra būtinas transporto priemonėms, vežančioms buityje susidarančias pavojingąsias atliekas. Pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės atitiktis ADR nustatytiems konstrukcijos ir tinkamumo patvirtinimo reikalavimams patvirtinama transporto priemonių, vežančių tam tikrus pavojinguosius krovinius, patvirtinimo sertifikatu, todėl darytina išvada, jog pavojingąsias atliekas (taip pat ir susidarančias buityje) vežančios transporto priemonės turi būti patvirtintos ADR sertifikatu, tai turėjo būti žinoma ir trečiajam asmeniui UAB „Ekonovus“ kaip atliekų surinkimo bei transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas teikiančiam profesionalui.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Ekonovus“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalis, kuriomis iš dalies patenkintas AB „Specializuotas transportas“ ieškinys, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – netenkinti AB „Specializuotas transportas“ ieškinio bei pridėti prie bylos įrodymus, kad UAB „Ekonovus“ gali viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti transporto priemonę, turinčią ADR sertifikatą.

17Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18Dėl netinkamo ADR normų taikymo ir aiškinimo. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad buityje susidarančios pavojingosios atliekos privalo būti vežamos ADR sertifikatą turinčia transporto priemone. Apeliacinės instancijos teismas ADR sutarties taikymą nepagrįstai sutapatino su ADR sertifikuotų transporto priemonių naudojimo privalomumu. ADR reguliuojamos pavojingųjų atliekų vežimo sąlygos, vežėjų teisės ir pareigos, transporto priemonių žymėjimas, reikalavimai darbuotojams ir kt. ADR sertifikavimas yra tik viena iš ADR nustatytų itin pavojingų krovinių vežimo priemonių, taikoma tik aiškiai ADR nustatytais atvejais. Lietuvos apeliacinis teismas neįvertino, kad pavojingųjų atliekų vežimas nepažeidžiant ADR ir imperatyviųjų nacionalinių teisės normų tam tikrais atvejais galimas taip pat ADR sertifikato neturinčiomis transporto priemonėmis, naudojant kitas ADR nustatytas specialiąsias priemones (t. y. kaip ginčo atveju trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ pasiūlytos priemonės: automobilis naudojamas su specialiu sandariu, atspariu aplinkos poveikiui metaliniu antstatu, kurio viduje telpa iki 12 vnt. 450 l talpos specialių konteinerių pavojingosioms atliekoms laikyti ir gabenti). Šios priemonės yra visiškai pakankamos buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms (pavienės pakuotės su pavojingųjų medžiagų likučiais, pvz.: dažų pakuotės, aerozoliai, pavieniai akumuliatoriai, panaudotos buitinės baterijos) vežti. Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė motyvų, kodėl šios konkrečios buityje susidarančios pavojingosios atliekos šiuo konkrečiu atveju privalo būti surenkamos ir vežamos tik ADR sertifikuota transporto priemone. Nustačius, kad buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms vežti nėra privaloma naudoti ADR sertifikuotas transporto priemones, nepagrįstais pripažintini argumentai dėl tariamo šių teisės normų pripažinimo Konkurso dokumentų dalimi (kvalifikacinių reikalavimų dalimi).

19Dėl netinkamo VPĮ normų, reglamentuojančių pirkimo dokumentų turinį ir pasiūlymo atmetimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad Konkurso dokumentuose nustatytas reikalavimas tiekėjo kvalifikacijai pagrįsti nurodyti buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms vežti transporto priemonę, turinčią ADR sertifikatą. Iš VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo išplaukia pareiga dėl pirkimo dokumentų aiškumo. Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija nenustatė jokių specialių reikalavimų tiekėjams turėti ADR sertifikatą automobiliui, skirtam buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms vežti. Byloje esančiame 2012 m. birželio 29 d. atsakyme Nr. S-1700 į tiekėjo klausimą atsakovė paaiškino, kad buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo transporto priemonei perkančioji organizacija specialių reikalavimų nenustato. Transporto priemonėje pavojingosioms atliekoms surinkti naudojama įranga turi būti sandari ir turi užtikrinti, kad pavojingosios atliekos nebus tarpusavyje maišomos; perkančioji organizacija nereikalavo pateikti pavojingųjų atliekų surinkimo transporto priemonei leidimo; tiekėjas pats atsakingas už dokumentų, būtinų sutarčiai vykdyti, turėjimą.

20Dėl šios priežasties Lietuvos apeliacinis teismas nepagristai pripažino, kad trečiasis asmuo UAB „Ekonovus“ neatitinka Konkurso dokumentuose įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų, konstatavo, kad tiekėjui, kuris teikia atliekų surinkimo bei transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas ir yra šios srities profesionalas, turi būti žinomi teisės aktai, kuriuose nustatyti reikalavimai pavojingąsias atliekas vežančioms transporto priemonėms. Nepateikus įrodymų, kad Konkursui siūlytas „Mercedes Benz 2641“ tokį sertifikatą turi, yra tinkamas vežti buityje susidarančias pavojingąsias atliekas, nėra pagrindo pripažinti, jog pateiktas pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų 3 priedo 11 punkto 4 dalyje nustatytą reikalavimą. Toks Konkurso sąlygų aiškinimas prieštarauja perkančiosios organizacijos Konkurso dokumentams, yra plečiamasis, varžantis tiekėjų teises, todėl neteisėtas. Priešingai negu konstatavo teismas, trečiajam asmeniui kaip rinkos profesionalui yra žinoma, kad buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms surinkti ir vežti ADR sertifikuotos priemonės niekada nebuvo ir nėra naudojamos. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas neteisėtai konstatavo, kad imperatyviųjų teisės normų tiekėjų veiklai keliamas reikalavimas (naudoti ADR sertifikatą turinčią transporto priemonę) neva yra numanomas (tiesiogiai nenurodytas) tiekėjo kvalifikacijos reikalavimas.

21Dėl netinkamo VPĮ normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacijos sampratą ir jos tikrinimą, aiškinimo ir taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo UAB „Ekonovus“ neturi teisės tikslinti duomenų apie savo kvalifikaciją, nes tai prilyginama neteisėtam pasiūlymo keitimui. Net jeigu būtų buvę nustatyta, kad Konkurso dokumentuose nustatytas reikalavimas tiekėjui naudoti transporto priemonę, turinčią ADR sertifikatą, tai teismas būtų privalėjęs įvertinti šias aplinkybes: VPĮ nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga pareikalauti tiekėjo patikslinti duomenis apie kvalifikaciją; perkančioji organizacija, prieš atmesdama UAB „Ekonovus“ pasiūlymą, iš jos privalėjo pareikalauti informacijos, ar ši turi galimybę pasitelkti transporto priemonę, turinčią ADR sertifikatą (to perkančioji organizacija nepadarė, nes pati objektyviai nežinojo, kad jos patvirtinti Konkurso dokumentai neva tokį reikalavimą nustatė); trečiasis asmuo UAB „Ekonovus“ turėjo įstatymu suteiktą teisę patikslinti duomenis apie savo kvalifikaciją ir tik to nepadarius jo pasiūlymas galėjo būti atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai išaiškino VPĮ 32 straipsnio nuostatas, paneigė UAB „Ekonovus“ teisę patikslinti duomenis apie savo kvalifikaciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos pareigas vertinant kvalifikacijos atitiktį pirkimo dokumentams, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu arba tokį tiekėją pripažinti laimėtoju VPĮ 39 straipsnio 8 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas. Tai yra išvestinis reikalavimas ir jis yra svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).

