Byla e2A-236-265/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turasta“ ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, A. N., J. N., A. S., D. M. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bednrovės „Turtasta“ bei trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, A. N., J. N., A. S., D. M. ir R. S. ieškinius atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. S., valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Turtasta“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti gyvenamojo namo adresu ( - ), butų, unikalus Nr. ( - ), ir unikalus Nr. ( - ), savininkei UAB ,,Turtasta" nuosavybės teises į 2/6 dalis pagalbinio ūkinio pastato (sandėliukai), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (patalpos 1-4 ir 1-5). Nurodė, kad šie sandėliukai yra privatizuotų butų priklausiniai, neatsiejamai susiję su butais ir reikalingi tinkamam jų naudojimui pagal paskirtį, ir yra įgyti kartu su butais. Iš privatizavimo sutarčių matyti, kad privatizuodami butus asmenys siekė privatizuoti ir minėtų ūkinių pastatų dalis. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas, kuriame yra ieškovės butai, yra be rūsio, butai šildomi krosnimis kietu kuru, todėl gyvenamojo namo butų savininkams sandėlis reikalingas butų šildymo kuro medžiagų, buityje naudojamų ir pagalbiniam ūkiui skirtų daiktų sandėliavimui. Atsakovė siekia pažeisti ieškovės nuosavybės teises, kadangi ketina nugriauti ūkinius pastatus, todėl prašė pripažinti ieškovės nuosavybės teises į nurodyto pastato patalpas.

72.

8Tretieji asmens, pareiškę savo reikalavimus, A. N., J. N., A. S., D. M. ir R. S. pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti A. N. ir J. N. nuosavybės teises į pagalbinį ūkio pastatą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ); 2) pripažinti A. S. nuosavybės teises į 1/6 pagalbinio ūkio pastato, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), į patalpą 1-6; 3) pripažinti D. M. nuosavybės teises į 1/6 pagalbinio ūkio pastato, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), į patalpą 1-2; 4) pripažinti R. S. nuosavybės teises į 1/6 pagalbinio ūkio pastato, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), į patalpą 1-3. Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, palaikė ieškovės reikalavimus ir taip pat prašė pripažinti jų nuosavybės teises į nurodytas patalpas tais pačiais pagrindais kaip ir ieškovė, nurodė tas pačias aplinkybes. Pažymėjo, kad ieškovė ir tretieji asmenys yra sąžiningi ir teisėti pagalbinio ūkio pastatų, unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ), valdytojai ir savininkai, valdo juos virš 20 metų, valdymas visą laiką buvo atviras ir nepertraukiamas, todėl nėra jokių kliūčių pripažinti jiems nuosavybės teises į šiuos pastatus (jų dalis). Atkreipė dėmesį, kad pagal dabar galiojantį 2007 m. detalų planą, kuris pakeitė 2004 m. detalų planą, minėti pastatai nėra nurodyti kaip griautini, į šį planą 1997 m. specialaus plano sprendiniai nebuvo įtraukti.

93.

10Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė ieškinius atmesti. Atsakovės teigimu, netinkamai suformuluoti ieškinių reikalavimai, kadangi neprašoma pripažinti ūkinių pastatų patalpų gyvenamųjų namų ( - ) konkrečių butų (ar kitų patalpų) priklausiniais, nors laikoma, kad ūkinių pastatų patalpų dalys faktiškai įgytos privatizuojant butus. Esant tokiems teiginiams darytina išvada, jog ginčas kyla ne dėl ginčo statinių nuosavybės, o dėl ginčo statinių Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo, kuriuos administruoja valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus ( - ) nei žemės sklypų, nei gyvenamųjų namų ar butų išrašuose niekada nebuvo registruoti jokie priklausiniai (ginčo statiniai). Akcentavo, kad ginčyti privatizavimo sandorius gali tik privatizavimo sandorių šalys. Taip pat pažymėjo, kad ginčo statiniai, pažymėti kaip griautini, yra už žemės sklypų ( - ) ribų, t. y. randasi valstybinės žemės teritorijoje, kurios ieškovai ir tretieji asmenys nenuomoja, nenaudoja panaudos pagrindu. Įvertinant tai, jog ginčo statiniai nebuvo privatizuoti Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą Klaipėdos miesto savivaldybė ginčo statinius valdo patikėjimo teise.

