Byla 1A-255-309/2017
Dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, patikslinto Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei, gynėjams advokatams Modestui Švažui, Vaclovui Vaitkui, Nainai Lanzbergienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. G., K. Š. ir D. J. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, patikslinto Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi, kuriuo:

3M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams,

5- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams,

6vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams,

7vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 7 mėnesių ir 1 dienos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir galutinė bausmė M. G. nustatyta laisvės atėmimas 3 metams, ją atliekant pataisos namuose;

8į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d.;

9K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas

10- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams,

11- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams,

12vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose;

13į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d.;

14D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas

15- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams,

16- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams,

17- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams,

18vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 2 mėnesiams,

19vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmės dalis su 8 MGL bauda, ir galutinė bausmė D. J. paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 10 mėnesių su 8 MGL (301,28 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose;

20į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d.

21Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. G., K. Š. bei D. J. solidariai priteista civiliniam ieškovui T. P. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22Teisėjų kolegija

Nustatė

231. K. Š., D. J. ir M. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 13 val., tiksliau teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ), prie namo Nr. ( - ), bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti, pagrobė svetimą turtą, o būtent, D. J. pakvietus nukentėjusįjį T. P. pasikalbėti į minėto namo kiemą dėl tariamos skolos, D. J. ir K. Š. savo buvimu šalia sukėlė bauginančią, nerimą keliančią ir nesaugią situaciją nukentėjusiajam T. P., o M. G. trenkė nukentėjusiajam T. P. delnu į nosies sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą, ir pagrobė iš jo rankų 300 Eur vertės mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S4“, tai yra M. G., D. J. ir K. Š., panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti, pagrobė svetimą, T. P. priklausantį, 300 Eur vertės turtą.

241.1. K. Š., D. J. ir M. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 13 val., tiksliau teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: D. J., M. G. ir K. Š. bauginimais privertė nukentėjusįjį T. P. eiti su jais kartu į L. P. IĮ priklausančią parduotuvę „V.“, esančią ( - ), ir atsiprašyti ten dirbančios pardavėja J. J. dėl nukentėjusiojo T. P. tariamo netinkamo elgesio su ja, minėtoje parduotuvėje, nukentėjusiosios J. J. akivaizdoje, K. Š., rankose laikydamas medinę lazdą, pastūmė T. P. link J. J., po to D. J., M. G. ir K. Š., demonstratyviai žemindami T. P., liepė jam klauptis ir atsiprašyti J. J., o K. Š. trenkė T. P. kumščiu į veido sritį, šiam atsiklaupus, sudavė nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į galvos sritį ir vieną kartą spyrė į nugarą, taip sukėlė nukentėjusiajai J. J. didelį išgąstį ir sumaištį, o nukentėjusiajam T. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairėje kaklo pusėje ir sprande.

251.2. D. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 13 val., tiksliau teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, L. P. IĮ priklausančioje parduotuvėje „V.“, esančioje ( - ), atvirai, matant pardavėjai J. J. ir T. P., pagrobė svetimą, L. P. įmonei priklausantį, turtą: du butelius degtinės „Lithuanian vodka Auksinė“, kurios vieno butelio vertė 11,99 Eur, bendra vertė 23,98 Eur, ir 4 pakelius cigarečių „Marlboro“, kurių vieno pakelio vertė 3,30 Eur, bendra vertė 13,20 Eur, taip atvirai pagrobė svetimą, L. P. IĮ priklausantį, 37,18 Eur vertės turtą.

262. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jį dėl šio nusikaltimo išteisinti, sušvelninti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę taikant BK 641 straipsnį ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti, į paskirtos bausmės laiką įskaitant Šiaulių tardymo izoliatoriuje išbūtą laiką, vieną jame būtą dieną prilyginti dviem laisvės atėmimo dienoms.

272.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, nepadarė ir tai patvirtina nuteistojo D. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad jis (D. J.) paėmė nukentėjusiojo telefoną, bei liudytojo A. U. parodymai, jog jis telefoną lombarde užstatė D. J. prašymu.

282.2. Be to, nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymi, kad jį sulaikius buvo tikrinamas neblaivumas. Prašo sušvelninti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę taikant BK 641 straipsnį, nes jis kaltu padaręs šį nusikaltimą prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsižvelgti į tai, kad jis iki sulaikymo dirbo, sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką. Ateityje pažada nebenusikalsti, gyventi dorai, dirbti ir išlaikyti šeimą. Mano, kad esant visoms paminėtoms aplinkybėms yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, o atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinimo sąlygos yra tokios, kad tokiu būdu pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytos teisės, žmogaus garbė ir orumas, prašo į paskirtos bausmės laiką įskaitant Šiaulių tardymo izoliatoriuje jo išbūtą laiką, vieną jame būtą dieną prilyginti dviem laisvės atėmimo dienoms.

293. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, arba taikyti BK 641 straipsnį, arba išteisinti jį pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad jis nematė, kas paėmė T. P. telefoną, taip pat nematė, kaip telefonas buvo parduotas, pinigų už jį negavo. Kartu nurodo, kad jis kaltę dėl visko pripažįsta, su viskuo sutinka, gailisi, turi neseniai gimusią dukrą, kurios dar net nematė.

304. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį: paskirti jam švelnesnę bausmę ir sumažinti civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydį.

314.1. Skunde D. J. nurodo, kad nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje ne kartą pažymėjo, jog jis (D. J.) prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažino padaręs žalą ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, nurodė, kad „visi kaltinamieji iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimus, jų prisipažinimai duoti savo noru ir sutampa su nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei byloje surinkta medžiaga“, be to, teismas, išklausęs visų kaltinamųjų parodymus, savo iniciatyva net buvo padaręs pertrauką dėl galimybės taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau jo (D. J.) prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, vertindamas jo parodymus ir jo elgesį teisme, nevertino jų individualiai, nepagrįstai sutapatino juos su kito kaltinamojo duotais parodymais ir elgesiu teisme. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalto būdamas jauno amžiaus, jokių aktyvių bei smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoširdžius parodymus, nevengė atsakomybės, padėjo teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, atsiprašė nukentėjusiojo. Be to, nors jis prašė teismo sprendžiant civilinio ieškinio klausimą atsižvelgti į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, vadovautis teisingumo bei protingumo principais ir nukentėjusiojo prašytą priteisti 3 000 Eur civilinį ieškinį sumažinti, teismas to nepadarė.

325. Apygardos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

336. Nuteistųjų M. G., K. Š. ir D. J. apeliaciniai skundai atmestini.

34Dėl nuteistojo M. G. skundo argumentų

357. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

367.1. Nors nuteistasis M. G. neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, jo kaltę patvirtina byloje surinktų ir teismo tinkamai ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. Iš nukentėjusiojo T. P. parodymų matyti, kad jis nuosekliai nurodė, jog M. G. sudavė jam į nosį ir iš jo rankų paėmė mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 22–24; 4 t., b. l. 125). Kadangi M. G. ir D. J. yra draugai, taigi pastarasis yra suinteresuotas padėti M. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės, D. J. parodymus, kad jis paėmė iš T. P. telefoną (4 t., b. l. 124–125), pripažinti teisingais ir jai remiantis M. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, nėra pagrindo. Nuteistojo M. G. kaltės padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nepaneigia ir liudytojo A. U. parodymai, kad jis mobiliojo ryšio telefoną lombarde užstatė D. J. prašymu. Pirmosios instancijos teismas be kita ko teisingai konstatavo, kad visi kaltinamieji plėšimą padarė bendrais veiksmais.

377.2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

387.3. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. G. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. G. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 284 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas (teistas penkis kartus), esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui (BK 27 straipsnio 1 dalis), lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu (bylos duomenimis, jis lygtinai paleistas 2016 m. liepos 13 d., o nusikaltimus padarė 2016 m. rugpjūčio 28 d. (2 t., b. l. 150–153)), veikė aktyviais veiksmais, yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 154–161), taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes – kad jis kurį laiką dirbo, buvo registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 162), turi mažametį vaiką (2 t., b. l. 164). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, sunkinančia aplinkybe pripažino tik tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, taigi neteisus apeliantas teigdamas, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. G. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Akivaizdu, kad apeliantas išvadų iš savo ankstesnių teistumų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, visuomenėje priimtinų elgesio normų nesilaiko, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus.

397.4. Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, nuteistasis M. G. skunde nurodė, kad jis kaltu padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

407.5. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

417.6. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

427.7. Iš bylos matyti, kad M. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino (2 t., b. l. 9–10), nors teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau esminių įvykių aplinkybių teisingai nenurodė, neigė paėmęs T. P. telefoną, aiškino, kad nukentėjusysis į parduotuvę atsiprašyti nukentėjusiosios ėjo savo noru, tai daryti jo niekas nevertė, jis parduotuvėje T. P. nieko nedarė. Atkreiptinas dėmesys, kad į teisėjo klausimą M. G. atsakė: „<...> prisipažįstu, nes noriu, kad greičiau paleistų“, o į prokurorės klausimą atsakė: „Kalbu tą, ką jūs norit girdėti“. Be to, akivaizdu, kad M. G. dėl savo neteisėtų veiksmų nesigailėjo, tik formaliai nurodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko (4 t., b. l. 123–124). Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingas išvadas apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

437.8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės nėra aiškiai per giežtos – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį M. G. nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Kadangi M. G. naujus nusikaltimus padarė neatlikęs ankstesniu, t. y. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudėdamas (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys). Apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

447.9. Skundu nuteistasis be kita ko prašė taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir jam pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti.