22Vadovaudamasis šia teismų praktika, UAB „Ekonovus“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, kad trečiasis asmuo objektyviai turėjo galimybę sutarties su atsakove vykdymui pasitelkti ADR sertifikatą turinčią transporto priemonę, t. y. objektyviai atitiko reikalavimus, tačiau teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl įrodymo pridėjimo prie bylos. Taip buvo pažeistos UAB „Ekonovus“ teisės, nustatytos VPĮ, bei viešasis interesas, nes buvo atmestas mažiausios kainos pasiūlymas.

23Ieškovė UAB „Švarinta“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ kasacinio skundo. Ieškovė UAB „Švarinta“ pateikė kasacinį skundą, tačiau teisėjų atrankos kolegija 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė jį priimti.

24Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26CPK 347 straipsnyje įtvirtinta, kad kasatorius savo skunde privalo pateikti išsamius teisinius argumentus, kurie pagrindžia kasacijos pagrindų, nustatytų CPK 346 straipsnyje, buvimą. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nepagrindžia savo argumentų jokiomis teisės normomis ar jų vertinimu, o tik nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepateikė jokių teisinių motyvų, kuriais remiantis yra nuspręsta, jog buityje susidarančios pavojingosios atliekos privalo būti surenkamos ir vežamos ADR sertifikuota transporto priemone. Taigi kasacinis skundas yra nemotyvuotas ir tai sudaro savarankišką pagrindą jį atmesti.

27Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje aiškiai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl to, ar UAB „Ekonovus“ pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų 3 priedo 11 punkto 4 dalyje nustatytą reikalavimą turėti ne mažiau kaip vieną automobilį su įranga buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms surinkti. Teismas analizavo aktualias teisės aktų nuostatas ir konstatavo, kad pavojingąsias atliekas (taip pat ir susidarančias buityje) vežančios transporto priemonės turi būti patvirtintos ADR sertifikatu.

28UAB „Ekonovus“ įrodymas, kuriuo grindžiama atitiktis kvalifikacijos reikalavimui, pateiktas tik apeliacinės instancijos teismui, todėl negalėjo būti priimamas ir vertinamas, o jį priėmus, būtų sudaryta galimybė apeliantui keisti pasiūlymą, o tai VPĮ draudžiama (CPK 314 straipsnis).

29Teismas įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino perkančiosios organizacijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimą.

30Lietuvos apeliacinis teismas nepriėmė jokio sprendimo pripažinti atitinkamas teisės normas Konkurso dokumentų dalimi, tik išaiškino jų taikymo klausimus ir perkančiosios organizacijos iškelto kvalifikacijos reikalavimo pagrindimo reikalavimus.

31Trečiasis asmuo nurodo perkančiosios organizacijos pateiktą poziciją, kad tiekėjas yra atsakingas už dokumentų, būtinų sutarčiai vykdyti, turėjimą. Šiuo atveju buvo būtina turėti transporto priemonę, sertifikuotą pagal ADR, todėl atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta transporto priemonė jo neturėjo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog tiekėjas atitinka kvalifikacijos reikalavimus.

32Trečiasis asmuo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nurodydamas, kokias taisykles pastarasis privalo suformuluoti, peržengia savo teises, nustatytas procesiniame įstatyme, ir pažeidžia teismo nepriklausomumo priimant sprendimus principus, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principus (CPK 6, 21 straipsniai).

33Trečiasis asmuo nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeista jo teisė tikslinti neaiškius duomenis, apie kuriuos jis tariamai sužinojo tik po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, nes jis to nepadarė teikdamas pasiūlymą, ir teismai teisingai nurodė, jog trečiasis asmuo neatitiko kvalifikacijos reikalavimo turėti atitinkamą transporto priemonę pavojingosioms atliekoms gabenti. Trečiasis asmuo negali teigti, kad apie tai, jog reikalinga transporto priemonė, turinti ADR sertifikatą, sužinojo tik pradėjus vykti teismo procesams, nes teisės aktų nuostatos turėjo būti jam žinomos dar per Konkursą.

34Ieškovė AB „Specializuotas transportas“ su trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, atsisakyti priimti naują įrodymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

36Trečiasis asmuo kasaciniame skunde niekaip nepagrindžia savo teiginių, kad jo pasiūlyta transporto priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus pavojingosioms atliekoms vežti. Savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose Lietuvos apeliaciniam teismui, UAB „Ekonovus“ laikėsi pozicijos, kad vežant buityje susidarančias pavojingąsias atliekas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 337 „Dėl pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje“ ir ADR 9 dalyje nustatyti reikalavimai transporto priemonei netaikomi, o kasaciniame skunde nemotyvuotai teigia, kad ADR nedraudžiama gabenti pavojingųjų atliekų jo pasiūlyta nesertifikuota transporto priemone. Apeliacinės instancijos teismas nuosekliai pagrindė, kad, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pavojingosios atliekos gali būti gabenamos tik sertifikuota, specialiai pritaikyta įranga, o reikalavimai dėl sertifikato privalomumo yra nustatyti ADR.

37Pastebėtina, kad ADR nenustatyta, jog buityje susidarančios pavojingosios atliekos gali būti gabenamos nesertifikuota transporto priemone, atvirkščiai, 9.1 skyriuje įtvirtinta, kad transporto priemonė, skirta pavojingiesiems kroviniams vežti, priklausomai nuo transporto priemonės tipo, privalo turėti: tinkamumo vežti pavojinguosius krovinius patvirtinimo sertifikatą, kuris pagal bendrąsias saugos taisykles taikomas transporto priemonėms jų kilmės šalyje; arba tinkamumo vežti tam tikrus pavojinguosius krovinius patvirtinimo sertifikatą, kad transporto priemonė atitinka ADR nustatytas sąlygas. Taigi ADR aiškiai nustatyta pareiga vežti pavojingąsias atliekas tik sertifikuota transporto priemone. Nėra ginčo dėl to, kad Konkurse trečiojo asmens pasiūlyta transporto priemonė „Mercedes Benz 2641“ nėra sertifikuota vežti pavojinguosius krovinius, todėl neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų transporto priemonėms, gabenančioms pavojingąsias medžiagas, įskaitant buityje susidarančias pavojingąsias atliekas.