114.

12Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašė ieškovės ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, ieškinius atmesti. Nurodė, kad šioje byloje iš esmės yra ginčijama privatizavimo sandorių apimtis, nes būtent nuo to, koks turtas buvo privatizuotas, priklauso ieškovės ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimo tenkinimo arba atmetimo pagrįstumas. Taip pat nurodė, kad gyvenamieji namai ( - ) ir ( - ) pastatyti 1850 m., tuo tarpu ginčo statiniai – 1979 m. Pažymėjo, kad nė vienoje iš pirkimo – pardavimo sutarčių, kurių pagrindu privatizuoti ieškovės ir trečiųjų asmenų butai, esantys pastatuose ( - ) ir ( - ), nenurodyta, kad juos privatizuojantys asmenys įsipareigojo sumokėti ne tik už butą, bet ir pagalbinius ūkinius pastatus ar kitus privatizuojamo buto priklausinius, ginčo statiniai neįkainoti, pirkėjai už juos įstatymų nustatyta tvarka nesumokėjo, todėl negalima teigti, jog šie statiniai (jų dalys) buvo privatizuoti kartu su butais. Taip pat manė, kad neįrodyta, jog ginčo statiniai atitinka daikto pripažinimo priklausiniu kriterijus - jie yra savarankiški objektai, pastatyti vėliau nei pastatai, kuriuose yra ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausantys butai, be to, esantys kitame valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taigi, nėra pakankamo privatizuotų butų ir ginčo statinių funkcinio ir techninio ryšio. Jo nepagrindžia ir ieškovės bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, argumentai dėl būtinybės sandėliuke laikyti šildymui reikalingą kietąjį kurą.

135.

14Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš UAB „Turtasta“ 4,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai; priteisė iš A. N., J. N., A. S., D. M. ir R. S. valstybės naudai po 4,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-5673-328/2018 (dabartinis bylos Nr. e2-5537-901/2018) taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei griauti pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

187.

19Teismas nurodė, jog šioje byloje kilęs ginčas ar sandėliukai, esantys ginčo ūkiniuose pastatuose, yra gyvenamųjų namų ( - ) ir ( - ) patalpų priklausiniai, ir ar jie buvo privatizuoti, ir ar galėjo būti privatizuoti šių namų atskirų patalpų savininkų.

208.

21Nustatė, kad gyvenamieji namai ( - ) ir ( - ) pastatyti 1850 m., tuo tarpu ginčo statiniai – 1979 m. Ginčo ūkiniai pastatai pastatyti valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypas nesuformuotas. Iš 1992 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto valdybos potvarkio nustatė, kad visi senamiestyje esantys ūkiniai pastatai (tame tarpe ir ( - )) buvo neprivatizuotini.

229.

23Pažymėjo, kad nė vienoje iš pirkimo – pardavimo sutarčių, kurių pagrindu privatizuoti ieškovės ir trečiųjų asmenų butai (kitos patalpos), esantys pastatuose ( - ) ir ( - ) nenurodyta, kad juos privatizuojantys asmenys įgyja ir pagalbinius pastatus (jų dalį), taip pat kad jie įsipareigoja sumokėti ne tik už butą (kitas patalpas), bet ir pagalbinius ūkinius pastatus ar kitus privatizuojamo buto priklausinius. Nurodė, kad ginčo ūkiniai statiniai neįkainoti, pirkėjai už juos įstatymų nustatyta tvarka nesumokėjo, privatizavimo sandoriuose ūkiniai pastatai ir atskiros patalpos neidentifikuoti. Teismo vertinimu, ir ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo jiems butus pardavę asmenys.

2410.