457.10. Pažymima, kad BK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi M. G. savo kaltės nepripažino, baudžiamojoje byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu, akivaizdu, kad BK 641 straipsnyje numatytų sąlygų taikyti apeliantui minėto straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra.

467.11. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės paskyrimo.

477.12. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016).

487.13. Nors M. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 3 metams už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, tačiau jis iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teistas penkis kartus, vėl nusikalto neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo laikotarpiu, praėjus vos pusantro mėnesio po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, o tai rodo, kad nuteistasis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Esant tokioms aplinkybėms kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.

497.14. Atsižvelgiant į tai, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis), taip pat netenkinamas apelianto prašymas į paskirtos bausmės laiką jam įskaitant Šiaulių tardymo izoliatoriuje jo išbūtą laiką, vieną jame būtą dieną prilyginti dviem laisvės atėmimo dienoms.

50Dėl nuteistojo K. Š. apeliacinio skundo argumentų

5110. Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytojas yra tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Tačiau įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojai irgi gali būti pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus. Taip pat nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą. Kartu pažymima, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-403/2012).

5210.1. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus jų visumoje, nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje bendrais veiksmais smurtu ir psichologine aplinka sukėlė nesaugią, bauginančią ir nerimą keliančią situaciją, kurios metu iš nukentėjusiojo pagrobė jiems nepriklausantį daiktą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. J. ir K. Š. savo buvimu šalia sukėlė bauginančią, nerimą keliančią ir nesaugią situaciją nukentėjusiajam T. P., o M. G. trenkė nukentėjusiajam T. P. delnu į nosies sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą, ir pagrobė iš jo rankų 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną. Apelianto teiginiai, kad jis nematė to momento, kaip iš nukentėjusiojo buvo paimtas telefonas, taip pat nematė, kaip jis buvo parduotas, pinigų už tai negavo, pastarojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia. Kartu pastebėtina, kad K. Š., prašydamas jį išteisinti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pats sau prieštaraudamas nurodė, jog jis kaltę dėl visko pripažįsta, su viskuo sutinka ir gailisi.

5310.2. Skirdamas bausmę nuteistajam K. Š., teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikalto būdamas anksčiau teistas (bylos duomenimis teistas keturis kartus (3 t., b. l. 187–190)), yra baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 191–196), nusikaltimus padarė aktyviais veiksmais, yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, K. Š. nedirba, nėra registruotas darbo biržoje (3 t., b. l. 198, 199). Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus K. Š. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

5410.3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui tiek už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, taigi švelninti šias bausmes nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad K. Š. teisingai nenurodė esminių padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių, t. y. savo kaltės nepripažino, baudžiamojoje byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra pagrindo taikyti apeliantui BK 641 straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

5510.4. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad jis dar neturėjo galimybės pamatyti savo neseniai gimusios dukros, pažymima, kad tai, jog K. Š. blogina tiek savo, tiek savo artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas.

56Dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentų

5711. Skirdamas bausmę nuteistajam D. J. pirmosios instancijos teismas taip pat nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. J. padarė vieną nesunkų (BK 284 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 180 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas (bylos ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis teistas tris kartus), neišnykus teistumui, pirmas pradėjo nusikalstamus veiksmus. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad pastarasis nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

5811.1. Skunde D. J. be kita ko nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažino padaręs žalą ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, nurodė, kad „visi kaltinamieji iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimus, jų prisipažinimai duoti savo noru ir sutampa su nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei byloje surinkta medžiaga“, be to, teismas, išklausęs visų kaltinamųjų parodymus, savo iniciatyva net buvo padaręs pertrauką dėl galimybės taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau jo (D. J.) prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

5911.2. Kaip minėta pirmiau, pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų, be to, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.).