38Teismas teisingai taikė VPĮ nuostatas, reglamentuojančias pirkimo dokumentų turinį, nes Konkurso sąlygų 3 priedo 11 punkte nustatyta, kad tiekėjas privalo turėti pirkimo sutarčiai vykdyti reikalingus įrankius, įrenginius ir technines priemones. Konkurso sąlygų 3 priedo 11 punkto 4 papunktyje detalizuota, kad viena tokiai sutarčiai vykdyti reikalingų priemonių yra automobilis, turintis įrangą buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms surinkti. Pareiga turėti pirkimo sutarčiai vykdyti reikalingas technines priemones apima pareigą turėti teisės aktų reikalavimus atitinkančias technines priemones, nes sutarties vykdymas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus reikštų ir netinkamą sutarties vykdymą. Aplinkybė, kad Konkurso dokumentuose nenustatyta pareiga pateikti transporto priemonės sertifikatą, neatleidžia tiekėjų nuo pareigos de facto atitikti šį kvalifikacijos reikalavimą ir, esant reikalui, įrodyti transporto priemonės jam atitiktį.

39Dėl šių priežasčių trečiojo asmens argumentai, kad Konkurso dokumentuose nenustatyta pareiga turėti sertifikuotą transportą priemonę, o Lietuvos apeliacinis teismas neteisėtai sprendė, jog jis neatitinka Konkurso dokumentuose neįtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų, yra nepagrįsti.

40Teismas taip pat teisingai taikė VPĮ nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo kvalifikacijos sampratą ir jos tikrinimo taisykles. VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, jog dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės: pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Trečiasis asmuo šioje byloje būtent siekia pakeisti savo pasiūlymą taip, kad iš neatitinkančio Konkurso sąlygų reikalavimų jis taptų jas atitinkančiu, nes jis ne pateikė įrodymus, jog jo pasiūlyme nurodyta transporto priemonė „Mercedes Benz 2641“ yra tinkama pavojingosioms atliekoms gabenti, o nurodė kitą transporto priemonę, kuri nebuvo pateikta pasiūlyme.

41Dėl šių priežasčių prašymas pridėti prie bylos naują įrodymą negali būti tenkinamas.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

44Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylas, paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

45Šalys iš esmės nesutaria dėl Konkurso sąlygų priedo Nr. 3 „Minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaracija“ 11 punkto 4 dalyje įtvirtinto tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo (toliau – ginčo Konkurso sąlyga) aiškinimo ir taikymo. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad tiekėjas turi pirkimo sutarčiai vykdyti reikalingus įrankius, įrenginius ir technines priemones, inter alia, ne mažiau kaip vieną automobilį su įranga surinkti buityje susidarančias pavojingąsias atliekas; kvalifikaciją įrodantys dokumentai – techninių priemonių sąrašas, kuriame pateikiamas techninių priemonių aprašymas arba gamintojo techniniai dokumentai, arba kiti lygiaverčiai įrodymai, nurodant turimas arba galimas pasitelkti nuomos, panaudos ar kitais pagrindais pirkimo sutarčiai vykdyti būtinas priemones.

46Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal byloje nustatytus duomenis sprendžia dėl: a) galimybės vertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį ginčo Konkurso sąlygai pagal ADR nuostatas; b) perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ (toliau – UAB „Ekonovus“, tiekėjas, kasatorius, trečiasis asmuo) kvalifikacijos atitiktį Konkurso sąlygoms; c) perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.

47Dėl galimybės vertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį ginčo Konkurso sąlygai pagal ADR nuostatas

48Kaip nurodyta pirmiau, pagrindinis šalių nesutarimo objektas – ginčo Konkurso sąlygos taikymas. Šį nesutarimą iš esmės lėmė skirtingas ADR nuostatų aiškinimas, dėl jo teisėjų kolegija pasisakys vėliau. UAB „Ekonovus“ ginčo Konkurso sąlygos [pradinio] taikymo (perkančioji organizacija vėliau savo sprendimus dėl ginčo Konkurso sąlygos pakeitė) neteisėtumą ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą, be kita ko, grindžia ir tuo pagrindu, kad Konkurso dokumentuose nebuvo aiškiai įtvirtinto reikalavimo turėti transporto priemonę su ADR sertifikatu, todėl atsakovė negalėjo reikalauti tokių duomenų pateikti (ir nereikalavo, be to, pateiktais išaiškinimais patvirtino, kad jokie specialūs reikalavimai transporto priemonėms netaikytini), o priešingi jos veiksmai būtų vertinami kaip nukrypimas nuo iš anksto paskelbtų Konkurso sąlygų ir skaidrumo principo pažeidimas. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į numanomą tiekėjams taikytiną reikalavimą, skundžiamu procesiniu sprendimu nepagrįstai taip išplėtė ginčo Konkurso sąlygos turinį, kad suvaržė tiekėjų teises; Konkurso nuostatos netapatintinos su imperatyviųjų teisės nuostatų reikalavimais, kurių vykdymo kontrolė priskirtina kompetentingoms institucijoms; platus ginčo Konkurso sąlygos aiškinimas prieštarauja pačios perkančiosios organizacijos valiai.

49Teisėjų kolegija nesutinka su pirmiau nurodytais trečiojo asmens argumentais ir vertina, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę spręsti dėl ADR taikymo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Ekonovus“ apeliaciniame skunde pati savo gynybą grindė ADR netaikymo pagrindu, nors pirmosios instancijos teismas iš esmės dėl to nepasisakė, o tik bendrai konstatavo, jog trečiojo asmens pateikti įrodymai, kuriais buvo grindžiama atitiktis ginčo Konkurso sąlygai (pastarąją pirmosios instancijos teismas vertino tik kaip techninio pajėgumo reikalavimą), buvo nepakankami. Taigi apeliacinės instancijos teismas iš esmės nagrinėjo paties apelianto jam pateiktus argumentus. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas bet kokiu atveju turėjo teisę dėl perkančiosios organizacijos ginčijamo sprendimo spręsti pagal ADR (nevertinant, ar jos nuostatos buvo tinkamai išaiškintos), nors, kaip nurodė teismas, ji (ADR) ginčo Konkurso sąlygoje expressis verbis ir nebuvo įtvirtinta. Tokia kasacinio teismo pozicija grindžiama jo praktika dėl pirkimo sąlygų aiškinimo bei kvalifikacijos reikalavimo, susijusio su teise verstis atitinkama veikla, pobūdžio ir reikšmės vertinant tiekėjų pajėgumą.

