Byla 1-25-309/2011

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Renatai Guruškinienei, Renatai Lesanavičienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui, nukentėjusiajam R. Š., gynėjai advokatei Danguolei Bajorinienei, nukentėjusiojo R. Š. atstovei advokatei Irinai Petkienei, civilinio atsakovo atstovams advokatui Henrikui Oseckiui, Eugenijui Mikaliūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2A. K., a. k. ( - ) gim. ( - ) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis ( - ) slaugytoju, nevedęs, gyv. ( - ), o deklaruojamos vietos adresas ( - ) r., ( - ) sen., ( - ) k., neteistas;

3R. V., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis ( - ) slaugytoju, išsituokęs, gyv. ( - ), neteistas;

4T. P., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ( - ) slaugytojo padėjėju, nevedęs, gyv. ( - ), neteistas;

5- kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7A. K., R. V. ir T. P. 2008 m. liepos 2 d., laikotarpyje tarp 12 val. ir 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą ( - ) ligoninės, esančios ( - ), ( - ) palatoje, veikdami grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais sudavė bejėgiškos būklės prie lovos specialiais diržais fiziškai suvaržytam abiem kojom ir rankom nukentėjusiajam R. Š. rankomis į pilvo sritį ne mažiau kaip 4 smūgius, bet ne daugiau kaip 15 smūgių, tokiais savo tyčiniais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. Š. daugybinius dešinės kepenų skilties plyšimus, kepenų raiščių plyšimą blužnies sezoninio dangalo lokalų nuplėšimą tulžies pūslės nuplėšimą, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą tokiu būdu, bendrais veiksmais sunkiai sužalojo bejėgiškos būklės nukentėjusįjį R. Š..

8Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2008-07-02 dirbo ( - ) slaugytoju. Į jo pareigas įėjo pacientų priežiūra, kraujospūdžio, temperatūros matavimas, gydytojo paskyrimų vykdymas, vaistų leidimas ir išdalinimas, pacientų saugios aplinkos užtikrinimas, kad nebūtų kokių tai incidentų, apie pasikeitimus informuoti gydytoją. 2008-07-02 8 val., ryte, atėjus į darbą, slaugytoja J. R. perdavė jam budėjimą ir papasakojo apie naujus pacientus. Ji pasakė, kad nesenai paguldytas R. Š., kuris buvo piktas, gali būti agresyvus, neaiški jo psichinė būsena, sėdi ir žiūri į vieną tašką, nesileidžia apklausiamas, neleidžia pamatuoti kraujospūdžio. Priėmęs budėjimą, nuėjo į stebimą palatą. R. Š. sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo į vieną tašką. Kraujospūdį R. Š. pamatavo pradėjęs budėjimą. Matuodamas kraujospūdį ne kartą jo klausė, ar kas skauda, jis atsakė „nieko neskauda, atstokit, paleiskit“. Po to ėjo apžiūrėti kitus pacientus. Tuo metu gydytojai V. V., J. P. apžiūrėjo palatoje esančius ligonius. Po to, jie nurodė ką reikia atlikti. Kiek prisimena, pacientui R. Š. buvo paskirta lašinė infuzija. Tada pacientas dar leidosi pastatyti lašinę, nors nekalbėjo ir buvo piktas, tačiau paliepimus, kad reikia atsigulti, vykdė. R. Š. atsigulė ant lovos ir jam pastatė lašinę infuziją. Apie valandą infuzija vyksta, todėl pacientas turi ramiai gulėti. Kadangi yra statomi intraveniniai kateteriai, pacientas gali ranką palankstyti ir jei jis sujudės, nieko blogo nenutiks. R. Š. judėjo, nebuvo jis ramus, tačiau buvo slaugytojo padėjėjas, kuris prieidavo prie jo, palaikydavo ranką. Eidamas pas kitus pacientus, išgirdo kaip slaugytojo padėjėjas V. K. jį pašaukė vardu. Jis tuo metu buvo skyriaus koridoriaus gale ir atsisukęs pamatė, kad R. Š. atstatęs kumščius eina link V. K.. Lašinė buvo baigusi lašėti, kai R. Š. pradėjo konfliktuoti su V. K.. Tuo metu iš posto išėjo R. V. ir jie nuėjo į stebimą palatą. V. K. jau buvo R. Š. apglėbęs iš nugaros ir vedė į lovą. Palatoje buvo 4 lovos, o lova, kurioje gulėjo R. Š., stovėjo prie lango. Jis su R. V. buvo paėmę R. Š. už rankų, kad jis neišsilaisvintų, kadangi buvo labai impulsyvus, o V. K. laikė apglėbęs jį iš nugaros. Lova, kurioje gulėjo R. Š., buvo pristumta prie lango. Prie lovos iš vienos pusės galima prieiti. R. Š. nuvedė prie lovos ir jį pasodino. Kaip nukentėjusįjį sodino ant lovos, nepamena. V. K. ir R. V. laikė rankas, o jis laikė kojas. Paskui atėjo T. P. ir jie jam pasakė, kad jis atneštu diržus. Jis atnešė fiksavimo diržus. Fiksuoti pradedama nuo rankų. Jeigu asmuo nėra labai agresyvus, nesidrasko, tada nereikia kojų fiksuoti. Kadangi R. Š. spardėsi, buvo neramus, todėl jam buvo fiksuotos kojos. Kadangi R. Š. buvo labai neramus, draskėsi, todėl po kurio laiko jis dar buvo fiksuotas per krūtinę. V. K., T. P. ir R. V. fiksavo rankas, o jis laikė R. Š. koją. Prifiksavus rankas ir vieną koją, jis su R. V. išėjo iš palatos, o V. K. ir T. P. baigė fiksuoti R. Š.. Nukentėjusiojo R. Š. atžvilgiu smurto nenaudojo. Nematė, kad kas būtų smurtą R. Š. atžvilgiu naudojęs. Po to, kai su R. V. išėjo iš palatos, buvo atėjęs apžiūrėti R. Š.. Jis tuo metu dar nebuvo fiksuotas per krūtinę. Po gydytojo V. V. apžiūros, R. Š. buvo fiksuotas per krūtinę. Tiksliai pasakyti negali kiek kartų buvo užėjęs pažiūrėti į stebimą palatą, gal kokius tris kartus. Kai yra ligonis fiksuotas, tai gydytojas duoda nurodymą sekti to ligonio būseną. Vykdydamas gydytojo nurodymą keletą kartų buvo užėjęs apžiūrėti R. Š. būseną. Fizinio suvaržymo lape yra nurodomos valandos kas kiek laiko reikia pacientui matuoti kraujospūdį, pulsą, temperatūrą. Šis darbas įeina į jo pareigas. Prifiksavus, nukentėjusysis draskėsi, šūkavo, žiūrėjo į lubas, šaukė nesamus vardus, kalbėjo su nesamais žmonėmis. Jis šūkavo iki 20 val. nesustodamas, buvo aktyvus, tampė diržus. Jis darbą baigia 20 valandą vakare. Iki jo darbo pabaigos nukentėjusiojo kraujospūdis buvo normos ribose. Nemano, kad fiksuotas prie lovos asmuo galėtų stipriai save susižaloti. Būna nuo diržų paviršutinės kraujosruvos. Per jo 4 metų darbo laiką, taip nėra buvę, kad būdamas fiksuotas pacientas susižalotų ir prasidėtų vidinis kraujavimas. Tie sužalojimai, kurie operacijos metu buvo rasti pas nukentėjusįjį, galėjo būti padaryti anksčiau. Statoma lašinė infuzija galėjo stabilizuoti nukentėjusiojo būseną, atitolinti kraujospūdžio kritimą. Nematė, kad kas iš darbuotojų būtų dėjęs R. Š. ant galvos pagalvę. Gulinčiam ant lovos pacientui įspirti neįmanoma, nes lova stovi prie sienos, iš galo yra atrama, o be to, lovos gana aukštos. Iš kairės pusės prie sienos gulėjo R. Š., t. y. jo kairė pusė buvo prie sienos. Jeigu būtų suduodami smūgiai gulinčiam R. Š., tai jie būtų suduodami į dešinę pusę. Pas R. Š. sužalojimai rasti kairėje pusėje. Todėl mano, kad nebuvo galimybės sužaloti asmenį gulintį kaire puse prie sienos. Į stebimą palatą gali įeiti tik tie ligoniai, kurie guli toje palatoje, o kiti ligoniai gulintys skyriuje įeiti negali.

9Kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-07-02 dirbo ( - ) ligoninėje. Tuo metu dirbo skyriaus administratoriumi. Jo darbo valandos buvo nuo 8 val. ryto iki 15.42 val. Perduodant budėjimą po naktinės pamainos susirenka visa komanda, t. y. jis, kaip skyriaus administratorius, slaugytojas A. K., perduodanti budėjimą slaugytoja, gydytojai. Tuo metu visi susipažįsta su aktualiausia informacija, kuri yra perduota po nakties budėjimo, t. y. į kuriuos pacientus reikia atkreipti dėmesį. Skyriuje nuolat nebuvo, kadangi kaip administratorius rūpinosi administraciniais skyriaus reikalais. Jo darbo kabinetas tuo metu buvo už skyriaus ribų. 12 val. yra pietų pertrauka ir jie dažnai geria kavą, valgo stebėjimo poste. Tuo metu buvo skyriuje. Kadangi prieš stebėjimo postą yra ( - ) palata, jis pamatė, kad R. Š. užsipuolė slaugytojo padėjėją V. K. ir tarp jų įvyko grumtynės. Buvo girdėti garsus R. Š. kalbėjimas ir bandymas suduoti V. K.. Ar pacientas sudavė, ar nesudavė, pasakyti negali. Jis pamatęs, kad V. K. bando suvaldyti impulsyvų paciento elgesį ir įvertinęs situaciją bėgo padėti slaugytojo padėjėjui sutramdyti R. Š. agresyvų elgesį. Tuo metu atbėgo A. K.. Tiksliai pasakyti, kuris į palatą pirmiau atbėgo, ar jis, ar A. K., negali pasakyti. Gali būti, kad jis pirmiau. V. K. buvo nukentėjusįjį apglėbęs iš nugaros ir bandė išvengti paciento agresijos. R. Š. tuo metu muistėsi, draskėsi, bandė ištrūkti. Jis čiupo R. Š. už rankos, riešo ar alkūnės. Tada priėjo A. K. ir jie visi trys sugebėjo R. Š. nuvesti prie lovos ir paguldyti. Sunku pasakyti kaip R. Š. nuvedė prie lovos, nes jis muistėsi, draskėsi. R. Š. buvo suimtas, buvo apriboti jo judesiai ir jis buvo nuvestas ir paguldytas ant lovos. Jį ant nugaros paguldė. Per prievartą R. Š. paguldė į lovą. R. Š. priešinosi, bandė keltis, tačiau buvo paguldytas. Bandė keltis priešinosi ir gultis. Privedė R. Š. prie lovos, pasodino, o po to jį paguldė. Su V. K. laikė R. Š. rankas, A. K. laikė prispaudęs prie lovos jo kojas, kad neįspirtų. T. P. atnešė diržus ir tada pirmiausiai pririšo rankas, po to kojas. Kai liko prifiksuoti vieną koją, jis su A. K. išėjo, nes jų pagalba buvo nebereikalinga. Su gydytojais aptarė kokių veiksmų toliau reikia imtis ir gydytojas paskyrė R. Š. gydymą. Jeigu pacientas yra agresyvus, kad ir būdamas fiksuotas jis draskosi, gydytojas priima sprendimą pacientą fiksuoti per krūtinę kaip papildomą priemonę. Jis nežino ir nematė, kada R. Š. buvo fiksuotas per krūtinę. Ar po to buvo užėjęs į stebimą palatą, kur gulėjo R. Š., neprisimena. Tuo metu eiti, žiūrėti, stebėti paciento R. Š. būseną nebuvo jo pagrindinės pareigos. Jo budėjimo metu, jam matant, niekas R. Š. jokių sužalojimų nedarė, jo nemušė, prievarta naudota tik tiek, kiek buvo reikalinga, kad sustabdyti jo agresyvų elgesį. R. Š. nustatyti sužalojimai, tai yra daugybiniai sužalojimai. Nukentėjusysis galėjo būti sužalotas dar iki atvykstant į ligoninę.