25Nurodė, kad ieškovė ir tretieji asmenys, teigdami, kad jie ginčo ūkiniuose pastatuose laiko kietą kurą, nepateikė teismui nei vienos nuotraukos, iš kurios būtų matyti, kad susidėtas kuras, taip pat nepateikta ir butų nuotraukų, šildymo schemų, iš kurių galima būtų spręsti apie atskirų butų ir kitų patalpų šildymą. Teismo vertinimu, teiginiai apie šildymą kietu kuru nėra patvirtinti ir liudytojų parodymais, o tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais net neatvyko teikti paaiškinimų šioje byloje.

2611.

27Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatavo, kad nėra pakankamo privatizuotų butų bei kitų patalpų ir ginčo statinių funkcinio ir techninio ryšio. Taip pat neįrodyta, ir kad ginčo statiniai atitinka daikto pripažinimo priklausiniu kriterijus. Jie yra savarankiški objektai, pastatyti vėliau nei pastatai, kuriuose yra ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausantys butai bei kitos patalpos, be to, esantys kitame valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

2812.

29Teismas nenustatė, kad būtų kitų pagrindų pripažinti nuosavybę.

30III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

3113.

32Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Prašo pridėti naujus įrodymus: AB „Klaipėdos energija“ pažymą; UAB „Lietuvos dujos“ pažymą; UAB „Rekosta“ pažymą, dienraščio „Klaipėda“ straipsnį; prašymą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir jo atsakymą; prašymą Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui ir jo atsakymą; pretenziją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir atsakymą; kieto kuro įsigijimo sąskaitas ir mokėjimo dokumentus. Prašo skirti atsakovei 5 792,00 Eur baudą už tyčinį veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą, pusę šios sumos skiriant ieškovei. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3313.1. Teismas neįvertino esminių aplinkybių, jog privatizuojant butus tuometiniai gyventojai prašymus parašė išreikšdami valią privatizuoti butus kartu su sandėliukais.

3413.2. Teismo argumentas, kad žemė nei po gyvenamuoju namu, nei po sandėliu nėra išnuomota, todėl nėra jokio ryšio tarp gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato, nepagrįsta. Vien tai, kad nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, nereiškia, kad nekilnojamojo turto, esančio tokioje žemėje, savininkas neturi teisių naudotis žeme.

3513.3. Teismo išvada, jog tarp ginčo sandėliukų ir gyvenamojo namo nėra jokio funkcinio ir techninio ryšio, nepagrįsta, kadangi padaryta neįvertinus namo inventorinės bylos duomenų. Teimas taip pat nepagrįstai vadovvavosi tik atsakovės melagingais paaiškinimais, jog namas turi centrinį šildymą.

3613.4. Teismo išvada, jog ginčo sandėliukai neprivatizuotini, padaryta netinkamai įvertinus įrodymus ir netinkamai taikius teisės aktus. Pažymėtina, jog ginčo sandėliukai pagal tuometinius teisės aktus nebuvo privalomai ir / ar atskirai prie gyvenamojo namo registruotini objektai, ir kad todėl jie nebuvo registruoti. Skirtingai nei nurodė teismas, Butų privatizavimo įstatyme butų sandėliukai nėra įtraukti į neprivatizuotino turto sąrašą. Ginčo atveju reikšminga yra tai, kad sandėliukai pastatyti legaliai, jų duomenys inventorizuoti 1979 m. gyvenamojo namo inventorinėje byloje, pagalbinių pastatų skyriuje.

3713.5. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad gyvenamasis namas nuo ginčo sandėliukų buvo atidalintas teisės aktų nustatyta tvarka ir buvo suformuota atskira techninės inventorizacijos ir kadastro byla ginčo sandėliukams, kaip savarankiškiems objektams.

3813.6. Nėra jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad sandėliukų paskirtis buvo kita, nei ta, kuri nurodyta inventorinėje gyvenamojo namo byloje. Taip pat nėra absoliučiai jokių kitų duomenų apie tai, kad sandėliukais naudojosi ne gyvenamojo namo bendraturčiai, t. y. ne butų savininkai.