50Šiame kontekste kasacinis teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į jo nuosekliai suformuotą praktiką dėl pirkimo sąlygų kvalifikavimo: iš esmės, sprendžiant perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčą dėl pirkimo sąlygos pobūdžio, svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija ją įvardija, bet sąlygos turinys; tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lems tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą; tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010); perkančiosios organizacijos tapačius reikalavimus gali įtvirtinti skirtingo pobūdžio pirkimo sąlygose, jei šiomis (sąlygomis) siekia joms būdingų tikslų (žr. mutatis mutandis pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

51Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į ginčo Konkurso sąlygos turinį ir jos įtvirtinimo vietą Konkurso dokumentuose, ji kvalifikuotina kaip tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, kuriuo siekiama įsitikinti ūkio subjektų techniniu pajėgumu (VPĮ 36 straipsnis). Iš skundžiamo procesinio sprendimo galima daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į imperatyviąsias atliekų tvarkymą reglamentuojančias teisės normas, a fortiori ADR, aptariamą reikalavimą turėti bent vieną transporto priemonę su įranga buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms surinkti, iš esmės kvalifikavo (prilygino) ne tik kaip techninio pajėgumo sąlygą, bet ir kaip reikalavimą, susijusį su teise verstis atitinkama veikla (VPĮ 34 straipsnis). Dėl to teismas ginčo Konkurso sąlygą aiškino ne tik kaip tiekėjų galimybę de facto prisiimti sutartinius įsipareigojimus (neturėdama atitinkamos transporto priemonės, tvarkymo įmonė iš gyventojų negalės surinkti pavojingųjų atliekų), bet ir de jure aspektu – pavojingųjų atliekų tvarkymo paslaugos teiktinos tik laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, šiuo atveju – transporto priemonių sertifikavimo (tokios pozicijos atsiliepime į kasacinį skundą iš esmės laikosi ir ieškovė AB „Specializuotas transportas“). Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, ADR sertifikatas nustatytas įsakmiųjų teisės normų, todėl atliekų tvarkymo teisinių santykių dalyviams privalomas bet kokiu atveju.

52Kita vertus, net jei skundžiamo procesinio sprendimo motyvai nebūtų vertinami kaip ginčo Konkurso sąlygos sisteminis aiškinimas, atsižvelgiant į imperatyviąsias teisės normas, ar plečiamasis šios nuostatos kvalifikavimas, dėl ADR pobūdžio ir privalomumo atliekų tvarkymo teisinių santykių dalyviams apeliacinės instancijos teismas vis tiek turėjo teisę dėl jos pasisakyti ir šiuo pagrindu spręsti dėl atsakovės veiksmų teisėtumo.

53Teisėjų kolegija pažymi kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu: VPĮ – lex specialis, viešųjų pirkimų srityje kitų teisės aktų nuostatos jo atžvilgiu taikytinos subsidiariai, tačiau nepaneigiant imperatyviųjų teisės nuostatų taikymo kitų teisinių santykių srityse; iš skaidrumo principo turinio išplaukianti pareiga įpareigoja perkančiąją organizaciją laikytis su atitinkamu pirkimu susijusių specialiųjų teisės aktų reikalavimų, jei jie tiesiogiai susiję su viešojo pirkimo sutartimi, jos tinkamu vykdymu ir sėkmingu užbaigimu; teisė verstis atitinkama sertifikuojama (licencijuojama) veikla susijusi ne tik su laimėtojo galimybe su perkančiąja organizacija sudaryti sandorį, tinkamai atlikti iš jo kylančias prievoles, bet ir užtikrina visų tiekėjų sąžiningą konkurenciją; net jei pirkimo sąlygų [konkrečiu atveju] ir negalima sistemiškai aiškinti taip, kad pagal jas tiekėjai privalėjo įrodyti perkančiajai organizacijai, jog turi teisę verstis atitinkama veikla, VPĮ ir kitų teisės normų subsidiaraus teisės taikymo taisyklė ir skaidrumo principo turinys aiškintinas taip, kad aplinkybė, jog iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą) ir ją pateikti; perkančiosios organizacijos turi siekti kuo aiškiau apibrėžti reikalavimus teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla, nes bet kokiu atveju dėl jos (nepriklausomai nuo apimties) negalima sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šios teisės neturi; šiai pozicijai neprieštarauja kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją jų valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas; tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų, kurios laikytinos pagrindiniu iškeltų reikalavimų atitikties vertinimo kriterijumi, turiniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Irdaiva“ v. asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, bylos Nr. 3K-3-411/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kasatoriaus argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų neteisėtumo, kurį lėmė netinkamas ginčo Konkurso sąlygos turinio aiškinimas, inter alia, pagal VPĮ normas, pripažįsta teisiškai nepagrįstais. Kita vertus, nors apeliacinės instancijos teismas iš principo ir galėjo spręsti dėl perkančiosios organizacijos sprendimo trečiojo asmens kvalifikaciją pripažinti tinkama teisėtumo pagal ADR, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kasatorius nuosekliai procese (nuo 2013 m. lapkričio 25 d. paaiškinimų pateikimo pirmosios instancijos teismui) kvestionavo ADR sertifikato būtinybę transporto priemonėms, kuriomis būtų surenkamos ir vežamos buityje susidarančios pavojingosios atliekos, todėl skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas priklauso nuo tinkamo ADR nuostatų aiškinimo ir taikymo. Dėl to teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako.

55Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant kasatoriaus kvalifikacijos atitiktį

56Dėl šios šalių ginčo dalies teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad ADR aiškinimo ir taikymo klausimai procese iškilo ne iš karto, o tik ieškovei AB „Specializuotas transportas“ pakartotinai susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymu, 2013 m. lapkričio 8 d. jai pateikus pretenziją, o šios netenkinus – 2013 m. lapkričio 21 d. pirmosios instancijos teismui pateikus rašytinius paaiškinimus. Kasacinis teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į proceso eigą, į tai, jog šalys trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimą iš esmės susiejo tik su ADR nuostatų aiškinimu ir taikymu (ADR sertifikato privalomumu), inter alia, laikydamos, jog UAB „Ekonovus“ atitikties kvalifikacijos reikalavimui aprašyme de minimis turėjo būti nuoroda į ADR sertifikatą, skundžiamo atsakovės sprendimo teisėtumas (juolab kad pakeitusi savo poziciją, perkančioji organizacija ADR sertifikato būtinybę nurodė tik atsiliepime į apeliacinį skundą) išimtinai priklauso nuo vertinimo, ar su tiekėju, pasiūliusiu naudoti transporto priemonę be ADR sertifikato, galėtų būti sudaryta viešojo paslaugų pirkimo sutartis.