10Kaltinamasis T. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-07-02 dirbo slaugytojo padėjėju. Jis turėjo prižiūrėti kad ligoninėje būtų tvarka, maitinti ligonius, rūpintis jų higiena. Dokumentus nunešti parnešti. Stebimoje palatoje yra grafikai, kuriuose nurodytas laikas kam ir kada prie stebimos palatos sėdėti. Nuo 8 val. iki 20 val. pradėjo dirbti skyriuje. Apie 12 val. išėjo į rūbinę parnešti drabužių. Grįžus į skyrių pastebėjo, jog nėra V. K. prie stebimos palatos ir priėjęs prie palatos pamatė, kad laiko pacientą ir kažkuris pasakė atnešti fiksacijos diržus ir 4 diržus paėmė. Atnešus diržus R. Š. fiksavo prie lovos, jis dešinę ranką prifiksavo. Kitą ranką kas prifiksavo neprisimena. Po to buvo prifiksuota koja ir kai liko viena koja jis su V. K. liko palatoje dviese fiksuoti. Prifiksavus koją jis išėjo į skyrių dirbti. Nuo 14 val. sėdėjo prie stebimos palatos iki 20 val. R. Š. per krūtinę buvo fiksuotas apie 14 val. Per tą laiką R. Š. atfiksuotas nebuvo, nes draskėsi šaukė, kalbėjo su nematomais žmonėmis. 20 val. perdavė budėjimą kitam slaugytojo padėjėjui. R. Š. nebuvo atfiksuotas. Niekas R. Š. nemušė, nedėjo pagalvės ant galvos, gal jam tai asocijuojasi su prakaito nuo veido valymu rankšluosčiu.

11Nors kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė įrodoma:

12nukentėjusiojo R. Š. parodymais, jog prieš patenkant į ligoninę gėrė alkoholinius gėrimus šešias - septynias dienas iš eilės. Supratęs, kad pats alkoholio gėrimo nenutrauks, nuėjo pas tėvą pasitarti, ką reikia daryti. Tėvas telefonu paskambino broliui. Atvažiavo brolis A. Š.. Buvo nutarta važiuoti į ligoninę. Į ligoninę jį, savo automobiliu, vežė brolis. Nuvyko pas gydytoją ( - ), nes ir ankščiau buvo pas jį gydęsis. Gydytojas ( - ) pasakė, kad neturi gydančio gydytojo, todėl išrašė siuntimą į ( - ) ligoninę. ( - ) ligoninės priimamajame gydytoja apžiūrėjo jį, davė kažkokią tabletę, iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė į ( - ) ligoninės toksikologijos skyrių. Brolis su savo mašina iš paskos greitosios važiavo. Jį nuvežė į ( - ) ligoninę. Ligoninės priimamajame jį perrengė ligoninės pižama ir nuvežė į toksikologijos skyrių. Prisimena, kad kai buvo paguldytas į palatą, jam pririšo vieną ranką ir pastatė lašelinę. Ryte atvažiavo brolis, atvežė vaistų. Išbuvo ligoninėje antrą naktį. Ryte prabudęs, pradėjo vaikščioti po koridorių, priėjo prie seselės, pasakė jai, kad eis namo. Ji pasakė, kad niekur neišeis, nes durys užrakintos. Nuėjęs į apačią, ten buvo plastikinės durys, tas duris patampė, jos buvo užrakintos. Priešais pamatė medines duris, jas stumtelėjo ir jos atsidarė. Išėjo į lauką. Kai išėjo iš ligoninės į namus, buvo apsirengęs su ligoninės pižama ir basas. Ėjo ( - ), ( - ) gatve ir už ( - ) pervažos jį pralenkė policijos automobilis „Volvo“ su skiriamaisiais ženklais. Kiek pavažiavęs policijos automobilis apsisuko ir atvažiavo prie jo. Policijos pareigūnai klausė jo kur eina, pasakė kad eina namo į ( - ). Jie pradėjo juoktis, sakė, kad niekur jis neis ir tuoj iškvies greitąją pagalbą. Kadangi pasakė, kad niekur neis, tada atsisėdo ant kelkraščio. Policijos pareigūnai buvo keturi, vienas liko sėdėti automobilyje, o trys pareigūnai išlipo iš automobilio. Policijos pareigūnai jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo ir jokio agresyvumo nerodė. Greitai atvažiavo greitoji pagalba ir nuvežė jį į ( - ) ligoninę. Ten jį įsivedė į vidų. Kai greitoji pagalba jį atvežė į ( - ) ligoninę, gydytoja pamatavo kraujo spaudimą, uždavė kelis klausimus. Leido gydytojai save apžiūrėti. Nebuvo agresyvus. Gydytoja klausinėjo jo vardo, pavardės, tautybės ir pan. Ji „durnus“ klausimus uždavinėjo ir nusprendė, kad reikia jį paguldyti į ligoninę. Atėjęs sanitaras jį nuvedė į ligoninės antrą aukštą. Sanitaro vardo, nei pavardės nežino. Prieš pietus palatoje susiginčijo su šviesių plaukų vaikinu. Jis buvo apsirengęs žalsvais rūbais. Jo tarp kaltinamųjų nėra. Su juo tarpduryje susikabino. Jam į pagalbą atėjo visi trys kaltinamieji. Tada jam diržais surišo kojas, rankas ir per krūtinę. Kadangi jis priešinosi, jam sudavė smūgį į krūtinę. Visi trys kaltinamieji puolė prie jo, paguldė į lovą ir pririšo prie lovos. A. K. jam rankas rišo. Kojas kas rišo, neprisimena. Kadangi viskas labai greitai vyko, todėl neprisimena kuris ką rišo. Kai buvo pririštas prie lovos, tada jį mušė. Visi smūgiai jam buvo suduoti, kai buvo prifiksuotas prie lovos. Mušė visi trys kaltinamieji. Visi smūgiai rankomis buvo suduoti į pilvo sritį. Kai pradėjo šaukti, tada, kaip jam atrodo, T. P. ant galvos uždėjo pagalvę ir su keliais atsitūpė ant jo. Sudavus smūgius, jis apsiramino. Po to pradėjo sakyti, kad jam veržia rankas, prašė paleisti, jie vėl jam sudavė smūgius. Kiek prisimena, kad kairę ranką pradėjo judinti R. V. jam pasakė: „baigsi, ramiai gulėk“ ir dar du smūgius sudavė, o po to prarado sąmonę. Neprisimena kaip išvežė jį iš palatos į ( - ) ligoninę. Jam galėjo būti suduota apie 10 smūgių. Pateikia 80 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti VšĮ ( - ) ligoninei už jo sužalojimą. Iki įvykio dirbo pusę etato taksi vairuotoju ir dar dirbo ( - ) kultūros centre budėtoju. Po patirto sužalojimo turėjo atsisakyti darbo. Beveik pusę tos prašomos priteisti sumos jis būtų uždirbęs. Neturi patvirtinančio dokumento, kad dėl sveikatos negalėjo to darbo dirbti. Savo noru išėjo iš darbo, parašė pareiškimą, kad dėl sveikatos negali dirbti. Budėtojo alga buvo apie 1200 Lt į rankas. Po patirto sužalojimo, pablogėjus sveikatai, turėjo atsisakyti budėtojo darbo, patyrė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nevisokį maistą gali valgyti, perka vaistus. Šiai dienai dar vartoja vaistus. Ligoninėje gydėsi iki liepos 14 d., po to, dar mėnesį buvo nedarbingas. Neturtinę žalą prašo priteisti iš ( - ) ligoninės, nes jį sužalojo būnant ( - ) ligoninės ( - ) palatoje, jį sumušė ligoninės darbuotojai;

13liudytojo A. Š. parodymais, kad nukentėjusysis R. Š. jo brolis. Kai brolis R. Š. užgeria, tai kurį laiką nepraeina ir tenka vežti į ligoninę. Prieš vežant į ligoninę, brolis 5-7 dienas buvo gėręs, jam buvo pagirių sindromas. Prieš išvežant į ligoninę, brolis pats vaikščiojo, jokiais skausmais nesiskundė. Atvežus į ligoninę, jį apžiūrėjo budinti gydytoja. Ji nukreipė į apskrities ligoninę. Apskrities ligoninėje budintis gydytojas jį apžiūrėjo ir paguldė į ligoninę. Jis paklausė kiek laiko brolis bus ligoninėje, jam buvo pasakyta, kad 2-3 paras. Kitos dienos ryte atvažiavo jį aplankyti, jis normaliai sėdėjo ant lovos, su juo pasikalbėjo. Jis broliui pasakė, kad atvažiuos pas jį kitos dienos ryte. Kitos dienos ryte atvažiavęs pamatė, jog palatoje jo lova paklota, o jo nėra. Jam pasakė, kad brolis yra ( - ) ligoninėje. Ten nuvažiavus ir jam užlipus į antrą aukštą paskambinus į duris ir duris atidaręs vyras jį norėjo išgrūsti lauk. Tas vyras, kuris norėjo jį išgrūsti lauk, buvo aukštas, plonas, šviesių plaukų. Po to jį pasivijo chalatu vilkintis vyras ir jis pasakė: „Kai atvežė, tarp mūsų įvyko šiokios tokios grumtynės, bet mes trise jį paguldėme ir pririšome“. Jis išvažiavo namo. Kitą rytą atvažiavo į psichiatrijos ligoninę ir iš skyriaus išėjusi moteris jam pasakė, kad brolį išvežė į apskrities ligoninę. Paklausus, kodėl jį išvežė ir ji pasakė, kad pradėjo kristi kraujospūdis. Atvažiavus į apskrities ligoninę, gydytojas pasakė, kad brolis yra operuojamas, kad buvo sumuštas ir patyrė didelę traumą. Vėliau brolis pasakojo, kad jam buvo rankos pririštos ir paprašius atsigerti, jam buvo suduodami smūgiai į krūtinę. Pasakojo, kad neaukštas vyras su keliais užšokęs ant krūtinės buvo, sakė, kad sanitarai jį mušė, pasakė: „Tie vyrukai budintys mane mušė“.. Jis nesakė, kad gydytojai jį mušė. Brolis kažką minėjo, kad jam būnant ( - ) ligoninėje, kai buvo mušamas, matė gydytoją einantį pro šalį ir prašė gydytojo pagalbos. Dabar tiksliai pasakyti, ką brolis sakė, negali, neprisimena;

14liudytojos R. K. (K.) parodymais, kad 2008-06-30 dirbo ( - ) apskrities ligoninės nefrologijos toksikologijos skyriuje. Kiek prisimena, kad tą dieną nukentėjusysis gulėjo ( - ) palatoje. Nukentėjusysis niekuo nesiskundė, gulėjo ramiai ir nieko neišsakė. Jokių sužalojimų pas nukentėjusįjį nematė. Jos budėjimo metu nukentėjusiojo fiksuoti prie lovos nereikėjo. Jai išėjus iš darbo, nukentėjusįjį paliko ligoninėje. Kas po to vyko su nukentėjusiuoju, nežino. Nežino ar R. Š. buvo iš namų atvykęs, kai 2008-06-30 19.30 val. buvo paguldytas į jų skyrių. Spaudimas110/80 yra normalus;