3913.7. Teismo išvada, jog visi ( - ) esantys ūkiniai pastatai, tame tarpe ir ( - ), buvo neprivatizuojami, yra nepagrįsta, padaryta netinkamai tiriant ir vertinant įrodymus.

4013.8. Kritiškai vertintini teismo argumentai, jog ieškovė nepateikė fotonuotraukų apie tai, kaip naudoja sandėliukus. Pažymėtina, kad šis klausimas nagrinėjant bylą nebuvo keliamas. Jeigu teismui buvo reikalingi papildomi įrodymai, teismas galėjo šalims nurodyti papildomai juos teikti.

4114.

42Tretieji asmenys A. N., J. N., A. S., D. M. ir R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiųjų asmenų reikalavimus tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4314.1. Byloje yra pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, t. y. namų ( - ) ir ( - ) archyvinių inventorinių bylų kopijos, iš kurių matyti, kad abiems namams pagal tuometinį žymėjimą priklausė tas pats sandėlis, kaip pagalbinis pastatas. Naujai atlikus šio sandėlio kadastrinius matavimus, jie buvo apmatuoti ir atžymėti kaip du atskiri sandėliai, kadangi taip lengviau juos priskirti kiekvienam namui, ir žemę po jais priskirti kiekvieno namo sklypui. Pagalbinis pastatas yra ne savarankiškas pastatas, o skirtas aptarnauti pagrindinį pastatą - gyvenamąjį namą.

4414.2. Iki privatizavimo ir privatizavimo momentu ginčo pastatų funkcija – butų sandėliukai, kuriuose laikomas kuras. Privatizavimo metu nei vienas iš butų neturėjo jokio centralizuoto šildymo iš miesto tinklų.

4514.3. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo rašto turinio matyti, kad archyvas pateikė visus privatizavimo dokumentus, kurie jam buvo perduoti saugoti. Duomenų, iš ko susideda kaina, juose nėra, todėl laikytina, kad kaina paskaičiuota už visą butą su priklausiniais, kaip kad prašė parduoti gyventojai, nes nėra duomenų, kad atsakovė būtų netenkinusi gyventojų prašymo privatizuoti sandėliuko.

4614.4. Teismas grubiai pažeidė teisės aktų hierarchijos principus, nes Taisykles, kurios yra patvirtintos Vyriausybės nutarimu, iškėlė į aukštesnį lygmenį nei CK. Gyvenamojo namo privatizavimo metu galiojusio CK 153 straipsnio 1 dalis numatė, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita.

4714.5. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, pateikti procesiniuose dokumentuose ar per atstovus žodžiu, yra įrodymai byloje, tačiau teismas nepagrįstai paaiškinimų kaip įrodymų nevertino. Jei teismo vertinimu, nagrinėjant bylą buvo būtina apklausti trečiuosius asmenis, tuomet teismas savo iniciatyva turėjo teisę pripažinti jų dalyvavimą būtinu.

4815.

49Ieškovė atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti.

5016.

51Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

5217.

53Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Prašo nepridėti ieškovės teiktų naujų įrodymų prie bylos, kadangi, atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas suteikė teisę ir galimybę teikti papildomus įrodymus ir / ar paaiškinimus nagrinėjant bylą, tačiau ieškovė papildomų įrodymų neteikė. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5518.

56Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.

57Dėl bylos nagrinėjimo formos

5819.

59Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas motyvuojamas argumentais, jog šioje byloje nagrinėjamas klausimas susijęs su visų daugiabučio namo gyventojų interesais ir lūkesčiais, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.

6020.

61Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

6221.

63Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

64Dėl naujų įrodymų pridėjimo

6522.

66Apeliantė UAB „Turasta“ prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 13 punkte. Prašymą motyvuoja argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį ir konstatavęs, jog šalys nepateikė reikšmingų bylai įrodymų, pateikė siurprizinį sprendimą, lėmusį poreikį pateikti naujus įrodymus. Atsakovė prašo naujų įrodymų prie bylos nepridėti, kadangi ieškovė buvo pasyvi ir šių įrodymų neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

6723.

68Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas, kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

6924.