57Tokias apeliacinės instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo peržiūrėjimo ribas lemia ir tai, kad ieškovė AB „Specializuotas transportas“ ir atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu iš esmės įtikinamai nepagrindė, kokios kitų imperatyviųjų teisės aktų, jei ADR nuostatos dėl sertifikavimo visgi nebūtų taikomos, normos galėtų būti teisiškai reikšmingos pagrįsti transporto priemonės tinkamumą vykdyti atliekų tvarkymo paslaugas ir jos naudotojo teisę tokią veiklą vykdyti. Pažymėtina, kad ginčo Konkurso sąlygoje nedetalizuoti reikalavimai techninių priemonių aprašymui (žr. taip pat VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 4 punktą). Atsižvelgiant į tai, jei būtų nuspręsta, kad trečiojo asmens pasiūlytai transporto priemonei ADR sertifikatas buvo nebūtinas, neaktualu spręsti dėl kitų jo kvalifikaciją pagrindžiančių įrodymų pakankamumo (šiame kontekste žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Corpus A“ v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-280/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tokia teisėjų kolegijos pozicija grindžiama ir kasacinio teismo praktika dėl perkančiosios organizacijos teisės procese įrodinėti prieš tai jau įvertinto kaip tinkamo tiekėjo pasiūlymo (plačiąja prasme) neatitiktį pirkimo sąlygoms ar VPĮ ir tokios galimybės sąlygų ir ribų (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-12/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

58Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ADR sertifikatas transporto priemonėms, vežančioms buityje susidariusias pavojingąsias atliekas, privalomas. Šią poziciją jis iš esmės grindė nacionalinės teisės nuostatomis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau – ATĮ), Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymu (toliau – PKVAGVVKĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 (toliau – Licencijavimo taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 337 (toliau – LRV nutarimas Nr. 337). Kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir nesistemiškai aiškino nacionalinės teisės aktus, neatsižvelgė į pačios ADR nuostatas ir dėl to priėjo prie teisiškai nepagrįstos išvados, nulėmusios neteisėtą procesinį sprendimą, kuris toliau pateikiamais argumentais keičiamas.

59Kasacinis teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas dėl ADR taikymo iš esmės sprendė (panašios pozicijos teismo posėdžio metu laikėsi ir atsakovė) tik pagal nacionalinės teisės aktus. Pažymėtina, kad ATĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad pavojingųjų atliekų vežimo teisiniams santykiams taikomos nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatos (reikalavimai), kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas. Ši nuostata neaiškintina kaip reiškianti privalomą tarptautinės teisės taikymą visiems pavojingųjų atliekų vežimo atvejams, o laikytina blanketine bei apibrėžiančia galimas teisiškai reikšmingas (privalomas) teisės normas, kurių taikymas priklauso nuo atitinkamų jose įtvirtintų sąlygų. Taigi pavojingųjų krovinių vežimo teisės normos, inter alia, dėl transporto priemonių sertifikavimo, taikytinos ne bet kokiu atveju, o tada, kai aplinkai ir žmonėms pavojingųjų objektų vežimo santykiai patenka į tarptautinės teisės, šiuo atveju ADR, reguliavimo sritį.

60Tokie atvejai pirmiausia apibrėžti ADR, o ne nacionalinės teisės nuostatose. Pastarosiose gali būti apibrėžtos atskiros, specifinės ADR taikymo situacijos, pavyzdžiui, nukrypti leidžiančios nuostatos (PKVAGVVKĮ 22 straipsnis, LRV nutarimas Nr. 337) (taip pat ADR tvarką įgyvendinančios nuostatos ir pan.), o ne bendrosios normos, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu. Pažymėtina, kad pagal PKVAGVVKĮ 2 straipsnio 8 dalį pavojingieji kroviniai – klasifikuotos draudžiamos vežti ar leidžiamos vežti tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytas sąlygas medžiagos ar gaminiai, taip pat medžiagos ar gaminiai, klasifikuotini pagal šias sutartis; šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta – pavojingųjų krovinių vežimą ir su tuo susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo netinkamą ADR aiškinimą ir taikymą galbūt galėjo lemti dviprasmiškos nacionalinės teisės nuostatos. Pažymėtina, kad Licencijavimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, jog pavojingųjų atliekų vežimą reglamentuoja ADR, PKVAGVVKĮ, LRV nutarimas Nr. 337.

61Dėl pirmiau nurodytos PKVAGVVKĮ nuostatos teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į nacionalinės teisės aktuose ir ADR vartojamas sąvokas ir tokio vartojimo reikšmę: pavyzdžiui, ATĮ nuostatose vartojama sąvoka „pavojingosios atliekos“ arba ginčo Konkursui aktualesnė – „buityje susidarančios pavojingosios atliekos“, o ADR tokių sąvokų paprastai neįtvirtinta (į kai kurių pavojingųjų krovinių pavadinimą gali būti įtraukiama sąvoka „atliekos“, pavyzdžiui, „medvilnės atliekos, įmirkusios alyva“, arba atliekomis gali būti laikomi konkretūs pavojingieji kroviniai (medžiagos, tirpalai, mišiniai) ir tuščia neišvalyta tara, kurioje buvo vežami pavojingieji kroviniai, jeigu tokių krovinių arba jų taros nenumatoma tiesiogiai panaudoti, bet kurios išvežamos perdirbti į sąvartyną, sudeginti ar kitaip šalinti), nes šioje tarptautinėje sutartyje iš esmės vartojama pavojingųjų krovinių sąvoka. Dėl to darytina išvada, kad atitinkamų ADR nuostatų negalima aiškinti atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, kuriose vartojama kita sąvoka (šiame kontekste žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rūdupis“ v. Varėnos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-495/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad dėl šių sąvokų („pavojingosios atliekos“ ir „pavojingieji kroviniai“) nesutapties vienais atvejais tas pats objektas bus kvalifikuotinas ir kaip pavojingoji atlieka, ir kaip pavojingasis krovinys (pavyzdžiui, panaudotų dažų indas), o kitu – tik kaip vienas iš jų (naudotos automobilių padangos bus pavojingosios atliekos, bet ne pavojingasis krovinys).

62Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta LRV nutarime Nr. 337, ADR taikymas subordinuotas dviejų sąlygų: ar atitinkamas krovinys kvalifikuotinas kaip pavojingasis ir būtent koks (kokia klasifikacija jam suteikta) bei ar tokiam kroviniui vežti taikytinos nuostatos, leidžiančios visiškai ar iš dalies nukrypti nuo ADR taikymo (išimties taikymo sąlyga); ADR taikymo aspektu sąvoka „buityje susidarančios pavojingosios atliekos“ pernelyg plati, nes ja neapibrėžiama, ar tai laikytina pavojinguoju kroviniu ir kokiu; krovinio kvalifikavimą kaip pavojingąjį lemia informacija apie jį, pavyzdžiui, sudėtis, savybės ir pan.; ši informacija nustatytina, pavyzdžiui, iš duomenų ant pakuotės; pavojingieji kroviniai dažniausiai klasifikuojami, atsižvelgiant į tiesioginį pavojų, kurį jie gali kelti juos transportuojant, o ne kasdien naudojant buityje; ADR įtvirtintas pavojingųjų krovinių sąrašas (apie tris su puse tūkstančio pavadinimų medžiagų ir gaminių); vežant krovinius (įskaitant atliekas), kuriuos klasifikuojant transportavimo tikslais nustatoma, kad jie neatitinka pavojingumo kriterijų, neturi jokių pavojų keliančių savybių ir todėl nepriskiriami pavojingiesiems kroviniams, ADR nurodytos sąlygos ir kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, reikalavimai netaikomi; tačiau net kai nustatoma, kad kroviniai yra pavojingieji, sprendžiant klausimą, ar, vežant šiuos pavojinguosius krovinius leidžiama nesilaikyti jų vežimo sąlygų, reikėtų įvertinti PKVAGVVKĮ 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatomi atvejai, kai šio įstatymo (ir iš esmės šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų) nuostatos netaikomos, ir ADR 1.1.3 skirsnį bei kitas susijusias nuostatas, kuriose įtvirtinamos taikymo išimtys; taip pat galimi atvejai, kai pavojinguosius krovinius leidžiama vežti iš dalies nesilaikant jų vežimo sąlygų.

63Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ADR 3.2.1 skirsnio A lentelėje kiekvienam pavojingajam kroviniui nurodytos konkrečios šio krovinio vežimo ir tvarkymo sąlygos galima identifikuoti kelis pagrindinius kriterijus, kurie lemia šias sąlygas:

64klasifikavimo transportavimo tikslais rezultatas (keturženklis Jungtinių Tautų numeris, tinkamas krovinio pavadinimas ir, jei taikoma, pakavimo grupė, klasifikacinis kodas) (nuo jo priklauso bendrosios ir specialiosios vežimo sąlygos, ADR išimčių taikymas ir kt.); pasirinktas vežimo būdas (pvz., pakuotėse arba suverstinai) ir krovinio fizinis būvis (pvz., dujinis, skystas ar kietas); vežamo krovinio kiekis (nuo jo priklauso ADR išimčių taikymas, pvz., ADR 1.1.3.6 poskirsnyje nustatomos išimtys dėl vienu transporto vienetu vežamų kiekių; ir kt.); transportavimo operacijos pobūdis (priklauso ADR išimčių taikymas, pvz., pagal ADR 1.1.3.5 poskirsnį ADR reikalavimai netaikomi tuščiai neišvalytai tarai, kurioje buvo vežami 2, 3, 4.1, 5.1, 6.1, 8 ir 9 klasių kroviniai, jei imtasi tinkamų priemonių bet kokiam pavojui pašalinti; laikoma, kad pavojaus nėra, jei imtasi tinkamų priemonių visų rūšių pavojui, būdingam 1–9 klasėms, pašalinti); atskiros ADR nuostatos taikytinos ir pačioms įmonėms, kurių veikla susijusi su pavojingųjų krovinių vežimu.

65Dėl pagrindinio šalių nesutarimo objekto teisėjų kolegija pažymi, kad transporto priemonių, vežančių tam tikrus pavojinguosius krovinius, patvirtinimo sertifikatas reikalingas tik ADR 9.1.2 skirsnyje nurodytoms transporto priemonėms – EX/II, EX/III, FL, OX, AT ir MEMU (iš principo tai atvejai, kai vežamos 1 klasės sprogstamosios medžiagos ar gaminiai arba pavojingieji kroviniai, vežami įvairių tipų cisternose). Kitoms nei EX/II, EX/III, FL, OX, AT ir MEMU transporto priemonėms sertifikatas nėra privalomas (neišduodamas). Kasacinis teismas nurodo, kad ADR 9.1.1.2 poskirsnyje („Sąvokų apibrėžtys“) apibrėžtos pirmiau nurodytos transporto priemonių kategorijos. Iš esmės šios šešios transporto priemonių kategorijos (EX/II, EX/III, FL, OX, AT ir MEMU) apibūdintos pagal: vežamų pavojingųjų krovinių klasifikaciją (pvz., sprogstamosios medžiagos), šių krovinių pobūdį (skystosios medžiagos) ir specifines savybes (pvz., pliūpsnio temperatūra), konstrukcijos tipą (cisternos) ir jo porūšį (nuimamosios ar stacionariosios cisternos), cisternų talpą.

66Kasacinio teismo vertinimu, ADR 9.1.2 skirsnio nuostata dėl sertifikavimo išimties (kitų nei EX/II, EX/III, FL, OX ir AT transporto priemonių bei MEMU specialūs patvirtinimo sertifikatai neprivalomi, išskyrus tuos, kurie būtini pagal bendrąsias saugos taisykles, paprastai taikomas transporto priemonėms jų kilmės šalyje) šalių ginčui teisiškai nereikšminga. Dėl pastarosios nuostatos taikymo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, atsakovė ir ieškovė AB „Specializuotas transportas“ nenurodė kitų privalomųjų teisės aktų, reikšmingų ginčo teisiniams santykiams, nuostatų, kurių pagrindu reikėtų vertinti UAB „Ekonovus“ teisę vykdyti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo bei vežimo paslaugas, ir dėl to ginčo Konkurso sąlyga galėtų būti kvalifikuojama kaip tiekėjų pajėgumo reikalavimas, susijęs su teise verstis atitinkama veikla. Tik tai, kad Vokietijoje (ar kitoje valstybėje narėje) galbūt egzistuoja atskiras (papildomas) transporto priemonių sertifikavimo reguliavimas, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Be to, pažymėtina ir tai, kad LRV nutarime Nr. 337 įtvirtintos leidžiančios nukrypti nuostatos ir kiekvienu atveju reikėtų spręsti dėl jų aktualumo.