15liudytojos L. B. parodymais, kad 2008-06-30 dirbo ( - ) apskrities ligoninės nefrologijos-toksikologijos skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja. Nukentėjusysis gulėjo jų skyriuje, o kada buvo paguldytas dabar neprisimena. Gali būti, kad tai buvo apsinuodijimas alkoholiu ir nukentėjusysis buvo stacionarizuotas. Gali būti, kad R. Š. pirmą kartą pas juos į skyrių buvo paguldytas birželio 30 d. Kiek prisimena, tą kartą jis blaškėsi, brolis jį laikė, jam buvo lašinamos lašinės. Tačiau iš jų skyriaus tą kartą jis nebuvo pasišalinęs. Š. buvo laikoma tik ta ranka, kur laša lašelinės. Dauguma pacientų būna silpnos sveikatos, dreba, jų kūnai būna sukaustyti, tai turbūt ir nukentėjusiojo tokia būklė buvo. Kiek prisimena, nukentėjusysis nebuvo nei mėlynas, nei kruvinas, nei sumuštas. Ji jo detaliai neapžiūrinėjo, tačiau vizualiai neteko matyti, kad būtų sumuštas. Prisimena, kad jam lašėjo lašinės, prisimena, kad jo brolis buvo, padėjo jį prižiūrėti kol jam lašėjo lašinė. Su nukentėjusiuoju nieko tokio neįprasto neįvyko, kad būtų galėjusi ką nors prisiminti. Kai liepos 3 d. 4.40 val. R. Š. buvo pristatytas pas juos į skyrių, jo būklę vertino gydytojas. Jeigu kažką būtų pastebėjusi, ar tai kraujospūdį mažą, ar tai, kad jis nereaguoja, ar jo elgsena, būsena pasikeitė, ji būtų apie tai pranešusi gydytojui. O šiuo atveju matomai nieko tokio nebuvo;

16liudytojos V. P. parodymais, kad 2008-07-01 dirbo nefrologijos skyriuje slaugytoja. Tą dieną nukentėjusįjį R. Š. matė. Nukentėjusysis R. Š. buvo ramus, iš kitų pacientų niekuo neišsiskyrė, todėl nebuvo pririštas prie lovos. Nukentėjusysis R. Š. iš skyriaus pasišalino apie pusę šešių ryto. Kai pastebėjo, kad nukentėjusysis R. Š. dingo, apie tai pranešė gydytojui, po to skambino policijai. Kai nukentėjusįjį R. Š. atvežė atgal į ligoninę, tuo metu nedirbo ir jai apie tai nieko nėra žinoma;

17liudytojo A. U. parodymais, kad prisimena, jog 2008-06-30 į nefrologijos skyrių buvo paguldytas nukentėjusysis. Jis buvo paguldytas dėl apsinuodijimo alkoholiu. Kiek prisimena, jį palydėjo brolis. Buvo kalbama, kad jis ne vieną dieną vartojo alkoholį. Nukentėjusysis nebuvo agresyvus, tik tiek, kad jis buvo girtas ir todėl jo brolis pasiliko jį truputį pasaugoti. Nukentėjusysis buvo neramus, ne dėl agresijos, o dėl to kad išgėręs, tai jis stojosi eiti, tai vėl sėsdavosi. Jo broliui pasakė, kad jis bus fiksuotas prie lovos ir brolis tada pasakė, kad prie jo pabus. Nukentėjusiojo išvaizda buvo kaip išgėrusio žmogaus. Jokių sužalojimų pas jį nematė. Jis nesiskundė, kad jam kur nors skauda, ar būtų sužalotas. To paguldymo metu jam buvo paskirtas dedikacinis gydymas, jis buvo fiksuotas, su juo liko brolis. Po to jo darbas baigėsi, perdavė budėjimą kitam gydytojui. Ryte atėjęs į darbą sužinojo, kad nukentėjusysis pasišalino iš skyriaus. Po to nukentėjusysis buvo antrą kartą paguldytas. Ryte atėjus į darbą, pastebėjo, kad jo prižiūrimoje palatoje nukentėjusysis buvo paguldytas. Kiek prisimena, kad siuntime iš psichoneurologinio buvo įrašas, kad galimas vidinis kraujavimas. Tada jis apžiūrėjo jį, kadangi jis jo palatoje gulėjo. Matėsi, kad jo būklė yra sunki. Nukentėjusysis buvo išblyškęs, anemiškas ir tai gali sąlygoti vidinį kraujavimą. Kiek prisimena jis buvo vangus, prislopintas, truputį deziorentuotas. Prisimena, kad jis sakė, jog buvo sumuštas, tik jam nepasakė, kur sumuštas buvo. Tada iš karto atsivedė ultragarsinį echoskopą į palatą pažiūrėti jo pilvą, ar yra plyšimas, ar ne ir apžiūrint matėsi blužnies plyšimas, vidinis kraujavimas. Skubos tvarka iškvietė chirurgą. Chirurgas apžiūrėjęs pasakė, kad iš tikrųjų yra vidinis kraujavimas ir jį persikėlė pas save į skyrių. Kai pirmą kartą nukentėjusysis buvo atvežtas pas juos į skyrių, jo būklė buvo apžiūrėta, buvo paimtas kraujas tyrimui. Iš tų atliktų tyrimų nebuvo įtarimo, kad nukentėjusiajam būtų vidinis kraujavimas. Buvo tirtas hemoglobinas ir nukentėjusiojo kraujas buvo geras. Kai antrą kartą buvo paguldytas pas juos į skyrių vėl buvo atliktas kraujo tyrimas ir hemoglobinas buvo sumažėjęs. Kai nukentėjusysis pirmą kartą buvo paguldytas pas juos į skyrių ir buvo atlikti tyrimai, vidinio kraujavimo tikrai nebuvo. Jeigu nuo pirmo paguldymo į jų skyrių iki antro paguldymo, praėjo trys dienos, tai jis su tokiais duomenimis nebūtų išgyvenęs. Jeigu pirmo paguldymo metu jam būtų buvęs vidinis kraujavimas, tai jis nebūtų išgyvenęs iki antro paguldymo. Jis klausė nukentėjusiojo R. Š., kas jį sumušė, o kadangi jis buvo vangus, jis tik kartojo: „mane sumušė, mane sumušė“. Jis buvo tokioje šokinėje būklėje, deziorentuotas;

18liudytojo A. K. parodymais, kad 2008 m. liepos 1, 2 dienomis dirbo ( - ) apskrities ligoninėje terapijos skyriuje, kaip antrasis budintis gydytojas. Su nukentėjusiuoju neteko bendrauti. Kiek prisimena, padarė įrašą, jog minėtas pacientas savavališkai pasišalino iš skyriaus. Pas juos ligoninėje yra tokia tvarka, kai pacientas pasišalina, jie daro atitinkamą įrašą. Pagal skyriaus tvarką yra pranešama policijai, kai pasišalina pacientas;

19 liudytojų D. Š., E. A., D. J., A. J. parodymais, kad 2008-07-02 dirbant magistralinių kelių priežiūros patruliais buvo gautas pranešimas, jog iš psichiatrinės ligoninės pabėgo pacientas. Pravažiavę ( - ) pervažą, važiuodami ties degaline ( - ) pastebėjo šalikele einantį link ( - ) vyrą apsivilkusį pižama. Jie prie jo privažiavę klausė kur jis eina, jis pasakė, kad eina į ( - ). Tada pranešė budėtojui ir pasakė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Kol atvažiavo greitoji, jie stovėjo, o jis niekur nebėgo, nesipriešino. Jis tik sakė: „paleiskit mane vargšą žmogų, nes einu namo“. Vyras buvo apsivilkęs pižama. Jo pižama nebuvo suplėšyta. Tas vyras nebuvo sužalotas. Sulaikant nukentėjusįjį koviniai veiksmai nebuvo panaudoti, nes nereikėjo. Atvykus greitajai pagalbai, išlipo gydytoja, apžiūrėjo nukentėjusįjį ir po to jis įlipo į automobilį ir greitoji išvažiavo;

20liudytojos Z. Č. parodymais, kad 2008-07-02 dirbo ir dabar dirba ( - ) greitosios pagalbos stotyje felčere. Tą dieną buvo gautas iškvietimas vykti už ( - ) pervažos. Taip pat buvo pranešta, kad jų lauks policija. Greitosios pagalbos automobiliu važiavo ji, sanitaras A. P. ir vairuotojas R. P.. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė šalikelėje stovinčius du policijos automobilius. Atrodo, kad du pareigūnai laikė nukentėjusįjį už rankų. Nukentėjusysis buvo ramus. Jis vilkėjo ligoninės pižama ir iš to suprato, kad tai jų ligonis. Atidarius greitosios pagalbos automobilio duris, nukentėjusysis pats įlipo. Nesimatė, kad jo drabužiai būtų buvę purvini, ar jis būtų sumuštas, ar pats susižalojęs. Nepastebėjo pas jį jokių žaizdų. Kažkuris iš pareigūnų pasakė: „atsargiau, jis agresyvokas“. Nukentėjusysis įlipęs į automobilį atsisėdo, nieko nekalbėjo, niekuo nesiskundė, sėdėjo ramus. Ji klausė vardo, pavardės, kur gyvena, kur eina, kas atsitiko, o jis jai nieko neatsakė. Jo žvilgsnis buvo į niekur. Tada pasakė vairuotojui, kad reikia važiuoti į ligoninę, kol jis nesupyko. Jie nežinojo, kur tą žmogų vežti, todėl pirmiausiai nuvežė jį į ( - ) ligoninę. Nuvažiavus į psichiatrinę ligoninę, paskambino į duris. Duris atidariusios darbuotojos paklausė, ar iš jų ligoninės nėra pabėgęs ligonis. Jai pasakė, kad iš jų ligoninės niekas nėra pabėgęs. Ji pasakė, kad eina pakviesti gydytoją. Atėjusi psichiatrijos gydytoja pasakė, kad jai yra žinomas tas pilietis, pasakė, kad tai R. Š.. Jie palydėjo jį į ( - ) ligoninės priimamąjį ir ten jį paliko. Vedamas R. Š. nesipriešino, elgėsi ramiai. Su psichiatrinės ligoninės gydytoja nekalbėjo apie tai, kad R. Š. gali būti sumuštas policijos pareigūnų;

21liudytojo A. P. parodymais, kad 2008-07-02 dirbo ( - ) greitosios pagalbos stotyje sanitaru. Prisimena, kad teko važiuoti pagal iškvietimą ir buvo rastas ligonis. Kiek prisimena, važiavo link ( - ). Buvo rastas žmogus vilkintis ligoninės pižama ir šalia jo stovėjo pareigūnai. Kiek pareigūnų buvo, neprisimena. Buvo išlipęs iš greitosios automobilio ir matė ligonį. Neprisimena kaip atrodė tas žmogus. Jokių konfliktų, kiek prisimena nebuvo ir neramumų taip pat nebuvo. Neprisimena, kaip to žmogaus rūbai atrodė, ar jis buvo purvinas, ar dar kas nors. Jei būtų kažkas buvę, tai gal ir būtų prisiminęs. Jeigu gerai prisimena, lipant nukentėjusiajam į greitosios automobilį, jokių konfliktų nebuvo;

22liudytojos D. I. parodymais, kad su kaltinamaisiais dirba vienoje įstaigoje. Nukentėjusįjį matė vieną kartą. 2008-07-02 dirbo ( - ) ligoninėje. Jos budėjimas ėjo į pabaigą, darbą turėjo baigti 8 val. ryto. Ryte greitoji pagalba atvežė nukentėjusįjį ir ji jį apžiūrėjo, kiek leido jo psichinė būklė ir priėmė sprendimą paguldyti į ligoninę. Ji apžiūrėjo nukentėjusįjį išoriškai, po to kalbino ir į kuriuos klausimus atsakė surašė ligos istorijoje. Tikrino nukentėjusiojo spaudimą, ūgį, svorį, temperatūrą. Pižama buvo tvarkinga, nesuplėšyta, nesupurvinta. Išoriškai sužalojimų pas nukentėjusįjį nesimatė. Jis nesakė, kad jį būtų kas nors mušęs. Nukentėjusysis buvo su ligoninės rūbais, sunkiai pastovintis ant kojų. Fiziškai nukentėjusysis neatrodė toks silpnas, kad jis negalėtų dėl fizinės būklės atsakyti į klausimus. Jis buvo prastos sveikatos dėl psichinės būklės. R. Š. buvo prasidėjusios haliucinacijos. Haliucinacijos buvo matomos iš jo pakitusio elgesio. Jis paminėjo tokią frazę, kad jį nori suėsti, apšvarinti, baimingai dairėsi, žiūrėjo po kėdėmis ir tai yra tipiški dalyviniai simptomai. Apžiūrėjusi nukentėjusįjį nutarė, kad R. Š. reikia guldyti į ligoninę. Ji jam skyrė dvi ampules „Relanium“. Vaistų pavadinimas „Diazapam“ yra cheminis pavadinimas, o „Relanium“ yra firminis pavadinimas. Gal kažkuris iš greitosios pagalbos darbuotojų pasakė, kad nukentėjusysis neva gali būti sumuštas policijos pareigūnų, tačiau galėjo tą frazę neteisingai suprasti. Ji tą frazę užfiksavo ligos istorijoje, tačiau dėl to pakartotinai buvo iškviesta pas tyrėją ir davė smulkų paaiškinimą, kad tą sakinį galėjo suprasti neteisingai. Po to, kai baigė budėjimą, R. Š. sveikatos būkle nesidomėjo, nes jis perėjo kitų gydytojų globon;