70Atsižvelgiant į tai, kad papildomų įrodymų pateikimo būtinybę lėmė skundžiamame sprendime pateikta teismo argumentacija, ieškovės pateikti nauji įrodymai priimtini tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės (CPK 314 straipsnis).

71Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

7225.

73Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, ar ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais, kaip butų (( - )) savininkai, yra įgiję nuosavybės teisę ir į ūkinį pastatą (uniklus Nr. ( - )), pažymėtą plane ( - ); ir namo (( - )), savininkai - į ūkinį pastatą (uniklus Nr. ( - )), pažymėtą plane 2I1p.

7426.

75Ieškovės ir trečiųjų asmenų teigimu, pirkimo – pardavimo sutartimis privatizavus butus, kaip šių butų priklausiniai buvo privatizuoti ir butams tarnauti skirti sandėliukai – kiekvienam butui po dalį ūkinio pastato. Atsakovė su tokia ieškovės ir trečiųjų asmenų pozicija nesutinka, teigdama, kad ginčo sandėliukai (ūkinio pastato dalys) nelaikytini ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančių būtų priklausiniais, be to, jie nebuvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

7627.

77Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės UAB „Turasta“ argumentus, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

7828.

79Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs šias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Tai jog apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, jog teismas įrodymus vertino netinkamai.

8029.

81Taip pat teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias priklausinio statusą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai vertino ir tyrė įrodymus, tinkamai motyvavo bei taikė materialines teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas, kad ginčo sandėliukai nėra šalių butų priklausiniai.

8230.

83Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymą, kuris visa apimtimi galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo imperatyviai nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo – pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad pirkimo – pardavimo objektas yra butai. Buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymą butų daugiabučiuose namuose priklausiniais, turėjo teisę šias patalpas įsigyti asmenine nuosavybe kartu su privatizuojamu butu, jeigu tai atitiko bendrosiose ir specialiosiose teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog konkrečių negyvenamųjų patalpų pripažinimui daugiabučio gyvenamojo namo buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį: 1) kad tos patalpos paskirtis buvo susijusi su konkrečios gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavimu bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013). Tai reiškia, kad kilus ginčui dėl priklausinio teisinio likimo, svarbu nustatyti patalpų priskyrimo atskiram savininkui ir priklausinio bei pagrindinio daikto tiesioginio funkcinio ryšio faktus. Ne tai, kaip tam tikromis aplinkybėmis naudojamos negyvenamosios patalpos, bet tų patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) eksploatavimu lemia, ar jos yra pagrindinio daikto – namo visų butų ir kitų patalpų priklausinys, ar savarankiškas nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007).

8431.

85Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas. Faktinio pobūdžio aplinkybė, ar butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be jo, nustatoma iš privatizavimo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012).

8632.

87Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad butų privatizavimo dokumentuose ginčo patalpos nebuvo nurodytos kaip pirkimo – pardavimo dalykas.

8833.

89Pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį ieškovei ir tretiesiems asmenimis priklausančių butų privatizavimo metu, pagalbines patalpas (priklausinius) ištikdavo pagrindinių daiktų (butų) likimas, jeigu butų privatizavimo sutartys ar įstatymai nenumatė ko kita (1964 m. CK 153 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sisteminė 1964 m. CK 153 straipsnio ir 99 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, jog valstybei priklausantis antraeilis daiktas – atskiras gyvenamojo namo pagalbinis pastatas (jo dalis), susijęs su gyvenamųjų patalpų naudojimu bei tarnavęs bendram gyvenamųjų patalpų gyventojų tikslui, – galėjo būti perduotas privačių asmenų nuosavybėn privatizavimo procese pagal teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2017). Minėtoje civilinėje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal 1964 m. CK įtvirtintą valstybės nuosavybės disponavimo tvarką išimtis dėl pagrindinio daikto priklausinio likimo galėjo nustatyti ne tik įstatymai, bet ir norminiai aktai, jeigu buto privatizavimo sutartimi buvo perduodamas valstybei priklausantis turtas (1964 m. CK 99 straipsnio 1 dalis).