6011.3. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodymų nedavė, nurodė, kad parodymus duos tik teisme, į klausimą, ar prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, neatsakė (3 t., b. l. 37–38). Nors teisiamajame posėdyje D. J. nurodė, kad jis kaltę pripažįsta, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad jis nepripažino esminių nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių: teigė, kad jis, o ne M. G. pagrobė iš T. P. telefoną, taip pat tvirtino, kad jis nukentėjusiojo nebaugino, nevertė jo eiti atsiprašyti nukentėjusiosios, T. P. smūgių nesudavė, nors byloje nustatyta priešingai. Be to, nors D. J. pirmosios instancijos teisme ir prisipažino iš parduotuvės pavogęs du butelius degtinės ir keturis pakelius cigarečių, nurodė, kad gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, akivaizdu, kad šis jo pareiškimas buvo deklaratyvus, tai jis nurodė tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, dėl padarytų veiksmų neišgyveno ir nesistengė sušvelninti padarytos veikos padarinių. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingas išvadas apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Nors, kaip teisingai pažymėta skunde, pirmosios instancijos teismas sprendė dėl bylos nagrinėjimo atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau įvertinęs tai, kad kaltinamieji faktinių bylos aplinkybių iš esmės nepripažįsta, jų prisipažinimai yra formalūs, pagrįstai konstatavo, kad taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą nėra pagrindo.

6111.4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai D. J. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiais yra mažesnės negu BK 180 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios bausmės aiškiai per griežtos ir jas švelninti. Nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

6211.5. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismo posėdyje nukentėjusysis T. P. prašė priteisti jam iš kaltinamųjų 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl nusikalstamų veiksmų jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą (4 t., b. l. 125–126). Liudytoja, T. P. motina D. P. nurodė, kad jos sūnus po įvykio bijojo būti namuose, bijojo miegoti, bijojo, kad „<...> neįeitų pas jį pro langą“, nes jie gyvena pirmame aukšte, buvo nusprendęs net nebelankyti mokyklos. Pažymėjo, kad net ir šiuo metu T. P. prabunda naktimis, sapnuoja košmarus, vartoja vaistus nuo depresijos (4 t., b. l. 126–127).

6311.6. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

6411.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam T. P. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis jam padarytos žalos pasireiškimą, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, įvertino ir tai, kad nusikalstami kaltinamųjų veiksmai truko gana ilgai, kaltinamieji savo grubiais veiksmais ribojo nukentėjusiojo veiksmų laisvę, tyčiojosi iš jo draugės akivaizdoje, taip pat vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, mažinti iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteistos žalos dydį nėra pagrindo.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66Nuteistųjų M. G., K. Š. ir D. J. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180... 5. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams,... 6. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus... 7. vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies... 8. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas... 9. K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas... 10. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams,... 11. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams,... 12. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus... 13. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas... 14. D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas... 15. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams,... 16. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams,... 17. - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams,... 18. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus... 19. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šios bausmės iš dalies... 20. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas... 21. Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. G., K. Š. bei D. J.... 22. Teisėjų kolegija... 23. 1. K. Š., D. J. ir M. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad... 24. 1.1. K. Š., D. J. ir M. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai,... 25. 1.2. D. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m.... 26. 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo: panaikinti nuosprendžio dalį,... 27. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio... 28. 2.2. Be to, nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai jo atsakomybę... 29. 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą... 30. 4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo pakeisti Radviliškio rajono... 31. 4.1. Skunde D. J. nurodo, kad nors apylinkės teismas skundžiamame... 32. 5. Apygardos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius... 33. 6. Nuteistųjų M. G., K. Š. ir D. J. apeliaciniai skundai atmestini.... 34. Dėl nuteistojo M. G. skundo argumentų... 35. 7. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 36. 7.1. Nors nuteistasis M. G. neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK... 37. 7.2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo... 38. 7.3. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. G.... 39. 7.4. Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, nuteistasis M. G. skunde nurodė, kad... 40. 7.5. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti... 41. 7.6. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 42. 7.7. Iš bylos matyti, kad M. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino... 43. 7.8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už jo padarytus... 44. 7.9. Skundu nuteistasis be kita ko prašė taikyti BK 641 straipsnio nuostatas... 45. 7.10. Pažymima, kad BK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamąją... 46. 7.11. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne... 47. 7.12. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma,... 48. 7.13. Nors M. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 3 metams... 49. 7.14. Atsižvelgiant į tai, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą... 50. Dėl nuteistojo K. Š. apeliacinio skundo argumentų... 51. 10. Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo... 52. 10.1. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos... 53. 10.2. Skirdamas bausmę nuteistajam K. Š., teismas atsižvelgė į tai, kad... 54. 10.3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui tiek už atskirus... 55. 10.4. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad jis dar neturėjo... 56. Dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentų... 57. 11. Skirdamas bausmę nuteistajam D. J. pirmosios instancijos teismas taip pat... 58. 11.1. Skunde D. J. be kita ko nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nors... 59. 11.2. Kaip minėta pirmiau, pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas... 60. 11.3. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodymų nedavė,... 61. 11.4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į bausmės skyrimui... 62. 11.5. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 63. 11.6. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 64. 11.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 66. Nuteistųjų M. G., K. Š. ir D. J. apeliacinius skundus atmesti....