23liudytojo V. K. parodymais, kad 2008-07-02 dirbo ( - ) psichiatrijos ligoninės ūmių būsenų skyriuje. Apie 7 val. ryto iš priėmimo skyriaus paskambino ir pasakė, kad reikia nueiti į priėmimą parvesti naują ligonį. Sesute davė nurodymą eiti į priėmimo skyrių. Atėjus į priėmimo skyrių pamatė nukentėjusįjį. Jis sėdėjo įsitempęs, išsigandę, buvo baimingas. Ta jo baimė į agresyvumą neperaugo. Nukentėjusysis nieko nekalbėjo. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo sumuštas. Prisimena, kad jis buvo su ligoninės pižama ir nesidavė spaudimo pamatuoti. Kad nekiltų jokių konfliktų, jie ramiai atėjo į skyrių. Nukentėjusįjį pridavė palatą stebinčiam gydytojui Ž. G. ir viskas. Nukentėjusysis elgėsi ne taip, kaip kiti pacientai, todėl sakė Ž. G., kad į tą pacientą atkreiptų didesnį dėmesį;

24liudytojo Ž. G. parodymais, kad 2008-07-01 vakare pradėjo dirbti ( - ) psichiatrijos ligoninėje slaugytojo padėjėju. Nukentėjusįjį atvedė ryte iš priėmimo skyriaus. Jis atrodė normaliai, tik matėsi, kad nėra visai gerai, nes buvo įsitempęs. Jį paguldė į palatą. Išorinių sužalojimų pas nukentėjusįjį nesimatė. Jis pats nesiskundė, kad jam skauda, jis negali gulėti, ar atsisėsti. Bandė R. Š. kalbinti, tačiau jis nenorėjo bendrauti. Jis nesakė nei vardo, nei pavardės. Dar į palatą buvo atėjusi sesutė. Ji atsisėdusi ant lovos bandė jį kalbinti, tačiau jis nekalbėjo. Nukentėjusysis ramiai elgėsi, nereikėjo jo pririšti prie lovos. Jam iki darbo pabaigos su juo problemų nebuvo. Jis ramiai sėdėjo ant lovos ir viskas. Pasibaigus jo budėjimo laikui, perdavė budėjimą kitam sanitarui. Daugiau su nukentėjusiuoju jam neteko susitikti. Kai perdavė budėjimą V. K., jam pasakė, kad „tas plauks“. Tai yra toks žargonas, kai pacientui prasideda „baltoji karštinė“. Taip pasakydamas, turėjo omenyje, kad tą ligonį reikia stebėti, nes jei būna staigus būklės paūmėjimas, pacientas neklauso, bando eiti į namus ir pan., tada reikia laikyti;

25liudytojos J. R. parodymais, kad 2008-07-02 į jos palatą atvedė naują pacientą R. Š.. Jį atvedė sanitaras, kurį pasitiko išėjusi į koridorių. Matė, kad sanitaras laikydamas atveda R. Š.. Dar prieš tai gavo gydytojos nurodymą suleisti jam vaistus, nes pacientas gali būti nenuspėjamo elgesio. Iš eisenos nukentėjusysis jai atrodė netvirtas, jo eisena buvo silpnoka, svyruojanti. Jis iš pirmo žvilgsnio atrodė toks pavargęs, paliegęs. Jis buvo įsitempęs, nerimastingas ir žodžiais priešinosi jiems, neleido rinkti informaciją apie save, neleido pamatuoti kraujospūdį. Ji negali vertinti, ar tas žmogus buvo sumuštas, nes jo neapžiūrėjo, kadangi jis nesileido apžiūrimas. Išorinių sužalojimų pas nukentėjusįjį nesimatė. Nukentėjusysis nesiskundė jokiais skausmais, vaistus leidosi suleisti, tačiau spaudimą matuoti atsisakė ir varė juos šalin. Jis jokios informacijos apie save nepasakė. Jos budėjimo laiku R. Š. prie lovos fiksuoti nereikėjo;

26liudytojos L. V. parodymais, kad 2008-07-02 nuo 8 val. ryto iki 15.36 val. dirbo ūmių būsenų vyrų skyriuje. Tą dieną skyriuje kartu dirbo R. V., A. K., M. B., T. P., V. K., l. e. vedėjos pareigas gydytoja J. P., gydytojas V.. Slaugytoja J. R. 8 val. ryto perduodama budėjimą pasakė, kad ( - ) palatoje paguldytas naujas ligonis, t. y. nukentėjusysis R. Š.. Koks jo elgesys buvo, dabar neprisimena. Išeinant iš slaugytojų posto pamatė, kad ( - ) palatoje vyksta grumtynės. R. Š. puolė kumščiais ant slaugytojo padėjėjo V. K.. Tuo metu kaltinamųjų palatoje nebuvo. Ji pasakė gydytojams „eikit, žiūrėkit, ten yra neramus pacientas“. Negali pasakyti, kas iš kaltinamųjų ir iš kur pirmas atėjo į tą palatą. Matė kaip R. V., A. K., T. P. ir V. K. stovėjo prie R. Š. ir jį laikė. Neprisimenu, ar jie visi vienoje pusėje stovėjo prie lovos, kur gulėjo R. Š.. Kiek jai teko matyti, R. Š. niekas iš medicinos personalo nemušė, pagalvės ant galvos nebuvo uždėję. R. Š. šaukė „paleiskit“ paleisti. Jis visą laiką šaukė, kol ji baigė darbą. Neprisimena, ar R. Š. būdamas prifiksuotas prie lovos skundėsi, kad jam kažkur tai skauda, kad jį vargina kažkokie tai skausmai. Jeigu jis būtų sakęs, kad jam kur nors skauda, tai ji būtų užfiksavusi istorijoje. Nepamena, ar R. Š. oda buvo pakeitusi atspalvį;

27liudytojo V. K. parodymais, kad dirba ( - ) ligoninėje pagalbiniu medicinos darbuotoju. 2008 m. liepos 2 d. apie 8 val. atėjo į darbą. Prie stebimos palatos dirbo slaugytojo padėjėjas Ž. G.. Jis iš ryto iki 14 val. turėjo budėti prie stebimos palatos. Ž. G. perduodamas budėjimą pasakė, kad ryte į stebimą palatą buvo paguldytas vyras, kuris yra neramus, susijaudinęs ir gali „išplaukti“, t. y. gali prasidėti baltoji karštinė. Dar jis pasakė jam apie kitus ligonius gulinčius stebimoje palatoje. R. Š. buvo ne fiksuotas, sėdėjo ant lovos. Iš ryto jis nebuvo agresyvus, tik buvo susijaudinęs, pasimetęs, tai per langą žiūrėjo, tai atsisėda ant lovos, tai atsigula, tai vėl prie lango atsistoja. Negali pasakyti, ar R. Š. dėl ko nors skundėsi. Jis tik prašė išleisti į namus. R. Š. ne vienas gulėjo toje palatoje, buvo daugiau pacientų, o kiek tiksliai, neprisimena. R. Š. į namus pradėjo prašyti išleidžiamas kiek vėliau, nei prasidėjo jo budėjimas. Iš pradžių jis prašė normaliu tonu kalbėdamas, kad jį išleistumėme į namus, po to pakeltu tonu prašė išleisti namo, buvo pasakyti „keiksmažodžiai“. Jis bandė jam paaiškinti, kad jis yra ( - ) ligoninėje, tačiau jis nelabai orientavosi, kad ten yra. Po to, apie 12 val. dienos, R. Š. staiga pakilęs iš lovos, sakydamas keiksmažodžius, pradėjo eiti link jo atstatydamas kumščius ir bandydamas jam suduoti. Jam priėjus prie jo, jis jo rankas apsuko sau už nugaros, bandė jį vesti prie lovos ir tada pašaukė pagalbos. Kuris pirmas atbėgo į pagalbą, A. K. ar R. V., negali tiksliai pasakyti. Jis, A. K. ir R. V. nuvedė R. Š. prie lovos, bandė guldyti į lovą ir taikyti fiksavimo priemones. Tuo metu, kai R. Š. paguldė į lovą, iš sandėlio paėmęs paciento rūbus grįžo T. P.. Jie paprašė jo atnešti diržus. T. P. atnešė diržus ir tada prifiksavo R. Š. prie lovos. A. K. ir R. V. padėjo rankas ir vieną koją prifiksuoti ir po to išėjo. O jis su T. P. baigė antrą koją prifiksuoti. Per krūtinę R. Š. buvo fiksuojamas vėliau, nes labai jis draskėsi. R. Š. buvo prifiksuotas iki jo darbo pabaigos. Jis stebėjo R. Š., nes iki 14 val. sėdėjo prie tos palatos, kurioje gulėjo R. Š.. Po to budėjimą perėmė T. P.. T. P. perduodant budėjimą žodžiu pasakė kaip koks pacientas elgėsi mano budėjimo metu. Nuo 14 val. iki 20 val. dirbo skyriuje, žiūrėjo kitus ligonius. Jam būnant prieš nukentėjusįjį joks smurtas nebuvo naudojamas;

28liudytojos K. L. parodymais, kad su kaltinamaisiais kartu dirba ( - ) ligoninėje. 2008 m. liepos 2 d. apie 20 val. atėjo į darbą, nes dirbo naktinę pamainą. Dirbo iki ryto 8 val. Slaugytojas kaltinamasis A. K. perdavė budėjimą. Perduodant budėjimą yra pasakoma informacija apie visą skyrių, pasako į kokį pacientą reikia atkreipti didesnį dėmesį. Jos pareigos yra slaugytoja. Jos stebi pacientus, leidžia vaistus, duoda tabletes, jeigu yra būtinybė kviečia prižiūrėtoją. Kaltinamasis A. K. perduodamas budėjimą pasakė apie pacientą gulintį palatoje, kuris yra fiksuotas prie lovos. Priėmusi budėjimą pereina per skyrių, susipažįsta su ligoniais, kalbinu juos. Jeigu pacientas skundžiasi, kad jam silpna, matuoja kraujospūdį, kviečia gydytoją. Nukentėjusysis R. Š. buvo fiksuotas prie lovos. Visiškai atfiksuotas R. Š. buvo apie 24 val. Jis buvo neramus, tačiau neagresyvus. Jam buvo matuojamas kraujospūdis. Jai atrodo, kad tuo metu budėjo gydytoja K. A.. Kadangi R. Š. krito kraujo spaudimas, buvo pakviesta gydytoja. Po to R. Š. buvo išvežtas į ( - ) ligoninę. Dienos metu sprendžia skyriaus vedėjas, kad pacientą reikia fiksuoti, o kai darbo laikas baigiasi, tada sprendžia budintis gydytojas. Nuo 20 val. iki 24 val. su R. Š. jokių incidentų nebuvo. Jeigu gydytoja leido atfiksuoti, vadinasi jo elgesys gerėjo. Gali ligonis susižaloti būdamas prifiksuotas. Jeigu pacientas yra neramus, blaškosi, tai diržai nutrina odą, gali galvą susitrenkti į lovos galą. Rankas su diržais gali susižaloti. Pagrindiniai susižalojimai būna nuo diržų, nutrynimai odoje;