9034.

91Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punktas nustatė, kad privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1982 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis, atskaitant nusidėvėjimą ir indeksuojant koeficientu 1,8 likutinę vertę. Taigi atskiras priklausinių įkainojimas laikytinas jų privatizavimo sąlyga.

9235.

93Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių nurodomas aplinkybes, kad ginčo ūkinis pastatas ilgą laiką buvo naudojamas gyvenamojo namo ( - ) ir ( - ), gyventojų kietajam ir kitam kurui laikyti, daro labiau tikėtiną išvadą, jog byloje yra pagrindas teigti, kad per ilgą laiką susiformavusi ginčo patalpų paskirtis buvo susijusi su ( - ) ir ( - ) esančių butų naudojimu. Šios patalpos (sandėliukai) faktiškai tarnavo bendram tikslui – butuose gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti: kietajam ir kitam kurui, reikalingam butams (namui) šildyti, laikyti. Tačiau šio fakto nepakanka tam, kad būtų pripažinta visų butus privatizavusių gyventojų nuosavybės teisė į minėtas ginčo patalpas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartyje, priimoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2017, pateiktu išaiškinimu, darytina išvada, jog tam būtina įvertinti ir tai, ar butus privatizavę asmenys įgijo nuosavybės teisę į pagalbiniame pastate esančias patalpas teisės aktuose nustatyta tvarka.

9436.

95Minėta, jog nagrinėjamu atveju pagal teisinį reguliavimą, galiojusį butų privatizavimo metu, pagalbines patalpas (priklausinius) ištikdavo pagrindinių daiktų (butų) likimas tik tuo atveju, jei butų privatizavimo sutartys ar įstatymai nenumatė ko kito (1964 m. CK 153 straipsnis). Kaip išaiškino kasacinis teismas, valstybei priklausantis antraeilis daiktas – atskiras gyvenamojo namo pagalbinis pastatas (jo dalis), susijęs su gyvenamųjų patalpų naudojimu bei tarnavęs bendram gyvenamųjų patalpų gyventojų tikslui, galėjo būti perduotas privačių asmenų nuosavybėn privatizavimo procese pagal teisės aktų (tarp jų ir Buto privatizavimo taisyklių) nuostatas. Taigi, gyvenamojo namo priklausinių (pagalbinių pastatų, statinių, jų dalies) perleidimas privatizavimo procese privačion nuosavybėn turėjo būti aptartas privatizavimo dokumentuose atskirai.

9637.

97Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai – privatizavimo sutartys, pareiškimai, prašymai patvirtina, kad ginčo patalpos nebuvo įkainotos ir už jas butus privatizavę asmenys nemokėjo (3 t., b. l. 6-50). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog privatizavimo sutartyje nebuvo įsipareigojimų sumokėti ne tik už privatizuojamus butus, bet ir ginčo sandėliukus, todėl asmenys, įsisgiję butus jau po privatizavimo, negalėjo šiais sandoriais įgyti daugiau teisių, nei jų savininkai privatizuodami butus.

9838.

99Apeliantė UAB „Turasta“ akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino duomenų, jog L. P. ir S. K. savo pareiškimuose leisti privatizuoti nurodė, jog kieme yra sandėliukas.

10039.

101Kas privatizuota pagal butų privatizavimo sutartį, nustatoma aiškinant butų privatizavimo sutarties sąlygas pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Turi būti aiškinamos sutarties sąlygos, šalių ketinimai, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės (pvz., butų privatizavimą reglamentuojantys teisės aktai, parengiamieji dokumentai buto privatizavimo sutarčiai sudaryti, privatizavimo sutarties ir jos priedų įrašai (techninio inventorizavimo duomenys, planai ir kt.), privatizavimo sutarties šalių pateikiamas sutarties aiškinimas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2009; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015).

10240.

103Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys, jog dalis butų privatizavusių asmenų pareiškimuose nurodė, jog kieme yra sandėliukas, neleidžia daryti išvados, kad vien todėl, jog pareiškimuose minimi sandėliukai, jie buvo privatizuoti kartu su butais. Bylos duomenimis, butą ( - ) privatizavo I. G., tačiau teismas pažymi, kad 1995 m. rugpjūčio 3 d. privatizavimo sutartyje Nr. 1-8582 (3 t., b. l. 36) nėra nurodyta, jog kartu su butu, kurio plotas 32,27 kv. m., I. G. siekė privatizuoti ir ūkinio pastato dalį. Priešingai, iš privatizavimo sutarties matyti, jog I. G. siekė privatizuoti butą, esantį ( - ), kurio plotas 32,27 kv. m., tame skaičiuje 19,11 kv. m.gyvenamojo ploto, ir kurio kaina – 89 Lt. 75 cnt. 1995 m. birželio 8 d. pareiškime I. G. prašo leisti išsipirkti butą, kuriame jį gyvena, ir nurodo, jog kieme yra sandėliukas (3 t., b. l. 38). Pažymėtina, jog 1995 m. vasario 13 d. prašyme leisti paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus I. G. nurodo nuomojanti butą ( - ), susidedantį iš vieno kambario ir atskiros virtuvės (3 t., b. l. 39). 1995 m. vasario 13 d. pažymoje taip pat nėra duomenų apie ūkinį pastatą ar jo dalį (3 t., b. l. 41). 1992 m. lapkričio 23 d. I. G. pareiškime, adresuotame Klaipėdos miesto 4 butų ūkio valdybos direktorei, prašoma privatizuoti butą, esantį ( - ) (3 t., b. l. 43); šiame pareiškime taip pat nėra prašoma privatizuoti ir dalį ūkinio pastato. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog butų techninės apskaitos bylose: grafoje „Asmens nuosavybės fondas“ pažymėtos tik privatizuotos kūrybinės dirbtuvės, nurodyti jų plotai bei privatizavimo sutartyse nurodytos kainos (2 t., b. l. 111-112; 115-116 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, jog kitų butus privatizavusių asmenų situacija yra analogiška paminėtai.

10441.

105Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčo patalpos nebuvo privatizuotos, jų kaina nebuvo įtraukta į privatizavimo sutarties kainą, už jas nebuvo sumokėta ir jos negali būti laikomos butų priklausiniais.Šią išvadą sustiprina ir aplinkybė, jog vadovaujantis 1992 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu Nr. 21 ir 1992 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto tarybos sprendimo Nr. 52 ir 32 punktais visi senamiestyje esantys ūkiniai pastatai yra neprivatizuojami, t. y. sudarant neparduotinų būstų sąrašus visada buvo akcentuojama dėl būstams priskirtinų ūkinių statinių neprivatizuotinumą.

10642.

107Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo patalpos nebuvo privatizuotos, todėl pagrįstai atmetė ieškovės bei trečiųjų asmenų reikalavimus.

108Dėl baudos atsakovei skyrimo

10943.

110Apeliantė prašo atsakovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi atsakovė tyčia sąmoningai veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą – žinodama, jog ginčo namas neturi centralizuoto šildymo, šią aplinkybę neigia.

11144.

112Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą.

11345.

114Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

11546.

116Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė įrodinėja priešingas, nei nurodė apeliantė, aplinkybes, savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Todėl nėra pagrindo atsakovei taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

117Dėl bylos procesinės baigties

11847.

119Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

120Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

12148.

122Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

12349.

124Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

12550.

126Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

127Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

128Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

129Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turasta“ prašymo skirti baudą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Turtasta“... 7. 2.... 8. Tretieji asmens, pareiškę savo reikalavimus, A. N., J. N., A. S., D. M. ir R.... 9. 3.... 10. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė ieškinius... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašė ieškovės ir trečiųjų asmenų,... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. liepos 10 d.... 18. 7.... 19. Teismas nurodė, jog šioje byloje kilęs ginčas ar sandėliukai, esantys... 20. 8.... 21. Nustatė, kad gyvenamieji namai ( - ) ir ( - ) pastatyti 1850 m., tuo tarpu... 22. 9.... 23. Pažymėjo, kad nė vienoje iš pirkimo – pardavimo sutarčių, kurių... 24. 10.... 25. Nurodė, kad ieškovė ir tretieji asmenys, teigdami, kad jie ginčo ūkiniuose... 26. 11.... 27. Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatavo, kad nėra pakankamo... 28. 12.... 29. Teismas nenustatė, kad būtų kitų pagrindų pripažinti nuosavybę.... 30. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 31. 13.... 32. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo... 33. 13.1. Teismas neįvertino esminių aplinkybių, jog privatizuojant butus... 34. 13.2. Teismo argumentas, kad žemė nei po gyvenamuoju namu, nei po sandėliu... 35. 13.3. Teismo išvada, jog tarp ginčo sandėliukų ir gyvenamojo namo nėra... 36. 13.4. Teismo išvada, jog ginčo sandėliukai neprivatizuotini, padaryta... 37. 13.5. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad gyvenamasis namas nuo ginčo... 38. 13.6. Nėra jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad sandėliukų paskirtis... 39. 13.7. Teismo išvada, jog visi ( - ) esantys ūkiniai pastatai, tame tarpe ir (... 40. 13.8. Kritiškai vertintini teismo argumentai, jog ieškovė nepateikė... 41. 14.... 42. Tretieji asmenys A. N., J. N., A. S., D. M. ir R. S. apeliaciniu skundu prašo... 43. 14.1. Byloje yra pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, t. y. namų ( - )... 44. 14.2. Iki privatizavimo ir privatizavimo momentu ginčo pastatų funkcija –... 45. 14.3. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo rašto turinio matyti, kad... 46. 14.4. Teismas grubiai pažeidė teisės aktų hierarchijos principus, nes... 47. 14.5. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, pateikti procesiniuose... 48. 15.... 49. Ieškovė atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą prašo skundą... 50. 16.... 51. Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, prašo tenkinti... 52. 17.... 53. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinius... 54. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 55. 18.... 56. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 57. Dėl bylos nagrinėjimo formos... 58. 19.... 59. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas... 60. 20.... 61. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas... 62. 21.... 63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių... 64. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 65. 22.... 66. Apeliantė UAB „Turasta“ prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus,... 67. 23.... 68. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę... 69. 24.... 70. Atsižvelgiant į tai, kad papildomų įrodymų pateikimo būtinybę lėmė... 71. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo... 72. 25.... 73. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, ar ieškovė ir tretieji asmenys... 74. 26.... 75. Ieškovės ir trečiųjų asmenų teigimu, pirkimo – pardavimo sutartimis... 76. 27.... 77. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės UAB „Turasta“... 78. 28.... 79. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi... 80. 29.... 81. Taip pat teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad pirmos... 82. 30.... 83. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose... 84. 31.... 85. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso pareiga įrodyti antraeilio daikto... 86. 32.... 87. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 88. 33.... 89. Pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį ieškovei ir tretiesiems asmenimis... 90. 34.... 91. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309... 92. 35.... 93. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių nurodomas aplinkybes, kad ginčo... 94. 36.... 95. Minėta, jog nagrinėjamu atveju pagal teisinį reguliavimą, galiojusį butų... 96. 37.... 97. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai –... 98. 38.... 99. Apeliantė UAB „Turasta“ akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas... 100. 39.... 101. Kas privatizuota pagal butų privatizavimo sutartį, nustatoma aiškinant butų... 102. 40.... 103. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys, jog dalis butų privatizavusių... 104. 41.... 105. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčo patalpos... 106. 42.... 107. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 108. Dėl baudos atsakovei skyrimo... 109. 43.... 110. Apeliantė prašo atsakovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 111. 44.... 112. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 113. 45.... 114. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos... 115. 46.... 116. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė... 117. Dėl bylos procesinės baigties... 118. 47.... 119. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 120. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 121. 48.... 122. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 123. 49.... 124. Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos... 125. 50.... 126. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl... 127. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 128. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 10 d.... 129. Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turasta“ prašymo...