67Teisėjų kolegija konstatuoja, kad buityje susidarančios pavojingosios atliekos (padangos, dažų pakuotės, elektronikos priemonės ir pan.) dėl jų savybių ir pobūdžio iš esmės nevežtinos pirmiau nurodytų kategorijų transporto priemonėmis. Be to, tas pats pavojingasis krovinys gali būti vežamas įvairiais būdais (pvz., keliais reisais mažesnės talpos transporto priemone, krovinius vežti pakuotėse ar suverstinai, tepalų statinę vežti necisternine transporto priemone ir pan.), kuriuos riboja atitinkamo krovinio savybės ir fizinis būvis (pvz., dujų neįmanoma vežti kaip pakuočių). Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 179, 5 punkte įtvirtinta, kad buityje susidarančios pavojingosios atliekos – namų ūkyje, smulkiose įmonėse, organizacijose, ūkininkų ūkiuose susidarančios atliekos, atitinkančios pavojingųjų atliekų apibrėžimą, įtvirtintą ATĮ (ATĮ 2 straipsnio 53 punktas: pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis šio įstatymo 4 priede). Pirmiau nurodytų taisyklių 6 punkte nustatyta, kad buityje, smulkiose įmonėse bei organizacijose susidarančios pavojingosios atliekos skirstomos į šias pagrindines grupes: galvaniniai elementai, akumuliatoriai; pasenę vaistai; buitinės chemijos produktai; lakų, dažų, skiediklių atliekos; cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė; panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos; gyvsidabrio turinčios atliekos; kitos atliekos.

68Teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų teisės aktų vertinimo ir jų aiškinimo nurodo, kad trečiojo asmens kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas ADR taikymą nepagrįstai sutapatino su sertifikuotų transporto priemonių naudojimo privalomumu, pagrįstas, todėl skundžiamo procesinio sprendimo argumentai dėl buityje susidarančių pavojingųjų atliekų vežimo teisiniams santykiams taikomo reguliavimo pripažįstami neteisėtais ir keistinais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ADR taikymo aspektu perkančiosios organizacijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimas dėl UAB „Ekonovus“ pasiūlymo buvo teisėtas, o dėl jo pateikto ieškovės AB „Specializuotas transportas“ ieškinio dalis atmetama kaip nepagrįsta.

69Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių ir procesinės bylos baigties

70Dėl šioje nutartyje nurodytų kasacinio teismo argumentų ir vertinimų bei buityje susidarančių atliekų tvarkymo teisinius santykius reguliuojančių nuostatų aiškinimo ir taikymo konstatuotina, kad atsakovės sprendimas trečiojo asmens kvalifikaciją pripažinti tinkamą (ir pagal tai nustatyti pasiūlymų eilę) buvo teisėtas, o ieškovės AB „Specializuotas transportas“ reikalavimai dėl šio sprendimo nepagrįsti, todėl atmestini.

71Atsižvelgiant į tai, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai dėl šios bylos dalies priėmė nepagrįstus sprendimus, kurie negali būti paliekami galioti, todėl atitinkamos jų dalys naikinamos ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės AB „Specializuotas transportas“ ieškinio dalį dėl perkančiosios organizacijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir pirmu numeriu joje įrašyti UAB „Ekonovus“ pasiūlymą panaikinimo atmesti.

72Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir AB „Specializuotas transportas“ 2014 m. kovo 6 d. viešojo paslaugų pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013).

73Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – sandorio trukmės sutrumpinimą (VPĮ 952 straipsnio 4 dalies 1 punktas) (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-340/2013).

74Pažymėtina, kad laikinai išsaugojus neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sutartį, ginčo šalys į prieš pažeidimą buvusią padėtį negrąžintinos, o pasibaigus tokio sandorio galiojimo terminui, pakeistam teismo sprendimu, pasibaigia atitinkamo pirkimo teisiniai santykiai, kurie galėtų būti, esant poreikiui, atkuriami naujomis viešojo pirkimo procedūromis (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-334/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

75Dėl padarinių, kylančių išsprendus ginčą dėl viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo teisėtumo, teisiškai reikšminga ir tai, kad teismo sprendimu, kuriuo tik pasisakoma (jei tam kyla poreikis) dėl neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties, neužtikrinama veiksminga tiekėjų teisių gynyba. Perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo, kaip tokio, nustatymas ginčą laimėjusiam tiekėjui per se nesukelia tiesioginių teisinių padarinių, o tik jų prielaidas (pvz., reikalauti nuostolių atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą). Dėl to, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo ir jo apimties, teismai pagal savo kompetenciją turėtų spręsti dėl visų galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-297/2011).

76Kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės ir ieškovės AB „Specializuotas transportas“ viešojo paslaugų pirkimo sutarčiai prielaidas sudarė perkančiosios organizacijos sprendimai, kurie nors ir nėra šiame procese tiesiogiai kvestionuojami (prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nelaikant šių sprendimų ginčijimu, juolab kad vėliau šio prašymo atsisakyta), tačiau, atsižvelgdama į šioje nutartyje pateiktą atsakovės veiksmų teisinį įvertinimą, teisėjų kolegija dėl jų taip pat sprendžia ex officio. Kasacinis teismas konstatuoja, kad dėl pirmiau nurodytų argumentų bei vertinimo, jog viešojo pirkimo sutartis sudaryta neteisėtai, naikintini šie atsakovės sprendimai: 2014 m. sausio 7 d. sprendimai, kuriais panaikintas 2013 m. spalio 10 d. sprendimas sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir pirmu numeriu joje įrašyti UAB „Ekonovus“ pasiūlymą bei atmestas šio tiekėjo Konkursui pateiktas pasiūlymas; 2014 m. vasario 7 d. sprendimas sudaryti naują tiekėjų pasiūlymų eilę ir pirmu numeriu joje įrašyti AB „Specializuotas transportas“ pasiūlymą (T. 17, b. l. 126–128). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl šių perkančiosios organizacijos sprendimų pradėta atskira ginčo teisena, civilinė byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme (bylos Nr. 2A-65-180/2015), šiuo metu ji sustabdyta iki trečiojo asmens kasacinio skundo išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šios kasacinio teismo nutarties motyvų ir procesinių sprendimų privalės spręsti dėl tolesnės jo nagrinėjamos bylos proceso eigos (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

77Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

78Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

79Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ar priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

80Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Ekonovus“ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patyrė 2000 Lt (579,24 Eur) išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti ir 2800 Lt (810,94 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme, ir jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės AB „Specializuotas transportas“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos priteistinos iš atsakovės Šaulių miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės AB „Specializuotas transportas“. Perkančioji organizacija (atsakovė), kaip nurodyta pirmiau, atsiliepimu į apeliacinį skundą ir kitais veiksmais procese pakeitė savo poziciją, laikydama, kad skundžiamas jos 2013 m. spalio 10 d. sprendimas buvo neteisėtas, taigi nuo apeliacinio proceso pradžios trečiasis asmuo savo interesus gynė prieš du procesinius varžovus, todėl nustačius jų argumentų nepagrįstumą, yra teisinga UAB „Ekonovus“ patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

81Kasacinis teismas patyrė 43,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, ši suma valstybės naudai priteistina iš ieškovės AB „Specializuotas transportas“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

82Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio

831 dalimi,

Nutarė

84Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria paliktos nepakeistos Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalys, kuriomis iš dalies tenkintas ieškovės AB „Specializuotas transportas“ ieškinys, panaikintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimas sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir pirmu numeriu joje įrašyti UAB „Ekonovus“ pasiūlymą, ieškovei iš atsakovės priteistas žyminio mokesčio atlyginimas.

85Dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ ieškinio dalį dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir pirmu numeriu joje įrašyti UAB „Ekonovus“ pasiūlymą panaikinimo atmesti.

86Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria paliktos nepakeistos kitos Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalys, palikti nepakeistą.

87Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimus: 2014 m. sausio 7 d. sprendimus, kuriais panaikintas 2013 m. spalio 10 d. sprendimas sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir pirmu numeriu joje įrašyti UAB „Ekonovus“ pasiūlymą bei atmestas šio tiekėjo Konkursui pateiktas pasiūlymas; 2014 m. vasario 7 d. sprendimą sudaryti naują tiekėjų pasiūlymų eilę ir pirmu numeriu joje įrašyti AB „Specializuotas transportas“ pasiūlymą.

88Sutrumpinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir AB „Specializuotas transportas“ 2014 m. kovo 6 d. sudarytą viešojo paslaugų pirkimo sutarties terminą iki 2015 m. rugsėjo 5 d.

89Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 62 ct) žyminio mokesčio už apeliacinio ir kasacinio skundų pateikimą ir 405,47 Eur (keturis šimtus penkis Eur 47 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame procese apmokėti atlyginimo, iš viso – 695,09 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis Eur, 9 ct).

90Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 62 ct) žyminio mokesčio už apeliacinio ir kasacinio skundų pateikimą ir 405,47 Eur (keturis šimtus penkis Eur 47 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame procese apmokėti atlyginimo, iš viso – 695,09 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis Eur, 9 ct).

91Priteisti valstybei iš akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ (duomenys neskelbtini) 43,44 Eur (keturiasdešimt tris Eur 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

92Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Eglei Berželionytei,... 3. dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Specializuotas... 4. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Ginčo esmė... 7. Ieškovė UAB „Švarinta“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti... 8. Ieškovė AB „Specializuotas transportas“ kreipėsi į teismą prašydama... 9. atsakovės 2013 m. spalio 10 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, kurioje... 10. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi civilines bylas... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 12. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovės UAB... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ apeliacinio skundo... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 16. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Ekonovus“ prašo panaikinti Lietuvos... 17. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 18. Dėl netinkamo ADR normų taikymo ir aiškinimo. Lietuvos apeliacinis teismas... 19. Dėl netinkamo VPĮ normų, reglamentuojančių pirkimo dokumentų turinį ir... 20. Dėl šios priežasties Lietuvos apeliacinis teismas nepagristai pripažino,... 21. Dėl netinkamo VPĮ normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacijos... 22. Vadovaudamasis šia teismų praktika, UAB „Ekonovus“ Lietuvos apeliaciniam... 23. Ieškovė UAB „Švarinta“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie... 24. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su trečiojo asmens UAB... 25. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 26. CPK 347 straipsnyje įtvirtinta, kad kasatorius savo skunde privalo pateikti... 27. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje aiškiai nurodė, kad... 28. UAB „Ekonovus“ įrodymas, kuriuo grindžiama atitiktis kvalifikacijos... 29. Teismas įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas ir... 30. Lietuvos apeliacinis teismas nepriėmė jokio sprendimo pripažinti atitinkamas... 31. Trečiasis asmuo nurodo perkančiosios organizacijos pateiktą poziciją, kad... 32. Trečiasis asmuo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nurodydamas, kokias... 33. Trečiasis asmuo nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeista jo teisė tikslinti... 34. Ieškovė AB „Specializuotas transportas“ su trečiojo asmens UAB... 35. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 36. Trečiasis asmuo kasaciniame skunde niekaip nepagrindžia savo teiginių, kad... 37. Pastebėtina, kad ADR nenustatyta, jog buityje susidarančios pavojingosios... 38. Teismas teisingai taikė VPĮ nuostatas, reglamentuojančias pirkimo dokumentų... 39. Dėl šių priežasčių trečiojo asmens argumentai, kad Konkurso dokumentuose... 40. Teismas taip pat teisingai taikė VPĮ nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo... 41. Dėl šių priežasčių prašymas pridėti prie bylos naują įrodymą negali... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 44. Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų... 45. Šalys iš esmės nesutaria dėl Konkurso sąlygų priedo Nr. 3 „Minimalių... 46. Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal... 47. Dėl galimybės vertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį ginčo Konkurso... 48. Kaip nurodyta pirmiau, pagrindinis šalių nesutarimo objektas – ginčo... 49. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmiau nurodytais trečiojo asmens argumentais... 50. Šiame kontekste kasacinis teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į jo... 51. Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į ginčo Konkurso sąlygos turinį ir jos... 52. Kita vertus, net jei skundžiamo procesinio sprendimo motyvai nebūtų... 53. Teisėjų kolegija pažymi kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu: VPĮ –... 54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą kasacinio teismo... 55. Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant kasatoriaus kvalifikacijos... 56. Dėl šios šalių ginčo dalies teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia... 57. Tokias apeliacinės instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo... 58. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ADR sertifikatas transporto... 59. Kasacinis teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta... 60. Tokie atvejai pirmiausia apibrėžti ADR, o ne nacionalinės teisės... 61. Dėl pirmiau nurodytos PKVAGVVKĮ nuostatos teisėjų kolegija taip pat... 62. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta LRV nutarime Nr. 337, ADR... 63. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ADR 3.2.1 skirsnio A lentelėje kiekvienam... 64. klasifikavimo transportavimo tikslais rezultatas (keturženklis Jungtinių... 65. Dėl pagrindinio šalių nesutarimo objekto teisėjų kolegija pažymi, kad... 66. Kasacinio teismo vertinimu, ADR 9.1.2 skirsnio nuostata dėl sertifikavimo... 67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad buityje susidarančios pavojingosios... 68. Teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų teisės aktų vertinimo ir jų... 69. Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių ir procesinės bylos... 70. Dėl šioje nutartyje nurodytų kasacinio teismo argumentų ir vertinimų bei... 71. Atsižvelgiant į tai, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai dėl šios... 72. Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos... 73. Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo... 74. Pažymėtina, kad laikinai išsaugojus neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo... 75. Dėl padarinių, kylančių išsprendus ginčą dėl viešųjų pirkimų... 76. Kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės ir ieškovės AB... 77. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip... 78. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 80. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB... 81. Kasacinis teismas patyrė 43,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 82. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 83. 1 dalimi,... 84. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 85. Dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės akcinės bendrovės... 86. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 87. Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo... 88. Sutrumpinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir AB... 89. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“... 90. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“... 91. Priteisti valstybei iš akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“... 92. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...