29liudytojo M. B. parodymais, kad 2008 m. liepos 2 d. dirbo slaugytojo padėjėju ( - ) ligoninėje. Tą dieną dirbo nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Tą dieną dirbo su kaltinamuoju T. P. ir V. K.. Jo darbo diena prasidėjo ligonių prausimu, išleidimu į lauką, patalynės tvarkymu. Jis prie ketvirtos palatos nedirbo, apie nukentėjusįjį R. Š. nieko nežino. 2008 m. liepos 2 d. buvo eilinė darbo diena, kiekvienas dirbo savo darbą ir nieko išskirtinio nebuvo. Neįmanoma susižaloti krūtinės, kai ligoniui prie lovos yra prifiksuotos rankos, kojos, prifiksuotas per krūtinę. Jei fiksuojamas ligonis prie lovos, priešinasi ir tenka tada laikyti jo rankas, kojas. Kraujosruvos, mėlynės gali atsirasti tose vietose, kur laikai;

30liudytojos J. P. parodymais, kad ji dirba ( - ) ligoninėje gydytoja psichiatre. 2008-07-02 apie 8 val. pradėjo dirbti ir jos žinioje buvo nukentėjusysis R. Š.. R. Š. elgesys buvo neadekvatus dėl to, kad jis buvo nerimastingas, baimingas, įtarus, kalbėjo labai nenorom, neadekvačiai atsakė į klausimus, arba neatsakydavo, buvo piktas, impulsyvus, agresyvus. Jis buvo fiksuotas prie lovos. Apie 12 val. nukentėjusiojo elgesys tapo dar agresyvesnis, visiškai nereagavo į jokius prašymus, neklausė nurodymų ir kumščiais puolė slaugytojo padėjėją. Tada gydytojas V. V., kuris jį gydė, nurodė R. Š. fiksuoti. Kadangi nukentėjusiojo elgesys kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, tai gydytojas liepė prifiksuoti jį prie lovos diržais rankas ir kojas. Jis buvo prifiksuotas prie lovos specialiais diržais. Medicininis būdas, tai yra medicininė indikacija fiksuoti paciento rankas ir kojas prie lovos. Nukentėjusiajam buvo leidžiami vaistai, jis buvo stebimas, kalbinamas, tačiau jis nenurimo, todėl fiksacija buvo tęsiama. Nukentėjusįjį fiksavo tą dieną du med. slaugytojai ir žino, kad jis nesileido fiksuojamas, buvo piktas, priešiškas, jiems padėjo dar du slaugytojai. Ji kartu su gydytoju V. ryte apžiūrėjo R. Š.. Apžiūrint R. Š. pastebėjo, kad buvo rankose smulkūs odos paviršiniai įbrėžimai ir poodinės hematomos. Krūtinės ir pilvo srityje jokių sužalojimų nebuvo. Jis jokių nusiskundimų neišsakė. Iš pradžių R. Š. nesileido pamatuoti kraujospūdžio, o vėliau jis leido pamatuoti. Kai ligoniai guldomi į ligoninę, jiems skiriami kraujo tyrimai, kaip papildoma priemonė, jeigu neaiški diagnozė, o šiuo atveju diagnozė buvo aiški ir tyrimai būtų atlikti pagal planą sekančią dieną. R. Š. buvo paskirtas paprastas ir biocheminis kraujo tyrimas, kuris pagal planą būtų atliktas kitą dieną. Kraujo ir kiti tyrimai atliekami pagal indikacijas, jeigu bloga somatinė būklė, tyrimai atliekami tuoj pat. Kadangi nukentėjusiojo somatinė būklė buvo nebloga. R. Š. psichinė būklė buvo išreikšta abstinencinės būklės delyru, kitaip sakant „baltoji karštligė“. Mums buvo žinoma, kad nukentėjusysis girtauja nuo 1990 metų ir 5 kartą pas mus atvyko ir ta diagnozė nekėlė visiškai abejonių. Nukentėjusiajam psichozė pasireiškė trečią kartą. Kai R. Š. buvo prifiksuotas, ji buvo kelis kartus atėjusi pažiūrėjo ir jis jokių skundų neišsakė. Jis buvo priešiškas, buvo daug haliucinacijų, matėsi, kad jis kalbasi su savimi, ar kažkuo tai, kad mato kažką, buvo regos ir klausos haliucinacijos. Per krūtinės ląstą R. Š. buvo fiksuotas vėliau, kadangi jis labai muistėsi, rankas diržuose tampė. Jeigu asmuo yra fiksuotas per krūtinės ląstą, mano, kad tokie sužalojimai kaip daugybiniai kepenų skilties plyšimai, kepenų raiščių plyšimai, blužnies cerozinės nuplėšimas, tulžies pūslės plyšimai, neįmanomi. ( - ) ligoninėje dirba 32 metai. Per jos darbo praktiką tokių atvejų, kad taikant fiksacijos priemonę, ligonis taip sužalotų, nepasitaikė. Paprastai ligonius pažiūri išeidama iš darbo, prieš 20 val. Nukentėjusiojo kraujospūdis buvo aukštokas, nes tai būdinga absistencijos būklėje esančiam pacientui ir tai yra normalu. Kraujospūdį tikrina slaugytojai ir tas rašoma fiksacijos lape. Kadangi turi fiksavimo lapą tai gali tiksliai paskaityti, koks R. Š. buvo kraujospūdis. Jis buvo stebimas nuo 12 val. Buvo stebima ne tik jo psichinė būklė, bet ir somatinė būsena. Apie 18 val. R. Š. spaudimas buvo 170/95. Iš somatinės būklės stebėjimo lapo matosi, kad R. Š. kraujospūdis 20 val. buvo 170/95, pulsas 95, temperatūra 36.9;

31liudytojo V. M. parodymais, kad jis dirba ( - ) ligoninėje. 2008-07-02 prie stebimos palatos dirbo V. K., o jis prižiūrėjo visą ūmių būsenų skyrių. Kai R. Š. pasidarė blogai su sveikata, V. K. informavo slaugytoją. Kiek prisimena, kad buvo iškviesta greitoji pagalba ir R. Š. buvo iškeltas iš jų skyriaus. Jis R. Š. matė tik perkėlimo metu. Jis tik padėjo nunešti R. Š. iki greitosios pagalbos automobilio. Kai nešė į greitosios pagalbos automobilį, A. Š. buvo sąmoningas, kažką kalbėjo. Ką kalbėjo neprisimena. Lyg aimanavo, nors tiksliai neprisimena;

32liudytojo V. K. parodymais, kad jis dirba ( - ) ligoninėje slaugytojo padėjėju. 2008-07-02 budėjimas nebuvo išskirtinis. Darbą pradėjo nuo 20 val. vakaro. Jis budėjo tą naktį prie stebimos palatos, t. y. prie 4 palatos. Kiek prisimena budėjimą jam perdavė V. K.. Kai perduodamas budėjimas yra pasakoma, jeigu koks ligonis yra prifiksuotas prie lovos. Palatoje gulėjo nukentėjusysis R. Š. fiksuotas prie lovos. R. Š. matė vizijas, kliedėjo, buvo piktokas. Pas R. Š. jokių sužalojimų, nubrozdinimų nematė. Apie 21 val. R. Š. buvo leidžiami vaistai pagal gydytojo paskyrimą. Gydytojas apžiūri pacientą ir skiria ligoniui vaistus. Apie 22 val. R. Š. nurimo ir tada jį atfiksavo. Prieš tai gydytojas įvertino jo būklę ir tada pasako, ar ligonį reikia atfiksuoti, ar ne. Atfiksavus R. Š. jis atsisėdo ant kėdės ir toliau stebėjo palatą. R. Š. ramiai gulėjo ir po to, kaip jam atrodė, kad jis užmigo. Jeigu ligonis miega, jo neini ir nežadini. Paskui ėjo apžiūrėti ligonius ir pamatė, kad R. Š. yra labai išbalęs ir tas pabalimas aiškiai matėsi. Tada pakvietė slaugytoją, ji pamatavo jam spaudimą. Pamačiusi, kad spaudimas žemas, apie tai informavo budintį gydytoją. Atėjusi gydytoja įvertino R. Š. būklę ir pasakė, kad jį reikia perkelti į kitą ligoninę. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir nukentėjusysis R. Š. buvo išvežtas į kitą ligoninę;

33liudytojos J. Č. parodymais, kad 2008-06-30 dirbo ( - ) greitosios pagalbos stotyje felčere. Prisimena, kad nukentėjusįjį iš ( - ) ligoninės priėmimo skyriaus vežė į ( - ) apskrities ligoninės priėmimo skyrių. Kodėl pervežė ir kaip atrodė nukentėjusysis, neprisimena. Kiek prisimena, R. Š. nesiorentavo, jie tyrimų neatlieka, tik žino, kas parašyta siuntime. Paciento nepažiūrėjo, nes buvo iš karto gydytojo perduotas ir pacientas jau buvo ką tik apžiūrėtas. R. Š. ligoninėje buvo pastatyta lašinė infuzija. Neprisimena, ar išoriškai matė, kad nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus geriau prisiminė faktines aplinkybes. Jos parodymai yra teisingi. Prisimena, kad vieną kartą naktį vežė nukentėjusįjį iš ( - ) ligoninės į ( - ) apskrities ligoninės priimamąjį. Neprisimena, kai atvažiavo vežti nukentėjusiojo antrą kartą, kai jis buvo ant neštuvų, kad būtų sakęs, kad jį kažkas mušė, ar sužalojo. Kai teisėjas perskaitė parodymus prisiminė, kad jis paklausė „kur vežat“;

34liudytojos R. A. parodymais, kad 2008-07-02 nuo 8 val. ryto visą parą dirbo ( - ) ligoninėje budinčia gydytoja. Jai teko su nukentėjusiuoju R. Š. bendrauti tos dienos vakare, kadangi iki 17 val. nukentėjusįjį gydė gydytojas V. V.. Vakare per vakarinę vizitaciją ėjo per skyrius ir nuėjo į ūmių būsenų vyrų skyrių, pažiūrėti kokia ten situacija. Jai budintis personalas pasakė, kad pacientas R. Š. visą dieną nesišlapino. Nuėjo jo apžiūrėti, tačiau jis skundų neišsakė. Kiek prisimena, kad jis buvo fiksuotas viena ranka, kadangi buvo nerimastingas, dezorientuotas, į klausimus atsakinėjo neprasmingai, ne į temą, ne tą ko klausiamas, kalbėjo pats su savimi ir iš to ji sprendė, kad galimai buvo kažkokia tai aktyvi simptomatika, greičiausiai klausos haliucinacija. Ji klausė ar skauda pilvą, jis nieko apie tai neatsakė. Apžiūrėjo jo pilvą, pilvas buvo minkštas, neskausmingas. Su personalu aptarė informaciją, kad jis visą dieną yra nesišlapinęs. Jai buvo pasakyta, kad jis ryte buvo pasišlapinęs, o po to nesišlapino. Įvertino šią informaciją taip, kad jis labai prakaitavo, nes personalas pasakojo, kad kelis kartus keitė jam rūbus, ir galimai dėl to jis nesišlapino. Jo pulsas buvo dažnas. Todėl jam paskyrė vaistus, kurie retina pulsą ir vaistus nuo epilepsijos. Tai buvo vakare apie 21.20 val. Po to ji išėjo iš skyriaus ir nuėjo į savo darbo vietą. Apie 3 val. nakties jai paskambino personalas ir pranešė, kad R. Š. krenta kraujospūdis ir didėja pulsas. Ji iš karto nuėjo apžiūrėti. Jis buvo sąmoningas ir kontaktas jau buvo prasmingas. Į klausimus jis jau atsakinėjo prasmingai, nebebuvo fiksuotas ir skundėsi, kad skauda dešinį šoną, t. y. pilvo dešinį šoną maždaug po dešinio šonkaulio lanku. Jis jai parodė kur jam skauda pakėlęs marškinius. Apžiūrėjo jo pilvą, pilvas buvo minkštas, šiek tiek jautrus po šonkauliu lanku. Kadangi buvo ryškiau nukritęs kraujospūdis, ryški tachikardija, be to jo veidas buvo išblyškęs, ji vertino, kad gali būti kažkoks vidinis kraujavimas į pilvo ertmę. Todėl nusprendė, kad jį reikia perkelti į bendro profilio ligoninę ir tada organizavo jo perkėlimą į ( - ) ligoninę. R. Š. pats nepasakojo iš kur jam tie skausmai kilo, o ji jo nepaklausė. Jeigu asmuo yra fiksuotas per krūtinės ląstą, tokie sužalojimai, kaip daugybiniai kepenų skilties plyšimai, kepenų raiščių plyšimai, blužnies cerozinis nuplėšimas, tulžies pūslės plyšimai, negali būti padaryti. Per jos darbo praktiką tokio atvejo nėra buvę;

35MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1051/08(04) (t. 1, b. l. 23-26), kurioje nurodyta, kad R. Š. padaryti sužalojimai: daugybiniai dešinės kepenų skilties plyšimai, kepenų skilties plyšimas, kepenų raiščių plyšimas, blužnies sezoninio dangalo lokalaus nuplėšimas, tulžies pūslės atplėšimas, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame petyje ir abejose krūtinės ląstos pusėse. Vidaus organų sužalojimai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimai padaryti bukais kietais paviršiais, iš turimų medicininių nurodyti kokiais konkrečiai nėra galimybės, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 15 trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais paviršiais tiesiogiai paveikus abu zastus, kairį petį, abi kiūtinės ląstos puses ir pilvo sritį. Nurodyti konkrečiai kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti pilvo organų sužalojimai nėra galimybės, kadangi medicininiuose dokumentuose sužalojimai detaliai neaprašyti, nurodyta, kad yra daugybiniai kepenų plyšimai. Tikėtina, kad nustatyti R. Š. sužalojimai galėjo būti padaryti keletos-keliolikos valandų laikotarpyje iki 2008-07-03 dienos 3 valandos, kai ( - ) ligoninėje buvo nustatyta, kad R. Š. veidas pablyškęs, krenta jo kraujo spaudimas, skausmai dešiniame šone. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. R. Š. dėl daugybinių dešinės kepenų skilties plyšimų, kepenų skilties plyšimų, kepenų raiščių plyšimo, blužnies sezoninio dangalo lokalaus nuplėšimo, tulžies pūslės atplėšimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas;

36MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. KG 149-1051/08(04) (t. 1, b. l. 32-33), kurioje nurodyta, kad vien išorinės apžiūros metu, nesant tiriamojo nusiskundimų, nustatyti daugybinius dešinės kepenų skilties plyšimus, kepenų skilties plyšimus, kepenų raiščių plyšimą, blužnies sezoninio dangalo lokalaus nuplėšimą, tulžies pūslės atplėšimą, neatlikus specialių tyrimų, sudėtinga. Esant daugybiniams dešinės kepenų skilties plyšimams, kepenų raiščių plyšimui, blužnies sezoninio dangalo lokaliniam nuplėšimui, tulžies pūslės atplėšimui, išorinių kūno sužalojimų gali ir nebūti;

37MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto H. Daujoto apklausos protokolais, kuriuose nurodyta, kad iš R. Š. ( - ) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 1382 J matyti, jog 2008-07-02 8.30 val. R. Š. paskirti kraujo tyrimai, tačiau tyrimo rezultatų ligos istorijoje nėra. Esant kraujo tyrimo rezultatams, įvertinus juos, būtų galima spręsti ar tuo metu jau buvo sužaloti pilvo organai bei ar jau vyko vidinis kraujavimas. R. Š. padarytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame petyje ir abejuose krūtinės ląstos pusėse tiek visumoje, tiek imant atskirai, atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 229);

38VTPT prie SAM Centrinės teismo psichiatrijos komisijos ekspertizės aktu Nr. 82 TPK-22 (t. 1, b. l. 126-133), kuriame nurodyta, kad nukentėjusiojo R. Š. gebėjimą teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus sąlygojo ne jo protinio išsivystymo lygis ir emocinė būsena situacijos suvokimo momentu, o jo psichikos būsena įvykio metu. R. Š. būdingos individualios psichologinės ypatybės netrukdo jam teisingai suvokti, įsiminti ir vėliau atgaminti aplinkos įvykius bei faktus. R. Š. dėl psichikos būklės nagrinėjamo įvykio metu negalėjo visapusiškai teisingai ir kritiškai įvertinti situacijos ir savo veiksmų bei adekvačiai organizuoti, reguliuoti ir kontroliuoti savo elgesio, tačiau jis galėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų pobūdį, suvokti ir įsiminti atskirus aplinkos įvykius bei faktus ir vėliau juos atgaminti (po delyrinio sąmonės sutrikimo galimas fragmentinis realių aplinkos įvykių prisiminimas). R. Š. dėl dabartinės psichikos būklės gali būti apklausiamas ir duoti parodymus, dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jo parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes gali stokoti nuoseklumo ir tikslumo (dėl įvykio metu buvusios dezorientacijos, dėmesio, suvokimo sutrikimų galimi netikslumai, apibūdinant visas įvykio detales, įvykio chronologiją, vietą, tikslų laiką), todėl rekomenduojame jo parodymus vertinti kitų bylos aplinkybių kontekste. R. Š. gebėjimą atpažinti jį supusius asmenis byloje nagrinėjamo įvykio metu sąlygojo psichozinių išgyvenimų turinys. Objektyvių duomenų, kokie konkretūs išgyvenimai sąlygojo jo agresyvų elgesį medicinos personalo atžvilgiu, nėra. Pats tiriamasis pripažįsta, kad „prisikabino" prie vieno iš "sanitarų". Kadangi po delyrinio sąmonės sutrikimo galimas fragmentinis realių aplinkos įvykių prisiminimas, todėl R. Š. gali atpažinti asmenis, galimai atlikusius nusikalstamus veiksmus jo atžvilgiu;

392008-09-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 t., b. l. 43-48), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis R. Š. atpažino nuotraukoje pažymėtoje Nr. 13, t. y. R. V., kaip ( - ) ligoninės sanitarą, kuris 2008-07-02 laikotarpyje tarp 12 val. ir 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą sudavė smūgius jam rankomis į krūtinę ir pilvą bei kurio suduotas paskutinis smūgis į pilvą buvo skaudžiausias;

402008-11-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 1, b. l. 53-57), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis R. Š. atpažino T. P., kaip ( - ) ligoninės sanitarą, kuris 2008-07-02 laikotarpyje tarp 12 val. ir 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą kumščiu jam sudavė du kartus į pilvo sritį, tačiau ant pilvo nešokinėjo, su pagalve nedusino;

412008-11-27 asmens parodymo atpažinti protokolu (t. l, b. l. 58-60), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis R. Š. neatpažino A. K.;

422008-11-27 asmens parodymo atpažinti protokolu (t. 1, b. l. 61-65), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis R. Š. atpažino V. K., kaip 2008-07-02 laikotarpyje tarp 12 val. ir 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninėje dirbusį sanitarą, kuris jo nemušė.

43Įrodymų vertinimas

44Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

45Faktiniais bylos duomenimis – nukentėjusiojo R. Š. ir liudytojo A. Š. parodymais, nustatyta, kad nukentėjusysis R. Š. 2008 m. birželio mėnesio antroje pusėje ištisai 5-7 dienas vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis suprasdamas, jog pats negalės nutraukti girtavimo, nutaria kreiptis pagalbos pas tėvą. Tėvas telefonu paskambina liudytojui A. Š. – nukentėjusiojo broliui. Visi sutaria, jog reikia kreiptis pas gydytoją ( - ), nes taip buvo daroma ir anksčiau. 2008-06-30 liudytojas nukentėjusįjį savo automobiliu nuveža pas gydytoją, tačiau ten pagalbos negalėjo suteikti ir gydytojas išrašo siuntimą į ( - ) ligoninę. Atvykusi greitoji pagalba nugabena nukentėjusįjį į ( - ) ligoninės nefrologijos skyrių. Nukentėjusysis nesipriešina, nesiskundžia jokiais skausmais, tačiau iš jo elgesio nustatoma, kad jis apsinuodijęs alkoholiu, jam pastatoma lašinė. Tai patvirtina ligoninės darbuotojai – liudytojai R. K. (K.), L. B., V. P., A. U.. Prie lovos nukentėjusysis nefiksuojamas. Sekančią dieną ligoninėje praleidžia ramiai, antrą naktį ligoninėje problemų nekyla, tačiau ryte nukentėjusysis nutaria grįžti į namus. Apsivilkęs ligoninės pižama, basas, išeina iš ligoninės ir eina link ( - ). Apie nukentėjusiojo išėjimą informuojama policija. Nukentėjusysis nueina keletą kilometrų kol jį pastebėję policijos darbuotojai sulaiko. Nukentėjusysis nesipriešina, nebėga, elgiasi ramiai, ligoninės pižama tvarkinga, jokių sužalojimų ant jo kūno nematyti, skausmais nesiskundžia, atvažiavus greitajai, į ją įlipa, nuvežamas į ( - ) ligoninę, pats užlipa laiptais. Tai patvirtina liudytojai D. Š., E. A., D. J., A. J., Z. Č., A. P..

46Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, jog iki patekimo į ( - ) ligoninę nukentėjusiajam R. Š. nebuvo nustatyta, kad jam būtų buvę padaryti kūno sužalojimai, galintys sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą.

47Toliau, pagal baudžiamosios bylos medžiagą seka, kad patalpintas į ( - ) ligoninę nukentėjusysis nesiskundė skausmais, su ligoninės darbuotojais daug nebendravo, tačiau elgėsi ramiai, jo fiksuoti prie lovos nebuvo jokių priežasčių. Tai patvirtino liudytojai D. I., V. K., Ž. G., J. R..

48Kaltinamasis A. K. nurodo, jog 2008-07-02 8 val. ryte, priėmęs budėjimą, pastebėjo, kad nukentėjusysis R. Š. sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo į vieną tašką. Jis pamatavo jam kraujospūdį, pastatė lašinę infuziją, kuri vyksta valandą laiko. Iš ko seka, jog nukentėjusysis elgėsi pakankamai ramiai, nekonfliktavo. Ir tik baigus lašinei infuzijai, dėl nenustatytų priežasčių, tarp nukentėjusioj ir liudytojo V. K. kyla konfliktas, kurio metu visi trys kaltinamieji prieš nukentėjusįjį naudoja smurtą. Ir nors kaltinamieji bei liudytojas V. K. teigia, kad jie, norėdami sutramdyti nukentėjusįjį, laikė suėmę už rankų, kojų ir apglėbę kūną, tačiau tai paneigiama objektyviais bylos duomenimis: nukentėjusysis R. Š. nuosekliai nurodo, kad visi trys kaltinamieji, diržais prifiksavę prie lovos, ir jam prašant paleisti, į pilvo sritį rankomis sudavė eilę smūgių, galvą uždengė pagalve, kojomis buvo užlipę ant krūtinės; liudytojas A. Š. parodo, kad ligoninėje kalbantis su nukentėjusiuoju, pastarasis sakė, jog smurtą prieš jį naudojo visi trys kaltinamieji. Kiti asmenys nukentėjusiojo R. Š. sužaloti negali, nes ketvirtoji palata nuolatos stebima, į ją kiti ligoniai ar ligoninės darbuotojai negali užeiti.

