Byla 1-470-1078/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant Agnei Audickaitei, Gražinai Osinskajai, Aušrai Razutienei, Dianai Kiverytei, dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei, kaltinamajam V. S. N., jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui baudžiamojoje byloje T. B. civilinei ieškovei baudžiamojoje byloje B. K., nepilnamečio nukentėjusiojo H. B. įstatyminei atstovei B. B.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. N., gim. ( - )., ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyvenantis ( - ), neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

5V. S. N. pažeidė viešąją tvarką , o būtent:

6jis, 2018 m. birželio 3 d., apie 11.30 val., viešojoje vietoje – gatvėje, prie ( - ) namo, Vilniuje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad išreikšdamas savo nepasitenkinimą nepilnamečių M. K. ir H. B. veiksmais, kadangi jie surinkinėjo ant gatvės medinę rampą, skirtą šokinėti su dviračiais, vartodamas necenzūrinius žodžius, liepė šiems išeiti iš šios vietos, tačiau šiems nepaklusus, laikydamas rankoje kirvį, grasino minėtiems nepilnamečiams, po ko ranka tyčia sudavė du smūgius M. K. į veido sritį, tuo padarydamas šiam kairės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tyčia kirviu nemažiau trijų kartų trenkė į H. B. medinę rampą „Hooper“, kurios vertė 300 eurų, tokiu būdų ją sugadindamas, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką. Šiais savo veiksmai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

7Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. N. dėl pareikštų kaltinimų kaltės nepripažino. Nurodė, kad birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, ryte atsikėlęs išgirdo triukšmaujančius jaunuolius prie garažų. Vaikai ten renkasi dažnai ir atlieka chuliganiškus veiksmus. Išėjęs į lauką jis pamatė du jaunuolius prie savo garažo. Matė, kad jaunuoliai buvo pasidėję medinę rampą prie tvoros link garažo įėjimo, ten buvo apiplėšytas šiferis ir vaikai landžiojo po garažą. Vaikai taip pat turėjo ir dviratį, tačiau dviratis buvo ant žalios vejos, priešingoje pusėje nei yra jo garažas. Matė, kad prieš nagrinėjamą konfliktą H. B. buvo ant jo garažo stogo, mano, kad ant stogo jaunuolis buvo todėl, kad stengėsi pamatyti, ar jis (kaltinamasis) yra namuose. Paaiškino, kad įvykio dieną vaikai medinę rampą buvo pasistatę būtent prie jo garažo iš kiemo pusės esančio stulpo, taip, kad užlipdami ant tos rampos, galėtų toliau lipti ant stulpo, o po to ant stogo. Jis paklausė vaikų, ką jie ten daro, paėmė ranka medinę rampą, tam kad ją nuneštų į kitą gatvės pusę. M. K. jo paklausė, ką jis čia daro ir puolė jį už dešinio peties, dėl ko jis M. K. nustūmė, stūmė pataikydamas ar tai į kaklą, ar tai į veidą. M. K. ir toliau jį puolė, tačiau jis dar kartą M. K. nustūmė ir nunešė rampą į kitą gatvės pusę. Tuo metu H. B. pradėjo jį mušti pagaliu, sužeidė pirštą, buvo sulaužyti pirštai. Mano, kad H. B. lazdą išsilaužė iš toje vietoje augančių jaunų klevų. Ta lazda trenkė jam, bandė ranka gintis ir tada H. B. vožė per pirštą. Jis (kaltinamasis) buvo piktas dėl tokio vaikų chuliganizmo, todėl tą rampą dar ir suspardė, po ko nuėjo namo. Rampą buvo numetęs ant žalios vejos. Kai jau buvo grįžęs namo, pas jį atvyko policijos pareigūnai, jis policijos pareigūnams sužalojimų nerodė, tik parodė, kad buvo sugadinta stogo danga, tačiau policijos pareigūnas jo neklausė, o tik šaukė ant jo. Dėl konflikto metu patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, tačiau vienas pirštas taip ir liko kreivas. Vienas ir kitas pirštai lūžo, pats tą jautė, nes negalėjo nei dirbti nieko, nei paimti. Pažymėjo, jog konflikto su vaikais metu jis kirvio rankose neturėjo, o M. K. pastūmė tik ranka kažkur į veidą, stūmė į kaklą. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis nurodė, jog teismo posėdžio metu teigia, kad rampą nešė ranka, o ikiteisminio tyrimo nurodė, jog ją nuspyrė, turbūt dėl to, kad pareigūnė, surašiusi protokolą, galimai ne taip suprato, ką jis pasakoja. Jis rankoje laikė rampą ir tik vėliau ją nuspyrė. Būtent nešant rampą ir įvyko susistumdymas, kai berniukai jį puolė, jis rampą padėjo ant žemės. Tuo metu jam H. B. ir sudavė su lazda per šonus. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad rampos nespardė, o ją kapojo kirviu, tačiau tai netiesa, tiesiog tyrėja blogai surašė protokolą, jis jokio kirvio konflikto metu rankose neturėjo, nes apskritai jis kirvio net neturi, turi tik mažą kirvuką mėsai kapoti, o didelio kirvio – neturi. Kaltinamasis nurodė, kad ( - ), yra jo privati teritorija, susidedanti iš sklypo, aptverto tvora, sklype stovi namas. Jam priklausančio garažo išvažiavimas išeina į gatvę. Pažymėjo, kad vaikai rampą buvo pasistatę būtent jo privačioje teritorijoje – tarp tvoros stulpo ir garažo durų. Kai jis jaunuolių paprašė išeiti, jie sakė, kad gerai, išeis. Kai po konflikto jis išėjo namo, vaikai tą rampą išsinešė, mano, kad patys ją apgadino, o vėliau, kai atvažiavo policija, vėl atgal prie jo namų ją atnešė. Pati ta rampa padaryta iš faneros, kai jis į ją spyrė, tai ir įtrūko rampos skersiniai, spyrė į ją pora kartų. Kaltinamasis paaiškino, kad jam pareikštą civilinį ieškinį dėl rampos sulaužymo pripažįsta, nes jis tą rampą ir sulaužė, o dėl neturtinės žalos – nepripažįsta, nes jis nieko nepadarė. Kai ranka stūmė M. K., tai galėjo jį sužaloti, bet jis norėjo tik nuo savęs jį atstumti, stūmė švelniai, tai nemano, kad visgi galėjo M. K. sužaloti.

8Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja (ir civilinė ieškovė) B. K. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes seniai gyvena tame rajone, o kaltinamasis labai gerai pažįsta ir jos sutuoktinį, ir anytą. Apie įvykį jai yra žinoma tik tai, ką pasakojo vaikai, t. y. kad kaltinamasis atėjo su kirviu, vaikai gynė rampą, M. K. norėjo pasitraukti su dviračiu, tuomet kaltinamasis jam ir sudavė. Jai žinoma, kad kaltinamasis kirviu sukapojo rampą, po to norėjo prieiti prie dviračio, o M. K. bandė dviratį patraukti. Nurodė, kad nors kaltinamasis pažįsta jos šeimą, tačiau nėra niekada anksčiau skundęsis jos sūnaus elgesiu. Pamena, kad teismo nagrinėjamo įvykio dieną, jai sugrįžus namo, atbėgo jos sūnus visas išraudęs ir pasakė, kad su ja nori pasišnekėti policininkas, sūnus jai pasakė, kad jam trenkė kaimynas. Sūnui po akimi buvo guzas, buvo patinę. Sūnus pasakojo, kad gindamas rampą, jis kaimyną pastūmė vieną kartą ranka. Guzas ir patinimas po akimi laikėsi maždaug apie savaitę. Paaiškino, kad reiškia 300 Eur ieškinį dėl sūnaus patirtos neturinės žalos atlyginimo, nurodė, kad tokios sumos reikalauja iš kaltinamojo, siekiant nubausti jį, kad jis daugiau taip nesielgtų. Jos sūnui dėl šio įvykio buvo didelis stresas, jis buvo išsigandęs dėl tokio kaltinamojo elgesio, kurį laiką bijojo išeiti į gatvę žaisti. Atsakydama į klausimus liudytoja nurodė, kad jos manymu, vaikai rampą nusinešė būtent prie kaltinamojo namų, kadangi ta gatvelė yra asfaltuota, jie ten šokinėja su dviračiais. Ten ne vien nukentėjusieji žaidžia, bet ir kiti vaikai, niekam netrukdo tokiu savo elgesiu tik vienam kaltinamajam. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Nurodė, jog kai ji matė rampą, ji gulėjo ant žolės, buvo sudaužyta į smulkius gabaliukus.

9Teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. B. nurodė, kad jis yra nukentėjusiojo H. B. tėvas. Jo sūnus yra perspektyvus dviratininkas, aktyviai sportuoja. 2018 m. birželio 3 d., jo sūnus su draugu į ( - ), atsinešė rampą, kuria naudodamiesi jie šokinėja su dviračiais. Būtent į tą vietą vaikai nusinešė rampą, nes ten yra nuokalnė, neapaugusi krūmais, patogi šuoliams su dviračiu. Kodėl įvyko tas incidentas, jam nėra žinoma, apie įvykį žinoma tik tai, ką pasakojo sūnus. Jis (H. B.) su draugu parėjo namo, atsinešė sulaužytą rampą, buvo matyti, kad M. K. trenkta į veidą. Dėl to jis iškvietė policijos pareigūnus. Jam atėję namo vaikai papasakojo, kad žmogus, iš ( - ), su kirviu sulaužė rampą ir trenkė M. K. į veidą. Į įvykio vietą jis nuėjo tik tuomet, kai atvažiavo policijos pareigūnai, nes jis ir pats bijojo to žmogaus su kirviu. Būnant įvykio vietoje H. B. ir parodė, kur stovėjo ta rampa, nuo rampos buvo nugulėta žolė. Rampą pastatė ten, kur ją prieš tai vaikai buvo pasistatę – ant žolės, priešingoje gatvės pusėje nei kaltinamojo namas. Su pareigūnais jie rampą nusinešė atgal, tam kad policijos pareigūnai galėtų pasidaryti nuotraukas. Rampa buvo fotografuojama tiek prie jų namų, tiek ir įvykio vietoje. Kur tiksliai fotografavo( - ), nežino, nes jis tuo metu rašė pareiškimą. Įvykio vietoje matė kaltinamąjį, tačiau jo kalba nebuvo rišli, sužalojimų ant kaltinamojo nematė. Nurodė, kad rampos, kurią sukapojo kaltinamasis, vertė yra 300 Eur, šią rampą jo sūnui H. B., kaip perspektyviam sportininkui, davė naudotis rampos gamintojai ( - ), jis jaučiasi materialiai atsakingas už šią rampą, nors materialinė atsakomybė jokia sutartimi neįtvirtinta, mano, kad gamintojui reikės atlyginti žalą, be to, dabar jo sūnus neturi kuo sportuoti, todėl teks pirkti kitą tokią rampą, nes rampa nesutaisoma, ji buvo tiesiog sukapota. Rampos svoris apie 15-20 kg.

10Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. S., nurodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog apgadinta dviračio rampa, jam atvykus į įvykio vietą, jį pasitiko du jaunuoliai, parodė tą rampą ir paaiškino, kad pagyvenęs vyriškis ant jų rėkė ir kirviu apgadino rampą. Jis pats bendravo su tuo žmogumi, jei gerai pamena, tai – salėje esantis kaltinamasis, jis sakė, kad vaikai jam pastoviai trukdo, dažnai pasistato tą rampą ir prieš jo namus (t. y. kitoje gatvės pusėje) važinėja. Kaltinamasis piktinosi vaikų elgesiu, teigė, kad jie triukšmauja, trukdo ilsėtis. Liudytojas nurodė, kad jis su kitais pareigūnais ieškojo kirvio, bet nerado, ar pats kaltinamasis ką nors nurodė apie kirvį, nepamena. Liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad įvykio vietą jam parodė arba vaikai, arba vieno iš vaikų tėvas, rampa tuo metu buvo ant žolės už gatvės, rampa buvo sugadinta. Lyg ir pamena, kad kaltinamasis kažką nurodė apie stogą, bet ar buvo ant stogo apgadinimai, nepamena, jei buvo – tai turėjo būti užfiksuota jo tarnybiniame pranešime.

11Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. M. nurodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl sugadintos rampos, įvykio vietoje buvo kaltinamasis. Kaltinamasis buvo piktas ant pareigūnų, teigė kad jis sudaužė rampą ir liks kaltas, piktinosi, kad bus vežamas į komisariatą. Kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, tampėsi, nervavosi, buvo sunku susišnekėti. Paklausus dėl ko įvyko konfliktas, kaltinamasis nurodė, kad jam nuolat trukdo vaikai. Kaltinamasis įvykio vietoje nurodė, kad konfliktas kilo, nes vaikai jam pastoviai trukdo, vaikas šokinėjo per rampą, kėlė triukšmą, dėl to sudaužė tą rampą. Kiek pamena, įvykio vietoje kirvis rastas nebuvo. Kur buvo pati rampa, jis nepamena, ji buvo sulaužyta. Nepamena, ar kaltinamasis būtų minėjęs, kad jį sumušė. Tikrai pamena, jog kaltinamasis teigė, jog vaikai laipiojo po jo stogus, kažką vagia ar laužo, tačiau nepamena, ar kaltinamasis kalbėjo būtent apie tą dieną, ar apskritai apie gatvėje žaidžiančius vaikus.

12Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė J. P. nurodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą dėl V. S. N. veiksmų, apklausė jį. Apklausos protokolą surašė pagal tai, ką pasakojo pats V. S. N., kuris pats perskaitė protokolą, pasirašė, kad protokolas surašytas teisingai. Kaltinamasis apklausos metu apie įvykį kalbėjo nenoriai. Apklausos metu kažką kalbėjo apie vaikus, tačiau tai buvo aplinkybės, nesusijusios su nagrinėjamu įvykius. Apie būtent tuos vaikus, kurie yra nukentėję, jis nieko nepasakojo. Tiesiog nurodė abstrakčiai, kad vaikai kelia triukšmą, kenkia jam. Jai susidarė įspūdis, kad V. S. N. yra tiesiog nusiteikęs prieš vaikus, žaidžiančius gatvėje. Kiek ji pamena, apklausos metu V. S. N. nieko nesakė, kad įvykio dieną vaikai buvo įsibrovę į jo teritoriją, sakė, kad kažkas kažkada apipaišė jo garažą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tai nesusiję su įvykiu, ji šių aplinkybių protokole nefiksavo. Liudytoja nurodė, kad nepamena, jog kaltinamasis apklausos metu būtų nurodęs, kad vaikai jį sužalojo, jei būtų tokias aplinkybes nurodęs, tai būtų užfiksavusi protokole.

13Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. N. nurodė, kad jis yra kaltinamojo sūnus. Jo tėtis (kaltinamasis) gyvena ( - ), šiuo adresu yra žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas. Teritorija yra aptverta, tačiau nuosavybės teise priklausanti teritorija yra mažesnė nei aptvertoji. Jo tėvas yra bendruomeniškas, nekonfliktiškas, principingas, teisingas, mėgstantis bendrauti, giliai tikintis, įsitikinęs pergale. Apie teismo nagrinėjamą įvykį jam nieko nėra žinoma, išskyrus tai, kad toks įvykis buvo. Jo tėvas turi didelį kirvį, nes juo kapoja malkas, kirvį laiko kažkur prie namų. Stogo apgadinimų nėra matęs, bet garažas būna pastoviai apgadintas, apipieštas. Tėvas jam nepasakojo, kas konkrečiai apgadino ar apipiešė garažą, laipiojo per tvorą. Tėvas taip pat nepasakojo ir apie nagrinėjamą įvykį, o jis pats ir neklausinėjo. Nepamena, kad tėvas būtų skundęsis sveikata, kad negali dirbti, tėvą lanko vieną kartą į savaitę. Nematė, kad tėvo ranka ar pirštai būtų sutvarstyti. Dėl vaikų keliamo triukšmo yra skundusis ir mama.

14Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė K. T. nurodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog asmuo viešoje vietoje užpuolė vaikus ir kažką sulaužė. Ji atliko įvykio vietos apžiūrą, apklausė nukentėjusių vaikų tėvus. Nepamena, ar bendravo su sulaikytuoju, nes jo įvykio vietoje nebuvo, jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Įvykio vietoje buvo apžiūrėta pati gatvė, tikslių detalių nepamena, ji užrašinėjo viską, ką pasakojo tėvai, vaikų tėvai jai sakė, kad asmuo vaikus puolė kirviu ir kirviu sugadino kažkokį daiktą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje yra atskirai užpildyti įvykio vietos apžiūros protokolas ir atskirai daiktų apžiūros protokolas, tai galimai šie du veiksmai buvo atlikti atskirai, ir tas sulaužytas daiktas buvo apžiūrėtas ne kartu su įvykio vieta, o kitoje vietoje. To daikto apžiūros protokolas nėra sietinas su įvykio vietos apžiūros protokolu. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimą, liudytoja nurodė, jog, atliekant įvykio vietos apžiūrą, buvo apžiūrėta gatvė kaip vieša vieta ir nebuvo aiškinamasi, kur yra privačios teritorijos ribos.

15Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. G. nurodė, kad jis dirba (vadovauja) UAB ( - ), ši bendrovė gamina įrangą gravitaciniam (kalnų dviračių) sportui. Nukentėjusįjį T. B. pažįsta, nes jis yra perspektyvaus jauno sportininko H. B. tėvas. Jo bendrovė kaip gamintojai H. B. kaip talentingam sportininkui suteikė naudotis rampą jo kaip sportininko tobulėjimui, o už tai norėjo gauti nuotraukų ir vaizdo medžiagos reklamai. Dėl tos rampos nebuvo pasirašyta jokio sutartis, tiesiog draugiškai geranoriškai susitarė dėl perdavimo naudotis ir reklamos. Kai tą rampą perdavė H. B., nei jis, nei jo kolegos nesitikėjo ją atgauti, ji tiesiog buvo perduota rėmimo tikslais. Dėl to, kad rampa sulaužyta, jis jokių pretenzijų H. B. neturi. Nurodė, kad nešant rankose tos rampos sulaužyti neįmanoma, metant ją – ji taip pat neturėtų lūžti. Ji gali būti sulaužoma, jei ji apversta būtų daužoma į kokį nors metalinį daiktą, taip pat ir kirviu galima sulaužyti. Tokios rampos vertė svyruoja nuo 285 Eur iki 345 Eur. Apie tai, kad rampa buvo sulaužyta jam papasakojo H. B., kuris jam teigė, jog jis su draugu pasistatė rampą netoli namų, pradėjo važinėtis, atėjo piktas žmogus su kirviu ir rampą sukapojo ar apkapojo, o H. B. su draugu labai išsigando ir pabėgo. Liudytojas nurodė, kad gaminant tokias rampas, yra tikrinama, kokį svorį ji atlaiko (atlikę bandymus, nustatė, kad tokia rampa atlaiko apie 100 kg svorį), siekiama, atsižvelgiant į tai, kam ji skirta, kad ji nelūžtų. Atsižvelgiant į jam teismo posėdžio metu parodytas nuotraukas, matyti, kad buvo sulaužytos rampos sijos keliose vietoje, taip lūžti nuo naudojimosi rampa, negali, nes sijos lūžusios keliose vietose. Nešant rampą rankoje taip sulaužyti rampos sijų taip pat nėra įmanoma. Sviedžiant rampą, galėtų apsidaužyti rampos išoriniai kampai ir kraštai, tačiau ne sijos. Tam kad taip lūžtų sijos, reikėtų daug kartų daužyti apverstą siją į kokį nors metalinį ar betoninį daiktą, taip pat šokinėjant dideliam žmogui daug kartų ant tokios rampos. Kirviu tokią rampą, sudėtą naudojimui, taip pat yra galima sulaužyti, nes ji yra visgi medinė. Atsakydamas į gynėjo klausimus, liudytojas nurodė, jog spardant taip, kaip matyti nuotraukose, rampos sulaužyti nėra įmanoma, iš nuotraukų matyti aštrūs lūžiai, todėl reikėtų apversti rampą ir tiksliai koncentruotai smūgiuoti, tada gal būtų ir įmanoma ir su koja taip sulaužyti.

16Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. K. nurodė, kad teismo nagrinėjamo įvykio detaliai nepamena, prisimena, jog buvo gautas iškvietimas, kad užpulti vaikai. Nuvykus į įvykio vietą ten jau buvęs kolega nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad vaikai, šokinėję per medinį kalniuką, buvo užpulti kito asmens, vienam vaikui buvo suduota per veidą, sukapotas medinis kalniukas. Bendravo su vaikus užpuolusiu asmeniu ir jį sulaikė. Kiek pamena, kaltinamasis jiems sakė, kad vaikai buvo patekę į privačią teritoriją, šokinėjo, bėgiojo prie jo garažo, jam neatlaikė nervai ir jis išbėgo vaikų sudrausminti. Kaltinamasis neigė mušęs vaikus ar ką nors laužęs. Liudytojas nurodė, jog jokių konfliktų su kaltinamuoju įvykio vietoje nebuvo. Kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, jam drebėjo rankos, prakaitavo, nenuosekliai dėstė aplinkybes, vaikščiojo pirmyn ir atgal. Jis (liudytojas) ant kaltinamojo įvykio vietoje balso pakėlęs nebuvo. Atvykęs pagal iškvietimą, jis matė sulaužytą rampą, ji buvo sulaužyta iš vidau keliose vietose (sulaužyti laikikliai). Rampa gulėjo kitoje gatvės pusėje nei kaltinamojo gyvenamasis namas. Liudytojas taip pat nurodė, jog jis įvykio vietoje vaikų neapklausinėjo, matė, kad vaikai buvo sutrikę, išsigandę, nors vienas vaikas sakė, kad jam buvo suduota į veidą, tačiau jis pats vizualiai ant vaiko sužalojimų nematė. Taip pat liudytojas nurodė, kad ant kaltinamojo rankų jokių sužalojimų nematė, pats kaltinamasis sužalojimais nesiskundė, nieko nenurodė apie apgadintą turtą. Jis pastebėjo, kad kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai vaikų atžvilgiu, tai jautėsi iš to, kaip kaltinamasis kalbėjo apie vaikus, jautėsi neapykanta.

17Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. S. N. nurodė, kad jis savo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Paaiškino, kad įvykis įvyko 2018 m. birželio 3 d., vienas jaunuolis užlipęs ant rampos užsilipo ant jo garažo stogo, o kitas stebėjo aplinką. Dėl to jis (V. S. N.) nusprendė jaunuolius išvaryti, jis liepė jiems eiti lauk ir koja paspyrė jų turėtą rampą į kitą gatvės pusę. Jaunuoliai nepaklausė jo raginimų, ant garažo stogo užsilipęs jaunuolis nusilaužė nuo medžio šaką ir su ja puolė kaltinamąjį, tačiau jis sugebėjo atimti pagalį ir numetė jį į šoną. Dėl to supykęs jis nuėjo atsinešti kirvį ir su juo du kartus trenkė per rampą ir ją sulaužė. Be to kaltinamasis nurodė, kad jaunuolių nelietė, nemušė, negrasino, o tik liepė išeiti ir nelįsti prie jo garažo (t. 1, b. l. 94).

18Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis nukentėjusysis M. K. parodė, kad vasarą, birželio mėn., tikslaus laiko nepamena, bet dienos metu, buvo susitikęs su draugu H. B., kuris turėjo trampliną dviračiams, ir kartu su juo nuėjo į ( - ), kurioje gyvena tas kaimynas. Jie buvo ant žolės prie kalno, paskui ten eina gatvė ir kaimyno vartai. Ant žolės jie ir surinkinėjo tą rampą. Pradėjus jiems surinkinėti rampą, atėjo kaimynas ir liepė jiems nešdintis, įžeidinėjo juos. Jie atsakė, kad tuoj išeis, bet jiems reikėjo atgal surinkti tą trampliną. Kaimynas, nelaukdamas, kol jis ir H. B. sudės trampliną, sugrįžo nešinas kriviu. Kirvis buvo medine rankena ir geležine geležte, galimai apie 45 cm., dydžio, gal didesnis. Kaimynas grįžęs prie jų su kirviu, pradėjo kapoti rampą (trampliną) (kapojo tiek kirvio aštriąja, tiek bukąja dalimis), norėjo ir H. B. dviratį sukapoti, tačiau jis (M. K.) spėjo tą dviratį patraukti, po ko kaimynas jam du kartus sudavė į kairės akies sritį. Jis tą kaimyną šiek tiek pastūmė kaire ranka, nes dešine ranka laikė dviratį, ir kartu su H. B. pabėgo. Kiek pamena, H. B. tą vyrą šiek tiek pastūmė, kai jis kirviu kapojo rampą. Nukentėjusysis nurodė, kad kai pamatė kaimyną su kirviu, jis labai išsigando, bijojo tiek dėl savęs, tiek dėl draugo, tuo metu rampa mažai jiems ir terūpėjo, norėjo pabėgti iš ten. Po visko, jie grįžo katu su H. B. namo, juos pamatė H. B. tėvas ir iškvietė policijos pareigūnus. Tas kaimynas nuolat jiems žaidžiantiems reikšdavo pretenzijas, tačiau tik jis vienas, kiti kaimynai nesiskundė jų elgesiu, niekada nepriekaištavo. Nurodė, kad iškart po to, kai jam kaimynas sudavė į veidą, jis dėl išgąsčio ir šoko, skausmo nejuto, tik po to pradėjo skaudėti, atsirado mėlynė. Dėl tos mėlynės, jis jautėsi blogai, kai reikėjo važiuoti į miestą ir pan. Nukentėjusysis nurodė, kad jis ant to kaimyno garažo stogo niekada nėra laipiojęs, be to, mano, kad neįmanoma ant jo ir užlipti, nes iškart nuslystum (t. 1, b. l. 53-56).

19Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis nukentėjusysis H. B. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, tai buvo vasara, dienos metas, jis susitiko su M. K., su savimi turėjo specialią medinę rampą, kurią pastačius galima per ją šokinėti dviračiu. Jie su draugu pasistatė tą rampą ( - ), asfaltuotoje dalyje, tam, kad dviračiu būtų galima nušokti ant žolės. Kai jie statėsi rampą, prie jų priėjo vyriškis, liepė jiems iš ten išeiti, pasakė, kad jiems čia ne poligonas. Jis numetė rampą, paskui išėjo, jie atgal pasistatė tą rampą, pradėjo ardyti tą rampą, bet dar nespėjo, nes tas vyras vėl atėjo, tik šįkart nešėsi kirvį, pradėjo daužyti tą rampą kirviu. Jie rėkė, kad jis nustotų, bet jis vis tiek toliau daužė, pradėjo kapoti su kirviu, daug dalių sukapojo. M. K. buvo su jo dviračiu, tas vyriškis norėjo kirsti kirviu per dviratį, bet draugas spėjo patraukti dviratį. M. K. bandė gintis, bandė stumdytis, o tas vyriškis M. K. trenkė delnu per veidą du kartus. Tada jie atsitraukė, M. K. paėmė dviratį, o jis paėmė kitus daiktus (kuprinę, šalmus). Vyras kapojo rampą, jie rėkė, kad jis liautųsi, tačiau vyriškis sukapojęs rampą išėjo pas save į kiemą. Tada jie greit pasiėmė rampą ir pabėgo pas save į namus, visą situaciją papasakojo tėčiui, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Jis bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, papasakojo jiems kas nutiko, policijos pareigūnai fotografavo tiek rampą, tiek įvykio vietą. Nukentėjusysis nurodė, kad jis anksčiau nėra buvęs to vyriškio kieme ar lipęs ant jo garažo stogo (t. 1, b. l. 66-69).

20Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. K. nurodė, kad į ją 2018 m. birželio 3 d. apie 12.00 val. kreipėsi jos nepilnametis sūnus M. K., jis pasakė, kad tą pačią dieną apie 11.30 val. jiems kartu su H. B. važinėjant dviračiu per rampą prie ( - ) namo išėjo kaltinamasis su kirviu rankoje ir liepė vaikams nešdintis iš gatvės, teigdamas, kad gatvė priklauso jam, kitu atveju, nurodė, sulaužysiąs kirviu jų daiktus. Tuo metu kaltinamasis priėjo prie M. K. ir sudavė jam ranka du kartus į veido sritį sukeldamas jam fizinį skausmą. Kitam jaunuoliui kaltinamasis su kirviu sulaužė medinę rampą. Vaikai dėl tokio elgesio labai išsigando ir pabėgo. H. B. tėvai iškvietė policiją. Dėl įvykio M. K. patyrė po kaire akimi sumušimo žymę, be to yra labai išsigandęs ir jaučiantis didelę psichologinę įtampą (t. 1, b. l.25-26). Iš papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos ir civilinės ieškovės baudžiamojoje byloje B. K. parodymų nustatyta, kad dėl M. K. patirto fizinio skausmo jis buvo psichologiškai paveiktas, todėl ji pareiškia civilinį ieškinį 300 eurų sumai, kadangi vaikui buvo nejauku eiti į mokyklą su sužalotu veidu ir vaikas patyrė stresą pamatęs kirvį (t. 1, b. l. 28).

21Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas byloje T. B. nurodė, kad 2018 m. birželio 3 d. namo grįžo jo sūnus H. B., jis atrodė išsigandęs. Vaikas papasakojo, kad jam kartu su M. K. žaidžiant ( - ) iš namo išėjo kaltinamasis su kirviu, šaukdamas necenzūrinius žodžius, ir liepė vaikams išeiti lauk iš gatvės. Vaikams nespėjus to padaryti, grįžo kaltinamasis ir su kirviu sudaužė rampą, be to grasino sukapoti dviratį. M. K. užstojo H. B., kas galimai nepatiko V. S. N., dėl ko pastarasis kelis kartus smogė M. K. į veidą. Viską sužinojęs iš vaikų iškvietė policiją. T. B. nurodė, kad jo sūnus patyrė psichologinį stresą, labai pergyvena ir yra susijaudinęs. Įvykio metu buvo sugadinta H. B. padovanota medinė rampa, kurios vertė – 300 Eur (t. 1, b. l. 71). Papildomai apklaustas T. B. nurodė, kad medinės rampos „Hooper“, kainavusios 300 Eur, įsigijimo dokumentų jis neišsaugojo (t. 1, b. l. 73).

22Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. N., kaltinamojo sūnus, nurodė, kad apie patį įvykį nieko negali papasakoti, nes jo nematė. Paaiškino, kad jis gyvena atskirai nuo tėvų, jo tėvo psichinė būklė yra gera. Jo tėvas yra labai tikintis žmogus, geranoriškas, padedantis kitiems, niekada nenaudoja smurto. Tėvas yra skundęsis, kad vaikai jam apgadino garažą (aprašinėjo nepadoriais užrašais), kas taip padarė, jiems nėra žinoma. Tėvas sudrausmina asmenis, jei mato, kad jie elgiasi netinkamai. Apie įvykį 2018 m. birželio 3 d. tiksliai pasakyti negali, tačiau mano, kad jo tėvą išprovokavo jaunuolių elgesys (t. 1, b. l. 80).

23Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. S. parodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio 3 d. apie 11.38 val. patruliuodamas gavo pranešimą, kad ( - ). asmuo grasina su kirviu dviem nepilnamečiam ir sulaužė jų medinę rampą. Atvykus minėtu adresu, prie jo prisijungė kitas ekipažas. Jį pasitiko T. B., kuris paaiškino, kad jam sūnus H. B. pasakė, kad būdamas su draugu M. K. ( - ) gatvėje prie jų laikydamas kirvį rankoje artinosi V. S. N.. Minėtas asmuo M. K. delnu du kartus sudavė į veido sritį ir sulaužė jų medinę rampą, kuri buvo pastatyta šalikelėje. Pačio V. S. N. lauke nebuvo, todėl nukentėję asmenys jiems parodė, kur jis gyvena. Jie pasibeldė į duris, kurias atidarė pats V. S. N. ir paaiškino, kad su šiais vaikais jis konfliktavo ne pirmą kartą, kad jam visuomet jie trukdo, kad yra banditai, kad vaikai jam sulaužė pastato (sandėliuko), šalia garažo, stogą. Daugiau nieko neaiškino tik kartojo tą patį. Jiems atvykus į įvykio vietą kirvio ar lazdos nebuvo, apžiūrėjus teritoriją jo nematė ir kieme. Matė tik sulaužytą rampą. Nori paminėti, kad vyras atrodė piktas ir nusiteikęs prieš vaikus, pastoviai šaukė, kad vaikai jam trukdo. V. S. N. paklausus, ar trenkė M. K., jis tai neigė, sakė, kad tik su koja sulaužė medinę rampą. Kitas ekipažas V. S. N. pristatė tolimesniam aiškinimuisi į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 83-84). Iš esmės analogiškas aplinkybes A. S. nurodė ir savo 2018 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 12).

24Iš byloje esančio 2018 m. birželio 3 d. B. K. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad ji kreipėsi į policiją dėl to, jog 2016 m. birželio 3 d. apie 11.30 min., viešoje vietoje, ( - ), kaimynas, vardu V., gyvenantis ( - ), keikdamasis necenzūriniais žodžiais išbėgo į gatvę rankoje laikydamas kirvį, kuriuo grasino M. K., ir jo draugui H., po ko ranka sudavė du smūgius jos sūnui į veido sritį, tokiais veiksmais jam sukeldamas fizinį skausmą bei kirviu apgadino sūnaus draugo medinę rampą (t. 1, b. l. 1).

25Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2018 m. birželio 3 d., apie 11.38 val., į Bendrąjį Pagalbos Centrą (BPC) paskambino asmuo, prisistatęs B., ir nurodė, kad prieš 10 min, ( - ) atėjęs kaimynas grasino vaikams kirviu, sulaužė jų daiktus, vaikai nenukentėjo. BIRT ataskaitų žiūryklėje taip pat užfiksuota papildoma informacija apie įvykį (t. 1, b. l. 7).

26Iš byloje esančių B. K. ir T. B. rašytinių pranešimų, matyti, jog B. K. surašė rašytinį pranešimą, kuriame nurodė, jog 2018 m. birželio 3 d., apie 11.30 val. jos sūnui kaimynas ( - ), trenkė du kartus per veidą, T. B. savo rašytiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. birželio 3 d., apie 11.30 val. vyriškis, gyvenantis adresu ( - ), gatvėje užpuolė jo sūnų bei pastarojo draugą, grasino kirviu bei sulaužė medinę rampą, kurios vertė 300 Eur, M. K. du kartus sudavė į veidą (t. 1, b. l. 8-9).

27Iš 2018 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu ( - ), apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuota protokole bei protokolo priede – fotolentelėje (t. 1, b. l. 13-16).

28Iš 2018 m. birželio 3 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog T. B. pateikė medinę sudedamąją rampą (t. 1, b. l. 17), kuri buvo apžiūrėta, apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti 2018 m. birželio 3 d Daiktų apžiūros protokole bei protokolo priede – fotolentelėje (t. 1, b. l. 18-19), daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad rampa išrinkta dalimis, medinės detalės sugadintos – matomos laužymo žymės, sugadintas tvirtinimo mechanizmas, keli rampos dalių galai nulaužti (t. 1, b. l. 18-19).

29Iš 2018 birželio 4 d. specialisto išvados Nr. G 1819/2018 (01) nustatyta, kad M. K. nustatytas kairės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, M. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 22).

30Iš byloje esančio 2018 m. spalio 15 d. D. N. elektroninio laiško nustatyta, kad jis policijos pareigūnams pateikė ( - ), esančio pastato, kuriame taip pat yra ir garažas, fotonuotrauką (t. 1, b. l. 81).

31Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

32BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtą BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Nors vieno iš šių alternatyvių veiksmų atlikimo, kilus BK 284 straipsnyje numatytiems padariniams, pakanka, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

33Iš bylos medžiagos nustatyta, jog teismo nagrinėjamo įvykio vietoje, kuomet kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus veiksmus, buvo trys asmenys – nukentėjusieji M. K. bei H. B. ir kaltinamasis V. S. N., kitų tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų nėra. Taigi siekiant nustatyti, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra būtina itin detaliai analizuoti šių asmenų, kurie visi tiesiogiai susiję su įvykiu, parodymų nuoseklumą ir jų atitikimą kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

34Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti nukentėjusieji H. B. ir M. K. davė nuoseklius parodymus apie nagrinėjamą įvykį, o būtent, kad jiems surinkinėjant medinę rampą netoli kaltinamojo namų, iš savo kiemo išėjęs kaltinamasis liepė jiems iš ten išeiti, o jiems nespėjus to padaryti, V. S. N. išėjo iš savo kiemo nešinas kirviu, kuriuo sukapojo H. B. turėtą medinę rampą, kėsinosi apgadinti ir H. B. dviratį, tačiau M. K. bandant jį patraukti ir ranka atsistumti nuo kaltinamojo, pastarasis du kartus ranka trenkė M. K. į veido sritį. Tokią įvykių versiją nukentėjusieji pateikė tiek, kaip minėta, apklausti ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją vykusioje apklausoje, tiek ir iškart po įvykio savo tėvams, t. y. T. B. ir B. K., kurie tiek apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Be to, tokius nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog M. K. nustatyta kairės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, galimai padaryta įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, daiktų (medinės sudedamosios rampos) apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuotais duomenimis, t. y. kad policijos pareigūnams apžiūrint minėtą rampą, ant jos buvo matomos laužimo žymės. Iš dalies nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir paties kaltinamojo teisme duoti parodymai, t. y. kad jis visgi stengdamasis atsistumti nuo M. K., ranka galėjo jam pataikyti į veido arba kaklo sritį.

35Teismo posėdžio metu kaltinamasis, nors ir neigė kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau neneigė, jog tarp jo ir nukentėjusiųjų H. B. bei M. K. nagrinėjamo įvykio dieną įvyko konfliktas, kurio metu jis sugadino H. B. medinę rampą ir galimai, gindamasis nuo M. K., pastarąjį užgavo. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai proceso metu išsiskyrė, jie prieštarauja ir byloje nustatytoms aplinkybėms. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog jis pamatė ant jo garažo stogo užlipusį jaunuolį, o kitą – stebintį aplinką, dėl ko nusprendė išvaikyti juos, koja paspyrė medinę rampą (atkreiptinas dėmesys, kad rampos svoris, kaip teisme nurodė apklaustas liudytojas T. B., yra apie 15-20 kg., todėl kaltinamojo teiginiai, kad jis tokio svorio daiktą tiesiog paspyrė, teismui kelia pagrįstų abejonių). Teisme kaltinamasis jau teigė, kad jis įvykio dieną matė visgi du jaunuolius landžiojančius po jo garažo stogą, tačiau vėliau tos pačios apklausos metu jau nurodė, kad ant stogo buvo tik vienas H. B.. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog rampą iš pradžių tik paspyrė, tačiau apklausiamas teisme jau nuosekliai dėstė, kaip jis rampą nešėsi rankoje ir tada neva buvo užpultas M. K.. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. S. N. nenurodė nieko apie tai, kad M. K. būtų jį puolęs, o jis atsistumdamas nuo pastarojo būtų ranka kliudęs jo veidą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis visgi teigė, jog jis rampą sugadino, ją kapodamas kirviu, kas patvirtina ir nukentėjusiųjų duotus parodymus apie nagrinėjamą įvykį, tačiau apklausiamas teisme kaltinamasis iš esmės pakeitė poziciją, kategoriškai teigdamas, jog jis rampos kirviu nekapojo ir apskritai namuose kirvio neturi, o rampą galėjo sugadinti ją tiesiog suspardydamas. Kaltinamasis tokį pozicijos dėl veiksmų, kuriais buvo sugadinta nukentėjusiajam H. B. priklausanti rampa, argumentavo tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu apklausą atlikusi policijos pareigūnė blogai surašė apklausos protokolą. Visgi teisme apklausta ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytoja policijos pareigūnė J. P., atlikusi V. S. N. apklausą, nurodė, kad ji apklausos protokole nurodė tokias aplinkybes, kokias jas nurodė pats kaltinamasis, kuris, beje, tokių parodymų teisingumą patvirtino ir savo parašu. Be to, kaltinamojo teisme duotus parodymus apie tai, kad jis neva net neturi kirvio, paneigė jo sūnaus liudytojo D. N. parodymai, kuris apklausiamas teisme nurodė, kad jo tėvas (V. S. N.) tikrai turi kirvį, kuriuo kapoja malkas. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis rampos nekapojo, o ją tiesiog suspardė, kaip kad teigė teisme, paneigia teisme apklausto ir dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėto liudytojo L. G., atstovaujančio sulaužytos rampos gamintoją, paaiškinimai, kad atsižvelgiant į rampos paskirtį, jos technines savybes ir įvertinus fotonuotraukoje užfiksuotus rampos apgadinimus, negalima teigti, kad ji buvo suspardyta, nes tokie apgadinimai spardant ar nusviedžiant rampą negalėjo atsirasti, tačiau tokie apgadinimai tikrai galėjo atsirasti rampą daužant kirviu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis nurodė, kad jį pagaliu užpuolė H. B., tačiau ikiteisminio tyrimo metu V. S. N. teigė, jog pagaliu H. B. bandė jam suduoti į pilvą, tačiau to padaryti nepavyko, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jau teigė, kad H. B. pagaliu jam sudavė ne į pilvą, o į ranką ir netgi padarė pakankamai rimtus sveikatos sužalojimus – sulaužė pirštus, dėl ko jis kurį laiką negalėjo nei dirbti, nei ko nors paimti į rankas. Taigi apie patirtus pirštų lūžius kaltinamasis nurodė tik apklausiamas teisme, apie tokį rimtą sveikatos sutrikdymą jis nenurodė ne tik apklausiamas kaip įtariamasis, bet niekam neužsiminė ir iškart po įvykio, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. K.. Be to, V. S. N. teiginius apie sulaužytus pirštus paneigė ir teisme apklaustas liudytojas jo sūnus D. N., kuris teismui nurodė, kad jis nematė, kad tėvo rankos pirštai būtų sutvarstyti ar kad jis dėl sužalojimų būtų kurį laiką negalėjęs dirbti. Be to, pagrįstų abejonių kelia ir kaltinamojo parodymai apie tai, kad H. B. konflikto pradžioje buvo apskritai užlipęs ant jo garažo stogo, nes pagal kaltinamojo pateiktą įvykių versiją, medinė rampa buvo pastatyta jo teritorijoje, atremta į tvoros stulpą, kad nuo ten būtų lengviau užlipti ant stogo, tačiau kaip matyti iš byloje esančios nuotraukos, pateiktos D. N. elektroniniu paštu, tvoros stulpas, į kurį neva buvo atremta rampa, yra prie pat pakankamai stataus pastato (ne garažo) stogo skliauto ir nuo to stulpo iki nuožulniosios stogo dalies yra pakankamai didelis atstumas. Be to, kaip nurodė kaltinamasis, H. B., kai jis (kaltinamasis) nešė medinę rampą, vis dar buvo ant stogo ir ten išsilaužinėjo medžio šaką, tad lieka neaišku, kaip, dar kaltinamajam benešant per gatvę rampą, H. B. galėjo atsirasti prie kaltinamojo, t. y. kokiu būdu jis ne tik nusileido nuo to stogo, bet dar ir išsilaužė medžio šaką, o tada pribėgo prie kaltinamojo, jei rampos, kuri būtina, anot kaltinamojo, užlipti ant stogo, jau nebebuvo, ir kokiu greičiu jis (H. B.) šiuos veiksmus turėjo atlikti. Be to, tiek apklausiamas teisme H. B. tėvas (liudytojas T. B.), tiek jau minėtas liudytojas L. G. nurodė, kad įvykio metu sugadinta medinė rampa H. B. kaip perspektyviam sportininkui buvo suteikta treniruotėms, ir tokia rampa yra pakankamai brangi, todėl labai abejotina, kad nukentėjusysis neva laipiojimui ant kaltinamojo garažo stogo naudotų ne ką kitą, o būtent brangų jo paties treniruotiems būtiną sportinį inventorių.

36Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, nors kaltinamojo pozicija įvykio atžvilgiu nekito, tačiau jo nurodomos aplinkybės, išdėstytos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu skyrėsi esminiai, kaltinamasis apklausiamas teisme savo pasakojimu stengėsi sumenkinti savo elgesio konflikto metu pavojingumą, teigdamas, kad kirvio neturėjo, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes (kad kirvio apskritai neturi, kad konflikto metu patyrė rimtus sužalojimus, kuriuos jam neva padarė nukentėjusysis), stengėsi nukentėjusiųjų elgesį konflikto metu hiperbolizuoti, teigdamas neva jie landžiojo po jo privačią nuosavybę – garažo stogą, sulaužė jam pirštus, visų parodymų metu kaltinamasis prikaišiojo nukentėjusiųjų chuliganišką elgesį dar iki nagrinėjamo įvykio, nors tokių duomenų byloje apskritai nėra. Be to, kaltinamojo teisme duoti parodymai, kurie lyginant su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pasižymėjo išsamumu ir detalumu, prieštarauja kitų teisme apklaustų liudytojų parodymams ir bylos medžiagai.

37Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis viso proceso metu davė skirtingus parodymus, jo duoti parodymai, iš dalies yra paneigti kitų, su įvykių nesusijusių liudytojų parodymais, teismas kaltinamojo parodymus pripažįsta nepatikimais ir vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės.

38Įvertinus aukščiau teismo aptartus įrodymus ir jų visą visumą, teismas sprendžia, jog šioje byloje įrodyta, jog V. S. N., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vartodamas necenzūrinius žodžius liepė nukentėjusiesiems M. K. ir H. B. išeiti iš šios vietos, tačiau šiems nespėjus to padaryti per kaltinamąjį tenkinantį laiką, jis laikydamas rankoje kirvį, grasino nepilnamečiams, po ko ranka tyčia sudavė du smūgius M. K. į veido sritį, taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą (kairės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą), bei tyčia kirviu nemažiau trijų kartų trenkė į H. B. medinę rampą „Hooper“ tokiu būdų ją sugadindamas. Aplinkybė, kad tokiais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, patvirtina tai, jog V. S. N. aukščiau nurodytus veiksmus atliko viešoje vietoje, t. y. gatvėje, kurioje be jo gyvena ir kiti asmenys, važiuoja transporto priemonės, dėl tokio V. S. N. elgesio, kuomet buvo vartojamas smurtas prieš nepilnametį asmenį, kirviu gadinamas turtas bei gąsdinami nepilnamečiai, vartojami necenzūriniai žodžiai, buvo sukeltas itin didelis išgąstis tiek įvykio vietoje buvusiems ir nuo kaltinamojo veiksmų nukentėjusiems nepilnamečiams, tiek ir jų tėvams. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas pažymėjo, jog atvykus į įvykio vietą, nukentėję vaikai atrodė išsigandę ir pasimetę. Toks kaltinamojo elgesys, akivaizdu, peržengė normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžtas bendravimo ribas ir sutrikdė viešąją rimtį. Kartu teismas pažymi, kad, kaip minėta, šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui motyvas ir tikslas nėra būtinieji požymiai, todėl aplinkybė, kad kažkokie tyrimo metu nenustatyti asmenys praeityje yra apgadinę kaltinamojo turtą, negali pateisinti kaltinamojo kaip brandaus amžiaus žmogaus veiksmų, kuomet jis ranka suduoda nepilnamečiui asmeniui bei rankoje laikydamas kirvį juos gąsdina ir gadina jų turtą.

39Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog aptarti kaltinamojo V. S. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

40Dėl kaltinimo tikslinimo

41Kaltinamajame akte nurodoma, jog V. S. N. tyčia kirviu ne mažiau trijų kartų trenkė į H. B. tėvui T. B. priklausančią medinę rampą „Hooper“, tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek iš paties T. B. parodymų, tiek iš liudytojo L. G. parodymų nustatyta, jog minėta medinė rampa iš esmės buvo perduota naudotis ne T. B., o jo nepilnamečiui sūnui H. B.. Teismo posėdžio metu liudytojas L. G. taip pat paaiškino, jog šią rampą H. B. perdavė žodinio susitarimo būdu mainais į reklaminę medžiagą, jokių pretenzijų dėl šios rampos neturi ir jau perdavimo momentu neturėjo ketinimų vėliau iš H. B. rampą atgauti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad H. B. rampa gamintojo buvo perduota naudotis, nesitikint, kad tokia rampa bus kada nors grąžinta gamintojui, laikytina, kad ši rampa H. B. buvo perleista valdyti, naudoti ir disponuoti ja savo nuožiūra, t. y. jo nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, V. S. N. pareikštas kaltinimas tikslintinas, nurodant kad jis apgadino H. B. medinę rampą „Hooper“.

42Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje patikslintos kaltinimo aplinkybės neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

43Dėl bausmės skyrimo, kardomosios priemonės

44Kaltinamojo V. S. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinimasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę: praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamasis yra vyresnio amžiaus, senatvės pensininkas. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės minimaliai ribai.

45Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. S. N. skiriamą laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 3 d. 11.54 val. iki 2018 m. birželio 4 d. 14.44 val., t. y. dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.

46Dėl civilinių ieškinių

47Baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas nepilnamečio nukentėjusiojo H. B. tėvas T. B. pareiškė ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 300 Eur atlyginimo. Tiek civiliniame ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu T. B. nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl to, jog kaltinamasis kirviu sugadino medinę rampą „Hooper“. Apklaustas teismo posėdžio metu T. B. patikslino, jog medinė rampą „Hooper“ buvo perduota naudotis jo sūnui, šią aplinkybę bei rampos vertę teisme patvirtino ir apklaustas liudytojas L. G.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jam pareikštą T. B. civilinį ieškinį pripažino. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis H. B. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo V. S. N. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo nepilnamečio tėvo T. B. civilinis ieškinys dėl 300 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, tačiau minėta suma kaip teisėtam rampos savininkui priteistina ne T. B., o H. B., pavedant šią pinigų sumą uzufrukto teise valdyti nepilnamečio H. B. tėvui T. B..

48Taip pat šioje baudžiamojoje byloje nepilnamečio nukentėjusiojo M. K. įstatyminė atstovė motina B. K. pareiškė 300 Eur ieškinį dėl nukentėjusiojo M. K. patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje B. K. nurodė, kad jos sūnus buvo sužalotas dėl ko patyrė nepatogumų einant į mokyklą, juto fizinį skausmą, buvo paveiktas psichologiškai. Teisiamojo posėdžio metu pagrįsdama pareikšto ieškinio dydį B. K. iš esmės nurodė analogiškus pagrindus kartu nurodydama ir tai, kad toks ieškinio dydis pasirinktas ir siekiant nubausti kaltinamąjį už jo padarytus veiksmus. Teismui yra suprantamas nukentėjusiojo M. K. motinos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kadangi nusikalstama veika, natūralu, buvo nukentėjusiajam sukelti neigiami išgyvenimai, jis nusikaltimo metu jautė fizinį skausmą, dėl panaudoto smurto patyrė nepatogumų, tačiau pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymas ir jo liekamieji reiškiniai netruko ilgai, o tenkinant civilinį ieškinį yra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, bet ne kaltininko nubaudimo klausimas, todėl M. K. įstatyminės atstovės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiojo M. K. naudai priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, pavedant šią pinigų sumą uzufrukto teise tvarkyti B. K..

49Dėl daiktų likimo, kiti klausimai

50Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota nepilnamečių H. B. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos, esantys byloje (voke prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

51Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnio 2 dalimi nustatytina, kad į baudžiamąją bylą 2019 m. kovo 12 d. pateikta H. B. įstatyminės atstovės B. B. medicininė pažyma (t. 2, b. l. 9), pateisinanti jos nedalyvavimą teisiamajame posėdyje, yra pripažintina nevieša bylos medžiaga, kadangi joje užfiksuoti ypatingi asmens duomenys.

52Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Nutarė

53V. S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

54V. S. N. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

55Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. birželio 3 d., 11.54 val. iki 2018 m. birželio 4 d., 14.44 val., t. y. 2 paras, kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 laisvės apribojimo dienas.

56V. S. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

57Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota nepilnamečių H. B. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos, esančius byloje (voke prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

58T. B. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, iš kaltinamojo V. S. N. nukentėjusiojo H. B. naudai priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, pavedant šią pinigų sumą uzufrukto teise valdyti nepilnamečio H. B. tėvui T. B..

59B. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. S. N. nukentėjusiojo M. K. naudai priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, pavedant šią pinigų sumą uzufrukto teise valdyti nepilnamečio M. K. motinai B. K..

60Išaiškinti V. S. N., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

61Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

621) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

632) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

643) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

65Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

66Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnio 2 dalimi nustatyti, kad į baudžiamąją bylą 2019 m. kovo 12 d. pateikta H. B. įstatyminės atstovės B. B. medicininė pažyma (t. 2, b. l. 9), yra nevieša bylos medžiaga.

67Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. N.,... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos... 4. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 5. V. S. N. pažeidė viešąją tvarką , o būtent:... 6. jis, 2018 m. birželio 3 d., apie 11.30 val., viešojoje vietoje – gatvėje,... 7. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. N. dėl pareikštų kaltinimų... 8. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja (ir civilinė ieškovė) B. K.... 9. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. B. nurodė, kad jis yra... 10. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. S.,... 11. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. M.... 12. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė J. P.... 13. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. N. nurodė, kad jis yra... 14. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė K. T.... 15. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. G. nurodė, kad jis dirba... 16. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. K.... 17. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. S. N. nurodė, kad jis savo... 18. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis nukentėjusysis M. K.... 19. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis nukentėjusysis H. B.... 20. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. K. nurodė, kad į ją 2018 m.... 21. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas... 22. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. N., kaltinamojo sūnus,... 23. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. S. parodymų nustatyta, kad... 24. Iš byloje esančio 2018 m. birželio 3 d. B. K. protokolo-pareiškimo... 25. Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2018 m.... 26. Iš byloje esančių B. K. ir T. B. rašytinių pranešimų, matyti, jog B. K.... 27. Iš 2018 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad... 28. Iš 2018 m. birželio 3 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo... 29. Iš 2018 birželio 4 d. specialisto išvados Nr. G 1819/2018 (01) nustatyta,... 30. Iš byloje esančio 2018 m. spalio 15 d. D. N. elektroninio laiško nustatyta,... 31. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo... 32. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam,... 33. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog teismo nagrinėjamo įvykio vietoje, kuomet... 34. Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti... 35. Teismo posėdžio metu kaltinamasis, nors ir neigė kaltę dėl jam... 36. Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, nors kaltinamojo pozicija įvykio... 37. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis viso proceso metu davė skirtingus... 38. Įvertinus aukščiau teismo aptartus įrodymus ir jų visą visumą, teismas... 39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog aptarti... 40. Dėl kaltinimo tikslinimo ... 41. Kaltinamajame akte nurodoma, jog V. S. N. tyčia kirviu ne mažiau trijų... 42. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės... 43. Dėl bausmės skyrimo, kardomosios priemonės... 44. Kaltinamojo V. S. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 45. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. S. N. skiriamą laisvės apribojimo... 46. Dėl civilinių ieškinių ... 47. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas nepilnamečio... 48. Taip pat šioje baudžiamojoje byloje nepilnamečio nukentėjusiojo M. K.... 49. Dėl daiktų likimo, kiti klausimai... 50. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du... 51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnio 2... 52. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 53. V. S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 54. V. S. N. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į... 56. V. S. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.... 57. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du... 58. T. B. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, iš kaltinamojo V. S. N.... 59. B. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. S. N.... 60. Išaiškinti V. S. N., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja... 61. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:... 62. 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;... 63. 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų... 64. 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.... 65. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės... 66. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnio 2... 67. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...