49Kaltinamųjų versiją, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti iki patekimo į ligoninę, o nukentėjusiojo teiginiai, kad buvo sužalotas kaltinamųjų - tai dėl ilgo alkoholio vartojimo sukeltos haliucinacijos, paneigia MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1051/08(04) ir VTPT prie SAM Centrinės teismo psichiatrijos komisijos ekspertizės aktas Nr. 82 TPK-22, MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. KG 149-1051/08(04), bei teismo posėdyje apklausti ekspertai H. Daujotas ir Z. K.. Štai, ekspertas H. Daujotas parodė, jog vertinant kepenų daugybinius žvaigždės formos plyšimus, kepenų raiščių plyšimus, blužnies nuplėšimą, tulžies pūslės atplėšimą, šie sužalojimai griuviminei traumai nėra būdingi. Duomenų, kad buvo autoįvykis, ar nukentėjusysis būtų kritęs iš didesnio aukščio, nebuvo. Jeigu tokie duomenys būtų, tada būtina vertinti ir kitus sužalojimus, o ne tik pilvo srityje padarytus pažeidimus. Jei yra kritimas iš didesnio aukščio, vertinami kiti sužalojimai, o būtent sužalojimai rankose, kojose, gali būti lūžiai. Kraujo tyrimas buvo darytas ir nebuvo jokių požymių, kad nukentėjusiajam gali būti padaryta trauma. Kadangi jeigu nukentėjusiajam prieš atvežant jį birželio 30 d. į ligoninę, būtų padaryta trauma, tai atliktas kraujo tyrimas būtų parodęs, kad sumažėjęs hemoglobinas. Kai buvo nustatytas sumažėjęs hemoglobino kiekis, tai trauma galėjo būti padaryta iki to laiko nuo keleto iki keliolikos valandų. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo keleto iki keliolikos valandų laikotarpiu, t. y. iki 3 val. nakties, kai pradėjo kristi kraujospūdis, prasidėjo skausmai. Keletas valandų, tai turima galvoje nuo 2–3 val., o keliolika valandų, tai 7-8 val. Ekspertė Z. K. teismo posėdyje parodė, jog ekspertizės metu psichologas vertino visas nukentėjusiojo pažintines psichikos funkcijas: mąstymą, intelektą, atmintį ir dėmesį. Psichologas nenustatė, kad R. Š. būtų kažkokie tai atminties sutrikimai. Faktiškai nukentėjusysis gali viską įsiminti ir atgaminti pagal psichologo išvadą. Ekspertai vertino tik tą laikotarpį, kol R. Š. buvo psichozėje, ar jis galėjo prisiminti, ar negalėjo. Kai įvertino visus duomenis, visus gydytojų įrašus, matė, kad skirtingai buvo vertintas sąmoningumo lygis. ( - ) ligoninės priimamojo gydytoja teigia, kad R. Š. buvo savyje orientuotas, bet laike ir vietoje orientuojasi su klaidomis. Tuo tarpu, kai ji buvo apklausta ikiteismininio tyrimo metu, ji paaiškino, kad R. Š. buvo savyje orientuotas ir orientuotas vietoje, t. y. suprato, kad yra gydymo įstaigoje. Buvo apklausta viena iš slaugytojų ir ji nurodė, kad R. Š. vietoje orientavosi. Iš to ekspertė padarė išvada, kad R. Š. nebuvo toks ryškus sąmonės pritemimo lygis ir dėl to mano, kad jis gali tą įvykį prisiminti.

50Teismas, vertindamas aukščiau nurodytus įrodymus, konstatuoja, jog nukentėjusiajam R. Š. sužalojimai, sukėlę jam sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padaryti ( - ) ligoninėje, nes nuo nukentėjusiojo R. Š. patalpinimo į ( - ) ligoninę ir sužalojimų atsiradimo praėjo daugiau kaip 40 valandų ir daugiau kaip 7-8 valandos nuo nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių apie kaltinamųjų smurtinių veiksmų panaudojimą jo atžvilgiu.

51Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. padarytos veikos (fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį R. Š.) ir padarinių (nukentėjusiojo R. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo R. Š. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. veikos rezultatas.

52Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad konfliktas kilo be aiškios priežasties. Kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. mušdami nukentėjusįjį R. Š. nusikalstamų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo, o tik bendrai juos numatė. Visi trys norėjo sumušti nukentėjusįjį, t. y. išlieti savo pyktį ant nukentėjusiojo už jo pasipriešinimą jų kolegai, norėdami nukentėjusįjį nuraminti, vienodai siekdami bet kurio iš galimų sumušimo padarinių – kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. smūgiavo nukentėjusiajam į pilvą, kur yra svarbūs gyvybiniai centrai, taigi, būdami gydymo įstaigos darbuotojai, suprato savo veikos pavojingumą, negalėjo nenumatyti, kad tokia veika gali sukelti įvairaus pobūdžio sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, ir to siekė, todėl neabejotina, jog kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. tyčia apėmė ir galimą sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.

53Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Susitarimas daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. veikimą padarė bendrai bendrininkų grupe. Byloje nenustatyta, kuris iš kaltinamųjų pirmasis sudavė pirmą smūgį į pilvo sritį nukentėjusiajam. Nukentėjusysis R. Š. nurodo, kad smūgius jo atžvilgiu sudavė visi trys kaltinamieji, jam šiek tiek nurimus ir ėmus prašyti atfiksuoti, vėl visi trys kaltinamieji sudavė jam smūgius į pilvą, uždėję ant galvos pagalvę vienas iš kaltinamųjų buvo užsilpęs ant jo pilvo. Ir tik pamena, jog kaltinamasis R. V. paskutinis sudavė smūgį į pilvą ir jis prarado sąmonę. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų susitarimas veikti bendrai buvo iš anksto neapgalvotas, neplanuotas, kilo staiga, buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. suprato, kad smurtą prieš R. Š. naudoja bendrai, ir to norėjo.

54Baudžiamosiose bylose, kuriose keli asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn už smurtinių veiksmų atlikimą, dažnai yra neįmanoma itin tiksliai nustatyti, kuriuos iš specialistų ar ekspertų išvadose nurodytų smūgių sudavė vienas ar kitas asmuo. Veikos kvalifikavimą tokiose situacijose lemia teismo daromos išvados dėl kiekvieno iš kaltinamųjų kaltės formos ir rūšies. Visų bendrai veikusių ir tyčia sudavusių pavojingus smūgius, pavyzdžiui, į galvą, krūtinę ir pan., asmenų veika turi būti kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį, dalį ir punktą, net ir tuo atveju, kai nustatytus padarinius sukelia ne visų patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų veiksmai, tačiau yra daroma išvada, kad visi bendrininkai suvokė pavojingą veikos pobūdį ir numatė veikos padarinius (Kasacinė byla Nr. 2K-293/2009).

55MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1051/08(04) (t. l, b. l. 23-26) nurodyta, kad R. Š. padaryti sužalojimai: daugybiniai dešinės kepenų skilties plyšimai, kepenų skilties plyšimas, kepenų raiščių plyšimas, blužnies sezoninio dangalo lokalaus nuplėšimas, tulžies pūslės atplėšimas, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame petyje ir abejose krūtinės ląstos pusėse. Vidaus organų sužalojimai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimai padaryti bukais kietais paviršiais, iš turimų medicininių nurodyti kokiais konkrečiai nėra galimybės, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodyti konkrečiai kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti pilvo organų sužalojimai nėra galimybės, kadangi medicininiuose dokumentuose sužalojimai detaliai neaprašyti, nurodyta, kad yra daugybiniai kepenų plyšimai.

56Teismo posėdžio metu ekspertas H. Daujotas parodė, jog pasakyti kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti pilvo organų sužalojimai sunku atsakyti, nes operacijos metu buvo nustatyti kepenų daugybiniai žvaigždės formos plyšimai, atplėšta tulžies pūslė ir tai buvo vertinama kaip vienas trauminis poveikis.

57Tai, kad panaudojant specialiąsias žinias nebuvo gautas tikslus atsakymas dėl konkretaus smūgio (smūgių), sukėlusio (sukėlusių) nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, nėra pagrindas švelninti kaltinamiesiems teisinę padėtį, todėl jų visų jų veika kvalifikuotina kaip tyčinis sunkus, bendrais veiksmas padarytas, sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam.

58Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bejėgiškos būklės žmogus tai asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes (kasacinės bylos Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009). Taigi pripažįstant asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką prieš bejėgiškos būklės žmogų turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę (kasacinė byla Nr. 2K-77/2010).

59Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis R. Š. 2008 m. liepos 2 d., apie 12 val., ( - ) ligoninės, esančios ( - ), ( - ) palatoje, prifiksuojamas prie lovas. Jam fiksuojamos rankos, kojos, krūtinė, t. y. praktiškai jam atimama galimybė judėti, atlikti bet kokius veiksmus. Tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų kyla žodinis konfliktas ir nukentėjusiajam būnant prifiksuotam prie lovos, kaltinamieji jo atžvilgiu panaudoja fizinį smurtą. Kaltinamieji ligoninės darbuotojai, patys fiksavo nukentėjusįjį prie lovos ir suprato, jog nukentėjusysis neturi jokių galimybių jiems pasipriešinti, pasitraukti iš įvykio vietos, atlikti kokius nors gynybinius veiksmus, t. y. bejėgiškoje būsenoje, o kaltinamieji, naudodami fizinį smurtą nukentėjusioj atžvilgiu, tai suprato, todėl jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

60Teismas nenustatė, jog kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. turėjo tiesioginę tyčią sunkiai sutrikdyti nukentėjusioj R. Š. sveikatą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamųjų asmeninės savybės (jų amžius, profesinio darbo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P., tyčia suduodami smūgius nukentėjusiajam į pilvo, kuriame yra svarbūs sveikatai organai, sritį, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam gali būti sužaloti gyvybei svarbūs organai), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui veikdami netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

61Taip pat byloje nustatyta, jog kilus konfliktui tarp nukentėjusiojo R. Š. ir liudytojo V. K., nukentėjusysis nurodyto liudytojo ir kaltinamųjų yra bandomas sutramdyti, suimamas už rankų, žastų ir vedamas prie lovos, tačiau priešinasi būti prifiksuojamas prie lovos, diržais prifiksuotas prie lovos, nenurimsta. Ekspertas H. Daujotas teisme parodė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai žastuose, kairiame petyje, krūtinės ląstoje, galėjo atsirasti nuo diržų, skirtų prifiksuoti prie lovos. Nenustatyta, kad nukentėjusysis R. Š. prie lovos buvo prifiksuotas neteisėtai. Prifiksuotas prie lovos buvo ilgą laiką, nenurimo, blaškėsi, todėl aptarti sužalojimai galėjo atsirasti nuo fiksuoti skirtų diržų, todėl neįrodyta, jog kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. nurodytus sužalojimus būtų padarę tyčia. Esant paminėtoms aplinkybėms iš kaltinimo išjungtina, jog kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. 2008 m. liepos 2 d., laikotarpyje tarp 12 val. ir 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą ( - ) ligoninės, esančios ( - ), ( - ) palatoje, veikdami grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais sudavė rankomis smūgius nukentėjusiajam R. Š. į abu žastus, kairį petį, abi krūtinės ląstos puses, ir tokiais savo tyčiniais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. Š. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairiame petyje ir abejose krūtinės ląstos pusėse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

62Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, juos lygindamas tarpusavyje, konstatuoja, jog nustatyta, kad kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. nukentėjusiajam R. Š., esant bejėgiškoje būklėje, rankomis į pilvo sritį sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius, bet ne daugiau kaip 15 smūgių, ko pasekoje nukentėjusiajam padarė tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis R. Š. nurodo, jog smurtą jo atžvilgiu naudojo visi trys kaltinamieji, o paskutinius du smūgius į pilvo sritį sudavė kaltinamasis R. V., iš ko seka, jog buvo suduota ne mažiau 4 smūgiai, o kaltinime nurodyta, jog buvo suduota 15 smūgių.

63Bausmės skyrimas

64Teismas kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

65Skirdamas bausmę kaltinamiesiems A. K., R. V. ir T. P., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybas, amžių, jų įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamieji anksčiau neteisti, nebausti administracine tvarka.

66Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, jų padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jų tyčią nusikalsti, laiko, kad jiems skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

67Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, padarytas grupėje. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nebuvo teistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 175), kad nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, jog kaltinamasis yra gana jauno amžiaus, neturintis žalingų įpročių, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų. Todėl jam skirtina bausmė, numatyta įstatymo už šią veiką sankcijos ribose. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K-77/2007, 2K-413/2007, 2K-424/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010). Pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006).

68Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos kokios nors išimtinės aplinkybės, kurios leistų kaltinamajam A. K. skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

69Skirdamas bausmę kaltinamajam R. V., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, padarytas grupėje. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nebuvo teistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 183), kad nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, kaltinamasis yra gana jauno amžiaus, neturintis žalingų įpročių, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos kokios nors išimtinės aplinkybės, kurios leistų kaltinamajam skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

70Skirdamas bausmę kaltinamajam T. P., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, padarytas grupėje. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nebuvo teistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 189), kad nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, kaltinamasis yra gana jauno amžiaus, neturintis žalingų įpročių, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų. Todėl jam skirtina bausmė, numatyta įstatymo už šią veiką sankcijos ribose. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos kokios nors išimtinės aplinkybės, kurios leistų kaltinamajam T. P. skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

71Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir civilinio atsakovo

72Nukentėjusysis R. Š. pareiškė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš ligoninės 80 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

73Nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., asmuo netenka gebėjimo savarankiškai vaikščioti, savimi pasirūpinti ir pan.), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai dėl būsimų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis).

74Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 114 000 Lt, ir 20 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 15 000 Lt, ir 10 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-108/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010, 2K-103/2011).

75Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

76Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. Š. dėl kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai.

77Nukentėjusiajam kaltinamųjų neteisėtais veiksmais padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir nors kaltinamieji nesiekė sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatos, tačiau jų nusikalstama veika nukentėjusiajam sukėlė sunkiais pasekmes. Po įvykio nukentėjusiajam buvo padaryta operacija, iš dalies prarado darbingumą, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusiojo R. Š. gyvenimas iš esmės nepasikeitė – jis praktiškai neprarado galimybės gyventi visavertį gyvenimą, netapo atskirtas nuo išorinio pasaulio, neprarado galimybės bendrauti su draugais, pažįstamais, tik teko pakeisti ankstesnį savo gyvenimo būdą – neteko galimybės dirbti sunkų fizinį darbą, rinktis maistą, nevartoti alkoholio.

78Taip pat, teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ir į kaltinamųjų elgesį – nesiekė nusikalstama veika sukelti sunkių pasekmių, tačiau nepergyvena dėl kilusių pasekmių, yra gana jauno amžiaus, dirbantys, tačiau savo nusikalstamais veiksmais sukėlė sunkias pasekmes.

79Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir vertindamas baudžiamosios bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Š. civilinis ieškinys dėl 80 000 (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiojo R. Š. naudai 15 000 (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

80CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jų darbuotojas žalos padaro eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu vykdant darbdavio nurodymus ir jo interesais. Esminę reikšmę šios normos taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Darbuotoju laikomas pagal darbo ar civilinę sutartį dirbantis asmuo ir veikiantis ne savo rizika, o kitos šalies (darbdavio) nurodymu, jos kontroliuojamas (CK 6.264 straipsnio 2 dalis) (kasacinė byla Nr. 2K-434/2009).

81Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas ( - ) ligoninė yra ( - ) ligoninės filialas ir kaltinamieji A. K., R. V. ir T. P. buvo susiję darbo sutartiniais santykiais. A. K. ( - ) ligoninėje dirba nuo 2007-11-27 (2 t., b. l. 175), R. V. ( - ) ligoninėje dirba nuo 2000-02-01 (2 t., b. l. 183), T. P. ( - ) ligoninėje dirba nuo 2005-07-01 (2 t., b. l. 189). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji nukentėjusįjį sužalojo atlikdami savo tiesiogines funkcijas (1 t., b. l. 186, 189, 191), t. y. dirbdami ( - ) ligoninėje – neteisėtai panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Todėl darytina išvada, jog kaltinamieji nukentėjusįjį sužalojo ne dėl asmeninių nesutarimų, o vykdydami darbines funkcijas. Kas laikytina pagrindine sąlyga nuteistojo darbdavio - ( - ) ligoninė, kuri yra ( - ) ligoninės filialas - civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti (kasacinė byla Nr. 2K-434/2009).

82Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio

83Valstybinės ligonių kasos prie SAM Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 2593,15 Lt sumai už nukentėjusiojo R. Š. gydymą (2 t., b. l. 128-129) tenkintinas pilnai, nes kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamųjų veika.

84Iš bylos medžiagos matyti (2 t., b. l. 127-133), kad už R. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ( - ) ligoninei sumokėta 2593,15 Lt, šias išlaidas apmokėjo Šiaulių teritorinė ligonių kasa.

85Su kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2593,15 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už R. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu iš kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos R. Š. gydymo išlaidos. Kadangi nusikalstama veika nukentėjusiojo atžvilgiu padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl Valstybinės ligonių kasos naudai iš kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. solidariai priteistinos R. Š. gydymo išlaidos - 2593,15 Lt.

86Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo išmokų atlyginimo

87Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinys 1434, 00 Lt sumai (siekiant apginti viešąjį interesą) dėl valstybinio socialinio draudimo fondo išmokų atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui už nukentėjusiajam R. Š. išmokėtą ligos pašalpą (3 t., b. l. 69-70) tenkintinas pilnai, nes kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamųjų veika.

88Atstovavimo išlaidos

89Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančių dokumentų – pinigų priėmimo kvitų matyti (3 t., b. l. 76-77), kad nukentėjusysis R. Š. advokato, dalyvavusio byloje kaip jo atstovo paslaugoms apmokėti patyrė 1000 Lt išlaidų, dėl ko minėta suma priteistina iš kaltinamųjų A. K., R. V. ir T. P. solidariai nukentėjusiojo R. Š. naudai.

90Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 303 str., 307 str., 308 str.,

Nutarė

91

92A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

93Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

94Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

95R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

96Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

97Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

98T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

99Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

100Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

101Priteisti iš ( - ) ligoninės nukentėjusiojo R. Š. naudai 15 000 Lt.(penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

102Priteisti iš A. K., R. V. ir T. P. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai 2593,15 Lt (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris litus 15 centų) R. Š. gydymo išlaidų atlyginimo.

103Priteisti iš A. K., R. V. ir T. P. solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai 1434,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt keturis litus 00 centų) R. Š. ligos pašalpos atlyginimo.

104Priteisti iš A. K., R. V. ir T. P. solidariai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo R. Š. naudai.

105Kardomąsias priemones A. K., R. V. ir T. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

106Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2010-04-21 nutarimus, kuriais laikinai apribotos A. K., R. V. ir T. P. nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

107Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas... 2. A. K., a. k. ( - ) gim. ( - ) r.,... 3. R. V., a. k. ( - ) gim. ( - ),... 4. T. P., a. k. ( - ) gim. ( - ),... 5. - kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą.... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. A. K., R. V. ir 8. Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog... 9. Kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad... 10. Kaltinamasis T. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad... 11. Nors kaltinamieji A. K., R. V. ir 12. nukentėjusiojo R. Š. parodymais, jog prieš patenkant... 13. liudytojo A. Š. parodymais, kad nukentėjusysis 14. liudytojos R. K. (K.) parodymais, kad 2008-06-30 dirbo (... 15. liudytojos L. B. parodymais, kad 2008-06-30 dirbo ( - )... 16. liudytojos V. P. parodymais, kad 2008-07-01 dirbo... 17. liudytojo A. U. parodymais, kad prisimena, jog 2008-06-30... 18. liudytojo A. K. parodymais, kad 2008 m. liepos 1, 2... 19. liudytojų D. Š., E. A., 20. liudytojos Z. Č. parodymais, kad 2008-07-02 dirbo ir... 21. liudytojo A. P. parodymais, kad 2008-07-02 dirbo ( - )... 22. liudytojos D. I. parodymais, kad su kaltinamaisiais dirba... 23. liudytojo V. K. parodymais, kad 2008-07-02 dirbo ( - )... 24. liudytojo Ž. G. parodymais, kad 2008-07-01 vakare... 25. liudytojos J. R. parodymais, kad 2008-07-02 į jos... 26. liudytojos L. V. parodymais, kad 2008-07-02 nuo 8 val.... 27. liudytojo V. K. parodymais, kad dirba ( - ) ligoninėje... 28. liudytojos K. L. parodymais, kad su kaltinamaisiais kartu... 29. liudytojo M. B. parodymais, kad 2008 m. liepos 2 d. dirbo... 30. liudytojos J. P. parodymais, kad ji dirba ( - )... 31. liudytojo V. M. parodymais, kad jis dirba ( - )... 32. liudytojo V. K. parodymais, kad jis dirba ( - )... 33. liudytojos J. Č. parodymais, kad 2008-06-30 dirbo ( - )... 34. liudytojos R. A. parodymais, kad 2008-07-02 nuo 8 val.... 35. MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1051/08(04) (t. 1, b. l.... 36. MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. KG 149-1051/08(04) (t. 1, b.... 37. MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto H. Daujoto apklausos protokolais,... 38. VTPT prie SAM Centrinės teismo psichiatrijos komisijos ekspertizės aktu Nr.... 39. 2008-09-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 t., b.... 40. 2008-11-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 1, b.... 41. 2008-11-27 asmens parodymo atpažinti protokolu (t. l, b. l. 58-60), iš kurio... 42. 2008-11-27 asmens parodymo atpažinti protokolu (t. 1, b. l. 61-65), iš kurio... 43. Įrodymų vertinimas ... 44. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal... 45. Faktiniais bylos duomenimis – nukentėjusiojo R. Š. ir... 46. Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, jog iki patekimo į ( - ) ligoninę... 47. Toliau, pagal baudžiamosios bylos medžiagą seka, kad patalpintas į ( - )... 48. Kaltinamasis A. K. nurodo, jog 2008-07-02 8 val. ryte,... 49. Kaltinamųjų versiją, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti iki patekimo į... 50. Teismas, vertindamas aukščiau nurodytus įrodymus, konstatuoja, jog... 51. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje... 52. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad konfliktas kilo... 53. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį... 54. Baudžiamosiose bylose, kuriose keli asmenys traukiami baudžiamojon... 55. MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1051/08(04) (t. l, b. l.... 56. Teismo posėdžio metu ekspertas H. Daujotas parodė, jog pasakyti kelių... 57. Tai, kad panaudojant specialiąsias žinias nebuvo gautas tikslus atsakymas... 58. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bejėgiškos būklės žmogus tai... 59. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis R.... 60. Teismas nenustatė, jog kaltinamieji A. K., 61. Taip pat byloje nustatyta, jog kilus konfliktui tarp nukentėjusiojo 62. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, juos lygindamas tarpusavyje,... 63. Bausmės skyrimas... 64. Teismas kaltinamųjų A. K., R. V.... 65. Skirdamas bausmę kaltinamiesiems A.... 66. Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis... 67. Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam 68. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos... 69. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. V., teismas... 70. Skirdamas bausmę kaltinamajam T. P., teismas... 71. Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir civilinio atsakovo... 72. Nukentėjusysis R. Š. pareiškė teismui ieškinį,... 73. Nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi... 74. Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant... 75. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra... 76. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. Š. dėl... 77. Nukentėjusiajam kaltinamųjų neteisėtais veiksmais padarytas sunkus... 78. Taip pat, teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio,... 79. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir vertindamas baudžiamosios bylos... 80. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavio civilinė atsakomybė... 81. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas ( - ) ligoninė yra ( - )... 82. Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio... 83. Valstybinės ligonių kasos prie SAM Šiaulių teritorinės ligonių kasos... 84. Iš bylos medžiagos matyti (2 t., b. l. 127-133), kad už 85. Su kaltinamųjų A. K., R. V. ir 86. Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo išmokų atlyginimo... 87. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinys 1434, 00 Lt... 88. Atstovavimo išlaidos... 89. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs... 90. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 91. ... 92. A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 93. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 94. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.... 95. R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 96. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 97. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.... 98. T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 99. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 100. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.... 101. Priteisti iš ( - ) ligoninės nukentėjusiojo R. Š.... 102. Priteisti iš A. K., R. V. ir 103. Priteisti iš A. K., R. V. ir 104. Priteisti iš A. K., R. V. ir 105. Kardomąsias priemones A. K., R. V.... 106. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2010-04-21 nutarimus, kuriais... 107. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui...